14.07.2013 Views

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

278<br />

VIII. REKOMENDACIJOS<br />

standartus taiko dažniausiai tik didelės bendrovės. Ši problema turėtų būti<br />

sprendžiama, inter alia, supažindinant NVO su skaidrumo pranašumais, skatinant<br />

verslo įmones (ypač smulkias ir vidutines) laikytis didesnių skaidrumo<br />

reikalavimų ir taikyti socialinės atsakomybės standartus.<br />

• Atskirose srityse turi būti sprendžiama itin išsamių skaidrumo reikalavimų<br />

problema. Pavyzdžiui, itin išsamiai reglamentuoti politinių partijų teikiamų<br />

finansinių ataskaitų reikalavimai. Tokiems reikalavimams tenkinti reikalingi<br />

didesni (ir ne visada prieinami) vidiniai politinių partijų ir politinių kampanijų<br />

administraciniai ištekliai. Tokių išteklių (ypač – kompetencijos prasme)<br />

trūkumas atsiskleidžia politinių partijų finansinėse ataskaitose – dalis jų iš<br />

viso nepateikia, dalis pateikia neteisingai ar nediferencijuotai užpildytas. Todėl<br />

turėtų būti nustatyti bent minimalūs profesiniai reikalavimai politinių partijų<br />

ir politinių kampanijų iždininkams.<br />

• Turėtų būti tobulinamas verslo nuosavybės skaidrumo reglamentavimas. Daugiau<br />

dėmesio turėtų būti skirta žiniasklaidos subjektų nuosavybės ir interesų deklaravimo<br />

reglamentavimui. Siūlytina įsteigti žiniasklaidos organizacijų ir jas patronuojančių<br />

organizacijų dalyvių, valdančių ne mažiau kaip 10 proc. visų akcijų<br />

ar turto, viešą registrą; reglamentuoti žiniasklaidos organizacijų dalyvių,<br />

valdančių ne mažiau kaip 10 proc. visų akcijų ar turto, viešų ir privačių interesų<br />

deklaravimo tvarką; žiniasklaidos subjektų teisės aktų reikalavimų nevykdymą<br />

labiau susieti su šių subjektų administracine atsakomybe.<br />

• Valstybinės institucijos turėtų aktyviau visuomenę supažindinti su savo veikla.<br />

Turi būti užtikrinta pakankama informacijos sklaida internete (šiuo metu<br />

ne visos valstybinės institucijos turi internetines svetaines (pvz., jų neturi<br />

ganėtinai daug teismų). Informacija internete turi būti pateikiama taip, kad ją<br />

būtų lengva suvokti visuomenei (susisteminta, „filtruota“). Pavyzdžiui, teismų<br />

pateikiami sprendimų priėmimo motyvai dėl sudėtingos teisinės akademinės<br />

kalbos bei menko visuomenės teisinio išprusimo neretai būna sunkiai suprantami<br />

paprastiems gyventojams, teisėjai turi siekti, kad jų dėstomi motyvai<br />

būtų lengviau suprantami. Kitas pavyzdys – VRK puslapyje galima nesunkiai<br />

rasti ir parsisiųsti visų politinių kampanijų bei daugelio politinių partijų metines<br />

finansines (pajamų bei išlaidų) ataskaitas ir kitus duomenis. Tačiau neapdorotos<br />

ataskaitos pasimeta tarp daugelio duomenų, paprastiems piliečiams<br />

sunku jas suprasti (derėtų pasakyti, kad nė vienos atstovus Seime turinčios<br />

partijos interneto svetainėse išvis nėra pateikiamos jų finansinės ataskaitos ar<br />

kiti finansavimo duomenys). Tokios informacijos sisteminimo ir jos suprantamumo<br />

didinimo problemos galėtų būti sprendžiamos kuriant institucijų, kurių<br />

pateikiama informacija yra itin svarbi gyventojams (pvz., Vyriausiosios<br />

rinkimų komisijos) analitinius padalinius. Be to, valstybės institucijos linkusios<br />

nepagrįstai sureikšminti interneto kaip informavimo šaltinio svarbą. Asmenys

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!