Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies - Versli Lietuva

Sumani Lietuvos reklama 

Kūrybinio ir strateginio 

šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 

„Saffron Brand Consultants“ rekomendacijos 

2009 m. kovas

Iš anglų kalbos vertė Dalia Paškauskienė 

Saffron Brand Consultants 

1-10 Praed Mews, Londonas, W2 1QY 

T +44 (0)20 7087 3460 F +44 (0)20 7087 3461 

Zurbano 23, 28010 Madridas 

T +34 91 787 3200 F +34 91 787 3232 

441 Broadway, 5th floor 

Niujorkas 10012 Jungtinės Amerikos Valstijos 

T +1 917 388 3213 F +1 917 388 3413 

Adeshwar Mahai, Buddha Mandir Road 

Parel, Bombėjus 400014 

T +91 22 241 75 75 0 F +91 22 241 75 75 1 

www.saffron-consultants.com 

Sumani Lietuvos reklama 

Kūrybinio ir strateginio 

šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 

„Saffron Brand Consultants“ rekomendacijos 

2009 m. kovas 

1

2 

Santrauka 

Lietuvos ekonominis įvaizdis neatsiejamas nuo bendro šalies 

įvaizdžio. 

Pozicionavimas 

Lietuva mažai žinoma ir suprasta, tad jos statuso esmė − perteikti 

lietuviškumą. 

Siūlomos dvi neįprastos, tikroviškos ir žavios temos: Lietuva yra 

gyvybinga ir „romantiška“, mąsli ir patikima. 

Lietuva turi būti vertinama ne kaip viena iš trijų Baltijos valstybių, 

o kaip investicijoms patraukliausia Šiaurės Rytų Europos valstybė. 

Pagrindiniai teiginiai 

Atsižvelgiant į šias dvi temas, tinkamiausi yra šie bendri teiginiai: 

- Lietuva yra investicijoms patraukliausia Šiaurės Rytų Europos 

valstybė dėl savo dydžio, savarankiškumo, stiprios nacionalinės 

tapatybės, įdomios istorijos, pranašesnės infrastruktūros, 

puikios darbo kultūros, ypatingo kultūrinio kūrybingumo, 

tinkamo valdymo ir geografinės padėties tarp Vakarų ir Rytų 

Europos bei Rusijos; 

- Lietuva, nepaisant kelių jos trūkumų, užsienio investuotojams 

tikriausiai pasirodys jauki, patogi ir emociškai patraukli vieta 

veiklai vykdyti – vieta, kuri yra ir neįprasta, ir artima; 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 

- todėl daugelis Europos įmonių iš ,,brandžių rinkų“ čia ras 

daugiau verslo galimybių nei bet kurioje kitoje naujosios ES 

valstybėje. 

Rekomenduojame keturis metodus, padėsiančius šiuos teiginius 

pristatyti įvairiuose kontekstuose: 

- kaip patraukliai pateiktus faktus arba palyginimus 

(t. y. Lietuvoje sukuriama pusė Baltijos šalių BVP – 50 proc.); 

- kaip faktų pateikimą viena eilute (t. y. Lietuva. Čia vasarą saulė 

šviečia 18 valandų per parą); 

- kaip drąsius pareiškimus, pateikiamus klausimo forma 

(t. y. Lietuva. Kitos „Nokia“ namai?); 

- kaip žodžių trejetukus (t. y. Lietuva. Kvalifikuota. Patikima. 

Neįprasta). 

Siūlomi veiksmai 

Rekomenduojame: 

- LEPA vadovaujamai įvaizdžio kūrimo grupei sukurti unikalų 

vaizdinį stilių ir retoriką, kurią LEPA bei kitos organizacijos 

vartos populiarindamos Lietuvą; 

- parengti bendravimo programą, kuri būtų vykdoma konkrečiose 

tikslinėse šalyse, o konkretūs jos tikslai būtų suderinti su 

įvaizdžio kūrimo strategija. Lietuvai nerekomenduojame brangios 

šalies „prestižo kūrimo reklamos“ (pavyzdžiui, dedamos 

„The Economist“ arba CNN); 

- parengti programą „Pagaminta Lietuvoje“, kuri padėtų kurti 

ekonominį Lietuvos įvaizdį pasitelkiant eksportą; 

- parengti įvairių simbolinių akcijų ir imtis kitų veiksmų, įskaitant 

šalyje vykdomą tapatybės ir viešųjų ryšių programą. 

3

4 

Efektyvumo vertinimas 

Rekomenduojame: 

- kuklią tyrimų programą, kuri padėtų nustatyti, kaip kinta 

Lietuvos vertinimas, leistų semtis idėjų viešųjų ryšių 

kampanijoms Lietuvos įvaizdžiui gerinti. 

Išvada 

Lietuva yra nedidelė, tačiau patikima šalis, turinti daugiau stiprių 

savybių ir galimybių, garbingą praeitį ir šviesesnę ateitį, palyginti 

su kitomis ES naujokėmis. Tikime, kad Lietuvai, palyginti su 

kitomis Europos valstybėmis, įgyvendinus nuoseklią, apgalvotą ir 

gana drąsią įvaizdžio formavimo strategiją, suderintą su kitomis 

nacionalinėmis programomis ir politikos kryptimis, maždaug 

dvigubai greičiau ar per trečdaliu trumpesnį laiką pavyktų pasiekti 

aukštesnį nei vidutinį socialinį statusą ir ekonominį išsivystymo 

lygmenį nei neturint tokios strategijos. Kadangi įvaizdžio 

formavimas pagrįstas emociniais dalykais, jį jau dabar galima 

pasitelkti kaip veiksmingus „vaistus“, papildančius nepopuliarius 

ir kovai su krize skirtus veiksmus, kurių tenka imtis Lietuvos 

valdžiai. Dėl sunkios ekonominės padėties įvaizdį formuoti yra dar 

aktualiau. 


„Žmonės įsitikinę, kad įmonių 

vadovai sprendimus, kur plėtoti 

veiklą, priima vadovaudamiesi 

racionaliais motyvais, tačiau yra 

ir tam tikras emocinis aspektas. 

Konkreti vieta dažnai pasirenkama 

įsitikinus, kad ji yra nuostabi, 

žavinga, patraukli, net jeigu 

mokesčiai ten yra šiek tiek didesni 

arba transporto sistema prastesnė. 

Taip yra todėl, kad vienoms vietoms 

pavyksta pasidabinti magiškomis 

fėjų dulkėmis, o kitoms – ne.“ 

Alain de Botton 

Iš knygų The Art of Travel ir The Architecture of Happiness autoriaus interviu 

internetu Monocle žurnalui 

5

6 7 

© Andrew Questedo nuotrauka

Įžanga 10 

1. Šalies vertinimo problema 

Ekonominis įvaizdis neatsiejamas nuo bendro įvaizdžio 16 

Pastaba dėl vertinimų svarbos 19 

Ženklodara – atkirtis nežinojimui ir inertiškumui 20 

2. Lietuvos įvaizdžio strategija. Pagrindinės rekomendacijos 

Padėtis 27 

Būtinybė apibūdinti 29 

Kam reikalingos temos 30 

Siūlomos temos 31 

Dvi pagrindinės Lietuvos temos 32 

1 tema. Lietuva yra gyvybinga ir „romantiška“ 33 

2 tema. Mąsli ir patikima 55 

Temų suskaidymas į potemius 69 

Temų svarba komerciniam įvaizdžiui 71 

3. Papildomi Lietuvos įvaizdžio strategijos aspektai 

Lietuvos istorija, valstybingumas ir įvaizdis šalies viduje 81 

Lietuvos dydis, padėtis ir geografinė aplinka 85 

Buvimas Baltijos valstybe 88 

„Drąsios šalies“ idėja 94 

4. Lietuvos įvaizdžio ateitis. 2009–2011 m. priemonių planas 

Įgyvendinimo įvadas. Pagrindiniai teiginiai ir 

programos administravimo struktūra 102 

Teiginiai 104 

Įvaizdžio formavimo programos struktūra ir valdymas 108 

Artimiausių trejų metų (2009–2011) veikla. Penkios pagrindinės darbo kryptis 111 

5. Lietuvos įvaizdžio ateitis. 2012–2014 m. gairės 

1 idėja. Šalyje pradėkite įgyvendinti Lietuvos tapatytbės ir savimonės programą 137 

2. idėja. Populiarinkite madą 138 

3 idėja. Kuo geriau išnaudokite krepšinį ir džiazą (bei kitą muziką) 139 

4 idėja. Parenkite mokymo programą kūrybiniams ir paslaugų sektoriaus atstovams 142 

5 idėja. Susisiekite su emigravusiais lietuviais 143 

6 idėja. Plėtokite medicininį turizmą 144 

7 idėja. Renkite dizaino konkursą 145 

8 idėja. Kvieskite filmavimo grupes į Lietuvą 145 

9 idėja. Būkite pasirengę netikėtai sėkmei 146 

10 idėja. Surežisuokite svarbias, teigiamai stulbinamas naujienas 147 

11 idėja. Pasinaudokite pirmininkavimu Europos Sąjungai 147 

Išvada. Programos efektyvumo įvertinimas 148 

6. Priedai 

Susipažinkite – Lietuva. Asmeniniai įspūdžiai 154 

Šaltiniai ir bibliografija. Žmonės ir dokumentai 156 

Apie „Saffron Brand Consultants“ 162 

8 9

Įžanga 

Kaip jau visi žinome, Lietuvos vardas buvo paminėtas prieš 

tūkstantį metų. Nepaisant sunkmečio, dabar palankus metas kurti 

įvaizdį. Mūsų darbo tikslas – padėti jums kuo geriau išnaudoti šią 

progą. 

2008 m. rudenį mūsų tyrimą užsakė Lietuvos ekonominės plėtros 

agentūra (LEPA). Į pirmą tiriamąją kelionę leidomės rugsėjį, o šios 

ataskaitos projektą LEPA įteikėme 2009 m. sausį (priede išvardyti 

asmenys, su kuriais susitikome, ir leidiniai, kuriuos analizavome 

rengdami šį dokumentą. Ypač norėtume padėkoti LEPA atstovams 

Mantui Nociui, Violetai Makauskienei ir Irmai Juškėnaitei). 

Rengdami šį dokumentą atlikome nemažai tyrimų, atsižvelgėme į 

daug dalykų ir bendradarbiavome. Mūsų darbui buvo keliami trys 

bendri uždaviniai. 

Pirmasis – atkreipti dėmesį, t. y. susipažinti su visomis svarbiomis 

šalies bei jos gyventojų ypatybėmis, ir dalykus, patraukusius 

mūsų dėmesį, pristatyti kaip naudingus formuojant šalies įvaizdį. 

Antrasis – išgryninti, t. y. pasinaudoti sukaupta patirtimi ir kartu 

su LEPA bei įvairiais pašnekovais mūsų pastebėjimus paversti 

naudingomis (t. y. įgyvendinamomis) įžvalgomis. Trečiasis – 

kurti, t. y. pasitelkti vaizduotę ir parengti sąrašą priemonių, kurių 

įgyvendinimas turėtų padėti formuoti Lietuvos įvaizdį užsienyje, 

visų pirma investuotojų sąmonėje. 

Pagrindinis šio darbo tikslas – padėti siekti LEPA tikslų, skatinant 

investuoti Lietuvoje. Tačiau ir mes, ir LEPA tikimės, kad mūsų 

darbas bus naudingas Lietuvos rinkodaros specialistams, šalies 

vardo garsintojams ir suinteresuotoms šalims. Pripažįstame, 

kad Lietuvoje jau įgyvendinamos šalies įvaizdžio formavimo 

priemonės, nes buvo sukurtas Lietuvos logotipas ir Vyriausybė 

rengia nacionalinės tapatybės kūrimo strategijas. Šis dokumentas 

turėtų būti vertinamas kaip pagalbinė šių priemonių medžiaga. 

Reikšdamas dėkingumą ir pagarbą, 

Wally Olins Jeremy Hildreth 

Vadovas Vietovių ženklodaros vadovas 

„Saffron Brand Consultants“ 

10 

11 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės

Šalies vertinimo problema 

1


16 

Ekonominis įvaizdis neatsiejamas nuo bendro 

įvaizdžio 

Mūsų užduotis – padėti kurti ekonominį Lietuvos įvaizdį, kurį 

suprantame kaip Lietuvos įvaizdį, atsižvelgę į komercinius šalies 

siekius, interesus ir pastangas. Toks užduoties aiškinimas yra nepaprastai 

svarbus, jis išplaukia iš dviejų mūsų iškeltų susijusių tezių: 

1. Didžiausias Lietuvos ekonominio įvaizdžio trūkumas yra silpnas 

bendras įvaizdis. 

2. Vien ekonominio įvaizdžio ir komercinių aspektų pabrėžimas 

reikštų visišką daugelio esminių šalies įvaizdžio elementų 

(pavyzdžiui, kultūros ir sporto), nuo kurių priklauso 

komerciniai ir investicijų sprendimai, ignoravimą. 

Tad mūsų požiūris į ekonominį įvaizdį neapsiriboja 

tik objektyviais ekonominiais veiksniais. Priėjome 

prie išvados, kad dauguma veiksnių, kurie galėtų 

nulemti užsieniečio sprendimą investuoti Lietuvoje, 

t. y. dauguma išskirtinių Lietuvos bruožų, priskirtini 

subjektyvių veiksnių kategorijai. 

Lietuvos vietos, o ir lietuvių mentalitetas yra didžiulis ekonominis 

turtas, kuris neką mažiau vilioja nei, pavyzdžiui, maži mokesčiai 

arba stabili šalies valiuta ir yra ne mažiau svarbūs priimant 

komercinius sprendimus. 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 1. Šalies vertinimo problema 

Be to, kuriant šalies įvaizdį šiuos subjektyvius veiksnius lengviau 

pasitelkti nei objektyvius, nes: a) juos lengviau derinti su dėmesį 

patraukiančiais pasakojimais; b) jie Lietuvą išskiria iš kitų šalių. 

Lietuva, vertinama tik ekonomine prasme, pasirodo, yra gana 

konkurencinga. Tačiau didžiausias jos konkurencinis pranašumas, 

kuriam niekas nė iš tolo neprilygta, yra lietuviškumas. 

Juk nė viena kita pasaulio šalis – nei Estija, nei Latvija, nei Lenkija, 

nei Švedija, nei Kinija – nėra tokia lietuviška kaip Lietuva. 

Tad visiškai nesvarbu, ką reklamuojate – Lietuvos turizmą, verslo 

arba investavimo Lietuvoje galimybes, nekilnojamąjį turtą, 

Lietuvos kraštovaizdį ar net Lietuvoje sukurtus lazerius – iš esmės 

reklamuojate tą patį, t. y. Lietuvą. 

Štai kodėl kuriant ekonominį Lietuvos įvaizdį ypač 

svarbu daug dėmesio skirti visos šalies pranašumų 

apibūdinimui, skatinimui, stiprinimui, populiarinimui 

ir pabrėžimui. 

17

18 

© Andrew Questedo nuotrauka 

Pastaba dėl vertinimų svarbos 

Imdamiesi šio darbo turime iškart įsisąmoninti esminę tiesą apie 

vertinimus – jų išdildyti neįmanoma, juos galima tik sukurti. 

Pavyzdžiui, jeigu draugė jūsų paprašys įsivaizduoti mėsainį, jūs 

nevalingai jį ir įsivaizduosite. Jeigu paskui ji paprašys išmesti tą 

mėsainį iš galvos, jums nepavyks iškart atsikratyti šio vaizdinio. 

Tačiau jeigu ji paprašys įsivaizduoti baltą taurę su braškių 

skonio ledais, užpiltais šokolado padažu, apie mėsainį tuojau pat 

pamiršite. 

Todėl Lietuva turi du uždavinius: pakeisti dabartinius 

nenaudingus vertinimus naudingesniais ir sukurti 

tam tikrus visiškai naujus, anksčiau neegzistavusius 

vertinimus. 

Galima pateikti vieną pavyzdį. Miglotą Lietuvos kaip posovietinės 

valstybės suvokimą, kuris asocijuojasi su atsilikimu, nepatrauklumu, 

niūrumu, korupcija ir pan., reikėtų pakeisti palankiu Lietuvos 

kaip Šiaurės Europos valstybės, t. y. turinčios pažangią kultūrą 

ir technologijas, patrauklios, švarios, madingos, apsišvietusios ir 

vaizdingos šalies, vertinimu. 

Be to, reikėtų kurti ir tokį Lietuvos įvaizdį, kuris aiškiai atskirtų 

Lietuvą nuo Estijos ir Latvijos, t. y. reikėtų siekti, kad žmonėms 

kiltų tokios asociacijos su Lietuva, kurių jie nesieja su jokiomis 

kitomis šalimis. Ir čia į pagalbą ateina ženklodara. 

1. Šalies vertinimo problema 

19

20 

Ženklodara – atkirtis nežinojimui ir inertiškumui 

Ženklodaros esmė – išnaudoti neįprastą vertinimų 

logiką ir žodžiais bei žygiais (t. y. komunikacijos 

priemonėmis ir konkrečiais veiksmais) tam 

tikros auditorijos, kuri yra daugiau ar mažiau 

besipriešinanti, pasyvi ir abejinga, sąmonėje 

sistemingai kurti geresnį supratimą apie vietą ir 

stiprinti tos vietos trauką. 

Šį procesą sudaro dvi dalys: 

− tam tikrų suvokimų, kuriems plačiai paplitus konkreti vieta 

būtų suprantama ir pripažįstama, tinkamai ir pagrįstai 

vertinama, suformulavimas; 

− priemonių, skirtų šiai siekiamų suvokimų visumai dėstyti, 

puoselėti, užsitarnauti, įrodyti, įteigti, inscenizuoti, 

išpranašauti, stiprinti ir tolydžio ugdyti, taikymas. 

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad ženklodaroje didesnis žinomumas 

nelaikomas savaimine vertybe. Viena dažniausių rinkodaros 

klaidų – didesnį žinomumą laikyti pagrindiniu tikslu, nors iš tiesų 

siekiamybė yra „didesnis konkretaus dalyko žinomumas“. Į tai 

atsižvelgiama „Saffron Brand Consultant“ parengtoje strategijoje ir 

priemonių plane. 


Skiltyje „Naujoji Europa“ Michael Palin apie Lietuvą rašo: 

„Lietuva yra didžiausia Baltijos respublika. Važiuojant per šalį 

nuo pajūrio iki sostinės atsiranda erdvės pojūtis, kurio nėra 

jaukesnėse šiaurinėse kaimynėse. 

Lietuva išsiskiria ne tik teritorijos dydžiu. Jos ir istorija gausi 

įvykių. Nei Latvija, nei Estija niekada neprilygo Lietuvos 

Didžiajai Kunigaikštystei – prekybos imperijai, kurios 

teritorija driekėsi nuo Maskvos iki Juodosios jūros. Lietuva 

buvo paskutinė pagoniška valstybė viduramžių Europoje. 

1569 m. Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija susijungė į 

Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo vienas tolerantiškiausių, 

civilizuočiausių ir saugiausių valdžios blokų Europoje, 

triuškinęs ir kryžiuočius vakaruose, ir Ivano Rūsčiojo armiją 

rytuose, kol galiausiai po dviejų šimtmečių ją parklupdė 

augančios Rusijos galybė.“ 

* * * 

„1940 m. gyvenimo lygis Lietuvoje buvo aukštesnis nei 

Suomijoje, tačiau per penkis Rusijos okupacijos 

dešimtmečius santykis gerokai pasikeitė.“ 

© Andrew Questedo nuotrauka 

21

Lietuvos įvaizdžio strategija. 

Pagrindinės rekomendacijos 

2


26 

„Pasakykite jiems, 

kad mes esame 

normalūs!“ 


Padėtis 

Visiškai tikėtina, kad po 10 metų Lietuvos ekonominis išsivystymas 

niekuo nesiskirs nuo Švedijos. 

Būtent tai Klaipėdoje viešintis švedas neseniai pasakė vienam iš 

mūsų apklaustų žmonių ir su nuoširdžia nostalgija pridėjo: „Gero 

kelio.“ 

Esmė ta, kad Lietuva pamažu tampa tipiška, išsivysčiusia Europos 

valstybe, turinčia tų pačių problemų ir galimybių kaip ir visos kitos. 

Taip ir įvyks, tik klausimas – kada? 

Ir nors gyvenimo lygis Lietuvoje jau dabar labai aukštas, jis dar 

neprilygsta Švedijai. Žinoma, tai menka gėda, tačiau šis faktas 

rodo, kad Lietuva vis dar daugelio laikoma (kad ir netiesiogiai) 

antrarūše šalimi. Klausimai, ar Lietuvoje galima atsiskaityti kredito 

kortelėmis, vis dar užduodami pernelyg dažnai (atsakydami į šį 

klausimą apklaustieji paprastai prašydavo: „Pasakykite jiems, kad 

mes esame normalūs!“). 

Dėl ekonominio šalies įvaizdžio LR Vyriausybės 

kanceliarija pažymi, kad „net 48 proc. didžiųjų ES 

valstybių narių gyventojų neturi informacijos apie 

Lietuvos ekonomiką, o 33 proc. ją vertina neigiamai.“ 

Lietuva nėra populiari, o žmonėms trūksta tikslios informacijos ir 

asociacijų apie šalį. 

2. Lietuvos įvaizdžio strategija – pagrindinės rekomendacijos 

27

28 

Lietuvos paminėjimas nesukelia daug vaizdinių. Ir nors garsioji 

„supainiojimo su Balkanais“ istorija atrodo laužta iš piršto, daugelis 

užsieniečių, su kuriais kalbėjome apie Lietuvą, negalėjo tvirtai 

pasakyti ar bent jau apytiksliai nurodyti, kur yra Lietuva. (Įdomus 

ir iškalbingas faktas: ne vienas indas, sužinojęs, kad Lietuva yra 

Šiaurės Europoje, klausė, ar ji ne Švedijoje.) 

Lietuvai labiausiai trūksta „atviro aplanko“ žmonių 

sąmonėje, pavadinto Lietuva. Kol jo nėra, žmonės 

neturi kur kaupti įvairiausių informacijos apie Lietuvą 

nuotrupų. 

Tačiau galime padėti žmonėms, jau girdėjusiems apie Lietuvą, 

įsisąmoninti informaciją, kurią jie kaupia savame „aplanke“. 

Galime jiems padėti – prisimenant abu ženklodaros tikslus – 

suprasti Lietuvą ir pajusti jos trauką. 


