Leidinys „Mokytojo knyga“ - ES parama

individo asmenines savybes, vertybines nuostatas bei gebėjimą realizuoti sukauptą potencialą
ir patirtį veikloje.
Ugdymas grindžiamas šiomis holistinėmis nuostatomis:
Filosofija / psichologija – galimybė išryškinti / išsiryškinti vertybines nuostatas mokymosi
aplinkoje;
Ekologija – mokymas / išmokymas, tam tikros aplinkos, kurioje vyksta mokymas,
formavimas/is;
Kultūra – mokymas / išmokymas, tam tikrų normų ir taisyklių mokykloje formulavimas/is,
formavimas/is ir jų vykdymas (mokykloje, mokymo programoje, bendruomenėje
ir t. t.);
Verslumas – mokymas / išmokymas, kaip bendruomeninių ir asmeninių reikmių
derinimas.
Greta profesinių kompetencijų ugdomos ir bendrosios kompetencijos. Bendrosios
kompetencijos traktuojamos kaip kvalifikacijos sudėtinė dalis, nes jos būtinos profesinei
karjerai ir gyvenimo įprasminimui.
Programos turinys orientuojamas į mokinių žinių ir gebėjimų ugdymą vykdymo (I kurse),
organizavimo (II kurse) ir konsultavimo (III kurse) lygmenimis. Programą sudaro
šeši mokymo moduliai: „Kur mes?“, „Mes kartu?“, „Kaip mes?“, „Kas aš?“, „Projektas“,
„Vertinimas“. Didžiausias dėmesys programoje skiriamas mokinių bendrųjų kompetencijų
ir vertybių ugdymui per aktyviuosius mokymo/si metodus, mokinių turimą patirtį, savarankišką
darbą, projekto rengimą. Modulis „Kur mes?“ yra pirmasis programos modulis,
skirtas mokinių orientavimuisi aplinkoje. Modulis „Mes kartu?“ skiriamas socialiniams
gebėjimams (išryškinant bendravimo gebėjimą) ugdyti. Šis modulis skiriamas bendrojo
lavinimo krypčiai. Modulis „Kaip mes?“ skiriamas metodiniams gebėjimams (išryškinant
bendradarbiavimo gebėjimą) ugdyti. Modulis „Kas aš?“ skiriamas asmenybiniams gebėjimams
(išryškinant savarankiškumo gebėjimą) ugdyti. Modulis „Projektas“ yra integruojantis
projektas, skirtas pirmiesiems keturiems moduliams praktiškai patikrinti / pasitikrinti
ir įtvirtinti. Modulis „Vertinimas / Įsivertinimas“ – modulinės programos apibendrinimas
ir mokinių įgytų bendrųjų kompetencijų vertinimas bei įsivertinimas.
Centras sudaro sąlygas mokiniui įgyti specialybę. Tam skiriami treji arba dveji
mokslo metai, kai derinamas profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo ar bendrakultūrinių
dalykų mokymas/is. Specialybės dalykų pagrindas yra bendrojo lavinimo ar / ir bendrakultūrinių
dalykų žinios. Tai lemia ir profesinio mokymo įstaigos specifiškumą: baigęs
ją mokinys įgyja vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Tačiau savitos ugdymo
sistemos įveiklinimas leido išryškinti tris pagrindines ugdymo kryptis:
▶ bendrojo lavinimo, apimanti vidurinį ir bendrakultūrinį ugdymą;
▶ profesinio mokymo;
▶ sociokultūrinio ugdymo, kuri apima ir papildomąjį ugdymą bei saviugdą.
Rengiant Centro ugdymo programą (40 proc. dalį) ir ryškinant bendrojo lavinimo
kryptį (vidurinis ir bendrakultūrinis ugdymas) buvo tikslinama jos paskirtis. Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymo (2003) 2 skyriaus 11 straipsnyje rašoma, kad „vidurinio
ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį
raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis
ir (ar) kvalifikaciją“. Ugdymo programa, aktualizuojanti vertybinių nuostatų ir bendrųjų
gebėjimų ugdymą, lėmė vidurinio ugdymo paskirties sampratos pokytį. 2007 m. Centro
mokymo/si aplinkoje naudojama tokia apibrėžtis: vidurinis ugdymas ne tik parengia mokinį
studijoms ir / ar kvalifikacijos įgijimui, bet ir suteikia galimybę aptarinėti Žmogaus
14