atsisiųsti (2,3 MB) - Transparency International Lietuvos Skyrius

136
VI. LIETUVOS NACIONALINė ATSPARUMO KORUPCIJAI SISTEMA
Korupcinės veikos gali būti išaiškinamos, remiantis Operatyvinės veiklos
įstatymo nuostatomis 160 , o tiriamos – laikantis BPK. Prokuroras, kartu su policijos
ar STT tyrėjais, turi galimybių surinkti duomenis ir pateikti bylą teismui.
Atskirai paminėtinos slaptos procesinės prievartos priemonės, taikomos teismo
sprendimu. BPK numato, kad taikyti kai kurias slaptas procesines prievartos
priemones galima tik tiriant labai sunkius, sunkius ir kai kuriuos apysunkius
nusikaltimus. Tačiau nors tarpininko kyšininkavimas (BK 226 str. 1 d.); papirkimas
(BK 227 str. 1 d.) yra laikomi nesunkiais 161 , tiriant juos galima vykdyti ir
elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (BPK 154 str.), ir
savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus (BPK
158 str.), ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 str.).
Taikant šiuos tyrimo veiksmus, svarbu išmanyti EŽTT suformuotą provokacijos
doktriną: siekiant panaudoti duomenis teisme, galima tik „prisijungti“ prie daromos
nusikalstamos veikos. Klausimas, ar nusikalstamos veikos imitavimo modelį vykdę
pareigūnai neišprovokavo nusikalstamos veikos, buvo spręstas ne vienoje byloje,
susijusioje su korupcija 162 , ir kai kurie procesai buvo pripažinti neteisingais.
Pareigūnams, tiriantiems korupcinio pobūdžio bylas, suteiktos plačios galimybės
rinkti duomenis. Atkreiptinas dėmesys į STT siekį, kad slaptų tyrimo priemonių
taikymo galimybės dar plėstųsi 163 .
Apibendrinant teigtina, kad būtina išgryninti ikiteisminio tyrimo institucijų,
galinčių tirti korupcines veikas, funkcijas ir nustatyti realų pareigūnų kvalifikacijos,
krūvio ir darbo užmokesčio santykį. Tada bus galima įvertinti policijos ir
STT veiklos efektyvumą, tiriant korupcines veiklas.
Būtina tobulinti statistikos sistemą: duomenys apie nusikalstamas veikas pateikiami
prokuratūros, STT ir policijos turi būti palyginami; reikia išspręsti veikų
priskyrimo korupcinėms klausimą informacinėse sistemose.
160 Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas.Valstybės žinios, 2002, Nr. 65-2633.
9 straipsnyje nustatyta, kad operatyvinis tyrimas gali būti atliekamas, kai turima informacijos apie
korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
161 Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia
bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
11 str.).
162 Europos Žmogaus Teisių Teismas, byla Lenkauskienė prieš Lietuvą (Pareiškimo Nr. 6788/02).
Interneto prieiga: http://www.tm.lt/dok/LENKAUSKIEN_nutarimas_2005.pdf, Europos Žmogaus Teisių
Teismas, byla Malininas prieš Lietuvą (Pareiškimo Nr. 10071/04). Interneto prieiga: http://www.
tm.lt/dok/Malininas_2008_spr_NEGALUTINIS.pdf, Europos Žmogaus Teisių Teismas, byla Miliniene
v. Lithuania, dec., no. 74355/01, 24 June 2008. Interneto prieiga: http://en.tm.lt/dok/Miliniene_v__
Lithuania_JUDG.pdf.
163 STT buvo pateikusi pasiūlymą leisti sekti advokatus. Įstatymas nebuvo priimtas (Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Nr. 1791-01. Pateikė
Specialiųjų tyrimų tarnyba. Interneto prieiga: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=4905&p_query=&p_tr2=&p_org=&p_fix=n&p_gov=n); A. Kuznecovaitė, „Advokatų taryba: STT
nori advokatus padaryti informacijos rinkėjais.“ Diena.lt, 2010 m. balandžio 14 d. Interneto prieiga:
http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/advokatu-taryba-stt-nori-advokatus-padaryti-informacijos-rinkejais-
272724.