Leidinys „Mokytojo knyga“ - ES parama
Leidinys „Mokytojo knyga“ - ES parama
Leidinys „Mokytojo knyga“ - ES parama
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>ES</strong>F projektas<br />
„Netradicinio ugdymo modelis<br />
PATIRTI<strong>ES</strong> PANAUDA MOKINIŲ ŽINIOMS IR GEBĖJIMAMS ĮTVIRTINTI“<br />
Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-014<br />
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras<br />
mokytojo knyga<br />
Kaunas<br />
2012
<strong>ES</strong>F projektas<br />
„Netradicinio ugdymo modelis<br />
PATIRTI<strong>ES</strong> PANAUDA MOKINIŲ ŽINIOMS IR GEBĖJIMAMS ĮTVIRTINTI“<br />
Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-014<br />
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras<br />
mokytojo knyga<br />
RENGĖJAI:<br />
dr. Laimutė Anužienė<br />
dr. Alicija Ramanauskaitė<br />
dr. Jolanta Valiulienė<br />
dr. Jūratė Jocienė<br />
Danutė Petraitienė<br />
Daiva Abromavičienė<br />
Tomas Darbutas<br />
Kaunas<br />
2012
TURINYS<br />
Pratarmė ...........................................................................................................................5<br />
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro<br />
savito ugdymo ištakos ir dabartis .................................................................. 10<br />
▶ VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro<br />
ugdymo sistemos formavimasis .....................................................................................11<br />
▶ Savito ugdymo programa ............................................................................................18<br />
▶ Šv. Ignaco pedagoginė paradigma ..............................................................................19<br />
▶ Centro vertybinės nuostatos ........................................................................................22<br />
Ugdymo programos įveiklinimas ................................................................... 25<br />
▶ Žinių ir gebėjimų įgijimas (50 proc.) ..........................................................................26<br />
▶ Žinių ir gebėjimų įtvirtinimas (10 proc.) ....................................................................37<br />
▶ Pasiekimų įgyvendinimas (40 proc.) ..........................................................................41<br />
Mokytojas ........................................................................................................ 53<br />
▶ Pareigos. Siekiniai<br />
▶ Atsakomybė. Įsipareigojimai<br />
▶ Vertinimas / Įsivertinimas<br />
Bendruomeninės sampratos ...........................................................................................64<br />
3
Visi žino pasakojimą apie dvi pagalbos formas. Viena, kai nori žmogui<br />
padėti ir duodi jam žuvį, kita – kai išmokai jį meškerioti ir jis pats<br />
sugauna žuvį.<br />
Šioje Mokytojo knygoje mes stengiamės į vieną sujungti abi pagalbos<br />
formas: ir duoti sugautas žuvis (šie puslapiai pažymėti specialiai ),<br />
ir mokytis pačiam jas gaudyti.<br />
Manome, kad Mokytojo knyga tiks ir pradedančiam „žvejui“, ir jau<br />
patyrusiam meistrui, nes ugdymas, ypač paremtas Ignaco Lojolos pedagoginėmis<br />
nuostatomis, kinta tarsi mozaika, kai parenkami kitokie metodai<br />
arba kitokie priėjimo prie mokinio būdai.<br />
4
Pratarmė<br />
Šiuo metu veiklos pasaulis išgyvena naujoves ir permainas, keičiasi ne tik žmogaus<br />
santykiai su profesine aplinka, bet ir su informacijos srautu ir galimybėmis ją rasti bei<br />
įvaldyti.<br />
Visa tai labai pakeitė iki šiol vyravusį požiūrį į žmogų, į žmogaus mokymąsi. Darosi<br />
aišku, kad mokymasis tampa nenutrūkstamu procesu, būdingu visam žmogaus gyvenimui.<br />
Darosi aišku, kad neturėtume daryti atskyrimo tarp veiklos ir mokymosi, bendrųjų ir<br />
specialiųjų kompetencijų. Viskas eina lygiagrečiai. Mokymasis tampa neatskiriama žmogaus<br />
gyvenimo ir veiklos dalimi, asmens savybe ir tobulėjimo sąlyga. Svarbiausia tai,<br />
kas išlieka pastovu bet kokių lūžių ir transformacijų kontekste, kas paaiškina ir leidžia<br />
prognozuoti ateities pokyčius.<br />
Pagrindinis dėmesys kreipiamas į žmogų kaip vertybę, galinčią duoti daug sau ir<br />
aplinkai, prisitaikant prie nuolat kintančių darbo rinkos poreikių.<br />
Keliolikos metų Centro bendruomenės patirtis tikslinant savito ugdymo programą<br />
ir netradicinius metodus leido pasiekti teigiamų rezultatų. Jei mes esame pedagogai,<br />
turime įsisąmoninti savo būties prasmę. Dažniausiai mylime savo dalyką, bet ne patį<br />
mokinį. Kiekvienas iš mūsų yra skirtinga asmenybė su skirtingais talentais, tą nuolat<br />
mums primena ir Ignaco Lojolos pedagogikos nuostatos. Kad žmogus ir yra didžiausia<br />
vertybė. Darbas širdimi ir yra visa esmė. Suvokdami tai mes mokome gyvenimo per<br />
dalyką, o ne dalyko.<br />
Lyg ir aišku tapo, kad esmė slypi ne žinių kiekybėje, o jų kokybėje. Kintantis laikas,<br />
informacijos srautai reikalauja nuolatinės švietimo kaitos, o ugdymas tokių tempų neatlaiko<br />
ir eina iš paskos. Kuo toliau, tuo aiškiau pradėjo ryškėti, kad meilė ir pagarba neturi<br />
užimti žinių ir gebėjimų vietos, bet turi tapti mokymosi motyvais.<br />
Šis medžiagos rinkinys skirtas mokytojams, kurie ugdymo proceso šerdimi laiko<br />
vertybinių nuostatų ugdymą. Nueitas gana ilgas kelias tam, kad galėtume savo patirtimi<br />
dalintis su kitais. 10–15 metų buvo keliama darbuotojų kvalifikacija dalyko ir vertybių<br />
kontekste. Paėmę į rankas tik vieną dokumentą „Bendrosios programos ir išsilavinimo<br />
standartai“ skaitome, kad pagrindinis ugdymo tikslas: „laiduojant asmens dvasinių ir<br />
fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo,<br />
būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį<br />
moksleivį”. Arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011-03-17) teigiama,<br />
kad „ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant<br />
ir mokant“. Klausimas: iš kur gauti valandų šiam darbui? Kas tai yra neformalusis<br />
ugdymas? Jame dalyvaujantys patys aktyviausi, kurie lanko visus užsiėmimus, o kur<br />
kiti? Pabandykime peržiūrėti visą mokymo programą. Dar kartą sau atsakykime: svarbu<br />
ne kiekybė, bet kokybė. Nusprendėme pasukti visai nauju keliu, orientuodamiesi į<br />
žmogų kaip į vertybę. O kaip atrodo toks vertybių prisodrintas mokymas? Jei dalyką<br />
reikia išdėstyti per 100 valandų, Centre dalykas išdėstomas per 50 valandų žinioms<br />
5
įgyti, 10 valandų skiriama žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, 40 valandų – pasiekimams<br />
įgyvendinti per vertybes (atsakomybės prisiėmimas, pagarba, meilė, tikėjimas, darbas<br />
iš širdies). Pavadinome tai savito ugdymo modeliu, kuris galbūt pastatytas ant stiprių<br />
dvasinių pamatų „Didesnei Dievo garbei“ (Ignacas Lojola) ir suformuluotas remiantis<br />
profesoriaus A.Piličiausko šiais ugdymo principais (cit. iš Pedagoginio dvasingumo<br />
link, 2012):<br />
▶ Turėtume pripažinti, kad dabartinė situacija mokykloje ir visuomenėje – tai dešimtmečiais<br />
modeliuota pasekmė, kurią iš esmės gali pakeisti tik kitas mąstymas ir vaizduotė,<br />
veiksmai ir metodai, ugdymo turinys ir vertybės.<br />
▶ Atsisakyti savitikslių žinių ir gebėjimų teikimo ugdytiniams, nes šios vertybės<br />
neformuoja harmoningos asmenybės, o neretais atvejais – ją dargi žaloja.<br />
▶ UN<strong>ES</strong>CO dokumentuose, reglamentuojančiuose švietimo kaitos prioritetus,<br />
akcentuojamas visa apimantis ugdymas, aprėpiantis pažintinę, motorinę, jausminę ir<br />
dorinę asmenybės puses. Kitais žodžiais tariant, reikalaujama mokant auklėti, o auklėjant<br />
– mokyti.<br />
▶ Atsisakyti vilties išauklėti vaiką, paauglį ar jaunuolį visam jo gyvenimui, nes šiuo<br />
atveju „galutinis rezultatas“ sunkiai įsivaizduojamas.<br />
▶ Vertybių puoselėjimas yra nenutrūkstamas procesas, o asmenybės auklėjimas ir<br />
saviaukla – ugdytojo ir ugdytinių nuolatinio budėjimo ir atitinkamų pastangų būtinybė,<br />
grindžiama žmogiškąja Meile, tvirtu Tikėjimu ir Viltimi.<br />
▶ Nuolatinio asmenybės tobulėjimo (saviauklos) poreikis yra dvasinio augimo –<br />
pakilimo iš pasitaikančių būties klaidų ar nuosmukių – prielaida.<br />
▶ Gyvenimo tikslo samprata, kurią būtina pradėti puoselėti nuo ankstyvosios vaikystės<br />
ir, atitinkamai, adaptuojant jos turinį, tobulinti visą gyvenimą.<br />
▶ Skatinti, provokuoti ugdytinį mąstyti ir kuo labiau pajausti teigiamų dorovinių ir<br />
neigiamų, amoralių situacijų esamybę bei apsuptį.<br />
▶ Nesitikėkime šimtaprocentinio mūsų auklėjamųjų pastangų efektyvumo, nes veikiant<br />
daugeliui priežasčių galimi – suprantami ir pateisinami – puoselėjamų vertybių neigimo,<br />
t. y. jų atmetimo, atvejai.<br />
▶ Daugumai mokinių pažinti patį save yra viena įdomiausių užduočių.<br />
▶ Gerai pažindamas savo auklėtinių vertybines orientacijas, mokytojas ugdymo<br />
procese privalėtų remtis dvasingaisiais mokiniais, t. y. „Šiaurės ašigalio gyventojais“.<br />
▶ Dvasingieji auklėtiniai reikšmingi net ir tais atvejais, kai suklumpa nelygiame<br />
kasdienybės kelyje: juk jie liudija ne tariamą šventumą, o visiems mums būdingą žmogiškumą.<br />
▶ Svarbu drąsinti pasyviuosius dorovingus ugdytinius, kad šie taptų pilietiškai angažuoti,<br />
principingesni, nepakantūs blogiui ir „nekaltam“ abejingumui.<br />
▶ Žmogaus prigimtis, įveikusi ankstyvosios vaikystės egoistinius instinktus, užkoduota<br />
Gėriui, o ne Blogiui.<br />
▶ Būtina iš esmės keisti ugdymo taktiką, prioritetą teikiant pozityviems gyvenimo<br />
pavyzdžiams, gėrio ir grožio išaukštinimui, drauge menkinant blogio patrauklumą,<br />
baimę ir neapykantą keičiant visa nugalinčia meile ir pasitikėjimu ugdytinio žmogiškąja<br />
prigimtimi.<br />
▶ Blogiukai („pietiečiai“) konkrečiu destruktyviu elgesiu likusiems klasės mokiniams<br />
nuolat liudija ir rodo atstumiančiojo blogio pavyzdžius.<br />
▶ Bendraamžių pavyzdys – teigiamas ar neigiamas, gražus ar bjaurus – yra įtaigesnis<br />
už suaugusio žmogaus (mokytojų, tėvų, šeimos narių) žodinius raginimus.<br />
6
▶ Kiekvienas mokinys bent vienoje veiklos srityje yra gabus, unikalus. Jis taip pat<br />
turi bent keletą teigiamų charakterio bruožų ir asmenybės savybių.<br />
▶ Į mokinius reikia žvelgti ne kaip į vientisą „pilką masę“, o atvirkščiai, būtina<br />
stengtis joje įžvelgti kiekvieno vaiko individualumą ir išskirtinumą.<br />
▶ Aš, mokytojas, privalau nuoširdžiai mylėti savo mokinius – ne vien tuos, kurie<br />
daugiau nusipelnę, bet ir tuos, kuriems labiausiai reikia meilės.<br />
▶ Alternatyvių ugdymo principų diegimas bus lengvesnis, jei visa klasės (mokyklos)<br />
bendruomenė apsispręs „nuvalyti subjaurotą tarpusavio santykių lentą, kad joje<br />
galėtų fiksuoti naujo turinio, liudijančio meilę ir pagarbą, toleranciją ir pagalbą artimui,<br />
faktus“.<br />
▶ Istoriškai paveldėtas skaudus sovietinės ideologijos palikimas, netolimoje praeityje<br />
skatinęs kiekviename žmoguje ieškoti klasinio priešo, raginęs išsaugoti nesibaigiančios<br />
kovos būseną, to meto gyventojų sąmonėje paliko gilią žymę.<br />
▶ Meilės paveiktas ugdytinis mano esąs mokytojo šalininkas, jo bendramintis,<br />
kurį – vaikui to nežinant – mokytojas kviečia dalyvauti slaptame projekte, skirtame vaiko<br />
deformuotoms vertybėms koreguoti arba susiformavusioms „antivertybėms“ šalinti.<br />
▶ Siekiant panaikinti vieno mokinio neigiamos elgsenos bruožą, svarbu profilaktiškai<br />
galvoti ir apie likusius mokinius, kad šie mokytųsi iš svetimų, bet ne savų klaidų.<br />
▶ Modeliuodamas auklėjamąjį poveikį, ugdytojas visiškai neužsimena apie neigiamas<br />
vaiko asmenybės savybes (tinginystę, prasivardžiavimą, tyčiojimąsi iš kito žmogaus…),<br />
bet visus klasės mokinius (šeimos narius) skatina mąstyti apie tokius teigiamus<br />
charakterio bruožus (gebėjimus, įpročius, įsitikinimus), kurie natūraliai šalina deformuotas<br />
vertybes, aktyvina jų korekcijos procesą.<br />
▶ Remdamiesi ugdytinio stipriomis teigiamomis asmenybės savybėmis, stipriname<br />
silpnąsias teigiamas ir puoselėjame trūkstamas teigiamas, kurios natūraliai naikina silpnąsias<br />
neigiamas bei slopina stipriąsias neigiamas savybes.<br />
▶ Tinkamiausia vertybių puoselėjimo ir deformuotų įsitikinimų korekcijos forma<br />
galėtų būti diskusijos (ypač klasės valandėlių metu).<br />
▶ Diagnostinis, taip pat ir auklėjimo procesas gali sėkmingai vykti tik tuomet, kai<br />
mokiniai pasitiki mokytoju, neabejoja jo geranoriškumu, mato paties pedagogo nuoširdų<br />
troškimą toliau tobulėti, tiki jo atvirumu.<br />
▶ Vertybių ugdymas sietinas su šių dienų mokiniais ir dabartiniais, bet ne buvusiais<br />
ar būsimais jų interesais, gyvenimo aktualijomis.<br />
▶ Reikšminga siekti, kad asmenybės ugdymo procesas vyktų Tiesos ir Teisingumo,<br />
Gėrio ir Meilės erdvėje.<br />
▶ Pedagoginis dvasingumas, kurio esmę sudaro nuoširdi meilė ugdymo partneriui,<br />
papildyta išmintingu, gera linkinčiu reiklumu.<br />
▶ Sąvoka „ugdymo partneris“ vienija visus ugdymo institucijos (mokyklos) bendruomenės<br />
narius – ugdytinius ir jų tėvus, mokytojus, administraciją. Nepripažįstant šio<br />
principo reikšmės ir netaikant jo savo praktinėje veikloje, neįmanoma įsivaizduoti sėkmingo<br />
mokytojo darbo. Todėl galima teigti, kad vienintelis metodas, kuris tinka dirbant<br />
su bet kokio amžiaus vaikais ir bet kokio dalyko pamokoje, – meilė mokiniui, dalykui,<br />
profesijai. Pagrindinis šio „metodo“ generatorius bei propaguotojas privalėtų būti klasės<br />
auklėtojas – mokyklos bendruomenės „šviesa ir druska“.<br />
Tai išsamiai parengtas produktas, kur aišku, kaip vertinti savo ir kolegų darbą.<br />
7
Kaip mes apsisprendėme?<br />
Intensyviai dirbę ir gerų rezultatų pasiekę vis dėlto pajutome, kad trūksta ašies, kuri<br />
lyg magnetas pritrauktų prie savęs visą Centre vykdomą veiklą, kuri kiekvienam leistų<br />
matyti prasmę – DĖL KO TAI DAROME?<br />
Dėl ko tai darome? Geras klausimas. Galbūt viena iš priežasčių – egzistencinė patirtis.<br />
Tai egzistenciniai išgyvenimai, egzistenciniai sukrėtimai. Artimos netektys, radikalūs<br />
atsivertimai, kur Centro bendruomenės žmonės asmeniškai prie to prisiliesdami subrendo,<br />
atsakydami į klausimus: kam mes pašaukti? Kokia mūsų gyvenimo veiklos paskirtis?<br />
Subrendome bendradarbiaudami kaip „nešiojimui vienas kito naštą“.<br />
Netekome mokslų daktarės Sigitos Grigaliūnienės. Visais išgyvenimais paskutinėmis<br />
gyvenimo dienomis buvo dalijamasi su bendruomene. Pagrindinis jos noras buvo,<br />
kad tęstume jos pradėtus darbus. Tai pirmųjų mokinių konferencijų „Mokyklos konstitucija“<br />
ir „Mokyklos filosofija“, kurios vyksta iki dabar, įkūrėja. Tai atsakomybė už pradėtus<br />
Sigitos Grigaliūnienės darbus ir jų tolesnį tęsimą.<br />
Antra didelė netektis – prof. Rimantas Laužackas, kuris savo gyvenimą skyrė profesiniam<br />
rengimui ir mūsų mokykla, pasak profesoriaus, buvo jo metodologinė laboratorija.<br />
Buvimas kartu su žmogumi, kai jis yra prie išėjimo slenksčio, ir nuolatiniai svarstymai,<br />
sprendimai, dilemos, o kaip geriau vienu ar kitu atveju. Daug ką sako mums profesoriaus<br />
R. Laužacko žodžiai, rašyti paskutinėje monografijoje „Kompetencijomis grindžiamų<br />
