Lietuvos požeminio vandens monitoringas 2005-2010 m.

20 STRAIPSNIŲ 

V I L N I U S 

LIETUVOS GEOLOGI JOS TARNYBA 

P R I E A P L I N K O S M I N I S T E R I J O S 

LIETUVOS 

POŽEMINIO VANDENS 

MONITORINGAS 

2005–2010 METAIS 

IR KITI HIDROGEOLOGINIAI 

DARBAI 

RINKINYS

LIETUVOS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2005–2010 METAIS IR KITI 

HIDROGEOLOGINIAI DARBAI 

STRAIPSNIŲ RINKINYS 

Lietuvos požeminio vandens monitoringas 2005–2010 metais ir kiti hidrogeologiniai darbai: straipsnių rinkinys 

/ J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; ats. red. K. Kadūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 

2011. – 158, [1] p.: iliustr. – ISSN 2029-7769 (spausdinta); ISSN 2029-7785 (Online); ISSN 2029-7777 (CD-ROM) 

- 

Aplinkos monitoringas vykdomas vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo 2011–2017 metų 

programa. Šiame leidinyje apžvelgiami ir apibendrinami 2005–2010 metų valstybinio požeminio 

vandens monitoringo rezultatai ir pateikiami paskutinių dvejų metų faktinių matavimų duomenys. 

Per paskutinius šešerius metus ne pagal valstybinio monitoringo programą buvo vykdyta ir daugiau 

projektų, skirtų požeminio vandens būklei vertinti. Leidinyje pateikiami radono tūrinio aktyvumo 

matavimų rezultatai ir retai tiriamų elementų koncentracija požeminiame vandenyje, apžvelgiamas 

požeminio vandens temperatūros režimas. Keletas straipsnių skiriama tokiems hidrogeologiniams 

tyrimams, kaip antai požeminio vandens būklės upių baseinuose vertinimas, savivaldybių ir ūkio 

subjektų požeminio vandens monitoringo duomenų analizė. Leidinys skiriamas specialistams, 

dirbantiems aplinkos apsaugos srityje, studentams ir visiems besidomintiems požeminio vandens 

būkle Lietuvoje. 

2 

Atsakingasis redaktorius 

K. Kadūnas 

ISSN 2029-7769 (spausdinta) 

ISSN 2029-7785 (Online) 

ISSN 2029-7777 (CD-ROM) 

© LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2011

TURINYS 

PRATARMĖ .................................................................................................................................................................... 5 

VALSTYBINIS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2005–2010 METAIS .................................................................. 8 

J. Arustienė, J. Kriukaitė 

GRUNTINIO VANDENS LYGIO REŽIMO KAITA SIEJANT SU METEOROLOGINĖMIS 

SĄLYGOMIS ............................................................................................................................................................. 13 

J. Giedraitienė 

LIETUVOS GRUNTINIO VANDENS PAVIRŠIAUS TERMINIS LAUKAS .................................................... 23 

J. Giedraitienė, P. Putys 

POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖ SUDĖTIS IR JOS KAITA ...................................................................... 29 

J. Arustienė 

VANDENS GAVYBA, IŠTEKLIAI IR APSAUGA ............................................................................................... 4 

A. Šimkovič, D. Radzevičienė 

SAVIVALDYBIŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 

SAVIVALDYBIŲ POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS ....................................................................... 48 

A. Klimas 

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS TIPINĖSE VANDENVIETĖSE ................................................ 54 

A. Klimas 

ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ POVEIKIS POŽEMINIAM VANDENIUI ................................................................. 60 

J. Arustienė 

KELIŲ BARSTYMO DRUSKA POVEIKIS POŽEMINIO VANDENS BŪKLEI .............................................. 62 

K. Kadūnas, J. Arustienė 

ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS SUBJEKTŲ POVEIKIS POŽEMINIAM VANDENIUI IR JO 

IDENTIFIKAVIMO METODIKOS YPATUMAI .................................................................................................. 66 

R. Šečkuvienė 

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS SKYSTO KURO DEGALINĖSE .............................................. 71 

A. Marcinonis 

HIDROGEOLOGINIAI DARBAI 

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS LIETUVOS IR KALININGRADO (RUSIJOS FEDERACIJA) 

PASIENYJE ............................................................................................................................................................... 76 

J. Kriukaitė 

TARŠOS POVEIKIS GRUNTINIO VANDENS BŪKLEI .................................................................................... 80 

M. Gregorauskas, B. Paukštys 

KLIMATO POKYČIŲ ĮTAKA POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIAMS .......................................................... 84 

J. Arustienė, J. Kriukaitė 

RADONO TYRIMAI VALSTYBINIO POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO GRĘŽINIUOSE .......... 90 

K. Kadūnas, Z. Zanevskij, R. Ladygienė 

RETAI NUSTATOMI MIKROELEMENTAI LIETUVOS MINERALINIAME VANDENYJE ....................... 94 

V. Gregorauskienė, K. Kadūnas 

EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ APŽVALGA ......................................................................................................... 98 

R. Radienė 

POŽEMINIO VANDENS TARŠA PATVARIAISIAIS ORGANINIAIS TERŠALAIS (POT) ........................ 101 

K. Kadūnas, R. Radienė, J. Arustienė 

POŽEMINIO VANDENS IŠKROVOS PASEKMIŲ IR HIDROGEOLOGINIŲ PAVOJŲ (RIZIKOS) 

VERTINIMAS ......................................................................................................................................................... 104 

P. Putys 

GĖLO VANDENS APYTAKOS ZONOS UOLIENŲ HIDROGEOLOGINIAI PARAMETRAI .................. 108 

R. Giedraitis 

LIETUVOS 


MONITORINGAS 


IR KITI 

HIDROGEOLOGINIAI 

DARBAI

LIETUVOS 


MONITORINGAS 


IR KITI 


DARBAI 

4 

PRIEDAI 

1. VALSTYBINIO POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO POSTAI .................................................... 112 

2. POŽEMINIO VANDENS LYGIO IR TEMPERATŪROS REŽIMO PARAMETRAI ............................... 126 

3. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS SUDĖTIES 2009–2010 METŲ TYRIMO REZULTATAI ........ 

4. POŽEMINIO VANDENS GAVYBA 2009–2010 METAIS ............................................................................ 143 

5. RADONO (Rn-222) TŪRINIO AKTYVUMO MATAVIMO REZULTATAI, Bq/l ....................................... 145 

6. LIETUVOS RESPUBLIKOJE PRIPAŽINTO NATŪRALAUS MINERALINIO VANDENS IR ŠALTINIO 

VANDENS, IŠPILSTYTO Į BUTELIUS, CHEMINĖ SUDĖTIS, µg/l ............................................................ 149 

7. POŽEMINIO VANDENS MIKROELEMENTINĖS SUDĖTIES TYRIMO REZULTATAI, mg/l .............. 154

PRATARMĖ 

Požeminio vandens režimo ir balanso tyrimų, šiandien tai vadinama monitoringu (stebėsena, 

priežiūra), pradžia Lietuvoje laikoma 1946 metai. Tais metais požeminio vandens režimo stebėjimams 

organizuoti ir vykdyti buvo įkurtas specialus padalinys – Lietuvos hidrogeologijos partija. Taigi 

šįmet požeminio vandens monitoringui Lietuvoje sukako 65 metai – manau, ne kiekviena šalis turi 

tokias tradicijas. 

Iš pradžių požeminio vandens tyrimai buvo atliekami siekiant įvertinti vandens išteklių formavimosi 

šaltinius įvairiomis hidrogeologinėmis sąlygomis, o patys tyrimai buvo vykdomi tik 

vandenvietėse ir jų įtakos zonose. Požeminio vandens kokybės klausimai buvo sprendžiami tik tiek, 

kiek tai buvo susiję su padidėjusios mineralizacijos vandens prietaka į geriamojo vandens sluoksnius. 

Žmogaus veiklos poveikis požeminio vandens būklei plačiau pradėtas tirti tik praėjusio šimtmečio 

aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai buvusio Geologijos instituto iniciatyva Dotnuvoje, Trakų Vokėje 

ir Perlojoje buvo įrengti gręžiniai žemės ūkio veiklos poveikiui tirti. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, 

devintojo dešimtmečio pradžioje požeminio vandens stebėjimo gręžiniai buvo įrengti ir pradėti 

stebėjimai siekiant įvertinti šio vandens būklę besiplečiančių kiaulininkystės kompleksų teritorijose 

ir srutų išlaistymo laukuose. Tuo laikotarpiu monitoringo postai įrengiami ir stambiausių pramonės 

įmonių teritorijose. Požeminio vandens būklė pradėta tirti Jonavos ir Kėdainių chemijos įmonių 

teritorijose, įrengiamas monitoringo tinklas didžiųjų miestų poveikio požeminio vandens būklei 

stebėsenai. Visos tyrimų ataskaitos ir monitoringo rezultatai yra išsaugoti ir kaupiami Lietuvos 

geologijos tarnybos Geologijos fonde. 

Pirmasis požeminio vandens monitoringo biuletenis pasirodė 1984 metais. Kadangi jame 

buvo teikiama informacija ne tik apie regioninius tyrimus, bet ir apie taršą didžiosiose pramonės 

įmonėse, naftos bazėse ir kt., jam ilgą laiką buvo suteikiamas grifas „tarnybiniam naudojimui“, 

o kiekvienas biuletenio egzempliorius turėjo jam suteiktą numerį. Tai buvo leidinys rusų kalba 

„Lietuvos TSR požeminės hidrosferos režimas ir apsauga“. Rusų kalba, su paminėtais atributais 

biuletenis buvo leidžiamas iki 1987 metų. Pirmasis leidinys lietuvių kalba pasirodė 1988 metais ir 

leidžiamas iki šiol. 

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę pasikeitė monitoringo darbų finansavimo tvarka ir 

organizacinė jo vykdymo struktūra. 1997 metais priimtame Aplinkos monitoringo įstatyme numatoma, 

kad aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas, 

kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie gamtinės aplinkos elementų būklę 

ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir vietos lygmeniu, o valstybinis aplinkos monitoringas 

vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. 

Pirmoji Valstybinė aplinkos monitoringo programa, kurioje buvo numatytas ir požeminio vandens 

monitoringas, patvirtinta 1998 metais. Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 7 d. 

nutarimu Nr. 130 patvirtino Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą. 

Šiame informaciniame leidinyje yra apžvelgiami valstybės lėšomis finansuoto valstybinio 

požeminio vandens monitoringo 2005–2010 metų rezultatai, informacija apie monitoringo tinklo 

modernizavimą. Jame pateikiama šio laikotarpio monitoringo duomenų analizė ir paskutinių 

dvejų metų faktinių matavimų duomenys. Ankstesnių matavimų duomenys paskelbti Lietuvos 

geologijos tarnybos tinklalapyje www.lgt.lt. Ankstesniuose leidiniuose daugiausia dėmesio buvo 

LIETUVOS 


MONITORINGAS 


IR KITI 


DARBAI

LIETUVOS 


MONITORINGAS 


IR KITI 


DARBAI 

skirta pateikti informaciją apie požeminio vandens būklę, gaunamą vykdant tik stebėjimus 

valstybiniame monitoringo tinkle. Tačiau per 2005–2010 metus sukaupta daug informacijos ir iš 

aplinkos monitoringo subjektų, privalančių vykdyti monitoringą Aplinkos monitoringo įstatyme 

nurodyta tvarka, – ūkio subjektų ir savivaldybių. Todėl jame pateikiama įdomesnė informacija ir 

apie monitoringo, vykdomo „greta“ valstybinio, rezultatus. 

Numatoma tokias apžvalgas rengti kas penkeri metai. Tačiau kiekvienų metų bendrieji valstybinio 

monitoringo rezultatai bus prieinami visuomenei Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje, 

o faktiniai tyrimo rezultatai ir Geologijos fonde. 

6 

Kęstutis Kadūnas, 

Hidrogeologijos skyriaus vedėjas

VALSTYBINIS POŽEMINIO 

VANDENS MONITORINGAS 

7


MONITORINGAS 

LIETUVOJE 


POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2005–2010 METAIS 

J. Arustienė, J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Lietuvoje yra įteisinta ir veikia trijų lygių požeminio vandens monitoringo sistema – valstybinis, 

savivaldybių ir ūkio subjektų. Lietuvos geologijos tarnyba vykdo valstybinį požeminio vandens 

monitoringą ir tvirtina ūkio subjektų monitoringo programas, vertina gautus rezultatus, teikia 

aplinkosaugos priemonių taikymo siūlymus. 