Būtinybė apibūdinti 

Kaip jau minėjome, Lietuva – lietuviškiausia šalis pasaulyje. Gal 

ir kvailai skamba, tačiau tai nepaprastai svarbu šalies tapatybei ir 

rinkodarai, nes lietuviškumas – akivaizdžiausia Lietuvos ypatybė, 

kuri iškart krinta į akis, jeigu tik sugebi ją pamatyti! Lietuviškumo 

apibūdinimas tampa svarbiausiu prioritetu, tad turime ypač atidžiai 

bei vaizdingai išryškinti ir paaiškinti geriausius Lietuvos bruožus. 

Išryškinti. Ir paaiškinti. 

Į tai galime pažvelgti ir iš kitos pusės užduodami klausimą: jeigu 

lietuviškumas yra sudedamoji dalis, kaip jis prisideda prie galutinio 

produkto? 

Arba: ką reiškia lietuviškumas? 

Jeigu nežinote krapų skonio, niekada nesušuksite 

„Oho! Kokia gardi sriuba! Kiek daug krapų!“ Tad 

jeigu nežinosite, kas yra lietuviškumas, negalėsite jo 

tinkamai įvertinti. 

Čia susigaudyti padeda temos. 


29

30 

Kam reikalingos temos 

Šalies ekonominio įvaizdžio temos apibūdina Lietuvą kaip šalį, 

o lietuvius kaip tautą, – į kurią verta investuoti. Šios temos, su 

kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai bus susijusios beveik visos 

Lietuvos ekonominės aplinkybės ar ypatybės, visų pirma padės 

siekti dviejų tikslų: 

1. Pasiūlyti svarbiausius Lietuvos bruožus teigiant: „Nusitverkite 

šių idėjų, ir jos jums padės suprasti gerokai daugiau.“ 

2. Būti tarpininku, padėsiančiu tikslinei Lietuvos auditorijai ir 

Lietuvos įvaizdžio formuotojams dėmesį sutelkti į esmines ir 

įdomiausias Lietuvos ypatybes, labiau išgryninti patraukliąsias 

šalies savybes. 

Kitaip tariant, temos leidžia žmonėms pajausti Lietuvos skonį. 

Be to, temos padės žmonėms sužinotą informaciją apie Lietuvą 

pasidėti į galvoje susikurtus Lietuvos segtuvus. Ne tik jos, bet 

ir potemės padės iš atskirų informacijos fragmentų susikurti 

prasmingą bendrą įvaizdį ir neleis informacijai nugrimzti į nebūtį. 

Šios temos jums, Lietuvos populiarintojams, bus aiškios gairės, 

ką ir kaip byloti apie Lietuvą (žodžiais ir veiksmais, stilingai ir 

prasmingai). 


Siūlomos temos 

Jos yra išgrynintos, nusako esmę. Tiksliau, tai nėra faktai. Nors 

šios temos – stilizuotos interpretacijos, jos yra tikroviškos ir 

grindžiamos tiesa. 

Kiek tik įmanoma, temos turi būti: 

− Esminės – išreiškiančios Lietuvos esmę ir pagrindines tiesas 

apie šalį 

− Išskirtinės – nedominuojančios kitose šalyse 

− Intriguojančios – tarsi „kabliukai“, kuriais pritraukiamas 

žmonių dėmesys ir sužadinamas smalsumas 

− Tikros – jas galima pamatyti, pajausti ir patirti, nes jos iš tiesų 

egzistuoja 

− Aiškinamosios – padedančios geriau suprasti šalį ir subtiliai 

pristatančios Lietuvos stipriąsias ir silpnąsias puses 

− Realistiškos – nusakančios lūkesčius, kuriuos galima 

patenkinti arba pranokti 

− Ilgalaikės – svarios, tinkamos ir ne mažiau kaip dešimtmetį 

naudingos 

− Tarpusavyje susijusios – suvokiamos kaip viena kitą 

papildančios ir sąveikaujančios jėgos, kurios dera tarpusavyje 

ir sukuria naujų jėgų kaip kad violetinė spalva išgaunama 

sumaišius raudoną ir mėlyną. 

Pačios temos yra priemonės tikslui pasiekti. Žmonės 

Lietuvą tinkamai įvertinti galės tik tada, kai pradės 

kreipti dėmesį į temų apraiškas ir šių jėgų derinį. 


31

32 

Dvi pagrindinės Lietuvos temos 

Dvi temos, kurias sugalvojome ir kurios, mūsų manymu, jums 

naudingiausios: 

1. Lietuva yra gyvybinga ir „romantiška“ 

2. Lietuva yra mąsli ir patikima 

Kaip jos atsirado, ką jos reiškia ir kokia jų svarba ekonominiam 

Lietuvos įvaizdžiui? Skaitykite toliau. 

Pastaba. „Romantiška“ rašome kabutėse, nes šį žodį vartojame kalbėdami ne 

apie širdeles ir gėles (išskyrus spynas ant Vilniaus tiltų). 

Santuoką simbolizuojančios spynos ant Užupio tilto, kurių 

rakteliai, sakoma, išmesti į upę. Tokia tradicija. 


1 tema. Lietuva yra gyvybinga ir „romantiška“ 

gyvybingas, ~a 

kupinas gyvybės, gajus: ~a draugystės jėga. 

romantiškas, ~a 

1. būdingas romantizmui. 

2. būdingas romantikai ar romantikui, svajotojui: 

~a prigimtis. R. miškas. 

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 


33

34 

Gyvybinga ir „romantiška“ 

Epitetai gyvybinga ir „romantiška“ apibūdina šalį, dinamišką ir 

apipintą didingomis legendomis, žmones, turinčius didelių siekių 

ir daug motyvacijos, taip pat puikių, beveik poetiškai neįprastų 

bruožų, ryškėjančių per visą Lietuvos kultūrą ir istoriją. 

Lietuvių kalba yra viena iš įspūdingiausių. Tai seniausia išlikusi 

indoeuropiečių šeimos kalba, amžiumi ir svarba kone prilygstanti 

sanskritui. (Nesijaudinkite – dauguma lietuvių, kuriuos sutiksite 

miestuose, moka ne tik anglų, bet ir keletą kitų užsienio kalbų). 

Lietuviai, kurių valstybė buvo iškilusi iki svaigių tautinių 

aukštumų kaip didžiausia valstybė Europoje, o vėliau skaudžiai 

krito žemyn kaip nacių okupuota teritorija ir sovietų respublika, 

taip pat moka prisitaikyti ir geba greitai atsigauti. Tai drąsių, 

o kartais ir užsispyrusių žmonių tauta. Jie yra pastebimai 

uolūs darbuotojai ir vadovai, o lietuvių verslininkai yra tikri 

„nutrūktgalviai“, siekiantys įgyvendinti idealistinę viziją 

nepaisydami visų sunkumų. 

Lietuvių meilė krepšiniui rodo, kad jie nesibaimina mesti iššūkio 

tradicijoms, o džiazo garbinimas rodo jų polinkį improvizuoti 

(jeigu galima taip sakyti). Jie moka rasti originalių sprendimų, o 

realybę atvaizduoti originaliomis formomis. Šių atspindžių galime 

rasti pačiose įvairiausiose srityse – nuo meno istorijos (fluksus 

judėjimas, kurio pradininkas – lietuvis) iki mokslo (lietuvių 

biotechnologai neseniai atrado pažangesnį genų iškirpimo metodą 

naudodami fermentus). 


Viena vertus, Lietuva yra rafinuota ir įmantri, kita vertus, natūrali 

ir paprasta. Šios savybės dažnai kildinamos iš patrauklių, vis dar 

matomų (ir kone unikalių) pagoniškų šalies šaknų. 

Lietuvos kraštovaizdis labai gražus, o kai kurios vietovės tiesiog 

įspūdingos – tai subtilios Kuršių nerijos kopos (įtrauktos į 

UNESCO paveldo sąrašą) arba Vilniuje esanti Šv. Onos bažnyčia, 

kurią Napoleonas norėjo ant delno nunešti Žozefinai. 

Tad Lietuvoje rasite viską, ką geriausia gali pasiūlyti 

moderni Rytų Europa, – gyvybingą, ryžtingą, 

išradingą, lakios vaizduotės, energingą ir net šiek tiek 

pašėlusį (dažniausiai geriausia šio žodžio prasme) 

gyvenimą. 

Iš kur kilo ši tema, kas ją iliustruoja ir kur ji atsispindi? 

Pastaba. Jeigu citatos autorius nenurodytas, vadinasi, mintys yra vieno iš 

asmenų, su kuriais kalbėjomės atlikdami tyrimą. Asmens tapatybė nenurodyta, 

nes dažniausiai pokalbis nebuvo oficialus. 


35

36 

„Šis miestas – tarsi miniatiūrinė 

Praha, kurioje vyksta 

mažiau bernvakarių, yra dar 

pigesnio alaus ir fantastiškų 

restoranų. Čia daugybė puikių 

parduotuvėlių, kuriose galima 

įsigyti Baltijos jūros gintaro, 

o Mykolo gatvėje įsikūrusį 

Gintaro muziejų galima 

aplankyti nemokamai.“ 

„The Times“ (Londonas), 2008 m. lapkričio 29 d. 



© courtesy of Andrew Quested 

37

38 


Septyni Lietuvos krepšininkai yra iškovoję olimpinių medalių, įskaitant ir 

kontroversišką SSRS rinktinės pergalę prieš JAV rinktinę 1972 metais. 


39

40 

Žmogus turi 

teisę suvokti savo 

menkumą 

Žmogus turi teisę mylėti ir globoti katę 

Šuo turi teisę būti šunimi 

Žmogus turi teisę būti nelaimingas 

Žmogus turi teisę tylėti 

Žmogus turi teisę suprasti 

Žmogus turi teisę nieko nesuprasti 

Žmogus privalo prisiminti savo Vardą 

Žmogus gali dalintis tuo, ką turi 

Žmogus negali dalintis tuo, ko neturi 

Žmogus yra atsakingas už savo Laisvę 

Žmogus turi teisę verkti 

Žmogus turi teisę būti nesuprastas 

Žmogus turi teisę būti asmeniškas 

Žmogus turi teisę neturėti jokių teisių 

Žmogus turi teisę nebijoti 

Nenugalėk 

Nesigink 

Nepasiduok 

Ištraukos iš Užupio Konstitucijos 


Norint patekti į Užupio Respubliką, 

pasas nebūtinas. Bet prašome gerbti 

Respublikos įstatymus, principus ir meną. 

2. Lietuvos įvaizdžio strategija – pagrindinės rekomendacijos

42 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 2. Lietuvos įvaizdžio strategija – pagrindinės rekomendacijos 

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje atsiradusį meno judėjimą, kuriame 

dalyvavo tokios įžymybės, kaip kompozitorius Johnas Cage'as ir menininkas Marcelis 

Duchampas, pradėjo ir jam pavadinimą sugalvojo lietuvis Jurgis Mačiūnas.

44 

„XVI a. Vilniuje gyveno Bona Sforca, 

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji 

kunigaikštienė, kilusi iš Milano miesto 

Medičių giminės, todėl italai prisidėjo 

prie kultūros formavimosi Lietuvoje.“ 

Karalienė Bona buvo Renesanso kultūros, 

kuri jos dėka suklestėjo Žečpospolitoje, globėja. 


„ Žinote, Lietuva užima antrą vietą 

Europoje pagal vieno gyventojo 

išgeriamos kokybiškos kavos kiekį 

(pirmauja Italija).“ 

„ Lietuvos specialiosios pajėgos 

labai gerai vertinamos Zabulo 

provincijoje. Daug pasakojama 

apie pavojingas karių išdaigas, 

keliančias juoką. Kariai dažnai sėda 

ant konfiskuotų talibų motociklų 

ir išlekia medžioti talibų kovotojų, 

dažnai pasiima tik neperšaunamą 

liemenę ir ginklų. Anot amerikiečių 

kareivio, jie net nevilki marškinėlių.“ 

Amerikiečių žurnalistas Michaelis Yonas, pajamasmedia.com 


45

46 

© Jeremy Hildretho nuotrauka 

„Sovietų laikais 

lietuviai garsėjo 

kaip aistringi 

keliauninkai, 

išmaišę šalį 

darbo reikalais 

ir turistaudami. 

Tai rodo mūsų 

polinkį veikti.“ 

47

48 

„Manau, kad Lietuva – 

brandi pilietinė visuomenė, 

unikalus kraštas, gebantis 

suvienyti kaimynines šalis 

siekiant visiems naudingų tikslų. 

Tai valstybė, kurioje gyvena 

laisvi, atviri ir klestintys žmonės, 

puoselėjantys savo kalbą ir 

kultūrą, nepaisant sparčių 

globalizacijos procesų. Tai šalis, 

kurios sėkmę lemia jos žmonės.“ 

Algirdas Mykolas Brazauskas 

Vyriausybės vadovas 2001–2006 m. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas 1993–1998 m. 


Vilnius – Europos kultūros sostinė 

„Times Online“ išrinktas viena iš dešimties 2009 m. lankytinų vietų 


50 

Trakai – tarp trijų ežerų įsikūręs miestas, esantis 28 km į vakarus nuo Vilniaus. 

Vykdami į Trakus keliaujate per istorines buvusios Didžiosios kunigaikštystės žemes. 

Jos centras – Senieji Trakai viduramžiais buvo Lietuvos sostinė. 

© Mariaus Jovaišos nuotrauka, Neregėta Lietuva 

51

52 

Pažaislio vienuolynas – vienas geriausių vėlyvojo 

baroko pavyzdžių Europoje. Čia dažnai vyksta garsūs 

kultūros renginiai ir muzikos koncertai. 

© Mariaus Jovaišos nuotrauka, Neregėta Lietuva 

Petro Repšio tapytos freskos Vilniaus universitete 

primena Jeronimo Boscho darbus. 


53

54 

„Buvome pirmoji Sovietų 

Sąjungos respublika, paskelbusi 

nepriklausomybę. Mums tai 

buvo visiškai natūralu.“ 


2 tema. Mąsli ir patikima 

mąslus, ~ i 

linkęs galvoti, mąstyti; supratingas: Brolis buvo tylus, m. ir 

mandagus. ~aus proto žmogus. 

patikimas, ~a 

galimas patikėti, tikras: ~i šaltiniai. ~os žinios 

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 


55

56 

Mąsli ir patikima 

Lietuviai yra išsilavinę ir kvalifikuoti, turi sukaupę daug gamybinės 

veiklos patirties nuo amatų iki kompiuterių („Šioje šalyje galime 

pasigirti tik savo rankomis ir smegenimis, – laidė sąmojus vienas iš 

pašnekovų. – Tad privalome tuo naudotis.“). 

Lietuvių būdui taip pat būdingas racionalumas, mąslumas ir 

polinkis svarstyti (ne veltui šalyje populiarūs rūpintojėliai yra 

susimąstę). Lietuviai darbuotojai garsėja kruopštumu, praktiškumu 

ir patikimumu. Pirkėjai Lietuvoje yra taupūs (nepaisant spartaus 

ūkio augimo, prabangos prekės čia kur kas mažiau paklausios nei 

kaimyninėse šalyse). Be to, lietuviai didžiuojasi savo tautybe, o tai 

būdinga ne visoms naujosios Europos šalims (paklausti, ar vis tiek 

norėtų būti lietuviais, jeigu galėtų rinktis bet kurią tautybę, beveik 

visi pašnekovai atsakė „taip“). 

Lietuvoje patikima valstybės finansų ir valdymo sistema, taiki 

kultūra ir visuomenė. Tiek politine, tiek ekonomine prasme Lietuva 

yra viena stabiliausių, labiausiai savimi pasitikinčių ir efektyviausių 

ES naujokių. Tai rodo įvairiausi statistiniai duomenys ir rodikliai, 

pradedant įsiskolinimo lygiu (kuris yra žemesnis nei kitų naujokių) 

ir baigiant gamyba vidaus rinkoje (jos santykinio svorio BVP 

rodiklis viršija ES vidurkį). 

Jeigu Pietų Europos valstybę, tarkime, Ispaniją, Italiją arba 

Graikiją, būtų galima apibūdinti kaip nerūpestingas, tai Lietuva 

būtų ramybės oazė. Nors Lietuvos sostinėje, kuri yra didesnė 

už Dubliną, Taliną ar Bratislavą, gyvenimas verda, jos gerbėjai 

Vilnių dažnai vadina „kaimu“ (miestas, kurio net 40 proc. užima 

augmenija ir atviros erdvės, yra viena iš ekologiškiausių Europos 


sostinių). Tai malonus ir žavingas miestas, turintis ypatingą 

atmosferą – raminančią ir suteikiančią energijos. 

Ramybėje skendinčiame Lietuvos kraštovaizdyje dominuoja 

žaluma ir derlingi laukai. Ne veltui šis kraštas buvo vienas 

svarbiausių SSRS augalininkystės rajonų. Ir nors gamta, kaip ir 

poilsis bei darbas gamtoje, žmonėms yra svarbu, Lietuva nėra toks 

kaimiškas kraštas kaip, tarkime, Latvija. (Be to, kitaip nei estai, 

lietuviai nėra pametę galvos dėl saunų.) Regione Lietuva išsiskiria 

itin kokybiška infrastruktūra, ypač kelių, o tai neabejotinai didina 

šalies patrauklumą. 

Tiesą pasakius, Lietuva daugeliu aspektų yra būtent 

tokia, kokia įsivaizduojama Šiaurės Europos valstybė – 

taiki, sveika, kukli ir kelianti pasitikėjimą, taigi apie 

Lietuvą tiktų sakyti – maža, bet patikima. 

Iš kur kilo ši tema, kas ją iliustruoja ir išreiškia? 


57

58 

© © Mariaus Jovaišos nuotrauka, Neregėta Lietuva 

59

60 

„Tai sostinė, tad čia rasite visko. Taip 

pat ir ramybę. Čia nereikia skubėti. 

Vilniuje itin daug žalumos, daugybė 

medžių ir parkų. Labai gražus 

senamiestis. Ryga labiau išvystyta, 

kosmopolitiškesnė.“ 

„Lietuviams būdingas natūralumas. 

Jie kalba, kenčia skausmą ir myli 

natūraliai.“ 

„Gyvenimo kokybė visai nebloga. 

Vilnius – nei per didelis, nei per 

mažas. Šiek tiek didesnis už Helsinkį. 

Toks jaukus. Lyg didelis kaimas. 

100 tūkst. vilniečių gyvena mieste, 

400 tūkst. – priemiesčiuose.“ 



61 

© courtesy of Andrew Quested

62 

Daugelis bendrovių, tarp jų ir IKEA, įvertino, kad Lietuva – 

puiki vieta tokiems gaminiams, kaip baldai, gaminti. 


Caption about Oak Tree symbol 


63

64 

© Jeremy Hildretho nuotrauka 

65

66 

„ Esame geriausi 

pasaulyje“ 

Mokslinės gamybinės bendrovės „Šviesos konversija“ 

mokslinis vadovas dr. Romualdas Danielius 


Oak tree is revered symbol 

Ąžuolas išlieka neoficialiu šalies simboliu. Panašu, kad tuo 

neabejoja visa tauta. Lietuviams ąžuolas yra stiprus bei 

didingas, o kartu ir šventas. 


67

68 

Šalyje populiarūs rūpintojėliai vaizduojami susimąstę. 


Temų suskaidymas į potemes 

Visiškai tikėtina, kad potemėmis remsitės dažniau nei 

pagrindinėmis temomis, nes jos bus glaudžiau susijusios su 

konkrečiais teiginiais. 

Formuodami Lietuvos įvaizdį rinksitės teigiamus epitetus, kurie, 

be abejo, kuo įtaigiau perteiks tai, ką norite pasakyti. Tačiau mes 

atrinkome ir ne tokius teigiamus žodžius, kurių jums kartais 

prireiks bandant paaiškinti tam tikras Lietuvos realijas. Pavyzdžiui, 

tiesa, kad kartais lietuviai gali būti provincialūs ar užsispyrę. 

Tačiau pasitelkę visą šių žodžių arsenalą būsite pasirengę pasakyti, 

pavyzdžiui: „Tikrai taip, galime būti užsispyrę, tačiau turite tai 

vertinti kaip kraštutinę geros savybės – mūsų ryžtingumo ir tikslo 

siekimo – išraišką.“ Arba: „Lietuva jau ne vieną šimtmetį garsėja 

pakantumu ir turi daugybę labai rafinuotų bruožų. Tačiau net ir 

esant tokiai sparčiai pažangai kartais ryškėjantis provincialumas 

neturėtų stebinti.“ 

Norėdami išsaugoti pasitikėjimą, su žmonėmis turite 

būti atviri, todėl rūpestingai parinkti žodžiai jums 

padės pabrėžti teigiamą kiekvienos situacijos bruožą. 

Tai galima pasiekti ne tokias patrauklias savybes įvardijant kaip 

patrauklesnių savybių variantus, t. y. kaip „kitą medalio pusę“. 


69

70 

Potemės 

Žodžiai skliausteliuose yra variantai arba kraštutinumai. 

Būdvardžiai, susiję su gyvybingumu ir „romantiškumu“ 

didis (epiškas) rafinuotas 

ekscentriškas (pretenzingas) išradingas (linkęs improvizuoti) 

energingas (pašėlęs) drąsus 

lakios vaizduotės ryžtingas (užsispyręs) 

siekiantis tikslo (savikritiškas) 

Rytų Europos 

mielas (nuostabus) 

Būdvardžiai, susiję su mąslumu ir patikimumu 

ramus / raminantis derlingas (žaliuojantis) 

praktiškas kruopštus 

taikus / ramus sveikas (nepaliestas) 

kuklus (taupus) kvalifikuotas (išsilavinęs) 

stabilus (brandus) racionalus (pragmatikas) 

keliantis pasitikėjimą Šiaurės Europos 

Su abiem temomis susiję arba nė su viena jų nesusiję 

būdvardžiai 

natūralus pagoniškas 

provincialus darbštus 

brandinantis susimąstęs (linkęs į apmąstymus) 

patogus žavingas 

tolerantiškas „kaimietiškas“ 


Temų svarba komerciniam įvaizdžiui 

Šios temos ir sudedamosios jų dalys yra sūkuriuojančios Lietuvos 

gyvenimo ir ekonominio įvaizdžio jėgos. Gana dažnai jos 

egzistuoja ne pavieniui, o derėdamos su kuo nors. Sumaišius 

raudoną su mėlyna išgaunama violetinė spalva, o jų derinys 

nebūtinai primena atskiras sudedamąsias dalis, nors yra sudarytas 

būtent iš jų. 

