atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

228
VI. LIETUVOS NACIONALINė ATSPARUMO KORUPCIJAI SISTEMA
pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems
interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi
teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas
paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad žiniasklaidos subjektas nustatyta
tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją 36 . Žiniasklaidos priemonė,
gavusi paneigimą, privalo jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo
paskelbta per žiniasklaidos priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens
garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai
išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus
tas žiniasklaidos priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. 37
Žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą reikalauti, kad viešosios
informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės
neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo
dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę
pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją 38 . Įstatymas taip pat numato, kad
ŽLEK sprendimai dėl profesinės etikos turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose
žiniasklaidos priemonėse, kuriose ŽLEK nustatė šiuos pažeidimus. Jei žiniasklaidos
subjektas per dvi savaites nepaskelbia ŽLEK sprendimo, šis sprendimas
paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (sprendimas taip
pat paskelbiamas ŽLEK tinklalapyje). 39
Aptartos teisės normos rodo, kad šalies teisės aktai išsamiai apibrėžia žiniasklaidos
priemonių atskaitingumo mechanizmą.
Atskaitingumas (praktika)
Kokiu mastu praktiškai gali būti užtikrinamas žiniasklaidos priemonių atskaitingumas?
Įvertis: 50/100
2009 m. numačius administracinę atsakomybę už Žurnalistų etikos inspektoriaus
sprendimų nevykdymą, šių sprendimų (tarp jų – ir dėl paskelbtos tikrovė neatitinkančios
informacijos) vykdymas nuo 7,7 proc. (2009 m.) padidėjo iki 58,3 proc.
(2010 m.) 40 . Tačiau šio pareigūno 2010 m. veiklos ataskaitoje žmogaus teisių
apsauga žiniasklaidoje apibūdinama kaip problemiška.
36 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 15 str.
37 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34,
35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo
341 , 342 , 401 straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymo 24 str.
38 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo
3 str. Valstybės žinios, 2009, 89-3804.
39 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 28, 46 straipsnių pakeitimo ir įstatymo
papildymo 271 straipsniu įstatymo 3 str. Valstybės žinios, 2008, Nr. 87-3456.
40 Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 metų veiklos ataskaita ir 2009–2010 metų analitinė apžvalga
„Demokratinės visuomenės informavimo kultūros plėtros gairės“. Vilnius, 2011, 25-26.