Valstybinis požeminio vandens monitoringas skirtas nuolatiniams požeminio vandens būklės 

stebėjimams visoje Lietuvos teritorijoje. Pagrindiniai valstybinio monitoringo uždaviniai keičiasi 

priklausomai nuo vykdomos aplinkosaugos politikos nustatomų prioritetų. Reguliarus požeminio 

vandens monitoringas Lietuvoje pradėtas vykdyti 1946 metais. Monitoringo tinklą 1995 metais 

sudarė 86 valstybinio monitoringo vietos. Siekiant pritaikyti požeminio vandens monitoringo 

sistemą prie ES direktyvose keliamų reikalavimų, 2001 metais monitoringo tinklas buvo išplėstas 

iki 268 vietų. Dabar monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą 

2005–2010 metams (Valstybės žinios. 2005, Nr. 19-608). Pagrindinis jo uždavinys – surinkti duomenis, 

kurie padėtų įvertinti požeminio vandens išteklių būklę ir jos kaitą pagal Bendrosios 

vandenų politikos (BVPD 2000/60/EB), Požeminio vandens direktyvos (2006/118/EB) ir Nitratų 

direktyvos (91/676/EB) reikalavimus. 

Požeminio vandens monitoringo tinklas yra sudarytas iš skirtingo tipo monitoringo postų, 

išdėstytų visoje Lietuvos teritorijoje, siekiant kuo išsamiau apibūdinti skirtingas Lietuvos požeminio 

vandens formavimosi sąlygas (1 lentelė, 1 pav.). Dauguma postų turi vieną gręžinį. Gruntiniam 

vandeniui stebėti gręžiniai yra įrengti specialiai, o spūdinių vandeningųjų sluoksnių stebėjimams 

daugiausiai naudojami nedidelių vandenviečių eksploataciniai gręžiniai. 

1 pav. Valstybinio monitoringo tinklas 2005–2010 metais 

Žemėnaudos įtakai gruntinio vandens išteklių formavimuisi įvertinti naudojamos gręžinių 

grupės – nedideliame plote, vienodomis hidrogeologinėmis sąlygomis, tačiau skirtingose naudmenose 

įrengti gręžiniai. Grupę įprastai sudaro 2–4 gręžiniai.

Visų pagrindinių vandeningųjų sluoksnių, sudarančių gėlo vandens storymę, ir jų sąveikos 

stebėjimams yra skirti gręžinių krūmai – į skirtingame gylyje slūgsančius vandeninguosius sluoksnius 

specialiai įrengti gręžiniai. Krūmą įprastai sudaro 2–4 gręžiniai. 

Monitoringo tinklas yra „sutankintas“ Lietuvos–Lenkijos ir Lietuvos–Kaliningrado srities 

pasienyje, kur vykdomas tarpvalstybinis požeminio vandens monitoringas. 

Valstybinis monitoringas yra vykdomas pagal kiekvienais metais tvirtinamą darbų planą. 

Valstybinio monitoringo darbų kompleksą sudaro požeminio vandens lygio ir kokybės stebėjimai. 

Požeminio vandens lygis nuo 2005 metų matuojamas elektroniniais davikliais, kartą per dieną 

nuleistais į 75 gręžinius. Dauguma lygio stebėjimų – 61 gręžinys – skirta gruntiniam vandeniui, 

6 gręžiniai kvartero tarpmoreniniams ir 8 – prekvartero spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams. 

Siekiant gauti laiku ir patikimus duomenis apie gruntinio vandens slūgsojimo gylį šalies teritorijoje 

2010 metais įgyvendinta viena iš projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ 

veiklos sričių – „Telemetrinių stočių ir telemetrijos centro įrengimas“. Tuo tikslu aštuoniolikoje 

stebėjimo gręžinių, kurie įrengti šalia meteorologinių ir vandens matavimo stočių, bei dviejuose 

valstybinio monitoringo postuose buvo sumontuotos telemetrinės stotys, kurios kiekvieną dieną 

į Lietuvos geologijos tarnyboje įrengtą telemetrijos centrą perduoda žinias apie gruntinio vandens 

slūgsojimo gylį ir temperatūrą (3 pav.). 

Daugelis valstybinio monitoringo gręžinių yra įrengta dirbamose žemėse ir pievose bei 

ganyklose (atitinkamai 40 proc. ir 31 proc.), mažiau (16 proc.) natūralioje gamtinėje aplinkoje ir 

mažiausiai (12 proc.) urbanizuotoje aplinkoje. 

Į valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą buvo įtraukta 280 gręžinių – 179 stebimieji 

gręžiniai iš buvusio valstybinio monitoringo tinklo ir 101 mažų vandenviečių eksploatacinis 

gręžinys. 2005 metais pradėtas buvusio valstybinio monitoringo tinklo gręžinių „įteisinimas“. 2006 

metais pasibaigus procesui iš 192 teiktų gręžinių pavyko įteisinti 144 (valstybinėje žemėje esantys 

gręžiniai tapo LGT turtu). Valstybinio monitoringo programai tiko tik 89 iš įteisintų gręžinių 

(55 liko rezerve, nes yra tuose pačiuose postuose), 90 programos gręžinių liko neįteisinta. 

Požeminio vandens kokybės ir jos rodiklių grupių stebėjimai vykdomi rotacijos principu – 

dažniau požeminio vandens mėginiai imami iš gruntinio vandeningojo sluoksnio, kurio sudėtis 

yra kaitesnė, ir rečiau – iš spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Specifiniai cheminiai komponentai, 

kaip antai organiniai junginiai, pesticidai, metalai, kurių koncentracija požeminiame vandenyje 

yra labai maža, tiriami vieną kartą per penkerius metus (1 lentelė) pasirinktinai tuose gręžiniuose, 

kuriuose tikimybė jų rasti yra didesnė. 

Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje buvo numatyta požeminio 

vandens monitoringą vykdyti 280 vietų. Per jos vykdymo laiką kasmet turėjo būti tiriama bendroji 

cheminė vandens sudėtis, biogeniniai elementai. Du kartus per 2005–2010 metus turėjo būti 

vertintas mikroelementų kiekis, vieną kartą – pesticidų koncentracija požeminiame vandenyje. Dėl 

finansavimo stokos programos visa apimtimi vykdymas nebuvo užtikrintas (2 pav.). 

2 pav. Požeminio vandens monitoringo 

vykdymas 2005–2010 metais 

9 


MONITORINGAS 

LIETUVOJE 

2005–2010 METAIS


MONITORINGAS 

LIETUVOJE 


0 

Stebimi 

parametrai 

Bendroji cheminė 

sudėtis + biogenai 

Mikroelementai 

Pesticidai 

Vandens 

slūgsojimo gylis 

1 k./d 

1 lentelė. Požeminio vandens stebėjimai 2005–2010 metais 

Vienetai 

Gręžiniai 

Vandeningojo 

sluoksnio 

tipas 

Metai 

2005 2006 2007 2008 2009 2010 

Gruntinis 39 66 4 72 

Q spūdinis 2 2 62 20 

pQ spūdinis 9 2 4 

Iš viso 0 39 66 198 106 

Postai 86 4 

Gręžiniai 

Gruntinis 24 72 

Q spūdinis 2 

pQ spūdinis 4 

Postai 24 

Gręžiniai Gruntinis 0 

Postai 0 

Gręžiniai 

Gruntinis 59 61 60 60 61 

Q spūdinis 9 0 6 6 6 

pQ spūdinis 

Vidutiniškai visa programa įvykdyta 33,4 procento. Per jos vykdymo laiką mažiausiai informacijos 

sukaupta apie pesticidų poveikį požeminiam vandeniui (4 proc. numatytos apimties). 

3 pav. Valstybinio monitoringo tinklas 2010 metais

Savivaldybių požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal patvirtintus Bendruosius 

savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatus (Valstybės žinios. 2004, Nr. 130-46801) joms priskirtose 

teritorijose ir skirtas gamtinės aplinkos ir jos komponentų (iš jų ir požeminio vandens) būklei, taip 

pat jų sąveikai stebėti, vertinti antropogeninį poveikį aplinkai ir prognozėms. Požeminio vandens 

monitoringas pagal patvirtintas programas vykdomas tik 7 savivaldybėse – Šiaulių nuo 2000 metų, 

Alytaus ir Druskininkų nuo 2001 metų, Panevėžio ir Kauno nuo 2005 metų, Varėnos nuo 2006 metų 

ir Vilniaus nuo 2007 metų. 

Ūkio subjektų monitoringas vykdomas siekiant nustatyti taršos šaltinių išmetamų teršalų 

kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo 

poveikio mažinimą. Požeminio vandens monitoringas yra privalomas požeminio vandens vartotojams 

(vandenvietėms) ir ūkinės veiklos vykdytojams, kurie patenka į potencialių teršėjų sąrašą. Požeminio 

vandens monitoringas vykdomas pagal kiekvienam ūkio subjektui 3–5 metams parengtą individualią 

monitoringo programą. Monitoringo programos iki 2010 metų pradžios buvo derinamos su regionų 

aplinkos apsaugos departamentais, jas tvirtino Lietuvos geologijos tarnyba. Stebėjimų rezultatai taip 

pat teikiami minėtoms institucijoms ir kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazėse. 

Pagal savo veiklos ir poveikio požeminiam vandeniui pobūdį, kartu reikalavimus monitoringui 

išsiskiria dvi ūkio subjektų grupės – potencialūs teršėjai ir požeminio vandens naudotojai 

(vandenvietės). Ūkio subjektų potencialių teršėjų grupėje požeminio vandens monitoringas aktyviausiai 

vykdomas degalinių ir naftos produktų saugyklų aplinkoje. Apskritai naujų ūkio subjektų, 

prisijungiančių prie požeminio vandens monitoringo vykdytojų, skaičius buvo didžiausias 2003–2004 

metais, o šiuo metu jis mažėja. 

2010 metais LGT suderino 68 vandenviečių ir 170 potencialių taršos objektų poveikio požeminiam 

vandeniui monitoringo programas. Dauguma iš šių programų yra tęstinės – 150 objektų 

monitoringas vykdomas jau 5–10 metų. Parengtos naujos 38 objektų monitoringo programos. 

2010 metais monitoringas buvo vykdomas 895 potencialios taršos objektuose (4 pav.). Dauguma 

objektų – degalinės – 564 ir naftos produktų saugyklos – 86. Pertvarkius atliekų surinkimo 

ir saugojimo sistemą Lietuvoje, buvo įkurti atliekų tvarkymo centrai, kuriems priskirtose teritorijose 

sutvarkyti šiukšlynai ir uždaryti rajoniniai sąvartynai, vietoj jų įrengta 10 regioninių atliekų 

sąvartynų. Uždarant rajoninius sąvartynus buvo atliekami ekogeologiniai tyrimai ir įrengtos arba 

reorganizuotos požeminio vandens monitoringo sistemos. Dabar vykdomas 76 sąvartynų aplinkos 

monitoringas. Per paskutinius kelis metus padvigubėjo žemės ūkio veiklos objektų, vykdančių 

požeminio vandens monitoringą, 2006 metais buvo 41 objektas, 2010 metais – 82 objektai. 

4 pav. Potencialios taršos objektų požeminio vandens monitoringas 


MONITORINGAS 

LIETUVOJE 

2005–2010 METAIS


MONITORINGAS 

LIETUVOJE 


Ūkio subjektų monitoringo rezultatai labai svarbūs vertinant ekologinę teritorijų būklę, priimant 

jos gerinimo sprendimus. Informacija apie nustatytą taršą teikiama regioniniams aplinkos 

apsaugos departamentams. Ūkio subjektų monitoringo duomenys padeda vertinti ne tik kiekvieno 

jų poveikį aplinkai, bet ir yra labai svarbūs vertinant pokyčius, vykstančius regioniniu mastu. 

Lietuvoje visos vandenvietės, kuriose išgaunama daugiau kaip 10 m /d, turi tvarkyti paimamo 

vandens kiekio apskaitą, o daugiau kaip 100 m /d – vykdyti požeminio vandens išteklių kiekio ir 

kokybės monitoringą. 2010 metais išgaunamo vandens apskaitą tvarkė 1334 vandenvietės, iš jų 

požeminio vandens monitoringo – 254 vandenvietės (5 pav.). 

