atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

12. PILIETINė VISUOMENė 239
Įgyvendinant šią koncepciją 2010 m. Seime užregistruotas Finansinės paramos
nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymo projektas 29 , kuriame
numatyta galimybė iš biudžeto lėšų remti tik NVO (neįskaitant viešųjų
įstaigų, kurių dalyvis (savininkas) yra valstybė, bei biudžetinių įstaigų), pirmenybę
teikiant viešajai, o ne grupinei naudai, NVO, veikiančių remiamose veiklos
srityse, paramai. Kol kas tolesnis šio projekto likimas neaiškus.
2009 m. NVO gaunamos privačios lėšos sudarė 19,5 proc.; gyventojų skirtų
2 proc. pajamų mokesčio lėšos – 12,8 proc.; valstybės ir / ar savivaldybių užsakymai
– 22,6 proc.; ES, kitų tarptautinių fondų, valstybės finansuotų projektų
lėšos – 24,2 proc.; pajamos už paslaugas neviešajam sektoriui – 3,5 proc.; kitos
lėšos – 9,3 proc. Lietuvos NVO biudžeto 30 . NVO finansavimo struktūra labai
skiriasi pagal vykdomos veiklos pobūdį: egzistuoja nemažai paslaugas teikiančių
organizacijų, kurios išsilaiko iš savo vykdomos veiklos pajamų. Pavyzdžiui, jaunimo
organizacijos savo veiklą stengiasi perorientuoti savęs išlaikymo link. Daugelis
šių organizacijų stengiasi pačios užsidirbti lėšų, pvz., Lietuvos skautija išsilaiko
organizuodama vasaros stovyklas, įvairios sporto organizacijos
organizuoja treniruotes ir pan. 31 Žmogaus teisių srityje veikiančių organizacijų
pagrindinę pajamų dalį sudaro Europos Komisijos lėšos, vietos verslo, valstybės
skiriamos lėšos bei gyventojų skirti pajamų mokesčio 2 proc. 32 Įvairiose srityse
veikiančios organizacijos dažniausiai finansuojamos iš kelių minėtų šaltinių. Iš
vieno šaltinio finansuojamų organizacijų nėra daug; tokios organizacijos yra mažos,
jų veikla trumpalaikė; NVO sektoriuje jos neužima reikšmingos vietos 33 .
Nesant galimybių NVO gauti reikiamą finansavimą, iškyla problemų dėl žmogiškųjų
išteklių pritraukimo ir išlaikymo: jei NVO turėtų pakankamai lėšų, reikiamų
specialistų rasti nebūtų sunku 34 .
Darbo kodekse savanoriškas darbas nenumatytas. Šiuo metu savanoriškas
darbas įmanomas tik pagal civilinę teisę, o tai reiškia, jog savanoriai neturi
darbuotojams teikiamų garantijų. Tinkamas savanoriško darbo reguliavimas sudarant
galimybes pritraukti daugiau savanorių leistų tinkamai subalansuoti organizacijų
finansavimo šaltinius 35 . Esant teisinėms galimybėms ir NVO gebėji­
29 Lietuvos Respublikos finansinės paramos nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės
įstatymo projektas. Interneto prieiga: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=56100&p_
org=&p_fix=n&p_gov=n.
30 Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos nevyriausybinių organizacijų (NVO) subsidijų
schemos galimybių studija.
31 Autorės interviu su jaunimo organizacijos atstovu, 2011 m. gegužės 10 d.
32 Autorės interviu su vienos iš žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos
atstovu, 2011 m. gegužės 13 d.
33 Autorės interviu su nevyriausybinės organizacijos atstovu, 2011 m. gegužės 5 d.
34 Ten pat.
35 Sudėjus nevyriausybinių organizacijų pajamas su savanoriško jose dirbamo darbo verte, privačių
rėmėjų indėlis padidėja nuo 12 iki 30 proc., priklausomybę nuo uždirbamų lėšų sumažinant nuo 53 iki
43 proc., o nuo biudžetinio finansavimo – 35–27 proc. („Transparency International“ Lietuvos skyrius, NVO
skaidrumo pradžiamokslis. Baltijos-Amerikos partnerystės programa. Vilnius: Eugrimas, 2008, 45).