atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

10. POLITINėS PARTIJOS 215
Etikos sistema (praktika)
Kiek vidinis partijų valdymas yra demokratiškas ir veiksmingas praktikoje?
Įvertis: 75/100
Kaip ir numačiusios įstatuose, visos pagrindinės PP Lietuvoje kasmet rengia delegatų
suvažiavimus, kuriuose pagal numatytas demokratines procedūras priimami
svarbiausi sprendimai: tvirtinamos programos, ataskaitos, suėjus terminui renkamos
ir tvirtinamos PP vidaus valdymo struktūros. Informacija apie suvažiavimus ir juose
priimtus sprendimus viešai prieinama PP tinklalapiuose. Nors PP lyderių kaita
nėra didelė (2011 m. perrinkti TS-LKD (vadovauja nuo 2003-iųjų), LSDP lyderiai
(vadovauja nuo 2009-ųjų), 2010 m. – PTIT (su 2 m. pertrauka vadovauja nuo 2002 m.
PTIT įkūrimo), DP (su 1 m. pertrauka vadovauja nuo 2003 m. DP įkūrimo), o
2009 m. – LRLS (vadovauja nuo 2008-ųjų) pirmininkai), daugeliu atvejų nėra pagrindo
įtarti, jog jie renkami nedemokratiškai. Balsavusiųjų skaičiai skelbiami viešai
ir neginčijami, oponentai (jei tokie yra), tarkime, paskutiniuose 2011 m. TS-LKD
pirmininko rinkimuose, viešai pripažįsta ir įvardija rinkimų demokratiškumą 92 . Tiesa,
kitais keturiais iš penkių minėtų atvejų PP pirmininkai buvo perrinkti rinkimuose
dalyvaujant vos vienam kandidatui 93 – tai leistų kalbėti apie tam tikrą PP elito
išankstinį sutarimą dėl postų. Skelbiami balsavusiųjų skaičiai, tiesa, nerodo didelės
susilaikiusiųjų ar sugadinusiųjų biuletenius dalies, tad, kita vertus, dalies PP populiarumui
ir net tapatybei remiantis į lyderius, logiškai galima tikėtis, kad egzistuoja
tam tikras PP pirmininkams palankus likusių narių racionalus pritarimas jiems.
Kalbant apie vidinių sprendimų priėmimą PP praktikoje, pripažįstama, kad
dažniausiai jie vis dėlto priimami aukščiausiose valdymo struktūrose. Tačiau greta
dažnai minimos menkos eilinių narių galios PP reikaluose 94 , aiškindamas to
priežastis parlamentinės PP pirmininko pavaduotojas, Seimo narys atkreipia dėmesį
ir į menku politiniu aktyvumu pasižyminčią politinę kultūrą Lietuvoje, be
to, brėžia analogiją su įstatymų leidyba valstybėje: nors visi piliečiai turi teisę ir
sąlygas inicijuoti įstatymą, pareikšti nuomonę, pateikti pasiūlymų, tačiau „vidinis
cenzorius“ nuo tokių veiksmų atbaido 95 .
92 Irenos Degutienės interviu po rinkimų: „Aš nesijaučiu pralaimėjusi. Pirmiausiai džiaugiuosi tuo, kad
laimėjo TS-LKD. Džiaugiuosi, kad demokratiniai procesai mūsų partijoje taip suprantami, kad kiekvienas
partijos narys galėjo išreikšti savo poziciją. Nesijaučiu labai pralaimėjusi, nes, atvirai pasakius, galvojau,
kad pralaimėsiu daugiau“ (R. Lukaitytė, „A.Kubilius: partijos narių balsavimą vertinu kaip mandatą darbų
tęstinumui.“ Delfi.lt, 2011 m. gegužės 21 d. Interneto prieiga: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/
akubilius-toki-partijos-nariu-balsavima-vertinu-kaip-mandata-darbu-testinumui.d?id= 45767505).
93 Pažymėtina, kad tokia praktika Lietuvoje gana dažna – prof. A. Krupavičiaus pateiktais duomenimis,
1989–2007 m. 2/3 PP lyderių rinkimų Lietuvoje buvo nekonkurenciniai (autorės interviu su
Algiu Krupavičiumi, 2011 m. liepos 1 d.).
94 2007-aisiais Giedriaus Žvaliausko atlikta analizė atskleidė, jog dauguma (5 iš 8) politiškai įtakingiausių
PP Lietuvoje dažniau taiko nedemokratinius nei demokratinius principus spręsdamos svarbiausius
partinio gyvenimo klausimus (G. Žvaliauskas, Ar partijos Lietuvoje yra demokratiškos? Kaunas:
Technologija, 2007).
95 Autorės interviu su Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos pirmininko pavaduotoju,
2011 m. liepos 21 d.