2 

5 pav. Požeminio vandens monitoringas vandenvietėse

GRUNTINIO VANDENS LYGIO REŽIMO KAITA SIEJANT SU 

METEOROLOGINĖMIS SĄLYGOMIS 

J. Giedraitienė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Klimato kaita ir gruntinio vandens lygio režimas. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo 

išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti tik analizuojant nuolatinius ir ilgalaikius 

požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Į meteorologinių sąlygų kaitą, susijusią su klimato 

pokyčiais, greičiausiai reaguoja arčiausiai žemės paviršiaus slūgsantis gruntinis vanduo. 

Pirmoji ataskaita, kurioje detaliai išnagrinėtas gruntinio vandens lygio režimas, siejant jį su 

meteorologinių sąlygų kaita, 2003 metais parengta Lietuvos geologijos tarnyboje (J. Giedraitienė, 

2003). Joje išnagrinėti 1956–2001 metais gruntinio vandens sezoninių ir ilgamečių lygio svyravimų ir 

jų priklausomybės nuo meteorologinių sąlygų (kritulių ir oro temperatūros) ypatumai ir išryškinti 

tam tikri gruntinio vandens lygio režimo skirtumai jo paviršiaus kilimo (1961–1981 m.) ir žemėjimo 

(1982–2002 m.) fazėse, kurie gerai siejosi su oro temperatūros ir kritulių kaita tais pačiais laikotarpiais. 

Atlikta analizė leido manyti, kad meteorologinių sąlygų kaitos poveikis labiausiai reiškiasi 

gruntinio vandens sezoninio lygio svyravimais, o kiekybinei gruntinio vandens išteklių būklei jis 

yra minimalus. 

Pastarųjų dešimties metų (2001–2010 m.) stebėjimai tik iš dalies patvirtino šias išvadas. 

Ilgamečių lygio svyravimų laikotarpyje tebesitęsė lygio žemėjimo fazė, kuri pagal prognostines 

kreives turėjo baigtis 1996–2001 metais. Nors vidutinio metinio lygio (VML) vertės nedaug svyravo 

apie daugiamečio lygio (DL) vertes, tačiau dažniausiai jos buvo žemiau DL. Vis dažniau gretimų 

kalendorinių metų gruntinio vandens lygis DL atžvilgiu buvo priešingos padėties. Pavyzdžiui, 

2009 metais gruntinis vanduo tiek nuseko, kad tų metų VML daug kur buvo žemiausias per visą 

stebėjimų laikotarpį, o 2010 metais VML reikšmės jau buvo gerokai aukštesnės už DL (1 pav.). 

Aukštą 2010 metų gruntinio vandens lygį, be abejonės, nulėmė itin palankios oro sąlygos, kurioms 

pasikeitus, gruntinio vandens lygio režimas taip pat gali keistis. Todėl teigti, kad įvyko ilgamečių 

lygio svyravimų lūžis ir prasideda gruntinio vandens lygio kilimas, dar ankstoka. Nors žvelgiant 

į gruntinio vandens lygio kaitą 2005–2010 metais lygio kilimo tendencija jau lyg ir ryškėja. 

Teigiamų gruntinio vandens kiekybinės būklės poslinkių teikia ir ilgalaikės klimatologų 

prognozės, kur sutariama, kad po keliasdešimties metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje bus 

keletu laipsniu aukštesnė nei dabar, o sparčiausiai šils šaltojo laikotarpio orai. Be to, XXI amžiuje 

didės kritulių kiekis, o didžiausias augimas numatomas taip pat šaltuoju laikotarpiu (A. Galvonaitė 

ir kt., 2007). Dėl to gruntinio vandens pasipildymo sąlygos turėtų tik gerėti. 

Šią išvadą patvirtina ir modeliavimo rezultatai, pateikti LGT parengtoje klimato pokyčių įtakos 

požeminio vandens ištekliams ataskaitoje (J. Arustienė, J. Kriukaitė, 2010). Pagal vandens balanso 

modelį WatBal buvo sudarytas klimato kaitos įtakos baseino nuotėkiui vertinimo skaitmeninis 

modelis ir įvertintas požeminio vandens nuotėkis 2020 metais tipiniuose upių baseinuose (1 pav.). 

Modeliavimo rezultatai parodė, kad požeminis nuotėkis Lietuvoje išliks gana stabilus, šiek tiek kis 

tik jo dydis ir pasiskirstymas per metus. Klaipėdos arealo pavyzdžiu įvertintas ilgalaikio klimato 

kaitos poveikis požeminio vandens ištekliams – prognozuojamas požeminio vandens išteklių 

padidėjimas, daugiausia jų sudarys gruntinis vanduo. 

Tačiau gruntinio vandens lygio režimo pokyčiai, ypač sezoniniai, nebūtinai bus naudingi 

kitiems aplinkos elementams, su kuriais gruntinis vanduo yra glaudžiai susijęs. Nuokrypiai nuo 

įprastų sezoninių ir daugiamečių lygio režimo charakteristikų, ekstremumų datų pasikeitimai 

gali neigiamai paveikti augalų, mikroorganizmų geros būklės egzistavimo sąlygas, turėti įtakos 

žmogaus ūkinei veiklai. Juolab kad stebėjimo duomenų analizė rodo, kad meteorologinių sąlygų 

nulemti pokyčiai ryškiausiai pasireiškia intensyvaus ūkininkavimo plotuose, kur gruntinis vanduo 

telkiasi iki 3 m gylio. 

GRUNTINIO VANDENS 

LYGIO REŽIMO 

KAITA SIEJANT SU 

METEOROLOGINĖMIS 

SĄLYGOMIS


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS 

4 

1 pav. Gruntinio vandens lygio ir meteorologinių sąlygų kaita (2005–2010 m.) 

(krituliai ir oro temperatūra – pagal LHMT duomenis) 

N – vid. mėnesinis kritulių kiekis, mm; T °C – vid. mėnesinė oro temperatūra °C; 

H – vid. mėnesinis gruntinio vandens slūgsojimo gylis, cm

Pastarųjų 5–6 metų stebėjimo duomenys rodo, kad nepalankių ilgalaikių meteorologinių 

reiškinių, pavyzdžiui, sausrų, poveikis gruntinio vandens lygio režimui yra itin reikšmingas. 

Vidutiniškai kas 3,5 metų besikartojančios, stiprėjančios ir vis ilgiau trunkančios sausros turi įtakos 

staigiam vasaros gruntinio vandens lygio kritimui, kuris dažnai prasideda dar pavasarį ir baigiasi 

tik vėlų rudenį. Dėl žemo vasaros ir rudens gruntinio vandens lygio antroje vasaros pusėje džiūsta 

šuliniai, paviršinio vandens telkiniai netenka dalies mitybos. 

Vis dažniau minimalus vasaros ir rudens, o ne maksimalus pavasario lygis nulemia vidutinį 

metinį lygį. Tai ypač matoma molingų nuogulų rajonuose, kur gruntinis vanduo kaupiasi negiliai. 

Tą rodo aukštos vidutinio ir minimalaus lygio koreliacijos koeficientų reikšmės (R 2 = 0,7–0,8). 

Meteorologinės sąlygos, kurios turi tiesioginę įtaką aeracijos zonos hidroterminiam režimui 

ir gruntinio vandens lygio svyravimų kaitai, vis labiau lokalizuojasi. Tai apsunkina gruntinio 

vandens išteklių būklės vertinimą bei prognozę ir tik turimi nuolatiniai ilgalaikiai stebėjimai, 

teikiantys pagrindines lygio režimo charakteristikas ir pagrįstus statistinius rodiklius, leidžia 

įvertinti skirtumus ir nuokrypius nuo nustatytų dėsningumų. 

Gruntinio vandens lygio matavimų duomenys ir jų analizė. Lietuvoje turimi gruntinio 

vandens lygio matavimo duomenys kaupiami nuo 1956–1965 metų, kai buvo įrengtas valstybinio 

monitoringo stebėjimo gręžinių tinklas. 2005 metais jis papildytas 18 gręžinių, įrengtų 

meteorologinėse ir hidrologinėse stotyse. Šis papildymas ypač vertingas, nes naujuose gruntinio 

vandens gylio matavimo taškuose gaunami duomenys gali būti tiesiogiai siejami su meteorologinių 

stebėjimų, kuriuos atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, duomenimis. 

Nuo 2011 metų iš šių 18 ir dviejų jau veikusių valstybinio monitoringo stočių gruntinio 

vandens slūgsojimo gylio duomenys perduodami ryšio signalu kiekvieną dieną į LGT ir skelbiami 

informacinėje sistemoje (3 pav.). Gruntinio vandens lygis dabar matuojamas 59 stebėjimo 

gręžiniuose.. Nuo 2005 metų šis lygis matuojamas kiekvieną dieną visuose gręžiniuose tuo pačiu 

metu – 12 valandą elektroniniais duomenų kaupikliais. Taip užtikrinamas stebėjimo duomenų 

patikimumas ir vienarūšiškumas. Matavimų duomenis ir trumpa jų analizė kasmet pateikiami 

informaciniuose biuleteniuose. 

Pagrindinės 2009–2010 metų gruntinio vandens lygio režimo charakteristikos pateikiamos šio 

leidinio 2 priede. 

Šio straipsnio pradžioje minėta, kad 1956–2002 metų lygio režimo ypatumai apžvelgti 2003 

metais pateiktoje ataskaitoje (J. Giedraitienė, 2003). Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama tik 

pastarojo dešimtmečio (2001–2010 m.) lygio padėtis per visą stebėjimų laikotarpį ir panagrinėti 

kai kurie 2005–2010 metų režimo ypatumai. Turint tikslą įvertinti paskutiniųjų dešimties metų 

lygio režimo padėtį, palyginti su ankstesniais stebėjimais, 1962–2010 metų laikotarpis suskirstytas 

dešimtmečiais, o analizei pasitelktas vidutinis mėnesinis lygis. 

Palyginus dešimtmečių vidutinio mėnesinio lygio kreives matoma, kad išsiskiria 1981–1990 metai, 

kai vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose vidutinis mėnesinis gruntinio vandens lygis dažniausiai 

apibūdinamas aukščiausiomis reikšmėmis (2 pav.). Rytiniuose šalies rajonuose aukščiausias mėnesinis 

lygis būdingas 1991–2000 metams, t. y. vėluoja dešimčia metų (3 pav.). Žemiausio mėnesinio lygio 

pasiskirstymo tokių aiškių dėsningumų nėra, bet išsiskiria du dešimtmečiai (1971–1980 m. ir 1991– 

2000 m.), kai mėnesinis lygis dažniausiai apibūdinamas minimaliomis reikšmėmis, t. y. vanduo 

slūgsojo giliausiai. Itin žemas, o kartais ir žemiausias vidutinis mėnesinis lygis buvo ir paskutinį 

dešimtmetį (2001–2010 m.), nors skirtingomis gruntinio vandens slūgsojimo sąlygomis šio laikotarpio 

lygio padėtis, palyginti su kitų dešimtmečių lygiu, nėra vienoda (2–3 pav.). 

Pavyzdžiui, vakariniuose šalies rajonuose dugninės morenos dariniuose (Mikužiai) ir jūrinės 

terasos paplitimo plotuose (Kintai) vidutinis 2001–2010 metų gruntinio vandens mėnesinis lygis 

buvo žemiausias per visą stebėjimų laikotarpį ir šis vanduo slūgsojo nuo 0,5 iki 1,5 metro giliau nei 

aukščiausio mėnesinio lygio laikotarpiu (1981–1990 m.). Fliuvioglacialinių darinių kalvotame reljefe 

bei limnoglacialinėse lygumose 2001–2010 metais mėnesinis gruntinio vandens lygis aukštesnis 

už žemiausią 1971–1980 metų mėnesinį lygį. Išimtis rytiniai šalies rajonai, kur limnoglacialinėse 

nuogulose 2001–2010 metais vidutinis žiemos ir rudens mėnesinis lygis apibūdinamas žemiausiomis 


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS 

2 pav. Gruntinio vandens vidutinio mėnesinio lygio kaita dešimtmečiais 

reikšmėmis (2 pav., Dusetos). Centriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose molingose nuogulose 

paskutinį dešimtmetį gruntinis vanduo slūgsojo taip pat giliai. Čia 2001–2010 metais mėnesinio lygio 

reikšmės žemiausios arba artimos joms. Kalvoto reljefo kraštiniuose glacialiniuose dariniuose, kur 

aeracijos zonos storis neviršija 7 m, gruntinio vandens mėnesinio lygio reikšmės žiemos ir pavasario 

mėnesiais artimesnės maksimalioms jų reikšmėms (2 pav., Politiškės), o pietiniuose ir pietrytiniuose 

šalies rajonuose fliuvioglacialinėse nuogulose 2001–2010 metais mėnesinis lygis dažniausiai užima 

tarpinę padėtį tarp aukščiausių (1981–1990 m., 1991–2000 m.) ir žemiausių (1971–1980 m.) mėnesinių 

lygių (3 pav.). 

