Svarstyti klausimai apie blogį. 1 klausimas, 5 artikulas - Logos

TOMAS AKVINIETIS
88
SVARSTYTI KLAUSIMAI APIE BLOGÁ
PIRMOJO KLAUSIMO PENKTAS ARTIKULAS
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
TOMAS AKVINIETIS
Disputed Questions On Evil,
QUESTION 1, ARTICLE 5
ÁVADAS: LAISVË BÛTIES KALËJIME
Árodæs, kad doros srityje blogis turi tik dvi atmainas – kaltæ ir blogá – penktajame traktato Apie
blogá pirmojo klausimo artikule Tomas klausia, kuri ið jø yra didesnis blogis. Net dvideðimt argumentø,
iðdëstytø pirmojoje artikulo dalyje, árodinëja, kad bausmë yra didesnis blogis, arba, Tomo þodþiais, turi
daugiau blogio „prigimties“. Juos galima sugrupuoti á teologinius, loginius ir praktinius, pirmiesiems priskiriant
tuos, kurie grindþiami Dievo veikla, pomirtiniu gyvenimu ir Apreiðkimu; antriesiems – tuos, kurie
blogio ir gërios santykius nagrinëja tokiomis sàvokomis kaip „aktas“ ir „galimybë“, „savaiminë prieþastis“
ir „atsitiktinë prieþastis“, „tikslas“ ir „priemonës“ (Tomo terminijoje: „tai, kas nukreipta á tikslà“);
tretiesiems – tuos, kuriuose kalbama apie tai, kaip tos blogio atmainos kenkia.
Atrodo, kad ðiame gyvenime didþiausia bausmë þmogui yra mirties bausmë. Galbût ne vienas jos
tikrai nusipelno. Taèiau kaip ámanoma nusipelnyti amþinàjà kanèià pragaro liepsnose yra didelë paslaptis:
juk teologinis argumentas, kad uþ mirtinas nuodëmes arba uþ Ðventosios Dvasios áþeidimà, neatrodo
pakankamai rimtas. Mat, tiek uþ mirtinas, tiek uþ atleistinas nuodëmes jau ðiame gyvenime kiekvieno
laukia neiðvengiamos bausmës – senatvë, ligos, galiausiai – mirtis, o dievybei neámanoma nei
pakenkti, nei jos áþeisti. Galø gale, Apvaizda pati viskam parenka prieþastis. Tad jeigu kas nors burnoja
prieð Ðventàjà Dvasià, tai ðitai daro Dievo valia ir jo teikiama energija. Ne þmogus pasirinko burnoti,
o Apvaizda padarë taip, kad jis burnotø: juk visas blogybes reikia redukuoti á Pirmàjà prieþastá, kuri
yra didþiausias gëris. Trumpiau tariant, pati Apvaizda paskyrë já pragarui.
Taèiau þemiðkas nusikaltimas, kad ir koks didelis jis bûtø, vis dëlto turi erdvës ir laiko ribas. Todël
tarp jo ir amþinosios bausmës nëra lygybës. O juk net elementarus barbariðkas teisingumas – akis uþ
aká, dantis uþ dantá – reiklauja, kad bausmë bûtø proporcinga kaltei. Todël patraukli atrodo Origeno
idëja, kad galiausiai visi, net pats Ðëtonas, bus iðganyti. Amþinosios bausmës idëjà bûtø galima patei-
Dail. Beato Angelico
RAKTAÞODÞIAI: etika, blogis, valia, malonumas, kaltë, kanèia, nerimas, bausmë, garbë.
KEY WORDS: ethics, evil, will, pleasure, guilt, suffering, anxiety, punishment, glory.

KLASIKA
sinti nebent tik kaip barbariðkà barbarø kultûrinimo priemonæ, kaip argumentà, ginatá idëjà, kad ðiame
gyvenime geriau bûti nekaltai baudþiamam, negu nebaudþiamai daryti nusikaltimus 1 . Bet Tomas amþinosios
bausmës teisingumu neabejoja. Jis teigia, kad kaltë laikina kaip veiksmas, bet amþina kaip kaltumas
ir dëmë (þr. De malo, q.1 a.5 arg.15; ad 15). Maþa to, esatá su gëriu (esse et bonum convertuntur)
tapatinanti Tomo metafizika ir blogio filosofija, traktuojanti blogá kaip esaties stokà, leidþia aiðkinti
amþinàjà pragaro bausmæ kaip didþios Dievo meilës pasireiðkimà. Mat mirtinomis nuodëmëmis pragaro
kaliniai nusipelnë visiðko sunaikinimo, taèiau gailiaðirdis Dievas ið meilës savo kûriniams mirties bausmæ
pakeitë daug maþesne amþino ákalinimo pragaro kanèiose bausme. Jis iðsaugojo patá didþiausià jø
gërá – esatá. Tad kartu su kanèios bausme nusidëjëliai gauna neákainojamà Dievo meilës dovanà – amþinàjà
esatá. Todël Dantës pragaro gelmëje „Liuciferis gauruotas“ savo kruvinais nasrais tarsi amþinàjà
kramtomàjà gumà, kurios niekada negalës iðspjauti, þiaumoja Judà 2 . Judas kenèia neiðpasakytas kanèias,
bet jis yra, o, pasak Tomo, bûti – tai pats didþiausias gëris.
Vis dëlto abejotina, kad esatis didelëje kanèioje yra didesnis gëris negu amþinas atilsis nebûtyje.
Juk apie Judà Kristus pasakë: „Geriau jam bûtø buvæ negimti“ (Mt 26, 24; Mk 14, 21).
Ðis teiginys smogia tiesiai á Tomo metafizikos ðirdá, á esaties tapatinimà su gëriu. Absoliutus Judo
nebuvimas paties Judo atþvilgiu bûtø didesnis gëris negu buvimas. Tà patá galima pasakyti ir apie daugelá
taip samarkiai neprasikaltusiø ir net visiðkai nekaltø þmoniø.