Dar vienas patarimas: temas ir jų sudedamąsias dalis 

reikėtų vertinti kaip pianino natas. Iš jų akordų arba 

trelių dažnai galima sukurti puikiausią muziką. 

Šiaip ar taip, toliau pateikiame keletą galimo teksto pavyzdžių, 

kurie parodo: a) kaip tarpusavyje dera temos; b) kaip jas galima 

orientuoti į verslo bendruomenę. Pavyzdžiai pateikti atsitiktine 

tvarka ir yra tik simboliniai. Šių dviejų temų ir su jomis susijusių 

idėjų derinių yra neišmatuojama daugybė. 


71

72 

• Jeigu tikėtume tuo, kad kūrybingumą skatina ramus protas 

ir tinkamas stimuliavimas, vadinasi, LR Vyriausybės 

kanceliarija pataikė tiesiai į dešimtuką: „Lietuva – ideali 

vieta kurti ir realizuoti naujas idėjas: verslui tinkama 

aplinka, rami ir be įtampos, inžinerinis potencialas, didelės 

verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybės, kvalifikuoto 

darbo bei vadovaujančiojo personalo pasiūla.“ 

• Viena priežasčių, kodėl Lietuva tokia tinkama 

vieta verslui, yra ta, kad joje nepaprastai malonu 

būti: čia gyventi, dirbti, leisti laiką; ji graži ir 

maloni; stiprus ir neagresyvus nacionalinės 

tapatybės suvokimas, savitai žavus ir įdomus; 

joje daugybė gyvybingų, sveikų ir darbščių 

žmonių; nesvarbu, ar jūs rusas, amerikietis, o gal 

danas, jums nesvetima Lietuvos kultūra. 

• Lietuvos sunkvežimiais pervežama daugiau Europos 

krovinių nei Latvijos, Estijos ir Rusijos sunkvežimiais 

kartu paėmus. Argi tai ne akivaizdžiausias 

įrodymas, kad Lietuva yra patikima tarpininkė, 

turinti geriausią kelių ir transporto infrastruktūrą 

Šiaurės Rytų Europoje? 

• Lietuvos sostinės meno pasaulį, kuriame yra ir Monmartrą 

primenantis Užupis, ir Šiuolaikinio meno centras (beje, 

nuostabi vietelė nenumatytiems dalykiniams pietums), ir 

neseniai atidarytas Jono Meko vizualiųjų menų centras, 


galima apibūdinti tik vienu žodžiu – kunkuliuojantis. 

Nereikia būti Richardu Florida (pasiūliusiam kūrybinės 

klasės idėją) norint suprasti, kad tokia padėtis neatsiejama 

nuo itin kūrybingos ekonomikos. 

• Nors Lietuva nėra didelė, lietuviai turi ambicingų ir drąsių 

idėjų. Tai slypi jų prigimtyje. 

• Ar krepšinis yra ekonominis pranašumas? Pažvelkite iš šios 

perspektyvos: tarptautinės profesionalių paslaugų bendrovės 

Vilniaus biure dirbantis lenkas teigia: „Jeigu žmonės jaučia 

tokią didelę aistrą vienam dalykui, jie turėtų būti neabejingi 

ir kitiems dalykams. Aš tai labai vertinu. Lenkijoje nieko 

panašaus nėra.“ 

• Lietuvos krepšininkai branginami ne tik Europos šalių 

nacionalinėse krepšinio lygose, bet ir Amerikos NBA. 

Jie garsėja komandiniu žaidimu, gebėjimu mąstyti aikštelėje, 

vadovautis ne tik protu, bet ir nuojauta. Darbuotojai iš 

Lietuvos vertinami dėl tų pačių savybių. 

• Grodami džiazą ar žygiuodami pirmosiose avangardinio 

fluksus judėjimo gretose, lietuviai turi įgimtą polinkį 

pertvarkyti realybę, pažvelgti į ją naujoviškai, neįprastai. 

Tad mūsų neturėtų stebinti tai, kad Lietuvos 

biotechnologams pavyko išrasti būdą, kaip, naudojant 

fermentus, genus skaidyti tris kartus greičiau nei 

pažangiausiais iki tol žinomais metodais. 


73

74 

• Lietuviai geri darbuotojai ir partneriai. Dažniausiai jie yra 

perspektyvūs ir labai darbštūs, taip pat išradingi ir moka 

prisitaikyti. Nieko naujo. „Sovietų laikais šalyje veikė 

nedidelės ir įslaptintos įmonės, kuriose buvo gaminama 

pažangi karinė elektronika. Kaune buvo gaminamos 

nesunaikinamos pastoviosios atmintinės, skirtos 

palydovinėms raketoms ir ginkluotei. Nieko panašaus kitur 

nebuvo.“ 

• Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ypatingas dėmesys skiriamas 

aplinkai ir darniajai plėtrai. Tačiau nekyla abejonių, kad dėl 

pagoniškos praeities ir didžiulės meilės savo kraštui lietuviai 

neišvengiamai yra artimesni „motulei gamtai“ nei kitos 

kultūros ir šalys. 

• Lietuva ypač puiki vieta smulkiojo ir vidutinio verslo 

idėjoms įgyvendinti, nes ji ne tik stabili, bet ir įkvepia 

energijos; čia galite kurti didingus planus ir už prieinamą 

atlyginimą rasti talentingų bei drąsių žmonių, kurie jums 

padės juos realizuoti. 

• „Mes entuziastingai palaikome naujas idėjas. Nesakome – 

ne, ne, ne; tik – taip, taip, taip. Galite lengvai pasinaudoti 

mūsų pranašumais, nes esame Europos Sąjungos dalis.“ 


Kitaip tariant: 

Lietuva yra gyvybinga ir „romantiška“. 

Lietuva yra mąsli ir patikima. 

Bet ne tik gyvybinga ir „romantiška“. 

Ne tik mąsli ir patikima. 

Jai tinka visi šie epitetai. 

Ar daug yra šalių, apie kurias, pridėję ranką prie širdies, 

galėtumėte taip pasakyti? 75 


Papildomi Lietuvos įvaizdžio 

strategijos aspektai 

3


80 

Šios temos išreiškia esminius dalykus, kuriuos rekomenduojame 

pabrėžti siekiant kuo greičiau sukurti norimą ekonominį (ir bendrą) 

Lietuvos įvaizdį. 

Tačiau mūsų įvaizdžio strategijoje ir priemonių plane atsižvelgiama 

ir į papildomus veiksnius, kurie yra labai svarbios Lietuvos 

nacionalinės tapatybės plėtojimo dalys. 

• Lietuvos istorija, valstybingumas ir įvaizdis šalies viduje 

• Lietuvos dydis, padėtis ir geografinė aplinka 

• Buvimas Baltijos valstybe 

• „Drąsios šalies“ idėja 

Lietuvos istorija, valstybingumas ir įvaizdis 

šalies viduje 

Didis amerikiečių psichologas Nathanielis Brandenas rašė: 

„Savivoka nulemia mūsų gyvenimą.“ Tuo jis norėjo pasakyti, 

kad žmonės linkę į poelgius, kurie atitinka tai, kaip jie save suvokia. 

Todėl savivertė iš esmės nulemia, ko ir kiek jie pasieks gyvenime. 

Britų politikas Enochas Powellas yra pasakęs, kad šalies gyvenimas 

nuo mąstysenos priklauso ne ką mažiau nei individo gyvenimas. 

Tad, kalbant apie verslą, kokia yra nacionalinė 

lietuvių mąstysena? 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 3. Papildomi Lietuvos įvaizdžio strategijos aspektai 

Viena vertus, lietuviams trūksta pasitikėjimo savimi ir savo 

jėgomis. Pavyzdžiui, apklaustų įmonių vadovai prisipažino biją 

skverbtis į Skandinavijos rinkas, nes mano, kad vietos bendrovės 

joms „nušluostys nosį“. Iš dalies taip yra dėl lietuviams būdingo 

drovumo (pavyzdžiui, vienas iš apklaustųjų nurodė, kad lietuviams 

būdinga pasakoti apie tai, ko nepadarė, ir nutylėti tai, ką padarė) 

arba nevalingo negatyvumo, išplaukiančio iš realios perspektyvos 

stokos (LR Vyriausybės kanceliarijos teigimu, „Lietuvos gyventojai 

įvairius šalies gyvenimo aspektus vertina nepalankiau nei 

užsieniečiai“). 

Vienas žurnalistas prisipažino manąs, kad lietuviai stokoja 

pasitikėjimo savimi, tačiau yra labai išdidūs, ir ypač didžiuojasi 

šalies praeitimi. O režisierius Arūnas Matelis pasakė: „Čia matau 

istorijos įtaką. Vien žinojimas, kiek [daug šaliai] teko iškentėti, 

sustiprina tapatybės pojūtį.“ 

81

82 

Tame yra tiesos, tačiau stenkitės apie tai garsiai nekalbėti, nes tai 

nepatiks Latvijai ir Estijai. Joms nepatiks, kad be nemažo šalies 

gyventojų skaičiaus, trijų perspektyvių ir produktyvių miestų 

ir turtingos istorijos, šis stiprus nacionalinės tapatybės jausmas 

Lietuvą daro vienintele „tikra“ Baltijos valstybe. 

Kadaise Lietuva buvo didžiausia Europos valstybė. 

Ji augo ne užkariaudama kitas šalis, o pasitelkdama 

diplomatiją ir pakantumą. Visiems atvykėliams 

užtikrinęs laisvą ir saugų gyvenimą, didysis 

kunigaikštis Gediminas įkūrė pirmąją šalyje 

laisvąją ekonominę zoną. 

Vienas apklaustųjų pažymėjo: „Vilnius yra šiauriausias baroko 

miestas Europoje vienintelėje katalikybę išlaikiusioje šalyje 

Rytuose. Tai 14 konfesijų ir 10 šventųjų miestas, ir ne mažiau 

kaip penkios etninės grupės turi pagrindo jį laikyti gimtuoju 

miestu. Jis niekuomet nepriklausė tik vienai grupei.“ 

Just as similar issues have not just ‘gone away’ for countries like 

Japan, Germany, Russia and others, neither will they 

simply disappear for Lithuania. Resolving them is difficult, 

sensitive, messy and murky, and right answers and right 

actions are not always obvious. And it may appear to get worse 

before it gets better, because the process of solving 

it will bring strong emotions to the fore. That the Third 

World Litvak Congress is scheduled to be held in Vilnius, as 

well as the International Klezmer Festival, during the 2009 

European Capital of Culture series, however, is a hopeful sign. 

XV amžiuje Lietuva buvo didžiausia šalis Europoje. 

Ar XXI amžiuje ji taps didžiausių galimybių šalimi Europoje? 


83

84 

Panašių problemų niekaip nepavyksta atsikratyti tokioms 

šalims kaip Japonija, Vokietija ar Rusija, tad jos savaime neišnyks ir 

Lietuvoje. Jų sprendimas nėra lengvas, paprastas, patogus ar aiškus, 

o tinkami atsakymai ir tinkami veiksmai ne visuomet akivaizdūs. 

Gali imti atrodyti, kad problemos tik aštrėja, nes jas sprendžiant 

į paviršių iškils stiprios emocijos. Tačiau vilties teikia tai, kad 

Vilniuje įvyks Trečiasis pasaulio litvakų kongresas, 

o „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ programoje 

numatyta rengti Tarptautinį žydų muzikos festivalį. 


Lietuvos dydis, padėtis ir geografinė aplinka 

Lietuva – viena iš Baltijos valstybių, tačiau sykiu Šiaurės Europos ir 

Rytų Europos šalis. Šios geografinės aplinkybės viena kitą papildo 

ir viena kitai neprieštarauja. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti labiau 

pabrėžiama priklausomybė kuriam nors vienam iš šių regionų, 

tačiau visi jie svarbūs ir savaip patrauklūs. 

Dar vienas itin palankus veiksnys yra tai, kad Lietuva 

šiandien taip pat priskiriama prie Naujosios Europos 

valstybių. 

Lietuva, nors ir nepriklauso mažiausių šalių grupei, išties nėra didelė. 

Žinoma, būti mažai, viena vertus, yra trūkumas; kita vertus, tai gali 

tapti ir puikiu pranašumu. Kartą viename interviu buvo taikliai 

pastebėta, kaip Lietuvoje tvarkomi svarbūs reikalai: „Prireikus gali 

susitikti net su pačiu prezidentu ar ministru pirmininku. Žinoma, 

jei atstovauji didelei įmonei. Tai visai paprasta.“ 

Šiaip ar taip, faktas, kad Lietuva maža, visiškai nereiškia, kad ji yra 

nesvarbi, nevisavertė ar pasmerkta likti nepastebėta. Islandijoje 

gyvena tik 300 000 žmonių, o štai ji gana garsi (nors šiandien jai ir 

ne itin sekasi). 

Dėl savo padėties Lietuva teisėtai gali būti vadinama vartais tarp 

Rytų ir Vakarų. Tokia mintis nėra nauja, tačiau ji išties svarbi – 

mūsų nuomone, tai gali atsverti daugelį trūkumų. 

Pavyzdžiui, Vilnius – arčiausiai Maskvos esanti Europos valstybės 

sostinė. 

85

86 

Per Lietuvos teritoriją eina du svarbūs transporto koridoriai 

(šiaurė–pietūs ir rytai–vakarai). Be to, ji istoriškai glaudžiai susijusi 

su Rusijos anklavu Kaliningrado srityje, o tai puiki galimybė plėtoti 

abipusius komercinius ryšius su visa Rusija. 

Jei prie šių faktų dar pridėsime lietuviams būdingus 

charakterio bruožus – racionalumą, pragmatizmą, 

gebėjimą visada rasti išeitį ir išsiderėti geriausią 

rezultatą, – susidarysime patikimo ir naudingo 

tarpininko vaizdą. 

Susidomėjimas Lietuva yra dvikryptis: iš Lietuvos galima 

nekliudomai pasiekti ir Vakarus, ir Rytus. Anot Vyriausybės 

kanceliarijos: „Rytų rinkose į Lietuvą žiūrima kaip į ES narę, ji 

turi reikalingų ryšių ir išmano Europos verslo kultūrą. Lietuvoje 

verslininkai iš Rytų jaučiasi gerai ir laisvai, jie pažįsta šią šalį, 

nepatiria kalbos barjero, Vakarams būdingo priešiško požiūrio į 

Rytų verslininkus. Jiems Lietuva gali tapti patrauklia atspirtimi 

pradėti arba plėtoti verslą Europoje.“ 

Lietuvoje suklestėjęs logistikos verslas tik dar kartą 

patvirtina, kad šalis iš tikrųjų atlieka išskirtinį 

tarpininko tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. 

Dar viena svarbi aplinkybė – kad iš visų Rusijos kaimynių Lietuva 

ko gero mažiausiai priklauso nuo Rusijos kaprizų. Kalbėdamas 

Londono Prekybos rūmų surengtame simpoziume apie verslo 

galimybes Baltijos valstybėse, Didžiosios Britanijos ambasadorius 

Lietuvoje Simonas Buttas pastebėjo: „Rusija gali apsunkinti 

gyvenimą Baltijos šalims, bet tai kainuotų ir jai pačiai.“ 


Be to, Rusija pripažįsta Baltijos šalių nepriklausomybę, narystę 

ES, nors kartais ir norėtų, kad šios šalys labiau „bendradarbiautų“ 

su ja. Per Lietuvą eina tiesioginis sausumos kelias iš Rusijos į 

Kaliningrado sritį. Taigi Lietuva iš esmės palaiko gerus santykius 

su Rusija ir vertina juos kaip prioritetinius. 

Pagaliau šalies geografinė padėtis ir migracijos tendencijos taip 

pat suteikia tam tikrų galimybių pasinaudoti išskirtiniu Lietuvos 

įvaizdžiu, siekiant ekonominių tikslų ir ne tik. Lietuvos vardo 

ir įvaizdžio kontekstas apima (pagal populiarumo ir žinomumo 

lygį) Baltijos valstybes, Baltijos jūros regioną, Šiaurės Europą, 

Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą. Lietuvą taip pat sieja glaudūs 

ryšiai su Lenkija, Vokietija. Net su Jungtine Karalyste ir Airija, 

į kurias daug lietuvių išvyko dirbti ir gyventi. Lietuva pažįstama 

Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje, kur populiarus krepšinis ir kurių 

gyventojams gali patikti tam tikros „pietietiško būdo“ apraiškos 

Lietuvoje. Pagaliau, Lietuvą mini ir amerikiečiai, ypač turintys 

lietuviškų šaknų. Tik Kinija ir Indija šiuo metu nėra labai artimai 

susijusios su Lietuva, nors galbūt ir klystame taip teigdami. 

87

88 

Buvimas Baltijos valstybe 

Ar Lietuvai pabrėžti, kad ji yra Baltijos valstybė? 

Norime rekomenduoti – ir tą patį patartumėme 

Latvijai ar Estijai – liautis, jei tik įmanoma, vartoti žodį 

„Baltijos“ kalbant apie kultūrą ir pradėti jį vartoti tik 

geografiniame, gamtiniame, komerciniame ir kartais 

politiniame kontekstuose. 

Net ir tada, jei įmanoma, reikėtų pirmenybę skirti junginiui 

„Baltijos valstybės“, nes jis asocijuojasi ne su vienybe, o su 

dauguma. Jeigu Baltijos valstybėms ko nors ir trūksta, tai būtent 

vienybės. 

Šios trys šalys skiriasi labiau nei gali atrodyti. Tiesiog dėl istorinio 

atsitiktinumo jos atrado – ir visai neseniai – bendrą pagrindinį 

siekį, kuris jas daugelio užsieniečių sąmonėje suplakė į vieną 

vienetą. 

Laikas tai pakeisti. 

Žodis ir sąvoka „Baltijos“ gali padėti Latvijai, nes Rygą būtų galima 

vadinti regiono sostine. Tačiau Estijos ir Lietuvos atveju šis žodis 

užgožia ir menkina jų individualumą, mainais neteikdamas jokios 

apčiuopiamos naudos, jokio „prekės ženklo svorio“. 

Epitetas „Baltijos“ nėra ir niekada neprilygs epitetui 

„Skandinavijos“ dėl paprastos ir vyraujančios priežasties – kaip 

prekės ženklas Skandinavija turi stiprų emocinį pagrindą – 


tris tautas, turinčias gausybę panašumų. Baltijos valstybių atveju 

tokio emocinio pagrindo nėra. Baltijos šalys tiesiog per daug 

skirtingos tiek kultūriniu, tiek kalbiniu aspektu. Jos turi šiek tiek 

panašumo, bet nedaug. 

Žinoma, Estija, Latvija ir Lietuva turi bendrų interesų, ypač 

energetikos ir saugumo srityse. Tai kaimyninės valstybės, kurios 

turi atitinkamai elgtis. Be to, užsieniečiai visiškai pagrįstai visas 

tris šalis vertina kaip vieną regioną, ypač ekonomikos, o kartais ir 

turizmo srityje: yra skelbiamas bendras NASDAQ OMX Baltijos 

įmonių akcijų indeksas, skirtas norintiems investuoti į Estijos, 

Latvijos ir Lietuvos bendroves; įvedant produktus į rinką arba 

nustatant pardavimo regiono ribas, Baltijos valstybės paprastai 

vertinamos kaip viena teritorija; JK verslo plėtros organizacijoje 

„UK Trade & Investment“ yra vienas biuras, skirtas Baltijos 

valstybėms ir pan. 

O kodėl gi ne? Tai nėra blogai. Jeigu žodis „Baltijos“ bus vartojamas 

tik geografinei padėčiai nusakyti, jis neužgoš Lietuvos nacionalinio 

prekės ženklo, jos ekonominio įvaizdžio ar kurio nors kito šalies 

reputacijos aspekto. Juk nepainiojame Pietų Korėjos ir Taivano tik 

todėl, kad tai „Azijos valstybės“. Nacionalinė ir regioninė tapatybė 

gali egzistuoti atskirai, jeigu nacionalinė tapatybė yra pakankamai 

stipri ir gali būti individualizuojama. Tačiau Lietuva to dar 

nepasiekė, todėl ir siūlome atsargiau vartoti žodį „Baltijos“. 

89

90 

Investuodami įmonę steigiate ne „Baltijos valstybėse“; 

net ir turėdami plėtros Baltijos valstybėse strategiją, 

turite nuspręsti, kurioje šalyje įsikurs bendrovė arba 

stovės gamykla. Prieš priimdami sprendimą turėsite 

susipažinti su kiekviena šalimi atskirai, ir tikėtina, 

kad dėl subjektyvių arba objektyvių priežasčių 

viena jų jums labiau patiks nei kitos. 

Latvija – tai vienas didelis miestas, supamas kaimo vietovių, todėl 

ji atrodo kaimiška ir „liaudiška“. Estijos stilius ir savimonė aiškiai 

orientuota į Šiaurės šalis. Latvijoje ir Estijoje 50–60 proc. vietos 

įmonių įsikūrusios sostinėse. Lietuvoje kitaip, nes čia yra trys 

didmiesčiai, o ūkinė veikla labiau paskirstyta šalies teritorijoje. 

Estija yra tarsi gyvsidabris. Estai nori būti pirmi ir geriausi visose 

srityse. Lietuviai linkę neskubėti, nes „atkaklumas – pergalės 

laidas“, o daugelis juos apibūdintų kaip šiek tiek ryškesnes 

asmenybes (Užupis Taline? Neverta nė kalbėti!). 

Nors Lietuvos ūkio augimas buvo toks pats spartus kaip ir jos 

šiaurinių kaimynių, jis formavo kitokią gyvenseną. Lietuviai 

pirko namus ir butus, o estai ir latviai pinigus leido automobiliams. 

Vienas lietuvių verslininkas pastebėjo, kad lietuviai tik maždaug 

prieš trejus metus pradėjo valgyti kavinėse ir restoranuose, nors 

Latvijoje ir Estijoje valgymas ne namie išpopuliarėjo anksčiau. 

Su rizikos kapitalu dirbantis verslininkas pabrėžė, kad lietuviai 

išnaudojo ne visas skolinimosi galimybes, todėl šalies ūkis labiau 

diversifikuotas ir mažiau prasiskolinęs, ir, be abejo, yra stipresnis 

bei lengviau prognozuojamas arba, kitaip tariant, geriau 

apgalvotas ir patikimesnis. 


