Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
30 <strong>Istorinė</strong> <strong>apžvalga</strong><br />
reikšmingas darbas atliekamas lKMa skyriuose, kurie p<strong>ir</strong>maisiais atgimimo<br />
metais veikė vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, panevėžyje, Šiauliuose,<br />
anykščiuose, alytuje, Utenoje, telšiuose 120 , tačiau daugelis jų savo veiklos<br />
neišplėtojo. Šiuo metu reiškiasi tik vilniaus, Klaipėdos <strong>ir</strong> Šiaulių skyriai.<br />
4. 2. naujos tapatybės paieškos<br />
pastaraisiais metais surengtos akademijos narių diskusijos liudija lKMa<br />
vykstant pokyčius, naujos tapatybės formavimąsi ar jos išgryninimą. Kartu<br />
tai liudija naujos lKMa narių kartos, subrendusios jau nepriklausomoje<br />
lietuvoje, iškilimą. Ši karta kritiškai pažvelgė į krikščionybės vaidmenį<br />
lietuvos praeityje bei dabartyje. nepalanki <strong>ir</strong> dinamiškai kintanti aplinka<br />
verčia reikliau pažvelgti į lKMa darbus, racionaliau įvertinti jos galimybes.<br />
Kardinolo a. j. bačkio, lKMa matančio kaip „protų laboratoriją“, nuomone,<br />
retos visuomeniškai aktualios temos, stinga atv<strong>ir</strong>ų diskusijų. Kardinolo<br />
manymu, reikia brandinti idėjas, padedančias kurti naują visuomenę 121 .<br />
tam bandoma pasinaudoti vakarų analogiškų struktūrų (institucijų,<br />
organizacijų) patyrimu, nesitenkinant vien lKMa veikimo lietuvoje iki<br />
karo ar išeivijoje pavyzdžiu. vienas iš tokių – katalikų akademijos vokietijoje.<br />
jas kūrė žmonės, siekę dvasinį, visuomeninį <strong>ir</strong> politinį ponacistinės<br />
vokietijos gyvenimą atnaujinti pagal Evangelijos reikalavimus. akademijos<br />
suvokiamos kaip diecezijų „mąstymo d<strong>ir</strong>btuvės <strong>ir</strong> kultūros stotys“, krikščioniškosios<br />
tiesos gynėjos visuomeninėse diskusijose 122 , kaip viešų debatų<br />
vietos, tarpreliginio, visuomeninio <strong>ir</strong> kultūrinio dialogo <strong>ir</strong> krikščioniškojo<br />
švietimo institucijos 123 , t. y. laikytos vietomis, kur bažnyčia susitinka su pasauliu,<br />
tiltu tarp tikėjimo <strong>ir</strong> pasaulio, jo kalba apie Dievą 124 . jos sudarė sąlygas<br />
galutinai įveikti gynybišką katalikų visuomenės laikyseną, įgalino jos<br />
atsivėrimą pasauliui. akademijos veikia kaip seismografai, reaguojantys į<br />
dar nepas<strong>ir</strong>eiškusius akivaizdžiai, bet sparčiai bręstančius giluminius, neretai<br />
grėsmingus, visuomeninius procesus 125 . „Dialogas“ <strong>ir</strong> draugiškas tiesos,<br />
120 atkūrimas, http://www.lkma.lt/istorija/atkurimas/, žr. <strong>2012</strong> 02 25.<br />
121 audrys juozas bačkis, „apie katalikų akademinį veikimą <strong>ir</strong> jo misiją – iš asmeninės<br />
perspektyvos“, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 34, vilnius, 2011, p. 52.<br />
122 selbstverständnis der katholischen akademien, http://www.katholische-akademien.de/,<br />
žr. <strong>2012</strong> 02 25.<br />
123 geschichte der katholischen akademien, http://www.katholische-akademien.de/,<br />
žr. <strong>2012</strong> 02 25.<br />
124 hermann boventer, op. cit., s. 195.<br />
125 Ibid., s. 189.