Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ... Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
20 Istorinė apžvalga techninius lKMa reikalus tvarkė reikalų vedėjai. Didžiausią organizacinį darbą nuveikė kun. prof. liuima. jis buvo ir lKMa ideologas išeivijoje (atliko panašų vaidmenį kaip lietuvoje Šalkauskis) 76 . Išeivijoje pakito lKMa struktūra – atsirado autonomiškai veikiančių židinių (taip išeivijoje buvo vadinami skyriai) sistema 77 . židiniai būdavo kuriami, kai vienoje vietovėje gyveno bent penki akademijos nariai. pirmasis buvo čikagos židinys. jis susiformavo iš Mokslinių studijų klubo, įregistruoto petro Maldeikio iniciatyva (vienas aktyviausių jo narių – kun. vytautas bagdonavičius). Klubo nariai sutiko įsijungti į lKMa. 1956 m. centro valdyba patvirtino įsijungimo faktą 78 . taip klubas tapo pirmuoju skyriumi. Iš viso tokių židinių buvo įsikūrę dvylika. židiniai savarankiškai rengė seminarus, minėjo jubiliejus, kviesdavosi mokslininkus, be to, padėdavo rengti suvažiavimus 79 . suvažiavimai rengti vis kituose išeivijos centruose dėl keleto tikslų: norėta sudaryti „palankesnes sąlygas ten gyvenantiems aukštuosius mokslus baigusiems lietuviams įsitraukti į mokslinę veiklą“ bei „supažindinti kitataučius mokslininkus ir politikus su lietuvių moksline veikla“ 80 . lKMa daug reikšmės teikė bažnyčios lietuvoje istorijos bei religinės (teologinės) ir filosofinės literatūros leidimui. Iš itin reikšmingų bažnyčios istorijai paminėtini šie: vaišnoro „Marijos garbinimas lietuvoje“ (1958); rabikausko „the foundation of the University of vilnius (1579). royal and papal grants“ (1979); andriaus baltinio „vyskupo vincento borisevičiaus gyvenimas ir darbai“ (1975); prano gaidos „nemarus mirtingasis. arkivyskupas teofilius Matulionis: ganytojas, kalinys, kankinys ir laimėtojas“ (1981), išleisti kaip serijos „negęstantys žiburiai“ leidiniai bei atskirai. Didelę reikšmę turi lKMa išleisti Ivinskio bei Konstantino avižonio rinktiniai raštai. Krikščionybės lietuvoje istorijos studijoms nepamainomi yra „fontes historiae lithuanie“ serijos leidiniai – šaltinių rinkiniai „relationes status Dioecesium in Magno Ducatu lituaniae“ (1971), „relationes status Dioecesium in magno Ducatu lituaniae“ (1978), „codex Mednicensis seu samogitiae Dioecesis“ (1984, 1989). 76 juozas brazaitis, „akademija tautos kryžkelėse. lKM akademijos 50 metų sukakties minėjimas“, p. 12. 77 Mindaugas bloznelis, „lietuvių katalikų mokslo akademijos raidos kelias“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 22, vilnius, 2003, p. 138. 78 aldona vasiliauskienė, „lKMa genezės aspektai“, p. 110. 79 aldona vasiliauskienė, „lietuvių katalikų mokslo akademija išeivijoje“, p. 252. 80 Ibid., p. 245.