Lietuvos keliai geriausi Baltijos valstybėse (ir geresni nei Lenkijoje). 

Kalbant apie Lenkiją, iš dalies dėl ne vieną šimtmetį trukusių 

lietuvių ir lenkų saitų joje formavosi aukštuomenė ir inteligentija, 

o tai turėjo įtakos Lietuvos kultūros raidai. Priešingai, Latvijos ir 

Estijos kultūros kildinamos labiau iš valstietiškų tradicijų. 

Klaipėdos jūrų uostas yra sparčiausiai Baltijos valstybėse augantis 

uostas, pirmaujantis pagal krovos darbų apimtis. Šiuo atžvilgiu jis 

neseniai pralenkė Rygą, Ventspilį ir Taliną. Tai labiausiai į šiaurę 

nutolęs neužšąlantis jūrų uostas Baltijos valstybėse, garsėjantis 

teikiamų paslaugų kokybe. Galbūt todėl, kad tai vienintelis Lietuvos 

uostas ir jam skiriama didelė valstybės parama. Įdomu ir tai, kad 65 

proc. Klaipėdoje perkraunamų krovinių yra lietuviškos kilmės, o tai 

atspindi svarbią aplinkybę – Lietuvoje santykinis gamybos svoris 

BVP struktūroje yra didesnis nei Latvijoje ir Estijoje. 

Iš tikrųjų Lietuva yra savarankiškiausia ir 

visavertiškiausia iš trijų Baltijos valstybių. Joje yra 

trys išsivystę miestai ir žymiai daugiau gyventojų, 

lyginant su Latvija ir Estija. Tai reiškia, kad šalies ūkis 

yra didesnis, o investuojančios bendrovės čia randa 

platesnį darbo jėgos pasirinkimą. 

Be to, Lietuvoje gyvena mažiau rusų tautybės žmonių, jie sudaro 

vos 5 ar 6 proc. gyventojų (Latvijoje jie sudaro apie 30 proc., 

Estijoje – 25 proc. gyventojų) yra geriau integravęsi į visuomenę. 

Tai reiškia, kad Lietuvoje kilo ir toliau kyla mažiau nesusipratimų 

dėl rusų ir nesutarimų su Rusija. Taip pat beveik nėra psichologinio 

diskomforto ar kompleksų bendraujant su Baltijos šalių rusais arba 

Rusijos rusais. Estijai ir Latvijai ne taip pasisekė. 

91

92 

LEPA taip pat atkreipia dėmesį į kitą įdomią aplinkybę: „Lietuva 

tarptautinėje žiniasklaidoje sulaukia daugiau dėmesio nei 

kaimyninės Baltijos šalys. Be to, ji dažniau minima teigiamai. 

Tai parodė paskutinio ketvirčio valstybių žinomumo tyrimas „East 

West Global Index 200“ – vienintelis iki šiol atliktas tyrimas, kaip 

šalys pristatomos žiniasklaidoje. Lietuva šiame pasaulio valstybių 

sąraše užima 54 vietą, žymiai lenkdama kaimynines Latviją 

(117 vieta) ir Estiją (141 vieta), taip pat Slovėniją, Airiją, 

Šveicariją, Japoniją ir kt.“ 

Be to, Latvija, Lietuva ir Estija skiriasi ne tik joms būdingais 

objektyviais ekonominiais veiksniais, bet ir savo dvasia. Tuo jos 

primena Prancūziją, Ispaniją ir Italiją – tris valstybes, kurios taip 

pat yra viena šalia kitos, tačiau nėra laikomos kultūriniu vienetu. 

Dauguma žmonių, kuriems žinomos visos trys šalys, labiau mėgsta 

kurią nors vieną ir joje jaučiasi patogiau. Todėl reikia rasti tuos, 

kuriems labiau patinka Lietuva, ir juos pritraukti padedant suvokti 

tikrąją šalies esmę. 

Jeigu žmonės, kurie dirba su Lietuva, (ir patys lietuviai) sugebės 

įvardyti, koks yra Lietuvos prekės ženklas, jis didins atotrūkį nuo 

„Baltijos valstybių“ darinio. 

Pasirinktos temos turėtų paspartinti ir suaktyvinti šį procesą. 


Baigdami sakome, kad, mūsų manymu, Lietuvą geriausiai pristatyti 

kaip Šiaurės Rytų Europos valstybę arba kaip valstybę, kuri yra 

Šiaurės Rytų Europoje. Tai greičiausias būdas tiksliai nurodyti 

šalies geografinę padėtį, suteikiant emocinį atspalvį, svyruojantį 

nuo neutralaus iki teigiamo. 

Šiaurės Europa asocijuojasi su švara, tvarka, 

pažangumu, šaltumu, natūralumu, patrauklumu 

ir pan., o Rytų Europa atspindi „Naująją ES“, 

spartų augimą ir vis dar besiformuojančią šalį. 

Tad pageidautina ir būtina parodyti abi medalio 

puses. Tai autentiškumas, kurio Lietuva neturėtų 

bodėtis. 

93

94 

„Drąsios šalies“ idėja 

Vyriausybės sudaryta Lietuvos įvaizdžio formavimo komisija 

2008 m. iškėlė ir palaiko „drąsios Lietuvos“ idėją, kurią mes 

vertiname kaip pastangas išskirti tam tikrus mitinius Lietuvos 

praeities aspektus ir pritaikyti juos naujoms aplinkybėms (t.y. 

sumoderninti). Pasak Komisijos, ši idėja visų pirma skirta šalies 

gyventojams (priminti lietuviams, kad jie iš prigimties yra narsūs ir 

drąsūs), kitas jos tikslas – garsinti Lietuvos vardą užsienyje. 

Idėjos autoriai teigia: „Ypač svarbu, kad ši konceptuali idėja darytų 

teigiamą įtaką tolesnei Lietuvos plėtrai. „Drąsios šalies“ idėja galėtų 

paskatinti lietuvius būti drąsiais kaip tik tose srityse, kuriose drąsos 

jiems trūksta.“ 

„Drąsi šalis“ – vadinasi, (koncepcijos autorių žodžiais) „pasirengusi 

priimti iššūkius“, pasižyminti „liberalia bei atvira naujovėms verslo 

aplinka, darbštumu bei aukšta darbo kultūra“. Koncepcija taip pat 

siūlo tam tikrą balso toną, kuris galėtų skambėti nacionaliniuose 

pranešimuose. 

Visa tai stengiantis gali būti pritaikyta praktiškai. Nors sutiksime 

nedaug lietuvių, lengvai atpažįstančių save ar savo šalį minėtoje 

„drąsios šalies“ koncepcijoje, Lietuvos istorijoje, be abejo, 

esama epizodų ir nacionalinio būdo elementų, kuriuos būtų 

galima visiškai pelnytai vadinti „drąsiais“. Taigi „drąsa“ tapo 

gyvybingos ir „romantiškos“ šalies temos dalimi, ir, žinoma, 

ji to verta. 

Vis dėlto, kaip jau matėte, mes galiausiai nusprendėme praplėsti šią 

„drąsios šalies“ idėją ir gerokai papildyti ją elementais, kurie, mūsų 

nuomone, labiau tiktų ir būtų patrauklesni investuotojams. Taip 

suformuotas įvaizdis geriau atspindėtų tikrovę, būtų veiksmingesnis 

ir išsamesnis. Todėl pasirinkome šias pagrindines šio įvaizdžio temų 

poras: gyvybinga bei „romantiška“ (apimanti ir drąsą), ir mąsli bei 

patikima (tam tikra prasme taip pat apimanti drąsą). 

Perfrazuojant Aristotelį, esi toks, kaip nuolat elgiesi. 


„Drąsa“ atsispindi ne žodžiuose, o veiksmuose. Jeigu 

jūsų veiksmai pakankamai drąsūs, galite sakyti, kad 

jums nestinga drąsos. Šiam darbui atlikti ir priemonių 

planui (kuris bus paskelbtas atskirai) įgyvendinti 

reikia drąsos. Tai būtų pagrindinės Lietuvos įvaizdžio 

idėjos – „drąsios šalies“ – įsikūnijimas, gyvas jos 

įrodymas. 

Iš esmės savo darbą, nors ir įvardytą kitais žodžiais, vertiname kaip 

visišką ir gryną bendros „drąsios šalies“ strategijos išraišką. 

O kadangi „drąsios šalies“ idėjos autoriai sutinka, jog „šalis yra 

sudėtinga ir įvairialypė struktūra ir neįmanoma išskirti vienintelės 

savybės, kuri vienodai lemtų sėkmę visose srityse“, tikimės, kad jie 

parems mūsų sprendimą. 

95

96 

„ Norėdamas įgyti 

gerą reputaciją 

stenkis būti 

toks, koks nori 

atrodyti.“ 

Sokratas (469–399 pr. Kr.) 


97

Lietuvos įvaizdžio ateitis 

2009–2011 m. priemonių 

planas 

4

© Jeremy Hildretho nuotrauka

102 

Įgyvendinimo įvadas. 

Pagrindiniai teiginiai ir programos 

administravimo struktūra 

Apibendrindami strategiją primename, kad „Saffron Brand 

Consultants“ Lietuvos ekonominio įvaizdžio formavimo programą 

rekomenduoja grįsti dviem susijusiomis temomis: 

1. Lietuva yra gyvybinga ir „romantiška“ 

2. Lietuva yra mąsli ir patikima 

Šios temos yra išgrynintos. Jos nusako esmę. Tiksliau sakant, tai 

nėra faktai. Nors šios temos – stilizuotos interpretacijos, jos yra 

tikroviškos ir pagrindžiamos faktais. Be to, jos atitinka kriterijus 

(kuriuos išdėstėme ankstesnėje dalyje), nes yra: 

− Esminės – artimos Lietuvos esmei ir pagrindinėms tiesoms 

apie šalį 

− Išskirtinės – nedominuojančios kitose šalyse 

− Intriguojančios – tarsi „kabliukai“, kuriais pritraukiamas 

žmonių dėmesys ir sužadinamas smalsumas 

− Tikros – jas galima pamatyti, pajausti ir patirti, nes jos iš tiesų 

egzistuoja 

− Paaiškinančios – padedančios mokytis geriau suprasti šalį ir 

subtiliai paaiškinančios Lietuvos stipriąsias ir silpnąsias puses 

− Realistiškos – nustatančios lūkesčius, kuriuos galima 

patenkinti arba pranokti 

− Ilgalaikės – svarios, tinkamos ir naudingos ne mažiau kaip 

dešimtmetį 

− Tarpusavyje susijusios – suvokiamos kaip viena kitą 

papildančios ir sąveikaujančios jėgos, kurios dera tarpusavyje 

ir sukuria naujas jėgas. Pavyzdžiui, kaip violetinė spalva 

išgaunama sumaišius raudoną ir mėlyną. 

Esame įsitikinę, kad Lietuvai suformavus ir pelnius 

solidžią mąslios ir patikimos, gyvybingos ir 

„romantiškos“ šalies reputaciją, atsiras potencialių 

investuotojų ir lietuviškų prekių pirkėjų, kurie 

bus pakankamai imlūs visiems konkretiems jūsų 

teiginiams apie Lietuvą arba reklamuojamiems 

pranašumams jų verslui. 

Tad kaip įgyti tokią reputaciją ir suformuoti tokį įvaizdį? 

Jeigu aprašytoje strategijoje išdėstytas teorinis temų pasirinkimo 

pagrindas ir argumentai, tai toliau pateikiamame priemonių plane 

ir gairėse nurodomi konkretūs veiksmai, kaip pabrėžti ir iliustruoti 

pasirinktas temas, o ir jų potemius (67 psl.), Lietuvą pristatant 

tikslinei auditorijai. 

Pirmas svarbus aspektas – kaip kalbate apie Lietuvą. 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 4. Lietuvos įvaizdžio ateitis. 2009–2011 m. priemonių planas 

103

104 

Teiginiai 

Žinoma, kad, be temų, norite populiarinti ir tam tikrus faktus apie 

Lietuvą, kurie susiję su pasirinktomis temomis. Mūsų nuomone, 

kuri atitinka ir remiasi „Ernst & Young“ darbu (jų patarimas 

Lietuvai – stengtis tapti „kūrybiniu Baltijos jūros regiono centru“), 

reikia stengtis skleisti tokią informaciją apie Lietuvą: 

− kad Lietuva yra svarbiausia iš trijų Baltijos valstybių dėl jos 

dydžio, savarankiškumo, stiprios nacionalinės tapatybės, 

įdomios istorijos, pranašesnės infrastruktūros, puikios darbo 

kultūros, ypatingo kultūrinio kūrybingumo, tinkamo valdymo 

ir artumo Rusijai bei Vakarų ir Rytų Europai (taip pat lietuvių 

gebėjimo „laisvai“ ir nevaržomai vykdyti veiklą visose trijose 

sferose); 

− ir kad europinė įmonė (ypač įkurta vadinamajame Baltijos 

jūros regione, tačiau tas pats pasakytina ir apie daugelį 

brandžiose rinkose įkurtų bendrovių) tikriausiai ras čia 

komercinių galimybių – daugeliu atveju net daugiau nei 

Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje arba tokiose Vidurio Europos 

šalyse kaip Vengrija ir Čekija (dėl jų mažiau palankios 

geografinės padėties); 

− ir (kas ne mažiau svarbu) kad tokios įmonės vadovams iš 

užsienio Lietuva, nepaisant keleto jos silpnųjų pusių, tikriausiai 

pasirodys jauki, patogi ir emociškai patraukli vieta veiklai 

vykdyti; vieta, kuri ir neįprasta, ir pažįstama, kad ir iš kur tie 

vadovai būtų kilę. 

Kitas klausimas – kaip tai pasakyti siekiant atkreipti žmonių 

dėmesį ir paskatinti juos veikti? Nerekomenduojame kurti šūkių 

arba devizų, nebent jie būtų labai labai geri (o tokius tikrai sunku 

sugalvoti, jų nepatariama kurti dirbtinai; atsiradus geram šūkiui 

atrodo, tarsi jis būtų materializavęsis natūraliai). 

LEPA (ir šį būdą tikriausiai būtų galima taikyti kitai veiklai, 

pavyzdžiui, turizmo skatinimui) rekomenduojame keturis 

tiesioginės komunikacijos metodus, kuriuos galite tuo pačiu 

metu taikyti skirtinguose kontekstuose: 

1. patrauklus faktų pateikimas arba palyginimas; 

2. faktų pateikimas viena eilute; 

3. drąsūs pareiškimai, pateikiami klausimo forma; 

4. žodžių trejetukai (vietoje šūkio arba šūkių). 

Patraukliai pateiktų faktų arba palyginimų pavyzdžiai: 

− Vilnius, kuriame yra daugiau nei pusė milijono gyventojų, 

yra didesnis už Dubliną, Taliną, Bratislavą ir kitas Europos 

sostines. 

− Lietuvoje vykdoma pusė Baltijos šalių ekonominės veiklos 

(50 proc. BVP). 

− Lietuvos Klaipėdos jūrų uostas didesnis nei visi Airijos uostai 

kartu sudėjus. 

− Lietuva garsėja gintaru, krepšiniu ir lazerių technologijomis. 


105

106 

− Lietuva buvo vienas pagrindinių Sovietų Sąjungos technologijų 

centrų. 

− Gyvenimo lygis Lietuvoje buvo aukštesnis nei Suomijoje 

(1940 m. iki nacių ir sovietų okupacijos), o pagal gyvenimo 

kokybę Lietuva užėmė antrą vietą Šiaurės Rytų Europoje 

(2008 m. „The Economist“ duomenimis). 

Faktų pateikimo „viena eilute“ pavyzdžiai: 

− Lietuva. Arčiausiai Maskvos esanti Europos sostinė: Vilnius. 

− Lietuva. 3,5 milijono gyventojų. 

− Lietuva. Vasarą saulė čia šviečia 18 valandų per parą. 

− Lietuva. Geriausi keliai Šiaurės Rytų Europoje. 

− Lietuva. Antras pagal mažumą turto perskirstymas Europos 

Sąjungoje. 

Drąsių pareiškimų, pateikiamų klausimo forma, pavyzdžiai 

(klaustukas pabaigoje leidžia rinktis labiau provokuojamą teiginį, 

nei bandant pasakyti nenuginčijamą tiesą): 

− Lietuva. Aukščiausia gyvenimo kokybė Šiaurės Rytų Europoje? 

(„The Economist“ teigimu) 

− Lietuva. Svarbiausia Baltijos valstybė? 

− Lietuva. Įdomiausia šalis Baltijos jūros regione? 

− Lietuva. Kitos „Nokia“ namai? 

− Lietuva. Didžiausia XV amžiaus valstybė Europoje; didžiausių 

galimybių šalis Europoje XXI amžiuje? 

Žodžių trejetukų, kuriais glaustai galite pasakyti įvairių įdomybių 

apie Lietuvą, pavyzdžiai: 

− Lietuva: Laisvė. Stabilumas. Fantazija. 

− Lietuva: Kvalifikuota. Patikima. Išradinga. 

− Lietuva: Patogi. Pažįstama. Gyvybinga. 

− Lietuva: Žavinga. Kintanti. Patikima. 

− Lietuva: Provinciali. Pramoninė. Neįprasta. 

− Lietuva: Grožis. Kompetencija. Kūrybingumas. 

− Lietuva: Atvirame ore. Nežinoma. Geriau dirbanti. 

Pateikti teiginiai ir jų „sistemos“ iliustruoja, kaip galima derinti 

faktus ir temas, kurias norite populiarinti, kuriant antraštes, 

sąrašus, ataskaitų pavadinimus, reklaminius skelbimus ir pan. 

Dabar trumpai apžvelgsime struktūrą, kurią reikia sukurti 

Lietuvos nacionalinio įvaizdžio ekonominių ir komercinių aspektų 

plėtojimo programai, o vėliau skirsime dėmesio pagrindinei veiklai, 

kurią rekomenduojame per pirmuosius trejus tokios programos 

įgyvendinimo metus. 


107

108 

Įvaizdžio formavimo programos struktūra ir 

valdymas 

Rekomenduojame pirmų trejų metų programos darbus suskirstyti 

į penkias beveik nuoseklias (bet praktiškai iš dalies sutampančias) 

darbo kryptis: 

1. tapatybės kūrimas (vadovauja LEPA) / tikrinimas ir mokymai 

2. įvaizdžio tyrimas ir vertinimas 

3. tiesioginė ir netiesioginė komunikacija 

4. prekės ženklo eksporto programa Pagaminta Lietuvoje 

5. artimiausių trijų metų reklamos priemonių plano sudarymas 

Priežiūros komitetas 

Siekiant užsitikrinti kuo didesnę paramą ir pagalbą formuojant 

Lietuvos įvaizdį, LEPA rekomenduojame įkurti priežiūros 

komitetą, kuris būtų sudarytas iš LEPA tarybos ir LR Vyriausybės 

kanceliarijos, Ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir 

Investuotojų forumo atstovų. Priežiūros komitetas turėtų pagal 

poreikį rengti posėdžius ir apžvelgti LEPA bei konsultantų darbą, 

tvirtinti ir padėti įgyvendinti pasirinktas iniciatyvas. 

Konsultantų grupės 

Rekomenduojame įkurti dviejų darbo krypčių (komunikacijos 

ir Pagaminta Lietuvoje, arba prekės ženklo eksporto) 

konsultantų grupes. Kiekvieną grupę turėtų sudaryti šeši arba 

septyni specialistai, besispecializuojantys atitinkamoje srityje. 

Šios grupės teiktų konsultacijas dėl darbo krypčių ir patartų 

veiklos vykdytojams, kurie dėl užimamos padėties viešajame ir 

privačiame sektoriuose, gali paspartinti atskirų darbo krypčių 

etapų įgyvendinimą. (Pavyzdžiui, jeigu veikia gintaro dirbinių 

pardavėjų organizacija, jos vadovas turėtų būti Pagaminta 

Lietuvoje darbo krypties konsultantų grupės narys ir padėti 

LEPA bei konsultantams palaikyti ryšį su jo atstovaujamos srities 

specialistais). 

Užsienio konsultacinė bendrovė 

Rekomenduojame pasamdyti užsienio konsultacinę bendrovę, 

kuri, bendradarbiaudama su vietos kūrybine agentūra, artimiausius 

trejus metus prižiūrėtų ir vadovautų darbui. Abi agentūros turi 

turėti dokumentais pagrįstos darbo patirties šiose srityse: 

− Vietovės ženklodara 

− Įmonės ženklodara 

− Nacionalinio eksporto ženklodara 

− Viešieji ryšiai (įskaitant reklamą ir reklamos priemonių 

planavimą) 

− Interneto ir naujosios žiniasklaidos kūrybinis darbas 

Be to, paskirtame konsorciume gali dirbti ir kino filmų gamybos, 

muzikos kūrimo, fotografijos ir pan. specialistai. Konsorciumui 

turėtų priklausyti ir tyrimų agentūra. 

Lietuvai rekomenduojame pasitelkti užsienio specialistus, kurie 

padėtų formuoti šalies įvaizdį ir kurti nacionalinę tapatybę, dėl 

keturių pagrindinių priežasčių: 

Objektyvumo. Siekiant geriau įvertinti įvaizdžio formavimo 

programą labai svarbu išlaikyti atstumą ir į ją pažvelgti iš šono, 

ypač kultūriniais ir politiniais aspektais. Lietuvoje vis dar išlieka 


109

110 

itin nekintama aplinka, todėl patiems įvertinti šalies įvaizdį 

sudėtinga, o vertinimas gali būti netikslus ir iškraipantis tikrąją 

padėtį. Nepakanka patiems lietuviams „įsivaizduoti“, ką kiti 

galvoja apie šalį. Autoritetingą Lietuvos įvaizdžio užsienyje 

niuansų vertinimą geriausiai atliktų užsienio specialistai. 

Programos konsultantais reikėtų samdyti objektyvią konsultacinę 

bendrovę, kuri padėtų išlaikyti tikroviškumą, veiksmingumą ir 

nebūtų saistoma konceptualių apribojimų. Tai gali būti tik 

užsienio bendrovė. 

Lyginamosios analizės. Užsienyje veikiančios agentūros gali 

objektyviau įvertinti ženklodaros ir įvaizdžio kūrimo priemones, 

lyginant su Lietuvos agentūromis. Šios funkcijos sąžiningai 

nepavyks atlikti sistemai priklausančiai organizacijai. Kadangi ši 

veikla susijusi su įsivertinimu, palyginimai su kitomis šalimis gali 

būti iškraipyti ir nepatikimi. Objektyvumas yra svarbiausia. 