Tomas gerai supranta, koká didelá pavojø tie Kristaus þodþiai kelia jo teo-filosofinei sistemai, vienam
paèiø svarbiausiø jos principø – ens et bonum convertuntur. Todël komentuodamas Evangelijà pagal
Matà áspëja, kad tie þodþiai – tai proga klaidai (occasio erroris). Jà daro tie, kurie teigia, kad geriau
apskritai nebûti negu bûti nubaustam kaip Judas, ir norëdami pagrásti tà savo ásitikinimà cituoja Ekleziastà:
Mirusiuosius, jau seniai susitikusius su mirtimi, laikau laimingesniais uþ tuos, kurie dar turi gyventi.
Laimingesnis uþ vienus ir kitus yra tas, kuris dar nëra gimæs ir nëra matæs nedorø darbø, daromø
po saule (Koh 4, 2–3). Ðie þydø karaliaus Saliamono þodþiai iðsako tà paèià tiesà, kurià Silënas atskleidë
karaliui Midui ir visiems mirtingiesiems: „Pats geriausias dalykas tau visiðkai nepasiekiamas: bûti
negimusiam, neegzistuoti, bûti niekuo. O antra, kas tau labiausiai tiktø – kuo greièiau mirti“ 3 . Toks senovës
graikø ir þydø iðminties sutapimas rodo gilias þmonijos prieðistoræ siekianèias pesimistinio poþiûrio
á þmogaus bûtá ðaknis. Bet Tomo metafizikai tokia iðmintis nepriimtina, nes neigia vienà paèiø svarbiausiø
jos principø – ens et bonum convertuntur. Ta iðmintis sako, kad buvimas þmogiðkame pavidale
yra radikalus blogis.
Kristaus þodþiais iðreikðtas poþiûris nëra toks radikaliai pesimistinis: ne visiems, o tik kai kuriems
þmonëms, nebûtis bûtø buvusi geriau uþ esatá. Taèiau ir ðis kompromisas Tomui nepriimtinas. Jam kiekviena
esatis tiek, kiek ji yra esatis, yra gëris. Taèiau Kristus aiðkiai sako: „Geriau jam bûtø buvæ negimti“.
Suprantama, kad Kristaus þodþiø Tomas negali kritikuoti, neigti ar taisyti. Bet jis gali kritikuoti ir
taisyti tuos, kurie tuos þodþius supranta tiesiogiai – kad Judui bûtø buvæ geriau nebûti. Èia Tomas á
pagalbà pasitelkia Augustinà, jo traktatà Apie laisvà apsisprendimà, kuriame teigiama, kad galintis rinktis
yra laimingesnis uþ tà, kuris negali. Tai tiesa, bet tik atþvilgiu tø, kurie jau egzistuoja. Tiems, kuriø
nëra, ir net tiems, kurie miega nesapnuodami, nerûpi nei pasirinkimas, nei laimë, nebent bûtø galima
sakyti, kad taip miegantys laimingai ilsisi, o nubudæ dþiaugiasi, kad gerai pailsëjo.
Somnus est imago mortis teigia lotynø iðmintis; „uþmigo amþinu miegu“ sakoma apie mirusiuosius;
„amþinà atilsá“ raðoma ant antkapiø. Atrodo, kad gyvenimo ir ligø nuvarginti þmonës apie toká atilsá ne
tik svajodami, bet ir realiai já pasirinkdami (saviþudybës, eutanazija), paneigia Augustino ir Tomo tezæ,
kad nebûties niekas negali rinktis. Taèiau, pasak Tomo, jie renkasi ne nebûtá paèià savaime (secundum
se), o nebûtá tam tikru poþiûriu (secundum quid) 4 , renkasi ne tiek nebûti, kiek nekentëti: „karðèiuojanèiam
þmogui atrodo, kad neturëti karðèio yra laimë, nes tai reiðkia nebûti karðèio varginamam, todël
geriau nebûti negu vargingai bûti“ (In Matth., cap.26 lect.2). Tad pasirinkdamas eutanazijà þmogus renkasi
ne tiek nebûtá, kiek laisvæ nuo kankinanèios bûties ir taip, Tomo akimis þiûrint, daro didelæ klaidà,
didþiai nusideda, nes savo laisva valia paniekina paèià brangiausià Kûrëjo dovanà – esatá – ir paþei-
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
89

TOMAS AKVINIETIS
90
dþia prigimtiná ástatymà, kuris yra „amþinojo ástatymo dalyvavimas protingame kûrinyje“ 5 . Suklysta dar
ir todël, kad tik màstomà nebûtá painioja su „realia“ nebûtimi, kurios nëra ir negali bûti, nes þmogaus
nemirtinga siela amþiams ákalinta bûtyje. Maþa to, Kûrëjas þada atkurti iðirusius kûnus. Tad ið bûties
kalëjimo neámanoma pabëgti. Ðiame kalëjime egzistuojanèià pasirinkimo laisvæ neblogai iliustruoja artikule
pateiktas Loto pavyzdys: Lotas galëjo laisvai rinktis, kà atiduoti sodomitams iðprievartauti – sveèius
ar dukteris (þr. Pr 19, 8). Bet pasirinkimo – bûti ar nebûti – Tomo doktrinoje nëra6 . Uþ bandymà
pasirinkti nebûtá, pabëgti ið bûties kalëjimo baudþiama didþiausia bausme – amþinomis kanèiomis bûties
kalëjimo karceryje, vadinamame pragaru.
Bet jeigu nebûties nëra ir ið bûties pabëgti neámanoma, tai kokia prasmë taip þiauriai bausti kvailius,
kurie nesupranta ko nori ir siekia neámanomo? Vienintelis logiðkas to þiaurumo paaiðkinimas – tai
áþeisto Kûrëjo pyktis: juk savo noru atsisakantis bûti kûrinys visiðkai diskvalifikuoja Kûrëjo meistriðkumà,
tobulumà, gerumà. Bet kas ið tiesø kaltas, kad kûrinys nevykæs, nepakankamai protingas ir Apvaizda
jam nepalanki? Atrodo, kad Dievo bausmës þiaurumo ðaknis yra labai þmogiðka, pernelyg þmogiðka:
aklas ánirðis dël kiekvienam kûrëjui labai nemalonios tiesos – kûrinys nepavyko.
