PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
108 DR. PAULIUS SUBAČIUS *8 lą – tarsi į malon÷mis gars÷jančio paveikslo apkaustą į drob÷s klostes įr÷mintą veidą. Antroji prielaida susietų kelis dalykus – akivaizdžią ir nuolat primenamą nešiosenos ir doros jungtį, kone hipertrofuotą jausmingojo Baranausko prisirišimą prie šeimos, taigi ir prie motinos įvaizdžio, pagaliau šeimos kaip instituto dramatiškai kintančios pad÷ties modern÷jančiame pasaulyje nuojautą – baranauskišką istoriosofinę nuojautą, kuri, prisiminus „Pasikalb÷jimą Giesminyko su Lietuva“, tur÷jo bent šeš÷lį pranašyst÷s. Platesn÷ perspektyva, pritampanti prie civilizacijos, jos raidos, čia gal atsiveria ta prasme, jog Baranausko desperatiška pastanga išsaugoti dvejopo – ikisantuokinio ir posantuokinio – moters statuso simbolius gali būti regima kaip universalus, kad ir nepraktiškas motinyst÷s išaukštinimas, nuoroda į vieną iš archetipų, atveriančių Europos savastį, o ne vien Lietuvos kaip pragaištingoms naujov÷ms atsparaus bastiono savastį. Pabr÷žiame, kad tai labai preliminarus m÷ginimas rasti didesn÷s aiškinamosios galios raktą nuometų temai. Dar vieną archetipinį bendraeuropinį – „aukso amžiaus“ vaizdinį esame plačiau aptarę kita proga 27. Čia tik galima pamin÷ti, kad Europos nuopuolio ir prisik÷limo bangos, kurias įspūdinga bibline frazeologija Baranauskas vaizduoja „Dievo rykšt÷je ir malon÷je“, lygiagrečios Lietuvos nuopuolio ir prisik÷limo bangoms. Kad ir koks būtų savitas šio krašto likimas komplikuotoje istorin÷je Baranausko vizijoje, siekiančioje apr÷pti ir Vokiečių ordino vaidmenį, ir v÷lyvą krikštą, ir Abiejų Tautų Respublikos s÷kmes bei nes÷kmes, poetas tiek mitinę, tiek realiąją Lietuvos istoriją regi toje pačioje Dievo plano ir veikimo perspektyvoje, kurioje išklostoma Europos istorija. Su „aukso amžiaus“ archetipu tipologiškai susiję pastoraliniai vaizdiniai, kurie Europos simbolikos arsenale turi reto patvarumo tradiciją, peržengiančią pagonyb÷s–krikščionyb÷s chronologinę ribą 28. Baranausko kūryboje jie netik÷tai įgyja savitų lietuviškų raiškos elementų. Nejučia nusišypsome pirmojoje „Kelion÷s Petaburkan“ giesm÷je atpažinę pastoralin÷s literatūros konstrukciją, pasitelktą pavaizduoti katalikiškai salai gr÷smingoje schizmatikų apsupty, o ypač atkreipę d÷mesį į tautosakinį baltų dobilų motyvą, kuris organiškai įpinamas į tūkstantmečius austą šilkinių želmenų, romių avelių, krištolinių upelių pastoralinį gobeleną. Kaip ir pastoral÷se vaizduojamos palaimingos ganyklos, Europa yra labiau dvasin÷ ir kultūrin÷, o ne geografin÷ kategorija. Tačiau vargu ar kurio kito XIX a. lietuvių kultūros veik÷jo tekstuose rastume tokių aiškių nuorodų, kur Europa pasibaigia Rytuose, t. y. ten, kur jos riba neaiški ir –––––––––––––––––––––– 27 Žr. P.Subačius, 'Aukso amžiaus' pabaiga: Antano Baranausko versija, Menotyra, 2002, Nr. 2(27), p. 33–36. 28 Plg. W.Iser, Fiktyvumas ir įsivaizdavimas, Vilnius: Aidai, 2002, p. 36–86.
