14.07.2013 Views

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

10. Politinės partijos<br />

Ieva Petronytė<br />

S a n t r a u k a. Nuo 1989 m., kai Lietuvoje buvo atkurta daugiapartinė sistema, politinių partijų<br />

(toliau – PP) veiklą, jų nepriklausomybę, finansavimą, atskaitingumą, skaidrumą reglamentuojanti<br />

teisinė aplinka nuolat tobulinama. Nors pripažįstama, kad įstatymuose detaliai apibrėžus PP veikimui<br />

svarbias ribas jau pasiekta daug, vis dėlto praktikoje dar susiduriama su nepriklausomo PP finansavimo,<br />

tinkamos atskaitomybės kontrolės, nuoseklių vertybinių PP nuostatų problemomis. Itin atkreiptinas<br />

dėmesys į ypač mažą PP autoritetą visuomenėje, pasitikėjimą jomis.<br />

Struktūra ir organizacija<br />

Lietuvoje šiuo metu 1 įregistruota 41 PP (4 iš jų likviduojamos), 11-kos iš jų atstovai<br />

parlamente, 4-ių – sudaro valdančiąją koaliciją. Tokie skaičiai neabejotinai<br />

leidžia Lietuvą priskirti prie daugiapartinių sistemų. Nors PP daug, jos nėra didelės:<br />

didžiausios LSDP, TS-LKD deklaruoja turinčios atitinkamai vos 18 830,<br />

16 506 narius 2 , o narystė PP šalyje apskritai nesiekia nė 3 proc. bendro rinkėjų<br />

skaičiaus (Vakarų Europoje įprasti 5–11 proc.) 3 .<br />

Besisteigiančios ir rinkimuose didelės sėkmės sulaukiančios naujos PP neleidžia<br />

partinės sistemos vadinti tvirtai nusistovėjusia, tačiau pagrindiniai su PP<br />

susiję demokratinio valdymo reikalavimai Huntingtono švytuoklei gana drausmingai<br />

žymint dešiniųjų bei kairiųjų PP pakaitines pergales rinkimuose, gali būti<br />

laikomi įgyvendintais.<br />

PP veikia proporcinės (savivaldybių tarybų, EP rinkimai) ir mišrios (Seimo<br />

rinkimai) rinkimų sistemos kontekste, jų veikla detaliai reglamentuojama LR<br />

politinių partijų įstatyme (toliau – PPĮ, priimtas 1990 m., nauja redakcija nuo<br />

2004 m.) ir LR politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo<br />

kontrolės įstatyme (toliau – PPPKFFKĮ, nauja redakcija nuo 2010 m., nuo<br />

2012 m. įsigalioja PP finansavimo šaltinius itin apribojančios įstatymo pataisos 4 ).<br />

Pagal šiuos bei kitus (pvz., rinkimų) įstatymus PP veiklą daugiausia prižiūri Vy­<br />

1 2011 m. birželio–liepos mėn.<br />

2 Skaičiai nurodyti 2010 m. metinėse PP finansinės veiklos deklaracijose, prieinamose VRK interneto<br />

svetainėje (interneto prieigos: http://www.vrk.lt/dynamic/files/1980/lsdp2010metdeklaracijapatikslinta08-04.xls<br />

ir http://www.vrk.lt/dynamic/files/1863/ts_lkd_2010.xls). Pastebėtina, kad tikslius narių<br />

skaičius pačių PP interneto svetainėse rasti ganėtinai sudėtinga.<br />

3 A. Ramonaitė, „Kodėl žmonės nestoja į partijas? <strong>Lietuvos</strong> gyventojų požiūrio į partinę narystę<br />

analizė.“ Politologija, Nr. 2 (58), 2010, 5.<br />

4 Kadangi negalima pažvelgti iš ilgesnės laiko perspektyvos, šių 2011 m. gruodžio 6 d. priimtų<br />

PPPKFFKĮ pataisų poveikis PP veikimo praktikai tolesniame tekste neaptariamas. Apžvelgiama tik tai,<br />

kiek keičiasi senoji PP veiklos reglamentavimo teisinė sistema.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!