Kitas teologinis Tomo argumetas, kad kaltë – didesnis blogis negu bausmë, nes Dievas yra bausmës,
bet ne kaltës prieþastis, irgi atviras kritikai. Mat Jahvë pasakë Mozei: „sukietinsiu faraono ðirdá“
(Pr 7, 3). Bet kodël tà ðirdá reikëjo kietinti? Vienintelis logiðkas paaiðkinimas: neatlikus tokios „ðirdies
operacijos“ faraonas bûtø taikiai paleidæs þydus ir „nenusikaltæs“ juos pasisavinti nutarusiam Jahvei. Taèiau
Jahvë norëjo ne tik iðsivesti þydus, bet ir iðplakti Egiptà „deðimèia rykðèiø“, kuriø paskutinioji –
nekaltø kûdikiø þudynës (Pr 12, 29). Siekdamas ðio malonumo jis nuolatos kietino faraono ðirdá, t.y.
buvo tikroji faraono „nusikaltimø“ prieþastis7 . Taigi Dievas ne tik baudþia, bet ir priverèia nusikalsti.
Tomo argumentas, kad Dievas negali norëti, kad kuris nors jo kûrinys nenorëtø to didþiausio gërio, kurio
jis pats nori, ir todël negali bûti nuodëmës prieþastis, Apreiðkimo ir þmonijos istorijos fone atrodo
labai neátikimas: „apie pasaulio istorijà gali sakyti, kà tinkamas, gali sakyti viskà, kà tik ástengs prasimanyti
nors ir visai ið kraðtø iðëjusi vaizduotë. Tik vieno dalyko negali pasakyti – kad joje vieðpatauja
protas“ 8 . Tad manichëjai turëjo svariø prieþasèiø Senojo Testamento Dievà vadinti blogio Dievu, o Nietzsche
krikðèionybæ pakrikðtyti „budelio metafizikos“ vardu9 .
Loginiai ir psichologiniai Tomo argumentai atrodo labiau átikinantys. Blogis kaltei ne tik prieþastingai,
bet ir formaliai priskiriamas pirmiau negu bausmei: blogu þmogus vadinamas ne todël, kad nubaustas,
o todël, kad nusikalto. Taigi pati kalba parodo, kad kaltë yra didesnis blogis negu bausmë. Be
to, blogio darymas yra didesnis blogis negu blogio patyrimas. Kadangi kaltë susijusi su blogio darymu,
o bausmë su patyrimu, tai akivaizdu, kad kaltë yra didesnis blogis.
Ið psichologiniø argumentø svariausias atrodo ðis: geras þmogus kaltës vengia dël jos paèios; blogas –
tik dël bausmës. Nusikaltëlis kaltæ supranta kaip atsitiktinæ bausmës prieþastá, nes nusikaltimui pavykus,
jis galëtø likti nenubaustas. Teisëjas kaltæ supranta kaip savaiminæ bausmës prieþastá, nes ásitikinæs, kad
kiekvienas nusikaltimas baustinas. Nusikaltëlio poþiûriu bausmë – tai prieð jo asmená nukreiptas blogis.
Teisëjo poþiûriu bausmë – tai paþeistos tvarkos atstatymas ir gynimas.
Penktojo artikulo turinys palieka keistà áspûdá: neátikimiausi ir problematiðkiausi atrodo pasaulëþiûriniai,
teologiniai argumentai, tuo tarpu didelë dalis filosofiniø ir etiniø yra nepriekaiðtingi. Ðiuo artikulu
Tomas uþbaigia pirmàjà traktato Apie blogá temà (questio). Ið kitø penkiolikos temø (questiones) penkios
skirtos nuodëmëms, aðtuonios – ydoms, viena laisvam apsisprendimui ir paskutinë, ðeðiolikta – piktosioms
dvasioms. Galbût ir ði didþioji traktato dalis kada nors bus iðversta á mûsø kalbà. Galbût mûsø kalba numirs
anksèiau negu jie bus iðversti. Bus taip, kaip nuspræs Apvaizda, netgi tuo atveju, jeigu jos nëra.
Literatûra ir nuorodos
11 Panaðià tezæ suformulavo ir iðplëtojo Sokratas
Platono dialoge Gorgijas: „Apie tuos du daly-
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
kus, skriausti ir patirti skriaudà, mes teigiame,
kad didesnis blogis skriausti, o kæsti skriaudà –

maþesnis.“ (509d). Plato. Gorgias / tr.
W. D. Woodhead // Collected Dialogues, ed.
E. Hamilton and H. Cairns. – Princeton, New
Jersey: Princeton University Press, 1989.
Septintajame laiðke Platonas raðë: „Ið tiesø
verta tikëti senais ir ðventais þodþiais, skelbianèiais,
kad mûsø siela yra nemirtinga ir kad, kuomet
bus atskirta nuo kûno, ji bus teisiama ir
baudþiama didelëmis bausmëmis. Dël to reikia
manyti, kad patirti dideliø skriaudø ir neteisybiø
yra maþesnis blogis, negu jas padaryti.“
(335b). Platonas. Antrasis ir septintasis laiðkai /
ið graikø kalbos vertë Kristupas Sabolius. – Vilnius:
Aidai, 2005, p. 81
12 Þr. Dantë Alighieri. Dieviðkoji komedija. Pragaras
/ ið italø kalbos vertë Aleksys Churginas. –
Vilnius: Baltos lankos, 1998, p. 187.
13 Cituota pagal: Friedrich Nietzsche. Tragedijos
gimimas / ið vokieèiø kalbos vertë Alfonsas Tekorius.
– Vilnius: Pradai, 1997, p. 45.
14 Ið esmës tai tas pats mums jau gerai paþástamas
padalijimas á per se ir per accidens.
15 Tomas Akvinietis. Apie ástatymus / ið lotynø kalbos
vertë Gintautas Vyðniauskas. – Vilnius: Logos,
2005, p. 51.
16 „Hamletas bijo ne mirties nebûties, – raðo Teo
5 ARTIKULAS
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
KLASIKA
de Boer, – o to, kad nebûtis neámanoma.“ Cituota
pagal Theo de Boer. Filosofø Dievas ir
Pascalio Dievas / ið nyderlandø kalbos vertë
Antanas Gailius. – Vilnius: Aidai, 2006, p. 58.