16

3 pav. Gruntinio vandens vidutinio mėnesinio lygio kaita dešimtmečiais 

2005–2010 metų gruntinio vandens lygio kaitos analizė rodo, kad vertinant gruntinio vandens 

lygio režimą lyg ir ryškėja lygio kilimo tendencija (1 pav.). Tačiau lygio kilimo trendas yra ryškus 

tik upių slėnių aliuvinėse nuogulose, Vidurio Lietuvoje dugninės morenos ir fliuvioglacialinėse 

nuogulose, kai aeracijos zonos storis iki 3,0 m (Semeliškės, Dotnuva, Kojeliai, R 2 = 0,7). Daugelyje 

postų ši tendencija dar nereikšminga (R 2 = 0,05–0,3), o rytų ir pietryčių rajonuose, kur gruntinis 

vanduo slūgso itin giliai fliuvioglacialinėse nuogulose (> 0 m), 2005–2010 metų laikotarpį apibūdina 

lygio žemėjimo tendencija (Šventas, Vaidotai). 

Gruntinio vandens lygio svyravimus lemia daugelis susijusių veiksnių. Meteorologinių sąlygų 

poveikį gruntiniam vandeniui galima įvertinti turint tiesioginių stebėjimų duomenis, o fizinių ir 

geografinių, ypač vietinių veiksnių poveikis lygio kaitumui yra sunkiai nusakomas. Juolab kad 

dauguma veiksnių, kintant meteorologinėms sąlygoms, gali pasireikšti skirtingai. Dėl to gruntinio 

vandens lygis kiekvienais metais skirtingas ir tik atsitiktinai jo reikšmės gali būti artimos 

daugiametėms reikšmėms. 

Kaip skiriasi duomenų išsisklaidymo (variacijos) laipsnis per metus ir sezonais įvairiomis 

gruntinio vandens slūgsojimo sąlygomis ir kokia variacijos priklausomybė nuo kritulių bei oro 

temperatūros? Tuo tikslu statistiškai apdoroti vienarūšiai 2005–2010 metų matavimų duomenys. 

Pagrindinės lygio režimo charakteristikos ir statistiniai parametrai pateikiami 1–6 lentelėse. 

Duomenų išsisklaidymui įvertinti panaudotos variacijos koeficiento (Cv) reikšmės %, tariant, kad 

esant Cv < 10 % kaita (variacija) maža, kai 10 % < Cv < 20 % – vidutinė ir kai Cv > 20 % – didelė. 

Stebėjimai rodo, kad aliuvinėse nuogulose daugiametis 2005–2010 metų gruntinio vandens lygis 

svyravo nuo 1,12 iki 2,13 m ir vidutiniškai buvo 1,5 metro. Arčiausiai žemės paviršiaus gruntinis 

vanduo (iki 0,14 m) buvo pakilęs pietrytinėje šalies dalyje Šiauryčių lygumoje (Mickūnai). Ventos 

vidurupio lygumoje didžiausias to laikotarpio gruntinio vandens lygis buvo kur kas giliau – 1,6 m nuo 

žemės paviršiaus (Leckava). Šiame rajone nustatytas ir žemiausias lygis, beveik 3 metrai. Daugiametės 

šio laikotarpio amplitudės aliuvinėse nuogulose neviršijo 2 metrų. Mažiausia amplitudė (0,82 m) 

nustatyta Birštono, o didžiausia – 1,99 Utenos postuose (1 lentelė). Gruntinio vandens lygio kaita 

apie daugiametį lygį šiose nuogulose dažniausiai vidutinė, 71 % nagrinėtų postų Cv reikšmės buvo 

intervalu 10 % < Cv < 20 %. Kituose postuose (29 %) – išsisklaidymo laipsnis didelis (Cv > 20 %). 

17 


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS 

1 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio parametrai aliuvinėse nuogulose, cm 

Parametras Birštonas Leckava Mickūnai Puvočiai Utena Nida Buivydžiai 

Vidutinis lygis 171,2 212,5 134,2 143,3 155,4 110,6 148,4 

Mediana 172,3 205,15 143,2 150,6 113,1 136,3 

Moda 170,1 2 146,3 4 122,4 2 136,9 

Standartinis 

nuokrypis 

Aukščiausias 

lygis 

20,6 28,6 20,7 14,5 38,3 17,4 35,5 

2 159,8 14,3 105,6 65,9 45,3 92 

Žemiausias lygis 209,6 282,7 166,1 190,4 265 162,8 248,2 

Duomenų 

skaičius 

Variacijos 

rodiklis, Cv 

1959 1974 1975 1973 1976 1969 1612 

0,12 0,13 0,15 0,10 0,24 0,15 0,23 

Cv, % 12,0 13,5 15,5 10,1 24,7 15,8 23,9 

Dugninės morenos glacialinėse nuogulose besikaupiančio gruntinio vandens vidutinis daugiametis 

lygis nagrinėjamu laikotarpiu siekė 2,8 metro. Kai kuriuose postuose, išskyrus Biržus, jis 

svyravo intervale nuo 1,1 (Panevėžys) iki 3,64 (Mikužiai) metrų, aukščiausias lygis buvo nuo keliolikos 

centimetrų (Panevėžys, Vėžaičiai) iki 2,88 m (Kyburiai) gylyje nuo žemės paviršiaus. Didžiausia lygio 

svyravimų daugiametė amplitudė – 3,85 m užfiksuota dugninės morenos nuogulose (Panevėžys). Čia 

nustatytas ir didžiausias išsisklaidymas apie daugiametį lygį (Cv = 61,4 %) (2 lentelė). Šiose nuogulose 

lygio svyravimų variacijos yra didelės. Tik 25 proc. nagrinėtų postų variacijas galima apibūdinti kaip 

mažas (Cv < 10 %), kituose 75 % postų jos vidutinės – 10 % < Cv < 20 % (25 %) ir didelės – Cv > 20 % 

(50 %). Didžiausia kaita pasižymi rajonai, kur gruntinis vanduo slūgso iki 3 m gylyje. 

2 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio glacialinėse nuogulose parametrai, cm 

Parametras Panevėžys Vėžaičiai Daubariai Kybartai Dotnuva Kyburiai Mikužiai Biržai 

Vidurkis 110,4 151,3 188,5 204,9 238,4 344,0 364,0 648,1 

Mediana 90,3 134,8 189,3 220,5 239,3 338,3 367,6 650,7 

Moda 32,5 63,1 157,1 228,3 216,0 316,9 328,6 645,7 

Standartinis 

nuokrypis 

67,8 72,5 41,9 74,1 46,7 32,4 60,0 41,0 


lygis 

20,0 11,6 101,0 20,5 104,0 288,0 194,5 503,6 

Žemiausias 

lygis 

259,9 396,4 304,4 328,3 318,8 406,6 504,4 738,9 

Duomenų 

skaičius 

1953,0 1981,0 1974,0 1997,0 2004,0 1974,0 1931,0 1981,0 

Variacijos 

rodiklis, Cv 

0,6145 0,4791 0,2223 0,3614 0,1961 0,0943 0,1648 0,0633 

Cv, % 61,4 47,9 22,2 36,1 19,6 9,4 16,5 6,3 

Kraštinių darinių glacialinėse nuogulose besikaupiančio gruntinio vandens vidutinis daugiametis 

lygis siekia 3,65 m ir atskiruose postuose svyruoja nuo 1,84 (Aukštakalnis) iki 5,86 m 

(Politiškės). Maksimalių lygių reikšmės kinta intervale 0,5–4,62 m, o minimalių – 3,16–7,23 m. 

Giliausiai šiose nuogulose vanduo buvo nusekęs iki 7,23 m (Politiškės), o aukščiausiai pakilęs 

(0,53 m) Raseiniuose, kur ir daugiametė lygio svyravimų amplitudė buvo didžiausia (4,08 m), o 

gruntinio vandens lygio svyravimai apibūdinami didele kaita (Cv = 48,7 %) (3 lentelė). Gruntinio 

vandens lygio šiose nuogulose svyravimų kaitos variacijos panašios kaip ir dugninės morenos 

dariniuose slūgsančio vandens – 22,2 proc. postų jos mažos (Cv < 10 %), 44,4 proc. – vidutinės 

(10 % < Cv < 20 %) ir 33,3 proc. – didelės (Cv > 20 %).

3 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio kraštinių darinių glacialinėse nuogulose parametrai, cm 

Parametras 

Pryšmančiai 

Politiškiai 

Kinderiai 

Raseiniai 

Dūkštas 

Aukštakalnis 

Mickūnai 

Vilkaičiai 

Šelmenta 

Vidurkis 503,1 586,2 573,9 242,8 355,3 184,4 256,7 216,8 281,7 

Mediana 516,6 602,75 578,6 206,2 366,4 182,75 253,6 221,3 280,1 

Moda 513,5 601,3 601,6 449,6 365,4 246,8 263,3 222,4 275,8 

Standartinis 

nuokrypis 

57,9 90,9 46,6 118,1 70,3 58,4 30,0 53,6 11,3 

Aukščiausias 329,7 24 462 53,4 145,8 54,4 170,9 99,7 260,8 

Žemiausias 596,8 723,2 666,2 461 499,5 324,2 323,8 315,7 307,2 

Duomenų 

skaičius 

Variacijos rodiklis, 

Cv 

1981 1912 1981 1974 1976 1974 2000 1966 1991 

0,11 0,15 0,08 0,48 0,197 0,31 0,11 0,24 0,04 

Cv, % 11,5 15,5 8,1 48,7 19,8 31,7 11,7 24,7 4,0 

Limnoglacialinėse nuogulose gruntinis vanduo slūgso negiliai. Vidutinis daugiametis lygis 

neviršija 1,5 m, o postuose svyruoja nuo 0,41 iki 2,18 m. Nagrinėjamu laikotarpiu aukščiausiai 

vanduo pakilo Bobėnų poste (0,12 m), giliausiai nuseko Išdagų (4,05 m). Šiame poste aukščiausia 

(3,65 m) ir daugiametė amplitudė (4 lentelė). Gruntinio vandens lygio limnoglacialinėse nuogulose 

svyravimai pasižymi didele kaita. Tik 22,2 proc. monitoringo postų lygio variacijos yra vidutinės 

(10 % < Cv < 20 %), likusiuose – didelės (Cv > 20 %). 

4 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio limnoglacialinėse nuogulose parametrai, cm 

Parametras Dusetos Išdagai 

Bobėnai 

Pažėrai 

Semeliškės 

Žuvintas 

Vertininkai 

Aunuvėnai 

Vidurkis 116,7 120,0 121,3 128,7 40,6 143,2 132,4 180,6 217,88 

Mediana 119,6 115,45 121,65 119,65 40,3 137,25 133,8 180,3 216,2 

Moda 149,6 70,8 93 45,8 110,8 135,6 85,6 235,2 

Standartinis 

nuokrypis 

34,7 48,2 53,7 24,8 11,0 32,1 47,0 65,7 22,8 


lygis 

27,3 40 11,5 76 10,2 70,5 40 61,6 155,9 

Žemiausias 

lygis 

187,8 404,9 225,5 205,858 76,6 244,14 231,748 298,46 264,7 

Duomenų 

skaičius 

1976 1938 1976 200 1981 2002 1973 1917 1395 

Variacijos 

rodiklis, Cv 

0,29 0,40 0,44 0,19 0,27 0,22 0,35 0,36 0,10 

Cv, % 29,8 40,2 44,3 19,3 27,1 22,5 35,5 36,4 10,5 

Fliuvioglacialinių nuogulų rajonuose, kur vanduo slūgso palyginti negiliai, vidutinis daugiametis 

lygis apie 2,2 m, postuose kinta nuo 1,55 iki 3,11 m. Aukščiausias gruntinio vandens 

lygis užfiksuotas Radviliškyje (0,51 m gylyje nuo žemės paviršiaus), o giliausiai vanduo buvo 

nusekęs iki 3,51 m (Lyduvėnuose). Daugiametė gruntinio vandens lygio svyravimų amplitudė 

atskiruose postuose kinta intervalu nuo 0,95 iki 2,73 m. Lygio svyravimų kaita apie daugiametį 

lygį šiose nuogulose taip pat pasižymi palyginti didelėmis variacijomis ir tik viename postų Cv 

reikšmė mažesnė nei 10 proc. (5 lentelė). Kituose postuose duomenų išsisklaidymas apibūdinamas 

vidutinėmis (40 proc.) ir didelėmis (40 proc.) variacijomis. 

