atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

II. APIE LIETUVOS NACIONALINėS ATSPARUMO KORUPCIJAI SISTEMOS TYRIMą 17
Kiekviena iš 13 „kolonų“ buvo vertinama atitinkamai pagal tris dimensijas,
kurios pagal tyrimo metodologiją laikomos esminėmis institucijos gebėjimui
užkirsti kelią korupcijai. Visų pirma tai – bendri pajėgumai išteklių ir teisinių
normų prasme, sudarantys institucijos efektyvaus veikimo pagrindą. Antra, buvo
vertinamos vidinės institucijos valdymo taisyklės ir praktikos, susitelkiant ties
tuo, ar institucija yra skaidri, atskaitinga, ar joje veikia etikos sistema, visiems
esminiams vidinio valdymo elementams užkertanti kelią institucijai korumpuotis.
Trečia, buvo tiriamas mastas, kuriuo institucija atlieka antikorupcinėje sistemoje
jai skirtą vaidmenį, pavyzdžiui, ar įstatymų leidžiamoji valdžia atlieka veiksmingą
vykdomosios valdžios priežiūrą, ar teisėsaugos institucijos efektyviai
vykdo korupcijos atvejų baudžiamąjį persekiojimą. Visos šios trys dimensijos
apibrėžia institucijos gebėjimą veikti (pajėgumus), jos vidinį veikimą (valdymą)
ir išorinį veikimą (vaidmenį) – visa tai siejama su institucijai priskirtu kovos su
korupcija uždaviniu.
Kiekviena dimensija buvo vertinta pasitelkiant tą patį rodiklių rinkinį. Tyrimo
metu buvo nagrinėjamas ir teisinis kiekvienos institucijos kontekstas, ir kaip ji
realiai veikia praktikoje, taip atskleidžiant formalių nuostatų ir realybės nesutapimus.
2 lentelė. Tyrimo dimensijos ir rodikliai
Dimensija Rodikliai (teisė, praktika)
Pajėgumai Ištekliai
Nepriklausomybė
Valdymas Skaidrumas
Atskaitingumas
Etikos sistema
Vaidmuo valdymo sistemoje Rodikliai nuo 1 iki 3 – skirtingi kiekvienai „kolonai“
Tyrimu buvo siekiama ne atlikti giluminę kiekvienos „kolonos“ analizę, o
platesnio pobūdžio analizę, ištirti visas svarbias institucijas, gauti daugybės rodiklių
įverčius ir taip susidaryti bendrą visos sistemos vaizdą. Tyrimo metu taip
pat buvo nagrinėjamos institucijų tarpusavio sąveikos, siekiant suprasti, kodėl
kai kurios iš jų yra stipresnės nei kitos ir kokią įtaką jos daro viena kitai. Tyrimo
instrumentas pagrįstas prielaida, kad atskirų sistemą sudarančių institucijų
silpnumas sukelia trūkumus visoje sistemoje, o institucijų tarpusavio sąveikų
supratimas padeda nustatyti prioritetus, kurias sritis reikia reformuoti. Institucijų
veikimas buvo vertintas atsižvelgiant į reikšmingus konteksto veiksnius, t. y.
atliekant glaustą bendrų politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų –
„kolonų“ pamatų analizę.