PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
140 DR. BRONIUS MAKAUSKAS *6 ANTANAS BARANAUSKAS – MISUNDERSTOOD INTELLECTUAL AND BISHOP Bronius Makauskas Summary This article criticizes the widespread simplified version of the supposed departure of Baranauskas from Lithuanian national movement after becoming the Bishop of Seinai. The author states that the reason why Baranauskas departed from the radical stream of the Lithuanian national renewal was not „polonophilia“ as some Lithuanian and Polish authors have said. Seeing that the main goal was the fight against the Russification of Lithuanians and the defense of the Catholic Church against the Orthodox Church which was supported by administrative means, Baranauskas did not think that it was prudent to stir up Polish and Lithuanian national antagonism, which naturally accompanied the national Lithuanian revival. He probably viewed this process in a different manner. He thought that one had to strengthen the Lithuanian national identity by expanding the rights of the Lithuanian language in the religious life of Lithuanians (adding additional elements), and expected to use the process of catechization and education for this purpose. They were well thought out and diligently carried out actions of Baranauskas in Seinai.
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003 141 HABIL. DR. ALDONA PRAŠMANTAITö Lietuvos istorijos institutas ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKIŠKI XIX a. ŠVENTOJO RAŠTO VERTIMAI Į LIETUVIŲ KALBĄ: ISTORINIS ASPEKTAS XIX a. Lietuvos katalikų bendruomen÷s religiniam ugdymui didžiausią poveikį tur÷jo lenkiškieji J.Vujeko Šventojo Rašto vertimai, o dvasininkijos formacijai, be abejo, – lotyniškoji Vulgata. Katalikams skirto viso Šventojo Rašto vertimo į lietuvių kalbą sumanymo ištakos siekia XIX a. pradžią. Tačiau 2-ajame to amžiaus dešimtmetyje J.A.Giedraitis išvert÷ ir išleido tiktai Naująjį Testamentą. XIX a. Senojo Testamento kultūrinę nišą iš dalies užpild÷ M.Valančiaus parengti kelių leidimų sulaukę Šventojo Rašto siužetų atpasakojimai (6-asis d-metis) bei Dovydo psalmių vertimas 7-ojo d-mečio pab.–8-ojo pr.). Akivaizdžius nuostatos d÷l Šventojo Rašto vartojimo pokyčius Lietuvos Katalikų Bažnyčioje galima fiksuoti XIX–XX a. sankirtoje (chronologiškai tai iš esm÷s sutampa su pasikeitusia Apaštalų Sosto pozicija). A.Baranausko vertimas laikytinas viena iš tokio pokyčio apraiškų. Šventasis Raštas, Biblija, kaip Dievo žodį įkūnijantis krikščionių ir jud÷jų šventųjų knygų rinkinys, nuo pat krikščionyb÷s pradžios už÷m÷ reikšmingą vietą ne tik liturgin÷se apeigose, bet ir kasdieniame krikščionio gyvenime. Tuo iš dalies galima paaiškinti Šv. Rašto tekstus liudijančių vertimų gausą: kad Geroji Naujiena pasklistų, tur÷jo būti skelbiama tikintiesiems suprantama kalba. Šv. Rašto vertimai į tautines kalbas paprastai vertinami kaip svarbus tos tautos kultūros raidos rodiklis. Juolab kad neretai Biblija atlikdavo reikšmingą vaidmenį įtvirtinant rašomąją kalbą, pl÷tojant raštiją tautine kalba. Turint omenyje, jog Šv. Rašto pirmieji vertimai atsirado IV–V a., iš vartosenos iš÷jus kalboms, kuriomis pirmiausiai Šv. Rašto tekstai buvo suredaguoti, lietuviškos Biblijos istorija yra labai trumpa. Prieš gerą dešimtmetį pareikšta mintis, jog Šventojo Rašto lietuviškųjų vertimų istorija dar nepakankamai ištirta 1, teb÷ra aktuali. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu rašytus ir iki šiol nepraradusius savo aktualumo Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakšto ir Vaclovo Biržiškos straips- –––––––––––––––––––––– 1 Šventojo Rašto lietuviškieji vertimai. Bibliografinis indeksas 1579–1941, Naujasis Testamentas, antrasis papildytas specialus 1988 m. leidimas, Salzburg, 1989, p. 665–680.
- Page 87 and 88: *3 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 89 and 90: *5 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 91 and 92: *7 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 93 and 94: *9 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 95 and 96: *11 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONI
- Page 97: *13 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONI
- Page 100 and 101: 102 DR. PAULIUS SUBAČIUS *2 Pasiri
- Page 102 and 103: 104 DR. PAULIUS SUBAČIUS *4 kokie
- Page 104 and 105: 106 DR. PAULIUS SUBAČIUS *6 vadina
- Page 106 and 107: 108 DR. PAULIUS SUBAČIUS *8 lą -
- Page 108 and 109: 110 DR. PAULIUS SUBAČIUS *10 EUROP
- Page 110 and 111: 112 DR. ROMA BONČKUTö *2 tūros.