17 Þodá „nusikaltimas“ raðau kabutëse, nes valdovo
atsisakymas leisti kaþkokiam magui iðsivesti
dalá ðalies gyventojø atrodo teisingas. Verta atkreipti
dëmesá á tai, kad traktato Apie blogá treèio
klausimo pirmajame artikule nagrinëdamas
klausimà, ar Dievas yra nuodëmës prieþastis,
Tomas cituoja Augustino teiginá – kad Dievas
veikia þmoniø ðirdyse, jø valià palenkdamas
ten, kur nori: á gërá arba á blogá – ir aiðkina,
kad þodá „palenkia“ èia reikia suprasti ne kaip
veikimà, o kaip neveikimà, kaip neiðtiesimà rankos
skæstanèiajam, kuris nevertas jo pagalbos.
Taèiau mûsø aptarto Jahvës prisipaþinimo ir tame
artikule nemini.
18 Ôåäîð Äîñòîåâñêèé. Çàïèñêè èç ïîäïîëüÿ.
Cituota pagal Theo de Boer. Filosofø Dievas ir
Pascalio Dievas / ið nyderlandø kalbos vertë Antanas
Gailius. – Vilnius: Aidai, 2006, p. 125.
19 Þr. Friedrich Nietzsche. Stabø saulëlydis / ið vokieèiø
kalbos vertë Arvydas Ðliogeris // F. Nyèë.
Rinktiniai raðtai. – Vilnius: Mintis, 1991,
p. 532.
Gintautas VYÐNIAUSKAS
Kultûros, filosofijos ir meno institutas
PENKTAJAME TIRIAMA, KAS TURI
DAUGIAU BLOGIO „PRIGIMTIES“ 1 – BAUSMË AR KALTË.
Ir atrodo, kad bausmë.
11. Juk kaltë su bausme susijusi taip, kaip nuopelnas su apdovanojimu. Bet apdovanojimas
yra didesnis gëris negu nuopelnas. Todël bausmë yra didesnis blogis
negu kaltë.
12. Be to, didesnis blogis yra tas, kuris prieðinamas didesniam gëriui. Bet bausmë
prieðinama veikianèiojo gëriui, o kaltë – veiksmo gëriui. Kadangi veikiantysis
yra geresnis negu veiksmas, tai atrodo, kad bausmë yra blogesnë negu kaltë.
13. Taèiau buvo pasakyta, jog kaltë yra didesnis blogis negu bausmë, nes kaltë atskiria
nuo aukðèiausiojo gërio. BET PRIEÐINGAI, niekas labiau neatskiria nuo
aukðèiausiojo gërio negu pats atskyrimas nuo aukðèiausiojo gërio. Bet pats atskyrimas
nuo aukðèiausiojo gërio yra bausmë. Todël bausmë yra dar didesnis
blogis negu kaltë.
91

TOMAS AKVINIETIS
92
14. Be to, tikslas yra didesnis gëris negu nukreiptumas á tikslà. Pats tikslo atëmimas
yra bausmë, nes ji vadinama dieviðkojo regëjimo atëmimu, o kaltës blogis yra
dël nukreiptumo á tikslà atëmimo. Todël bausmë yra didesnis blogis negu kaltë.
15. Be to, stokoti galimybës veikti yra didesnis blogis negu stokoti tik veikimo. Taip
aklumas, dël kurio stokojama galimybës regëti, yra didesnis blogis negu tamsa,
kuri yra kliûtis paèiam regëjimo veiksmui. Bet kaltë prieðinama nuopelnui,
o atëmimas malonës, kuri duoda galimybæ nusipelnyti, yra bausmë. Todël bausmë
yra didesnis blogis negu kaltë.
16. Taèiau buvo pasakyta, jog kaltë yra didesnis blogis negu bausmë, nes kaltë yra
bausmës prieþastis. BET PRIEÐINGAI, nors savaiminëse (per se) prieþastyse prieþastis
yra galingesnë uþ padariná, taèiau nebûtina, kad taip pat bûtø ir atsitiktinëse
(per accidens) prieþastyse, nes pasitaiko, kad atsitiktinë prieþastis yra maþesnis
gëris negu jos padarinys, kaip kapo kasimas yra atsitiktinë lobio radimo
prieþastis, ir panaðiai, pasitaiko, kad atsitiktinë prieþastis yra maþesnis blogis
negu jos padarinys, kaip uþkliûti uþ akmens yra maþesnis blogis negu papulti
á persekiojanèiø prieðø rankas: pirmasis ávykis yra atsitiktinë antrojo prieþastis.
O bausmë yra atsitiktinis kaltës padarinys, nes tas, kuris nusikalto, nesiekë
bûti nubaustas. Taigi to, kad kaltë yra bausmës prieþastis, nepakanka,
kad ji bûtø didesnis blogis negu bausmë.
17. Be to, jei kaltë turi blogio prigimtá dël to, kad ji yra bausmës prieþastis, tai kaltës
blogumas yra dël bausmës blogumo. Taèiau „tas, dël ko kas nors kitas [yra
toks], yra labiau toks“ 2 . Vadinasi, bausmë bus blogesnë negu kaltë.
18. Be to, tai, kas kam nors priskiriama formaliai, jam tinka labiau, negu tai, kas
kam nors priskiriama prieþastingai: juk teisingiau sakoma, kad sveikas yra gyvûnas,
o ne vaistas. O jeigu blogumas kaltei bûtø priskiriamas pagal tai, kad ji
yra bausmës prieþastis, tai reikëtø daryti iðvadà, kad bausmë yra didesnis blogis
negu kaltë, nes kaltei blogis priskiriamas prieþastingai, o bausmei – formaliai.
19. Taèiau buvo pasakyta, jog ir kaltei blogis priskiriamas formaliai. BET PRIEÐIN-
GAI, formaliai kas nors vadinamas blogu todël, kad jame yra gërio stoka. Taèiau
didesnis gëris yra tas, kuris atimamas bausmëje esanèia stoka (paties tikslo
gëris), negu tas, kurá atima kaltëje esantis blogis (jis atima nukreiptumo á tikslà
gërá). Vadinasi, bausmë yra didesnis blogis negu kaltë.