Fliuvioglacialinėse ir eolinėse nuogulose, kur vanduo slūgso giliau kaip 6 m, vidutinis daugiametis 

slūgsojimo gylis siekia 9,25 m, o postuose kinta intervalu nuo 6,59 iki 18,5 m. Aukščiausias 

lygis (5,53 m) nustatytas Papilės poste, žemiausias – Vaidotuose. Šiose nuogulose daugiametės 

Pagėgiai 

19 


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS 

amplitudės kinta palyginti dideliu diapazonu – nuo keliolikos centimetrų (0,39 m) (Rykantai) iki 

2,29 m (Papilė), tačiau lygio svyravimai apie daugiametį lygį yra nedideli (Cv < 10 %) (6 lentelė). 

5 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio fliuvioglacialinėse nuogulose parametrai (h vid. = 220), cm 

20 

Parametrai Tauragė Lyduvėnai Balsiai Radviliškis Palapišiai Kojeliai 

Vidurkis 227,2 310,7 198,9 155,4 184,2 200,3 

Mediana 226,6 322,75 206,1 147,5 127,6 200,65 

Moda 290,4 335,5 242,5 227,8 405,3 202,5 

Standartinis nuokrypis 44,48 38,8 44,86 45,31 126,99 20,15 

Aukščiausias lygis 60,7 77,6 75,5 51,3 13,8 151,8 

Žemiausias lygis 299,8 351,4 281,1 237,1 414,4 246,6 

Duomenų skaičius 1983 1912 1871 1975 1975 1974 

Variacijos rodiklis, Cv 0,19 0,12 0,22 0,29 0,68 0,10 

Cv, % 19,6 12,5 22,6 29,2 68,93 10,1 

6 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio fliuvioglacialinėse nuogulose parametrai (h vid. = 925), cm 

Parametras 

Marijonava 

Rykantai 

Švenčionys 

Varėna 

Alanta 

Šventas 

Ukmergė 

Kurkliai 

Papilė 

Vaidotai 

Vidurkis 766,6 755,5 961,1 757,8 921,1 1049,4 845,8 884, 8 659,0 1849,8 

Mediana 767,85 756,9 961,3 757,55 924,2 1047,8 844,1 891,9 652,5 1850,5 

Moda 766,1 766,2 970,4 772,4 943,6 1077,8 867,6 901,1 646,2 0 

Standartinis 

nuokrypis 

20,7 10,2 11,6 17,1 23,7 21,4 34,9 22,9 59,5 8,33 


lygis 

711 731,7 933,3 693,6 859,6 1008,7 765,6 774,9 1825,9 

Žemiausias 

lygis 

801,9 770,7 1000,8 786 956,5 0 920,7 918,7 782,9 1868,9 

Duomenų 

skaičius 

1976 200 1975 1974 1907 1849 1963 1906 1974 1869 

Variacijos 

rodiklis, Cv 

0,02 0,01 0,01 0,02 0,02 0,02 0,04 0,02 0,09 0,00 

Cv, % 2,7 1,4 1,2 2,3 2,6 2,0 4,1 2,6 9,0 0,5 

Nagrinėjamo laikotarpio žiemos (XII–II), pavasario (III–V), vasaros (VI–VIII) ir rudens (IX–XI) 

lygio svyravimų analizė parodė, kad lygio kaita apie vidutinį sezoninį lygį, slūgsant vandeniui 

negiliai (iki 7 m), skirtingais metais ir skirtingose nuogulose yra labai skirtinga. Tačiau daugelyje 

monitoringo postų variacijos apie vidutinį sezoninį lygį visais keturiais sezonais yra itin didelės 

(7 lentelė). Tam tikrais metais ir sezonais variacijos koeficientų reikšmės kinta labai plačiu diapazonu, 

o variacijos apibūdinamos nuo vidutinių (10 % < Cv > 20 %) iki didelių (20 % < Cv). 

Aliuvinių nuogulų rajonuose gruntinio vandens lygio išsisklaidymas sezonais nėra didelis. 

Daugelyje postų (apie 70 proc.) Cv reikšmės neviršija 10 procentų. Svyravimų apie vidutinį 

sezoninį lygį dydžiai sezonais yra daugmaž tolygūs. Šiek tiek didesnėmis variacijos koeficientų 

reikšmėmis išsiskiria pavasario lygiai, tačiau ir čia variacijos nėra didelės (7 lentelė). Išskirti vienus 

kuriuos nors metus nagrinėjamu laikotarpiu, kuriuos būtų galima apibūdinti didesniu ar 

mažesniu išsisklaidymu, sunku. Vienais metais variacijos didesnės vienur, kitais metais – kitur, 

tačiau nematyti bendrų dėsningumų. 

Iš postų išsiskiria Utena ir Buivydžiai, kur, palyginti su kitais postais, variacijos koeficientų 

reikšmės yra šiek tiek didesnės. Pavyzdžiui, pavasarį Utenos poste lygių svyravimų kaita 

apibūdinama kaip vidutinė (10 % > Cv < 20 %), o Buivydžių poste didelėmis lygio svyravimų 

variacijomis pasižymi rudeninis lygis (Cv > 20 %).

7 lentelė. Sezoninė gruntinio vandens lygio kaita 2005–2010 metais 

Variacijos dydžio apibūdinimas, % 

Sezonas Eilučių 

Maža 

Vidutinė 

Didelė 

skaičius 

(Cv < 10) % 

(10 < Cv < 20) % (Cv > 20) % 

Žiema 

Aliuvinėse nuogulose 

26 (74,3)* 8 (22,8) 1 (2,9) 

Pavasaris 4 27 (65,9) 11 (26,8) 3 (7,3) 

Vasara 4 26 (63,4) 12 (29,3) 3 (7,3) 

Ruduo 4 22 (64,7) 10 (29,4) 2 (5,9) 

Fliuvioglacialinėse nuogulose 

Žiema 18 (51,4) 10(28,6) 7 (20) 

Pavasaris 42 16 (38,1) 15 (35,7) 11 (26,2) 

Vasara 42 32 (76,2) 4 (9,5) 6 (14,3) 

Ruduo 20 (57,1) 10 (28,6) 5 (14,3) 

Dugninės morenos glacialinėse nuogulose 

Žiema 20 1 (5) 8 (40) 11 (55) 

Pavasaris 24 0 (-) 6 (25) 18 (75) 

Vasara 24 7 (29,2) 10 (41,6) 7 (29,2) 

Ruduo 20 4 (20) 5 (25) 11 (55) 

Dugninės morenos kraštiniuose glacialiniuose dariniuose 

Žiema 4 30 (66,7) 9 (20) 6 (13,3) 

Pavasaris 4 36 (66,6) 7 (13) 11 (20,4) 

Vasara 4 42 (77,8) 11 (20,4) 1 (1,8) 

Ruduo 4 40 (88,9) 3 (6,7) 2 (4,4) 

Limnoglacialinėse nuogulose 

Žiema 49 21 (42,8) 14 (28,6) 14 (28,6) 

Pavasaris 16 (27,6) 11 (19) 31 (53,4) 

Vasara 13 (22,4) 30 (51,7) 15 (25,9) 

Ruduo 4 25 (52,1) 13 (27,1) 10 (20,8) 

Žiema 40 

Fliuvioglacialinėse nuogulose 

40 (100) 

Pavasaris 46 46 (100) 

Vasara 4 48 (100) 

Ruduo 40 40 (100) 

*(27,6) – procentai nuo bendro nagrinėtų eilučių skaičiaus 

Dugninės morenos glacialinėse nuogulose išsiskiria žiemos, pavasario ir rudens sezonai, kuriems 

būdinga didžiausia gruntinio vandens lygio svyravimų kaita. Pavyzdžiui, žiemą Cv reikšmės 

apie vidutinį daugiametį šio sezono lygį svyruoja intervalu nuo 20,1 iki 54,4, pavasarį – nuo 20,4 iki 

61,1, rudenį – nuo 20,4 iki 54,1 procento. Limnoglacialinėse nuogulose didžiausia lygio svyravimų 

kaita apie vidutinį lygį būdinga pavasariniams ir vasariniams lygiams. Pavasarį net 53,4 proc. 

nagrinėtų postų būdingos didelės (Cv > 20 %) lygio svyravimų variacijos, vasarą jos šiek tiek 

mažesnės, bet daugiau nei pusėje nagrinėtų postų (51,7 proc.) yra vidutinės (10 % < Cv < 20 %). 

Apibūdinant limnoglacialines nuogulas išsiskiria 2006–2007 metai, kai variacijos koeficientų 

reikšmės žiemą svyravo itin plačiai (nuo 4,8 iki 46,2 %) ir 2008–2009 metų žiema, kai variacijos 

rodiklių reikšmės dažniausiai neviršijo10 procentų. 

Kraštinių glacialinių darinių paplitimo plotuose gruntinio vandens lygio svyravimai apie sezono 

vidutinį lygį yra mažesni. Šiek tiek didesne kaita pasižymi žieminiai, pavasariniai ir vasariniai 

lygiai, tačiau tik 20 proc. nagrinėtų postų pagal Cv reikšmes lygių svyravimai yra apibūdinami 

vidutinėmis ir didelėmis variacijomis. Rudenį lygių išsisklaidymas palyginti nedidelis ir pagal Cv 

reikšmes beveik 90 proc. analizuotų postų patenka į mažų variacijų intervalą (Cv < 10 %). 

2 


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS


LYGIO REŽIMO 



SĄLYGOMIS 

Esant dideliam aeracijos zonos storiui (> 6 m), lygio svyravimų kaita apie sezonų vidurkius yra 

maža (Cv < 10 %). Nepriklausomai nuo gruntinį vandenį kaupiančių nuogulų litologijos (smėlis ar 

priesmėlis) variacijos koeficiento reikšmės dažniausiai nesiekia 1 procento. Lygio svyravimai čia 

vyksta pagal „nepriklausomo režimo“ dėsningumus ir gali būti aprašomi analitiniais metodais. 

Meteorologinės sąlygos, jų kaita neturi tiesioginės įtakos sezoniniam lygio režimui. 

Glacialinėse ir limnoglacialinėse nuogulose, kur sezonais gruntinio vandens lygio svyravimai 

apie vidutinius lygius pasižymi didelėmis variacijomis, kai kuriuose postuose nustatyta pakankamai 

reikšminga tiesinė variacijos koeficiento priklausomybė nuo nagrinėjamo sezono kritulių kiekio 

(R 2 = 0,7). Tačiau šis ryšys būdingas tik nedaugeliui postų. Vidutinės oro temperatūros poveikis 

gruntinio vandens lygio svyravimų išsisklaidymo laipsniui sezonais dar menkesnis, nes lygio 

režimui turi įtakos daug didesnis kompleksas veiksnių. Detalesnėms išvadoms pateikti reikia 

ilgesnio kompleksinių stebėjimų (lygio ir meteorologinių sąlygų) laikotarpio. 

Tačiau jau ši analizė rodo, kad glaudžiausiais ryšiais su meteorologinėmis sąlygomis gruntinis 

vanduo yra susijęs ten, kur kvartero paviršių sudaro limnoglacialinės nuogulos ir dugninės 

morenos dariniai (molingos nuogulos). O giliai slūgsančio gruntinio vandens lygio režimui tiesioginio 

meteorologinių sąlygų poveikio nėra. 

Vertinant pastarųjų dešimties metų lygio režimą, galima teigti, kad grįžtama prie įprastų 

vidinių sezoninių lygio svyravimų dėsningumų. Aukščiausi metų lygiai per paskutiniuosius 

penkerius metus buvo pavasarį, dažniausiai kovą–balandį, o minimalūs – rugsėjį–spalį (2 priedas). 

Nors 2009 metų metiniai lygiai pasižymėjo išskirtinai žemomis reikšmėmis ir dažnai buvo 

patys žemiausi per visą stebėjimų laikotarpį, 2010 metais gruntinio vandens paviršius didesnėje 

šalies dalyje buvo gerokai aukščiau daugiamečio lygio, todėl galima teigti, kad ilgamečių lygių 

svyravimų fone jau ryškėja lygio kilimo tendencija. Tačiau pakitus meteorologinėms sąlygoms, 

ji gali pasikeisti. Todėl tvirtinti, kad daugiamečių lygio svyravimų režimas perėjo į jo paviršiaus 

kilimo fazę, dar ankstoka. 

