atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

10. POLITINėS PARTIJOS 203
stebi, kad šiuo atžvilgiu Lietuvoje netgi per daug „lygiavos“: informaciniai
kanalai rinkimų kampanijų metu lygiai suteikiami net toms PP, kurios realiai
neturi šansų būti išrinktos, įgyti realią įtaką ir šį laiką išnaudoja tik tam, kad
save parodytų, neatnešdamos reikšmingesnių politinių idėjų 27 .
Apibendrinant pabrėžtina, kad LR įstatymai nenumato PP finansinio statuso
skirtumų atsižvelgiant į PP amžių, dydį ar vietą politinėje sistemoje, o rinkimų
kampanijų metu suteikiama prieiga prie informacinių kanalų sudaro sąlygas veiksmingoms
politinėms varžyboms. Tiesa, didesniąją dalį PP pajamų sudarančių
valstybės biudžeto lėšų paskirstymo principai suformuoja palankesnę aplinką ir
toliau stiprėti populiariausioms (senoms ar naujoms) PP: tik jos gauna valstybės
dotacijas, pagal paplitusią praktiką per išrinktus parlamentarus palaiko savo būstines
savivaldoje. Perspektyvoje tai, viena vertus, padeda „apvalyti“ sistemą nuo
nepopuliarių ir nerelevantiškų PP (dėl itin susiskaldžiusios partinės sistemos ir
net nedidelį rinkėjų palaikymą turinčioms PP sąlyginai neaukštų reikalavimų
biudžeto dotacijoms tai gali būti vertinama kaip pozityvus pasiekimas), kita vertus,
kartu dėl to gali nukentėti mažesnių ar pasyvesnių grupių interesų atstovavimas
politiniu lygmeniu.
Ypač aktualu tai tampa nuo 2012-ųjų uždraudus fizinių ir juridinių asmenų
aukas PP (juridinių asmenų – ir politinėms kampanijoms), vadinasi, nepaprastai
padidėjus valstybės dotacijų PP svarbai. Itin didele dalimi iš valstybės biudžeto
lėšų finansuojamos PP ilgainiui tampa kartelinėmis 28 , kur kas menkiau suinteresuotomis
varžytis dėl rinkėjų paramos, atstovauti įvairiems visuomenės interesams.
Tokios partijos politikos mokslų literatūroje vertinamos kaip nebeatliekančios
savo vaidmens atstovaujamoje demokratijoje – tampančios nebe pilietinės visuomenės
jėga, kuria kontroliuojama valstybė, bet valstybės agentu, savo nuožiūra
aprūpinančiu visuomenę 29 .
Nepriklausomybė (teisė)
Kokiu mastu yra įtvirtinti teisiniai saugikliai, skirti politinių partijų veiklai apsaugoti nuo
neteisėto išorinio kišimosi?
Įvertis: 50/100
PP laisvos ir savarankiškos veiklos principas numatytas PPĮ: čia labai aiškiai
pabrėžiama, jog visiems fiziniams ir juridiniams asmenims – atskirai dar išskiriant
27 Autorės interviu su Algiu Krupavičiumi, 2011 m. liepos 1 d.
28 Kaip nurodoma Politikos mokslų enciklopediniame žodyne, kartelinė partija yra „partinė organizacija,
kurios funkcionavimas priklauso nuo valstybės skiriamų finansinių išteklių, valdymas grindžiamas
centralizuota administracine vadyba, o lyderiai – profesionalūs politikai, atsiskaitantys reguliariai
vykstančiuose rinkimuose“. A. Jankauskas et al. (sud.), Politikos mokslų enciklopedinis žodynas.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007, 60.
29 R. S. Katz, P. Mair, „Changing models of party organization and party democracy: The emergence
of Cartel Party“, Party Politics, vol. 1, no.1, 1995, 5-28.