10. Be to, Dionisijas traktato Apie Dievo vardus ketvirtajame skyriuje 3 raðo, kad jokia
màstanti bûtybë nesiekia blogio, ir tuo paèiu teigia, kad blogis yra prieðingas
valiai. Todël tas, kuris yra labiau prieðingas valiai, yra didesnis blogis. O
bausmë yra labiau prieðinga valiai negu kaltë, nes, kaip jau minëta, bausmë ið
prigimties yra tai, kas prieðinga valiai. Vadinasi, bausmë yra didesnis blogis
negu kaltë.
11. Be to, kaip gërio prigimèiai priklauso tai, kad jis bûtø geidþiamas, taip blogio
„prigimèiai“ priklauso tai, kad jo bûtø vengiama. Todël tas, kuris yra labiau
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS

KLASIKA
vengtinas, yra didesnis blogis. O kaltës vengiama dël bausmës; tad bausmës
labiau vengiama, nes „tas, dël ko kas nors kitas [yra toks], yra labiau toks“ 4 .
Vadinasi, bausmë yra didesnis blogis negu kaltë.
12. Be to, paskesnis atëmimas labiau kenkia negu ankstesnis: juk antroji þaizda labiau
þeidþia negu pirmoji. O bausmë eina po kaltës. Vadinasi, ji kenkia labiau
negu kaltë ir yra didesnis blogis, nes, pasak Augustino Enhiridiono blogu kà
nors vadiname todël, kad jis kenkia 5 .
13. Be to, bausmë sunaikina subjektà, nes mirtis yra tam tikra bausmë, o kaltë nesunaikina,
tik sutepa. Vadinasi, bausmë labiau kenkia negu kaltë. Todël bausmë
yra didesnis blogis.
14. Be to, tai, kas teisingo vyro pasirinkta, laikoma maþesniu blogiu. Taèiau Lotas,
bûdamas teisingas, pasirinko kaltæ, o ne bausmæ, siûlydamas savo dukteris sodomieèiø
paleistuvystei (tai buvo kaltë), kad nepatirtø neteisingumo savo namuose,
t.y., kad prieð jo sveèius nebûtø panaudota prievarta (t.y. bausmë). Vadinasi,
bausmë yra didesnis blogis negu kaltë.
15. Be to, uþ laikinà nuodëmæ Dievas baudþia amþinàja bausme, nes, pasak Grigaliaus,
amþina yra tai, kas teikia kanèià, o laikina – tai, kas teikia malonumà.
Taèiau amþinasis blogis yra blogesnis uþ laikinàjá blogá, kaip amþinasis gëris
yra geresnis uþ laikinàjá. Vadinasi, bausmë yra didesnis blogis negu kaltë.
16. Be to, pasak Filosofo Topikos antrosios knygos 6 , blogis yra daþnesinis negu gëris.
O bausmë yra daþnesnë negu kaltë, nes daug kas baudþiamas nebûdamas
nusikaltæs. Taèiau kiekviena kaltë turi maþiausiai vienà jà lydinèià bausmæ. Vadinasi,
bausmë yra didesnis blogis negu kaltë.
17. Be to, kaip gerø dalykø atveju tikslas yra geriau negu tai, kas veda á tikslà,
taip blogø dalykø atveju – blogiau. Vadinasi, bausmë yra didesnis blogis negu
kaltë.
18. Be to, bet kokia kaltë þmogui gali bûti aleista, todël smerkiamas Kainas, kuris
sakë: Per daug didelë man bausmë, jos pakelti negaliu (Pr 4,13). Bet yra tam tikra
bausmë nuo kurios þmogus negali bûti atleistas, t.y. pragaro bausmë. Vadinasi,
bausmë yra didesnis blogis negu kaltë.
19. Be to, kai kas nors daugeliui dalykø predikuojama analogiðkai, tai atrodo, kad
pirmiausia predikuojama tam, kuris yra labiausiai pagarsëjæs kaip toks. Taèiau
bausmë labiau negu kaltë yra pagarsëjusi kaip blogis, nes dauguma mano, kad
bausmë, o ne kaltë yra blogis. Todël blogis bausmei priskiriamas pirmiau negu
kaltei.
20. Be to, pikta valia yra tai, ið ko kyla visos nuodëmës, vadinasi, ji yra pirmiau
uþ bet kokià nuodëmæ. O pikta valia yra tam tikra bausmë. Vadinasi, bausmë
yra didesnis blogis negu kaltë.
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
93

TOMAS AKVINIETIS
94
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
BET PRIEÐINGAI
11. Tas, kurio labiau nekenèia gerieji, yra blogesnis negu tas, kurio labiau nekenèia
blogieji. Bet, pasak Augustino traktato Apie Dievo valstybæ treèiosios knygos
7 , bausmës blogio labiau nekenèia blogieji, o kaltës blogio labiau nekenèia
gerieji. Todël kaltë yra didesnis blogis negu bausmë.
12. Be to, pasak Augustino knygos Apie gërio prigimtá 8 , blogis yra tvarkos stokojimas.
O kaltë nuo tvarkos yra toliau negu bausmë, nes kaltë pati savaime yra
netvarkinga, taèiau sutvarkoma bausme. Todël kaltë yra didesnis blogis negu
bausmë.
13. Be to, kaltës blogis prieðinamas garbës gëriui, o bausmës blogis – malonumo
gëriui. Taèiau garbës gëris yra geresnis uþ malonumo gërá. Vadinasi, kaltës blogis
yra blogesnis uþ bausmës blogá.
