atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius
atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius
atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
224<br />
VI. LIETUVOS NACIONALINė ATSPARUMO KORUPCIJAI SISTEMA<br />
Žiniasklaidos savitvarkos sistemos kūrimas valstybės iniciatyva (remiantis<br />
teisės aktais) bei esant Seimui atskaitingoms, žiniasklaidos veiklą prižiūrinčioms<br />
institucijoms, leidžia teigti, kad formaliai žiniasklaidos reguliavimui ir savitvarkai<br />
reikšmingą įtaką turi valstybė. Be to, trys organizacijos, reguliuojančios ir prižiūrinčios<br />
žiniasklaidos sistemos subjektus, rodo didoką žiniasklaidos reguliavimo ir<br />
priežiūros funkcijos biurokratizavimą 19 .<br />
Žiniasklaidos cenzūra yra draudžiama ir kaip valstybės vykdoma funkcija Lietuvoje<br />
neegzistuoja. Tačiau informacija, per žiniasklaidos kanalus pasiekianti viešąją<br />
erdvę, filtruojama politiniu, ekonominiu, organizaciniu bei asmeniniu lygiu.<br />
Lietuvoje kai kurie redakcijų savininkai, taip pat redaktoriai ir žurnalistai<br />
aktyviai dalyvauja politikoje, o jų administruojamos žiniasklaidos priemonės skleidžia<br />
atitinkamai angažuotą politinį turinį. Tai akivaizdu rajonų savivaldybėse, kur<br />
vietines žiniasklaidos priemones administruojančių bendrovių pagrindiniai akcininkai,<br />
redakcijų vadovai tampa savivaldybių tarybų nariais ir rajonų vadovais.<br />
Nesant tiesioginės politinės žiniasklaidos organizacijų kontrolės ir vyraujant komercinei<br />
žiniasklaidai, vienas iš svarbiausių žiniasklaidos politinio turinio pateikimo<br />
veiksnių yra reklamuotojai. Atliktas nacionalinių dienraščių tyrimas parodė, kad didžiausiuose<br />
dienraščiuose skleidžiamos palankesnės naujienos apie tuos politikus,<br />
kurie, palyginti su kitais politikais, redakcijoms pateikia daugiau reklamos užsakymų 20 .<br />
Taigi didelės žiniasklaidos dalies turinys yra kuriamas politiškai tendencingai.<br />
Vienas iš svarbių valstybės ekonominės politikos žiniasklaidos atžvilgiu veiksmų<br />
yra valstybės biudžeto pinigų skyrimas žiniasklaidos organizacijų paramai.<br />
Lietuvoje valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius<br />
projektus. Ši parama teikiama per viešąją įstaigą SRTRF, kurio dalininkai<br />
yra 16 visuomeninių organizacijų ir Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos 21 .<br />
Nors SRTRF lėšas iš valstybės biudžeto skiria Seimas, valstybės įtaka skirstant<br />
paramą konkrečioms žiniasklaidos organizacijoms yra minimali. Žiniasklaidos<br />
organizacijos turi pasirinkimo laisvę, kokius projektus teikti valstybės paramai<br />
gauti, tad turinio kokybės aspektu valstybės parama yra teigiamas veiksnys (ypač<br />
regioninei žiniasklaidai, kuriai lėšos skiriamos pagal atskirą programą). Valstybės<br />
paramą gali gauti tik tos žiniasklaidos organizacijos, kurios per paskutinius kalendorinius<br />
metus iki projektų paramai gauti svarstymo nebuvo pripažintos pažeidusios<br />
nustatytų teisės ir etikos normų.<br />
Plataus masto problema yra žurnalistų savicencūra 22 , kurią lemia organizaciniai-ekonominiai<br />
veiksniai. Žurnalistams ginti savo raiškos laisvės teisę, nebijant<br />
19 D. Jastramskis, <strong>Lietuvos</strong> žiniasklaidos sistemos modelio bruožai. Informacijos mokslai, Nr. 55,<br />
2011, 61.<br />
20 D. Jastramskis, Žiniasklaidos organizacijos nuosavybės struktūros ir žiniasklaidos priemonės<br />
šališkumo raiškos santykis (<strong>Lietuvos</strong> nacionalinių dienraščių tyrimas 2004 m. <strong>Lietuvos</strong> Prezidento<br />
rinkimų kampanijos metu). Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009, 110–120.<br />
21 Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Dalininkai. 2011. Interneto prieiga: http://www.<br />
srtfondas.lt/.<br />
22 Autoriaus interviu su Dainiumi Radzevičiumi, 2011 m. gegužės 30 d.
Change language