Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Istorinė</strong> <strong>apžvalga</strong> <strong>ir</strong> <strong>bibliografija</strong><br />
IstorInė <strong>apžvalga</strong><br />
1. lIEtUvIų KatalIKų MoKslo aKaDEMIjos tapatybė<br />
1922 m. įkurta lietuvių katalikų mokslo akademija (lKMa) 1 remiasi gilia<br />
europietiška akademijos tradicija, siekiančia antikos laikus: p<strong>ir</strong>moji tokia<br />
struktūra siejama su platonu, akademo vardu pavadintame miškelyje atėnų<br />
pakraštyje įkūrusiu mokymo <strong>ir</strong> studijų instituciją, kurioje mokslo tiesos<br />
ieškota draugiškoje atmosferoje, diskusijų <strong>ir</strong> dialogo būdu. platono įsteigta<br />
akademija buvo visų universitetų <strong>ir</strong> mokslinių tyrimų centrų provaizdis.<br />
nemaža mokslinių draugijų, neretai vadintų <strong>ir</strong> akademijomis, įsikūrė<br />
renesanso epochoje. garsėjo akademijos florencijoje (Accademia del Cimento)<br />
<strong>ir</strong> romoje (Accademia dei Lincei) 2 . XvI–XvII a. būta apie 1000 akademijų<br />
tipo mokslo draugijų. tuo metu tai buvo labiau humanitarinio pobūdžio<br />
institucijos, sk<strong>ir</strong>tos daugiau literatūrai, menui nei mokslui šiuolaikine prasme.<br />
akademijos neretai susiformuodavo iš nedidelių mokslu besidominčių<br />
žmonių grupių, turėjusių tikslus, kurių negalėjo pasiekti oficialiose mokslo<br />
institucijose. taip 1660 m. gimė londono karališkoji draugija, kurios nariai<br />
1 lKMa jau turi nemenką istoriografiją. bene p<strong>ir</strong>masis lKMa reikšmę lietuvių katalikų<br />
visuomenei pabandė įvertinti juozas Eretas (juozas Eretas, Katalikai <strong>ir</strong> mokslas, Kaunas,<br />
1935; juozas Eretas, „Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnyboje“, <strong>Lietuvių</strong><br />
katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, t. 7, roma, 1972, p. 3–54). apžvalginius akademijai<br />
sk<strong>ir</strong>tus darbus rašė jos veikloje dalyvavę ar prie jos atkūrimo išeivijoje prisidėję<br />
stasys yla, juozas brazaitis, stasys antanas bačkis (stasys yla, „lietuvių katalikų mokslo<br />
akademija. bendras žvilgsnis į praeitą kelią“, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademijos suvažiavimo<br />
darbai, t. 5, roma, 1964, p. 3–28; juozas brazaitis, „akademija tautos kryžkelėse. lKM<br />
akademijos 50 metų sukakties minėjimas“, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademijos suvažiavimo<br />
darbai, t. 9, roma, 1982, p. 3–17; stasys bačkis, „akademijos 60 metų sukaktis“, <strong>Lietuvių</strong> katalikų<br />
mokslo akademijos suvažiavimo darbai, t. 12, vilnius, 1987, p. 15–30). akademijos nueitą<br />
kelią ne vienoje proginėje kalboje buvo apžvelgę jos vadovai kun. antanas liuima <strong>ir</strong> kun.<br />
(nuo 1997 m. – vyskupas) jonas boruta, aktyvūs nariai rapolas Krasauskas, Mindaugas<br />
bloznelis. gausūs apie lKMa istoriją yra aldonos vasiliauskienės darbai (aldona vasiliauskienė,<br />
<strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademija, vilnius: Katalikų pasaulis, 1992; aldona vasiliauskienė,<br />
„lKMa genezės aspektai“, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 22,<br />
vilnius, 2003, p. 81–126; aldona vasiliauskienė, „Daktaras vyskupas vincentas padolskis:<br />
veikla lietuvių katalikų mokslo akademijoje“, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademijos metraštis,<br />
t. 25, vilnius, 2004, p. 527–560 <strong>ir</strong> kt.).<br />
2 romos popiežiškoji akademija savo pradžią kaip tik mato Accademia dei Lincei, įkurtoje<br />
1603 m. (the pontifical academy of sciences, http://www.vatican.va/roman_curia/<br />
pontifical_academies/acdscien/own/documents/pashistory.html, žr. <strong>2012</strong> 02 25).<br />
5
Change language