atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius
atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius
atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
278<br />
VIII. REKOMENDACIJOS<br />
standartus taiko dažniausiai tik didelės bendrovės. Ši problema turėtų būti<br />
sprendžiama, inter alia, supažindinant NVO su skaidrumo pranašumais, skatinant<br />
verslo įmones (ypač smulkias ir vidutines) laikytis didesnių skaidrumo<br />
reikalavimų ir taikyti socialinės atsakomybės standartus.<br />
• Atskirose srityse turi būti sprendžiama itin išsamių skaidrumo reikalavimų<br />
problema. Pavyzdžiui, itin išsamiai reglamentuoti politinių partijų teikiamų<br />
finansinių ataskaitų reikalavimai. Tokiems reikalavimams tenkinti reikalingi<br />
didesni (ir ne visada prieinami) vidiniai politinių partijų ir politinių kampanijų<br />
administraciniai ištekliai. Tokių išteklių (ypač – kompetencijos prasme)<br />
trūkumas atsiskleidžia politinių partijų finansinėse ataskaitose – dalis jų iš<br />
viso nepateikia, dalis pateikia neteisingai ar nediferencijuotai užpildytas. Todėl<br />
turėtų būti nustatyti bent minimalūs profesiniai reikalavimai politinių partijų<br />
ir politinių kampanijų iždininkams.<br />
• Turėtų būti tobulinamas verslo nuosavybės skaidrumo reglamentavimas. Daugiau<br />
dėmesio turėtų būti skirta žiniasklaidos subjektų nuosavybės ir interesų deklaravimo<br />
reglamentavimui. Siūlytina įsteigti žiniasklaidos organizacijų ir jas patronuojančių<br />
organizacijų dalyvių, valdančių ne mažiau kaip 10 proc. visų akcijų<br />
ar turto, viešą registrą; reglamentuoti žiniasklaidos organizacijų dalyvių,<br />
valdančių ne mažiau kaip 10 proc. visų akcijų ar turto, viešų ir privačių interesų<br />
deklaravimo tvarką; žiniasklaidos subjektų teisės aktų reikalavimų nevykdymą<br />
labiau susieti su šių subjektų administracine atsakomybe.<br />
• Valstybinės institucijos turėtų aktyviau visuomenę supažindinti su savo veikla.<br />
Turi būti užtikrinta pakankama informacijos sklaida internete (šiuo metu<br />
ne visos valstybinės institucijos turi internetines svetaines (pvz., jų neturi<br />
ganėtinai daug teismų). Informacija internete turi būti pateikiama taip, kad ją<br />
būtų lengva suvokti visuomenei (susisteminta, „filtruota“). Pavyzdžiui, teismų<br />
pateikiami sprendimų priėmimo motyvai dėl sudėtingos teisinės akademinės<br />
kalbos bei menko visuomenės teisinio išprusimo neretai būna sunkiai suprantami<br />
paprastiems gyventojams, teisėjai turi siekti, kad jų dėstomi motyvai<br />
būtų lengviau suprantami. Kitas pavyzdys – VRK puslapyje galima nesunkiai<br />
rasti ir parsisiųsti visų politinių kampanijų bei daugelio politinių partijų metines<br />
finansines (pajamų bei išlaidų) ataskaitas ir kitus duomenis. Tačiau neapdorotos<br />
ataskaitos pasimeta tarp daugelio duomenų, paprastiems piliečiams<br />
sunku jas suprasti (derėtų pasakyti, kad nė vienos atstovus Seime turinčios<br />
partijos interneto svetainėse išvis nėra pateikiamos jų finansinės ataskaitos ar<br />
kiti finansavimo duomenys). Tokios informacijos sisteminimo ir jos suprantamumo<br />
didinimo problemos galėtų būti sprendžiamos kuriant institucijų, kurių<br />
pateikiama informacija yra itin svarbi gyventojams (pvz., Vyriausiosios<br />
rinkimų komisijos) analitinius padalinius. Be to, valstybės institucijos linkusios<br />
nepagrįstai sureikšminti interneto kaip informavimo šaltinio svarbą. Asmenys