ATSAKYMAS
Reikia sakyti, kad tas klausimas atrodo lengvas dël to, kad dauguma svarsto
tik kûniðkas bausmes, arba tas, kurios sukelia kanèià, o jos be abejo turi maþiau
blogio „prigimties“ negu ta kaltë, kuri prieðinama malonei ir garbei. Bet kadangi
malonës ir garbës atëmimas irgi yra tam tikros bausmës, tai atsiþvelgiant á tà gërá,
kuriam prieðingas kiekvienas blogis, atrodo, kad ir jos privalo turëti blogio prieþastá,
nes atëmimas galutinio tikslo, kuris yra didþiausias gëris, irgi turi bausmës
prigimtá. Taèiau akivaizdþiais argumentais galima atskleisti, kad kaltë turi daugiau
blogio „prigimties“. Pirmas argumentas yra, kad kiekvienas savybinis poþymis, kuris
subjektà daro toká, yra labiau toks negu tas, kuris negali padaryti, kad subjektas
bûtø toks: pavyzdþiui, jeigu baltumas kame nors yra taip, kad tas subjektas
dël to negali bûti vadinamas baltu, tai tas baltumas turi maþiau baltumo prigimties,
negu tuo atveju, jei subjektas dël jame esanèio baltumo bûtø baltas. Juk atrodo,
kad tas, kuris kame nors yra taip, jog nedaro átakos savo subjektui ir nesuteikia
jam pavadinimo, jame yra tik tam tikru poþiûriu, o be iðlygø subjekte yra tas,
kuris jam daro átakà ir suteikia pavadininimà. Taèiau akivaizdu, kad ne pagal bausmës
kaip bausmës blogá, o pagal kaltës blogá vadinamas blogu tas, kuriame yra
blogis, todël Dionisijas traktato apie Dievo vardus ketvirtajame skyriuje 9 sako, kad
blogis – ne bûti nubaustam, o bûti vertam bausmës. Todël iðvada yra ta, kad kaltës
blogis turi daugiau blogio „prigimties“ negu bausmës blogis.
O prieþastá, kodël ne pagal bausmës, o pagal kaltës blogá kas nors vadinamas
blogu, reikia kildinti ið to, kad geru ir blogu be iðlygø vadinama pagal aktà, o pagal
galimybæ geru arba blogu galima bûti tik su iðlygomis, tik tam tikru poþiûriu. Taèiau
aktas yra dvejopas: pirmasis, kuris yra áprotis arba forma, o antrasis, kuris yra
veikimas, pavyzdþiui, þinojimas ir svarstymas. Taèiau esant pirmajam aktui dar yra

KLASIKA
galimybë ir antrajam, kai þinantis dar aktualiai nesvarsto, bet gali svarstyti. Todël
geru arba blogu be iðlygø vadiname pagal antràjá aktà, kuris yra veikimas, o pagal
pirmàjá aktà gerumas arba blogumas priskiriamas tik tam tikru poþiûriu.
Taèiau akivaizdu, kad turinèiuose valià bet kuri galia ir áprotis valios veiksmu
redukuojamas á gerà veikimà, nes valia kaip savo objektà turi visuotiná gërá, apimantá
visus atskirus gërius, kuriais galios ir áproèiai veikia. Taèiau galia, kuri siekia svarbiausio
tikslo, visada savo ásakymu valdo galià, kuri siekia antrinio tikslo: taip laivo
vairavimo menas vadovauja laivø statybos menui, o kariuomenës valdymo menas
– raitininkystei. Juk kas nors gerai kalba ne todël, kad turi gramatikos þiniø:
turintis þiniø gali jø nepanaudoti arba net veikti prieðingai, pavyzdþiui, kai gramatikas
sàmoningai daro sintaksës klaidas, jis tik tada teisingai veikia pagal gramatikos
menà, kai to nori. Todël þmogus, kuris turi gerà valià be iðlygø vadinamas geru
þmogumi, kaip tas, kuris geros valios veikimu viskà, kà turi, gerai panaudoja. Ir todël,
turintis gramatikos þiniø, vadinamas ne geru þmogumi, o geru gramatiku; ir
panaðiai yra blogio atveju. Kadangi kaltës blogis yra blogis valios veikime, o bausmës
blogis yra stokojimas to, kà valia galëtø kaip nors panaudoti, kad gerai veiktø,
tai kaltës, o ne bausmës blogis daro þmogø be iðlygø blogà.
Antrasis argumentas yra toks: kadangi Dievas yra pati gerumo esmë, tai kuo
kas nors Dievui svetimesnis, tuo didesnæ turi blogio prigimtá. Taèiau kaltë yra svetimesnë
Dievui negu bausmë, nes Dievas yra bausmës vykdytojas, bet jis nëra kaltës
vykdytojas. Ið to matyti, kad kaltë yra didesnis blogis negu bausmë. O prieþastis,
dël kurios Dievas yra bausmës vykdytojas, bet nëra kaltës vykdytojas kildinama
ið to, kad kaltës blogis, kuris yra valios veikime, tiesiogiai prieðinamas meilës veikimui,
kuris yra pirmasis ir svarbiausias valios tobulumas. O meilë (caritas) nukreipia
valios veiklà á Dievà; bet ne tik taip, kad þmogus mëgautøsi dieviðkuoju
gëriu, nes tai priklauso meilei, kuri vadinama geismo meile (amor concupiscentiae),
bet ir taip, kaip dieviðkasis gëris yra paèiame Dieve, o tai priklauso draugystës
meilei (amor amicitiae). Ið Dievo negali atsirasti tai, kad kas nors nenorëtø dieviðkojo
gërio tokio, koks jis yra pats savyje. Prieðingai, Dievas kiekvienà valià skatina
norëti to, ko jis pats nori, o jis nori aukðèiausio gërio tokio, koks tas gëris yra
pats savyje. Todël kaltës blogis negali bûti ið Dievo. Taèiau Dievas gali norëti, kad
pats dieviðkasis gëris, arba koks nors kitas þemesnis gëris, bûtø atimtas ið ko nors,
kuris jo nevertas, nes kaip tik to reikalauja tvarkos gëris, kad niekas neturëtø to,
ko nëra vertas. Taèiau pats nesukurto arba kokio nors kito gërio atëmimas ið to,
kuris yra nevertas, turi bausmës prigimtá. Todël Dievas yra bausmës vykdytojas,
bet negali bûti kaltës vykdytojas.
