Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
6 <strong>Istorinė</strong> <strong>apžvalga</strong><br />
buvo mokslininkai, ats<strong>ir</strong>iboję nuo tuometinių anglijos universitetų. prancūzijoje<br />
mokslų akademija (Ma) buvo įkurta 1666 m. austrijoje, rusijoje,<br />
Švedijoje Ma įkurtos XvIII a.<br />
vėliau kai kurios akademijos specializavosi, nes buvo nebeįmanoma<br />
aprėpti visos sukauptos emp<strong>ir</strong>inės medžiagos. Kūrėsi chemijos, geologijos<br />
<strong>ir</strong> kitokios gamtamokslinės draugijos 3 . nacionalinės Ma tapo reprezentacinėmis<br />
organizacijomis, bes<strong>ir</strong>emiančiomis aukščiausios tiesos statusą įgijusiu<br />
<strong>ir</strong> krikščioniškajam mokymui priešpriešinamu pozityvistiniu mokslu.<br />
priklausymas joms reiškė <strong>ir</strong> tebereiškia didžiausią mokslininkui teikiamą<br />
garbę. Šiais laikais beveik visose Europos šalyse egzistuoja akademijos ar jų<br />
funkcijas atliekančios įstaigos. Kadaise laisvų diskusijų ieškant tiesos forumas,<br />
nacionaliniame lygmenyje jos v<strong>ir</strong>to reprezentacine institucionalizuota<br />
organizacija, neretai glaudžiai susijusia su valstybe.<br />
žmogaus visagalybę teigiančio laicistinio scientistinio pasaulėvaizdžio<br />
įsivyravimas XIX a. Europoje skatino ieškoti naujos bažnyčios mokymo filosofinės<br />
raiškos, kuria ilgainiui pas<strong>ir</strong>inkta tomistinė filosofija (leono XIII<br />
enciklika „aeternum patri“, 1876 m.), pripažinusi tikėjimo <strong>ir</strong> proto neprieštaringumą<br />
<strong>ir</strong> tokiu būdu sudariusi sąlygas priimti naujuosius gamtos mokslų<br />
laimėjimus. XIX a. paskutiniame ketv<strong>ir</strong>tyje ėmė sparčiai kurtis tomistiniai<br />
mokslo centrai, universitetai, katalikų mokslininkų draugijos. atv<strong>ir</strong>umas<br />
žmogiškajai bei gamtinei realybei, kartu išsaugant ištikimybę apreiškimui,<br />
pagrįstai leido bažnyčiai katalikiškąsias mokslo bei mokymo institucijas<br />
laikyti mokslinės tiesos išraiška. tai katalikams buvo juo akivaizdžiau, matant<br />
XIX a. pabaigos nekatalikiškų vakarų pasaulio mokslo <strong>ir</strong> mokymo centrų<br />
pasaulėžiūrinę <strong>ir</strong> disciplininę fragmentaciją, tikėjimo apšvietos idealais<br />
ryškų sumažėjimą, sąlygojusį pozityvizmu paremto mokslo krizę. tai teikė<br />
katalikų intelektualams pasitikėjimo <strong>ir</strong> tikėjimo, kad būtent katalikiškasis<br />
mokymas gali tapti filosofiniu mokslo pamatu.<br />
su mokslo draugijų istorinėmis metamorfozėmis glaudžiai susijusi nepriklausomybę<br />
paskelbusioje lietuvoje įsikūrusios katalikų akademijos –<br />
lietuvių katalikų mokslo akademijos (lKMa) – tapatybė. čia aptarsime<br />
tik vieną iš jos aspektų, būtent lKMa pavadinime esančios sąvokos „akademija“<br />
prasmę 4 . Ir prieš p<strong>ir</strong>mąjį pasaulinį karą, <strong>ir</strong> po jo katalikų moks-<br />
3 tas pats vyko humanitariniuose moksluose. steigėsi mokslininkų draugijos atsk<strong>ir</strong>iems<br />
istorijos laikotarpiams analizuoti – pavyzdžiui, amerikos viduramžių akademija<br />
(j[uozas]. jakštas, „amerikos viduramžių akademija“, Aidai, 1955, nr. 1, p. 43–44).<br />
4 nors pagal įstatus kuriama mokslininkų organizacija buvo draugija, ji pavadinta<br />
akademija: „lietuvių Katalikų Mokslo akademija yra Draugija, kurios tikslas yra sutelkti
Change language