mokymo / studijų programų kūrimas ir vertinimas“ (2008): „Didesnius darbus lemia<br />
aplinkybės. Dažnai iš anksto neplanuotos ir netikėtos. Lyg ir savaime atsiranda noras<br />
pasidalyti su kitais tuo, kas tau yra aiškiau ir suprantamiau. Ypač tuo, kas nenuginčijamai<br />
svarbu ir laukiama. Tada tiki, kad tavo žodis turi prasmę. Didesnius darbus lemia žmonės,<br />
esantys šalia. Jie daro nenusakomą ir nepamatuojamą įtaką siekiams ir rezultatams. Jie<br />
reiškia dalį pastangų ir išgyvenimų.“ Atrodo, aišku ir suprantama, viskas pasakyta ir Tavęs<br />
nepaliesti negali, kai tu esi šalia ir visą tą ne tik skaitai, bet matai ir išgyveni ir toliau<br />
daliniesi su savo šeima, bendruomene.<br />
Trečioji netektis – Žirgų priežiūros skyriaus mokinio Tado. Našlaičio, kuris ant tavo<br />
rankų miršta. Jaunas 19-metis ir dar norintis gyventi.<br />
Taip pat pažintys su dabartiniu jėzuitų provincijolu tėvu kunigu Gintaru Vitkumi,<br />
kunigu Valerijumi Rudzinsku, jau emeritu vyskupu jo ekscelencija Juozu Matulaičiu,<br />
emeritu vyskupu Juozu Preikša bei su arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi.<br />
Nuolatiniai nuoširdūs sesers Albinos pamokymai visai bendruomenei. Prieš penkerius<br />
metus koplyčios atsiradimas centriniame mokyklos pastate visiškai kitaip nuteikia. Kiekvieną<br />
rytą skaitomas Šventasis Raštas ir tos dienos įžvalgos, bendruomeninis susikaupimas<br />
ir bendra malda. Didelį poveikį bendruomenei padarė pamatymas, ką reiškia malda,<br />
kai susirgo mokytojos Reginos sūnus Vytukas.<br />
Šitie dalykai negali nepajudinti visų sielų iš miego, iš užledėjimo, o kai išstumiami<br />
ledai, atsiranda didžiulė jėga, stumianti į priekį, nebijant ir neapsišarvuojant įstatymais,<br />
o leidžiant kūrybingai veikti mokinio labui ne žodžiais, bet darbais. Kaip teigia<br />
prof. A. Piličiauskas: „Meilė ir Išmintingas reiklumas sudaro, mano galva, Pedagoginio<br />
Dvasingumo esmę“ (p. 22).<br />
Taigi smagu matyti, kaip keičiasi mokiniai, bendruomenė, aplinka. Ji valoma, tvarkoma,<br />
mokoma su širdies meile. Tai mato ir jaučia ir pati bendruomenė, kuriamas grožis,<br />
aplinka, stengiamasi kiekvieną įėjusį į mokyklą sutikti su meile, palydėti šypsena.<br />
8
„Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės,<br />
riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis.<br />
Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems,<br />
kaip Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.<br />
Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse.<br />
Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis.<br />
Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta:<br />
Mano kerštas, Aš atmokėsiu, – sako Viešpats.<br />
Verčiau, jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį…<br />
Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.“<br />
Efeziečiams 4,31.32<br />
Romiečiams 12,17-21<br />
Nelengva, bet gera daryti gerus darbus.<br />
Dr. Laimutė ANUŽIENĖ,<br />
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų<br />
profesinio rengimo centro direktorė<br />
9
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų<br />
profesinio rengimo centro<br />
savito ugdymo ištakos ir dabartis
VŠĮ KAUNO PASLAUGŲ VERSLO DARBUOTOJŲ PROF<strong>ES</strong>INIO<br />
RENGIMO CENTRO UGDYMO SISTEMOS FORMAVIMASIS<br />
Jau daugiau kaip 12 metų Centras ieško būdų<br />
ir kelių, kaip gerinti ugdymo kokybę, kaip rasti raktą į<br />
mokinio širdį, kaip padėti mokiniui eiti pasirinktu pažinimo<br />
keliu, kaip atrasti mokymosi tarnaujant kitiems<br />
ir bendruomenei prasmę, kai derinamos žinios, gebėjimai<br />
ir vertybinės nuostatos, kokių vertybinių gairių<br />
reikia ieškant savojo kelio ir dvasinės saviugdos.<br />
Ieškojimų, diskusijų, rūpesčių kelias buvo ilgas,<br />
bet dabar galime sakyti, kad vaisingas ir tais<br />
vaisiais bei patirtimi dalijamės, pateikdami ugdymo<br />
programos atsiradimo svarbą, jos kaitą. Esame dėkingi<br />
Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedrai<br />
bei šviesaus atminimo mokslininkams dr. Sigitai<br />
Grigaliūnienei ir prof. Rimantui Laužackui.<br />
1996–1998 m., keičiantis šalies ekonominei situacijai, reorganizuojantis verslo<br />
įmonėms, nepaklausios tapo audimo, verpimo, avalynės gamybos profesijos, kurių buvo<br />
mokoma tuometinėje Tekstilininkų (vėlesnis pavadinimas – Kauno lengvosios pramonės<br />
ir paslaugų verslo) mokykloje, vėliau išaugusioje į VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų<br />
profesinio rengimo centrą (toliau – Centrą). Mokyklai kilo būtinybė peržiūrėti savo<br />
strategines nuostatas, teikiamas profesinio mokymo programas, požiūrį į mokytojus ir<br />
besimokančiuosius bei visą pedagoginę sistemą.<br />
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro kaita, aprūpinta<br />
mokslinėmis-metodinėmis konsultacijomis, suformavo organizacines prielaidas savitos<br />
ugdymo sistemos kūrimui. Savitos ugdymo sistemos formavimas VšĮ Kauno paslaugų<br />
verslo darbuotojų profesinio rengimo centre vykdomas nuo 1996 m. remiantis Lietuvos<br />
edukologijos mokslininkų idėjomis. Realizuojamos prof. R. Laužacko, dr. S. Grigaliūnienės<br />
ir kt. teorinės rekomendacijos ugdymo turinio projektavimo, profesinio rengimo<br />
programų, profesiologinės vadybos aspektais.<br />
Esminės įtakos turėjo socialinių mokslų daktarės S. Grigaliūnienės mokslinis konsultacinis<br />
ir metodinis darbas mokykloje (1996–1999). Pirmiausia – 1998 metais parengtas<br />
projektas (formalizuotos prielaidos) „Sisteminanti politika mokyklos edukacinėje organizacijoje“.<br />
Šiuos kokybinius tyrimus, taikant tyrimo dalyvavimu metodą ir praktikos teorizavimo-teorijos<br />
praktikavimo paradigmą, edukologiniuose tyrimuose pratęsė L. Anužienė (edu-<br />
11
kologijos disertacija „Sisteminančios politikos mokyklos kaitoje modeliavimas“, 2004) ir<br />
kiti Centro pedagogai.<br />
Mokyklos / Centro savitos ugdymo sistemos strategijai sukurti bei koreguoti<br />
įtakos turėjo mokyklos vadovų, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo pedagogų<br />
studijos ir magistro darbai, apginti 1997–2012 metų laikotarpiu (per 70), atvėrę<br />
edukologinių diskusijų mokykloje galimybes, ryškinančias mokyklai / Centrui<br />
kaip organizacijai ir mokyklai / Centrui kaip ugdymo sistemai aktualias tendencijas<br />
ir spręstinas problemas. 2004–2012 mokslo metais apgintos socialinių mokslų<br />
disertacijos: Laimutė Anužienė „Sisteminančios politikos mokyklos kaitoje modeliavimas“<br />
(2004), Alicija Ramanauskaitė „Technologinio ugdymo prielaidos ir jų<br />
raiška Lietuvos vidurinėje mokykloje“ (2002), Jolanta Valiulienė „Kompetencijų<br />
perimamumas profesiniame rengime“ (2011), Jūratė Jocienė „Modulinės profesinio<br />
mokymo programos rengimas užtikrinant teorijos ir praktikos dermę“ (2011),<br />
Aivaras Anužis „Esminiai darniojo turizmo paslaugos pasirinkimą lemiantys veiksniai“<br />
(2012), Danutė Maurušaitienė „Socialinių dalininkų bendradarbiavimas: naujosios<br />
viešosios vadybos paradigma profesiniame rengime“ (2011), Aistė Antanaitienė<br />
„Mokinių profesinis apsisprendimas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo<br />
institucijų bendradarbiavimo paradigmoje“ (2012), šiuo metu rengiamos šios disertacijos:<br />
Tomas Darbutas „Insulto poveikis rankų ir kojų izometrinių susitraukimų ir<br />
dinaminių judesių tikslumo ir stabilumo valdymui“, Ieva Anužienė „Sociokultūrinio<br />
potencialo plėtotės ir profesinio rengimo sąrangos sandūra“.<br />
Į šį procesą įtraukiami ne tik Centro administracijos / vadybinės komandos nariai,<br />
pedagogai, bet ir aptarnaujančių tarnybų (buhalterijos, ūkio skyriaus, valgyklų, bendrabučio<br />
ir kt.) darbuotojai laikant, kad visi dirbantieji švietimo įstaigoje atlieka pedagoginę<br />
funkciją. Taip susiformavo Centro misija – bendruomeniškumas mokymuisi visą gyvenimą<br />
– ir išryškėjo bendruomeniškumo, kaip veiklos kokybės, formavimo perspektyva.<br />
Bendruomenė yra aktyvus ugdymo veikėjas Centre. Kiekvienas bendruomenės narys<br />
savo pareigų atlikimu, elgsena, išvaizda ir nuostatomis turi ugdomąjį poveikį. Centro<br />
bendruomenės nariai dalyvauja ugdymo turinio organizavimo ir vykdymo klausimų<br />
svarstymuose bei pačiame ugdymo procese. Visi bendruomenės nariai siekia konkretaus<br />
indėlio į šį procesą – jį organizuodami, įgyvendindami, remdami, išsakydami savo nuomonę,<br />
pasinaudodami vertinimo rezultatais. Siekiama sukurti tokią bendradarbiavimo<br />
kultūrą Centre, kad kiekvienas bendruomenės narys neliktų izoliuotas ir prisiimtų bendrą<br />
atsakomybę. Bendruomeniniame darbe svarbiausia:<br />
▶ nuolatinis rūpinimasis kokybe, sutariant dėl prioritetų (tikslų ir uždavinių, darančių<br />
įtaką gyvensenai (elgsenai, veiksenai, galvosenai) – bendrojo pobūdžio kokybinis<br />
pokytis;<br />
▶ tarpusavio konsultacijos ir savojo indėlio – „kokybė plius“ (esama kokybė plius<br />
asmeninės pastangos) – parodymas bendruomeninei panaudai – kasdieninis rūpinimasis<br />
kokybe;<br />
▶ mokinių darbai, mokytojų darbai, bendri mokytojų ir mokinių darbai, Centro bendruomenės<br />
darbai.<br />
Centro bendruomenės apsisprendimą siekti ugdymo kokybės lemia vertybinės<br />
nuostatos. Jos slypi idėjoje, kad Centro mokiniai yra verti ne tik mokymo, bet ir ugdymo,<br />
t. y. ne tik informavimo, bet ir formavimo. Siekiama sukurti tokią bendradarbiavimo<br />
kultūrą, kad kiekvienas bendruomenės narys galėtų pilnai atskleisti savo unikalumą, pajustų<br />
vertingumą ir prisiimtų atsakomybę už savo ir Centro veiklą, reputaciją, prestižą.<br />
12
Centro darbuotojų išsilavinimo ir kompetencijos augimas, požiūrio į įstaigos misiją<br />
kaita turėjo įtakos naujų inovatyvių profesinio mokymo programų, tokių kaip socialinių<br />
paslaugų verslo organizatoriaus, paramediko, apsaugos darbuotojo ir kt., įdiegimui.<br />
Iš viso šiuo metu Centre teikiamos 36 pirminio profesinio mokymo programos grožio,<br />
socia linės gerovės, sveikatos ir verslo srityse. Taip pat nuolat vykdomos neformalios įvairios<br />
trukmės suaugusiųjų mokymo programos.<br />
Metai iš metų augo ir mokinių skaičius, dabar jis siekia daugiau nei 3 tūkst. besimokančiųjų.<br />
Šiuo metu Centras yra viena didžiausių pagal besimokančiųjų skaičių profesinio<br />
mokymo įstaiga Lietuvoje, tokį mokinių skaičių „užsiauginusi“ dėl pasirinktos strategijos,<br />
vadybos, bendruomenės veiklos, ugdymo kokybės ir organizacijos kultūros, tačiau<br />
esminę įtaką turėjo katalikiškos ugdymo pasaulėžiūros pasirinkimas.<br />
2007 m. birželio 1 d. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ pašventino VšĮ Kauno<br />
paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre įkurtą Šv. Ignaco Lojolos koplyčią.<br />
Joje kartą per savaitę – ketvirtadienį aukojamos šv. Mišios, kuriose kviečiami dalyvauti<br />
visi bendruomenės nariai: mokiniai, mokytojai, administracija. Mokiniai, dalyvaudami<br />
šv. Mišiose, skaito skaitinius, gieda giesmes, neša atnašas. Norintiesiems sudaroma galimybė<br />
atlikti išpažintį. Kiekvieną rytą koplyčioje vyksta susikaupimo valandėlė, kurioje<br />
dalyvauja visi norintys. Atidarius koplyčią, Centro bendruomenė stipriau pajuto krikščioniškų<br />
vertybių svarbą ir Dievo artumą.<br />
Ugdymas centre grindžiamas katalikiškąja pasaulėžiūra, šv. Ignaco patirties,<br />
apmąstymo ir veiksmo pedagogine paradigma, kuri, atsižvelgiant į mokymosi kontekstą<br />
ir į pedagoginį procesą, nurodo būdus, kaip paskatinti mokinius atsiverti augimui<br />
per tiesos pažinimą ir gyvenimo prasmės ieškojimą. Besimokantieji sukaupia ir apmąsto<br />
savo turimą patirtį, kad išskirtų tai, ką jie jau supranta ir išreiškia tokiomis kategorijomis<br />
kaip faktai, vertybės, įžvalgos, intuicijos ir visa tai panaudoja apmąstydami mokomąjį<br />
dalyką. Čia atmintis, supratimas, vaizduotė ir jausmai panaudojami tam, kad mokinys<br />
suvoktų mokymosi prasmę ir vertę, atskleistų ryšį su kitais žinių ir veiklos aspektais,<br />
suprastų tolimesnių tiesos ieškojimų svarbą.<br />
Ugdymo metodologija VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo<br />
centre paremta teorijos praktikavimu ir praktikos teorizavimu, kurį pagrindė socialinių<br />
mokslų daktarė Sigita Grigaliūnienė.<br />
Ugdymo programos įgyvendinimas tampriai susijęs su įstaigos vizija, misija, strategija,<br />
mokymo turiniu, mokytojų kompetencija ir nuostatomis, įstaigos bendruomene,<br />
mokymo/si metodais, mokymo/si aplinka. Ugdymo programos derinamos su Europos<br />
Sąjungos ir Lietuvos Respublikos norminiais reikalavimais, darbo rinkos tendencijomis,<br />
profesinio rengimo moksliniais tyrimais, mokinių ir jų tėvų lūkesčiais.<br />
Ugdymo programa realizuojama:<br />
50 proc. turinio skiriama žinioms ir gebėjimams įgyti, mokymo programos reikalavimams<br />
įvykdyti ir mokymo turinio branduoliui perteikti tradiciniais mokymo ir mokymosi<br />
metodais. Prioritetas teikiamas profesinių ir esminių kompetencijų ugdymui.<br />
10 proc. turinio skirta žinioms ir gebėjimams įtvirtinti per dalykų integraciją.<br />
40 proc. turinio skirta mokinių pasiekimams įgyvendinti taikant aktyviuosius mokymo<br />
ir mokymosi metodus, mokymąsi per patirtį, projektus. Pagrindinis prioritetas čia<br />
teikiamas bendrųjų kompetencijų ugdymui/si. Ugdymo programa remiasi bendrųjų kompetencijų<br />
koncepcija (R. Laužackas, 1999), kur bendrosios kompetencijos traktuojamos ne<br />
kaip kvalifikacijos sudėtinė dalis, bet kaip holistinė asmens galimybių raiška, akcentuojant<br />
13
individo asmenines savybes, vertybines nuostatas bei gebėjimą realizuoti sukauptą potencialą<br />
ir patirtį veikloje.<br />
Ugdymas grindžiamas šiomis holistinėmis nuostatomis:<br />
Filosofija / psichologija – galimybė išryškinti / išsiryškinti vertybines nuostatas mokymosi<br />
aplinkoje;<br />
Ekologija – mokymas / išmokymas, tam tikros aplinkos, kurioje vyksta mokymas,<br />
formavimas/is;<br />
Kultūra – mokymas / išmokymas, tam tikrų normų ir taisyklių mokykloje formulavimas/is,<br />
formavimas/is ir jų vykdymas (mokykloje, mokymo programoje, bendruomenėje<br />
ir t. t.);<br />
Verslumas – mokymas / išmokymas, kaip bendruomeninių ir asmeninių reikmių<br />
derinimas.<br />
Greta profesinių kompetencijų ugdomos ir bendrosios kompetencijos. Bendrosios<br />
kompetencijos traktuojamos kaip kvalifikacijos sudėtinė dalis, nes jos būtinos profesinei<br />
karjerai ir gyvenimo įprasminimui.<br />
Programos turinys orientuojamas į mokinių žinių ir gebėjimų ugdymą vykdymo (I kurse),<br />
organizavimo (II kurse) ir konsultavimo (III kurse) lygmenimis. Programą sudaro<br />
šeši mokymo moduliai: „Kur mes?“, „Mes kartu?“, „Kaip mes?“, „Kas aš?“, „Projektas“,<br />
„Vertinimas“. Didžiausias dėmesys programoje skiriamas mokinių bendrųjų kompetencijų<br />
ir vertybių ugdymui per aktyviuosius mokymo/si metodus, mokinių turimą patirtį, savarankišką<br />
darbą, projekto rengimą. Modulis „Kur mes?“ yra pirmasis programos modulis,<br />
skirtas mokinių orientavimuisi aplinkoje. Modulis „Mes kartu?“ skiriamas socialiniams<br />
gebėjimams (išryškinant bendravimo gebėjimą) ugdyti. Šis modulis skiriamas bendrojo<br />