- Page 112 and 113: 114 DR. ROMA BONČKUTö *4 XIX a. p
- Page 114 and 115: 116 DR. ROMA BONČKUTö *6 Tuo laik
- Page 116 and 117: 118 DR. ROMA BONČKUTö *8 Miškas
- Page 118 and 119: 120 DR. ROMA BONČKUTö *10 Poetai
- Page 120 and 121: 122 DR. ROMA BONČKUTö *12 Dažnia
- Page 122 and 123: 124 DR. ROMA BONČKUTö *14 Sudiev,
- Page 124 and 125: 126 DR. ROMA BONČKUTö *16 ANCIENT
- Page 126 and 127: 128 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 128 and 129: 130 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 130 and 131: 132 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 133 and 134: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 135 and 136: *3 ANTANAS BARANAUSKAS - NESUPRASTA
- Page 137: *5 ANTANAS BARANAUSKAS - NESUPRASTA
- Page 141 and 142: *3 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 143 and 144: *5 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 145 and 146: *7 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 147 and 148: *9 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 149 and 150: *11 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 151 and 152: *13 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 153 and 154: *15 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 155 and 156: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 157 and 158: *3 KOKIA KALBA MOKYTI BALTARUSIUS K
- Page 159 and 160: *5 KOKIA KALBA MOKYTI BALTARUSIUS K
- Page 161 and 162: *7 KOKIA KALBA MOKYTI BALTARUSIUS K
- Page 163 and 164: *9 KOKIA KALBA MOKYTI BALTARUSIUS K
- Page 165 and 166: *11 KOKIA KALBA MOKYTI BALTARUSIUS
- Page 167: *13 KOKIA KALBA MOKYTI BALTARUSIUS
- Page 170 and 171: 172 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *2 Sejn
- Page 172 and 173: 174 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *4 Anta
- Page 174 and 175: 176 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *6 Wed
- Page 176 and 177: 178 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *8 uda
- Page 178 and 179: 180 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *10 gac
- Page 180 and 181: 182 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *12 win
- Page 182 and 183: 184 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *14 Sej
- Page 184 and 185: 186 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *16 W 1
- Page 186 and 187: 188 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *18 kad
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003<br />
141<br />
HABIL. DR. ALDONA PRAŠMANTAITö<br />
Lietuvos istorijos institutas<br />
ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKIŠKI XIX a.<br />
ŠVENTOJO RAŠTO VERTIMAI Į LIETUVIŲ KALBĄ:<br />
ISTORINIS ASPEKTAS<br />
XIX a. Lietuvos <strong>katalikų</strong> bendruomen÷s religiniam ugdymui didžiausią poveikį<br />
tur÷jo lenkiškieji J.Vujeko Šventojo Rašto vertimai, o dvasininkijos formacijai,<br />
be abejo, – lotyniškoji Vulgata. Katalikams skirto viso Šventojo Rašto vertimo<br />
į lietuvių kalbą sumanymo ištakos siekia XIX a. pradžią. Tačiau 2-ajame to<br />
amžiaus dešimtmetyje J.A.Giedraitis išvert÷ ir išleido tiktai Naująjį Testamentą.<br />
XIX a. Senojo Testamento kultūrinę nišą iš dalies užpild÷ M.Valančiaus parengti<br />
kelių leidimų sulaukę Šventojo Rašto siužetų atpasakojimai (6-asis d-metis)<br />
bei Dovydo psalmių vertimas 7-ojo d-mečio pab.–8-ojo pr.).<br />
Akivaizdžius nuostatos d÷l Šventojo Rašto vartojimo pokyčius Lietuvos<br />
Katalikų Bažnyčioje galima fiksuoti XIX–XX a. sankirtoje (chronologiškai tai iš<br />
esm÷s sutampa su pasikeitusia Apaštalų Sosto pozicija). A.Baranausko vertimas<br />
laikytinas viena iš tokio pokyčio apraiškų.<br />
Šventasis Raštas, Biblija, kaip Dievo žodį įkūnijantis krikščionių ir jud÷jų<br />
šventųjų knygų rinkinys, nuo pat krikščionyb÷s pradžios už÷m÷<br />
reikšmingą vietą ne tik liturgin÷se apeigose, bet ir kasdieniame krikščionio<br />
gyvenime. Tuo iš dalies galima paaiškinti Šv. Rašto tekstus liudijančių<br />
vertimų gausą: kad Geroji Naujiena pasklistų, tur÷jo būti skelbiama<br />
tikintiesiems suprantama kalba. Šv. Rašto vertimai į tautines kalbas paprastai<br />
vertinami kaip svarbus tos tautos kultūros raidos rodiklis. Juolab<br />
kad neretai Biblija atlikdavo reikšmingą vaidmenį įtvirtinant rašomąją<br />
kalbą, pl÷tojant raštiją tautine kalba. Turint omenyje, jog Šv. Rašto pirmieji<br />
vertimai atsirado IV–V a., iš vartosenos iš÷jus kalboms, kuriomis<br />
pirmiausiai Šv. Rašto tekstai buvo suredaguoti, lietuviškos Biblijos istorija<br />
yra labai trumpa.<br />
Prieš gerą dešimtmetį pareikšta mintis, jog Šventojo Rašto lietuviškųjų<br />
vertimų istorija dar nepakankamai ištirta 1, teb÷ra aktuali. Nepriklausomos<br />
Lietuvos laikotarpiu rašytus ir iki šiol nepraradusius savo aktualumo<br />
Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakšto ir Vaclovo Biržiškos straips-<br />
––––––––––––––––––––––<br />
1 Šventojo Rašto lietuviškieji vertimai. Bibliografinis indeksas 1579–1941, Naujasis Testamentas,<br />
antrasis papildytas specialus 1988 m. leidimas, Salzburg, 1989, p. 665–680.