Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
16 <strong>Istorinė</strong> <strong>apžvalga</strong><br />
katalikų veikėjo gen. jono galvydžio-bykausko diskusija dėl asmens laisvės<br />
vietos krikščionio vertybių sistemoje 55 .<br />
per suvažiavimus itin svarbus buvo darbas sekcijose, sk<strong>ir</strong>tas vienai ar<br />
kelioms giminingoms mokslo šakoms. tikėtasi, kad iš sekcijų ateityje išaugs<br />
akademijos skyriai bei institutai. per p<strong>ir</strong>mąjį suvažiavimą darbas vyko 9<br />
sekcijose: filosofijos-pedagogikos, istorijos, teisės, socialinių bei ekonominių<br />
mokslų, medicinos, teologijos, kalbos, literatūros <strong>ir</strong> meno, teorinių <strong>ir</strong><br />
pritaikomųjų gamtos mokslų, moterų 56 . reikšmingas darbas vyko istorijos<br />
sekcijoje. Iš viso sekcijoje perskaitytos 8 paskaitos. per antrąjį suvažiavimą<br />
sekcijos darbe dalyvavo 46 mokslininkai <strong>ir</strong> mokslo mėgėjai. 1936 m. išrinkta<br />
nuolatinė sekcijos vadovybė. ją sudarė jonas totoraitis, Ivinskis, adolfas<br />
Šapoka <strong>ir</strong> kiti. per p<strong>ir</strong>mąjį suvažiavimą suformuluotas tikslas sudaryti<br />
lietuvos istorijos šaltinių leidimo planą, populiarinti jų leidimo idėją, prie<br />
lKMa įkurti istorijos muziejų. nutarta imtis priemonių apsaugoti dvarų,<br />
parapijų archyvus 57 . per trečiąjį suvažiavimą sus<strong>ir</strong>ūpinta vatikano archyvų<br />
lituanistinės medžiagos tyrimais. Kilo diskusija Ivinskio paskaitos „lietuvos<br />
istorija romantizmo metu <strong>ir</strong> dabar“ pagindu. Ivinskio raginimas „atsipalaiduoti<br />
nuo mėgėjiško romantizmo“ buvo priimtinas ne visiems 58 .<br />
antrojo pasaulinio karo išvakarėse lKMa veiklos vertinimus lėmė pasaulėžiūrinių<br />
grupių tarpusavio konfliktai, todėl vieniems ji atrodė svarbi,<br />
kitiems – mažareikšmė. po sovietų okupacijos net ideologiniai oponentai<br />
pripažino, jog akademijoje vyko sveika diskusija. antai laicistinio laikraščio<br />
„ak<strong>ir</strong>ačiai“ apžvalgininkas stasys petraitis labai pozityviai įvertino<br />
trečiajam suvažiavimui sk<strong>ir</strong>tus „suvažiavimo darbus“, matydamas juose<br />
nemaža blaivios visuomeninės analizės, o Šalkauskis, apžvalgininko nuomone,<br />
pa s<strong>ir</strong>odė „pilna savo erudicija <strong>ir</strong> giliai katalikišku užsiangažavimu“,<br />
nebijodamas pasmerkti „prie esmės prisišliejusių, tačiau su ja nieko bendro<br />
neturinčių gyvenimo formų“ 59 .<br />
brazaitis, prieš karą vienas iš jaunųjų katalikų sąjūdžio vadovų 60 , lKMa<br />
55 Ibid., p. 500.<br />
56 „p<strong>ir</strong>mas lietuvių Katalikų mokslininkų <strong>ir</strong> mokslo mėgėjų suvažiavimas“, <strong>Lietuvių</strong><br />
katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, t. 1, Kaunas, 1933, (2-as leidimas, t. 1, roma,<br />
1973), p. 527–529.<br />
57 „p<strong>ir</strong>masis lietuvos katalikų mokslininkų <strong>ir</strong> mokslo mėgėjų suvažiavimas“, Tiesos<br />
kelias, 1933, nr. 3, p. 183.<br />
58 aleksandras lėvanas, op. cit., p. 505.<br />
59 st[asys]. petraitis, „1936 metų lKMa suvažiavimo darbai“, Ak<strong>ir</strong>ačiai, 1976. nr. 3, p. 8.<br />
60 jaunieji katalikai atstovavo moderniausias lietuvių katalikų visuomenės jėgas, pasisakiusias<br />
už aktyvų katalikų veikimą pasaulyje, socialines reformas bei tautos kon so lidaciją.