lavinimo krypčiai. Modulis „Kaip mes?“ skiriamas metodiniams gebėjimams (išryškinant<br />
bendradarbiavimo gebėjimą) ugdyti. Modulis „Kas aš?“ skiriamas asmenybiniams gebėjimams<br />
(išryškinant savarankiškumo gebėjimą) ugdyti. Modulis „Projektas“ yra integruojantis<br />
projektas, skirtas pirmiesiems keturiems moduliams praktiškai patikrinti / pasitikrinti<br />
ir įtvirtinti. Modulis „Vertinimas / Įsivertinimas“ – modulinės programos apibendrinimas<br />
ir mokinių įgytų bendrųjų kompetencijų vertinimas bei įsivertinimas.<br />
Centras sudaro sąlygas mokiniui įgyti specialybę. Tam skiriami treji arba dveji<br />
mokslo metai, kai derinamas profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo ar bendrakultūrinių<br />
dalykų mokymas/is. Specialybės dalykų pagrindas yra bendrojo lavinimo ar / ir bendrakultūrinių<br />
dalykų žinios. Tai lemia ir profesinio mokymo įstaigos specifiškumą: baigęs<br />
ją mokinys įgyja vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Tačiau savitos ugdymo<br />
sistemos įveiklinimas leido išryškinti tris pagrindines ugdymo kryptis:<br />
▶ bendrojo lavinimo, apimanti vidurinį ir bendrakultūrinį ugdymą;<br />
▶ profesinio mokymo;<br />
▶ sociokultūrinio ugdymo, kuri apima ir papildomąjį ugdymą bei saviugdą.<br />
Rengiant Centro ugdymo programą (40 proc. dalį) ir ryškinant bendrojo lavinimo<br />
kryptį (vidurinis ir bendrakultūrinis ugdymas) buvo tikslinama jos paskirtis. Lietuvos<br />
Respublikos švietimo įstatymo (2003) 2 skyriaus 11 straipsnyje rašoma, kad „vidurinio<br />
ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį<br />
raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis<br />
ir (ar) kvalifikaciją“. Ugdymo programa, aktualizuojanti vertybinių nuostatų ir bendrųjų<br />
gebėjimų ugdymą, lėmė vidurinio ugdymo paskirties sampratos pokytį. 2007 m. Centro<br />
mokymo/si aplinkoje naudojama tokia apibrėžtis: vidurinis ugdymas ne tik parengia mokinį<br />
studijoms ir / ar kvalifikacijos įgijimui, bet ir suteikia galimybę aptarinėti Žmogaus<br />
14
paskirties klausimus. Tradicinis dalyko mokymas derinamas su ugdymu, padedančiu mokiniui<br />
atpažinti bendražmogiškąsias vertybes, formuluotis savąsias vertybines nuostatas,<br />
nuolat aptarinėti gyvenimo, pažinimo ir darbo prasmę. Pažinimą derinant su vertybinėmis<br />
nuostatomis svarbiausiu tampa reikšmingumų atradimas ir galimybė įprasminti įgytą patirtį<br />
kituose kontekstuose.<br />
Pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą (2007), profesinis mokymas<br />
– mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją<br />
ar ją tobulinti. Centro darbo patirtis parodė, kad profesijos mokymo paskirtis –<br />
paruošti jauną žmogų ne tik kokybiškam darbui, bet ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie<br />
nuolatinio pokyčio. 40 proc. profesinio mokymo programos valandų yra skirta profesinėms<br />
žinioms, gebėjimams mokyti ir gilinti bei bendriesiems gebėjimams ugdyti. Profesijų<br />
mokymas Centre vykdomas pagal modulines profesinio mokymo programas (1 pav. ir<br />
2 pav.).<br />
Sociokultūrinio ugdymo tikslas – integruoti profesinį mokymą ir bendrąjį lavinimą<br />
ryškinant vertybines nuostatas bei gebėjimą panaudoti sukauptą patirtį. Sociokultūriniam<br />
ugdymui priskirtina: bendruomeninių projektų organizavimas ir įgyvendinimas;<br />
užklasinė veikla; besimokančiųjų konferencijos; vidiniai ir išoriniai renginiai; konkursai;<br />
parodos; išvykos; rekolekcijos; tradicinės šventės; socialinis / savanoriškas darbas; prevencinis<br />
darbas; mokinių ir mokytojų iniciatyvos ir kt.<br />
Ugdymo procese ypač reikšmingas yra įvertinimas / įsivertinimas, išskiriant tai, kas<br />
vertinga ir kas svarbiausia tolesnei panaudai. Tai leidžia numatyti ateities ugdymo/si kryptį<br />
ir įtvirtinti daromą kokybinę pažangą. Galimybė įvertinimui / įsivertinimui yra tris kartus<br />
per metus vykdomos mokinių įgytų žinių ir gebėjimų patikros, vykdomos netradiciniais<br />
metodais.<br />
Akivaizdu, kad pasirinktos katalikiškos ugdymo pasaulėžiūros, šv. Ignaco pedagoginės<br />
paradigmos, sukauptos patirties dėka, derindami mokymo veiklos racionaliuosius<br />
pradus su dvasiniu ugdymu ir dvasinės saviugdos kryptimis, šiandien esame pajėgūs ugdymo<br />
požiūriu vertinti / įsivertinti pasirinktą Centro savitos ugdymo sistemos modelį.<br />
15
Mokymo programa<br />
1 pav. Profesinio mokymo modulinės programos modelis<br />
1. Įvadas į profesiją<br />
2. Modulis 3. Modulis 4. Modulis ... Modulis<br />
16<br />
6. Gamybinė praktika<br />
7. Įvadas į darbo rinką
I metai<br />
II metai<br />
50 proc.<br />
Žinių ir gebėjimų<br />
įgijimas<br />
10 proc.<br />
Žinių ir gebėjimų<br />
įtvirtinimas<br />
40 proc.<br />
Žinių ir gebėjimų<br />
įveiklinimas<br />
Žinių ir gebėjimų<br />
įgyvendinimas<br />
KOMPETENCIJOS<br />
2 pav. Modulio organizavimo sandara<br />
*1 projektas<br />
*2 projektas<br />
*3 projektas<br />
Šioje profesinio mokymo modulio organizavimo schemoje pateiktos ugdymo programos<br />
realizavimo dalys. Taigi modulis sudarytas remiantis ugdymo turinio trejybiškumo<br />
principu.<br />
17<br />
A<br />
C<br />
E<br />
B<br />
D<br />
Aptarnaujantys dalykai
SAVITO UGDYMO PROGRAMA<br />
Savito ugdymo programos įgyvendinimas VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų<br />
profesinio rengimo centre glaudžiai susijęs su įstaigos vizija, misija, strategija, mokymo<br />
turiniu, mokytojų kompetencija ir nuostatomis, įstaigos bendruomene, mokymo/si metodais,<br />
mokymo/si aplinka.<br />
Savito ugdymo programa realizuojama remiantis turinio trejybiškumo principu:<br />
Žinių ir gebėjimų įgijimas<br />
50 proc.<br />
Žinių ir gebėjimų įgijimas<br />
50 proc.<br />
ugdymo programos turinio<br />
skiriama mokymo reikalavimams<br />
įvykdyti (branduoliui)<br />
tradiciniais mokymo/si metodais.<br />
Svarbiausia – žinių perdavimas<br />
ir gebėjimų lavinimas.<br />
Žinių ir gebėjimų įtvirtinimas<br />
10 proc.<br />
3 pav. Ugdymo programos dalys<br />
Žinių ir gebėjimų<br />
įtvirtinimas<br />
10 proc.<br />
ugdymo programos<br />
turinio skiriama<br />
mokymo integruotiems<br />
reikalavimams įtvirtinti<br />
bei žinioms ir<br />
gebėjimams pritaikyti.<br />
Svarbiausia – žinių ir<br />
gebėjimų įtvirtinimas.<br />
Ugdymo programos struktūros dalys bus aptariamos kituose skyriuose.<br />
18<br />
►<br />
Pasiekimų įgyvendinimas<br />
40 proc.<br />
Pasiekimų<br />
įgyvendinimas<br />
40 proc.<br />
ugdymo programos turinio<br />
skiriama žinioms ir<br />
gebėjimams įgyvendinti per<br />
bendruomeninius projektus:<br />
„Mano gyvenimo Mokytojas“,<br />
„Mylėkime Mokytoją“ ir<br />
„Gerbkime Mokytoją“,<br />
prisiimant atsakomybę už<br />
atliktus darbus. Svarbiausia –<br />
pasiekimų ir pažangos<br />
vertinimas.
ŠV. IGNACO PEDAGOGINĖ PARADIGMA<br />
Ugdymas Centre organizuojamas pagal šv. Ignaco Lojolos pedagoginę paradigmą.<br />
Ji yra ugdymo/si proceso pagrindas, taikoma ne tik bendrajam lavinimui ar profesijos<br />
mokymui, bet taip pat bendruomenės renginiuose, rekolekcijose ir t. t.<br />
Paradigma labai naudinga integruojant dalykus tarpusavyje ir gilinant atskiro dalyko<br />
žinias, susiejant naują medžiagą su jau žinoma.<br />
Nuosekliai naudojant šią paradigmą per visą ugdymo programą, įvairiose mokymo<br />
situacijose, ji labai padeda mokiniui susidaryti natūralų įgūdį pirma apmąstyti savo patirtį,<br />
o po to veikti.<br />
Ignaco paradigma padeda mokytojams tapti geresniais pedagogais. Ji įgalina mokytojus<br />
praturtinti mokomojo dalyko turinį ir struktūrą, pateikia papildomų priemonių<br />
rekomendacijas, kaip paskatinti mokinių iniciatyvą. Tai leidžia mokytojams daugiau tikėtis<br />
iš mokinių, skatinti juos imtis didesnės atsakomybės ir būti aktyvesniems mokymosi<br />
procese, susieti naują informaciją su jau turima patirtimi.<br />
Ignaco pedagoginė paradigma suasmenina mokymąsi. Ji kviečia mokinius apmąstyti<br />
reikšmę ir svarbą to, ko jie mokosi. Ji bando padaryti mokinius aktyvius ir kritiškus<br />
ugdymo/si proceso dalyvius.<br />
Suartindama mokinio ir mokytojo patirtis, paradigma stengiasi mokymąsi padaryti<br />
daugiau asmenišką. Ji ragina klasėje įgytą patirtį integruoti su patirtimi, įgyta namuose,<br />
darbe, bendraujant su bendraamžiais ir t. t.<br />
Ignaco pedagoginė paradigma pabrėžia mokymo ir mokymosi socialumą ir abipusį<br />
patirties pasidalijimą, mokinių tarpusavio dialogą, kuris padės jiems apmąstyti savo patirtį.<br />
Mokymosi ir augimo procesas yra įtraukiamas į tarpasmeninių santykių ratą. Jis ragina<br />
imtis tokios veiklos, kuri turės poveikį kitų žmonių gyvenimui. Palaipsniui mokiniai suvoks,<br />
kad patys giliausi išgyvenimai ateina iš jų santykių su tuo, kas yra humaniška, iš jų<br />
santykių su kitais žmonėmis ir iš kitų žmonių patirties. Šis apmąstymas turėtų visada vesti<br />
prie didesnio kitų žmonių gyvenimo vertinimo, prie veiksmų, prie politikos ir struktūrų,<br />
kurios padeda arba stabdo abipusį augimą ir jų, kaip žmonijos dalies, vystymąsi.<br />
Šv. Ignaco Lojolos pedagoginė paradigma atsižvelgia į mokymosi kontekstą ir pedagoginį<br />
procesą. Ji nurodo būdus, kaip paskatinti mokinius atsiverti augimui. Minimi penki<br />
etapai: KONTEKSTAS, PATIRTIS, APMĄSTYMAS, VEIKSMAS, ĮVERTINIMAS.<br />
19
Kontekstas<br />
Kontekstas<br />
Patirtis<br />
Į(si)vertinimas<br />
(si)vertinimas Apmąstymas<br />
Apm stymas<br />
Veiksmas<br />
Kontekstas<br />
Asmeninis vadovo rūpinimasis mokiniu ir jo dėmesys jam reikalauja, kad mokytojas<br />
kuo geriau susipažintų su mokinio gyvenimo patirtimi. Mes privalome kuo daugiau<br />
žinoti apie tą aplinką, kurioje vyksta mokymas ir mokymasis. Būdami mokytojais mes<br />
privalome suprasti mokinio pasaulį, kurį veikia labai daug faktorių: šeima, draugai, bendraamžiai,<br />
jaunimo kultūra, papročiai, taip pat ir socialinė aplinka, mokyklos gyvenimas,<br />
politika, ekonomika, religija, visuomenės informavimo priemonės, menas, muzika ir<br />
daug kitų realijų. Kokios jėgos veikia juose? Kaip tos jėgos nulemia jų pažiūras, vertybes<br />
ir įsitikinimus ir kaip jos formuoja mokinių suvokimą ir pasirinkimą? Kaip gyvenimo<br />
patirtis veikia mokinio ugdymosi procesą, formuojantį jo mąstymo ir veiklos pagrindus?<br />
Kokius praktinius žingsnius gali ir nori žengti mokiniai, kad įgytų didesnę laisvę ir geriau<br />
kontroliuotų savo pačių likimą?<br />
Patirtis<br />
Ignacas primygtinai teigia, kad žmogus, t. y. jo protas, širdis ir valia, turi dalyvauti<br />
mokymosi procese. Jis skatina žadinti vaizduotę ir jausmus, lygiai kaip ir protą. Tuo būdu<br />
yra apimamos tiek pažintinės, tiek jausminės žmogaus savybės. Būtina intelektą ir jausmus<br />
puoselėti kartu, priešingu atveju sunku tikėtis puikių veiklos rezultatų. Taigi terminas<br />
PATIRTIS Ignaco pedagogikoje vartojamas charakterizuoti bet kokią veiklą, kurioje<br />
šalia intelektinio svarstomo dalyko suvokimo pastebimai dalyvauja ir mokinio jausmai.<br />
20
Žmogiškoji patirtis gali būti arba t i e s i o g i n ė, arba n e t i e s i o g i n ė. Mokyklinėje<br />
aplinkoje tiesioginė patirtis dažniausiai atsiranda bendraujant tarpusavyje, kalbantis, diskutuojant,<br />
tyrinėjant, keliaujant, dirbant, sportuojant ir t. t.<br />
Mokymosi procese tiesioginė patirtis ne visada yra įmanoma. Žinios dažnai įgyjamos<br />
per netiesioginę patirtį – skaitymą, paskaitos klausymą. Mokytojai privalo žadinti<br />
mokinių vaizduotę ir pojūčius, kad mokiniai labiau įsiskverbtų į dėstomo dalyko gelmę.<br />
Apmąstymas (refleksija)<br />
Terminas „apmąstymas“ Ignaco pedagogikoje suprantamas kaip procesas, kurio<br />
metu iš žmogiškosios patirties kyla prasmės suvokimas:<br />
▶ per tikresnį tiriamos tiesos supratimą;<br />
▶ per įspūdžius ir reakcijas, kurie kilo apmąstymų metu;<br />
▶ per gilesnį tiriamo dalyko pasekmių sau ir kitiems suvokimą;<br />
▶ per supratimą to, kas aš esu.<br />
Pastebima, kad šiame mokymosi etape labai svarbus uždavinys mokytojui yra suformuluoti<br />
tokius klausimus, kurie praplėstų mokinių suvokimą ir priverstų juos priimti<br />
kitų žmonių požiūrį. Mokytojas gali norėti primesti savo nuomonę. Jeigu taip įvyksta,<br />
kyla didelis manipuliacijos / indoktrinacijos pavojus (o tai visiškai priešinga Ignaco auklėjimui),<br />
ir mokytojas turėtų to vengti. Tačiau mokytojo užduotis yra atverti mokinių<br />
jautrumą – jų širdis ir protus viskam, kas yra humaniška.<br />
Tai reikia atlikti subtiliai, pasinaudojant mokinių ankstesne patirtimi, ir taip siekti<br />
jų asmenybės tobulėjimo.<br />
Patartina rinktis tokį patirties ir apmąstymo kelią, kuris ragintų mokinį ne tik siekti<br />
gilesnių žinių, bet ir ieškoti gyvenimo prasmės, raginti jį daryti sprendimus (VEIKSMAS)<br />
pagal pasaulio visumos viziją. Ignaco pedagogikoje apmąstymas būtų ne visas procesas,<br />
jeigu jis baigtųsi esmės suvokimu ir jausmine reakcija. Apmąstymas tik tada subręsta, kai<br />
nutariama veikti.<br />
Veiksmas<br />
Apmąstymų dėka dėstomo dalyko esmės suvokimas, atsiradęs dėl asmeninio požiūrio<br />
į tiriamąjį reiškinį ar dalyką, turi tapti žmogaus dalimi. Tai verčia mokinį veikti,<br />
atlikti kažką, kas atitiktų jo naująjį įsitikinimą. Ignaco pedagogikos tikslas yra ugdymas,<br />
kuris toli gražu nėra tik žinių perdavimas. Didžiausias dėmesys skiriamas visapusiškam<br />
mokinio ugdymui – „tarnavimui kitiems“. Todėl periodiškas mokinių požiūrių, prioritetų<br />
ir veiksmų, rodančių jų „tarnystę kitiems“, įvertinimas tikriausiai nebus toks dažnas<br />
kaip akademinių žinių patikrinimas, bet jis turi būti planuojamas bent kartą per semestrą.<br />
Rūpestingas mokytojas daug greičiau pastebės mokinių pažangą ar jos stoką klasės diskusijų<br />
metu, mokinių dosnumą ir kilniaširdiškumą iš to, kiek jie jautrūs bendruomenės<br />
poreikiams.<br />
Į(si)vertinimas<br />
Tai gali būti puiki proga mokytojui pagirti, paskatinti už padarytą pažangą, taip<br />
pat ir paraginti tolimesniam apmąstymui, atsižvelgiant į pastebėtus trūkumus ar spragas<br />
mokinio pasaulėžiūroje. Mokytojas gali paraginti viską apmąstyti, pateikdamas tikslingus<br />
klausimus, duodamas reikalingą informaciją, nubrėždamas naujas perspektyvas ir siūlydamas<br />
pažiūrėti į mokomąjį dalyką iš kitų pozicijų.<br />
21
CENTRO VERTYBINĖS NUOSTATOS<br />
(PAGAL ŠV. IGNACO PEDAGOGIKĄ)<br />
▶ Kiekvienos ugdymo sistemos pagrindas yra požiūris į žmogų, jo prigimtį.<br />
▶ Tik žinodami, kas yra žmogus, mes galime pasakyti, kaip jis turėtų būti ugdomas.<br />
▶ Jėzaus Draugijos konstitucijų IV dalies preambulėje Ignacas apibūdina pagrindinį<br />
jėzuitų švietimo įstaigos tikslą:<br />
„Draugijos kryptingai siekiamas tikslas yra padėti jos nariams ir kitiems žmonėms<br />
pasiekti galutinį tikslą, dėl kurio jie yra sukurti. Šiam tikslui pasiekti reikia sukurti mokymo<br />
ir gebėjimo jį panaudoti struktūrą, kad kitiems padėtume geriau pažinti Dievą, mūsų<br />
Kūrėją ir Viešpatį, ir labiau jam tarnauti. Todėl Draugija steigia kolegijas ir kai kuriuos<br />
universitetus.“<br />
▶ Būdingas Ignaco požiūris, kuriame išsilavinimo tikslingumą lemia krikščioniškas<br />
požiūris į gyvenimo tikslą; mokslas tarnauja Dievo ir žmonijos meilei.<br />
„Ne meilė mokslui kaip tokiam įkvėpė jį, bet nenumaldomas ir praktinis atsidavimas<br />
