Istorinė apžvalga ir bibliografija, Vilnius: LKMA, 2012 - Lietuvių ...

Istorinė apžvalga
nei kūrybai 25 . būtent šių žmonių aplinkoje kilo iniciatyva kurti katalikišką
mokslo draugiją, nesitenkinant vilniuje veikusia lietuvių mokslo draugija
(lMD) (įsteigta 1907 m. balandį), gimusia daugiau laicistinėje aplinkoje
(nors jos veikloje dalyvavo ir kai kurie kunigai 26 ). tokios organizacijos įkūrimu
itin rūpinosi jakštas ir būčys. Mokslo draugijos steigimo reikalu jakštas
1908 m. sausį kalbėjosi su kun. juozapu skvirecku. būčys tų pačių metų
sausio 27 d. „Draugijoje“ paskelbė straipsnį „tarptautinis katalikų mokslui
aukštyn kelti susivienijimas ir lietuva“, buvusį pirma vieša iniciatyva akademijai
kurti 27 . remtasi pijaus X paskatinimu (išsakytu enciklikoje „pascendi
Domini gregis“ (1907 m.)), katalikų mokslininkams burtis į tarptautinę
organizaciją. netrukus katalikiškoje spaudoje pasirodė informacija apie
tarptautinės katalikų asociacijos mokslo pažangai skatinti („l’association
catholique internationale pour le progrès de la science“) steigimą. būčys
savo straipsnyje akcentavo, kad tokioje organizacijoje gali dalyvauti bet kurios
tautos mokslininkai, jei tik turi savo tautinę organizaciją, ir išreiškė viltį,
kad tokia lietuvių katalikų mokslo draugija susiburs ir bus įteisinta iki 1908
metų vasaros 28 . jo manymu, lietuviams katalikams mokslininkams tai būtų
optimaliausias būdas dalyvauti tarptautiniame moksliniame gyvenime: nei
potenciali lenkų mokslo organizacija, nei lietuvių mokslo draugija (lMD)
lietuvių katalikų mokslininkų poreikių negalėjo patenkinti 29 . sprendžiant iš
polemikos, kilusios tarp būčio ir lMD vadovybės, svarbi nesutarimų priežastis
buvo lMD vadovybės neigiamas požiūris į teologiją 30 . vis dėlto iki
karo katalikų mokslo draugijos nepavyko sukurti. po karo, jau naujomis
aplinkybėmis, – atkūrus nepriklausomą lietuvos valstybę bei nebelikus
kliūčių katalikų intelektualinei veiklai, – diskusijos dėl katalikų mokslo organizacijos
atsinaujino. juozas tumas-vaižgantas pasisakė už valstybinę
instituciją, o jakštas manė, kad sėkmingiau veiks visuomeninė organizacija
ir kad dviejų mokslo organizacijų (lMD ir katalikiškosios) konkurencija
būtų net naudinga 31 . atsakydamas į priekaištus, kad mokslinius katalikų
25 Ibid., p. 5.
26 pavyzdžiui, kun. jonas totoraitis, buvęs ir vienas iš lMD iniciatorių (stasys yla,
op. cit., p. 4).
27 aldona vasiliauskienė, „lKMa genezės aspektai“, p. 86.
28 stasys yla, op. cit., p. 7.
29 aldona vasiliauskienė, op. cit., p. 88–89.
30 stasys yla, op. cit., p. 8.
31 Ibid., p. 10.
11