Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Istorinė</strong> <strong>apžvalga</strong><br />
religinės literatūros leidimo ga<strong>ir</strong>ės nubrėžtos 1957 m. lKMa valdybos<br />
nario kun. balčiūno parengtoje lKMa veiklos programoje „Dabarties lKM<br />
akademijos veiklos metmenys tremties uždavinių šviesoje <strong>ir</strong> tolesni jos galimumai<br />
bendros užsienio lietuvių katalikų veiklos rėmuose“. 1958 m. romos<br />
lietuvių kunigų sąjungos sus<strong>ir</strong>inkime buvo nutarta sudaryti komisiją<br />
kunigų įtraukimui į religinės literatūros leidybą. Į komisiją įėjo romoje gyvenę<br />
kunigai balčiūnas, pranas brazys, paulius jatulis, rabikauskas, juozas<br />
zeliauskas, pranciškonų atstovas vincentas viktoras gidžiūnas 81 . nepavykus<br />
įgyvendinti sumanymo leisti religinę literatūrą romoje, kun. balčiūnas<br />
išvyko į jav <strong>ir</strong> ten pradėjo leisti knygų seriją „Krikščionis gyvenime“ 82 .<br />
1959 m. prie lKMa nutarta steigti centrą dokumentinei medžiagai apie<br />
religinę padėtį lietuvoje rinkti. vienas iš jo iniciatorių – kun. (vėliau – prelatas)<br />
balčiūnas. jis įėjo <strong>ir</strong> į komisiją centrui įsteigti (jai vadovavo prel. tulaba). gavus<br />
lėšų nuo 1963 m. sausio mėn. Dokumentinės medžiagos apie lietuvos religinę<br />
padėtį centras (archyvas) pradėjo veikti, tiesa, tai truko tik vienerius metus,<br />
nes vėliau religinė šalpa nutraukė finansavimą 83 . 1965 m. įsteigtas lKMa<br />
lietuvos istorijos <strong>ir</strong> religinės kultūros institutas (lietuvių institutas) romoje.<br />
Instituto atstovas įėjo į centro valdybą. 1974 m. institutas centro valdybos<br />
pavedimu perėmė iš prel. balčiūno serijos „Krikščionis gyvenime“ leidimą 84 .<br />
akademija dėjo daug pastangų išsaugoti lituanistinę veiklą liudijančius<br />
šaltinius. 1974 m. prel. juras perdavė akademijai visą gyvenimą kauptą<br />
amerikos lietuvių kultūros archyvą (alKa). 1973 m. sudarytas alKa d<strong>ir</strong>ektoratas<br />
(garbės p<strong>ir</strong>mininkas <strong>ir</strong> iždininkas prel. juras, p<strong>ir</strong>mininkas – prel.<br />
Kazys balkūnas). 1978–1980 m. pastačius priestatą bei sutvarkius eksponatus<br />
archyvas v<strong>ir</strong>to žymia moksline įstaiga 85 . akademija įsigijo Ivinskio<br />
archyvą <strong>ir</strong> biblioteką, gotliebo studerus biblioteką <strong>ir</strong> archyvo dalį, Šveicarijos<br />
rūtos lituanijos draugijos archyvą. buvo kaupiami mokslininkų deponuojami<br />
archyvai (alKa – petro būtėno mokslinis palikimas, jono balio<br />
tautosakos lobynas <strong>ir</strong> t. t.) 86 . testamentu savo archyvą akademijai paliko<br />
stasys raštikis.<br />
81 aldona vasiliauskienė, „Daktaras vyskupas vincentas padolskis: veikla lietuvių<br />
ka talikų mokslo akademijoje“, p. 539.<br />
82 stasys bačkis, „akademijos 60 metų sukaktis“, p. 27.<br />
83 aldona vasiliauskienė, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademija, p. 29.<br />
84 aldona vasiliauskienė, „lKMa išeivijoje: religijos mokslų sklaida“, Soter, t. 32, Kaunas,<br />
2009, p. 177.<br />
85 aldona vasiliauskienė, <strong>Lietuvių</strong> katalikų mokslo akademija, p. 57–58.<br />
86 stasys bačkis, „akademijos 60 metų sukaktis“, p. 21.<br />
21
Change language