atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

20
II. APIE LIETUVOS NACIONALINėS ATSPARUMO KORUPCIJAI SISTEMOS TYRIMą
studijos tyrėjo, įverčius tyrėjai derino ir tarpusavyje, atsižvelgdami į bendrą vertinimų
kontekstą, kad asmeniniai požiūriai lemtų kiek įmanoma mažesnius vertinimų
skirtingumus.
Kaip minėta anksčiau, pradiniai įverčiai buvo teikiami remiantis penkių balų
skale („1“ reiškė žemiausią įvertinimą, o „5“ – aukščiausią, žr. „Rodiklių įvertinimo
klausimynų, kuriais rėmėsi Lietuvos nacionalinės atsparumo korupcijai sistemos
tyrėjai, pavyzdys“). Vėliau šie įverčiai buvo perkelti į šimtabalę sistemą
(1 prilyginant 0, 2–25, 3–50, 4–75, 5–100). Taip pat buvo apskaičuotas bendras
kiekvienos dimensijos įvertis (išvedant paprastą šiai dimensijai priklausančių rodiklių
įverčių vidurkį), o bendras kiekvienos „kolonos“ įvertis buvo apskaičiuotas,
išvedant visų dimensijų įverčių vidurkį. Atitinkamai pagal įverčių lenteles galima
apskaičiuoti teisinio reguliavimo ir praktikos skirtumus kiekvienos dimensijos bei
visos institucijos lygmeniu.
Kadangi įverčių suteikimo metodologijoje buvo panaudoti geriausios tyrimo
praktikos standartai, tyrimą atlikusiai tyrėjų komandai buvo lengviau sudaryti
galutinius įverčius. Įverčių sistema taip pat prisidėjo prie pagrindinio įvertinimo
tyrimo tikslo – sukurti rekomendacijas dėl antikorupcinės politikos Lietuvoje.
Kadangi su įverčių neperžiūrėjo ir nereitingavo jokia tarptautinė komisija, šios
metodologijos kūrėjai nesudarė jokių projekte dalyvaujančių šalių reitingų ir nerekomenduoja
remtis įverčiais lyginant skirtingas šalis.
Konsultacijos su ekspertais ir rezultatų peržiūra
Lietuvos nacionalinės atsparumo korupcijai sistemos tyrimas buvo paremtas konsultacijomis,
į tyrimo kokybės užtikrinimą ir rekomendacijų antikorupcinei politikai
kūrimą siekiant įtraukti nuomonės lyderius, sprendimų priėmėjus ir kitus
ekspertus iš valdžios, pilietinės visuomenės, mokslininkų bendruomenės bei kitų
svarbių sričių. Taikant šią konsultacinę prieigą, buvo siekiama užtikrinti kuo geresnę
tyrimo kokybę, įtraukiant nuomonės formuotojus – suteikti pagreitį antikorupciniams
procesams, paskatinti politinę valią ir pilietinį reformų poreikį.
Konsultacijos su ekspertais vyko dviem būdais: organizuojant tyrimo patariamosios
grupės darbą ir konsultacijas su ekspertais dėl tyrimo tobulinimo.
4 lentelė. Tyrimo patariamosios grupės nariai
Tyrimo patariamosios grupės nariai
Dr. Gytis Andrulionis Teisingumo ministerijos viceministras
Dr. Elena Masnevaitė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko patarėja
Doc. dr. Audronė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomati­
Nugaraitė
jos fakulteto Viešosios komunikcijos katedros dėstytoja
Prof. dr. Arūnas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros
Poviliūnas
vedėjas, Lietuvos sociologų draugijos viceprezidentas