atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

28
III. ŠALIES PROFILIS – LIETUVOS NACIONALINėS ATSPARUMO KORUPCIJAI SISTEMOS PAMATAI
artėjant naujiems rinkimams, tik rinkimuose ir primena apie save. Ir dažniausiai
renka ne itin gilindamasi, kas tinkamiausiai jiems atstovautų. Tiesą sakant, nelabai
kas šiai „kitai Lietuvai“ išvis atstovauja. Stambiųjų, tiek kairiąją, tiek dešiniąją
politiką proklamuojančių partijų sąrašuose dažnai matomi tų pačių rėmėjų
pavadinimai 26 , rodantys verslo ir politikos elito susiliejimą. Didžiausia dabar opozicinė
kairioji partija pati pripažįsta, kad, būdama valdžioje, vadovavosi liberalizmo
ir neoliberalizmo ideologija 27 . Todėl nekeista, kad „kitos Lietuvos“ balsai
dažniau reiškia protestą prieš visą sistemą, prieš visas tiek pozicijos, tiek opozicijos
partijas ir atitenka vis naujoms, naujai susiburiančioms, aiškių ideologijų ir
pastovaus elektorato neturinčioms partijoms.
Nusivylimas politine sistema lemia apatiją, o ši stabdo ar beveik pakerta pilietinės
visuomenės kūrimąsi. Lietuvoje labai nedaug organizacijų, atstovaujančių
tam tikrų visuomenės grupių interesams. Interesų bendrumas išvis sunkiai suvokiamas
kaip visuomenę jungianti grandis 28 . Lietuvos žmones dažniau sieja sovietinės
blato kultūros suformuoti „pažinčių“ ryšiai (apie juos kiek plačiau dalyje
„Kultūra“). Mėgstama teigti, jog mažoje valstybėje, kurioje visi vieni kitus pažįsta,
neįmanoma užtikrinti, kad viešieji sprendimai būtų priimami nešališkai,
vadovaujantis tik viešuoju interesu. Tokios a la objektyvios korupciją lemiančios
aplinkybės dažnai pasitelkiamos pateisinant ribotus valstybės institucijų pasiekimus
šioje srityje. Mėgstama aiškinti, kad korupcija valstybėje galės būti įveikta tik
prieš tai pakitus visuomenės sąmonei ir kultūrai 29 , t. y. iki to laiko jokios priemonės
negali duoti teigiamų rezultatų, todėl jų neverta ir ieškoti. Džiugu, kad
pastaraisiais metais valdžios institucijos rodo vis daugiau noro tokią situaciją
keisti ir tam tikri pokyčiai ryškėja. Vis dėlto tai galima laikyti tik būtino kaitos
proceso pradžia.
26 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, 2011 m. IV ketvirčio politinių partijų pateiktų
aukų ir aukotojų sąrašų analizė. 2012 m. sausio 17 d.. Interneto prieiga: http://www.vrk.lt/dynamic/fi
les/2020/2011ivaukotojuanalize.pdf.
27 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Algirdo Butkevičiaus pranešimas XXX
suvažiavime, 1 dalis. Interneto prieiga: http://www.lsdp.lt/lt/naujienos/2150-lsdp-pirmininko-algirdobutkeviciaus-pranesimas-xxx-suvaziavime-1-dalis.html.
28 2008 m. atliktas Europos vertybių tyrimas rodė, kad 74 proc. Lietuvos gyventojų nedalyvauja
jokioje visuomeninėje veikloje. Panašūs rezultatai fiksuoti ir kai kuriose kitose Rytų Europos šalyse
(pvz., Latvijoje – 72 proc., Lenkijoje – 78 proc.). Ir vis dėlto šis rodiklis yra trečdaliu didesnis už
apytikslį Europos Sąjungos vidurkį (55 proc.). Žr.: Gesis. Leibniz Institute for Social Sciences, European
Values Study 2008 4th wave. ZA4800: EVS 2008: Integrated Dataset. Interneto prieiga: http://
info1.gesis.org/dbksearch19/Docs.asp?no=4800.
29 Pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Ž. Pacevičius teigia, kad išguiti korupcijos iš visuomenės
gyvenimo nepavyks, kol nepasikeis žmonių mąstymas, turi praeiti ne vieni metai, kad žmonės
suprastų, jog tie dalykai yra negeri („STT vadovas: padaugėjo korupcijos policijoje ir muitinėje.“
BNS, Delfi.lt, 2010 m. birželio 8 d. Interneto prieiga: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/stt-vadovas-padaugejo-korupcijos-policijoje-ir-muitineje.d?id=33263209#ixzz1tKgB6V00).