Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...

14 Istorinė apžvalga
universitetas. Imta rengti lKMa suvažiavimus (iki 1940 m. jie įvyko 1933,
1936, 1939 m.), kurie turėjo pademonstruoti režimui katalikų intelektualinę
brandą. 1932 m. pabaigoje buvo sudaryta kan. blažiejaus čėsnio vadovaujama
komisija suvažiavimui rengti 43 . nuo 1933 m. atsirado reikalų vedėjo
pareigybė. jais buvo tokie žymūs jaunieji katalikų kultūros ir visuomenės
veikėjai kaip Ignas skrupskelis, Mantvydas, antanas strabulis, vytautas
Mačernis 44 . pasikeitęs darbo pobūdis vertė keisti ir įstatus, – jau per pirmąjį
suvažiavimą (1933 m.) pasiūlyta priartinti lKMa pobūdį ir struktūrą prie
Europos akademijų, be kita ko, suvažiavimus rengiant ne rečiau kaip kas
dveji metai 45 . suvažiavimų metu labiau mokslui nusipelniusiems lKMa
nariams iškilmingai buvo suteikiamas akademiko vardas: per pirmąjį suvažiavimą
– jakštui, Dovydaičiui, Šalkauskiui, per antrąjį – būčiui, čėsniui
ir Eretui, per trečiąjį – reiniui, pakštui, Ivinskiui ir ambrazevičiui 46 . tokiu
būdu prasidėjo intensyvesnis mokslininkų atskyrimas nuo mokslo mėgėjų.
Itin didelį vaidmenį lKMa vaidino Eretas: jis buvo lKMa vicepirmininkas,
„žymesnybių“ žodyno redaktorius, suvažiavimų organizatorius, suvažiavimo
darbų redaktorius, reikšmingos knygos „Katalikai ir mokslas“ autorius 47 .
suvažiavimų statistika tokia: pirmajame suvažiavime skaitytas 31 pranešimas,
buvo apie 300 dalyvių, antrajame – 26 pranešimai, 550 dalyvių,
trečiajame – 26 pranešmai, 365 dalyviai 48 . Kiekvienas iš suvažiavimų turėjo
intensyvią kultūrinę programą: buvo organizuojamos parodos, koncertai,
pasirodydavo chorai. surengti žymių katalikų visuomenės veikėjų – Maironio,
jakšto, vaižganto ir kitų – minėjimai.
skyrėsi suvažiavimų išsikelti uždaviniai ir tikslai. per pirmąjį tenkintasi
siekiu „suinventorizuoti“ turimas mokslo pajėgas – suburti katalikus mokslininkus
ir besidominčius mokslu. „židinio“ apžvalgininkas Mantvydas
konstatavo, kad suvažiavimu pradėtas kolektyvaus mokslinio darbo etapas.
taigi, pasiektas europinis mokslinio darbo organizavimo lygis (Europoje
mokslininkų kongresai jau seniai buvo įprastas dalykas) 49 . tiesa, jaunesnės
43 Ibid., p. 16.
44 Ibid., p. 21.
45 „pirmasis lietuvos katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimas“, Tiesos
kelias, 1933, nr. 3, p. 185. to nepavyko realizuoti – suvažiavimai vyko kas treji metai.
46 aldona vasiliauskienė, Lietuvių katalikų mokslo akademija, p. 121.
47 stasys yla, op. cit., p. 25.
48 aldona vasiliauskienė, op. cit., p. 16.
49 p[ranas]. Mantvydas, „pirmasis lietuvių katalikų mokslininkų suvažiavimas“, Židinys,
1933, nr. 3, p. 266.