Istorinė apžvalga religinės literatūros leidimo gairės nubrėžtos 1957 m. lKMa valdybos nario kun. balčiūno parengtoje lKMa veiklos programoje „Dabarties lKM akademijos veiklos metmenys tremties uždavinių šviesoje ir tolesni jos galimumai bendros užsienio lietuvių katalikų veiklos rėmuose“. 1958 m. romos lietuvių kunigų sąjungos susirinkime buvo nutarta sudaryti komisiją kunigų įtraukimui į religinės literatūros leidybą. Į komisiją įėjo romoje gyvenę kunigai balčiūnas, pranas brazys, paulius jatulis, rabikauskas, juozas zeliauskas, pranciškonų atstovas vincentas viktoras gidžiūnas 81 . nepavykus įgyvendinti sumanymo leisti religinę literatūrą romoje, kun. balčiūnas išvyko į jav ir ten pradėjo leisti knygų seriją „Krikščionis gyvenime“ 82 . 1959 m. prie lKMa nutarta steigti centrą dokumentinei medžiagai apie religinę padėtį lietuvoje rinkti. vienas iš jo iniciatorių – kun. (vėliau – prelatas) balčiūnas. jis įėjo ir į komisiją centrui įsteigti (jai vadovavo prel. tulaba). gavus lėšų nuo 1963 m. sausio mėn. Dokumentinės medžiagos apie lietuvos religinę padėtį centras (archyvas) pradėjo veikti, tiesa, tai truko tik vienerius metus, nes vėliau religinė šalpa nutraukė finansavimą 83 . 1965 m. įsteigtas lKMa lietuvos istorijos ir religinės kultūros institutas (lietuvių institutas) romoje. Instituto atstovas įėjo į centro valdybą. 1974 m. institutas centro valdybos pavedimu perėmė iš prel. balčiūno serijos „Krikščionis gyvenime“ leidimą 84 . akademija dėjo daug pastangų išsaugoti lituanistinę veiklą liudijančius šaltinius. 1974 m. prel. juras perdavė akademijai visą gyvenimą kauptą amerikos lietuvių kultūros archyvą (alKa). 1973 m. sudarytas alKa direktoratas (garbės pirmininkas ir iždininkas prel. juras, pirmininkas – prel. Kazys balkūnas). 1978–1980 m. pastačius priestatą bei sutvarkius eksponatus archyvas virto žymia moksline įstaiga 85 . akademija įsigijo Ivinskio archyvą ir biblioteką, gotliebo studerus biblioteką ir archyvo dalį, Šveicarijos rūtos lituanijos draugijos archyvą. buvo kaupiami mokslininkų deponuojami archyvai (alKa – petro būtėno mokslinis palikimas, jono balio tautosakos lobynas ir t. t.) 86 . testamentu savo archyvą akademijai paliko stasys raštikis. 81 aldona vasiliauskienė, „Daktaras vyskupas vincentas padolskis: veikla lietuvių ka talikų mokslo akademijoje“, p. 539. 82 stasys bačkis, „akademijos 60 metų sukaktis“, p. 27. 83 aldona vasiliauskienė, Lietuvių katalikų mokslo akademija, p. 29. 84 aldona vasiliauskienė, „lKMa išeivijoje: religijos mokslų sklaida“, Soter, t. 32, Kaunas, 2009, p. 177. 85 aldona vasiliauskienė, Lietuvių katalikų mokslo akademija, p. 57–58. 86 stasys bačkis, „akademijos 60 metų sukaktis“, p. 21. 21
- Page 1 and 2: 1 ISSN 1392-0502 Lietuvių kataLik
- Page 3 and 4: TURINYS ramūnas labanauskas. Istor
- Page 5 and 6: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 7 and 8: Istorinė apžvalga lininkų susivi
- Page 9 and 10: Istorinė apžvalga atgaivintu tomi
- Page 11 and 12: Istorinė apžvalga nei kūrybai 25
- Page 13 and 14: Istorinė apžvalga 1927 m. pradėt
- Page 15 and 16: Istorinė apžvalga kartos katalik
- Page 17 and 18: Istorinė apžvalga laikė labai sv
- Page 19: Istorinė apžvalga pa sivadinusios
- Page 23 and 24: Istorinė apžvalga nacijos tarp ro
- Page 25 and 26: Istorinė apžvalga lKMa suvažiavi
- Page 27 and 28: Istorinė apžvalga atkurtosios lKM
- Page 29 and 30: Istorinė apžvalga analizuotas kon
- Page 31 and 32: Istorinė apžvalga suvokiant ją n
- Page 33 and 34: Istorinė apžvalga bendruomenės,
- Page 35 and 36: lIEtUvIų KatalIKų MoKslo aKaDEMij
- Page 37 and 38: 26. Istorinė apžvalga ir bibliogr
- Page 39 and 40: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 41 and 42: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 43 and 44: 104. 105. Istorinė apžvalga ir bi
- Page 45 and 46: 126. 127. 128. 129. 130. 131. Istor
- Page 47 and 48: 145. 146. 147. 148. 149. 150. 151.
