pirminio medienos apdirbimo technologinių kompetencijų ...

Pirminio medienos apdirbimo technologinių kompetencijų tobulinimo programa
2.4. MEDIENOS APSKAITOS IR JUDĖJIMO ĮMONĖJE ŽURNALO FORMA
Pjautinės medienos matavimas
Pjautinės medienos storio, pločio ir ilgio matavimo bei tūrio skaičiavimo būdus aptaria
Lietuvos standartas LST EN-1:1998, kuris paruoštas vadovaujantis Rusijos GOST, Europos EN ir
tarptautiniais ISO standartais. Čia pat nustatyta pjautinės medienos ženklinimo tvarka. Sis
matavimo metodas taikomas spygliuočių ir lapuočių apipjautai ir neapipjautai pjautinei medienai:
lentoms, tašams ir ruošiniams.
Pjautinės medienos storis matuojamas slankmačiu 0,1 mm tikslumu, plotis ir ilgis – standžia
liniuote ar lanksčia metaline rulete 1 mm tikslumu. Pjautinę medieną galima matuoti šablonais,
kalibrais bei kitomis matavimo priemonėmis, kurių tikslumas yra patikrintas ir tai pažymėta
matavimo įrankyje arba išduota patikrinimo pažyma.
Matavimo kryptis turi būti statmena apipjautosios pjautinės medienos briaunai ar neapipjautos
lentos kraštui, o matavimo vietos – švarios ir be defektų. Storis matuojamas ne mažiau kaip trijose
vietose. Du matavimai – ne mažesniu kaip 150 mm atstumu nuo pjautinės medienos abiejų galų, o
kitas ar kiti matavimai – lentos viduryje ar atsitiktinai pasirinktoje, tarp pirmųjų dviejų matavimų,
vietoje (žr. 32 pav.).
32 pav. Pjautinės medienos storio ir pločio matavimas
Pjaustinio tikruoju matmeniu priimamas mažiausias išreikštas milimetrais storis. Apvalinant
milimetro dešimtosios dalys iki 0,5 mm atmetamos, o 0,5 mm ir didesnės priimamos kaip 1 mm.
Apskaičiuoto pločio vidurkio dalys iki 5 mm atmetamos, o 5 mm ir didesnės dalys laikomos 10
mm. Pavyzdžiui: 103 mm = 100 mm, o 148 mm = 150 mm.
Apipjautosios pjautinės medienos su nelygiagrečiais kraštais plotis matuojamas jos išorinio
šono viduryje ir išreiškiamas milimetrais (žr. 33 pav.). Matavimo vietoje neturi būti požievio.
Mokymų medžiaga
110