Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...

Istorinė apžvalga
nacijos tarp romos, kur buvo lKMa vadovybė, ir jav, kur telkėsi didesnė
dalis lietuvių mokslininkų, stoka 93 .
Kaip ir iki 1940 m., svarbiausias darbas suvažiavimų metu vyko sekcijose:
istorijos, teologijos, filosofijos, psichologijos ir pedagogikos, tiksliųjų
ir gamtos mokslų, kalbos ir literatūros, meno ir architektūros, medicinos.
Didžiausios diskusijos vykdavo filosofijos, teologijos ir istorijos sekcijose.
tai rodo suvažiavimų humanitarinį pobūdį. geriausiai susiorganizavo ir
didžiausią įtaką lKMa turėjo istorikai. tai nestebina, nes būtent romoje
susitelkę istorikai (Ivinskis, rabikauskas, Krasauskas, jatulis, gidžiūnas,
vaišnora, stasys Matulis 94 ) ir tapo lKMa atkūrimo branduoliu. 1960 m. gegužės
19 d. įsteigta (daugiausia Ivinskio pastangų dėka 95 ) istorijos mokslų
sekcija. sekcijai priklausė romoje gyvenę 8 lKMa nariai. buvo surengti
trys vieši minėjimai (žalgirio mūšio, petro Kriaučiūno, antano baranausko).
tarptautiniuose moksliniuose renginiuose dalyvavo gidžiūnas, juozas
jakštas, Ivinskis.
reguliariai buvo leidžiami „suvažiavimo darbai“ (tiesa, 8 dešimtmečio
antroje pusėje jų leidimas buvo sulėtėjęs – išleistuosiuose 1982 m. sudėtos
1973 m. suvažiavimo paskaitos). Iš viso išeivijoje išleista 12 „suvažiavimo darbų“
tomų (XIII dalis – jau lietuvoje). fotomechaniniu būdu perleisti ir pirmieji,
lietuvoje išleisti, „suvažiavimų darbai“. nuo 1965 m. pradėta leisti Metraščius.
juose buvo publikuojamos platesnės studijos. Išeivijoje išleisti 6 „Metraščio“
tomai: 1965, 1966, 1967, 1968, 1970, 1984 m. be to, buvo leidžiamos dar
trys leidinių serijos: „negęstantieji žiburiai“, „lietuvių literatūros studijos“,
„lietuvos istorijos šaltiniai“. visi šie leidiniai redaguoti daugiausia liuimos.
tradiciškai suvažiavimų pagrindinę mintį išreikšdavo arba aiškiai deklaruota
suvažiavimo tema, arba per pirmąjį plenarinį posėdį perskaityta
paskaita. Dauguma jų teologinės, vienaip ar kitaip susijusios su religija,
pasaulėžiūra. pavyzdžiui, ketvirto suvažiavimo metu svarbiausia paskaita
buvo liuimos „Mistinio Kristaus Kūno doktrina sąryšyje su dabarties
gyvenimo įvykiais“ 96 . balčiūnas kalbėjo apie katalikams siektiną vienybę
per dalyvavimą Mistiniame Kūne, brazys – apie socialinę Mistinio Kris-
93 Ibid.
94 t.v.g. [viktoras vincas gidžiūnas], „romos lietuvių istorikų darbai ir planai“,
Aidai, 1960, nr. 6, p. 269.
95 aldona vasiliauskienė, „profesorius zenonas Ivinskis ir lietuvių katalikų mokslo
akademija“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Metraštis, t. 8, vilnius, 1994, p. 233.
96 p[aulius]. rabikauskas, „suvažiavimo darbų eiga“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos
suvažiavimo darbai, t. 4, roma, 1961, p. 288.
23