tikslui, kuriam išsimokslinimas gali tarnauti.“ (John W. Donohue SJ)<br />
▶ Jėzuitai išrado tai, ką galėtume vadinti „į vaiką nukreiptu švietimu“. Mokyklose<br />
dėmesys buvo sutelktas į mokinį ir siekiama, kad pamokos būtų kūrybingos ir įdomios.<br />
Jėzuitų įnašą į švietimą galėtume apibūdinti taip:<br />
▶ pačios mokymo programos originalumas;<br />
▶ tvarkos vertinimas, laipsniškas perėjimas nuo vieno lygio prie kito;<br />
▶ darbui atsidavę, gerai paruošti mokytojai.<br />
▶ Jėzuitų švietimo bruožai:<br />
▶ Galutinis jėzuitų švietimo tikslas yra dvasinis – išugdyti gilų žmogišką Dievo<br />
meilės pajautimą ir nusiteikimą tarnauti artimui.<br />
▶ Intelektualių, moralinių ir dvasinių ugdymo aspektų integracija, siekiant perteikti<br />
žinias ir išlavinti krikščioniškas dorybes.<br />
▶ Ne žinių kaupimo, o formacijos akcentavimas, charakterio tobulinimas, mąstymo<br />
gebėjimų lavinimas.<br />
▶ Metodiškumo ir tvarkos sureikšminimas; siekiama, kad pirmiausia moksleiviai<br />
turėtų tvirtus pagrindus, o tik po to tam tikra tvarka būtų pateikiama vis<br />
sudėtingesnė mokymo medžiaga.<br />
▶ Aktyvaus mokinių dalyvavimo mokymo procese ugdymas.<br />
▶ Dėmesys humanitariniams mokslams ir menams.<br />
▶ Eloquentia perfecta – kritinio mąstymo, aiškaus kalbėjimo būdo ir sugebėjimo<br />
įtikinančiai ir laisvai reikšti savo mintis raštu lavinimas.<br />
22
▶ Gairės mokytojams:<br />
▶ Mokytojai turi taip lavinti jaunimą, pavestą mokyklos globai, kad jis įgytų<br />
net tik gerą išsilavinimą, bet ir išsiugdytų krikščioniškus įpročius bei elgseną.<br />
Jie turi stengtis klasėje ir už jos ribų ugdyti meilę Dievui ir visas dorybes,<br />
kurios būtinos tarnaujant kitiems žmonėms.<br />
▶ Pamokos pradžioje mokytojas turi pasirūpinti, kad mokiniai sukalbėtų trumpą<br />
ir tinkamą maldą.<br />
▶ Ignaco pedagogika pabrėžia žmogiškosios patirties svarbą. Mat žmonės nėra švarios<br />
lentos, ant kurių gali ką nori rašyti. Jie atsineša sukauptą patirtį, nuo kurios reikia<br />
pradėti ugdymo procesą, integruojant naujas žinias, formuojant naują požiūrį.<br />
▶ „Negaliu įsivaizduoti jėzuito mokytojo, stovinčio prieš moksleivius ir skaitančio<br />
paskaitą, o po to išeinančio iš klasės be jokio kontakto su jais. Tai pažeistų viską, ko Ignacas<br />
mokė. Pati mokymo samprata reikalauja pradėti nuo to, ką mokiniai žino, ir padėti<br />
jiems integruoti naujus dalykus. Taigi mokydamas palaikai asmeninį ryšį ir prisilieti prie<br />
patirties.“ (David Fleming SJ)<br />
▶ Mokymo būdai<br />
PRELEKCIJA jėzuitų institucijose buvo viena svarbiausių ir veiksmingiausių mokymo<br />
priemonių. Šiandien ji irgi gali būti veiksmingai panaudota klasėje. Prelekcija paruošia<br />
mokinius savarankiškam darbui, padeda geriau įsisąmoninti mokomąjį dalyką. Ji<br />
siekia aiškiau atskleisti individualios užduoties tikslus, nurodyti, kas svarbiausia, į ką<br />
reikia kreipti dėmesį. Prelekcija skaitoma pamokos pradžioje ir likus 10 minučių iki jos<br />
galo. Tai nėra paskaita, bet pašnekesys, žadinantis mokinių smalsumą ir sutelkiantis juos<br />
klasės ir namų darbams. Prelekcija nurodo kryptį, teikia mokiniams tam tikrą individualių<br />
studijų planą. Pristatomos pagrindinės idėjos ir struktūra to, ką jie ketina studijuoti,<br />
iškeliami pagrindiniai klausimai, į kuriuos turi savarankiškai atsakyti. Deja, labai dažnai<br />
nekreipiamas dėmesys į mokinių paruošimą individualiam darbui, nes lengviau duoti atsakymą,<br />
negu mokyti, kaip patiems jį atrasti.<br />
▶ Kai mokinys supranta dėstomą medžiagą, KARTOJIMU siekiama ją įsisąmoninti.<br />
Kartojimas – vienas svarbiausių jėzuitų mokymo būdų. „Tai, kas pakartojama, giliau<br />
išlieka atmintyje.“ Pirmieji jėzuitai proto lavinimą lygino su raumenų mankštinimu: raumenys<br />
tampa tvirtesni, jeigu reguliariai atliekami tie patys pratimai. Kartojimo svarbą<br />
patvirtina ir modernios mokymo bei studijų teorijos.<br />
▶ MOKYMOSI MOTYVAI – tai noras sulaukti pagyrimo ir nesėkmės baimė. Išmintingai<br />
skatinama akademinė konkurencija gali mokymosi procesui suteikti veržlumo.<br />
„Priešingų nuomonių išsakymas klasėje turi būti labai vertinamas ir palaikomas,<br />
kiek leidžia laikas, kad būtų skatinamas garbingas lenktyniavimas kaip stiprus akstinas<br />
mokytis. Įprasta, kad vykstant ginčams mokytojas užduotų klausimą, besiginčijančios<br />
pusės atkreiptų dėmesį į klaidas ar vieni kitiems pateiktų klausimus. Individualiai ar grupėmis<br />
galima diskutuoti arba vienas mokinys gali oponuoti kitiems.“<br />
▶ Geriausiai jėzuitų sveikos konkurencijos idealą ir lenktyniavimą iliustruoja<br />
tradicinis Akademinių apdovanojimų suteikimas – viena labiausiai gerbiamų jėzuitų<br />
švietimo tradicijų. Šis renginys turėtų vykti vieną kartą per metus ir būti vienas<br />
svarbiausių mokslo metų įvykių. Jis turėtų vykti gana iškilmingai: „Nurodytą dieną<br />
kuo garbingiau ir kuo didesnės žmonių grupės akivaizdoje viešai paskelbiami nugalėtojų<br />
vardai. Jie privalo viešo susirinkimo metu garbingai priimti apdovanojimą.“<br />
Pagal jėzuitų tradiciją tik tikras pranašumas gali būti pripažintas ir apdovanotas. Šis<br />
23
pranašumo pripažinimas turi paskatinti ir motyvuoti kitus studentus siekti geresnių<br />
rezultatų.<br />
▶ Mokymas PRATIMŲ pagalba jėzuitų švietime užima svarbiausią vietą ir skatina<br />
besimokančiuosius ugdyti ELOQUENTIA PERFECTA (laisvai reikšti savo mintis raštu<br />
ir žodžiu). Mokinys turi būti pakankamai kompetentingas kalbėti ir rašyti. Visų mokslo<br />
sričių dėstytojai privalo reikalauti sklandaus savo minčių perteikimo raštu ir žodžiu.<br />
▶ Didelis dėmesys skiriamas MOKYTOJO VAIDMENIUI buriant mokyklos<br />
bendruomenę.<br />
Jėzuitų CURA PERSONALIS (tikra meilė ir asmeninis rūpestis kiekvienu mokiniu)<br />
skelbia, kad kiekvienas mokytojas uoliai ir atsakingai turi skatinti besimokančiųjų<br />
intelektualinį, socialinį ir dvasinį brendimą, rodyti meilę ir asmeninį rūpestį kiekvienu<br />
mokiniu. Mokytojas turi pagirti ir padrąsinti, pataisyti ir vesti, kai reikia – įspėti. Sakoma,<br />
kad į mokinio nesėkmę privaloma reaguoti atvirai ir garbingai: „Jei mokinys<br />
nepaiso nei žodinio įspėjimo, nei kitokių veiksnių ir gali papiktinti kitus, geriau atleisti<br />
jį iš mokyklos, negu joje palikti, kur jis mažai turės naudos ir atneš nuostolį kitiems.“<br />
▶ Jėzuitų auklėjimas siekia ŽMOGIŠKOSIOS BRANDOS (o ne vien žinių perteikimo)<br />
– ugdomas žmogus, suprantantis gyvenimo prasmę, savo vietą bendruomenėje,<br />
turintis tvirtus įsitikinimus, darbštus, pareigingas.<br />
▶ JĖZUITŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGOS skiriasi nuo tų mokymo įstaigų, kurios nejučiomis<br />
aplenkia esminį rūpestį žmogumi, asmeniu, rūpindamosi tik dalykine kompetencija.<br />
▶ JĖZUITŲ AUKLĖJIMAS padeda pažinti tikrovę atvira širdimi ir protu, įžvelgti<br />
ir rinktis tai, kas tarnauja didesnei Dievo garbei.<br />
Elenos Tervidytės nuotr.<br />
24
Ugdymo programos įveiklinimas
ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ ĮGIJIMAS<br />
(50 PROC.)<br />
Pamoka – žinios ir nežinios dermė, klausimai, abejonės ir atsakymai, teiginiai.<br />
Pamoka – pareiga pamokyti, kaip pamatyti savo žinojimą...<br />
50 procentų ugdymo programos turinio skiriama mokymo reikalavimams įvykdyti<br />
per tradicines pamokas įprastais mokymo/si metodais.<br />
Siekdami keisti ir keistis, būti pažangūs ir matomi šiuolaikiniame švietimo ir veiklos<br />
pasaulyje, svarstėme ir apie mokytojo darbą ir jo vietą ugdymo procese. Juk mokytojas<br />
nėra tik žinių perteikėjas, informacijos nešėjas, tačiau jis yra ugdytojas, kur ryšys<br />
mokinys – mokytojas išauga į Žmogaus ir Žmogaus ryšį.<br />
Svarstydami apie mokytojo darbą, kartu nutarėme, kad nuolatinė stebėsena ragins<br />
ieškoti naujų darbo būdų, metodų, svaresnio ir nuoširdesnio ryšio su mokiniu. Supratome,<br />
kad pamokos kokybė turi rūpėti ir mokiniui, ir mokytojui, ir skyriaus vedėjui, ir metodininkui<br />
bei grupės vadovui. Juk svarbu ir pamokos dalyvių abipusis susitarimas, sutarimų<br />
ir įsipareigojimų vykdymas bei žmogiškasis ryšys.<br />
Šioje dalyje pateikiamos pamokos stebėsenos formos, kurios sudarytos remiantis<br />
Švietimo ir mokslo ministerijos teiktomis nuorodomis bei papildytos mūsų Centro ugdymo<br />
programos gairėmis.<br />
26
PAMOKOS VERTINIMO LENTELĖ<br />
____________________________<br />
(data)<br />
__________Kaunas___________<br />
(dokumento sudarymo vieta)<br />
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras<br />
(institucijos pavadinimas)<br />
Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas Vertintojas ___________________________________<br />
________________________________________ ____________________________________________<br />
(vardas ir pavardė) (vardas ir pavardė, pareigos, kvalifikacinė kategorija)<br />
Turima kvalifikacinė kategorija______________ _______________________________________________<br />
Pedagoginis stažas ________________________<br />
Grupė ___________________________ Dalykas _______________________________________<br />
Mokinių skaičius sąraše ___________________ Mokinių skaičius pamokoje ________________________<br />
Pamokos (ugdomosios veiklos, pratybų, renginio) tema _______________________________________________<br />
___________________________________________________________________________________________<br />
Stebimi mokytojo veiklos pamokoje aspektai Labai<br />
gerai<br />
Gerai Patenkinamai<br />
27<br />
Reikia<br />
tobulinti<br />
Nepatenkinamai<br />
Bendrieji (Pažymėti (+)<br />
1. Geba numatyti konkrečius ugdymo tikslus ir<br />
uždavinius<br />
2. Geba planuoti ugdymo turinį<br />
3. Geba parinkti ir taikyti ugdymo būdus bei metodus<br />
4. Geba tinkamai parinkti mokymo ir mokymosi<br />
medžiagą<br />
5. Geba atskleisti ugdymo turinį<br />
6. Geba kurti ugdymo ir ugdymosi aplinką<br />
7. Geba naudoti laiką ir išteklius<br />
8. Geba vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą<br />
VšĮ KPVDPRC (Pažymėti (+)<br />
9. Pamokoje ugdo vertybines nuostatas<br />
10. Individualizuoja ugdymą / mokymą<br />
11. Diferencijuoja ugdymą / mokymą<br />
12. Integruoja profesinį mokymą, bendrąjį lavinimą,<br />
sociokultūrinį ugdymą<br />
13. Pažįsta mokinius, gali charakterizuoti mokinių žinias,<br />
mokėjimus, gebėjimus, individualias savybes<br />
14. Pagarbiai elgiasi su mokiniais<br />
15. Pozityviai nusiteikęs<br />
16. Ugdo socialinius gebėjimus (bendravimas)<br />
17. Ugdo metodinius gebėjimus (bendradarbiavimas)<br />
18. Ugdo asmenybinius gebėjimus (savarankiškumas)<br />
19. Prisiima atsakomybę už atliktą darbą<br />
Vertintojo pastabos ir siūlymai: _________________________________________________________________<br />
Vertintojas ____________________ __________________________<br />
(parašas) (Vardas ir pavardė)<br />
Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas _____________________ ________________________<br />
(parašas) (Vardas ir pavardė)<br />
Mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto pastabos:<br />
Nėra /<br />
negalėjo<br />
būti
MOKYTOJO ĮSIVERTINIMO LENTELĖ<br />
____________________________<br />
(data)<br />
____________________________<br />
(dokumento sudarymo vieta)<br />
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras<br />
(institucijos pavadinimas)<br />
Mokytojas Mokytojas ar pagalbos ar pagalbos mokiniui mokiniui specialistas<br />
specialistas _______________________________________________________<br />
(vardas ir pavardė)<br />
Turima kvalifikacinė kategorija______________ Pedagoginis stažas _______________________________<br />
Grupė ___________________________ Dalykas _______________________________________<br />
Mokinių skaičius sąraše ___________________ Mokinių skaičius pamokoje ________________________<br />
Pamokos (ugdomosios veiklos, pratybų, renginio) tema _______________________________________________<br />
___________________________________________________________________________________________<br />
Įsivertinami mokytojo veiklos pamokoje aspektai Labai<br />
gerai<br />
28<br />
Gerai Patenkinamai<br />
Reikia<br />
tobulinti<br />
Bendrieji (Pažymėti (+)<br />
1. Geba numatyti konkrečius ugdymo tikslus ir<br />
uždavinius<br />
2. Geba planuoti ugdymo turinį<br />
3. Geba parinkti ir taikyti ugdymo būdus bei metodus<br />
4. Geba tinkamai parinkti mokymo ir mokymosi<br />
medžiagą<br />
5. Geba atskleisti ugdymo turinį<br />
6. Geba kurti ugdymo ir ugdymosi aplinką<br />
7. Geba naudoti laiką ir išteklius<br />
8. Geba vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą<br />
VšĮ KPVDPRC (Pažymėti (+)<br />
9. Pamokoje ugdo vertybines nuostatas<br />
10. Individualizuoja ugdymą / mokymą<br />
11. Diferencijuoja ugdymą / mokymą<br />
12. Integruoja profesinį mokymą, bendrąjį lavinimą,<br />
sociokultūrinį ugdymą<br />
13. Pažįsta mokinius, gali charakterizuoti mokinių žinias,<br />
mokėjimus, gebėjimus, individualias savybes<br />
14. Pagarbiai elgiasi su mokiniais<br />
15. Pozityviai nusiteikęs<br />
16. Ugdo socialinius gebėjimus (bendravimas)<br />
17. Ugdo metodinius gebėjimus (bendradarbiavimas)<br />
18. Ugdo asmenybinius gebėjimus (savarankiškumas)<br />
19. Prisiima atsakomybę už atliktą darbą<br />
Mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto pastabos ir siūlymai:<br />
Nepatenkinamai<br />
Mokytojas ar pagalbos<br />
mokiniui specialistas _____________________ ________________________<br />
(parašas) (Vardas ir pavardė)<br />
Nėra /<br />
negalėjo<br />
būti
▶ Kaip sekėsi pravesti pamoką?<br />
MOKYTOJO ATŽVALGA<br />
▶ Kokias vertybines nuostatas ugdžiau šioje pamokoje per bendrojo lavinimo ir profesinio<br />
mokymo žinių pritaikymą?<br />
▶ Ką šioje pamokoje padariau, siekdamas(-a) paruošti jauną žmogų ne tik kokybiškam<br />
darbui, bet ir ugdyti gebėjimą prisiderinti prie nuolatinio pokyčio?<br />
▶ Ką šioje pamokoje padariau, siekdamas(-a) ne tik parengti mokinį studijoms ir / ar kvalifi<br />
kacijos įgijimui, bet ir suteikti galimybę aptarinėti Žmogaus paskirties klausimus?<br />
▶ Kaip konkrečiai vykdau mokinių individualaus ugdymo plano (trajektorijos) stebėseną?<br />
▶ Kokią(-as) kompetenciją(-as) padeda ugdyti ši pamoka? Kaip paryškinau tai mokiniams?<br />
▶ Ar analizuoju mokinių atžvalgas (ko išmoko, ko siekia, ko jiems trūksta); kaip taikau<br />
analizės rezultatus?<br />
▶ Kaip motyvuoju mokinius, kad jie lankytų pamokas? Kokių rezultatų pasiekiau?<br />
▶ Ką turėčiau / norėčiau patobulinti šioje pamokoje?<br />
▶ Ar taikau ilgesnes kaip 2 ak. val. pamokas (pagrįskite)?<br />
▶ Ar skatinu ruošti namų darbus pamokoje (pagrįskite)?<br />
▶ Ar dirbu su mokiniais papildomai? Su kokiais? Kokie pokyčiai?<br />
▶ Kokia pagalba man reikalinga? Ko trūksta edukacinėje aplinkoje, kad pamoka būtų<br />
efektyvesnė?<br />
▶ Pastabos<br />
Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas<br />
_____________________ ________________________<br />
(parašas) (Vardas ir pavardė)<br />
29
PAMOKOS STEBĖTOJO ATŽVALGA<br />
1. Kaip mokytojui sekėsi pravesti pamoką?<br />
2. Kaip buvo atliepta Centro ugdymo programos profesinio mokymo krypčiai?<br />