- Page 49 and 50: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 51 and 52: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 53 and 54: 218. 219. 220. Istorinė apžvalga
- Page 55 and 56: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 57 and 58: 270. 271. Istorinė apžvalga ir bi
- Page 59 and 60: 296. 297. 298. 299. Istorinė apžv
- Page 61 and 62: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 63 and 64: 349. Istorinė apžvalga ir bibliog
- Page 65 and 66: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 67 and 68: Istorinė apžvalga ir bibliografij
- Page 69 and 70: Istorinė apžvalga ir bibliografij
20 <strong>Istorinė</strong> <strong>apžvalga</strong><br />
techninius lKMa reikalus tvarkė reikalų vedėjai. Didžiausią organizacinį<br />
darbą nuveikė kun. prof. liuima. jis buvo <strong>ir</strong> lKMa ideologas išeivijoje (atliko<br />
panašų vaidmenį kaip lietuvoje Šalkauskis) 76 .<br />
Išeivijoje pakito lKMa struktūra – ats<strong>ir</strong>ado autonomiškai veikiančių židinių<br />
(taip išeivijoje buvo vadinami skyriai) sistema 77 . židiniai būdavo kuriami,<br />
kai vienoje vietovėje gyveno bent penki akademijos nariai. p<strong>ir</strong>masis<br />
buvo čikagos židinys. jis susiformavo iš Mokslinių studijų klubo, įregistruoto<br />
petro Maldeikio iniciatyva (vienas aktyviausių jo narių – kun. vytautas<br />
bagdonavičius). Klubo nariai sutiko įsijungti į lKMa. 1956 m. centro<br />
valdyba patv<strong>ir</strong>tino įsijungimo faktą 78 . taip klubas tapo p<strong>ir</strong>muoju skyriumi.<br />
Iš viso tokių židinių buvo įsikūrę dvylika. židiniai savarankiškai rengė<br />
seminarus, minėjo jubiliejus, kviesdavosi mokslininkus, be to, padėdavo<br />
rengti suvažiavimus 79 . suvažiavimai rengti vis kituose išeivijos centruose<br />
dėl keleto tikslų: norėta sudaryti „palankesnes sąlygas ten gyvenantiems<br />
aukštuosius mokslus baigusiems lietuviams įsitraukti į mokslinę veiklą“<br />
bei „supažindinti kitataučius mokslininkus <strong>ir</strong> politikus su lietuvių moksline<br />
veikla“ 80 .<br />
lKMa daug reikšmės teikė bažnyčios lietuvoje istorijos bei religinės<br />
(teologinės) <strong>ir</strong> filosofinės literatūros leidimui. Iš itin reikšmingų bažnyčios<br />
istorijai paminėtini šie: vaišnoro „Marijos garbinimas lietuvoje“ (1958); rabikausko<br />
„the foundation of the University of vilnius (1579). royal and<br />
papal grants“ (1979); andriaus baltinio „vyskupo vincento borisevičiaus<br />
gyvenimas <strong>ir</strong> darbai“ (1975); prano gaidos „nemarus m<strong>ir</strong>tingasis. arkivyskupas<br />
teofilius Matulionis: ganytojas, kalinys, kankinys <strong>ir</strong> laimėtojas“<br />
(1981), išleisti kaip serijos „negęstantys žiburiai“ leidiniai bei atsk<strong>ir</strong>ai. Didelę<br />
reikšmę turi lKMa išleisti Ivinskio bei Konstantino avižonio rinktiniai<br />
raštai. Krikščionybės lietuvoje istorijos studijoms nepamainomi yra<br />
„fontes historiae lithuanie“ serijos leidiniai – šaltinių rinkiniai „relationes<br />
status Dioecesium in Magno Ducatu lituaniae“ (1971), „relationes status<br />
Dioecesium in magno Ducatu lituaniae“ (1978), „codex Mednicensis<br />
seu samogitiae Dioecesis“ (1984, 1989).<br />
76 juozas brazaitis, „akademija tautos kryžkelėse. lKM akademijos 50 metų sukakties<br />
minėjimas“, p. 12.<br />
77 Mindaugas bloznelis, „lietuvių katalikų mokslo akademijos raidos kelias“, <strong>Lietuvių</strong><br />
katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 22, vilnius, 2003, p. 138.<br />
78 aldona vasiliauskienė, „lKMa genezės aspektai“, p. 110.<br />
79 aldona vasiliauskienė, „lietuvių katalikų mokslo akademija išeivijoje“, p. 252.<br />
80 Ibid., p. 245.
Change language