14.07.2013 Views

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

12. Pilietinė visuomenė<br />

Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė<br />

S a n t r a u k a. Nors sutartinai teigiama, jog nevyriausybiniam sektoriui reikia kuo mažiau valstybės<br />

reguliavimo ir kuo didesnės savireguliacijos laisvės, Lietuvoje būtent ir trūksta įstatymais nustatyto<br />

nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) veiklos reguliavimo. Šiuo metu NVO steigiamos ir<br />

veikia pagal skirtingus įstatymus, taikomus įvairioms organizacijoms – valstybės įsteigtoms ir valdomoms<br />

įstaigoms, profesiniais pagrindais įsteigtoms privačių interesų grupuotėms. Tokia aplinka, viena vertus,<br />

neleidžia pilietinę valią ketinančioms išreikšti bei viešosios naudos siekiančioms organizacijoms išimtinai<br />

pasinaudoti nevyriausybiniam sektoriui teikiama pagalba (didelis „kąsnis“ tokios pagalbos tenka<br />

biudžetinėms įstaigoms ir interesų grupėms), antra vertus, visas organizacijas „suplakus“ į vieną junginį,<br />

nyksta ir gyventojų, ir galimų rėmėjų pasitikėjimas nevyriausybiniu sektoriumi. Todėl susidaro<br />

uždaras ratas: tinkamai neišskyrus NVO iš kitų organizacijų, gyventojai neturi pasitikėjimo ir suinteresuotumo<br />

dalyvauti nevyriausybinėje veikloje, nesant pakankamų žmogiškųjų išteklių, sunku susirasti<br />

rėmėjų, o be rėmėjų sunku veiksmingai vykdyti bet kokią veiklą.<br />

Struktūra ir organizacija<br />

Kiek Lietuvoje yra veikiančių NVO, tiksliai nežinoma jau vien dėl to, kad pagal<br />

turimus duomenis sunku nustatyti, ar tam tikra veiklos forma registruota organizacija<br />

yra nevyriausybinė, ar ne. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro<br />

duomenims, 2009 m. Lietuvoje buvo įregistruotos 32 476 NVO 1 . Didžiąją dalį<br />

NVO Lietuvoje sudaro asociacijos (42,7 proc.), bendrijos (23,4 proc.) ir viešosios<br />

įstaigos (16,1 proc.). Tačiau dėl sudėtingos NVO išregistravimo procedūros 2 realiai<br />

veikiančių NVO yra mažiau nei jų registruota (priklausomai nuo statuso<br />

rea liai veikiančių yra nuo 44 iki 91 proc. mažiau nei jų registruota). Didžiąją<br />

dalį (88 proc.) NVO sudaro organizacijos, kuriose dirba iki 4 darbuotojų. Atliktų<br />

tyrimų duomenimis, NVO veikloje viena ar kita forma ir įvairiu intensyvumu<br />

(negaudami piniginio atlygio ir jį gaudami) dalyvauja apie 20 proc. <strong>Lietuvos</strong><br />

gyventojų, tačiau kiek tai tikslu, neaišku: daugelyje didelių organizacijų (pvz.,<br />

studentų, jaunimo organizacijose) nemažai asmenų dalyvauja tik formaliai. Dauguma<br />

<strong>Lietuvos</strong> NVO yra daugiaprofilės, t. y. iš karto dirba daugiau nei vienoje<br />

srityje. Didžiausia dalis NVO dirba socialinėje (39,8 proc.) ir švietimo (38,6 proc.)<br />

srityse (dažnai ta pati organizacija veikia abiejose srityse); kultūros srityje – apie<br />

1 <strong>Lietuvos</strong> ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos nevyriausybinių organizacijų (NVO) sub sidi<br />

jų schemos galimybių studija. Interneto prieiga: http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/Sveicarijos_parama/Galimybiu_studija_LT.pdf.<br />

2 Plačiau žr.: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro publikuotos nevyriausybinių<br />

organizacijų problemos, aktualūs klausimai bei pasiūlymai, 2011. Interneto prieiga: http://www.<br />

nisc.lt/files/optional/teisine_baze_siulymai.pdf.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!