3. Kaip buvo atliepta Centro ugdymo programos bendrojo lavinimo krypčiai?<br />
4. Kaip buvo atliepta Centro ugdymo programos sociokultūrinio ugdymo krypčiai?<br />
5. Kaip pamokoje buvo atliepta Jūsų stebėjimo aspektui (stebėjimo misijai)?<br />
6. Pastabos<br />
Vertintojas ______________ ________________<br />
(parašas) (Vardas, pavardė)<br />
30
MOKYTOJO METODINĖS IR BENDRUOMENINĖS VEIKLOS VERTINIMAS<br />
Mokytojas ________________________________________________________<br />
____________________________<br />
( (data)<br />
Vertinami aspektai Labai<br />
gerai<br />
Gerai Patenki-<br />
namai<br />
31<br />
Reikia<br />
tobulinti<br />
(Pažymėti (+)<br />
Metodininko įvertinimas<br />
1. Teminis planas atitinka Centro ugdymo programos<br />
koncepciją<br />
2. Dalyko programa orientuota į kompetencijas, kurias turi<br />
įgyti mokinys<br />
3. Parengta modulinė programa<br />
4. Parengta dalyko metodinė ir padalomoji medžiaga<br />
5. Parengtas pagrindinių terminų žodynas<br />
6. Taiko vertinimo sistemą 50–10–40 (proc.)<br />
7. Žurnalų pildymas atspindi Centro ugdymo programos<br />
struktūrą<br />
8. Mokytojas palaiko kultūringą aplinką:<br />
• Mokinių apranga<br />
• Mokinių elgesys<br />
9. Mokytojo įvaizdis: apranga, elgsena, kūno kalba<br />
Skyriaus vedėjo įvertinimas (2010/2011 m. m. )<br />
10. Dalyvauja skyriaus metodinės komisijos darbe<br />
11. Dalyvauja programų rengime ir atnaujinime<br />
12. Dalyvauja mokinių pasiekimų patikrose<br />
13. Rengia integruotas užduotis<br />
14. Veda atviras pamokas, renginius<br />
15. Analizuoja mokinių atžvalgas, kuruoja individualią<br />
mokinio trajektoriją<br />
16. Papildomai individualiai dirba su mokiniais<br />
17. Atlieka pažangumo analizę (kartą per pusmetį), pasiekė<br />
teigiamų pokyčių (egzaminų rezultatai)<br />
18. Taiko savarankiško mokymo sistemą (konsultacijos,<br />
medžiagos siuntimas, kt.)<br />
19. Mokytojas analizuoja lankomumą, išsiaiškina mokinių<br />
nelankymo priežastis<br />
20. Taiko asmeninę motyvacinę lankomumo sistemą, pasiekė<br />
teigiamų pokyčių<br />
21. Parengė mokinius olimpiadoms, konkursams, varžyboms ir<br />
kt.<br />
22. Sistemingai įsivertina (pildo įsivertinimo formas)<br />
23. Individualiai bendrauja (pokalbiai):<br />
• su mokiniais<br />
• su mokinių tėvais<br />
• su auklėtojais / grupių vadovais, mokytojais<br />
• su probleminiais mokiniais<br />
24. Konsultuoja kolegas, globoja pradedančiuosius mokytojus,<br />
dalijasi patirtimi<br />
25. Grįžęs iš kvalifikacinių renginių vykdo gerosios patirties<br />
sklaidą skyriuje<br />
26. Dalyvauja profesiniame orientavime<br />
27. Atstovauja Centrui<br />
Metodininkė _____________________ ______________________<br />
(parašas) (Vardas ir pavardė)<br />
Skyriaus vedėjas(-a) _____________________ ______________________<br />
(parašas) (Vardas ir pavardė)<br />
(<br />
Nepaten-<br />
kinamai<br />
Nėra /<br />
negalėjo<br />
būti
Visi suprantame, kaip svarbu mokėti įvertinti mokinio pastangas, pasiekimus<br />
teisingai, objektyviai, abiem ugdymo proceso dalyviams suprantamai, todėl<br />
Centre parengtas<br />
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO<br />
TVARKOS APRAŠAS<br />
1. BENDROSIOS NUOSTATOS<br />
1.1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau – Tvarka) parengta<br />
vadovaujantis „Nuosekliojo mokymosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo<br />
programas tvarka“, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 24 d.<br />
įsakymu Nr. ISAK-1879; Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta<br />
LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256; Bendrojo<br />
lavinimo mokyklų 2008–2009 metų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais švietimo<br />
ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424, Lietuvos bendrojo<br />
lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais (toliau – BP<br />
ir IS), Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo<br />
standartais, XI–XII klasės – patvirtintais LR švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio<br />
21 d. įsakymu Nr. ISAK-1465, profesinio mokymo programomis.<br />
1.2. VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokinių pažangos<br />
ir pasiekimų vertinimo tvarka reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų ir<br />
pažangos vertinimą, įsivertinimą, kontrolinių darbų organizavimą, tėvų informavimą apie<br />
mokinių mokymosi sėkmę ir pažangą.<br />
1.3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas<br />
ugdymo procese ir baigus programą.<br />
1.4. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:<br />
Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus<br />
kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.<br />
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio<br />
pasiekimus ir padarytą pažangą.<br />
Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.<br />
Individualios pažangos (ideografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal<br />
kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma<br />
pažanga.<br />
Vertinimo kriterijai – vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai,<br />
atitinkantys mokomojo dalyko išsilavinimo ar profesinio rengimo standartus.<br />
Kontrolinis darbas – 45–90 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis,<br />
laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinta dalyko<br />
programos temos, skyriai, programos dalis.<br />
Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):<br />
Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio<br />
pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti<br />
tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.<br />
Ugdomasis (formuojamasis) vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso<br />
metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi<br />
bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą.<br />
32
Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi<br />
spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.<br />
Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį.<br />
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.<br />
Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):<br />
Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys,<br />
numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais,<br />
įvertinimas fiksuojamas.<br />
Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę,<br />
kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais,<br />
simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).<br />
Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir<br />
pasiekimus kaupimas.<br />
2. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI<br />
2.1. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis, susikurti savo mokymosi strategiją,<br />
apibendrinti mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo ir Centro<br />
darbo sėkmę ir tuo remiantis priimti pagrįstus sprendimus.<br />
2.2. Vertinimo uždaviniai:<br />
2.2.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti mokymosi stipriąsias ir silpnąsias puses,<br />
įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, planuoti tolesnę pažangą.<br />
2.2.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas,<br />
diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.<br />
2.2.3. Padėti mokiniui formuotis vertybines nuostatas, ugdytis kūrybiškumą.<br />
2.2.4. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi.<br />
2.2.5. Suteikti mokinių poreikius atitinkančią pagalbą.<br />
3. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI<br />
3.1. Vertinimo nuostatos:<br />
3.1.1. Vertinimas grindžiamas šv. Ignaco Lojolos pedagogine paradigma, Profesinio<br />
ugdymo programa.<br />
3.1.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir<br />
dalyko gebėjimai, bendrosios kompetencijos, mokinio pasiekimų pažanga.<br />
3.1.3. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją<br />
apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.<br />
3.2. Vertinimo principai:<br />
▶ atvirumas ir skaidrumas;<br />
▶ pozityvumas ir konstruktyvumas;<br />
▶ objektyvumas ir veiksmingumas;<br />
▶ informatyvumas.<br />
4. VERTINIMO PLANAVIMAS<br />
4.1. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Vertinama dalyko žinių ir<br />
gebėjimų įgijimas, žinių ir gebėjimų įtvirtinimas, pasiekimų įtvirtinimas bendrojo lavinimo,<br />
profesinio mokymo ir sociokultūrinio ugdymo / bendrųjų kompetencijų ugdymosi<br />
kontekstuose.<br />
33
4.2. Dalykų vertinimo tvarka aptariama, suderinama ir aprobuojama metodiniuose<br />
centruose (vidurinio ugdymo programos dalykų) bei skyrių metodinėse komisijose (profesinio<br />
mokymo dalykų).<br />
4.3. Dalykų mokytojai, planuodami pasiekimų patikras, integruotas pamokas, integruotus<br />
projektus, suderina ir numato užduotis, bendrus vertinimo būdus, kriterijus.<br />
4.4. Modifikuotose ar adaptuotose mokymo programose pasiruošimo pamokai medžiagoje<br />
numatomas individualus mokinių vertinimas.<br />
4.5. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo<br />
laikas gali būti koreguojami.<br />
5. VERTINIMAS UGDYMO PROC<strong>ES</strong>E<br />
5.1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams<br />
(globėjams, rūpintojams) aiškiais, suprantamais kriterijais.<br />
5.2. Mokytojas planuoja vertinimą, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus ir galias.<br />
5.3. Mokytojas dalyko vertinimą numato ir aprašo savo dėstomo dalyko planuose.<br />
5.4. Mokytojas pateikia ir aptaria su mokiniais vertinimo kriterijus, formas ir metodus<br />
per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį. Prieš kiekvieną kontrolinį, savarankišką<br />
darbą mokiniai supažindinami su jo vertinimu.<br />
5.5. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys diagnostinis, ugdomasis<br />
(formuojamasis) bei kaupiamasis vertinimo tipai.<br />
5.6. Diagnostinis vertinimas naudojamas išsiaiškinti, su kokiomis savitomis problemomis<br />
susiduria mokinys, ir planuoti tolesnę pažangą. Diagnostinis vertinimas taikomas<br />
žinių ir gebėjimų įgijimo, žinių ir gebėjimų įtvirtinimo ir pasiekimų įtvirtinimo metu.<br />
Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami pažymiu už:<br />
▶ kontrolinį darbą – tai 45–90 min. trukmės darbas raštu, skirtas patikrinti, kaip<br />
įsisavinta dalyko programos tema, skyrius, programos dalis;<br />
▶ savarankišką darbą;<br />
▶ apklausą raštu;<br />
▶ aktyvų atsakinėjimą per pamoką;<br />
▶ dalyvavimą miesto, šalies konkursuose, olimpiadose;<br />
▶ dalyvavimą projektuose, jų rengimą ir pristatymą;<br />
▶ sociokultūrinio ugdymo / bendrųjų kompetencijų ugdymosi rezultatus;<br />
▶ kitomis ugdymo formomis parodytus rezultatus.<br />
5.7. Pasiekimų įtvirtinimo metu taikomi: įvadinis diagnostinis testas, dalykų diagnostiniai<br />
testai, integruotų dalykų diagnostiniai testai.<br />
5.7.1. Įvadinis diagnostinis testas, rašomas mokslo metų pradžioje pirmosios patikros<br />
metu (rugsėjo mėnesį), parodo, kiek mokinio turimos žinios bei gebėjimai atitinka<br />
pageidaujamas ir laukiamas, sudaro mokiniui prielaidas planuoti individualią pažangą,<br />
susidaryti individualią mokymosi trajektoriją. Taikomas formalusis vertinimas.<br />
5.7.2. Dalykų diagnostiniai testai skirti išsiaiškinti, kiek mokinio įgytos žinios bei<br />
gebėjimai atitinka standartų ir mokymo programų reikalavimus. Dalykų diagnostiniai testai<br />
rašomi lietuvių kalbos, užsienio kalbų, matematikos, istorijos, geografijos, biologijos,<br />
chemijos, profesijos mokymo pamokose. Nerašomi kūno kultūros, žmogaus saugos, dorinio<br />
ugdymo pamokose.<br />
5.7.3. Integruotų dalykų diagnostiniai testai skirti žinioms ir gebėjimams įtvirtinti<br />
(antroji ir trečioji patikros).<br />
34
5.8. Ugdomasis (formuojamasis) vertinimas taikomas stebint mokinio individualų,<br />
grupinį darbą įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą<br />
pažangą. Šis vertinimas vykdomas mokinių pasiekimų įtvirtinime (pirmoje, antroje<br />
ir trečioje patikrose ir laikotarpiu tarp patikrų).<br />
5.8.1. Pirmoje, antroje ir trečioje patikrose bei laikotarpiu tarp patikrų pasiekimus<br />
įsivertina pats mokinys, kiti mokiniai ir mokytojas. Vertinami mokinių asmeniniai pasiekimai<br />
ir grupės nario indėlis bendrame darbe bendrojo lavinimo, profesinio mokymo bei<br />
sociokultūrinio ugdymo / bendrųjų kompetencijų ugdymosi pasiekimų kontekste.<br />
5.8.2. Patikrų metu mokiniai pildo asmeninį pasiekimų žymėlapį, kuriame įsivertina<br />
savo pasiekimus individualioje ugdymo/si trajektorijoje.<br />
5.9. Kaupiamasis vertinimas taikomas žinių ir gebėjimų įgijimo dalyje (50 proc.)<br />
bei pusmečio mokymosi pasiekimų suminiam įvertinimui.<br />
5.9.1. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą naudojant kaupiamąjį vertinimą<br />
žinių ir gebėjimų įgijimo dalyje (50 proc.) kaupiama dalyko mokytojo užrašuose.<br />
5.9.2. Pusmečio / metinis pažymys vedamas iš keturių galutinių pažymių. Mokinio<br />
pusmečio / metinis mokymosi pasiekimai gaunami išvedant žinių ir gebėjimų įgijimo<br />
(50 proc.), žinių ir gebėjimų įtvirtinimo (10 proc.) ir pasiekimų įtvirtinimo (40 proc.)<br />
metu gautų pažymių vidurkį. Pasiekimų įtvirtinimas vertinamas trimis kryptimis: bendrojo<br />
lavinimo, profesinio mokymo ir sociokultūrinio ugdymo (bendrųjų kompetencijų).<br />
5.10. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupiama dalykų ir pasirenkamųjų<br />
dalykų vidurinio ugdymo mokytojo dienynuose, profesinio mokymo dienynuose.<br />
5.11. Grupės vadovas pusmečio (metų) pabaigoje užpildo vidurinio ugdymo dienynuose<br />
ir profesinio mokymo dienynuose mokymosi pasiekimų apskaitos suvestines.<br />
6. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA<br />
6.1. Pusmečio (metų) pabaigoje tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su mokinių<br />
pažanga ir pasiekimais.<br />
6.2. Iškilus mokinio mokymosi, lankomumo ar elgesio problemoms, tėvus (globėjus,<br />
rūpintojus) individualiai apie jas informuoja grupių vadovai arba dalykų mokytojai,<br />
skyrių vedėjai, socialiniai pedagogai.<br />
6.3. Administracija ir skyrių vedėjai organizuoja tėvų susirinkimus. Pirmas tėvų susirinkimas<br />
organizuojamas rugsėjo–spalio mėnesį. Jame tėvai supažindinami su Centru,<br />
mokymosi aplinka ir tvarka, mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema.<br />
35
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras<br />
_____________________mokymo programa<br />
______ kursas<br />
_____________________________________________________________<br />
(mokinio vardas, pavardė)<br />
Mokomieji dalykai Žinių ir<br />
gebėjimų<br />
įgijimas<br />
(50 proc.)<br />
MOKYMOSI PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS<br />
Ugdymo programa<br />
(60 proc.)<br />
Žinių ir<br />
gebėjimų<br />
įtvirtinimas<br />
(10 proc.)<br />
36<br />
Pasiekimų įgyvendinimas<br />
(40 proc.)<br />
BL<br />
bendrasis<br />
lavinimas<br />
PM<br />
profesinis<br />
mokymas<br />
SU<br />
Socio- s<br />
kultūrinis<br />
ugdymas<br />
____<br />
pusmečio<br />
pažymys<br />
Mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo lentelę turi kiekvienas mokinys ir ją pildo mokantys mokytojai.
ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ ĮTVIRTINIMAS<br />
(10 PROC.)<br />
Žinių ir gebėjimų įtvirtinimo metodika sukurta Pedagogų profesinio tobulėjimo<br />
laboratorijoje. Jos tikslas – pagerinti mokytojų kvalifikaciją, tuo pagerinant mokymo<br />
kokybę, siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo ir aukštos ugdymo<br />
kokybės.<br />
Nuo 2008 m. Centre nuolat veikianti Pedagogų profesinio tobulėjimo laboratorija<br />
skirta glaudesnei vidurinio ugdymo dalykų ir profesijos mokytojų sąveikai bei bendram<br />
metodiniam darbui. Laboratorijos veiklos pradžiai įtakos turėjo Centre veikusios<br />
dalykų metodinės komisijos. Pastebėta, jog jos neapima visos ugdymo programos,<br />
neatliepia strateginių Centro uždavinių. Skirtingai nuo metodinių komisijų, laboratorijos<br />
veikloje dalyvauja visų dalykų mokytojai ir visų profesijų profesijos mokytojai.<br />
Laboratorijos veiklos uždaviniai: skatinti sistemingą metodinį ir dalykinį mokytojų<br />
bendradarbiavimą siekiant žinių ir gebėjimų įtvirtinimo, rengti integruotas užduotis<br />
mokinių pasiekimų patikroms; dalintis pedagoginėmis ir metodinėmis naujovėmis, gerąja<br />
pedagogine patirtimi, padėti mokytojams pasiruošti atestacijai. Laboratorijoje tyrinėjamos,<br />
analizuojamos, išbandomos mokymo naujovės: žinių įtvirtinimo ir mokinių<br />
pasiekimų vertinimo, patikrų, praktinio profesinio mokymo organizavimo strategijos<br />
ir metodai.<br />
Vykdomos tarpusavio konsultacijos modulinių profesinio mokymo programų, integruotų<br />
užduočių rengimo klausimais, mokytojai dalinasi inovatyvių mokymo metodų<br />
taikymo, metodinės medžiagos rengimo patirtimi, globoja naujokus, patirties neturinčius<br />
mokytojus. Taip jie geriau „pamato“ visą ugdymo programą ir savo dalyką joje, kartu<br />
rengia integruotas užduotis, tobulina metodinę kompetenciją.<br />
Nauja yra tai, kad metodiniais klausimais bendradarbiauja visi mokymo įstaigos<br />
skirtingų sričių vidurinio ugdymo dalykų ir profesijos mokytojai, kad jų veikla planuojama<br />
ir organizuojama visos mokymo įstaigos mastu.<br />
Paprastai mokinių žinių bei pasiekimų įgyvendinimas vykdomi lokaliai, atskirose<br />
grupėse pagal dalykus. Integruota patikra, kai vienu metu tikrinamos mokinių žinios iš<br />
visų pusmečio dalykų pagal vieną integruotą užduotį, yra naujovė.<br />
Ugdymo programos žinių ir gebėjimų įtvirtinimas vykdomas per integruotų užduočių<br />
atlikimą. Žinių ir gebėjimų įtvirtinimo daliai užduotis rengia mokytojų komandos. Jas<br />
sudaro profesijos ir bendrojo lavinimo dalykų mokytojai. Rengiamos integruotos užduotys<br />
iš mokinių jau įsisavintos bendrojo lavinimo ir profesijos mokymo dalykų medžiagos<br />
orientuojantis į siekiamą profesinę kompetenciją.<br />
37
Užduočių tikslai:<br />
▶ Motyvuoti mokinius siekti geriau įsisavinti bendrojo lavinimo ir profesijos žinias<br />
demonstruojant jų panaudą konkrečiose profesinės veiklos situacijose.<br />
▶ Nustatyti, ar mokiniai tinkamai įsisavino pateiktą mokomąją medžiagą.<br />
▶ Išsiaiškinti, ar mokiniai geba pritaikyti įgytas bendrojo lavinimo žinias profesinės<br />
veiklos situacijoje.<br />
Integruotą užduotį sudaro:<br />
▶ Teorinė dalis – testas, sudarytas iš modulį aptarnaujančių dalykų medžiagos, kurią<br />
mokinys turėjo įsisavinti per I pusmetį (ne daugiau kaip 5 klausimai iš kiekvieno dalyko).<br />
Skiriamos 4 val.<br />
▶ Praktinė dalis – užduotis, skirta patikrinti, kaip mokinys įsisavino pagrindinę<br />
modulio kompetenciją (gebėjimai) ir kaip jis geba pritaikyti teorines žinias praktikoje.<br />
Skiriamos 8 val.<br />
Mokinių pasiekimai vertinami pažymiu, įvertinant kiekvieno mokomojo dalyko pasiekimus<br />
ir pažangą pagal numatytus kriterijus ir išvedant bendrą pažymį. Šis pažymys<br />
įrašomas į dienyną prie konkretaus mokomojo dalyko.<br />
Vertinime dalyvauja visa mokytojų komanda.<br />
Vertinimo lentelė<br />
Integruotos užduoties dalys Integruojami dalykai Pažymys<br />
Teorinė dalis<br />
Praktinė dalis<br />
Galutinis pažymys (vidurkis)<br />
38
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras<br />
............................................. skyrius<br />
........................................ mokymo programa<br />
..................kursas<br />
Integruota užduotis<br />
__________________<br />
Integruotą užduotį sudaro:<br />
1. Teorinė dalis – testas, sudarytas iš modulį aptarnaujančių dalykų medžiagos (žinios), kurią mokinys turėjo įsisavinti per I pusmetį (ne daugiau kaip<br />
5 klausimai iš kiekvieno dalyko)<br />
2. Praktinė dalis – užduotis, skirta patikrinti, kaip mokinys įsisavino pagrindinę modulio kompetenciją (gebėjimai) ir kaip jis geba pritaikyti teorines žinias<br />
praktikoje<br />
• Testas (pastaba: pateikiami testo klausimai)<br />
• Integruotos užduoties praktinė dalis<br />
39<br />
Dalykai, aptarnaujantys<br />
modulį<br />
Kompetencija Integruota užduotis Reikalavimai integruotos<br />
užduoties praktinei daliai<br />
Modulis<br />
Modulio pavadinimas Pagrindinė<br />
kompetencija<br />
Pastaba: Aptarnaujančių dalykų užduotys parengiamos iš išeitų dalykų medžiagos.
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras<br />
............................................. skyrius<br />
..................................................... mokymo programa<br />
..................kursas<br />
Integruota užduotis (PAVYZDYS)<br />
___________<br />
Integruotą užduotį sudaro:<br />
1. Teorinė dalis – testas, sudarytas iš modulį aptarnaujančių dalykų medžiagos (žinios), kurią mokinys turėjo įsisavinti per I pusmetį (ne<br />
daugiau kaip 5 klausimai iš kiekvieno dalyko)<br />
2. Praktinė dalis – užduotis, skirta patikrinti, kaip mokinys įsisavino pagrindinę modulio kompetenciją (gebėjimai) ir kaip jis geba pritaikyti<br />
teorines žinias praktikoje<br />
• Testas (pastaba: pateikiami testo klausimai)<br />
• Integruotos užduoties praktinė dalis<br />
Modulis Kompetencija Integruota užduotis Reikalavimai integruotos<br />
Dalykai, aptarnaujantys modulį<br />
užduoties praktinei daliai<br />
Dekoratyvinė kosmetika Atlikti makiažą Atlikti vakarinį makiažą ir Tinkamai paruošti makiažo Darbuotojų sauga ir sveikata<br />
parengti aprašą (iki 5 psl.) įrankius ir priemones bei saugiai<br />
atlikti makiažą<br />
Nustatyti kliento spalvinį tipą ir Dekoratyvinė kosmetika<br />
parinkti dekoratyvinės kosmetikos<br />
priemones vakariniam makiažui<br />
atlikti<br />
Įvertinti klientės odos tipą Bendroji kosmetologija<br />
Parengti vakarinio makiažo aprašą Lietuvių kalba<br />
ir pristatyti jį žodžiu<br />
Tinkamai parengti aprašą, Informacinės technologijos<br />
iliustruojant jį vakarinio makiažo<br />
pavyzdžiais (naudotis interneto<br />
medžiaga ir savo kūrybiniu darbu)<br />
... ...<br />
... ...<br />
... ...<br />
... ...<br />
40<br />
Pastaba: Aptarnaujančių dalykų užduotys parengiamos iš išeitų dalykų medžiagos.
PASIEKIMŲ ĮGYVENDINIMAS<br />
(40 PROC.)<br />
Centre vyksta pasiekimų įgyvendinimas, įgalinantis asmeninį ir profesinį tobulėjimą<br />
/ augimą, kuris yra skirtas mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, pasitikrinti bei<br />
jiems pritaikyti, vertinti / įsivertinti. Tai atliekama taikant netradicinio ugdymo metodus,<br />
kurie ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimo gebėjimus.<br />
Žinių ir gebėjimų įgyvendinimas<br />
per bendruomeninius projektus<br />
„Mano Gyvenimo Mokytojas“<br />
„Mylėkime Mokytoją“<br />
„Gerbkime Mokytoją“<br />
Pasiekimų įgyvendinimo dalys<br />
Žinių ir gebėjimų įveiklinimas<br />
per menus, komunikaciją,<br />
savanorystę<br />
Pasiekimų įgyvendinimas vykdomas visus mokslo metus. Tris kartus per metus (rugsėjo,<br />
sausio ir gegužės mėnesiais) trys savaitės, kurių kiekviena skirta atitinkamai bendrajam<br />
lavinimui, profesiniam mokymui ir sociokultūriniam ugdymui, skiriamos apibendrinimui<br />
ir vertinimui / įsivertinimui. Aptariami bendrieji mokinių gebėjimai bei žinios,<br />
skatinamas bendravimas, bendradarbiavimas, ugdoma atsakomybė, sužinoma, koks jauno<br />
žmogaus požiūris į įvairias situacijas, kurias jis sutiks savo gyvenime bei darbe. Mokiniams<br />
tai puiki proga atskleisti savo gebėjimus, mokytojui – pamatyti ir išsiaiškinti tai,<br />
kas mokiniams svarbu.<br />
Ugdant visapusišką, savarankų žmogų reikalingas holistinis požiūris į ugdymo procesą.<br />
Ugdymas grindžiamas šiomis holistinėmis nuostatomis: filosofija / psichologija,<br />
ekologija, kultūra, verslumu. Šiame holistinėmis nuostatomis apibrėžtame „lauke“, kuris<br />
apsprendžia emocinę ir dvasinę ugdymo aplinką (4 pav.), ugdymas vykdomas trimis<br />
kryptimis: profesinio mokymo – veiklos pasaulis, bendrojo lavinimo – švietimo pasaulis,<br />
sociokultūrinio ugdymo – asmens pasaulis.<br />
41
4 pav. Pasiekimų įgyvendinimo 40 proc. dalies sandara<br />
Filosofija /<br />
Psichologija<br />
Kultūra /<br />
Pilietiškumas<br />
Katalikiškos<br />
vertybės<br />
Ugdymo kryptys nusako ir kelia reikalavimus ugdymo turiniui. Centre skiriamos<br />
šios profesinio ugdymo programos kryptys: Profesinio mokymo paskirtis – paruošti jauną<br />
žmogų ne tik kokybiškam darbui, bet ir ugdyti gebėjimą prisiderinti prie nuolatinio pokyčio.<br />
Bendrojo lavinimo paskirtis – ne tik parengti mokinį studijoms ir / ar kvalifikacijos<br />
įgijimui, bet ir suteikti galimybę aptarinėti žmogaus paskirties klausimus. Sociokultūrinis<br />
ugdymas skirtas vertybinių nuostatų ryškinimui per bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo<br />
žinių panaudą.<br />
Besimokančiajam formuojama ugdymo/si nuostata. Ryšyje tarp mokinio ir mokytojo,<br />
ugdymo/si turinio ir nuostatos į jį išryškėja krikščioniškų vertybių, kurios ugdymo/si<br />
42<br />
Ekologija<br />
Verslumas
procesą ir rezultatus padaro bendražmogiškus, svarba. Tokioje patirtyje mokinys matomas<br />
kaip visavertė asmenybė. Greta profesinių kompetencijų ir vertybinių nuostatų svarbios ir<br />
bendrosios kompetencijos. Bendrosios kompetencijos traktuojamos kaip kvalifikacijos sudėtinė<br />
dalis, nes jos būtinos profesionalumui ir bendruomeniškumui. Taikant netradicines<br />
ugdymo formas, siekiama, kad kiekvienas mokinys bręstų kaip darni ir dora asmenybė,<br />
įgytų esminių gebėjimų, kad patikėtų savo galimybėmis ir pasiektų kuo geresnių rezultatų.<br />
Savita ugdymo sistema pagrįsta tradicine ir netradicine ugdymo formų integracija. Per<br />
2 mokslo metus greta tradicinių ugdymo formų vykdomi 6 mokymo/si moduliai.<br />
Programos vykdymas orientuojamas į mokinių žinių ir gebėjimų ugdymą vykdymo /<br />
organizavimo (pirmi metai) ir organizavimo / konsultavimo (antri metai) lygmenimis.<br />
Programą sudaro šeši ugdymo moduliai (5, 6 pav.):<br />
Kur mes? – Įvado į ugdymo programą sutarimai.<br />
Mes kartu? – Socialinė gerovė. Pilietiškumas.<br />
Kaip mes? – Sveika gyvensena. Ekologiškumas.<br />
Kas aš? – Brandos patikra. Darbingumas.<br />
Asmeninis projektas – Kultūra. Bendruomeniškumas.<br />
Vertinimas / Įsivertinimas – Parengtumas. Verslumas.<br />
Pasiekimų įgyvendinimas vykdomas atsižvelgiant į profesinio mokymo programos<br />
specifiškumą, kuris atsispindi keturiose veiklose: socialinės gerovės, grožio, sveikatos ir<br />
verslo.<br />
43
MODULIAI<br />
5 pav. Savito ugdymo programos modulinė struktūra<br />
„<br />
“<br />
-<br />
„ „<br />
“ “<br />
- -<br />
44
Bendruomeninis<br />
I projektas<br />
pasiekimų „Mano gyvenimo<br />
patikra Mokytojas“<br />
Bendravimas<br />
6 pav. Pasiekimų įgyvendinimo 40 proc. dalies turiniai<br />
Pasiekimų įgyvendinimas 40 40 proc. proc.<br />
►<br />
Bendruomeninis<br />
II projektas<br />
III<br />
pasiekimų<br />
pasiekimų<br />
„Mylėkime<br />
patikra<br />
patikra<br />
Mokytoją“<br />
Bendradarbiavimas<br />
► ►<br />
Pirmieji profesijos mokymo metai (I kursas, I pusmetis)<br />
►<br />
Sausis<br />
Projektas<br />
„Mano<br />
gyvenimo<br />
Mokytojas“<br />
Individuali ugdymo/si<br />
trajektorija<br />
Pirmieji profesijos mokymo metai (I kursas, II pusmetis)<br />
►<br />
Gegužė<br />
Individuali ugdymo/si<br />
trajektorija<br />
Žinių ir gebėjimų įveiklinimas<br />
vertybių kontekste<br />
Individuali ugdymo/si trajektorija<br />
Individuali ugdymo/si trajektorija<br />
Žinių ir gebėjimų įveiklinimas vertybių kontekste<br />
45<br />
Bendruomeninis<br />
projektas<br />
„Gerbkime<br />
Mokytoją“<br />
Savarankiškumas<br />
Projektas<br />
„Mylėkime<br />
Mokytoją“<br />
► ► ► ►<br />
Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis<br />
Projektas<br />
„Mylėkime<br />
Mokytoją“<br />
I pusmečio pasiekimų<br />
įtvirtinimas<br />
Projektas<br />
„Gerbkime<br />
Mokytoją“<br />
► ► ► ►<br />
Sausis Vasaris Kovas Balandis<br />
II pusmečio pasiekimų<br />
įtvirtinimas
Žinių ir gebėjimų įveiklinimas vertybių kontekste yra dalis pasiekimų įgyvendinimo<br />
(40 proc.), kuris vykdomas visus mokslo metus. 1 lentelėje pateiktas 2 mokslo metų<br />
ugdymo programos reikšmingumai. 2 lentelėje nurodyti žinių ir gebėjimų įveiklinimo<br />
turiniai ir numatomi rezultatai.<br />
I metai<br />
KAS?<br />
II metai<br />
KAIP?<br />
I pusmetis<br />
PAKLAUSA<br />
III pusmetis<br />
PASIŪLA. ATSAKOMYBĖ<br />
46<br />
II pusmetis<br />
ELGSENA<br />
IV pusmetis<br />
