Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...

Istorinė apžvalga
1927 m. pradėtas rengti lietuvos žymesnybių žodynas. jo redaktoriai buvo
tumas, pranas penkauskas, Eretas. buvo surinkta medžiaga 2638 biografijoms.
sumanymo nepavyko realizuoti iki galo, tačiau išleista jakšto parengta
knyga „Užgesę žiburiai“ 37 .
lKMa nariai vykdė mokslo populiarinimo darbą. nuo 1924 m. pavasario
lKMa nariai skaitė viešas paskaitas 38 . paskaitų tekstai buvo publikuojami
katalikiškuose periodiniuose moksliniuose leidiniuose („Kosmos“,
„logos“, „tiesos kelias“ ir kitur). tad su jais galėjo susipažinti ir platesnė
mokslu besidominčiųjų žmonių auditorija. rūpintasi Kauno miesto centre
įkurti didelę biblioteką, sujungiant žemaičių vyskupijos kapitulos, kunigų
seminarijos bibliotekas bei pasitelkiant privačias 39 . Šio tikslo nepavyko
įgyvendinti. tačiau toliau buvo plečiamas akademijos knygų fondas, nuperkant
ar kitokiais būdais perimant privačias bibliotekas, kaupiant dovanojamas
knygas (1938 m. nupirkta prof. prano brenderio biblioteka ir
paveldėta jakšto). 1940 m. lKMa jau turėjo 12 000 tomų 40 .
ne tik mokslo populiarinimo, bet ir tiriamąjį darbą planuota vykdyti
antano gylio prie lKMa įkurtoje gamtos-Matematikos sekcijoje. buvo numatyta
tyrinėti aktualius visuomenei klausimus, skaityti paskaitas, steigti
bibliotekas, gamtos mokslų muziejus, antropologinę laboratoriją. sekcijos
nariai galėjo būti ir studentai. sekcija surengė volto ir laplaso minėjimus.
Kurta gamtos ir matematikos mokslų biblioteka, pradėta rinkti archeologinę
ir etnologinę medžiagą 41 .
lKMa viešas veikimas iki ketvirto dešimtmečio pradžios vis dėlto nebuvo
itin aktyvus. akademija tenkinosi privačiais savo narių susirinkimais
ir retokomis viešomis paskaitomis. tai ir suprantama, nes tikrieji lKMa nariai
mokslininkai telkėsi daugiausia Kaune, dirbo tose pačiose mokymo institucijose
(Universiteto teologijos-filosofijos fakultete ar žemaičių (Kauno)
kunigų seminarijoje), o mokslu besidominti inteligentija jo populiarinimu
galėjo užsiimti gausiose liaudžiai skirtose Katalikų akcijos organizacijose.
taigi poreikio aktyviau viešai lKMa veikti nebuvo 42 . lKMa veikla suaktyvėjo,
kai dėl tautininkų režimo sudarytų kliūčių nepradėjo dirbti Katalikų
37 stasys yla, op. cit., p. 16.
38 „lietuvių Katalikų Mokslo akademija“, Židinys, 1927, nr. 7–8, p. 99–100.
39 stasys yla, op. cit., p. 14–15.
40 Ibid., p. 15.
41 „lietuvių Katalikų Mokslo akademija“, p. 100.
42 nors būta pastangų jos veiklą aktyvinti: 1928 m. pakštas siūlė akademijos veiklą
plėsti institutais (stasys yla, op. cit., p. 16).
13