Antanas - Maceina.lt
Antanas - Maceina.lt Antanas - Maceina.lt
dienos reikalus. 1962 metais, taigi vėl po dešimties metų, mane pasiekė tos pačios poezijos dar papilnėjus rinkinys su pasiteiravimu: tiktų ar netiktų "Draugo" poezijos konkursui Maironiui pagerbti? Neabejojau, kad tai galėtų būti Maironiui tinkamas pagerbimas. Bet čia teko vėl nusivilti. Nusivilti ne poezijos pajėgumu ir jos tikimu Maironio dvasiai pratęsti. Ne, nusivilti teko savo spėjimu, kad mano vertinimas sutiks su vertinimo komisijos narių nusiteikimais. Nebūtina, kad poezijos kūrinį visi vienodai priimtų. Nebūtina į jį žiūrėti neklystančio svėrėjo ir teisėjo akimis. Nebūtina autorių kvalifikuoti etiketiniais vardais ir rūšiuoti į genijus, grafomanus, mėgėjus... Nevartočiau ir šios poezijos autoriui nė vieno iš tų sveriančių vardų, pasirinkdamas kitą kelią į poeziją - kokį įspūdį ji daro man, individualiam skatytojui; patinka ar nepatinka; o jei taip, tada mėginčiau suvokti ir intelektualiai išsiaiškinti, kuo ji skaitytojo dėmesį pagauna, pergyvenimą pažadina, praturtina. Mėginant suvokti šios konkrečios poezijos veikmę sau. nejučiomis kyla fone paties kūrėjo poetinis paveikslas. Išorinė eilėraščio forma - tegul bus dalykas, kuris A.Jasmanto poezijoje pirmiausia patraukia dėmesį. Dvejopa jo vartojama forma - sonetas ir laisvos architektonikos eilėraštis. Soneto architektonika savaime imponuoja matematinės, loginės tvarkos pamėgimu. Į nustatytą griežtą dviejų ketureilių ir dviejų trieilių
strofų formą įspraudžiamas poetinis vaizdas su individualiais išgyvenimais ar apibendrinančia mintim. Reikia sugebėjimo patenkinti tuos reikalavimus ir sudaryti įspūdį kad vaizdas ir pergyvenimas laisvai, organiškai yra prisiėmęs tą griežtą formą - ne jon sprauste įspraustas. A. Jasmantas tuo atžvilgiu be priekaištų. Tos logikos nėra varžomas laisvos architektonikos eilėraštis. A. Jasmantas gausiai naudojasi šia laisve. Didžioji dalis jo geriausių eilėraščių kaip tik ir yra šios išorinės formos. Tačiau ir joje imponuoja griežtas logikos pajautimas, rimų nelauktais deriniais, strofos dalies pakartojimais, eilučių sutrumpinimu ar prailginimu sudarant aiškaus kilimo ir slūgimo ar užlūžimo muzikinę frazę. Už tos muzikinės konstrukcijos įsivaizduoji kūrėją, jaučiantį grožį dalių tvarkoje, garsų melodijoje, jungiantį į muzikinę vienu - mą ne tik atskiras strofas, bet ištisą eilėraštį. Ir tokios muzikinės architektonikos eilėraščiai yra įdomiausi (Ruduo, Mano kambarys, Gruodas, Panaktinis, Vidunaktis, Requiem, Velykų rytas). Eilėraščio vaizdiniai elementai nėra apgaubti optine migla, neryškiom linijom, spalvų maišatim. Vaizdai aiškūs, konkretūs. Vaizdai pažįstami tiem, kurie yra susigyvenę su rudens, pavasario gamta, su žemdirbio aplinka, su lietuviškų švenčių tradicijom. Tik retkarčiais įvairinami muzikinės technikos ar Šventosios žemės aplinkos vardais. Vaizdai veikia nelauktu originalumu, intymumu, lėtos dinamikos, tekėjimo, srovenimo, gaudesio slėpiningumu. Už tų vaizdų jausti autorius, kuris nesitenkina reikšdamas gyvenimo nuobodį, miglotą savo 159
- Page 94 and 95: MĖNULIS KIEKVIENAM rasos lašely T
- Page 96 and 97: SAULĖLEIDIS PLATU laukuos. Vagelė
- Page 98 and 99: PAGROKI, VĖJAU PAGROKI, vėjau, sm
- Page 100 and 101: 108 Be sargų grįžtu ir be palyd
- Page 102 and 103: PUSNYNĖLIAI ATEIS žiema. Baltais
