Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...

Istorinė apžvalga
atgaivintu tomizmu. labai palankus katalikų mokslinei veiklai buvo benediktas
XIv. jis sveikino filosofijos ir religinės kultūros instituto įkūrimą 13 .
Šis institutas, greta katalikiškųjų universitetų, besąlygiškai pripažįstančių
„bažnyčios atstovaujamą dieviškąją tiesą kaip aukščiausią šviesą visiems
mokslams“ 14 , buvo viena iš institucinės sistemos tomizmui, kaip bažnyčios
filosofijai, plėtoti grandžių.
Intensyvėjantis katalikų mokslinis gyvenimas skatino organizuotis
tarp tautiniu mastu. nuo 1887 m. reguliariai vyko tarptautiniai katalikų
mokslininkų suvažiavimai: 1891 m. kaip ir pirmą kartą paryžiuje, 1897 m. –
fribūre, 1900 m. – Miunchene 15 . 1903 m. numatytas suvažiavimas romoje
neįvyko dėl modernistinės krizės. pijus X, siekdamas įveikti šią krizę,
ėmėsi iniciatyvos suburti bažnyčios mokymui ištikimus katalikų mokslininkus
į tarptautinę mokslininkų sąjungą (Association scientitfique internationale),
kuriai kurti sudaryta komisija iš žymių romos kurijos pareigūnų
bei mokslininkų (kardinolai Mariano rampolla, pietro Maffi ir Desire Mercier,
istorikas ludwigas von pastoras) 16 . Modernizmui atsispirti kūrėsi Šv.
sostui ištikimos intelektualų organizacijos atskiruose kraštuose. vokietijoje,
kurios katalikiškasis elitas įtartas reiškęs palankumą modernizmui,
ypač akcentuotas reikalas įveikti inteligentijos antibažnytinį individualistinį
nusistatymą, vedantį prie imanentinio tikėjimo suvokimo. viena iš tokių
organizacijų buvo Katalikų akademikų susivienijimų sąjunga (Verband
der Vereine katholischer Akademiker), susiformavusi 1913 m. Iš jos kilo vokietijos
katalikų akademikų sąjunga, kuriai priklausę žymūs vokietijos katalikų
teologai, filosofai, kitų sričių mokslo ir kultūros veikėjai daug nuveikė
vokietijos visuomeninio gyvenimo atsinaujinimui 17 . 1935 m. sąjunga turėjo
apie 11 000 narių. pijus XI 1928 m. suteikė jai Dvasios apaštalavimo misiją
18 . aktyviai su šia sąjunga bendradarbiavo vienas žymiausių liturginio
13 josef schmidlin, Papstgeschichte der neuesten Zeit, b. 4, München: verlag josef Koesel
and friedrich pustet, 1939, s. 244.
14 harald Dickenhof, „Katholische Universität und pluralistische gesellschaft“, in: Katholizismus,
Bildung und Wissenschaft im 19. und 20. Jahrhundert, herausgegeben von anton
rauscher, paderborn – München – Wien – zürich: ferdinand schoeningh, 1987, s. 172.
15 juozas Eretas, Katalikai ir mokslas, p. 178–179.
16 p[ranciškus]. būčys, „tarptautinis katalikų mokslui augštyn kelti susivienijimas ir
lietuva“, Draugija, 1908, nr. 14, p. 136.
17 Katholische akademikerverband, http://de.wikipedia.org/wiki/Katholischer_akademikerverband,
žr. 2012 02 25.
18 Ibid.
9