ĮSIDARBINIMAS.<br />
SAVARANKIŠKUMAS<br />
1 lentelė
Žinių ir gebėjimų įveiklinimas per<br />
MENUS, KOMUNIKACIJĄ, SAVANORYSTĘ ir KITA<br />
2 lentelė<br />
II pusmetis<br />
I pusmetis<br />
Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė<br />
Bendruomeninis<br />
projektas<br />
„Gerbkime<br />
Mokytoją“<br />
Žinių ir gebėjimų įveiklinimas per<br />
MENUS, KOMUNIKACIJĄ, SAVANORYSTĘ<br />
Bendruomeninis<br />
projektas<br />
„Mylėkime<br />
Mokytoją<br />
Žinių ir gebėjimų įveiklinimas per<br />
MENUS, KOMUNIKACIJĄ, SAVANORYSTĘ<br />
Bendruomeninis<br />
projektas<br />
„Mano<br />
gyvenimo<br />
Mokytojas“<br />
Tėčio<br />
vaidmuo<br />
šeimoje<br />
Motinos<br />
svarba<br />
kiekvieno<br />
mūsų<br />
gyvenime;<br />
Mergaitės,<br />
Motinos<br />
atsakomybė<br />
Gamtos,<br />
žmogaus,<br />
Valstybės<br />
atgimimas<br />
Tautos Laisvės, jos<br />
Nepriklausomybės<br />
reikšmė ir kaina<br />
Pareiga<br />
gamtai,<br />
aplinkai,<br />
Tėvynei<br />
Trys<br />
didžiosios<br />
vertybės –<br />
Tikėjimas,<br />
Meilė, Viltis –<br />
šv. Kalėdų<br />
slėpinio,<br />
Naujųjų metų<br />
sutikimo link<br />
Žemiškojo<br />
gyvenimo<br />
tikslas, prasmė<br />
Tradicijos,<br />
kultūros šaknys<br />
Pagarba<br />
Mokyklai,<br />
Mokslui,<br />
Mokytojui<br />
47<br />
Bendruomeninis<br />
pasitarimas<br />
„Atsakau už<br />
Bendruomeninis<br />
pasitarimas<br />
„Mokausi tam,<br />
kad...?“<br />
Bendruomeninis<br />
pasitarimas<br />
„Kuo galiu būti<br />
naudingas/-a<br />
tai, kad...?..“<br />
Skyriaus<br />
pranešimai,<br />
skirti<br />
Dovana<br />
Motinai<br />
Skyriaus /<br />
grupės<br />
pristatymai<br />
Skyriaus<br />
pranešimai<br />
Asmeniniai<br />
mokinių ir<br />
skyriaus<br />
įsipareigojimai<br />
Stendiniai<br />
pranešimai<br />
eksponuojami<br />
Centre<br />
Renginio<br />
scenarijus<br />
kitiems?..“<br />
Pasirinktos<br />
profesijos<br />
profesionalų<br />
biografijos,<br />
gerų darbų<br />
aprašas<br />
Genealogijos<br />
medis<br />
Mokytojų<br />
dienos<br />
šventė<br />
bendruomeniniam<br />
pasitarimui
Žinių ir gebėjimų įveiklinimas per savanorystę (Pavyzdys)<br />
Kosmetikos skyrius<br />
Pasiruošimas savanorystei<br />
Viešasis kalbėjimas – prisistatymas, pagarba žodžiui ir raštui.<br />
Šv. Rašto skaitymas, aptarimas.<br />
Savanorystės idėja ir tikslai.<br />
Savanorystės perspektyvos ir galimybės Lietuvoje ir užsienyje.<br />
Savanorystės galimybės mano profesijoje. Komandinio darbo aspektai savanoriaujant.<br />
Filmo „Namai namučiai“ žiūrėjimas, aptarimas, diskusijos.<br />
Karitatyvinės veiklos pristatymas Lietuvoje.<br />
Savanoriški darbai<br />
Gerumo ir grožio akcijos:<br />
• darželiuose ir mokyklose;<br />
• vaikų dienos centruose;<br />
• vaikų globos namuose;<br />
• senelių namuose;<br />
• moterų krizių centre.<br />
Grožio akcijos Centro bendruomenės nariams.<br />
Kalėdinės akcijos:<br />
• „Kalėdų sostinė“ – prekyba vaikų darbais klube „Siena“.<br />
• Socialinė akcija „Kalėdų pasaka“ Kauno vaiko raidos klinikoje.<br />
Pagalba organizuojant bendruomeninius renginius Centre.<br />
Lietuvos švarinimo akcija „Darom“.<br />
Pavasario akcija „Medelių sodinimas“.<br />
Kosmetikos skyriaus specialybinio segmento demonstravimas Kauno ir Kauno apskrities<br />
bendrojo lavinimo mokyklose, Atvirų durų dienose Centre.<br />
Sporto ir sveikatinimo renginių organizavimas Centro bendruomenei.<br />
Bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegijomis, universitetais, modelių agentūromis.<br />
Bendruomeniniai projektai „Mano gyvenimo Mokytojas“, „Mylėkime Mokytoją“ ir<br />
„Gerbkime Mokytoją“ skirti pasiekimų įgyvendinimui apibendrinti ir rezultatams išryškinti,<br />
mokinių pasiekimams įvertinti / įsivertinti.<br />
Bendruomeninis projektas Mano gyvenimo Mokytojas<br />
Raktiniai žodžiai: aplinka, individuali trajektorija, tvarka ir savitvarka, profesinio<br />
mokymo programa, žinių ir gebėjimų pasitikrinimas, profesijos paveikslas, bendruomeninės<br />
nuostatos, vertybės, darbo vieta.<br />
Bendruomeninis projektas „Mano gyvenimo Mokytojas“ vyksta rugsėjo mėnesį ir<br />
baigiamas renginiu, skirtu Tarptautinei mokytojų dienai paminėti. Šis mėnuo skirtas įvesdinti<br />
I kurso mokinį į naują ugdymo/si aplinką ir padėti suplanuoti individualią ugdymo/si<br />
trajektoriją bei išryškinti pirmų mokslo metų ugdymo/si reikšmingumus bei reikalavimus<br />
brandai ir profesijai.<br />
Ugdymas vykdomas 3 kryptimis: profesinis mokymas, bendrasis lavinimas ir sociokultūrinis<br />
ugdymas, tam skiriamos 3 savaitės. Kiekviena ugdymo kryptis numato<br />
uždavinius ir veiklą, atliepiančius Centro ugdymo programą. Pasiekimų įgyvendinimas<br />
organizuojamas pagal modulinės programos principą. Kiekvienas modulis atitinka vieną<br />
darbo dieną. 3 lentelėje pateikti ugdymo krypčių svarbumai.<br />
48
Profesinis mokymas Bendrasis lavinimas Sociokultūrinis<br />
ugdymas<br />
Kur mes? Profesijos paveikslas Bendrojo lavinimo<br />
Sociokultūrinio ugdymo<br />
(mokymo programos<br />
pristatymas)<br />
pristatymas ir paskirtis veiklų pristatymas<br />
Kaip mes? Elgesio reikalavimai Sutarimai: kas svarbu Sutarimai dėl elgesio<br />
profesinėje aplinkoje mokiniui ir mokytojui bendrakultūrinėje<br />
aplinkoje<br />
Mes kartu? Profesinis segmentas Žinių ir gebėjimų patikra: Piligrimystė – gyvenimo<br />
bendrakultūriniai mokomieji<br />
dalykai<br />
kelionė<br />
Kas aš? Aš – būsimasis specialistas Aš – mokinys Aš – bendruomenės narys<br />
Projektas Mano gyvenimo<br />
Mano gyvenimo Mokytojas Mano gyvenimo<br />
Mokytojas<br />
Mokytojas<br />
Vertinimas / Ką atmenu, moku, žinau, Ką atmenu, moku, žinau, Ką atmenu, moku, žinau,<br />
Įsivertinimas išskiriu svarbiausia išskiriu svarbiausia<br />
išskiriu svarbiausia<br />
Mokytojo veikla: pasiekimų įgyvendinimo bendruomeniniame projekte Mano gyvenimo<br />
Mokytojas eskizavimas, užduočių rengimas, pildant Dienos darbų aprašą. Mokytojas<br />
kaip mokinys aktyviai įgyvendina pasiekimus, kartu atlieka užduotis, dalyvauja<br />
įvairiose veiklose.<br />
Mokytojo darbų / veiklos įsivertinimas. Mokytojas rugsėjo mėnesį pildo / tikslina<br />
individualią trajektoriją, kurioje numato savo veiklą 2 metams, pateikia asmeninius įsipareigojimus.<br />
Apžvelgdamas pasiekimų įgyvendinimo vyksmą, pateikia atžvalgą ir numatydamas<br />
savo galimybes teikia prašymą dėl mokymo ir ugdymo patirties įforminimo.<br />
Bendruomeninis projektas Mylėkime Mokytoją<br />
Raktiniai žodžiai: pilietiškumas, bendras darbas, paslauga, bendruomenė, kultūra,<br />
tarnystė.<br />
Bendruomeninis projektas „Mylėkime Mokytoją“ susijęs su I pusmečio pasiekimų<br />
ir pažangos įtvirtinimu bei adventiniu ir kalėdiniu laikotarpiu, kai ypač aktualus savanorystės<br />
skatinimas ir savanorystės gebėjimų stiprinimas. Šis pasiekimų įgyvendinimas<br />
skiriamas suformuluoti mokinių sampratą, kad elgesys įvairiose aplinkose sietinas su<br />
mokinio elgesio taisyklėmis. Taip pat aiškinamasi tvarkingo rašto darbo reikalavimus.<br />
Ryškinamos pilietiškumo ir bendruomeniškumo nuostatos.<br />
4 lentelėje pateikti bendruomeninio projekto svarbumai.<br />
4 lentelė<br />
49<br />
3 lentelė<br />
Profesinis mokymas Bendrasis lavinimas Sociokultūrinis<br />
ugdymas<br />
Kur mes? Bendruomeniškumas Bendruomeniškumas Krikščioniškas<br />
profesinėje aplinkoje pažinimo aplinkoje džiaugsmas.<br />
Sumanymai / atradimai<br />
Kaip mes? Reikalavimai<br />
Reikalavimai rašto darbui Reikalavimai<br />
technologiniam<br />
raštingumui<br />
savanorystei<br />
Mes kartu? Paslaugumas kaip vertybė Besimokančiojo patirties Artimo meilės darbai<br />
profesinėje aplinkoje panauda ryškinant<br />
pilietiškumą<br />
Kas aš? Atitikimas pasirinktai Aš – pilietis Savęs dovanojimo<br />
specialybei<br />
džiaugsmas<br />
Projektas Mylėkime Mokytoją Mylėkime Mokytoją Mylėkime Mokytoją<br />
Vertinimas / Ką atmenu, moku, žinau, Ką atmenu, moku, žinau, Ką atmenu, moku, žinau,<br />
Įsivertinimas išskiriu svarbiausia išskiriu svarbiausia išskiriu svarbiausia
Mokytojo veikla: pasiekimų įgyvendinimo bendruomeniniame projekte Mylėkime<br />
Mokytoją eskizavimas (Dienos aprašai), užduočių rengimas, dalyvauja gerumo akcijose,<br />
rengia integruotas užduotis...<br />
Mokytojo darbų / veiklos įsivertinimas / įsipareigojimai. Apžvelgdamas pasiekimų<br />
įgyvendinimo vyksmą, tikslina individualios trajektorijos projektavimo parengties<br />
dėmenis.<br />
Bendruomeninis projektas Gerbkime Mokytoją<br />
Raktiniai žodžiai: pagarba, pagarbus požiūris, šeima, atsakomybė, klientas / užsakovas,<br />
sveika gyvensena, ekologija, verslumas…<br />
Gegužės mėnesį vykdomo bendruomeninio projekto „Gerbkime Mokytoją“ siekinys<br />
– ugdyti pagarbų požiūrį į užsakovą, bendradarbį, šeimą, mokytoją, darbą, kalbą,<br />
darbo aplinką. Šios pagarbos ugdymas yra glaudžiai susietas su mokymosi ir darbo situacijomis:<br />
pagarba užsakovui kuriama ugdant pagarbų požiūrį į užsakovą per elgesio<br />
taisyklių ir reikalavimų darbui dermę; pagarba aplinkiniams ugdoma skatinant pagarbų<br />
požiūrį mokytojo pasakytam žodžiui, atrandant mokymosi džiaugsmą; pagarba šeimai ir<br />
bendruomenei ugdoma kaip savanoriška pagalba artimui, vadovaujantis pagarbiu krikščionišku<br />
požiūriu į aplinką. Būdami pagarbūs mus supančiai aplinkai, įsipareigojame būti<br />
atsakingi už tai, ką darome, ko siekiame. Sociokultūrinis ugdymas kviečia atsigręžti į<br />
pagarbą šeimai, Motinai ir Tėvui bei gyvybės kultūrą (5 lentelė).<br />
5 lentelė<br />
Profesinis mokymas Bendrasis lavinimas Sociokultūrinis ugdymas<br />
Kur mes? Pagarba užsakovui – elgesio<br />
taisyklių ir reikalavimų<br />
darbui derinimas<br />
Pagarba pasakytam žodžiui,<br />
mokantis dirbti<br />
Mokytojo veikla: pasiekimų įgyvendinimo bendruomeniniame projekte Gerbkime<br />
Mokytoją eskizavimas (Dienos aprašai), užduočių rengimas.<br />
Mokytojo darbų / veiklos įsivertinimas. Apžvelgdamas pasiekimų įgyvendinimo<br />
vyksmą, mokytojas pateikia bendruomeninės – asmeninės bei bendruomeninės pedagoginės<br />
patirties įsivertinimo aprašus. Tai leis aptarti kasdienių ir metinių pasiekimų sutarimus.<br />
50<br />
Pagarba šeimai kaip<br />
savanoriška padėka<br />
artimui<br />
Gyvybės kultūros<br />
Kaip mes? Reikalavimai Reikalavimai viešam darbų<br />
pristatymui<br />
Mes kartu? Bendro darbo rezultatai Bendro darbo rezultatai Bendro darbo rezultatai<br />
Kas aš? Atsakingas už kokybišką Atsakingas už pasirengimą Atsakingas už gyvybę<br />
darbingumą<br />
mokslo studijoms<br />
Projektas Gerbkime Mokytoją Gerbkime Mokytoją Gerbkime Mokytoją<br />
Vertinimas /<br />
Įsivertinimas<br />
Ką atmenu, moku, žinau,<br />
išskiriu svarbiausia<br />
Ką atmenu, moku, žinau,<br />
išskiriu svarbiausia<br />
Ką atmenu, moku, žinau,<br />
išskiriu svarbiausia
Bendruomeninis projektas __________________________<br />
____________________<br />
Ugdymo kryptis<br />
MODULIS ___________________<br />
__________kursas<br />
_________________<br />
(data)<br />
DIENOS DARBŲ APRAŠAS<br />
DIENOS DARBŲ TIKSLAS LAUKIAMAS REZULTATAS<br />
DARBŲ TURINYS<br />
ATŽVALGOS KLAUSIMAS<br />
DARBO BŪDAI IR<br />
UŽDUOTYS MOKINIAMS<br />
VERTINIMAS /<br />
ĮSIVERTINIMAS<br />
Skyriaus vedėjas________________________<br />
51
Eil.<br />
Nr.<br />
1.<br />
2.<br />
3.<br />
4.<br />
5.<br />
6.<br />
7.<br />
8.<br />
Vardas, pavardė<br />
Vardas, pavardė, grupė<br />
Mokinių įvertinimo<br />
vidurkis (50 proc.)<br />
Mokytojo įvertinimas<br />
(50 proc.)<br />
Bendras įvertinimas<br />
(aritmetinis vidurkis)<br />
PASIEKIMŲ ĮGYVENDINIMAS<br />
BENDRUOMENINIS PROJEKTAS<br />
MOKINIŲ ĮSIVERTINIMAS / VERTINIMAS<br />
skyrius<br />
Individualių pasiekimų įsivertinimas ir grupės nario indėlio bendrame darbe<br />
įvertinimas (nuo 4 iki 10 balų)<br />
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.<br />
52
Mokytojas<br />
Pareigos. Siekiniai<br />
Atsakomybė. Įsipareigojimai<br />
Vertinimas / Įsivertinimas
Daug įvairių reikalavimų keliama Mokytojui.<br />
Centras, sudarydamas sąlygas čia dirbantiesiems tobulėti, siekia, kad<br />
Mokytojas būtų<br />
Tikintis<br />
Tikėti ir pasitikėti Dievu, matyti ir mylėti mus supančią Dievo kūriniją, skleisti ir<br />
puoselėti katalikiškas vertybes bei moralės normas, laikytis Katalikų Bažnyčios tradicijų,<br />
siekti dvasinio tobulėjimo ir gyventi taip, kaip mokė mus Jėzus Kristus.<br />
Atviras<br />
Atvirumą suprantame dvejopai:<br />
▶ Iš mokytojo tikimės nuoširdaus bendravimo su kolegomis, mokiniais, jų tėvais ir<br />
aplinkiniais. Svarbus yra dalijimasis patirtimi, noras padėti kitam, gebėjimas dirbti komandoje,<br />
taip pat – dalyvavimas mokyklos renginiuose.<br />
▶ Iš mokytojo tikimės nuolatinio tobulėjimo profesine prasme. Siekdamas mokinių<br />
tobulėjimo mokytojas privalo tobulėti ir augti pats, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose,<br />
jausti ypatingą atsakomybę už jam patikėtą darbą, būti atviras naujoms idėjoms,<br />
atidus besikeičiantiems mokyklos ar visuomenės poreikiams, demokratiškas.<br />
Profesionalus<br />
Mokymosi sėkmės pagrindas yra mokytojo kompetencija. Mokytojas privalo gerai<br />
išmanyti savo dėstomą dalyką, domėtis mokslo, kultūros, politinio ir visuomeninio gyvenimo<br />
