Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Istorinė</strong> <strong>apžvalga</strong><br />
suvokiant ją ne kaip kažką statiško, bet kaip tai, kas auga komunikaciniame<br />
procese, ieškojimas geriausiai apibūdina akademijas 126 . Išsk<strong>ir</strong>tinę vietą<br />
užima bavarijos akademija 127 . joje pabrėžtinai apeliuojama į platono akademijos<br />
pat<strong>ir</strong>ties – dialogo – atgaivinimo <strong>ir</strong> puoselėjimo svarbą. ji įkurta<br />
vyskupų, tačiau garsėja kaip didžiausia nepriklausomybe besinaudojantis<br />
forumas 128 , rengiantis didelį visuomeninį atgarsį turinčius susitikimus su<br />
vokietijos politikais, intelektualais, dvasininkais.<br />
suintensyvėjusio tarptautinio bendradarbiavimo dėka patyrus katalikų<br />
intelektualų veiklos <strong>ir</strong> laikysenos visuomenėj įva<strong>ir</strong>ovės mastą, neišvengiamai<br />
iškilo būtinybė koreguoti lKMa tikslus, uždavinius, veikimo<br />
formas. ga<strong>ir</strong>ės, kaip naujai formuoti lKMa tapatybę, išryškėjo 2010 m. lapkritį<br />
vykusiame akademiniame seminare „Katalikų akademinis veikimas:<br />
iššūkiai <strong>ir</strong> uždaviniai“. lKMa valdybos p<strong>ir</strong>mininko subačiaus įsitikinimu,<br />
akademija „vienija mokslininkus, kurie nebijo prisipažinti esantys katalikai<br />
<strong>ir</strong> manantys, kad tikėjimas svarbus jų akademinei veiklai, tyrimams,<br />
visuomeninėms nuostatoms“ 129 . Kartu jis akcentavo, kad ryškėja būtinybė<br />
pabrėžti trečiąjį lKMa pavadinimo sandą – „mokslo“, sk<strong>ir</strong>tingai nuo išeivijos<br />
laikotarpio, kai buvo akcentuojamas p<strong>ir</strong>masis – „lietuvių“, ar kurį laiką<br />
po lKMa veiklos atkūrimo – sandas „akademija“, Katalikų akademiją<br />
laikant sovietinės lietuvos mokslų akademijos pakaitalu 130 . toks reikalavimų<br />
lKMa nariams, kaip mokslo kūrėjams, sugriežtinimas neprieštarauja<br />
lKMa katalikiškumo, vatikano II sus<strong>ir</strong>inkimo šviesoje įžvelgiant jo atv<strong>ir</strong>umą<br />
pasauliui, svarbos pabrėžimui. Katalikai mokslininkai susiburia dėl<br />
katalikų mokslo, kuris turi būti visų p<strong>ir</strong>ma kokybiškas, t. y. atitikti savo<br />
pask<strong>ir</strong>tį. todėl kritiškai įvertinus lKMa galimybes, apsispręta, kad lKMa<br />
turi koncentruotis į humanitarinius <strong>ir</strong> socialinius mokslus 131 . lKMa p<strong>ir</strong>-<br />
126 Ibid., s. 194.<br />
127 1958 m. bavarijos vyskupystės įsteigė Katalikų akademiją bažnytinės viešosios įstaigos<br />
teisėmis (florian schuller, „Ir akis gali būti intelektuali“, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo<br />
akademijos metraštis, t. 34, vilnius, 2011, p. 20).<br />
128 hermann boventer, op. cit., s. 191. vyskupai įsteigė tris patariamuosius organus:<br />
Mokslo tarybą, Švietimo komisiją <strong>ir</strong> bendrąją tarybą, kuriose d<strong>ir</strong>ba mokslininkai, patyrę<br />
švietimo darbuotojai, politikai, teisininkai, vadybininkai (florian schuller, op. cit., p. 22),<br />
kas įgalina itin kompetentingą akademijos valdymą.<br />
129 paulius subačius, „Kad derėtų europietiškumas <strong>ir</strong> tautiškumas“, [pokalbis su pauliumi<br />
subačiumi], kalbėjosi gediminas zemlickas, Mokslo Lietuva, 2006-12-07–20, p. 2.<br />
130 paulius subačius, „lietuvių katalikų mokslo akademijos perspektyvos: telkiantis<br />
centras ar memorialas?“, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 34, vilnius, 2011, p. 77.<br />
131 Ibid., p. 79.<br />
31