Treèiasis argumentas yra tas, jog tas blogis, kurá padaro iðmintingas meistras,
kad iðvengtø kito blogio, turi maþiau blogio „prigimties“, negu tas blogis, kurio
siekiama iðvengti. Pavyzdþiui, kai iðmanus gydytojas nupjauna rankà, kad kûnas
neþûtø, tai akivaizdu, kad rankos amputacija yra maþesnis blogis negu kûno su-
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
95

TOMAS AKVINIETIS
96
naikinimas. Taèiau akivaizdu, kad Dievo iðmintis baudþia, kad vengtø nusikalsti
arba tas, kuris baudþiamas, arba bent kiti, todël Jobo knygoje [raðoma]: venkite daryti
neteisingumà, nes kalavijas baudþia uþ neteisingumà (Job 19, 29). Tad jei bausmë
panaudojama siekiant iðvengti nusikaltimo, tai akivaizdu, jog kaltë yra didesnis
blogis negu bausmë.
Ketvirtas argumentas teigia, kad, kaip jau minëta, kaltës blogis yra veikime, o
bausmës blogis yra kanèioje. Tas, kuris blogai veikia, parodo, kad jau yra blogas, o
tas, kuris nuo kokio nors blogio kenèia, tuo neparodo, kad jau yra blogas, bet parodo,
kad yra tarsi kelyje á blogá, nes tas, kuris nuo ko nors kenèia, yra jo veikiamas;
taip ið ðlubavimo akivaizdu, kad blauzdikaulis jau pajungtas blogiui, o ið to, kad
sukelia jam kanèià – ne pajungia trûkumui, o yra kelyje á trûkumà. Juk kaip veikimas,
kuris egzistuoja aktualiai, yra geresnis negu paskata veikti ir tobulëti, taip ir
veikimo blogis svarstomas pats savaime turi daugiau blogio „prigimties“, negu kentëjimo
blogis. Todël kaltë turi daugiau blogio „prigimties“ negu bausmë.
11. Todël á pirmàjá atsakytina, kad jei apdovanojimas su nuopelnu ir bausmë su
kalte siejamos kaip pabaigos, tai atrandama vienodi santykiai abiejose porose,
nes kaip nuopelnas baigiasi apdovanojimu, taip kaltë baigiasi bausme. Bet jei
siejami pagal intencijas, tai jø santykiai bus nevienodi, o veikiau prieðingi. Juk
apdovanojimas skirtas tam, kad kas nors jo siektø, o baumë skirta, kad bûtø
vengiama nusiklasti. Tad kaip apdovanojimas yra geresnis uþ nuopelnà, taip
kaltë yra blogesnë uþ bausmæ.
12. Á antràjá atsakytina, kad ne tik pirmasis tobulumas yra veikianèiojo gëris, kurio
atëmimas yra bausmë, bet ir antrasis tobulumas, kurio veikimas yra tai, kam
prieðinga kaltë. Maþa to, antrasis tobulumas yra didesnis gëris negu pirmasis.
Todël kaltë, kuri prieðinga antrajam tobulumui, turi daugiau blogio „prigimties“
negu bausmë, kuri prieðinga pirmajam tobulumui.
13. Á treèiàjá atsakytina, jog kaltë atskiria nuo Dievo tokiu atskyrimu, kuris prieðingas
susivienijimui meilëje, kurioje kas nors nori tokio Dievo gerumo, koks
jis yra pats savyje. O bausmë nuo Dievo atskiria tokiu atskyrimu, kuris prieðinamas
mëgavimuisi, kuriuo þmogus mëgaujasi dieviðkuoju geriu. Todël atskyrimas
kalte yra blogesnis negu atskyrimas bausme.
14. Á ketvirtàjá atsakytina, kad nukreiptumo [á tikslà] ir tikslo atskyrimà galima suprasti
dvejopai: vienaip paèiame þmoguje, ir ðitaip màstant nukreiptumo á tikslà
atëmimas yra bausmë, kaip ir tikslo atëmimas; kitaip – veikime, ir ðitaip suprantant,
nukreiptumo á tikslà atëmimas yra kaltë, nes þmogus gali bûti kaltinamas
dël to, kad atlieka á deramà tikslà nenukreiptà veiksmà. Todël kaltës
blogio su bausmës blogiu negalima lyginti taip, kaip tikslo su nukreiptumu á
tikslà, nes tiek kaltës, tiek bausmës blogis atima ir tikslà, ir nukreiptumà á tikslà.
15. Á penktàjá atsakytina, kad paèios gebëjimo malonës atëmimas yra bausmë, o
iðkreipimas veiksmo, kuris turëtø kilti ið malonës, yra kaltës blogis. Todël aki-
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS

KLASIKA
vaizdu, jog kaltës blogis prieðinamas tobulesniam gëriui, nes veikimas yra paties
gebëjimo tobulumas.
16. Á ðeðtàjá atsakytina, kad patirianèio bausmæ atþvilgiu kaltë yra atsitiktinë bausmës
prieþastis, taèiau baudþianèiojo atþvilgiu ji yra savaiminë prieþastis, nes
baudþiantysis siekia, kad nusikaltimas uþsitrauktø bausmæ.
17. Á septintàjá atsakytina, jog kaltë yra blogis ne todël, kad per kaltæ uþsitraukiama
bausmë, o veikiau prieðingai, bausmës blogis panaudojamas tam, kad kaltës
blogis bûtø paþabotas ir sutvarkytas. Todël akivaizdu, kad blogis kaltei priskiriamas
ne tik prieþastingai, bet ir formaliai, ir priskiriamas pirmiau negu
bausmei, kaip matyti ið jau pasakyto.
8, 9. Todël atsakymai á aðtuntàjá ir devintàjá argumentà akivaizdûs.
10. Á deðimtàjá atsakytina, kad apie viskà reikia spræsti vadovaujantis ne blogøjø,
o gerøjø vertinimais, kaip apie [maisto] skoná reikia spræsti vadovaujantis ne
ligonio atsiliepimais, o sveikøjø vertinimais. Todël nedera teigti, kad bausmë
yra blogesnë, nes blogieji jos labiau vengia, bet dera sakyti, jog kaltë yra blogesnë,
nes gerieji jos labiau vengia.