22 

Papildoma informacija: 

. Arustienė J. (proj. vad.), Kriukaitė J. Klimato pokyčių įtakos požeminio vandens ištekliams 

įvertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2011. – 48 p. + CD: 24 pav. – (LGT fondas; 

Nr. 14819). 

2. Giedraitienė J. (ats. vykd.), Kriukaitė J., Karmazinas B. Klimato pokyčių įtaka požeminio 

vandens išteklių formavimuisi / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2003. – 110 p. + CD: 16 

pav. – (LGT fondas; Nr. 6518). 

. Lietuvos klimatas: monografija / Galvonaitė A., Misiūnienė M., Valiukas D., Buitkuvienė M. – 

Vilnius, 2007. – 207 p.: iliustr.

LIETUVOS GRUNTINIO VANDENS PAVIRŠIAUS TERMINIS 

LAUKAS 

J. Giedraitienė, P. Putys, Lietuvos geologijos tarnyba 

Vienas iš alternatyvių energijos šaltinių yra geoterminė energija, kuri sudaro tik nedidelę sunaudojamos 

energijos balanso dalį. Pavyzdžiui, pasaulyje 2007 metais pirminės energijos balanso 

sunaudojamos geoterminės energijos dalis tesudarė 0,4 proc., atsinaujinančių energijos išteklių 

balanso – 3,3 procento. Žemės gelmių šilumą naudojančios elektrinės pagamina tik apie 0,3 proc. 

visose pasaulio elektrinėse pagamintos elektros energijos. 

Lietuvai geoterminė energija yra svarbi kaip švarus atsinaujinantis ir nuolatinis energijos 

šaltinis. Iki šiol atlikti tyrimai leido suformuluoti pagrindinius giliųjų geoterminių telkinių paieškos 

strategijos principus Lietuvoje. Surinkta daug vertingos geologinės ir geofizinės informacijos, atliktas 

geoterminis modeliavimas (temperatūrų pasiskirstymas kristaliniame pamate) ir įvertintas 

visos šalies geoterminis potencialas. Neblogai ištirti giluminės geoterminės energijos ištekliai 

lėmė, kad Lietuvoje šiuo metu jau veikia Klaipėdos centralizuota geoterminė parodomoji šilumos 

jėgainė, tiekianti šilumą miestui. 

Apie lengviausiai vartotojams pasiekiamą žemos temperatūros, arba sekliąją, geoterminę 

energiją, glūdinčią gylyje iki 100 metrų, tokių apibendrinančių duomenų nėra, nors, apytikriais 

skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra per 1000 veikiančių objektų, naudojančių šią geoterminės 

energijos rūšį karšto vandens bei gyvenamųjų namų, visuomeninių kultūros paveldo pastatų, 

viešbučių šildymui. Todėl apibendrintos žinios apie tokių temperatūrų pasiskirstymą šalies teritorijoje, 

jų kaitą yra labai reikalingos. 

Siekiant užpildyti šią spragą, 2010 metais tarp LGT Hidrogeologijos skyriui patvirtintų projektų 

ir užduočių buvo numatytas projektas, kurio tikslas – parengti žemos temperatūros požeminio 

vandens naudojimo šiluminei energijai išgauti galimybių studiją. Įgyvendinant šį projektą bus 

surinkta ir apibendrinta įvairiose ataskaitose išsibarsčiusi informacija apie vykdytus žemos 

temperatūros tyrimus, įskaitmeninti ankstesnių matavimų duomenys, sudarytas apžvalginių 

žemėlapių komplektas. 

Pirmasis vandeningasis horizontas, kurio temperatūrą galima panaudoti šiluminei energijai 

išgauti, yra gruntinio vandens horizontas. Sukaupta nemažai stebėjimo duomenų apie gruntinio 

vandens terminį režimą. Pasikeitus požeminio vandens lygio matavimų metodikai 2005 metais ir 

įdiegus elektroninius duomenų kaupiklius, gruntinio vandens temperatūra matuojama kiekvieną 

dieną kartu su požeminio vandens lygiu 59-iuose nacionalinio monitoringo tinklo gręžiniuose 

kiekvieną dieną tuo pačiu metu 12 valandą. 

Šiame skyriuje pateikiami bendri šių matavimų duomenys, jais remiantis sudarytas apžvalginis 

gruntinio vandens paviršiaus temperatūros žemėlapis, trumpa jo sudarymo metodika. 

Gruntinio vandens terminį lauką lemia virš jo esančių sluoksnių Saulės spinduliuotės sukaupta 

šiluma, iš dirvožemio paviršiaus į gilesnius sluoksnius sklindanti dėl uolienų šilumos laidumo, kuris 

priklauso nuo jų purumo, drėgnumo, mechaninės ir cheminės sudėties. Be to, gruntinio vandens 

terminiam režimui turi įtakos ir vietinės gruntinio vandens slūgsojimo sąlygos, aeracijos zonos ir 

vandenį kaupiančių uolienų litologija, jo slūgsojimo gylis, žemės paviršiaus paklotė. Todėl gruntinio 

vandens temperatūra šalies teritorijoje kinta palyginti plačiu intervalu. Pavyzdžiui, vidutinė 

2005–2010 metų vandens temperatūra kito nuo 6,56 iki 9,59 o C, minimali – nuo 3,13 iki 7,62 o C, o 

maksimali – nuo 6,93 iki 18,09 o C. Vidutinė žemiausia mėnesio temperatūra (4,64–4,95 o C) gruntiniame 

vandenyje buvo vasario–gegužės mėnesiais, o aukščiausia – liepą–rugsėjį (13,44–15,22 o C). 

Pagrindiniai pastarųjų dvejų metų požeminio vandens temperatūros režimo parametrai pateikti 

2 priede, o 2005–2010 metų gruntinio vandens temperatūros statistiniai parametrai – 1 lentelėje. 

2 

LIETUVOS GRUNTINIO 

VANDENS PAVIRŠIAUS 

TERMINIS LAUKAS



TERMINIS LAUKAS 

24 

1 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens temperatūros parametrai 

Postas Vidurkis Mediana Moda S T min T max N Cv Cv, % 

Gruntinio vandens slūgsojimo gylis iki 2 m 

Semeliškės 8,23 8,1 7,71 0,73 6,93 9,7 1981 0,088 8,8 

Birštonas 6,93 6,87 5,87 1,19 4,46 8,9 1959 0,171 17,1 

Aukštakalnis 7,13 7,07 5,83 1,24 4,67 9,24 1974 0,174 17,4 

Išdagai 8,38 8,25 6,91 1,48 5,39 20,21 1938 0,176 17,6 

Nida 9,56 9,49 7,81 1,81 6,16 12,64 1969 0,189 18,9 

Mickūnai 7,25 7,15 9,13 1,38 4,57 9,59 2000 0,190 19,0 

Utena 7,89 7,64 6,61 1,51 5,14 10,45 1976 0,191 19,1 

Aunuvėnai 8,20 8,19 7,15 1,69 4,99 11,08 22 0,206 20,6 

Pažėrai 7,71 7,55 10,09 1,60 4,74 10,49 200 0,208 20,8 

Puvočiai 7,79 7,63 6,05 1,71 4,91 10,91 1973 0,220 22,0 

Žuvintas 7,78 7,66 6,05 1,76 4,42 10,88 2002 0,226 22,6 

Vežaičiai 7,89 7,74 6,41 1,85 4,25 11,01 1981 0,235 23,5 

Buivydžiai 7,31 7,16 9,95 1,80 4,07 10,37 1611 0,247 24,7 

Panevėžys 8,36 8,16 11,07 2,26 4,46 12,23 1981 0,271 27,1 

Radviliškis 8,32 8,08 4,89 2,27 4,69 12,18 1974 0,272 27,2 

Dusetos 7,29 7,05 5,39 2,05 3,93 11,18 1976 0,281 28,1 

Vertininkai 7,29 7,08 5,01 2,10 4,14 11,17 1973 0,289 28,9 

Bobėnai 7,22 6,825 4,73 2,24 3,95 1976 0,311 31,1 

Gruntinio vandens slūgsojimo gylis intervale 2–5 m 

Papilė 8,15 8,13 8,69 0,33 7,41 8,75 1974 0,041 4,1 

Pryšmančiai 8,42 8,4 8,11 0,50 7,37 9,35 1981 0,060 6,0 

Laukuva 7,50 7,45 7,19 0,53 6,53 9,1 1969 0,071 7,1 

Kyburiai 7,65 7,65 7,55 0,59 6,48 8,64 1974 0,077 7,7 

Gribašė 7,48 7,44 6,83 0,65 6,12 8,68 1890 0,087 8,7 

Semeliškės 8,23 8,10 7,71 0,73 6,93 9,7 1981 0,088 8,8 

Dūkštas 7,90 7,74 7,39 0,72 6,6 9,29 1976 0,092 9,2 

Kinderiai 7,51 7,49 8,47 0,75 6,17 8,75 1981 0,100 10,0 

Margiai 6,98 6,91 7,85 0,81 5,17 8,38 1890 0,117 11,7 

Politiškės 7,71 7,705 6,67 0,94 6,07 9,29 1912 0,122 12,2 

Mikužiai 8,07 7,97 9,45 1,00 6,31 9,88 1931 0,124 12,4 

Leckava 7,65 7,56 7,01 0,96 5,75 11,41 1974 0,126 12,6 

Šelmenta 8,53 8,35 9,95 1,07 6,52 10,39 1995 0,126 12,6 

Kintai 7,83 7,83 8,85 1,00 5,96 9,74 1994 0,128 12,8 

Daubariai 7,55 7,45 9,33 1,26 5,23 18,04 1974 0,166 16,6 

Biržai 7,84 7,77 9,46 1,32 5,58 10,06 1981 0,168 16,8 

Aukštakalnis 7,13 7,07 5,83 1,24 4,67 9,24 1974 0,174 17,4 

Išdagai 8,38 8,25 6,91 1,48 5,39 20,21 1938 0,176 17,6 

Dotnuva 8,45 8,31 6,85 1,52 5,87 10,97 1947 0,180 18,0 

Kybartai 8,39 8,28 6,85 1,54 5,34 11,03 1997 0,183 18,3 

Vilkaičiai 8,52 8,32 10,89 1,58 5,77 11,35 1965 0,185 18,5 

Mickūnai 7,25 7,15 9,13 1,38 4,57 9,59 2000 0,190 19,0 

Jusiai 6,79 6,69 8,75 1,34 4,29 8,92 1975 0,198 19,8 

Raseiniai 8,14 7,93 10,41 1,63 5,05 11,23 1974 0,200 20,0 

Aunuvėnai 8,20 8,19 7,15 1,69 4,99 11,08 22 0,206 20,6 

Pažėrai 7,71 7,55 10,09 1,60 4,74 10,49 200 0,208 20,8 

Tauragė 7,94 7,81 5,61 1,69 4,53 10,76 1995 0,213 21,3 

Vilkmedžiai 7,56 7,54 5,69 1,71 4,12 11,02 1930 0,226 22,6

Postas Vidurkis Mediana Moda S T min T max N Cv Cv, % 

Žuvintas 7,78 7,66 6,05 1,76 4,42 10,88 2002 0,226 22,6 

Panevėžys 8,36 8,16 11,07 2,26 4,46 12,23 1981 0,271 27,1 

Dusetos 7,29 7,05 5,39 2,05 3,93 11,18 1976 0,281 28,1 

Vertininkai 7,29 7,08 5,01 2,10 4,14 11,17 1973 0,289 28,9 

Lyduvėnai 6,92 6,98 9,39 2,05 3,13 11,65 1974 0,296 29,6 

Bobėnai 7,22 6,83 4,73 2,24 3,95 1976 0,311 31,1 

Gruntinio vandens slūgsojimo gylis > 7 m 

Vaidotai 6,807111 6,81 6,91 0,08 6,64 7,06 1869 0,012 1,2 

Šventas 6,598572 6,62 6,63 0,13 6,23 6,97 1849 0,020 2,0 

Kurkliai 7,632141 7,65 7,69 0,24 7,08 8,06 1906 0,031 3,1 

Alanta 7,432255 7,44 7,33 0,24 4,61 7,82 1907 0,032 3,2 

Ukmergė 7,709434 7,71 7,59 0,26 7,15 8,17 1962 0,034 3,4 

Rykantai 7,781838 7,79 7,91 0,27 7,18 8,28 2002 0,035 3,5 

Varėna, MS 8,180344 8,185 8,61 0,29 7,57 8,67 1974 0,035 3,5 

Švenčionys 7,963663 7,95 7,87 0,29 7,32 8,47 1974 0,036 3,6 

Karajimiškis 6,573375 6,62 6,59 0,32 5,01 7,02 1979 0,049 4,9 

Varėna 7,765659 7,77 8,33 0,39 6,96 8,79 1974 0,050 5,0 

Iciūnai 7,526731 7,47 7,19 0,44 6,7 8,29 1979 0,059 5,9 

Marijonava 7,27753 7,32 7,09 0,50 3,87 8,28 1976 0,069 6,9 

S – standartinis nuokrypis; N – imties narių skaičius; Cv – variacijos koeficientas 

Gruntinio vandens terminio lauko kartografavimo metodika. Žemėlapiui sudaryti panaudota 

terminio lauko kartografavimo metodika, pasiūlyta N. M. Frolovo 1961 metais (Фролов, 

1976). Ji remiasi tuo, kad požeminio vandens temperatūros pokyčiai (kaip ir oro temperatūros) 

priklauso ne tik nuo regioninio klimato zoniškumo, kurį apibūdina geografinė platuma ir klimato 

kontinentiškumas, bet ir nuo matavimo taško žiočių absoliučiojo aukščio. Tiriamojo ploto 

geografinės platumos skirtumai nėra dideli (ypač tai sakytina apie Lietuvos teritoriją), todėl, 

nagrinėjant lokalųjį temperatūros pasiskirstymą, žemės paviršiaus absoliutusis aukštis yra netgi 

svarbesnis veiksnys. 