Arbitražo. Dar viena svarbi funkcija – išlaikyti blaivų protą 

susikirtus nuomonėms. Neišvengiamai pateksite į situacijas, kurių 

išspręsti negalėsite savo jėgomis. Ilgalaikiam įvaizdžio formavimui 

nepaprastai svarbu aiškus ir šaltakraujiškas dalyko vertinimas. 

Profesionalumo ir unikalių žinių. Kol kas Lietuvoje nėra 

konsultacinių bendrovių, kurios būtų pakankamai kvalifikuotos 

ir turėtų patirties kuriant nacionalinę tapatybę. Tai sudėtingas ir 

daugiaaspektis projektas, kurio įgyvendinimą gali prižiūrėti tik 

organizacija, turinti tokių iniciatyvų vadybos patirties. 

Artimiausių trejų metų (2009–2011) veikla. 

Penkios pagrindinės darbo kryptys 

Antroje šio skirsnio dalyje pateiktose 2012–2014 m. gairėse 

numatyta daug idėjų, kurias galima įgyvendinti anksčiau (ir dėl 

to greičiau pamatyti apčiuopiamų rezultatų), jeigu tik pavyktų 

rasti lėšų ir iniciatyvų vykdytojų. Tačiau dabar pagrindinį dėmesį 

sutelksime į penkias pagrindines 2009–2011 m. darbo kryptis. 

1a darbo kryptis. Tapatybės kūrimas 

Pradžia: iškart / bet kada 

Trukmė: maždaug keturi mėnesiai 

Geriausia, kad visa LEPA komunikacija turėtų būti akimirksniu 

atpažįstama dėl spalvų gamos ir šrifto bei būti įspūdinga. Reikia 

sukurti tinkamą, išsiskiriantį ir vieningą komunikacijos stilių ir 

palaipsniui keisti, kaip Lietuva kalba apie save ir kaip apie ją kalba 

kiti. Be to, jeigu LEPA rodys pavyzdį, kiti juo ims sekti. 

Rekomenduojame sukurti ir (arba) tobulinti šiuos tapatybės 

elementus: 

− spalvų paletę 

− šriftą, galbūt nacionalinį šriftą, kuris priklauso LEPA ir 

naudojamas su LEPA sutikimu 

− spalvingą ir individualią, susidomėjimą keliančią, sumanią ir 

kūrybišką informacijos pateikimo sistemą 


111

112 

− fotografijų stilių (galbūt ir jų biblioteką) 

− daineles arba garso takelius, geriausia džiazo pagrindu 

1b darbo kryptis. Kitų Lietuvos populiarintojų tikrinimas ir 

mokymai 

Pradžia: įgyvendinant 1a darbo kryptį 

Trukmė: tikrinimo – vienas mėnuo, mokymų – iki pat 2011 m. 

pabaigos 

Konsultantai turėtų patikrinti kiekvieną priemonę, kurią Lietuvos 

reklamai naudoja ne tik LEPA, bet ir kitos organizacijos. Jie 

turėtų įvertinti, ką reikėtų patobulinti, ko reikėtų atsisakyti ir ką 

reikėtų daryti papildomai. Prie mūsų minėtų „kitų organizacijų“ 

priskiriame: 

− ambasadas 

− Turizmo departamentą 

− politikus 

− Vyriausybę 

− savivaldybes ir regionus 

− laisvąsias ekonomines zonas 

− Klaipėdos jūrų uosto direkciją 

− didžiausias Lietuvos įmones 

− ir pan. 

Atlikę patikrinimą, konsultantai visoms suinteresuotosioms 

šalims, norinčioms sužinoti arba gauti rekomendacijų, kaip 

geriau pristatyti Lietuvą, ypač kaip investicijoms patrauklią šalį, 

turėtų sudaryti galimybę susipažinti su įvaizdžio formavimo 

priemonėmis. Konsultantų ir LEPA atstovams rekomenduojame 

šiuo tikslu suburti instruktorių komandą, kuri padėtų grupėms 

ir įmonėms, norinčioms prisidėti prie Lietuvos įvaizdžio 

formavimo (kurios kartu gaus ir nemokamų rinkodaros ekspertų 

rekomendacijų). 

2 darbo kryptis. Lietuvos įvaizdžio kaitos ir gerėjimo vertinimas 

ir stebėsena 

Pradžia: kartu su 1a ir 1b darbo kryptimis 

Trukmė: nuo vieno iki dviejų mėnesių (ir dar kartą 2012 m.). 

Kukli tyrimų programa turėtų padėti nustatyti, kaip kinta Lietuvos 

vertinimas, taip pat padėtų semtis idėjų viešųjų ryšių bendrovėmis 

apie Lietuvos įvaizdžio gerėjimą. 

Mūsų manymu, didžiausias tyrimų paradoksas yra toks: kuo 

mažiau iš jų tikėsitės, tuo daugiau naudos gausite. Gudrybė 

paprasta – žmonėms reikia užduoti klausimus, į kuriuos jie gali 

atsakyti, ir būtina suvokti, kad egzistuoja didžiulis skirtumas tarp 

įrodymų, kad kas nors egzistuoja, suradimo bei patvirtinimo ir 

nenuginčijamo to įrodymo. 

Apklausos aprašas 

Apklausti reikėtų tą visuomenės sluoksnį, kuriam gali priklausyti 

daug verslininkų ir potencialių investuotojų (pavyzdžiui, tiktų 

atitinkamos šalies pagrindinio verslo dienraščio skaitytojai). 

Tyrimų bendrovė žinos, kaip pasiekti šią tikslinę grupę, ir 

rekomenduos apklausą rengti telefonu arba internetu. Manome, 

kad kiekvienoje šalyje reikėtų apklausti po kelis šimtus gyventojų. 

Siūlome pasirinkti šias šalis: Daniją, Švediją (ir Norvegiją, jeigu 


113

114 

leidžia biudžetas), Vokietiją bei Jungtinę Karalystę. Taip pat būtų 

įdomūs rezultatai Rusijoje ir Ukrainoje. Jeigu norėsite apklausti 

kitų Baltijos šalių arba Lenkijos gyventojus, reikėtų parengti 

atskirą nuomonės tyrimą, tačiau į tą pačią apklausą galite įtraukti 

papildomas Skandinavijos, Šiaurės šalių ir Europos žemyninės 

dalies valstybes. 

Klausimai 

1. Kuria tvarka rinktumėtės aplankyti išvardytas šalis? 

Latvija Estija 

Lietuva Lenkija 

Slovėnija Serbija 

Atsakymai į šį klausimą turėtų padėti išsiaiškinti santykinę 

Lietuvos padėtį ir patrauklumą, lyginant su kitomis Baltijos 

šalimis, taip pat su kita ES naujoke Pietų Europoje, kuri yra 

tolėliau ir turi silpną, bet šiek tiek teigiamą reputaciją, bei su ES 

nepriklausančia valstybe, kurios įvaizdis nėra labai geras. 

2. Kaip vertinate išvardytas šalis? 

(5 = itin teigiamai, 4 = labai teigiamai, 3 = neutraliai, 2 = 

neigiamai, 1 = itin neigiamai) 

Čekija Ispanija 

Vengrija Lenkija 

Estija Pietų Korėja 

Rumunija Serbija 

Latvija Lietuva 

Atsakymai į šį klausimą parodys, kaip Lietuva vertinama, 

lyginant su konkuruojančiomis valstybėmis. 


115

116 

3. Lietuva priklauso Europos Sąjungai arba ne. Iš kiek 

lažintumėtės, kad ji yra ES narė? 

1 = 0 eurų, 2 = 10 eurų, 3 = 50 eurų, 4 = 100 eurų? 

Bus labai įdomu, kaip respondentai atsakys į šį klausimą. 

Rezultatai yra svarbūs (verti žiniasklaidos dėmesio) ir įdomūs; 

taip pat bus įdomu, kaip pasikeis atsakymai pakartojus 

apklausą. 

4. Su kuo jums asocijuojasi Lietuva? 

[užsirašykite respondento atsakymą] 

Tai galimybė sužinoti įdomios informacijos; tai pasufleruoto 

šalies žinomumo įvertinimas. 

5. Kuris mineralas jums labiausiai asocijuojasi su Lietuva? 

Kvarcas Ametistas 

Gintaras Deimantai 

Atsakymai į šį klausimą parodys, ar gerai žinomas šis esminis 

faktas apie Lietuvą; tai reikšmingumo įvertinimas. 

6. Ar išvardytos savybės tinka tipiniam lietuviui apibūdinti? 

Energingas, drąsus Užsispyręs 

Vertas pasitikėjimo Ekscentriškas 

Mąslus Madingas 

Darbštus, drausmingas Išsilavinęs, kvalifikuotas 

Iš Rytų Europos Gyvybingas 

Pakantus 

Kūrybingas 

Skandinaviškas 

Atsakymai į šį klausimą parodys, ar suprantamai perteikiamos 

abi strategijos temos ir ar strategija duoda rezultatų. 

7. Ar esate buvę Lietuvoje? Jeigu taip, kada paskutinį kartą 

lankėtės? 

Pernai 

Daugiau nei prieš metus, bet ne seniau nei prieš trejus metus 

Daugiau nei prieš trejus metus, bet ne seniau nei prieš 

septynerius metus 

Daugiau nei prieš septynerius metus 

Niekada 

Šis klausimas padės suskirstyti atsakymus į kitus klausimus 

pagal tai, kurie respondentai yra buvę Lietuvoje, ir kurie ne. 


117

118 

8. Šešiabalėje skalėje įvertinkite paskutinį apsilankymą 

Lietuvoje. 

(6 = idealu, 5 = labai gerai, 4 = gerai, 3 = patenkinamai, 2 = 

vidutiniškai, 1 = siaubinga) 

Maistas, kulinarija, restoranai 

Vietos transportas, įskaitant taksi 

Apsipirkimas 

Apgyvendinimo įstaigos 

Kultūra, paminklai, architektūra 

Gamta, gamtinė aplinka 

Kainos 

Švara, infrastruktūra 

Ryšio paslaugos (interneto prieiga, mobilusis ryšys) 

Bendra atmosfera 

Atsakymai į šį klausimą bus labai svarbūs vėlesnėse apklausose, 

kai galėsime stebėti pokyčius. 

9. Ar turite (turėjote) pažįstamų lietuvių? 

Turiu [turėjau] gerą draugą (kelis draugus) 

Šiek tiek pažįstu [pažinojau] vieną lietuvį 

Ko gero nė vieno lietuvio 

Pagrindinė priežastis jau minėta – padės suskirstyti 

respondentus. 

10. Ar Lietuvoje kreiptumėtės į odontologą? 

1 = ne, nebent nebegalėčiau kentėti, 2 = taip, kodėl gi ne? 

Atsakymai į šį klausimą parodys, ar Lietuva laikoma 

išsivysčiusia šalimi. 

11. Ar dažnai perkate lietuviškus produktus? 

Labai dažnai, dažnai, kartais, retai, niekada, nežinau 

Tikėtina, kad iš pradžių bus daugiau neigiamų atsakymų, 

tačiau, jeigu bus įgyvendinama mūsų siūloma PAGAMINTA 

LIETUVOJE programa, per kitą apklausą teigiamų atsakymų 

padaugės. 

12. Jeigu (neduok Dieve) jums prireiktų protezo, kurį 

pasirinktumėte – pagamintą Kinijoje ar Lietuvoje? 

Atsakymai į šį klausimą parodys, ar žmonės yra pasirengę pirkti 

lietuvišką prekę. 


119

120 

13. Įsivaizduokite, kad nusprendėte įsigyti Italijos mados 

namų gaminį (tarkime, batus arba rankinę) ir pastebėjote 

etiketę, ant kurios užrašyta: SUKURTA ITALIJOJE, 

PAGAMINTA LIETUVOJE 

Ar tai jus paskatintų įsigyti gaminį, paskatintų jo atsisakyti ar 

neturėtų jokios įtakos sprendimui pirkti? 

Atsakymai į šį klausimą parodys, ar vartotojams patrauklūs 

kitos šalies gaminiai su lietuviškumo atspalviu. 

14. Kurie iš išvardytų produktų arba jų kategorijų jums 

būtų patrauklesni, jeigu būtų pažymėti ne PAGAMINTA 

KINIJOJE, o PAGAMINTA LIETUVOJE? 

(1 = patrauklesni pagaminti Kinijoje, 

2 = patrauklesni pagaminti Lietuvoje) 

Maisto produktai, pavyzdžiui, sūris 

Elektroniniai ir buitiniai prietaisai (pvz., skrudintuvas arba 

įmantrus radijo imtuvas) 

Drabužiai arba madingi aksesuarai 

Medicinos įranga 

Kosmetika 

Automobiliai 

Juvelyriniai dirbiniai 

Baldai 

Atsakymai į šį klausimą parodys, kokios gali būti santykinės 

Lietuvos stiprybės. 

15. Iš kur gaunate informacijos apie Lietuvą? (pažymėkite 

visus tinkančius atsakymus) 

Iš interneto 

Iš laikraščių ir televizijos 

Esu ten buvęs 

Iš čia gyvenančio (-ių) pažįstamo (-ų) lietuvio (-ių) 

Iš kitų šaltinių 

Sunku pasakyti 

Atsakymai į šį klausimą parodys, kuriais kanalais, žmonių 

manymu, jie sužino apie Lietuvą. 

16. Jeigu jums reikėtų nurodyti madas diktuojančią Europos 

vietą, kaip įvertintumėte Lietuvą išvardytose srityse? 

(5 = aiškiai lenkia europines madas, 4 = šiek tiek lenkia 

europines madas, 3 = tokia pati kaip kitos Europos šalys, 

2 = šiek tiek atsilikusi, 1 = labai atsilikusi) 

Kinas, tapyba, dailė Literatūra 

Muzika (populiarioji ir džiazas) Sportas 

Miestai Mada 

Gamta ir ekologija 

Bendra gyvenimo kokybė 

Verslas ir prekyba 

Atsakymai į šį klausimą parodys galimybes, kuriomis Lietuva 

gali pasinaudoti. 


121

122 

17. Kuris iš pateiktų teiginių tiksliausiai apibūdina Lietuvos 

vaidmenį Europoje? 

(ne daugiau kaip 2 atsakymai) 

Vakarietiška šalis rytietišku veidu 

Savotiška „Naujosios Europos Airija“ 

Teigiama, pažangi įtaka 

Stabdys 

Nors klausimas tiesmukas, įdomūs atsakymai bus naudingi 

reklamai. 

18. Ar išvardytos savybės tiksliai apibūdina Lietuvą? 

(4 = labai tiksliai, 3 = gana tiksliai, 2 = iš dalies, 1 = vargu arba 

visiškai ne) 

Moderni europietiška Religinga 

Saugi Laisvosios rinkos 

Sparčiai besikeičianti Įdomi aplankyti 

Tinkama verslui 

Liberali ir stabili 

Agrarinė 

Atsakymai į šį klausimą padės pamatyti, kaip vertinama 

Lietuva. 

19. Taip ar ne: „Skype“ sukūrė lietuviai 

Jeigu didelė dalis respondentų atsakys maną, kad „Skype“ sukūrė 

lietuviai, tai tiks šmaikščiai reklamai Baltijos šalyse. 

20. Yra žinoma, kad sovietų valdymo laikais Lietuva 

buvo vienas iš pagrindinių SSRS technologinių centrų. 

Jeigu būtumėte vadovas ir Lietuvoje ieškotumėte tyrimų 

laboratorijos, kuri jums galėtų teikti paslaugas, ar dėl šios 

aplinkybės Lietuva jums atrodytų patrauklesnė, mažiau 

patraukli ar tai nebūtų svarbu? 

Atsakymai į šį klausimą parodys, ar Lietuvos sovietine praeitimi 

verta pasinaudoti reklamuojant šalį. 


123

124 

Pakartosime, kad tyrimas būtų atliekamas pradėjus įgyvendinti 

programą (ir pakartotas po trejų metų), o jo rezultatus bus galima 

panaudoti formuluojant komunikacijos taktiką. 

3 darbo kryptis. Tiesioginė ir netiesioginė komunikacija 

Pradžia: po 1a darbo krypties (tapatybės kūrimas) ir po pirmosios 

apklausos, atliktos įgyvendinant 2 darbo kryptį (tyrimai) 

Trukmė: treji metai 

Sukūrus šalies tapatybę, jos pagrindu galima rengti dviejų rūšių – 

tiesioginę ir netiesioginę – komunikaciją, kuri svarbi formuojant 

Lietuvos ekonominį įvaizdį (ir visus kitus šalies įvaizdžio aspektus). 

Prie tiesioginių komunikacijos formų priskiriamos interneto 

svetainės, kurios priklauso Lietuvai (ypač LEPA) ir yra jos 

tvarkomos, LEPA ir kitų organizacijų leidiniai bei literatūra, LEPA 

ir kitų organizacijų perkama reklama, Lietuvos stendai ir paviljonai 

konferencijose bei parodose. 

Prie netiesioginių komunikacijos formų priskiriami viešieji ryšiai 

ir ryšiai su žiniasklaida, renginiai ir konferencijos (įskaitant 

pasirinkimą, kuriuose renginiuose ir konferencijose dalyvauti), 

taip pat kitos iniciatyvos ir veikla, kuria Lietuvos vardas 

populiarinamas ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Programa 

Pagaminta Lietuvoje taip pat yra netiesioginės komunikacijos 

forma, tačiau šiame priemonių plane ją pristatome kaip atskirą 

darbo kryptį. 

Tiesioginė komunikacija 

Teiginius (tai yra, ką sakyti) apibūdinome priemonių plano 

pradžioje. Dabar trumpai pakalbėsime apie tai, kur juos dėti. 

Akivaizdu, kad juos sakysite interneto svetainėse, kurias prižiūrite 

(ir kurias prižiūri institucijos, kurioms galite daryti įtaką). 

Akivaizdu, kad juos sakysite savo leidinukuose. Papildomai 

rekomenduojame rinktis šiuos leidinius ir vietas reklamai: 

− Lietuvos nacionalinė žiniasklaida, kurioje galite pabrėžti 

Lietuvos pasiekimus ir pranašumus, juos apibūdindami 

prekės ženklo strategijoje numatytu būdu (taip pat žr. gairėse 

pateiktą pirmą idėją „Šalyje pradėkite įgyvendinti nacionalinės 

tapatybės programą“). 

− Vilniaus oro uosto grindys (kur šiuo metu yra užrašai SVEIKI 

ATVYKĘ, skirti Europos kultūros sostinei) 

− plakatai ir reklaminės juostos pasirinktuose Skandinavijos ir 

Šiaurės šalių (t. y. Baltijos jūros regiono) oro uostuose siekiant 

reklamuoti tiesiog Lietuvos vardą, o ne kurį nors konkretų 

aspektą; 

− specializuoti leidiniai, kuriuose būtų reklamuojamas koks 

nors konkretus Lietuvos aspektas ir kartu pateikiama šiek tiek 

bendros informacijos apie Lietuvą. 

Nerekomenduojame brangios Lietuvos „prestižo kūrimo reklamos“, 

kurią renkasi daugelis šalių. Jai priskiriama užsakomoji reklama, 

skelbiama „The Economist“ arba CNN. 


125

126 

Netiesioginė komunikacija 

Prie netiesioginės komunikacijos priemonių priskiriamos 

konferencijos, iniciatyvos, viešieji ryšiai ir ryšiai su žiniasklaida. 

Pagrindinė mūsų bendrovės rekomenduojama netiesioginės 

komunikacijos iniciatyva – kitoje dalyje (darbo kryptyje) aprašyta 

programa Pagaminta Lietuvoje. 

Rekomenduojame LEPA dalyvauti šiose konferencijose ir mugėse: 

− MIPIM (Kanų nekilnojamojo turto parodoje) 

− tarptautinėje parodoje „Hannover Messe“ 

− Pasaulinės investicijų skatinimo agentūrų asociacijos (WAIPA) 

investicijų konferencijoje 

− Pasaulinėje investicijų konferencijoje „La Baule“ 

− įvairiose vietos ženklodaros ir investicijų skatinimo 

konferencijose, ypač tose, kuriose lietuviai turėtų galimybę 

pasisakyti arba pristatyti sėkmingus projektus. Tada dalyvavimą 

jose būtų galima reklamuoti viešųjų ryšių kampanijoje 

(pvz., portale lithuania.lt arba LEPA interneto svetainėje galite 

skelbti „Vardenis Pavardenis tokioje ir tokioje konferencijoje 

kalba apie šį esminį Lietuvos pasiekimą“ ir parodyti kalbos 

vaizdo įrašą). Mums nėra žinomos jokios nuolatinės, 

kasmetinės, bendros tokio pobūdžio konferencijos, tačiau 

spėjame, kad Lietuvos atstovus būtų naudingiau siųsti į 

specializuotas konferencijas, skirtas toms sritims, kuriose 

Lietuva yra nemažai pasiekusi arba kuriose Lietuva gali 

pristatyti ką nors apčiuopiamo ir įdomaus (pavyzdžiui, 

specializuotose lazerių ar medicininio turizmo parodose). 

Be to, žinome, kad 2009 m. birželio mėn. Vilniuje įvyks Pasaulinis 

investicijų forumas. Jį turėtumėte vertinti kaip galimybę pristatyti 

Lietuvą ir imtis specialių priemonių siekdami supažindinti forumo 

dalyvius ir akredituotus žurnalistus su šalies įvaizdžio temomis. 

Viena iš galimų priemonių – pasirinkti konferencijos pranešėjus. 

Šiuo atveju rekomenduojame rinktis ne pasaulinę garsenybę, 

kiekviename renginyje kalbančią apie tą patį, o mažiau žinomą 

asmenį, kuris natūraliai ir autentiškai pristatytų Lietuvą palaikančią 

poziciją ir kuris mokėtų sudominti auditoriją. Manome, kad tam 

puikiai tiktų tokie žmonės kaip rizikos kapitalo investuotojas 

Steve'as Jurvetsonas („Skype“ populiarinęs „estas“). 

Kitame darbo etape konsultantai galėtų teikti rekomendacijas LEPA 

dėl dalyvavimo konferencijose ir rinkų, kuriose reikėtų reklamuoti 

Lietuvą (ir kaip šioms rinkoms pritaikyti komunikaciją). 

