Antanas - Maceina.lt

PAKELEIVIS
UŽ LANGO ūžia vėjas. Gal paklydęs.
O aš lyg pakeleivis, žiburį išvydęs,
Po tavo stogu užėjau truputį -
Ne pasilsėt ir ne prašyt, tiktai pabūti.
Tik valandėlę. O paskui, kai varpo dūžis
Nuo seno bokšto paskutinis leisis,
Aš tavo kilimais tyliaisiais
Išslinksiu vėl, rausvoj lemputėj susigūžęs.
Šešėliu vėl išslinksiu pro duris į vėją,
Į šaltą vėją tarsi paukštis, kurs nespėja
Sugrįžt į savo šiltą gūžtą.
44