- Page 104 and 105: PASKUTINIS PRAŠYMAS Pagal R.Dehmel
- Page 106 and 107: ŠERKŠNO SODAI PUSNYNĖLIS čia, n
- Page 108 and 109: VĖLINĖS JAU NAKTYS šaltos, Vieš
- Page 110 and 111: SAPNAS PABUDINAI TU gluosnio spurge
- Page 112 and 113: ŽIEMOS MIRTIS MARGAIS važeliais t
- Page 114 and 115: NAKTIGONIS KAŽKUR retežiai lyg su
- Page 116 and 117: RŪPINTOJĖLIS MAŽUTIS mano Dievul
- Page 118 and 119: MONSTRANCIJA LAUKŲ rageli raliuon
- Page 120 and 121: DUONA IR VYNAS TU ATĖJAI, prisėda
- Page 122 and 123: MERGAITĖ IŠ MAGDALOS 1 MALDŲ AŠ
- Page 124 and 125: ATGAILOS PSALMĖ ...qui mal y pense
- Page 126 and 127: ASPERGES ŠAKELĘ BERŽO pasiėmęs
- Page 128 and 129: Negalinti išbalus moteris Į vande
- Page 130 and 131: PELKĖS KREIVOS PUŠYS. Viksvos. Ba
- Page 132 and 133: ADVENTAS VAI SUTEMOS, tos sutemos I
- Page 134 and 135: KŪČIŲ VAKARAS TYLI NAKTIS. Šven
- Page 136 and 137: KATEDRA ŠVENTIEJI saunon ėjo. Buv
- Page 138 and 139: Kažkas lyg prieky groja. Turbūt t
- Page 140 and 141: 3 Taškos nuogos bangose mergaitės
- Page 142 and 143: Atbildės dragūnai šuoliais, Žą
- Page 146 and 147: klajojimą, kankinimąsi, baimę mi
- Page 148 and 149: "Prie vartų" cikle skleidžiasi ž
- Page 150 and 151: Vis stovime jau ilgus ilgus amžius
- Page 152 and 153: to, kas esminga dažno žmogaus egz
- Page 154 and 155: egzistencijos problemas pergyvena k
- Page 156 and 157: 170 Trumparegio sonetas 48 Elgetos
- Page 158 and 159: Monstrancija 129 Pėdsakai 130 Duon
- Page 160: Antanas Jasmantas POEZIJA Viršelio
strofų formą įspraudžiamas poetinis vaizdas su<br />
individualiais išgyvenimais ar apibendrinančia<br />
mintim. Reikia sugebėjimo patenkinti tuos<br />
reikalavimus ir sudaryti įspūdį kad vaizdas ir<br />
pergyvenimas laisvai, organiškai yra prisiėmęs<br />
tą griežtą formą - ne jon sprauste įspraustas.<br />
A. Jasmantas tuo atžvilgiu be priekaištų.<br />
Tos logikos nėra varžomas laisvos architektonikos<br />
eilėraštis. A. Jasmantas gausiai naudojasi<br />
šia laisve. Didžioji dalis jo geriausių eilėraščių<br />
kaip tik ir yra šios išorinės formos. Tačiau ir joje<br />
imponuoja griežtas logikos pajautimas, rimų<br />
nelauktais deriniais, strofos dalies pakartojimais,<br />
eilučių sutrumpinimu ar prailginimu<br />
sudarant aiškaus kilimo ir slūgimo ar užlūžimo<br />
muzikinę frazę. Už tos muzikinės konstrukcijos<br />
įsivaizduoji kūrėją, jaučiantį grožį dalių tvarkoje,<br />
garsų melodijoje, jungiantį į muzikinę vienu -<br />
mą ne tik atskiras strofas, bet ištisą eilėraštį. Ir<br />
tokios muzikinės architektonikos eilėraščiai yra<br />
įdomiausi (Ruduo, Mano kambarys, Gruodas,<br />
Panaktinis, Vidunaktis, Requiem, Velykų rytas).<br />
Eilėraščio vaizdiniai elementai nėra apgaubti<br />
optine migla, neryškiom linijom, spalvų<br />
maišatim. Vaizdai aiškūs, konkretūs. Vaizdai<br />
pažįstami tiem, kurie yra susigyvenę su rudens,<br />
pavasario gamta, su žemdirbio aplinka, su lietuviškų<br />
švenčių tradicijom. Tik retkarčiais<br />
įvairinami muzikinės technikos ar Šventosios<br />
žemės aplinkos vardais. Vaizdai veikia nelauktu<br />
originalumu, intymumu, lėtos dinamikos,<br />
tekėjimo, srovenimo, gaudesio slėpiningumu.<br />
Už tų vaizdų jausti autorius, kuris nesitenkina<br />
reikšdamas gyvenimo nuobodį, miglotą savo<br />
159
Change language