naujovėmis, gerai taikyti dėstymo metodiką, stilius ir bendravimo psichologiją,<br />
aktyvius mokymosi metodus, motyvuoti mokinius produktyviai ir kūrybingai darbuotis,<br />
mokyti bendradarbiauti, kritiškai mąstyti ir ugdyti pilietines nuostatas.<br />
Mylintis<br />
Meilė pasireiškia ne žodžiais, o darbais.<br />
Dvasinėse pratybose šv. Ignacas pabrėžė, kad būtina įvertinti du dalykus: pirma, jog<br />
meilė turi pasireikšti ne žodžiais, o darbais; antra, jog meilė yra abipusis ryšys. Šios nuostatos<br />
yra bendruomenės formavimosi – svarbaus jėzuitų auklėjimo principo – pagrindas ir<br />
turi būti taikomos mokytojui bendraujant su kitais bendruomenės nariais.<br />
Tik tuomet mokytojo darbas su jaunais žmonėmis ir kolegomis taps produktyvus,<br />
abipusiškai naudingas ir atskleis paties mokymosi žavesį. Kurdamas pasitikėjimo ir tarpusavio<br />
pagalbos bei supratimo atmosferą klasėje, mokytojas gali tikėtis gerų mokymosi<br />
rezultatų, noro domėtis mokyklos gyvenimu ir jame dalyvauti, geranoriškumo bei pasiaukojimo.<br />
Mokytojas privalo skirti pakankamai laiko ir dėmesio kiekvienam vaikui, jį<br />
padrąsinti ir padėti nugalėti sunkumus. Mokinys neturi bijoti klausti, jei jam nėra aišku,<br />
mokykloje jis turi jaustis saugus ir mylimas.<br />
Teisingas<br />
Savo pavyzdžiu liudija tai, ką moko.<br />
Svarbu, jog mokytojas būtų tas žmogus, kuriuo visuomet galima pasikliauti, kad<br />
jo žodžiai nesiskirtų nuo darbų, kad jis leistų kiekvienam mokiniui pajusti savo vertę,<br />
orumą, padėtų mokiniui suvokti savo gabumus ir patartų, kaip juos geriau panaudoti.<br />
Mokytojas turi laikytis mokyklos nuostatų ir to paties reikalauti iš kitų. Teisingas mo-<br />
54
kytojas niekuomet nesitaikstys su smurtu, egoizmu, pseudomorale ir nesąžiningumo<br />
apraiškomis.<br />
Trokštame, kad mokytojas būtų asmenybė, nes mokytojus labiau prisimena ne už<br />
tai, ko jie mokė, o už tai, kokie jie buvo.<br />
MOKYTOJO ELG<strong>ES</strong>IO NUOSTATOS<br />
Visų mokyklos bendruomenės narių elgesys ir veiksmai turi padėti kurti jaukią ir<br />
saugią mokyklos atmosferą. Būtina, kad supratimas, atidumas, tolerancija ir nuoširdus<br />
bendravimas su kitais taptų įpročiu, kad vyrautų tvarka, pagarba katalikiškoms vertybėms,<br />
žmogui ir aplinkai.<br />
Iš mokytojo tikimasi:<br />
▶ Atsakingo požiūrio į savo darbą ir pareigas, lojalumo savai mokyklai ir Bažnyčiai.<br />
▶ Etiško ir pagarbaus elgesio su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos bendruomenės<br />
nariais.<br />
▶ Nuoširdaus ir dalykinio bendradarbiavimo su kolegomis, dalijimosi patirtimi,<br />
profesinėmis žiniomis.<br />
▶ Profesionalumo, nuoseklumo, organizuotumo ir lankstumo mokomojoje ir auklėjamojoje<br />
veikloje.<br />
▶ Atsakingos pilietinės pozicijos, principingumo, nesitaikstymo su blogybėmis, noro<br />
konstruktyviai dirbti.<br />
55
Svarbos<br />
kriterijus<br />
MOKYTOJŲ DARBO VERTINIMO KRITERIJAI<br />
MOKYTOJŲ DARBO VERTINIMO KRITERIJAI<br />
Vertinimo aspektai Įrodymai<br />
I 1. Tvarkinga dokumentacija (teminiai planai, Įvertina skyriaus metodininkas. Pateikiama skyriaus<br />
dienynai, mokymo/si medžiaga)*<br />
vedėjo patvirtinta pažyma.<br />
2. Pamokos kokybė*<br />
3. Mokinio pažangumo ir lankomumo<br />
rezultatai*<br />
4. Mokinių žinių pokytis (pagerėjimas)*<br />
II 5. Konkretūs darbai, rengiantis pasiekimų<br />
įtvirtinimui<br />
6. Individualūs darbai individualios ugdymo/si<br />
trajektorijos kontekste<br />
7. Parengti projektai, renginiai ir seminarai,<br />
pravestos atviros pamokos Centre**<br />
III 8. Konkretūs pasiūlymai ir darbai vykdant<br />
pasiekimų įtvirtinimą<br />
9. Mokinių parengimas dalyvauti regiono ir<br />
šalies bei užsienio konkursuose ir olimpiadose<br />
10. Parengti projektai, renginiai ir seminarai,<br />
vedamos atviros pamokos ne Centre, mieste,<br />
regione, šalyje<br />
11. Atsakomybė (sutarimai) už brandos ir<br />
kvalifikacinių egzaminų laikymą<br />
Įvertina Centro metodininkas bei nepriklausomi<br />
vertintojai (Aleksandro Stulginskio universiteto<br />
edukologijos magistrantai). Pateikiamos nustatytos<br />
pažymos.<br />
Pateikiama mokinių grupių, kurioms dėstoma,<br />
pažangumo ir lankomumo rezultatų sugretinimas su<br />
tos specialybės besimokančių mokinių pažangumo ir<br />
lankomumo rezultatais.<br />
Pateikiama mokinių grupių, kurioms dėstoma, 3<br />
pusmečių dėstomo dalyko pažangumo analizė.<br />
Darbų aprašas<br />
Pateikiama individuali ugdymosi trajektorija ir atliktų<br />
individualių darbų aprašas.<br />
Projektų aprašai, renginių scenarijai, nuotraukos,<br />
atvirų pamokų planai ir stebėtojų užpildytos<br />
vertinimo lentelės (atestacijos nuostatų 5 priedas),<br />
kiti patvirtinantys dokumentai<br />
Darbų aprašas, kuriame išryškinami rezultatai<br />
ugdymo programos kontekte<br />
Mokinių sąrašai, kiti patvirtinantys dokumentai<br />
Projektų aprašai, renginių scenarijai, nuotraukos,<br />
atvirų pamokų planai, kiti patvirtinantys dokumentai<br />
Mokinių, pasirinkusių laikyti egzaminą, sąrašas ir<br />
egzamino rezultatai<br />
*– įrodymai renkami pretenduojant į vidutinį ar maksimalų tarifi nio atlygio koefi cientą.<br />
** projektas – veikla, turinti tikslą, numatytą rezultatą, išteklius, pradžią ir pabaigą;<br />
renginys – organizuotas viešas tikslinis žmonių susibūrimas;<br />
seminaras – naujų technologijų, novatoriškų mokymo metodų mokomosios pratybos, skirtos mokiniams<br />
ar mokytojams;<br />
atvira pamoka – pamoka, kurią stebi kiti mokytojai ar studentai.<br />
56
Ugdymo vertinimo kriterijai metodinio darbo požiūriu<br />
Vertinimo kriterijai<br />
1. Ugdymo<br />
programos<br />
dokumentų<br />
analizė<br />
2. Integruotų<br />
užduočių<br />
ruošimas<br />
3. Gerosios<br />
patirties<br />
sklaida<br />
4. Profesinis<br />
orientavimas<br />
5. Kita<br />
1.1. Programos derinimas su ŠMM gautais nurodymais<br />
1.2. Programų derinimas pagal institucijos patvirtintą ugdymo programą<br />
2.1. Darbas su mokytojais rengiant testus integruotoms užduotims<br />
2.2. Integruotos užduoties surinkimas iš mokytojų ir suderinimas su<br />
programos vadovu iki žinių įtvirtinimo etapo<br />
3.1. Tobulinantis gautos naujos informacijos sklaida mokytojams ir<br />
mokiniams<br />
3.2. Tvarkos<br />
užtikrinimas<br />
profesinio<br />
mokymo klasėje<br />
4.1. Mokytojų<br />
parengimas<br />
profesiniam<br />
orientavimui ir<br />
orientavimo<br />
planų<br />
suderinimas<br />
3.2.1. Priemonių ir medžiagų galiojimo kontrolė<br />
3.2.2. Tvarkaraščių sudarymas<br />
3.2.3. Tvarka mokymo patalpoje<br />
4.1.1. Informacijos surinkimas apie praeitų metų laidos<br />
įsidarbinimą:<br />
• absolventų įsidarbinamumas<br />
• studijų tąsa<br />
• kita situacija<br />
4.1.2. Gautos informacijos susisteminimas ir sklaida<br />
skyriuje pasirengiant programų atnaujinimui ir profesiniam<br />
orientavimui<br />
4.2. Planų parengimas profesiniam orientavimui<br />
57
Grupė<br />
(mokinių skaičius)<br />
Grupės vadovo darbo vertinimo kriterijai<br />
_________________________________ skyrius<br />
Grupės vadovas<br />
____________________________<br />
Data<br />
Kriterijus<br />
GRUPĖS LANKOMUMO POKYTIS<br />
(grupės mokinių be priežasties praleistų pamokų skaičius lyginant 2 mėnesius)<br />
___________________ mėn. _____________________mėn.<br />
Kriterijus<br />
INDIVIDUALŪS POKALBIAI<br />
SU MOKINIAIS, MOKYTOJAIS BEI TĖVAIS / GLOBĖJAIS<br />
Vardas, pavardė, grupė Pokalbio priežastis<br />
(lankomumas, pažangumas,<br />
drausmė, elgesys pamokose,<br />
valgykloje,<br />
šv. Mišių bei renginių metu ir<br />
kitos)<br />
Grupė<br />
(mokinių skaičius)<br />
Kriterijus<br />
GRUPĖS PAŽANGUMO POKYTIS<br />
(grupės mokinių pažangumas)<br />
(1 kartą per pusmetį)<br />
I pusmetis (sausis)<br />
58<br />
Telefono nr.<br />
II pusmetis (gegužė)<br />
Vardas, pavardė, parašas
BENDRUOMENINĖS PEDAGOGINĖS PATIRTI<strong>ES</strong> ĮSIVERTINIMAS<br />
Mokytojo patirtis: žmogiškojo gerumo pamokos<br />
Bendruomeninis gerumas sklinda mano ir kitų žmonių pastangų dėka. Kaip man sekasi:<br />
– atskleisti jauno žmogaus galias<br />
– rūpintis šalia esančiu bendradarbiu<br />
– puoselėti gerumo aplinką bendruomenėje<br />
– ........<br />
59<br />
________________________<br />
vardas, pavardė, parašas
BENDRUOMENINĖS – ASMENINĖS PATIRTI<strong>ES</strong> ĮSIVERTINIMAS<br />
Žmogui svarbiausia –<br />
Mokiniui – būsimajam specialistui – svarbiausia –<br />
Mokytojui svarbiausia –<br />
Mokyklos bendruomenei svarbiausia –<br />
Lietuvos bendruomenei svarbiausia –<br />
– ........<br />
60<br />
___________________________<br />
vardas, pavardė, parašas
BENDRUOMENINĖS PEDAGOGINĖS PATIRTI<strong>ES</strong> ĮSIVERTINIMAS<br />
Mokytojų bendruomenė<br />
Mokytojo paskirtis: dvasingumo pamokos<br />
Dvasingumas sklinda mano ir kitų žmonių pastangų dėka. Kaip man sekasi:<br />
– pavedėti jauną žmogų (mano vadybinė kompetencija)<br />
– nuolatos atsinaujinti (inovacijos mano darbe)<br />
– ugdyti (aš kaip vadovas, mokytojas, grupės vadovas...)<br />
– būti atsakingam (konkretūs mano įsipareigojimai)<br />
_________________________________________________<br />
vardas, pavardė, parašas<br />
61
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras<br />
Profesinio ugdymo programa<br />
Individualių pasiekimų trajektorija<br />
________________ m. m.<br />
_______________________________________________________________<br />
Vardas, pavardė, pareigos<br />
Kompetencijos Kaip numatoma turtinti (veikla, darbai, įsipareigojimai) Numatomas konkretus<br />
rezultatas / panauda<br />
Dalykinė / vadybinė<br />
(vadybininkas)<br />
Metodinė / pedagoginė<br />
(mentorius)<br />
62<br />
Socialinė / bendruomeninė<br />
(konsultantas)<br />
Asmenybinė / dvasingumo<br />
(antrepreneris)<br />
Prisiimu atsakomybę už<br />
______________________________________
PASIAUKOJIMAS<br />
JĖZAUS GAIL<strong>ES</strong>TINGUMUI<br />
Šiandien visa mūsų bendruomenė pasiaukoja Jėzaus Gailestingumui prašydama,<br />
kad mūsų akys būtų gailestingos, jos nieko neįtarinėtų ir neteistų pagal išorę, bet<br />
įžvelgtų artimo sielos grožį ir jam padėtų;<br />
kad mūsų žodžiai būtų gailestingi, kad niekam neužvertume savo širdies, nuoširdžiai<br />
bendrautume su visais, nuslopindami skausmą ir pyktį savo širdyje;<br />
padėk, Viešpatie, kad mūsų rankos būtų gailestingos ir pasirengusios geriems darbams,<br />
kad išmoktume mylėti artimą.<br />
Mūsų kasdieniai darbai tegu būna tarnystė kitiems. Mylėkime, nes mūsų širdys tik<br />
tam yra sutvertos.<br />
O Jėzau, perkeisk mus į Save, nes Tu viską gali.<br />
Elenos Tervidytės nuotr.<br />
63
Bendruomeninės sampratos<br />
Bendradarbiavimas (bendruomeniniu požiūriu) – susitarimų vykdymas.<br />
Bendravimas (bendruomeniniu požiūriu) – susitarimas dėl įsipareigojimų vykdymo.<br />
Bendrosios kompetencijos – tai ilgą laiką naudojamos žinios, gebėjimai, požiūriai ir<br />
vertybinės orientacijos, lemiančios kartotiną patirtį.<br />
Centras – Viešoji įstaiga Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras.<br />
Ekologija (bendruomeninė nuostata) – asmeninės ir profesinės aplinkos dermė.<br />
Filosofija / psichologija (bendruomeninė nuostata) – galimybė išryškinti / išsiryškinti<br />
vertybines nuostatas mokymosi aplinkoje.<br />
Holistinis požiūris – galimybė svarstyti ir suvokti kultūros (aplinkos normos), darnaus<br />
vystymosi (socialumas, ekonomika, ekologija), filosofiškumo (pasaulėžiūros) ir verslumo<br />
(kvalifikacija, įsidarbinimas) kontekstus kaip vientisą visumą.<br />
Kultūra (bendruomeninė nuostata) – veiklos įprasminimas per normų ir taisyklių formavimą,<br />
formulavimą ir vykdymą tam tikroje sociokultūrinėje aplinkoje.<br />
Mokymo/si aplinka – vieta arba aplinka, kurioje besimokantysis mokomas / mokosi<br />
pasitelkęs įvairias mokymo/si priemones.<br />
Pagrindinės ugdymo kryptys: bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, sociokultūrinio<br />
ugdymo.<br />
Profesinio mokymo paskirtis – paruošti jauną žmogų ne tik kokybiškam darbui, bet ir<br />
ugdyti gebėjimą prisiderinti prie nuolatinių pokyčių.<br />
Bendrojo lavinimo paskirtis – parengti mokinį ne tik studijoms ir / ar kvalifikacijos<br />
įgijimui, bet ir padėti suvokti žmogaus paskirties klausimus.<br />
Sociokultūrinis ugdymas skirtas vertybinėms nuostatoms ryškinti pritaikant bendrojo<br />
lavinimo ir profesinio mokymo žinias.<br />
Projektavimas – organizavimo, vadovavimo, konsultavimo ir derinimo darbų išankstinis<br />
planavimas.<br />
Profesija – specialaus pasirengimo reikalaujantis užsiėmimas.<br />
Savarankiškumas (bendruomeniniu požiūriu) – atsakomybė už priimtus sprendimus,<br />
orientavimasis įvairiose / besikeičiančiose aplinkose (gebėjimas apsispręsti).<br />
Ugdymas – asmenybinių ir visuomeninių vertybių lavinimas žmogaus mąstyme, požiūriuose,<br />
elgsenoje, profesinėje veikloje.<br />
Verslumas (bendruomeninė nuostata) – mokymo ir mokymosi, kaip darbo vietos, susiorganizavimas<br />
nuolatiniam įsidarbinimui (gebėjimas įmatyti, ką žmogus gali reikalingo<br />
sukurti).<br />
64
„Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda<br />
daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti.“ Jn 15,5<br />
ISBN 978-9986-9112-9-6<br />
9 789986 911296