Ši metodika, kuri naudojama temperatūrai tam tikrame gylyje skaičiuoti, pritaikyta gruntinio 

vandens paviršiaus temperatūrai nustatyti. Lietuvos teritorijos mastu gruntinio vandens slūgsojimo 

gylio svyravimai, palyginti su absoliučiojo aukščio svyravimais, daugeliu atvejų yra gerokai mažesni – 

beveik visada gylis yra mažiau kaip 10 metrų, todėl geoterminis gradientas yra nereikšmingas. 

Temperatūrai visame tiriamajame plote apskaičiuoti pirmiausia nustatomi temperatūros pokyčiai 

regioniniu mastu neatsižvelgiant į absoliutųjį aukštį. Darant prielaidą, kad hipsogeoterminis gradientas 

sutampa su aeroterminiu ir daugumai regionų yra lygus 0,6 o C/100 m (paklaida – 0,1 o C), faktinė 

gruntinio vandens temperatūra perskaičiuojama į hipotetinę jūros lygyje, kuri interpoliacijos būdu 

nustatoma viso tiriamojo ploto (1 pav.). Toliau temperatūros izotermų ir izohipsių susikirtimo 

taškuose reikšmės yra perskaičiuojamos į reikšmes, atitinkančias taško absoliutųjį aukštį. Šios 

temperatūros naudojamos gruntinio vandens izotermoms sudaryti visame tiriamajame plote. 

Tačiau pasitelkus GIS programinę įrangą, interpoliacinę temperatūrą galima apskaičiuoti 

naudojant ne izolinijų susikirtimo taškus, o rastrinį žemės paviršiaus reljefo modelį, sudarytą iš 

100 m žingsnio gardelių, kiekvienai iš kurių nustatytas absoliutusis aukštis. Toliau, naudojant 

tarpinį – „Voronoi“ metodu generuotų vektorinių gardelių – sluoksnį, informacija perkeliama iš 

žemės paviršiaus reljefo reikšmių sluoksnio į hipotetinių temperatūrų sluoksnį. Pagal atitinkamą 

formulę (Фролов, 1976) kiekvienai gardelei apskaičiuojamos temperatūros reikšmės, atitinkančios 

taško absoliutųjį aukštį. Paskutinis žingsnis – izotermų sudarymas, kuriam pasirenkamas optimalus 

– 0,5 o C intervalas. 

2 



TERMINIS LAUKAS




26 

1 pav. Hipotetinė gruntinio vandens paviršiaus temperatūra jūros lygyje 

Gruntinio vandens paviršiaus temperatūros pasiskirstymo dėsningumai Lietuvos teritorijoje. 

Nagrinėjamo laikotarpio vidutinė daugiametė temperatūra, kai slūgsojimo gylis iki 2 m, 

kinta nuo 6,93 o C (Birštonas) iki 9,56 o C (Nida). Analizė rodo, kad temperatūros išsisklaidymo 

laipsnis daugiametės temperatūros atžvilgiu 39 proc. analizuotų postų yra vidutinis (Cv < 20 %) 

ir 61 proc. – didelis (Cv > 20 %) (1 lentelė). 

Slūgsant vandens paviršiui intervale 2–5 m temperatūros režimo savybės nedaug skiriasi nuo 

prieš tai pateiktų, nors „jaučiamas“ nedidelis poslinkis žemesnių temperatūrų link. Daugiametė 

temperatūra postuose kinta nuo 6,79 o C (Jusiai) iki 8,53 C (Šelmenta), o variacijos čia taip pat 

mažesnės: 70 proc. stebėjimų atvejų jos yra vidutinės arba mažos (Cv < 20 %) ir tik 30 proc. 

atvejų – didelės (Cv > 20 %). 

Stebėjimo taškams, esantiems giliau kaip 7 m, temperatūra svyruoja nuo 6,57 o C (Karajimiškis) 

iki 8,18 o C (Varėna), tai vėlgi rodo nedidelį vidutinės temperatūros pažemėjimą giliau slūgsančiame 

vandenyje. Variacijos koeficientai čia išimtinai maži – visuose postuose Cv < 10 %. 

Visi minėti duomenys akivaizdžiai rodo, kad, gruntiniam vandeniui slūgsant didesniame gylyje, 

sezoninių oro temperatūros svyravimų įtaka požeminio vandens temperatūros svyravimams 

yra mažesnė, nors vidutinis temperatūros pažemėjimas iki 10 m gylio nėra toks akivaizdus. 

Apžvelgiant gruntinio vandens paviršiaus vidutinės daugiametės temperatūros pasiskirstymą 

visame Lietuvos plote (2 pav.), nesunku pastebėti tam tikrą temperatūros trendą: temperatūra 

dėsningai didėja vakarų–pietvakarių kryptimi ir didžiausias reikšmes pasiekia Nidos ir Pagėgių 

postuose. Sugretinus gruntinio vandens paviršiaus temperatūros ir vidutinės metinės oro 

temperatūros klimato normos žemėlapius (2, 3 pav.), lengva pastebėti tą pačią temperatūros 

pokyčio tendenciją. Taigi vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gruntinio vandens temperatūrą, 

yra aeroterminis laukas. Tiesa, gruntinio vandens temperatūros žemėlapyje 7,5 o C izotermą 

atitinka maždaug 6,0 o C izoterma vidutinės metinės oro temperatūros žemėlapyje. Tačiau turint 

omenyje, kad vidutinės metinės oro temperatūros matavimai atlikti 1961–1990 metais, reikia įvesti 

pataisą praėjusiam dešimtmečiui, kurio vidutinė oro temperatūra buvo 1,0–1,3 o C aukštesnė nei 

minėtuoju laikotarpiu (4 pav.). Išryškėja akivaizdi gruntinio vandens ir oro vidutinės daugiametės 

temperatūros priklausomybė. Be to, konstatuojama, kad vidutinė gruntinio vandens temperatūra, 

kaip ir dirvožemio, yra šiek tiek aukštesnė už oro temperatūrą.

2 pav. Gruntinio vandens paviršiaus daugiametė temperatūra ( o C) Lietuvoje (2005–2010 m.) 

Lokaliai gruntinio vandens terminio lauko variaciją, kaip jau minėta, lemia žemės paviršiaus 

absoliutusis aukštis matavimo taške, tai ir matoma žemėlapyje. Santykinai aukštesnė temperatūra 

būna pažemėjimuose – ypač upių slėniuose, žemesnė – Žemaičių aukštumos srityje. Žemesnę 

temperatūrą Rytų Lietuvoje taip pat lemia aukštesnis reljefas. 

3 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje. Klimato norma, 1961–1990 m. 

(Šaltinis: http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php). 

27 



TERMINIS LAUKAS




Neigiamos temperatūros anomalijos būdingos miško vietovėms (ypač Birštono poste). Tai, 

matyt, susiję su mažesne insoliacija, kurią savo ruožtu lemia medžių lajos paunksmė ir vėliau 

tirpstanti sniego danga pavasarį. 

Pateiktame žemėlapyje (2 pav.) matomi bendriausi temperatūros pasiskirstymo gruntiniame 

vandenyje dėsningumai ir yra pirmas žingsnis, kuriuo siekiama užpildyti žinių apie paviršinių 

žemės sluoksnių terminį lauką spragas. 

Nors laikoma, kad sekliosios geotermijos vystymuisi gruntinis vanduo dėl palyginti nedidelio 

slūgsojimo gylio ir didelių temperatūros sezoninių svyravimų nėra parankus šilumai surinkti, 

o sekliosios geotermijos įrenginiai dažniausiai orientuojami į giliau slūgsančius spūdinius 

vandeninguosius horizontus, kur vandens temperatūra yra pastovi (7–9 o C) (Baronas, Čepulis, 

2009), tikimės, kad ši informacija bus naudinga firmoms, besiverčiančioms geoterminio šildymo 

sistemų įrengimu, renkantis alternatyvius energijos šaltinius ir šildymo būdus. 

2 


4 pav. Metinė oro temperatūra Vilniuje 1778–2010 m. 

(Šaltinis: http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php). 

. Baronas G., Čepulis V. Seklioji geotermija – panaudojimo Lietuvoje ypatumai = Shallow 

Geothermy – Application Peculiarities in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – 

P. 27–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33. 

2. Фролов Н. М. Гидрогеотермия. – Москва: Недра, 1976. – с. 95–100.

POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖ SUDĖTIS IR JOS KAITA 

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Pagrindinis požeminio vandens cheminės būklės monitoringo, vykdyto pagal 2005–2010 metų 

programą, tikslas buvo įvertinti taikomų aplinkosauginių priemonių taršai mažinti efektyvumą ir 

gauti duomenų, kurie padėtų priimti sprendimus, siekiant iki 2015 metų pasiekti gerą požeminio 

vandens telkinių būklę. 

Pagal cheminės sudėties formavimosi sąlygas ir antropogeninį poveikį Lietuvos sąlygomis 

išsiskiria gruntinis ir spūdiniai vandeningieji sluoksniai. Jų cheminei sudėčiai, kokybei ir kaitai 

vertinti taikomi skirtingi Lietuvos teritorijos rajonavimo principai. Gruntinio vandens cheminę 

būklę ir jos kaitą patogu vertinti II eilės upių baseinuose. Toliau tekste patogumo dėlei jie vadinami 

upių baseinais. O spūdiniai vandeningieji sluoksniai, svarbūs požeminio vandens gavybai, pagal 

balansines hidrodinamines sistemas buvo priskirti požeminio vandens baseinams. Jie yra pagrindiniai 

požeminio vandens išteklių „valdymo“ vienetai, kuriuose vertinama cheminė būklė ir jos kaita. 

Gruntinis vanduo, nors yra ne tik prastai apsaugotas nuo paviršinės taršos, bet ir jautrus 

klimato pokyčiams, vis dar yra naudojamas gerti kaimo vietovėse, o regioninėse mitybos srityse 

perteka į gilesnius sluoksnius. Gruntinis vanduo taip pat formuoja nuo kelių iki keliasdešimties 

procentų upių nuotėkio, atsižvelgiant į hidrologines ir hidrogeologines sąlygas. Gruntinio vandens 

cheminė sudėtis ir jo kokybė labiausiai priklauso nuo nuogulų, kuriose jis yra susikaupęs, litologijos, 

vandens slūgsojimo gylio ir antropogeninės apkrovos (žemėnaudos) intensyvumo. Kaip 

skiriasi gruntinio vandens sudėtis ir kokybė atskiruose upių baseinuose, apibendrinama remiantis 

2005–2010 metų stebėjimų duomenimis (1 lentelė). Didžiausios bendrosios mineralizacijos reikšmės 

būdingos Šiaurės Lietuvos karstinio regiono upių baseinams (Nemunėlio, Lielupės, Mūšos) bei upių 

baseinams, kuriuose vyrauja molingos nuogulos (Nevėžio, Nemuno mažųjų intakų gruntiniam 

vandeniui). Pirmu atveju bendrąją mineralizaciją vandenyje didina sulfato jonai, patenkantys iš 

gipsingų nuogulų, antruoju – hidrokarbonatai ir kalcis, kurie patenka į iš molingų nuogulų dėl 

santykinai lėtos vandens filtracijos per jas. 