Žinome, kaip svarbu reklamuotis internete, todėl kitame etape 

konsultantams rekomenduojame parengti konkrečias reklamos 

internete priemones – virusinės rinkodaros priemones, paieškos 

sistemos optimizavimo darbus – ir tiesiog organizuoti tinklaraščių 

autorių darbą, nuorodas į kitus tinklaraščius ir pan. Taip pat 

reikėtų įvertinti galimybę rengti nemokamas keliones į Lietuvą tam 

tikrų tinklaraščių autoriams arba žurnalistams (pvz., amerikietę, 

rašančią tinklaraštį apie užsakomąsias paslaugas ir išreiškusią 

susidomėjimą Baltijos valstybėms, pasikviesti nemokamai atvykti į 

Lietuvą ir supažindinti ją su šalimi). 


127

128 

Stebėkite, ką sakote 

Be to, manome, kad būtina pradėti kontroliuoti, kaip kalbate apie 

Lietuvą, taip pat pabandyti daryti įtaką kitų (spaudos) kalbai apie 

Lietuvą. 

Rekomenduojame išsiugdyti tokį įprotį – tikrinti visą rašytinę 

komunikaciją ir stebėti, ar ji tinkamai atspindi ir perteikia abi 

šios strategijos temas. Tuo tikslu galima orientuotis į teiginius, 

kurių pavyzdžiai buvo pateikti aprašant tiesioginės komunikacijos 

priemones. Be to, siūlome rekomenduoti žodį „Baltijos“ vartoti tik 

kalbant apie geografines, gamtines arba tam tikras komercines temas. 

Taip pat manome, kad jums reikėtų vykdyti žiniasklaidos stebėtojų, 

kurie bendrauja su laikraščiais, žurnalais ir tinklaraščiais, 

priežiūrą ir siekti, kad būtų ištaisyti straipsniuose arba diskusijose 

apie Lietuvą pateikti iškraipyti faktai (nors tai daug pastangų 

reikalaujantis darbas, jis atsipirks ateityje; tam kitose šalyse galite 

pasitelkti savanorius, kurie nori padėti; pavyzdžiui, užsienyje 

gyvenantys lietuviai galėtų stebėti vietos žiniasklaidos pranešimus). 

Užsienio spaudoje ir naujienų agentūrų pranešimuose 

bene labiausiai įgrisęs leitmotyvas, kuris atrodo lyg kokia 

neišvengiamybė, yra priminimas, kad Lietuva – „nuo Sovietų 

Sąjungos atskilusi respublika“. Pasirodžius tokiai informacijai 

reikėtų susisiekti su naujienų agentūra ir paaiškinti, kad šalis 

siekia atsikratyti asociacijų su šiuo faktu, nors jis yra teisingas ir 

juo Lietuva didžiuojasi, ir pasiūlyti kitame straipsnyje apie Lietuvą 

užsiminti, kad ji yra „sparčiai besivystanti Šiaurės Rytų Europos 

šalis, 1990 m. atgavusi nepriklausomybę ir 2004 m. įstojusi į 

Europos Sąjungą“. 

4 darbo kryptis. Programa PAGAMINTA LIETUVOJE 

Pradžia: kuo greičiau, įgyvendinant 1 darbo kryptį arba ją 

įgyvendinus 

Trukmė: treji metai 

Jeigu žmonėms yra žinomi konkrečioje šalyje pagaminti produktai, 

tikėtina, kad jiems ta šalis atrodys svarbi. Šiuo metu Lietuva neturi 

garsių eksportuojamų prekės ženklų ar produktų linijų, tačiau 

užsienyje galėtų išgarsėti kai kurios jos pramonės šakos, amatai ir 

gaminiai. 

Rekomenduojamos programos Pagaminta Lietuvoje sudėtinės 

dalys: 

− eksportuojami produktai aiškiai ir sumaniai žymimi kaip 

lietuviški. (Sakydami sumaniai turime galvoje, kad toks 

žymėjimas vartotojams turi ką nors sakyti apie Lietuvą arba 

labiau patraukti jų dėmesį nei kilmės nuoroda „lietuviškas 

gaminys“. Pavyzdžius pateikėme mūsų rekomendacijose 

dėl tiesioginės komunikacijos.) Tam reikės glaudaus 

bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi; 

− sukuriamas ženklas Pagaminta Lietuvoje. Kaip pavyzdį 

galime pateikti Naujosios Zelandijos paparčio lapo logotipą, 

kuris idealiai dera su platesne vaizdine schema, tačiau skirtas 

būtent prekėms, kurių kilmės šalis Naujoji Zelandija, 

ženklinti. Rekomenduotumėme sukurti bent jau pagrindinę 

kokybės schemą, kuri būtų derinama su ženklu ir užtikrintų 

tam tikrą kontrolę ir objektyvumą – kada, kur ir kaip 

naudojamas ženklas; 


129

130 

− identifikuojami pagrindiniai Lietuvos eksporto prekių 

ženklai ir remiamas tolesnis jų plėtojimas. Manome, kad 

nacionaliniams interesams būtų geriausia, jeigu trys lietuviški 

pasaulinės klasės arba savo kategorijoje geriausi prekės ženklai, 

net jeigu jie priskiriami prie nišinės srities, būtų remiami 

siekiant juos išpopuliarinti tarptautinėse rinkose; 

− sukuriamos savitos dovanėlės, suvenyrai ir daiktai – iš gintaro, 

medaus, lino, tinkamai įpakuoti ir pavadinti. LEPA neturėtų 

prisiimti ilgalaikės atsakomybės už šią priemonę, tačiau 

turėtų prižiūrėti, vadovauti ir finansuoti pirminę iniciatyvą, 

pasitelkdama kūrybinius konsultantus. Gražių nacionalinių 

suvenyrų sukūrimas yra per daug svarbus Lietuvai, kad tai būtų 

palikta likimo valiai; 

− FlyLAL lojalumo programa buvo pavadinta „Gintarinės 

mylios“. Manome, kad ir daugiau programų Lietuvos verslo 

padangėje turėtų būti pavadintos „Gintarinėmis _______“ 

arba turėtų kokias nors sąsajas su gintaru. Po kelerių metų 

gintaras užsieniečiams, ypač europiečiams, turėtų tapti viena 

pagrindinių asociacijų su Lietuva. 

5 darbo kryptis. Parengti artimiausių trejų metų žiniasklaidos 

priemonių planą 

Pradžia: baigiantis pirmajam trejų metų laikotarpiui 

Trukmė: keletas savaičių 

Paskutinysis darbas, kurį baigiantis šiam trejų metų laikotarpiui 

turi atlikti projektą įgyvendinantys konsultantai – kartu su 

LEPA ir kitais projekto dalyviais (įskaitant ministerijas) parengti 

artimiausių trejų metų priemonių plano projektą ir kaip išeities 

tašką naudoti toliau pateiktas gaires, atsižvelgiant į tuometines 

realijas. 


131

Lietuvos įvaizdžio ateitis. 

2012–2014 m. gairės 

5

© Jeremy Hildretho nuotrauka

136 

Labai konkrečių rekomendacijų pateikti negalime, nes kalbame 

apie laikotarpį ateityje. Tačiau jos susijusios su tomis sritimis, 

į kurias, esame įsitikinę, būtų naudinga įsigilinti formuojant 

ekonominį šalies įvaizdį. 

LR Vyriausybės kanceliarija dokumente „Lietuvos pristatymo 

pasaulyje strateginio marketingo koncepcija“ (2008 m. sausio 24 d.) 

teigia, kad „Lietuva seniai nėra pateikusi pasauliui iš tikrųjų įdomių 

naujienų.“ Vienas iš šio laikotarpio uždavinių – pakeisti padėtį ir 

pabandyti užtikrint, kad įdomios naujienos prisidėtų prie įvaizdžio 

strategijos ir su ja derėtų. 

Todėl šioje dalyje pateiktos rekomendacijos turėtų padėti Lietuvai 

imtis tinkamų simbolinių veiksmų ir apskritai sąmoningiau pradėti 

kontroliuoti įspūdžius, kuriuos šalis palieka žmonėms, visų pirma 

investuotojams ir verslo plėtra suinteresuotosioms šalims. 

Be to, ateityje vis daugiau Lietuvos kultūros aspektų subręs 

„premjerai“ Europos arba pasaulinėse arenose. Todėl kai kurias 

priemones reikėtų atidėti keleriems metams, o ne pradėti jas taikyti 

jau dabar. Yra ir tokių, pavyzdžiui, pirmininkavimas Europos 

Sąjungai, kurių neįmanoma paspartinti, ir reikia tiesiog sulaukti 

tam tikros dienos. Tačiau daugelį priemonių, kurias siūlome 

šioje dalyje, pavyzdžiui, Lietuvai skirtą tapatybės programą ir 

medicininio turizmo skatinimą, galima pradėti įgyvendinti 

anksčiau, jeigu pavyks užtikrinti jų finansavimą ir rasti iniciatyvų 

vykdytojus. 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 5. Lietuvos įvaizdžio ateitis. 2012–2014 m. gairės 

Svarbi pastaba 

Daugelis mūsų rekomendacijų nėra privalomos 

kuriant šalies ekonominį įvaizdį, tad šios veiklos 

sritys labiau tinkamos ne LEPA, o kitai organizacijai 

(vadovaujant LEPA arba ne). Tačiau skubame 

pabrėžti, kad, mūsų manymu, šios rekomendacijos 

tiesiogiai ir teigiamai prisidėtų prie Lietuvos 

ekonominio įvaizdžio kūrimo. 

1 idėja. Šalyje pradėkite įgyvendinti Lietuvos 

tapatybės ir savimonės programą 

Ne kiekvienai šaliai pavyksta tai padaryti veiksmingai. Tačiau 

Lietuva yra pakankamai maža, o lietuviai nestokoja patriotiškumo, 

tad programa tikrai gali pasiteisinti. 

Iš kandidatų, kurie nėra diplomatai ar politikai, atrinkite ir 

parenkite Lietuvos „prekės ženklo“ ambasadorius. Išmokykite juos, 

kokiais žodžiais kalbėtis su užsieniečiais apie Lietuvą ir kokius 

vaizdinius (faktus) jiems pateikti. Kai kuriuos jų pasamdykite – 

mokėkite jiems atlygį, už kurį jie teiktų dovanas žmonėms, ir pan. 

Populiarinkite nacionalinę tapatybę. Kiekvienas lietuvis žino, kad 

cepelinai – nacionalinis Lietuvos patiekalas. O kas gi yra Lietuvos 

kultūros, pramonės, istorijos „cepelinai“? Lietuviai nelinkę apie 

tai kalbėti, nors turėtų. Reikėtų pasistengti žmones išmokyti, ką 

jie turėtų sakyti. Byloti apie gerus, tikrus, įdomius dalykus. Reikia 

išmokyti žmones prisistatyti – kaip papasakoti, kas yra Lietuva ir 

kur ji yra. 

137

138 

Galite paprašyti, kad garsus ir gerbiamas lietuvis parašytų 

„nacionalinį scenarijų“ arba parengtų sąrašą žmonėms, apie ką 

kalbėti keliaujant. Taip pat galite transliuoti plačiajai visuomenei 

skirtus reklaminius klipus (socialinė reklama Lietuvoje populiari; 

matėme reklamą televizijoje ir Vilniaus apylinkėse). Parodykite, 

kad Lietuvoje lietuviams gera gyventi. Strategijai skirtoje dalyje 

minėjome, kad „savivoka nulemia mūsų gyvenimą“, todėl padėjus 

lietuviams suvokti, kad tam tikri dalykai tikrai vyksta jų šalyje, 

sukuriamas spaudimas, skatinami gerieji pokyčiai. Tai tarsi siekis 

vienos mylios (1,6 km) nuotolį įveikti greičiau nei per keturias 

minutes: kai tik žmonės suvokia, kad tai įmanoma, ateina masinių 

pasiekimų ir pokyčių era. 

2 idėja. Populiarinkite madą 

Lietuva jau dabar turi neblogą reputaciją mados pasaulyje, todėl 

reikėtų stipriai skatinti tolesnę pažangą. Mada apie šalį formuoja 

tik teigiamą nuomonę ir didina jos patrauklumą ne vien mados 

srityje. Dar daugiau, mada ne tik reklamuoja kultūrą, bet ir yra 

svarbi verslui. Manome, kad Lietuvą reklamuojant naudingiausi, 

ypač iš pradžių, būtų šiuolaikiški ir itin stilingi mados kūrėjų 

darbai iš gintaro ir lino. Tačiau visos lietuvių manekenės arba 

mados kūrėjai, galintys išgarsėti užsienyje, būtų ypač naudingi, nes 

juos lydinti sėkmė turėtų tiesioginės įtakos vertinant Lietuvą kaip 

elegantišką, stilingą, madingą, patrauklią, išsivysčiusią, normalią ir 

pan. šalį. 


3 idėja. Kuo geriau išnaudokite krepšinį 

ir džiazą (bei kitą muziką) 

Nors krepšinis ir džiazas tiesiogiai niekaip nesusiję su investavimo 

Lietuvoje galimybėmis, jais galima pasinaudoti populiarinant šalį. 

Tikėtina, kad būtent dėl krepšinio ir džiazo žmonių sąmonėje 

atsiras „aplankas“ Lietuva (apie tai kalbėjome pristatydami 

strategiją), ir jame bus galima kaupti kitą informaciją apie Lietuvą. 

Rekomenduojame Lietuvai siekti tapti tam tikru Europos arba 

pasauliniu krepšinio centru. Būtų gerai, jeigu Lietuva daug 

pasiektų arba išgarsėtų ugdydama krepšininkus, nes sportininkų 

treniravimas ir vadybos menas turi sąlyčio taškų. Krepšinį taip 

pat galima būtų naudoti kaip pirmąjį žingsnį garsinant Lietuvą 

apskritai, tarkime, suburiant „Vilniaus keliauninkų“ krepšinio 

triukų trupę (pasinaudojus Amerikos „Harlem Globetrotters“ 

trupės pavyzdžiu). Ir, žinoma, garsindami krepšinį bei 

įgyvendindami viešųjų ryšių iniciatyvas galėsite pasinaudoti tuo, 

kad 2011 m. šalyje vyks Europos krepšinio čempionatas. 

Krepšinis Lietuvą garsina labiau nei džiazas, tačiau manome, 

kad džiazas taip pat yra viena pagrindinių šalies populiarinimo 

galimybių. Kadangi džiazas – rafinuota, kūrybiška ir prieinama 

meno forma, ji itin tinka gyvybingos ir „romantiškos“ Lietuvos 

įvaizdžiui perteikti. Reikėtų remti ir populiarinti įvairius Lietuvoje 

139

140 

vykstančius džiazo festivalius, kol jie įgis vardą muzikos pasaulyje 

ir leis pritraukti garsių atlikėjų. Be to, yra galimybė rengti 

muzikinius mainus su kitomis šalimis ir džiazą pasirinkti Lietuvos 

„garso takeliu“, kaip rekomenduojama kuriant reklaminius filmus 

(net ir skirtus investicijų skatinimui). Visas šias galimybes reikia 

įvertinti ir finansuoti, kiek tai įmanoma. 

Rekomenduojame pasikviesti muzikos ženklodaros specialistą, 

pavyzdžiui, Niujorke dirbantį muzikos prodiuserį Paulą Hecką. Jis 

siūlo ne vieną paprastą būdą, padėsiantį ne tik šaliai arba miestui 

reklamuotis, bet ir kurti savo tapatybę pasitelkus muziką. 

Muzikos festivaliai. „Tai puikūs renginiai, suteikiantys galimybę 

pristatyti vietos muzikinę kultūrą ir muzikos paveldą. Teksaso 

valstijos Austino miestas užima pirmąją Kūrybinio indekso, 

aprašyto knygoje „The Rise of the Creative Class“, vietą dėl jame 

vykstančio „South by Southwest“ muzikos festivalio. Kukliai 

prasidėjęs, šis festivalis išaugo į vieną svarbiausių tarptautinių 

roko muzikos renginių, kurio metu sudaromi sandoriai. Jis pavertė 

Austiną visus metus dirbančiu kūrybinės veiklos centru, į jį 

persikėlė ne tik daugelis muzikos vadybos ir renginių organizavimo 

įmonių, bet ir atlikėjų. Be muzikos festivalio, pradėjus rengti ir 

filmų festivalį pavyko padidinti Austino prekės ženklo vertę, nes 

miestas tapo pasauliniu nepriklausomų filmų kūrėjų traukos 

centru.“ 

Miestų sandūra. „Vienas iš šio muzikos festivalio variantų, 

pristatantis tam tikrą dviejų miestų kultūrinį dialogą. Netrukus 

Niujorko NYC festivalyje bus pristatytas Paryžius. Tai puiki idėja 

naują auditoriją supažindinti su energija trykštančiu Prancūzijos 

urbanistiniu menu: hiphopo, breiko šokėjų pasirodymais, 

grafiti – kuriamais Prancūzijos menininkų, – atiduodant duoklę 

niujorkietiškoms visų šių meno formų šaknims.“ 

Muzikos eksportas. „Daugelį metų Prancūzijos popmuzika nebuvo 

rimtai vertinama. Tačiau nauja menininkų karta, kuriai priklauso 

„Daft Punk“, „Air“, „Dimitri From Paris“, „Les Nubians“ ir daugelis 

kitų atlikėjų, ir augančios jų gerbėjų gretos visame pasaulyje pradėjo 

keisti šią nuostatą. Prie minėtų atlikėjų tarptautinės šlovės labiausiai 

prisidėjo Prancūzijos muzikos eksporto biuras – valstybės įstaiga, 

padedanti Prancūzijos menininkams siekti populiarumo užsienyje. 

Ar patikėsite, jei pasakysiu, kad Švedija yra trečia pagal dydį 

muzikos eksportuotoja po JAV ir JK? To priežastis – ne tik perleisti 

ABBA įrašai, bet visiškai nauja puikių atlikėjų karta, išpopuliarinta 

itin organizuotai veikiančios Švedijos muzikos eksporto bendrovės 

„ExMS“. Nors kitose Europos šalyse taip pat veikia muzikos 

eksporto biurai, nė vienam jų nepavyko šios srities paversti tikra 

aukso kasykla, kaip tai padarė Švedija.“ 

P. Heckas tęsia: 


„Teoriškai visos šios idėjos yra puikios, tačiau jų įgyvendinimas visų 

pirma priklauso nuo darbo su žmonėmis ir konkrečių veiksmų. 

141

142 

Tokia šalis kaip Lietuva galėtų kurti paprastus, nuotaikingus ir daug 

lėšų nereikalaujančius pristatymus. Pavyzdžiui, trumpus filmukus 

„YouTube“, kuriuose žymus muzikos atlikėjas supažindintų su šalies 

kultūros reiškiniais. Jie turi būti informatyvūs ir, pageidautina, 

įdomūs. 

Muzika ir atlikėjai žavi tuo, kad jie atstovauja tam tikrai vietai, kuri, 

jų namai, paprastai vienaip ar kitaip atsispindi jų kūryboje arba ją 

formuoja. Jų gimtinė pristatoma atlikėjams ir jų muzikai keliaujant 

po pasaulį – virtualioje erdvėje arba rengiant koncertinius turus. 

Tai neįtikėtinas resursas, jeigu Lietuva pasirengusi tai įžvelgti.“ 

4 idėja. Parenkite mokymo programą kūrybos 

ir paslaugų sektorių atstovams 

Ženklodaros specialistams svarbūs „sąlyčio taškai“ – vietos, kur 

vyksta vartotojų ir prekės ženklo sąveika. Prie pagrindinių sąlyčio 

taškų dažnai priskiriama reklama, interneto svetainės ir prekės 

ženklu žymimų produktų arba paslaugų naudojimas. 

Vietai ir jos lankytojams vietiniai gyventojai yra itin svarbus sąlyčio 

taškas, o viešbučių ir restoranų darbuotojai, be abejo, yra pats 

svarbiausias keliautojų sąlyčio taškas. 

Būtent todėl vietovių ženklodaroje sparčiai įsigalėja tendencija 

viešbučių ir restoranų aptarnaujantį personalą (taip pat taksistus ir 

kitus) išmokyti palikti geriausią įspūdį ir kuo paslaugiau aptarnauti 

lankytojus (gilinant jų žinias apie lankomą vietą). Tokia praktika 

taikoma, pavyzdžiui, Kalifornijos valstijos Santa Monikos kurorte, 


ją taikyti rekomendavome keliems klientams, įskaitant ir Šiaurės 

Airijos turizmo tarybą. Tą patį rekomenduojame ir Lietuvai. 

Kadangi kitas svarbus sąlyčio taškas yra visų rūšių reklama 

(tiek pačios vietos, tiek joje veikiančių bendrovių reklamavimas), 

naudinga atitinkamai parengti ir reklamą kuriančių agentūrų 

darbuotojus. Galima netgi sudaryti patvirtintą sąrašą asmenų 

ir agentūrų, kurios gali nemokamai arba už atlygį konsultuoti 

Lietuvos įmones arba organizacijas, teikti joms informaciją apie 

Lietuvos „prekės ženklą“. 

5 idėja. Susisiekite su emigravusiais lietuviais 

Vienas iš pagrindinių Pietų Afrikos nacionalinės tapatybės 

programos uždavinių buvo užmegzti ryšius su emigravusiais šalies 

gyventojais ir pasistengti juos susigrąžinti. Galima numanyti, 

kad panaši iniciatyva Lietuvoje susilauktų daugiau sėkmės, nes 

susidarėme įspūdį, jog Lietuvoje ir kitose Europos šalyse sutikti 

lietuviai linkę gyventi Lietuvoje (net jeigu šiuo metu yra išvykę). 

Kaip ir kitos ES naujokės, Lietuva neišvengė tam tikro protų 

nutekėjimo, kuris nesiliauja iki šiol. Todėl visų pirma turėtumėte 

užmegzti ryšius su į užsienį išvykusiais lietuviais ir subtiliai „pasėti“ 

grįžimo į gimtinę „sėklą“. Sugrįžę emigrantai išties gali daug 

nuveikti. Sužinojome, kad jie grįžta įgiję daugiau pasitikėjimo. 

Geria mažiau degtinės. Valgo liesesnį maistą. Jie grįžta ir skatina 

darbdavius imtis teigiamų reformų. 

143

144 

Antra, neturite pamiršti ir lietuvių, kurie ruošiasi palikti šalį. Vargu 

ar jums pavyks juos sulaikyti, ir tikriausiai nereikėtų net bandyti. 