11. Á vienuoliktàjá atsakytina, kad doras vengia kaltës dël jos paèios, o ne dël bausmës;
blogieji gi vengia kaltës dël bausmës, todël Horacijus raðo: bausmës baime
blogieji nenori nusikalsti, gerieji nenori nusikalsti dorybës meile. Maþa to, ir tai dar
svarbiau, Dievas, kaip jau minëta, baudþia tik dël kaltës.
12. Á dvyliktàjá atsakytina, kad vëlesnis atëmimas yra blogesnis uþ pirmàjá tada,
kai já turi savyje. Todël atrodo, kad galima sakyti, jog bausmë kartu su kalte
yra blogiau negu tik kaltë. Ir baudþiamojo atþvilgiu tai yra tiesa, taèiau baudþianèiojo
atþvilgiu bausmë turi teisingumo ir tvarkos prigimtá, todël teisingumu
didinant gërá kaltës blogis sumaþinamas, kaip tai árodo Boetijus traktato
Apie filosofijos paguodà pirmojoje knygoje 10 .
13. Á tryliktàjá atsakytina, jog kaltë ir bausmë priklauso protingai prigimèiai, kuri
tiek, kiek yra protinga, yra neiri. Todël bausme tikrasis subjektas nesunaikinamas,
net bausme atimant kûno gyvybæ. Todël sutinku, jog kûnui, kalbant be
iðlygø, busmë yra blogiau negu kaltë.
14. Á keturioliktàjá atsakytina, kad Lotas nepasirinko kaltës vietoj bausmës, bet parodë,
kad vengiant kaltës reikia laikytis tvarkos, nes labiau toleruotina, jei kas
nors nusikalsta maþesne kalte negu didesne.
15. Á penkioliktàjá atsakytina, kad nors veiksmo atþvilgiu kaltë yra laikina, taèiau
ji yra amþina (nebent bûtø iðtrinta per atgailà) kaltumo ir dëmës atþvilgiu, ir
kaltës amþinumas yra bausmës amþinumo prieþastis.
16. Á ðeðioliktàjá atsakytina, kad tam tikras blogis, bûtent tas, kuris bûdingas þmoniø
paproèiams, yra daþnesinis todël, kad dauguma þmoniø labiau paklûsta
juslinei prigimèiai, o ne protui. Todël nebûtina, kad blogis bûtø kuo daþnesnis,
tuo didesnis: juk jei taip bûtø, tai atleistinos nuodëmës, kurias visi daro,
bûtø blogesnës negu mirtinos.
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
97

TOMAS AKVINIETIS
98
17. Á septynioliktàjá atsakytina, kad, kaip jau minëta, bausmë yra kaltës pabaiga,
bet ne tiklsas.
18. Á aðtuonioliktàjá atsakytina, kad ið pragaro bausmës niekas negali á gyvenimà
sugráþti todël, kad esanèiøjø pragare kaltë negali bûti atpirkta. Taigi tas argumentas
neárodo, kad bausmë yra didesnis blogis negu kaltë.
19. Á devynioliktàjá atsakytina, kad koks nors vardas vienam predikuojamas pirmiau
negu kitam dvejopai: vienaip – ávardijimu, antraip – pagal prigimtá. Pavyzdþiui,
tais paèiais vardais ávardijant Dievà ir kûrinius, vardai pirmiau predikuojami
kûriniams, bet, predikuojant pagal prigimtá, jie pirmiau priskiriami
Dievui, nes ið jo kûriniai gauna visus savo tobulumus. Ir niekas netrukdo, kad
panaðiai blogis bausmei bûtø predikuojamas pirmiau ávardijimu, bet pagal daiktiðkà
tiesà – paskiau.
20. Á dvideðimtàjá atsakytina, kad pikta valia yra kalèiø pradas galimybëje, o blogis
akte yra blogesnis negu blogis galimybëje, kaip apie tai sako Filosofas Metafizikos
devintojoje knygoje 11 , todël pikta valia nëra didesnis blogis negu kaltë.
Literatûra ir nuorodos
11 Þodá prigimtis raðau kabutëse, norëdamas priminti,
kad ið tiesø blogis prigimties neturi, kad
jis, pasak Tomo, yra kokios nors prigimties stoka.
Vis dëlto kalbëti apie blogá tenka taip, tarsi
jis turëtø prigimtá. (vert.)
12 Aristotle. Analitica posteriora, I, 2, 72a 28.
13 Dionysius. De divinis nominibus, IV, 19; PG 3,
716.
14 Aristotle. Analitica posteriora, I, 2, 72a 28.
15 Augustinus. Enchiridion, 4, 12; PL 40, 237.
16 Ið tiesø Aristotelis apie tai kalba Nikomacho
etikoje, II, 6, 1106b 28-33: „Be to, klysti galima
ávairiai, nes, kaip teigia pitagorininkai,
blogis priklauso begalybei, o gëris – tam, kas
LOGOS 52
2007 LIEPA • RUGSËJIS
ribota. Bet teisingai elgtis galima tik vienu bûdu,
todël gërá pasiekti sunku, o blogá – lengva,
nes tikslo nepasiekti lengva, o pasiekti –
sunku. Dël to perteklius ir stoka priklauso
blogiui, o vidurys – gëriui“. Cituota pagal
J. Dumèiaus vertimà ið graikø kalbos, Aristotelis.
Rinktiniai raðtai. – Vilnius: Mintis, 1990,
p. 92. (vert.)
17 Augustinus. De civitate Dei, III, 1; PL 41, 79.
18 Augustinus. De natura bloni, cap. 4; PL 42, 553.
19 Dionysius. De divinis nominibus, IV, 22; PG 3,
724.
10 Boetijas. Filosofijos paguoda, 19, 29.
11 Aristotle. Metaphysica, IX, 9, 1051a 15.
Ið lotynø k. vertë ir ávadà paraðë
Gintautas VYÐNIAUSKAS
Versta ið: Sancti Thomae de Aquino. Questiones disputatae De malo,
ed. Leonina kn: Tommaso d‘Aquino. Il male, testo latino a fronte, introducione,
traducione e apparati Fernando Fiorentino. – Milano, 2001