*9 EUROPA ANTANO BARANAUSKO AKIMIS 109 aktuali mūsų civilizacinei tapatybei. Štai elementarūs pavyzdžiai – 1883 m. balandžio 11 d. laiške profesoriui Janui Boduenui de Kurtene Baranauskas džiaugiasi, kad šis iš Kazan÷s persikels dirbti į Dorpato – Tartu universitetą: „nors kartelį šitas skaistus žibur÷lis prablizg÷s Europai“ 29, – rašo jis. Jokios abejon÷s, kad Rusijos universitetai, Baranausko akimis, Europai nepriklauso. 1882 m. spalio 28 d. laiške akademikui Jakovui Grotui jis v÷lgi atriboja Rusiją ir Europos mokslininkus 30. Daug esmingesn÷s tos perskyros, kurios, šių dienų žodžiais tariant, priklausytų geopolitikos sričiai. Baranauskui yra sãvos ir į jo kūrinius autentiškai įsilieja lietuvių ir aplinkinių tautų santykį bei pad÷tį apibūdinančios kategorijos, kurios buvo esmingos Lietuvos civilizacinei erdvei nusakyti nuo pat valstyb÷s formavimosi pradžios. Poetas n÷ akimirkai nesuabejojo, kad konfrontacijos, atsidalijimo kryptis yra Maskolijos, t. y. Maskvos valstyb÷s kryptis. D÷l tautin÷s ideologijos šimtui metų išskydus pagrįstai konfrontacin÷s ašies sampratai, ÷mus ieškoti priešų visomis kryptimis, de facto tik pastarąjį dešimtmetį v÷l grįžtame prie baranauskiškos civilizacin÷s perspektyvos. D÷l cenzūros „Dievo rykšt÷je ir malon÷je“ gerokai suplaktos Baranausko labai aiškiai skirtos gudų, rusų, maskolių ir Maskolijos sąvokos, tačiau tekstologin÷ rekonstrukcija ir apytikriai autentiški „Kelion÷s Petaburkan“ nuorašai mums atveria akivaizdžią dispoziciją: gudai ir rusai – tai Lietuvos globoje esančios slavų gentys, o Maskolijos su(si)tapatinimas su Rusija – tai didžiausia istorin÷, sakytume, geopolitin÷ Lietuvos ir Lenkijos nes÷km÷, bene svarbiausia XX a. kataklizmų priežastis. Užuot steb÷jusis reikia v÷l pratintis prie vartosenos, būdingos Baranauskui, pagal kurią Maskolijoj „nebesmato rusų“ („Kelion÷ Petaburkan“, 618), o tik burlokai. Žinoma, galima redukuoti Baranausko opozicijas ir garsųjį emocingą derlingos žem÷s ir dykros supriešinimą iš 13-osios „Kelion÷s Petaburkan“ giesm÷s laikyti vien t÷vyn÷s – svetimos šalies ar katalikiškos erdv÷s – stačiatikių erdv÷s perskyra. Tačiau jis turi kur kas universalesnę prasmę: derli, saugi ir palaiminga (prisiminkime pastoralinius vaizdus) Europa tęsiasi tiek, kiek apr÷pia Lietuvos (pridurkime – ir Lenkijos) civilizacin÷ įtaka. Tai ir būtų neprarandantis aktualumo Baranausko akimis regimos Lietuvos istorijos, jos buvimo Europoje ar, iškilmingiau, europin÷s civilizacijos misijos aspektas. Įteikta 2002 gruodžio m÷n. –––––––––––––––––––––– 29 A. Baranauskas, Raštai, t. 2, pareng÷ R. Mikšyt÷, Vilnius: Vaga, 1970, p. 143. 30 Žr. ten pat, p. 155.
- Page 56 and 57: 58 HABIL. DR. VANDA ŽEKONIENö *4
- Page 58 and 59: 60 HABIL. DR. VANDA ŽEKONIENö *6
- Page 60 and 61: 62 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *2 dukuot
- Page 62 and 63: 64 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *4 tiek a
- Page 64 and 65: 66 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *6 niai -
- Page 66 and 67: 68 DR. KAZIMIERAS GARŠVA *8 Žodž
- Page 68 and 69: 70 DR. DALIA ČIOČYTö *2 Cituotam
- Page 70 and 71: 72 DR. DALIA ČIOČYTö *4 Poema
- Page 72 and 73: 74 DR. DALIA ČIOČYTö *6 Poetin÷
- Page 74 and 75: 76 DR. DALIA ČIOČYTö *8 kiek Die
- Page 76 and 77: 78 DR. VYTAUTAS BERENIS *2 vertinam
- Page 78 and 79: 80 DR. VYTAUTAS BERENIS *4 yra steb
- Page 80 and 81: 82 DR. VYTAUTAS BERENIS *6 ma tuo p
- Page 82 and 83: 84 DR. VYTAUTAS BERENIS *8 raidą n
- Page 85 and 86: 87 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADE
- Page 87 and 88: *3 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 89 and 90: *5 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 91 and 92: *7 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 93 and 94: *9 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONIŠ
- Page 95 and 96: *11 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONI
- Page 97: *13 ANTANO BARANAUSKO KRIKŠČIONI
- Page 100 and 101: 102 DR. PAULIUS SUBAČIUS *2 Pasiri
- Page 102 and 103: 104 DR. PAULIUS SUBAČIUS *4 kokie
- Page 104 and 105: 106 DR. PAULIUS SUBAČIUS *6 vadina
- Page 108 and 109: 110 DR. PAULIUS SUBAČIUS *10 EUROP
- Page 110 and 111: 112 DR. ROMA BONČKUTö *2 tūros.
