Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tà, bet kaip atsitiktinio susitikimo ir diskusijos<br />
su nepaþástamuoju rezultatà.<br />
Su ðiuo nepaþástamuoju Justinas atsitiktinai<br />
susitinka nuoðalioje vietoje prie<br />
jûros, kur jis mëgo pabûti vienas su savimi.<br />
Kupinas nuostabos Justinas þvelgia<br />
á senolá. „O jis tarë: „Paþásti mane?“ Að<br />
paneigiau. „Tai kodël ðitaip á mane spoksai?“<br />
– paklausë. „Stebiuosi, – tariau, –<br />
„kad ëmei ir atsidûrei toje vietoje kaip ir<br />
að: mat nesitikëjau èia iðvysti koká nors<br />
þmogø.“ O jis man sako: „Esu susirûpinæs<br />
kai kuriais namiðkiais – mat jie man<br />
dar nesugráþo. Tad ir vaikðtau, pats jø<br />
aplinkui dairydamasis – bene pamatysiu,<br />
jei tik ið kur nors jie pasirodys“ 16 .<br />
Neþinome, ar ðis ávykis ið tiesø ávyko,<br />
ar ne. Tikëtina, kad Justinas, norëdamas<br />
iðsakyti mintá, kûrybiðkai modeliuoja hipotetinius<br />
veikëjus ir jø aplinkà. To jis,<br />
matyt, iðmoko kruopðèiai tyrinëdamas<br />
Platono raðtus ir praktikuodamas jø egzegezæ.<br />
Anot Realle, Platonas „savo raðtuose<br />
visada pasirenka ávyká, kuris tam<br />
tikru bûdu galëjo ávykti, bet pastaràjá ið<br />
naujo pergalvoja ir perkuria turinio labui“<br />
17 . Akivaizdþiai literatûrinis Justino<br />
atsivertimo apraðymas taip pat sugestionuoja<br />
dviejø lygmenø supratimà: faktiná,<br />
arba literatûriná, ir màstomàjá.<br />
Supratimo màstomu lygmeniu raktas<br />
glûdi pamatinëse Justino tikëjimo, t. y.<br />
teologinëse, prielaidose. De fide atsivertimas<br />
yra Dievo malonë, ðiuo atveju –<br />
tikëjimo dovanos suteikimas. Ðioje perspektyvoje<br />
faktinis nepaþástamasis màstomajame<br />
teologiniame lygmenyje tampa<br />
Dievo malonës veikimo simboliu.<br />
Ðiame lygmenyje ir kiti veiksniai tampa<br />
teologiniais simboliais. Taigi, pasakoji-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
mas apie Justino atsivertimà mums atsiskleidþia<br />
kaip jo sielos brandos istorija:<br />
Platono filosofija subrandina sielà,<br />
græþdama jà nuo þmoniø pasaulio (tekste:<br />
nuoðali vieta) á savæs paþinimà (áprasta<br />
vienatvës vieta) ir privesdama prie begalinio<br />
Dievo paþinimo (jûros krantas ir<br />
jûra), o evangelinis Gerasis ganytojas<br />
(neþinomasis senolis) eina ieðkoti Dievo<br />
ieðkanèios, bet dar nesuradusios sielos<br />
(kai kuriø namiðkiø, kurie dar nesugráþo).<br />
Ðiame apraðe taip pat galime áþvelgti<br />
ir Justino intelektualinës brandos, bûtent<br />
paþiûrø evoliucijos ið Platono filosofijos<br />
á krikðèionybæ, metaforà. Pastaràjà jis iðskleidþia<br />
modeliuodamas tolesná pokalbá<br />
tarp seno krikðèionio ir platoniko. Ðiame<br />
dispute iðmintingasis krikðèionis, panaðiai<br />
kaip Sokratas Platono dialoguose,<br />
uþima vyraujanèià platonikø paþiûras<br />
tyrinëjanèio ir interpretuojanèio pozicijà.<br />
Disputo pradþioje krikðèionis pasveikina<br />
platoniko filosofijos ir filosofinio gyvenimo,<br />
kaip Dievo bei Jo paþinimo siekimo,<br />
sampratà 18 . Po to dialoge dalyvaujantis<br />
krikðèionis pradeda nuosekliai kritikuoti<br />
krikðèionybei prieðingas paþiûras, tokias<br />
kaip sielos bei pasaulio amþinumas<br />
ir sielos persikëlimas. Tekste ávardintus<br />
asmenis interpretuodami màstomame<br />
lygmenyje iðvystame, kaip krikðèionimi<br />
tapæs Justinas revizuoja Justino platoniko<br />
paþiûras. Justinas iðryðkina tas filosofines<br />
paþiûras, su kuriomis jis kaip krikðèionis<br />
sutinka ir atmeta tas, su kuriomis<br />
jo tikëjimo doktrina nesutinka. Ðioje teologinëje<br />
refleksijoje iðryðkinti Justino interpretuojami<br />
filosofijos ir krikðèionybës<br />
bendrumai pagrindþia ir Justino sampratà,<br />
kas yra filosofija:<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
83