Bet kaip ir bendraudami su užsienyje jau gyvenančiais lietuviais, 

turėtumėte juos skatinti anksčiau ar vėliau sugrįžti. 

Trečia, tarp lietuvių kilmės žmonių – vien Jungtinėse Valstijose jų 

yra apie milijoną, – kurie nė negalvoja persikelti į Lietuvą, vis tiek 

yra tikrų patriotų, galinčių savanoriškai padėti formuoti Lietuvos 

įvaizdį. 

Galiausiai reikėtų pagalvoti apie galimybę Lietuvoje gyvenančius 

užsieniečius įtraukti į šalies tapatybės formavimo iniciatyvas. 

6 idėja. Plėtokite medicininį turizmą 

Kaip suprantame, į Lietuvą jau dabar atvyksta nemažai žmonių, 

norinčių pasidaryti plastinę operaciją, nes čia dirba kvalifikuoti 

gydytojai, teikiamos vakarietiškos paslaugos, o kainos nėra 

aukštos. Panašu, kad Lietuvos ekonominis įvaizdis, kurį norite 

sukurti, puikiai dera – kitaip tariant, papildo ir yra papildomas – 

su klestinčiu medicininio turizmo verslu. Mes ne pirmieji, į tai 

atkreipę dėmesį. 

Šį argumentą galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: 2009 m. sausio 

mėn. Konservatorių partija apkaltino Leiboristų partiją dėl 

ligoninės lovų trūkumo Jungtinėje Karalystėje atkreipdama dėmesį, 

kad Britanijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 389 lovos, o senoje 

geroje Lietuvoje šis skaičius yra dvigubai didesnis (801). 

7 idėja. Renkite dizaino konkursą 


Tai neturėtų būti konferencija, kurioje dalyvautų tik Lietuvos 

studentai, agentūros ir laisvai samdomi dizaineriai. Konkursas 

turi būti tarptautinis, o vertinimo komisijos nariai turi būti ne 

tik iš Lietuvos. Pakvieskite pasaulinio garso dizainerių, jaunų ir 

mažiau žinomų, ir be abejo Lietuvos kūrėjų. Kiek mums žinoma, 

Rytų Europoje nėra rengiami svarbūs tarptautinio lygio dizaino 

konkursai. Dalyvių skaičiui išaugus iki daugiau nei keli šimtai 

ir konkursui įgijus pripažinimą, galite pagalvoti apie galimybę 

pakviesti žmones aplankyti į prizines vietas pretendavusių 

dizaino eksponatų parodą Vilniuje. 

8 idėja. Kvieskite filmavimo grupes į Lietuvą. 

Kuo daugiau, tuo geriau. Visų pirma nebūkite labai išrankūs. 

Lietuva, kurioje gausu neįprasto kaimo ir miesto kraštovaizdžio, 

turėtų puikiai tikti istoriniams, fantastiniams filmams, gal net 

naujausiai bondianos serijai filmuoti. 

9 idėja. Būkite pasirengę netikėtai sėkmei 

Daugelis svarbiausių dalykų, kurie formuoja šalies reputaciją – 

arba galėtų teigiamai prisidėti prie jos formavimo, – atsiranda 

kaip perkūnas iš giedro dangaus. Pavyzdžiui, „Skype“ ir Estija. 

Yra žmonių, žinančių, kad „Skype“ buvo sukurta Estijoje, tačiau 

panašu, kad šaliai nepavyko tinkamai išnaudoti šios asociacijos. 

145

146 

O jeigu Estijoje būtų veikusi organizacija, kuriai būtų pavesta kuo 

greičiau pasinaudoti visomis geromis naujienomis ir užtikrinti, kad 

jos prisidėtų prie Estijos vardo garsinimo? Būtent tai ir siūlome 

padaryti Lietuvai. 

Ta pati organizacija, kuri būtų atsakinga už įvykių Lietuvoje 

išnaudojimą šaliai garsinti, turėtų būti atsakinga ir už Lietuvos 

pasirengimą tam, kas vyksta pasaulyje. Tam tikru metu gali atsirasti 

stimulas (pvz., Lietuvoje sukuriamas filmas) arba tendencija (pvz., 

staiga visame pasaulyje išpopuliarėja bitininkystė), dėl kurių 

daugybė žmonių staiga susidomės tuo, ką gali pasiūlyti Lietuva. 

Ši agentūra ir turėtų stebėti tokius reiškinius bei užtikrinti, kad 

Lietuva būtų tinkamai pasirengusi jais visokeriopai pasinaudoti. 

Iš esmės tai tiesiog skautų priesaikos „Būk pasiruošęs“ taikymas 

kuriant nacionalinę tapatybę. 


10 idėja. Surežisuokite svarbias, teigiamai 

stulbinamas naujienas 

Visai nebūtina laukti, kol kas nors įvyks. Jeigu galite, paskatinkite 

kokius nors įvykius. Tokius, kurių neįmanoma nepastebėti ir apie 

kuriuos būtina pradėti galvoti jau dabar. Ir todėl siūlome... 

11 idėja. Pasinaudokite pirmininkavimu 

Europos Sąjungai 

Tinkamas laikas įsimintinoms, teigiamoms ir stulbinančioms 

naujienoms ateis maždaug 2012 m. pabaigoje arba 2013 m. 

pradžioje, prieš Lietuvai perimant pirmininkavimą Europos 

Sąjungai antrą 2013 m. pusmetį. 

Nors mūsų prašėte įvardyti, ką šalis galėtų „padaryti“ 

pirmininkaudama ES, manome, kad Lietuvai reikėtų pasirengti 

šiam laikotarpiui, o ne ką nors per jį padaryti. Kai pirmininkausite 

ES, visų žvilgsniai kryps į jus, todėl turite gerai atrodyti. 

Be abejo, jeigu atsirastų galimybė Lietuvai, kaip ES 

pirmininkaujančiai šaliai, imtis lyderės vaidmens įgyvendinant 

kokią nors iniciatyvą, tai verta daryti. Pavyzdžiui, tai gali būti susiję 

su susitaikymu su žydų bendruomene – ne tik Lietuvoje, bet ir 

kitose Europos šalyse. 

147

148 

Išvada. Programos efektyvumo įvertinimas 

Ženklodaros priemonių efektyvumas išryškės tada, kai žmonėms 

taps lengviau Lietuvai ištarti „taip“ (šiuo atveju didžiausią 

dėmesį skiriame investuotojams ir kitiems žmonėms, turintiems 

komercinių interesų Lietuvoje, arba vartotojams ir verslo paslaugas 

verslui teikiančių įmonių darbuotojams, turintiems galimybę pirkti 

Lietuvoje pagamintą prekę ar sukurtą paslaugą). 

Tačiau prieš ištardami „taip“, jie turėtų pasakyti „galbūt“. Dauguma 

netiesioginių įrodymų rodo, kad Lietuva kol kas tiesiog nesugeba 

pritraukti dėmesio. Kuriant šalies ekonominį įvaizdį būti dėmesio 

centre yra tiesiog būtina, todėl, mūsų profesionalia nuomone, 

Lietuvą reikia reklamuoti pasirenkant priemones, kurios nėra tik 

komercinės. 

Tai reiškia, kad Lietuva turi tapti vienu iš galimų pasirinkimo 

variantų vis didėjančiai auditorijai, kuri priima vis įvairesnius 

investicijų ir ekonominius sprendimus. 

Kaip sužinoti, ar Lietuvai pavyksta pritraukti dėmesio? Kaip 

galime įvertinti, ar programos įgyvendinimas duoda apčiuopiamų 

rezultatų? 

Priemonių plane rekomenduojamas tyrimas, taip pat nuolatinė 

metodiška naujienų ir tinklaraščių straipsnių analizė (tai jūsų 

užsakymu gali daryti viešųjų ryšių agentūra), galinti vos ne 


moksliniu tikslumu parodyti, kaip tikslinėse auditorijose vyksta 

svarbūs šalies vertinimo pokyčiai, ar strategijai pasirinktos idėjos 

perteikiamos suprantamai ir duoda rezultatų. 

Galite neabejoti, kad tikrai pastebėsite, ar žmonių 

nuomonė apie Lietuvą kinta šioje programoje 

numatyta linkme. 

149

Priedai 

6


154 

Susipažinkite – Lietuva. 

Asmeniniai įspūdžiai 

Atskleisiu paslaptį. Kai pirmą kartą apsilankiau Lietuvoje 2003 m. 

birželio mėn., man šalis nepatiko. 

Visiškai. 

Aišku, buvau neišsimiegojęs ir praleidau vos vieną dieną sostinėje 

(ir Trakuose), tačiau Vilnius man pasirodė niūrus ir nepatrauklus. 

Nekantravau sugrįžti į Rygą, kurioje leidau studentišką vasarą 

(dirbdamas Latvijos institute mano tuometinio Oksfordo dėstytojo 

Wally Olinso pavedimu ir įgyvendindamas bandomąjį Latvijos 

nacionalinės tapatybės kūrimo projektą). Ir vis dėl to pagalvojau 

(kaip amerikietis), kad šalyje, kurioje mėgstamas krepšinis ir 

džiazas, negali viskas būti taip blogai! 

Lietuvoje antrą kartą apsilankiau tik po trejų metų (lydėjau 

W. Olinsą, kuris LEPA vedė dviejų dienų trukmės kursus). Būtent 

tada pamėgau šią vietą ir negalėjau suprasti, ko nepastebėjau per 

pirmąjį apsilankymą. Nuo to laiko Vilniuje buvau gal 12–15 kartų. 

Geriau susipažinęs su Lietuva ir lietuviais suvokiau, kad šią šalį 

mėgstu bene labiausiai iš Baltijos valstybių (nors ir turiu draugų 

Latvijoje bei Estijoje ir mane traukia abi šios šalys). Bet Lietuvą 

pažįstu geriausiai ir ji man artimiausia. 

Taigi, kadangi esu tikras Lietuvos mylėtojas, vienas iš mano 

emocinių šio projekto uždavinių buvo sugalvoti, kaip padėti 

kitiems suformuoti teigiamą požiūrį į Lietuvą. Kitaip tariant, 

norėjau savo asmeninę patirtį Lietuvoje suderinti su profesiniais 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės 6. Priedai 

vietovės tapatybės kūrimo konsultanto gebėjimais rengiant 

strategiją, kuri ilgainiui padėtų investuotojų, verslininkų ir žmonių 

sąmonėje sukurti konkretų ir teigiamą Lietuvos įvaizdį. 

Todėl norėčiau padėkoti savo draugei Julijai ir kitiems draugams iš 

Lietuvos bei tėvynainiams (taip pat draugams iš Estijos, Latvijos, 

Lenkijos, Skandinavijos, Šiaurės šalių ir Rusijos), padėjusiems man 

einant šiuo keliu. Ir, kaip visada, W. Olinsui. 

Jeremy Hildrethas iš „Saffron Brand Consultants“ 

Lietuva buvo paskutinioji mano aplankyta Baltijos šalis, ji 

man patiko mažiausiai. Bet dabar esu beviltiškai ją įsimylėjęs. 

155

156 

Šaltiniai ir bibliografija. 

Žmonės ir dokumentai 

Žmonės 

Prie projekto prisilietė daugybė žmonių, padėjusių mums geriau 

suvokti Lietuvos įvaizdžio formavimo problemas ir galimus jų 

sprendimo būdus. Toliau pateikiame išsamų sąrašą, kurį mums 

pavyko sudaryti, ir žemai lenkiamės išreikšdami padėką visiems 

jame esantiems. 

Algirdas Mykolas Brazauskas, LR Prezidentas 1993–1998 m. ir Vyriausybės 

vadovas 2001–2006 m. 

Algis Akstinas, „flyLAL – Lithuanian Airlines“ rinkodaros ir produktų vystymo 

departamento vadovas 

Andrius Bogdanovičius, UAB „Creditinfo Lietuva“ 

Andrius Tapinas, žurnalistas, kanalo „Sport1“ programų direktorius 

Artūras Zuokas, politikas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, Seimo 

frakcijos seniūnas 

Arūnas Matelis, dokumentinių filmų režisierius 

Audrius Savickas, rinkodaros konsultantas 

Audronius Ažubalis, LR Seimo Užsienio reikalų komiteto primininko 

pavaduotojas 

Barry Verbeek ir jo studentai iš Hagos universiteto Europos studijų ir 

komunikacijos vadybos akademijos 

Christopher Butler, UAB „PricewaterhouseCoopers“ vadovaujantysis partneris, 

Britų prekybos rūmų Lietuvoje įkūrėjas 

Dalia Bankauskaitė, VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vykdomoji 

direktorė 

Donatas Valinčius, UAB „Elinta“ direktorius 

Edgaras Leichteris, Žinių ekonomikos forumo direktorius 

Edita Jonikienė, UAB „Vilniaus investicijos“ 


Eimantas Kiudulas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos direktorius 

Gintaras Rimšelis, AB „Kraft Foods Lietuva“ valdybos pirmininkas ir Baltijos 

regiono vadovas 

Ignas Staškevičius, UAB „NDX energija“ generalinis direktorius 

James Clarke, UAB „BNTP“ vykdomasis direktorius 

Jane Hanel, Lietuvos ambasados Londone patarėja 

Jaunius Pusvaškis, BMI 

Jeff Lewis, „Management Information Systems Advisors and Associates“ 

Jolanta Gužaitė-Quintus ir jos vyras Peter 

Juha Mahonen, „Reval Hotel Lietuva“ generalinis direktorius 

Julija Laskauskaitė ir draugai 

Kęstutis Girnius, istorikas 

Kim Bartholdy, „DSV Transport“ 

Kristian Kaas Mortensen, „4kkm“ 

Kristina Gontier, VĮ Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos Rinkodaros 

skyriaus viršininkė 

Kristina Rešitkienė, BMI 

Laurynas Bučalis, Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos 

departamento direktorius 

Lina Kanapinskaitė iš Paryžiaus 

Linas Čiapas, „Sumitomo Misui Banking Corporation Europe Limited“ 

(Londonas) 

Linas Eriksonas, UAB „Europarama“ konsultantas 

Nerijus Udrėnas, AB SEB banko vyriausiasis analitikas 

Edmundas Piesarskas, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris 

Liudas Dapkus, lietuviškojo „Playboy“ vyriausiasis redaktorius 

Margarita Čeglytė, „Nestle Baltics“ 

Marija Lebedeva, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos rinkodaros projektų 

vadovė 

Marius Kasperavičius, grupės „Made in Moon“ dizaineris ir Vilniaus dailės 

akademijos dėstytojas 

157

158 

Robertas Jucaitis, studijos „Mata Hari“ dizaineris ir Vilniaus dailės akademijos 

dėstytojas 

Mindaugas Jonikas, UAB „Vilniaus investicijos“ generalinis direktorius 

Monika Mačiulytė, jos tėvas ir keletas draugų Londone bei Vilniuje 

Mykolas Katkus, „VRP | Hill & Knowlton“ generalinis direktorius 

Nijolė Kliokienė, Valstybinio turizmo departamento direktorė 

Om Prakash Mishra, UAB „Orion Global PET“ viceprezidentas 

Paulius Lukauskas, P&G (Londonas) 

Paulius Senūta, „Not Perfect“ vadovas 

Peter Tutlys, DnB NORD banko rinkodaros, ženklodaros ir komunikacijos 

direktorius 

Raimonda Laužikienė, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorė 

Rasa Juknevičienė, LR krašto apsaugos ministrė 

Ričardas Zulcas, Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijos 

departamento direktorius 

Richard Vidutis iš JAV Virdžinijos valstijos 

Rimantas Vaitkus, RST vadovas 

Robert Smoczynski, UAB „Deloitte Lietuva“ 

Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vadovas ir vyriausiasis redaktorius 

Rūta Skyrienė, LEPA tarybos pirmininkė, asociacijos Investuotojų forumas 

vykdomoji direktorė 

Šarūnas Sakalauskas, Vyriausybės komunikacijos departamento komunikacijos 

koordinavimo skyriaus vedėjas 

Simon Anholt, nacionalinės tapatybės kūrimo konsultantas 

Vadim Major, „DEMATIC Limited“ filialo „Dematic Kaunas“ biuro vadovas 

Vadimas Titarenko, AB DnB NORD banko ekonominių tyrimų grupės vadovas 

Viktoras Butkus, UAB „Fermentas“ 

Vytautas Jokužis, UAB „Elinta“ vadovas 

Werner Schilli, AB DnB NORD bankas 


Knygos ir vadovai 

Kaunas in Your Pocket, 2008 m. gegužė – 2009 m. gegužė. 

Palin, Michael. New Europe. London: Phoenix Books, 2007. 

Naked Vilnius: Un-tourist Guide (2007 m.), paskelbė incity.lt. 

Eriksonas, Linas. National Heroes and National Identities: Scotland, Norway and 

Lithuania. Briuselis: P.I.E.-Peter Lang, 2004. 

Mekas, Jonas The Avant-Garde from Futurism to Fluxus. Vizualiųjų menų centras. 

Lieven A. The Baltic Revolution. 

Schofield Richard. Travellers Lithuania. Piterbor: Thomas Cook Publishing, 2006. 

Jovaiša Marius. Neregėta Lietuva. 

Vilnius – European Capital of Culture 2009. Culture Live. Handbook. 

Venclova Tomas. Vilnius. R. Paknio leidykla. 

Vilnius in Your Pocket, įvairūs 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. leidimai. 

Vilnius is Blurring. Lietuvos institutas, 2007. 

Briedis Laimonas. Vilnius: City of Strangers. Baltos Lankos, 2008. 

Brošiūros, informaciniai ir periodiniai leidiniai, apžvalgos 

15 Reasons to Visit Lithuania. Valstybinis turizmo departamentas. 

Baltic Property Report, 2008, Lithuania. Latvia. Estonia. Re&Solution et al. 

Baltic Rim Economies: Growth & Constraints. DnB NORD, 2008. 

BCC Paper. (Britanijos prekybos rūmai Lietuvoje), įvairūs numeriai. 

Business Guide Lithuania. Danske Bank et al. 

ŠMC interviu, 7–8 numeris, 2007 m. vasara (anglų kalba), Vilnius, Šiuolaikinio 

meno centras. 

Digital Lithuania 2007. Asociacija „Infobalt“ (brošiūrų pora aplanke). 

Discover a proven way: Port of Klaipėda. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 

direkcija. 

159

160 

Doing business in Lithuania. Tax guide 2008. „Ernst & Young“. 

Ištraukos iš Lietuvos ateities. Red. Laura Narbutaitė ir Monika Mačiulytė. 

LDA Exports promotion strategy. „Ernst & Young“, 1 ir 2 etapo ataskaita, 

2009 m. sausis. 

LDA FDI promotion strategy. „Ernst & Young“, 1 ir 2 etapo ataskaita, 2009 m. 

sausis. 

LDA FDI & Export promotion strategy. „Ernst & Young“, 3 etapo ataskaita, 

2009 m. vasaris. 

Strategic Marketing Concept of Lithuania’s Presentation in the World. 

LR Vyriausybės kanceliarijos užsakytas leidinys, 2008 m. sausio 24 d. 

High Technology in Latvia. Iš brošiūros apie Kauno laisvąją ekonominę zoną. 

Latvian Business Guide. Latvijos investicijų ir ekonominės plėtros agentūra. 

Lithuania Today: The Voice of International Lithuania. 2008 m. numeris 10/11. 

Lithuania: Culture and History: An informative exhibition marking 1000 years of 

Lithuania in history. Vilniaus dailės muziejus. 

Lithuania: The Land of Honey. Jonas Banys, 2008. 

Lithuanian Brand for Tourism Creation: account of qualitative research. „TNS 

gallup“, 2006 m. 

Lithuanian Economic Outlook 2007. DnB NORD. 

Lithuanian Resorts and Resort Areas. LR ūkio ministerija. 

Real Estate Investment Guide (Lithuanian Cities at MIPIM 2008). LEPA 

„The Baltic Times“, įvairūs 2008 m. numeriai. 

Top 500 Companies in Central and Eastern Europe. Speciali „Financial Times“ 

ataskaita, ketvirtadienis, 2008 m. rugsėjo 11 d. 

Vilnius in Numbers 2006. 

Vilnius: Beauty, Mystery and Magic. Vilniaus miesto savivaldybės Turizmo ir 

miesto įvaizdžio skyrius. 

VilniusNOW! 2008 m. liepos mėn. 

Winning Perfection of the Future: Business Awards of Lithuania. Lietuvos 

pramoninkų konfederacija. 


Straipsniai ir interneto svetainės 

Lucas, Edward. Prosecution and persecution, (paskelbta 2008 m. rugpjūčio 21 d.). 

Prieiga per internetą: Economist.com. 

Hell’s Angels, Lithuanian Style. Prieiga per internetą: http://pajamasmedia.com/ 

blog/on-the-front-lines-in-afghanistan-part-two/2/. 

Rudzkis Rimantas; Titova Natalja. The Economic Conditions of Enterprise 

Functioning: Manufacturing Industry Trends in Lithuania. „Engineering 

Economics“, 2006, Nr. 5 (50). 

„The Times“ 2009 m. lankytinų vietų dešimtukas. Prieiga per internetą: 

http://www.timesonline.co.uk/tol/travel/holiday_type/breaks/article5370597.ece. 

161

162 

Apie „Saffron Brand Consultants“ 

Konsultantų biografijos 

Wally Olinsas – vadovas, Britanijos Imperijos 2-ojo laipsnio 

ordino kavalierius 

Wally Olinsas yra vienas geriausių tapatybės kūrimo ir ženklodaros 

specialistų pasaulyje. Baigęs studijas Oksfordo universitete, 

Londone pradėjo dirbti reklamos srityje. Buvo komandiruotas į 

Indiją, joje jo pirmasis didelis darbas buvo vadovauti reklamos 

agentūrai, vėliau tapusiai „Ogilvy and Mather“ skyriumi 

Mumbajuje. Šiame mieste praleido penkerius metus. Indija jam 

padarė didžiulę įtaką. 

W. Olinsas grįžo į Londoną ir čia su dizaineriu Michaelu Wolffu 

įkūrė agentūrą „Wolff Olins“, jai vadovavo iki 1997 m. 