- Page 112 and 113: 114 DR. ROMA BONČKUTö *4 XIX a. p
- Page 114 and 115: 116 DR. ROMA BONČKUTö *6 Tuo laik
- Page 116 and 117: 118 DR. ROMA BONČKUTö *8 Miškas
- Page 118 and 119: 120 DR. ROMA BONČKUTö *10 Poetai
- Page 120 and 121: 122 DR. ROMA BONČKUTö *12 Dažnia
- Page 122 and 123: 124 DR. ROMA BONČKUTö *14 Sudiev,
- Page 124 and 125: 126 DR. ROMA BONČKUTö *16 ANCIENT
- Page 126 and 127: 128 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 128 and 129: 130 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 130 and 131: 132 HABIL. DR. EGIDIJUS ALEKSANDRAV
- Page 133 and 134: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 135 and 136: *3 ANTANAS BARANAUSKAS - NESUPRASTA
- Page 137 and 138: *5 ANTANAS BARANAUSKAS - NESUPRASTA
- Page 139 and 140: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 141 and 142: *3 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 143 and 144: *5 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 145 and 146: *7 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 147 and 148: *9 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 149 and 150: *11 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 151 and 152: *13 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 153 and 154: *15 ANTANAS BARANAUSKAS IR KATALIKI
- Page 155 and 156: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
108 DR. PAULIUS SUBAČIUS *8<br />
lą – tarsi į malon÷mis gars÷jančio paveikslo apkaustą į drob÷s klostes įr÷mintą<br />
veidą. Antroji prielaida susietų kelis dalykus – akivaizdžią ir nuolat<br />
primenamą nešiosenos ir doros jungtį, kone hipertrofuotą jausmingojo<br />
Baranausko prisirišimą prie šeimos, taigi ir prie motinos įvaizdžio, pagaliau<br />
šeimos kaip instituto dramatiškai kintančios pad÷ties modern÷jančiame<br />
pasaulyje nuojautą – baranauskišką istoriosofinę nuojautą, kuri,<br />
prisiminus „Pasikalb÷jimą Giesminyko su Lietuva“, tur÷jo bent šeš÷lį<br />
pranašyst÷s. Platesn÷ perspektyva, pritampanti prie civilizacijos, jos raidos,<br />
čia gal atsiveria ta prasme, jog Baranausko desperatiška pastanga išsaugoti<br />
dvejopo – ikisantuokinio ir posantuokinio – moters statuso simbolius<br />
gali būti regima kaip universalus, kad ir nepraktiškas motinyst÷s<br />
išaukštinimas, nuoroda į vieną iš archetipų, atveriančių Europos savastį,<br />
o ne vien Lietuvos kaip pragaištingoms naujov÷ms atsparaus bastiono<br />
savastį. Pabr÷žiame, kad tai labai preliminarus m÷ginimas rasti didesn÷s<br />
aiškinamosios galios raktą nuometų temai.<br />
Dar vieną archetipinį bendraeuropinį – „aukso amžiaus“ vaizdinį<br />
esame plačiau aptarę kita proga 27. Čia tik galima pamin÷ti, kad Europos<br />
nuopuolio ir prisik÷limo bangos, kurias įspūdinga bibline frazeologija<br />
Baranauskas vaizduoja „Dievo rykšt÷je ir malon÷je“, lygiagrečios Lietuvos<br />
nuopuolio ir prisik÷limo bangoms. Kad ir koks būtų savitas šio krašto<br />
likimas komplikuotoje istorin÷je Baranausko vizijoje, siekiančioje apr÷pti<br />
ir Vokiečių ordino vaidmenį, ir v÷lyvą krikštą, ir Abiejų Tautų Respublikos<br />
s÷kmes bei nes÷kmes, poetas tiek mitinę, tiek realiąją Lietuvos<br />
istoriją regi toje pačioje Dievo plano ir veikimo perspektyvoje, kurioje<br />
išklostoma Europos istorija.<br />
Su „aukso amžiaus“ archetipu tipologiškai susiję pastoraliniai vaizdiniai,<br />
kurie Europos simbolikos arsenale turi reto patvarumo tradiciją,<br />
peržengiančią pagonyb÷s–krikščionyb÷s chronologinę ribą 28. Baranausko<br />
kūryboje jie netik÷tai įgyja savitų lietuviškų raiškos elementų. Nejučia<br />
nusišypsome pirmojoje „Kelion÷s Petaburkan“ giesm÷je atpažinę pastoralin÷s<br />
literatūros konstrukciją, pasitelktą pavaizduoti katalikiškai salai<br />
gr÷smingoje schizmatikų apsupty, o ypač atkreipę d÷mesį į tautosakinį<br />
baltų dobilų motyvą, kuris organiškai įpinamas į tūkstantmečius austą<br />
šilkinių želmenų, romių avelių, krištolinių upelių pastoralinį gobeleną.<br />
Kaip ir pastoral÷se vaizduojamos palaimingos ganyklos, Europa yra<br />
labiau dvasin÷ ir kultūrin÷, o ne geografin÷ kategorija. Tačiau vargu ar<br />
kurio kito XIX a. lietuvių kultūros veik÷jo tekstuose rastume tokių aiškių<br />
nuorodų, kur Europa pasibaigia Rytuose, t. y. ten, kur jos riba neaiški ir<br />
––––––––––––––––––––––<br />
27 Žr. P.Subačius, 'Aukso amžiaus' pabaiga: Antano Baranausko versija, Menotyra,<br />
2002, Nr. 2(27), p. 33–36.<br />
28 Plg. W.Iser, Fiktyvumas ir įsivaizdavimas, Vilnius: Aidai, 2002, p. 36–86.
Change language