02.08.2013 Views

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003<br />

157<br />

DR. DARIUS STALIŪNAS<br />

Lietuvos istorijos institutas<br />

KOKIA KALBA<br />

MOKYTI BALTARUSIUS KATALIKŲ TIKYBOS?<br />

(VIENA XIX a. VIDURIO RUSIJOS VALDŽIOS PROBLEMA)<br />

Šiame straipsnyje analizuojama viena dilema, iškilusi Rusijos imperijos valdžiai<br />

Vakarų krašte XIX a. viduryje: kuria kalba valdiškose pradin÷se mokyklose<br />

turi būti d÷stoma <strong>katalikų</strong> tikyba baltarusiams. Nors 1863–1864 m. sukilimo<br />

išvakar÷se Peterburge svarstyta galimyb÷ paremti baltarusių etnokultūrinę raidą<br />

(taip pat įvedant baltarusių kalbą kaip d÷stomąją), tačiau tokia strategija imperijos<br />

politiniam elitui neatrod÷ tinkama, nes kitoks baltarusių tautiškumas<br />

nebuvo pripažįstamas, jie tiesiog laikyti trinar÷s rusų tautos sud÷tine dalimi.<br />

Tačiau netgi numalšinus sukilimą ne tuoj pat buvo pereita prie <strong>katalikų</strong> tikybos<br />

d÷stymo pradin÷se mokyklose rusų kalba (toks žingsnis buvo žengtas tik prie<br />

generalgubernatoriaus Konstantino von Kaufmano nuo 1865–1866 <strong>mokslo</strong> metų).<br />

Straipsnyje m÷ginama parodyti, kod÷l Vilniaus generalgubernatorius Michailas<br />

Muravjovas neįved÷ <strong>katalikų</strong> tikybos d÷stymo rusų kalba pradin÷se mokyklose.<br />

Tam įtakos gal÷jo tur÷ti dvi aplinkyb÷s: konfesijos ir tautiškumo tapatinimas<br />

(katalikyb÷ sieta su lenkiškumu, stačiatikyb÷ – su rusiškumu) bei baim÷,<br />

jog katalikiški katekizmai gali patraukti valstiečius stačiatikius į katalikybę.<br />

Pasirinktoji straipsnio tema iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšminga,<br />

kai nagrin÷jamos tam tikros faktografin÷s detal÷s ir nepretenduojama<br />

į jokius bendresnius apmąstymus. Iš tiesų toks požiūris n÷ra visiškai<br />

neteisingas. M÷ginama patikslinti kai kuriuos jau žinomus faktus,<br />

juos sistemingai pateikti, tačiau, kita vertus, ši tema tikrai n÷ra marginalin÷<br />

Lietuvos XIX a. istorijoje. Aišku, jog tikybos d÷stymas mokykloje yra<br />

Rusijos švietimo politikos sud÷tin÷ dalis, tačiau tuo pat metu ši sritis buvo<br />

glaudžiai susijusi ir su imperin÷s valdžios politika Katalikų Bažnyčios<br />

atžvilgiu. Šių dviejų tautin÷s politikos sričių susijungimas ir sukuria tam<br />

tikrą intrigą.<br />

Rusijos imperijos modernizacija XIX a. viduryje k÷l÷ naujus uždavinius<br />

ir tautinei politikai. Iki to meto nelabai svarbus valstiečių, sakytume,<br />

etnokultūrin÷s ir politin÷s raidos būsimas modelis tapo nemažu galvos<br />

skausmu imperijos valdžiai. Aktualia problema tapo ne tik lietuvių (ir<br />

žemaičių) ar latvių, bet ir baltarusių, ypač ukrainiečių (mažarusių) etnokultūrin÷,<br />

o v÷liau – politin÷ orientacija. Pastarosios dvi nedominuojan-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!