Daugeliui garsiausių pasaulio organizacijų W. Olinsas teikė 

konsultacijas tapatybės kūrimo, ženklodaros, komunikacijos 

ir panašiose srityse. Tai ir „3i“, „Akzo-Nobel“, „Repsol“, Q8, 

Portugalijos turizmo taryba, BT, „Prudential“, „Renault“, 

„Volkswagen“ ir „Tata“. Konsultavo bendroves „McKinsey“ ir „Bain“ 

ženklodaros ir rinkodaros klausimais. Ne vienai šaliai, įskaitant 

Lenkiją ir Portugaliją, padėjo kurti nacionalinės 

tapatybės strategijas. 

Wally Olinsas yra parašęs keletą knygų, tarp jų originaliąją 

„Corporate Identity“ ir itin išpopuliarėjusią „On Brand“, kuri buvo 

išleista 20-yje valstybių. Naujausią jo knygą „The Brand Handbook“ 

2008 m. išleido leidykla „Thames and Hudson“. 


W. Olinsas skaito paskaitas daugelyje verslo mokyklų – Londono 

verslo mokykloje, Oksfordo universiteto „Saïd“ verslo mokykloje, 

Lankasterio universitete, „Imperial“ koledžo verslo mokykloje, 

Kopenhagos verslo mokykloje ir Meksikos „Duxx“ universitete, 

visame pasaulyje rengia ženklodaros ir komunikacijos seminarus. 

1999 m. apdovanotas Britanijos Imperijos 2-ojo laipsnio ordinu 

(CBE). 1999 m. nominuotas Princo Filipo dizaino apdovanojimui, 

o 2000 m. apdovanotas Karališkosios meno draugijos dušimtųjų 

metinių medaliu. 2003 m. gavo D&AD apdovanojimą. 2006 m. 

tapo pirmuoju organizacijos „Reputation Institute“ laureatu, 

apdovanotu už viso gyvenimo nuopelnus. 

Wally Olinsas gimė Londone, yra vedęs ir turi keturis vaikus. 

163

164 

Jeremy Hildrethas, vietovių ženklodaros vadovas 

Gimęs Los Andžele, J. Hildrethas juda vis toliau į rytus. 

Baigęs finansų ir nekilnojamojo turto studijas Pensilvanijos 

universiteto Vartono verslo mokykloje (bakalauro laipsnis 1996 

m.), kurį laiką dirbo maklerio padėjėju vertybinių popierių biržoje, 

Volstrito ekonomistu ir rašė kalbas įmonių vadovams. 

Studijuodamas Oksforde (2003 m. verslo administravimo magistro 

laipsnis) susižavėjo Anglija ir ženklodara. Iš pradžių kaip laisvai 

samdomas darbuotojas bendradarbiavo su tapatybės kūrimo ir 

dizaino bendrove „Lloyd Northover“ bei originalių skaitmeninių 

sprendimų kūrėja „AKQA“, o nuo 2004 m. pradėjo dirbti „Saffron 

Brand Consultants“. 

Įgyvendindamas „Saffron Brand Consultants“ projektus lankėsi 

nuošaliausiuose kampeliuose – nuo Bergeno iki Berlyno, nuo Rytų 

Timoro iki Rytų Londono, nuo Darvino iki Donostijos, nuo Sent 

Luiso Misūrio valstijoje iki Port Luiso Mauricijuje. Jo patirtis, 

sukaupta per pastaruosius šešerius metus pabuvojus daugiau kaip 

50-yje valstybių, yra neįkainojama vietovės tapatybės kūrimo 

projektams. 

J. Hildrethas skaito pranešimus, paskaitas ir veda seminarus apie 

ženklodarą, jį kviečia į televizijos ir radijo laidas. Neseniai jis 

pasirodė televizijos kanalo „BBC News 24“ laidoje ir BBC radijo 

4-osios programos populiariausioje laidoje „Šiandien“ (Today). 

Yra parašęs straipsnių keliolikai periodinių leidinių, įskaitant 

„Monocle“, „Design Week“, „USA Today“, „The Washington Times“ 


ir „The New York Post“, nuolat rašo straipsnius „The Wall Street 

Journal“. 

J. Hildretho knyga „Brand America: The Mother of All Brands“, 

kurią parašė kartu su Simonu Anholtu, išversta į šešias kalbas 

ir laikoma idealiu vietovių ženklodaros – disciplinos, kurią 

populiarinti padeda J. Hildrethas, – įvadu. 

Kaip tikras internacionalistas, nesugebantis išmokti nė vienos 

užsienio kalbos, jis lekia iš vienos vietos į kitą kalbėdamas tik 

angliškai ir nuolat dėl to atsiprašinėja. 

„Saffron Brand Consultants“ patirtis 

Bendrovės vadovai – tikri šios profesijos veteranai, tad „Saffron 

Brand Consultants“, nors ir jauna bendrovė, yra sukaupusi 

didžiulės patirties. Dirbame su pasaulinio garso plataus vartojimo 

prekių gamintojais („Coca-Cola“, BMW, LVMH ir „Zara“), 

telekomunikacijų bendrovėmis (Turkijos „Turkcell“, Rumunijos 

„Connex“, Ispanijos „Yoigo“ ir kitomis), didžiulėmis finansinių 

paslaugų korporacijomis (visų pirma „Lloyd’s of London“ ir 

„Capital One“), renginių organizatoriais (Londono Karališkuoju 

operos teatru), oro linijų bendrovėmis (Ispanijos „Vueling“), 

energetikos ir viešojo sektoriaus subjektais (Europos patentų 

tarnyba ir bendrove „Thames Water“, tiekiančia vandenį į 

Pietryčių Angliją). 

Mes ne tik padedame kurti įmonių tapatybę, bet ir gerai išmanome 

vietovių tapatybės formavimą – naują discipliną, kuriai „Saffron 

Brand Consultants“ padeda žengti pirmuosius žingsnius. 

165

166 

Bendrovė ir jos darbuotojai padėjo įgyvendinti šias vietovių 

įvaizdžio formavimo ir reputacijos kūrimo programas: 

Miestai 

– Londonas 

– Rio de Žaneiras 

Regionai 

– Daremas (Anglija) 

– Vietnamas (Cat Ba pusiasalis) 

– Danija ir Švedija (Oresundo pasienio regionas) 

Šalys 

– Lenkija 

– Šiaurės Airija 

– Rytų Timoras 

– Ispanija 

– Latvija 

– Portugalija 

Vietovės tapatybės kūrimas – renginiai 

– Madrido kandidatūra rengti 2016 m. olimpines žaidynes 

– Vroclavo kandidatūra rengti „Expo“ parodą 2012 m. 

Vietovės tapatybės kūrimas – nekilnojamojo turto objektai 

– Valbruko skveras („Foster & Partners“ kompleksas Londono 

Sičio rajone) 

– Netrukus legendiniu tapsiantis, tačiau vis dar nepaskelbtas 

Abu Dabį simbolizuosiantis projektas (Jungtiniuose Arabų 

Emyratuose) 


1 

2 

3 

4 

5 

1. Daremas 

2. Latvija 

3. Mauricijus 

4. Rytų Timoras 

5. Lenkija 

Kadangi „Saffron Brand Consultants“ darbuotojai vertina istorijos ir kultūros svarbą, gerai 

išmano ir jaučia šias sritis, jiems pavyksta apčiuopti pačių įvairiausių vietovių esmę ir jų 

geriausias savybes pristatyti kūrybingai, strategiškai bei savitai. 

167

168 

Keletas konkrečių pavyzdžių 

Lenkija 

2003 m. gruodžio mėn. Lenkijos prekybos rūmai pavedė „Saffron 

Brand Consultants“ parengti Lenkijos nacionalinės tapatybės 

kūrimo programą. Nors šalis didelė, turtinga savo kultūra ir 

ir indėliu į Europos istoriją, Lenkija nėra gerai žinoma net ir 

kaimyninėse šalyse. Dėl išankstinio nusistatymo, šališkumo 

ir stereotipų susiformavo iškreiptas šalies įvaizdis. Nedaug 

užsieniečių gali atpažinti lenkiškus gaminius, lenkų kūrybos darbus 

arba šiuolaikinius lenkus. Vos vienas kitas gali išvardyti keletą 

Lenkijos miestų. 

Vis dėlto Lenkija turi didžiulį neišnaudotą potencialą. Joje yra 

tokių nuostabių miestų kaip Vroclavas ir Krokuva. Stulbinamų 

lankytinų vietų, pavyzdžiui, Mozūrų ežerai ir Zakopanė. Gilios 

teatro, kino filmų ir meno tradicijos. Šalis turi galimybių kurti 

pasaulinio masto įmones. 

Mums buvo pavesta sukurti tokią Lenkijos tapatybę, kuri galėtų 

padėti formuoti kitokį šalies įvaizdį. Lenkijai suprasti mums 

prireikė keleto mėnesių. Buvome susitikę maždaug su 110 šalyje 

ir užsienyje gyvenančių žmonių, turinčių pačią įvairiausią 

nuomonę, įskaitant politikus, įmonių vadovus, žurnalistus, 

mokslininkus, sportininkus ir jaunus įtakingus asmenis. 

Perskaitėme daugybę medžiagos apie Lenkiją, jos istoriją, pramonę, 

kaimynines valstybes ir pan. Keliavome po šalį norėdami savo 

akimis pamatyti, kas joje geriausia ir blogiausia. 


Po keleto seminarų ir susitikimų su autoritetingais asmenimis 

kilusias mintis pradėjome analizuoti, siekdami iškristalizuoti vieną 

pagrindinę Lenkijos idėją. Visi sutiko, kad tam labiausiai tiko 

„Kūrybinės įtampos“ idėja, nes ji akcentavo nuolatinį šalies kitimą 

ir raidą, atspindėjo smarkų ir neramų gyventojų būdą bei pabrėžė 

norą pasiekti tai, kas neįmanoma. Svarbu ir tai, kad „Kūrybinė 

įtampa“ padeda nustatyti ir kontroliuoti lūkesčius. 

Suderinę ir užsitikrinę tvirtą idėjos palaikymą, esame pasirengę 

pradėti jos įgyvendinimo programą – perteikti idėją vaizdiniais, 

žodžiais ir patirtimi. Deja, panašu, kad Lenkijoje projekto 

įgyvendinimas kuriam laikui sustojo. Tačiau „Kūrybinės įtampos“ 

idėja populiarėja, ją spontaniškai panaudoja įvairiausios grupės, 

nes pati idėja yra labai vykusi. 

Rytų Timoras 

1999 m. buvusi Portugalijos kolonija Timoras paskelbė 

nepriklausomybę. Nors kovos už nepriklausomybę, neišvengusios 

smurto, istorija užburia, šalyje buvo sugriauta infrastruktūra, išliko 

vos kelios įprastos traukos ar lankytinos vietos. 

Tad kuriant nacionalinę šalies tapatybę reikėjo neįtikėtiną Timoro 

istoriją ir savitumą paversti didele turizmo vertybe. Projekto 

priežiūrą vykdė Rytų Timoro plėtros agentūra, jam pritarė šalies 

prezidentas ir buvęs pasipriešinimo judėjimo lyderis Xanana 

Gusmão. 

169

170 

Timorui populiarinti pasirinkome tris stiprias ir tikroviškas temas, 

kurios yra ne tik patrauklios atvykėliams, bet ir labai artimos 

Timoro nacionalinės tapatybės esmei: 

− Laukinis ir nesugadintas kraštas 

− Neeilinės etninės darnos šalis 

− Įsimintinos žmonių pergalės vieta 

„Saffron Brand Consultants“ parengė „tapatybės kūrimo vadovą“, 

kuriame rekomendavo šalies pozicionavimą ir paaiškino, kaip 

jo siekti komunikacijos priemonėmis ir įgyvendinant specialius 

projektus. Taip pat surengėme dviejų dienų trukmės „susipažinimo 

su tapatybe“ mokymo kursus. Nors pagrindiniai jų dalyviai buvo 

gidai, kiekvienas, susiduriantis su į salą atvykstančiais užsieniečiais, 

išsamiau susipažino su turizmo galimybėmis Timore, sužinojo, 

kaip salą pristatyti atvykėliams pateisinant lūkesčius, siejamus su 

trimis nacionalinės tapatybės formavimo temomis. 

Ispanijos technologijų prekės ženklas 

„Saffron Brand Consultants“ Ispanijos technologijų sektoriui 

sukūrė prekės ženklą, kuris dera su nepaprastai sėkmingu ir 

seniai besitęsiančiu Ispanijos „įvaizdžio dominavimu“. Nors 

per pastaruosius du dešimtmečius bendras Ispanijos įvaizdis 

akivaizdžiai pagerėjo, nepakankamai dėmesio buvo skiriama 

klestinčiam Ispanijos technologijų sektoriui, kuris skiriasi nuo kitų 

šalių ir regionų. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Ispanijos geležinkelių 

sukurta naujoviška signalizavimo metodika dabar daugelio 

vertinama kaip viena moderniausių ir yra diegiama įvairiausiuose 

pasaulio kampeliuose. Be to, Ispanijoje kuriamos pasaulinio 

lygio technologijos vėjo energetikos, gynybos, statybos ir net 

programinės įrangos srityse. 


2005 m. viduryje Ispanijos valstybinis užsienio prekybos institutas 

ICEX oficialiai pavedė „Saffron Brand Consultants“ padėti 

Ispanijos technologijų sektoriaus įvaizdį pakylėti iki bendro 

šalies įvaizdžio aukštumų. Pagrindinis darbo tikslas buvo sukurti 

prekės ženklo simbolį (kurį galėtų naudoti prekybos asociacijos ir 

pavienės įmonės) bei „nenutrūkstamo išradingumo“ idėją (kurią 

išreiškia šūkis „Ispanija – nesenstančios technologijos”). 

Mūsų sukurtas stilingas reklaminis prekės ženklo klipas, 

pristatantis ir supažindinantis su Ispanijos technologijų sektoriumi, 

sulaukė didžiulės sėkmės. Oficialaus vizito Kinijoje metu 

Ispanijos karališkoji šeima jį pademonstravo aukšto rango Kinijos 

pareigūnams, jausmingai ir su įrodymais pristatydama stulbinamus 

Ispanijos technologijų sektoriaus pasiekimus. 

Rio de Žaneiras („1Rio“) 

Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. „Saffron Brand Consultants“ teikia 

konsultacijas naujajai „1Rio“ programai. Šios iniciatyvos ėmėsi 

naujai išrinktas Rio de Žaneiro valstijos gubernatorius siekdamas 

pagerinti Rio de Žaneiro įvaizdį, tapatybę ir net realybę. 

„1Rio“ yra viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, kurianti 

idėjas, koordinuojanti kampaniją ir kūrybinę veiklą, padedanti 

derinti kitų žmonių veiksmus bei kurianti savo pačios projektus 

ir kampanijas. Jos misija – puoselėti ir plėtoti daugialypį Rio de 

Žaneiro įvaizdį užsienyje, Brazilijoje ir pačioje valstijoje. 

„Norime, kad „1Rio“ taptų judėjimu, o ne idėjų tribūna, turinčia 

logotipą“, – teigia buvęs agentūros „Ogilvy“ Brazilijos biuro 

kūrybos direktorius Flavio Azevedo, vienas iš programos „1Rio“ 

171

172 

autorių. Mūsų bendrovė padeda įgyvendinti programą siūlydama 

kūrybines ir strategines idėjas bei rekomendacijas. 

Daugelis paklaustų, kam Rio de Žaneirui, apie kurį sukurta daugiau 

populiarių dainų nei apie Paryžių ar Niujorką, reikalinga įvaizdžio 

gerinimo programa? 

1960 m. sostinę perkėlus į Brazilijos miestą, Rio de Žaneiras 

prarado pagrindinio šalies miesto statusą, o kartu ir nemažą dalį 

du šimtmečius turėtos įtakos. Netrukus ant kalvų pradėjo dygti 

lūšnynų kvartalai, padidėjo nusikalstamumas, įmonės išsikėlė į San 

Paulą ir ėmė blėsti gyventojų pasididžiavimas. 

Tačiau Rio de Žaneiro mitiškumas, žavesys ir savitumas išliko. 

F. Azevedo tvirtina, kad bandoma pasinaudoti šiais pranašumais, 

kol jie dar yra, skatinant turizmą, pritraukiant investicijų ir visų 

pirma stiprinant gyventojų pasitikėjimą savimi ir tapatybės jausmą. 

Reklamai ir dalyvavimui skatinti bus naudojamos dizaino 

priemonės. Šūkis „Yra tik vienas Rio“ buvo pasirinktas kaip esminis 

tapatybės programos elementas ir pagrindinė prekės ženklo 

vertybė. Kuriami planai prekės ženklo dizaino elementus panaudoti 

komerciniais tikslais siekiant, kad po kelerių metų programa galėtų 

pati save išlaikyti. 


Šiaurės Airija 

2008 m. sausio mėn. „Saffron Brand Consultants“ pradėjo 

bendradarbiauti su konsultacine bendrove „Thinkingplace“, 

su ja drauge įgyvendina kai kuriuos JK projektus, kurdama Šiaurės 

Airijos turizmo prekės ženklą, kuris apimtų kelis antrinius prekės 

ženklus (sienos supamo Derio (Londonderio) miesto, Milžino 

grindinio ir Milžino pakrantės, Šv. Patriko maršruto ir Belfasto 

Titaniko kvartalo). Projekto užsakovas – Šiaurės Airijos turizmo 

taryba. 

Mūsų uždavinys – sukurti prekės ženklo idėją, pasiūlyti nemažai 

dizaino priemonių ir įvairių prekės ženklų aprašų. Tikimės, kad 

mūsų darbas taps atspirtimi kitoms iniciatyvoms, padėsiančioms 

atsikratyti neramumų apimtos šalies įvaizdžio ir kurti šviesios 

ateities viziją ne tik turizmo srityje, bet ir visais Šiaurės Airijos 

gyvenimo aspektais. 

Darbai jau pradėti ir apie juos turėtų būti oficialiai pranešta per 

antrąjį 2009 m. ketvirtį. 

Londonas 

2007 m. pabaigoje didžiausio Europos miesto rinkodaros 

organizacija „Visit London“ mums skyrė užduotį – parengti 

bendrą Londono reklamos strategiją, nes daugybė Londono merui 

pavaldžių valstybinių įstaigų miestą populiarino naudodamos 

skirtingas tapatybės strategijas. Mūsų pagrindinis klientas, „Visit 

London“, dirbo ne su viena, o keliomis tapatybės strategijomis. 

173

174 

Po ilgų ir išsamių konsultacijų mums pagaliau pavyko apčiuopti 

Londono esmę ir įvardyti, kaip „Visit London“ turėtų reklamuoti 

miestą. Išsiaiškinome, kurie tapatybės kūrimo sprendimai gali 

pasiteisinti ir, tat ne mažiau svarbu, kurie vargu ar bus naudingi. 

Mums teko nelengva užduotis – sugalvoti, kaip Londoną pristatyti 

kaip istorinį ir žavingą, o kartu ir šiuolaikišką bei besivystantį 

miestą vengiant klišių. Tapatybės strategija turėjo būti patraukli 

ir verslui, ir laisvalaikio turizmui. Ir įmantri, ir kukli. Kaip ir pats 

didis miestas, ji turėjo patikti visiems. 

Pasirinkome topografinę tapatybę, kurios pagrindinė idėja – „Visit 

London“ yra miesto „vizitinė kortelė“. Tam naudojome raudoną 

spalvą, kuri stipriai asocijuojasi su Londonu. Miesto savitumui 

pabrėžti pasitelkėme pačių sugalvotus „faktus“, pavyzdžiui, 

„Romoje lyja dažniau“ ir „Est. 50AD“ (įkurtas 50 mūsų eros 

metais), kurie gali būti naudojami kaip atskiras žodinis prekės 

ženklas. 

Žinoma, „Visit London“ logotipas naudojamas labai plačiai. Tačiau 

nepamirškime, kad organizacija labai aktyviai beria žodžius, 

kurpia nesibaigiančius, informatyvius tekstus „iš pirmų lūpų“ apie 

Londoną (pranešimai spaudai, organizacijos tinklalapis, mėnesiniai 

renginių pristatymai). Norėdami tinkamai rūpintis „Visit London“ 

prekės ženklo tapatybe, turėjome dėmesio skirti ir kalbai. 

Parengėme du žodžių ratus – vidinį („pagrindinę metro 

liniją“), sudarytą iš žodžių, kurie geriausiai apibūdina Londono 

pranašumus (pasitikintis, turintis ryšių, išdaigus, žavingas, šviesus 

ir besivystantis), ir išorinį („aplinkkelį“), sudarytą dar iš 16 žodžių 


(tarp jų istorinis, įkvepiantis, paslaugus, viliojantis, stebinantis), 

kurie pagyvina įvaizdį. Raginome „Vadofone“ naudotojus prieš 

rašant reklaminį tekstą išsirinkti po vieną žodį iš kiekvieno rato 

ir tada istoriją kurti šios žodžių poros pagrindu. 

Nors „Visit London“ prekės ženklų paketas buvo netvarkingas 

pradėjus projektą, organizacija visuomet gerai atlikdavo savo 

darbą. Įdomu tai, kad „Visit London“ taip ir neįvardijo, kokia yra 

jos funkcija. Rinkodara? Kvietimas apsilankyti? Konsultacijos? 

Planavimas? Skatinimas? Garsinimas? Visko po truputį? Pagaliau 

pataikėme tiesiai į dešimtuką: „Visit London“ propaguoja Londoną. 

Arba, kaip parašyta mūsų parengtame 39 puslapių „Organizacijos 

stiliaus vadove“: „Pasitelkdami protą, emocijas ir veiksmus, 

propaguojame Londoną atvykusiems pailsėti ir darbo reikalais. 

Padedame žmonėms pamatyti, kokia vertinga kelionė į Londoną, 

padedame jiems pajausti trauką šiam miestui (kai jie nusprendžia 

jame apsilankyti) ir padedame jiems a) išsiaiškinti, ko tikisi iš 

Londono, ir b) gauti tai, ko tikisi.“ 

Rezultatas – aiškiai suformuluotas organizacinis tikslas ir 

pateikimas, suteikiant individualumo. 2008 m. liepos 9 d. leidinio 

„Marketing“ numeryje mūsų darbas kuriant naują „Visit London“ 

tapatybę buvo įvertintas kaip „beveik idealus“. 

175

176 

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies ekonominio įvaizdžio formavimo gairės

© Viršelio nuotrauka Mariaus Jovaišos, Neregėta Lietuva

Sumani Lietuvos reklama Kūrybinio ir strateginio šalies - Versli Lietuva

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?