Organine medžiaga natūraliai praturtintas pelkių ir durpingų nuogulų gruntinis vanduo, 

todėl netiesioginių organinės medžiagos rodiklių – permanganato ir bichromato skaičiaus 

didžiausios reikšmės būdingos upių baseinų, kuriuose gausu pelkių ir užliejamų pievų, gruntiniam 

vandeniui. Tačiau apskritai, net ir išsklaidytos taršos sąlygomis, permanganato skaičiaus 

reikšmės yra nedidelės, nesiekia 5 mg/l O 2 . Esant didesnį organinės medžiagos, tiek natūralios, 

tiek susidariusios dėl netiesioginės taršos, kiekį rodo bichromato skaičiaus reikšmės – vyraujanti 

reikšmė gruntiniame vandenyje didesnė nei 10 mg/l O 2 būdinga beveik pusei upių baseinų. Didelis 

bichromato ir permanganato skaičių (PS) santykis (> 3) leidžia teigti, kad gruntiniame vandenyje 

vyrauja sunkiai oksiduojama organinė medžiaga ir yra pastovūs jos šaltiniai. 

Azoto junginių koncentraciją gruntiniame vandenyje lemia antropogeninės apkrovos intensyvumas. 

Natūraliomis sąlygomis nitratų koncentracija siekia iki kelių miligramų litre, o 

koncentracija, viršijanti kelias dešimtis mg/l, daugeliu atvejų yra neabejotinas taršos požymis. 

Labiausiai vidutinę nitratų koncentraciją kai kurių upių baseinų gruntiniame vandenyje didina į 

stebėjimų tinklą patekusios urbanizuotos teritorijos ir intensyviai naudojamos dirbamos žemės. 

Vertinant pagal turimus faktinius valstybinio monitoringo duomenis, didžiausia vidutinė nitratų 

koncentracija yra Mūšos, Žeimenos ir Merkio baseinuose (20–30 mg/l), kiek mažesnės (10–20 mg/l) 

Neries, Šventosios ir Ventos. O visai maža vidutinė nitratų koncentracija būdinga Dauguvos ir kiek 

netikėtai Nemuno mažųjų intakų, Jūros upės baseinų gruntiniam vandeniui (1A pav.). 

Aktyvios vandens apykaitos zonos spūdinių vandeningųjų sluoksnių cheminė sudėtis formuojasi 

veikiama daugelio įvairių veiksnių ir procesų, tačiau pagrindiniai yra hidrodinaminiai, 

litologiniai ir geocheminiai veiksniai. Atmosferos kritulių ir paviršinio vandens prietaką į gilesnius 

sluoksnius reguliuoja mitybos zonos, dengiančių uolienų storis ir pralaidumas. Pagal šiuos 

požymius balansinėse hidrodinaminėse sistemose išsiskiriamos skirtingo „uždarumo zonos“ – nuo 

29 

POŽEMINIO 

VANDENS CHEMINĖ 

SUDĖTIS IR JOS 

KAITA

POŽEMINIO 



KAITA 

1 lentelė. Gruntinio vandens vyraujanti cheminė sudėtis II eilės upių baseinuose 

0 

SL BK PS BS Cl SO 4 HCO 3 NO 3 Na K Ca Mg NH 4 Sr 

Reikšmė 

Upės baseino 

pavadinimas 

25% 471,1 5,0 2,24 4,2 5,2 10,6 284,7 0,06 4,23 2,07 63,5 14,5 0,03 0,06 

vid 465,8 5,6 3,26 6,9 6,4 29,9 315,4 0,65 13,93 3,16 71,3 22,9 0,13 0,14 

Dauguvos 

intakai 

75% 562,5 7,3 3,95 8,5 8,3 17,5 418,8 1,29 18,61 4,07 92,9 32,1 0,14 0,21 

25% 820,2 0 2,48 5,9 46,9 150,8 309,6 10,82 15,59 2,61 129,8 31,2 0,03 0,17 

vid 44 16 2,90 9,7 56,2 432,5 364,0 18,68 23,26 3,25 246 43,7 0,03 0,91 

75% 1461 20 3,12 2 74,2 631,6 396,0 27,89 31,50 3,90 318,5 50,5 0,03 1,33 

Lielupės 

intakai, 

Nemunėlis 

25% 751,7 9,6 1,95 6,8 10,6 59,4 498,7 8,08 10,25 1,78 130,2 37,9 0,04 0,10 

vid 796,0 10,1 2,20 15,4 69,4 500,8 30,60 10,44 2,22 138,1 38,6 0,28 0,12 

Mūša 

75% 834,4 10,4 2,39 17,9 85,9 503,2 45,69 10,55 2,59 146,6 39,5 0,40 0,14 

25% 303,9 3,9 1,85 4,5 5,9 12,9 180,0 0,38 3,93 1,31 62,8 7,9 0,03 0,07 

vid 349,5 4,4 2,55 6,3 7,3 19,8 235,0 7,61 7,59 3,07 71,8 9,4 0,03 0,09 

Minija 

75% 372,4 4,6 2,62 6,0 8,7 27,1 276,5 11,82 9,88 2,30 79,1 8,9 0,04 0,09 

25% 438,1 5,4 1,75 4,2 6,1 22,5 301,8 0,50 7,90 1,67 72,2 22,5 0,03 0,06 

vid 520,8 28,6 2,71 5,8 11,6 30,7 339,9 14,50 10,15 2,21 85,5 25,3 0,13 0,10 

Šventoji 

75% 585,0 7,3 3,44 6,4 17,4 39,5 388,6 26,83 12,35 2,75 98,1 29,4 0,04 0,11 

25% 430,6 6,5 2,88 8,0 20,8 28,0 326,8 0,73 16,35 1,70 81,5 28,7 0,04 0,13 

vid 742,0 9,7 2,88 4 43,0 93,3 446,4 8,57 19,41 3,81 118,7 44,3 0,06 0,17 

Nevėžis 

75% 961,7 11,1 3,27 53,4 73,1 540,0 20,10 24,68 6,22 144,3 54,4 0,06 0,22 

25% 546,6 6,7 1,99 6,6 10,6 40,2 347,6 1,43 6,61 1,86 94,9 19,3 0,02 0,08 

vid 563,0 6,9 2,32 6,8 14,5 45,5 359,0 2,73 9,45 2,42 102,3 21,0 0,03 0,08 

Dubysa 

75% 583,0 7,2 2,50 7,0 17,3 49,5 377,4 3,22 11,93 2,97 107,5 22,5 0,04 0,09 

25% 421,4 5,5 2,08 5,8 3,6 17,7 308,5 0,49 6,88 3,22 90,9 11,5 0,04 0,11 

vid 556,0 6,5 2,68 8,0 55,2 20,6 339,2 1,97 28,04 4,64 105, 13,8 0,11 0,16 

Jūra 

75% 576,8 6,9 3,21 9,3 62,1 22,8 360,3 2,07 33,73 6,40 105,8 17,0 0,15 0,19

SL BK PS BS Cl SO 4 HCO 3 NO 3 Na K Ca Mg NH 4 Sr 

Reikšmė 

Upės baseino 

pavadinimas 

25% 385,4 4,8 2,82 7,9 4,7 13,6 229,8 0,28 3,55 0,98 65,8 14,8 0,03 0,05 

vid 448,9 5,5 3,98 11,5 21,2 282,2 29,52 10,18 3,70 76,2 20,0 0,06 0,06 

Žeimena 

75% 553,0 6,7 5,19 16 15,5 26,6 342,6 44,15 13,69 5,09 90,9 25,9 0,08 0,08 

25% 557,5 6,9 2,07 5,8 13,2 27,0 325,3 0,54 6,17 2,01 101,3 18,4 0,03 0,09 

vid 607,5 7,5 3,03 8,5 27,7 43,8 387,5 6,11 13,98 3,95 106,8 26,4 0,27 0,31 

Šešupė 

75% 711,6 8,9 3,67 0 31,8 66,5 459,2 7,80 21,70 4,21 124,3 31,3 0,38 0,43 

25% 333,8 3,7 1,65 6,1 5,2 18,1 192,8 0,50 7,08 1,30 59,2 10,5 0,03 0,04 

vid 364,6 4,3 4,43 16,6 23,1 209,2 17,50 12,52 3,06 65,8 11,4 0,16 0,07 

Merkys 

75% 407,4 4,8 3,19 0 27,1 31,0 231,4 33,76 18,08 3,09 72,8 12,2 0,30 0,09 

25% 415,8 5,5 1,89 4,2 8,7 16,1 242,6 2,80 4,45 1,58 72,5 18,1 0,04 0,06 

vid 460,7 5,8 3,44 19,3 31,0 280,4 17,85 9,47 1,98 80,6 20,1 0,24 0,20 

Neris 

75% 577,7 6,2 3,03 8,4 31,9 38,5 302,7 27,27 13,14 2,27 89,2 20,4 0,29 0,07 

25% 437,2 5,3 1,51 6,8 8,1 21,0 282,9 0,45 7,70 2,24 82,8 13,2 0,06 0,09 

vid 684,4 7,1 6,33 20 35,9 62,9 372,2 1,75 27,66 13,07 106,9 20,3 1,52 0,17 

Nemuno mažieji 

intakai 

75% 934,4 8,5 5,09 52,6 53,4 453,8 1,08 39,96 6,05 119,4 23,8 0,51 0,23 

25% 234,4 3,1 2,16 6,3 17,8 12,0 143,8 0,35 13,15 1,20 45,6 6,7 0,08 0,09 

vid 380,5 3,8 3,53 4 34,2 15,7 221,9 0,92 23,02 9,37 56,8 11,5 1,43 0,12 

Kuršių marios 

75% 479,0 4,9 3,20 24 36,5 17,7 310,0 0,72 29,89 17,79 68,4 17,8 2,58 0,13 

25% 280,7 3,2 1,54 5,5 19,9 32,3 144,3 1,84 10,60 8,33 48,3 8,8 0,16 0,09 

vid 469,0 5,4 4,65 24,9 43,5 270,7 6,52 16,33 10,75 79,4 16,0 0,94 0,17 

Baltijos jūros 

mažieji intakai 

75% 581,0 6,8 6,25 2 27,8 49,2 353,9 9,31 19,85 14,97 101,6 19,9 1,36 0,23 

25% 497,4 6,5 1,26 3,2 10,2 21,1 304,9 3,56 5,83 1,79 91,6 23,3 0,03 0,08 

vid 553,8 6,9 1,78 5,5 21,3 36,3 346,1 16,27 12,06 5,32 92,1 26,1 0,03 0,13 

Ventos intakai 

75% 699,2 9,0 2,33 6,4 31,9 42,5 466,9 19,34 12,33 2,47 104,8 37,8 0,03 0,16 

POŽEMINIO 



KAITA

POŽEMINIO 



KAITA 

2 lentelė. Spūdinio vandens cheminė sudėtis požeminio vandens baseinuose 

2 

PVB SL BK PS Cl SO 4 HCO 3 NO 3 Na K Ca Mg NH 4 Sr 

454,0 5,1 2,3 5,4 8,6 309 0,18 12,0 1,9 59,0 21,7 0,08 0,05 

523,7 5,8 3,1 16,3 28,3 0,81 22,3 3,5 71,0 27,5 2,04 0,23 

608,7 6,7 3,3 23,8 42,8 399 1,38 28,4 4,5 86,0 33,0 0,44 0,26 

Viršutinio– 

vidurinio 

devono 

638,9 1,8 3,1 103,4 36,2 256 0,00 126,2 1,0 4,5 19,3 0,00 

771,2 4,6 5,2 180,2 90,3 2 0 0,78 148,4 2,1 34,5 34,4 0,17 

Kėdainių 

966,8 8,6 9,4 237,5 173,7 0 1,20 187,4 3,2 90,7 49,6 0,50 

735,4 8,5 2,9 19,6 133,3 0,00 26,6 4,0 93,0 43,0 0,00 

938,5 11,5 3,3 28,6 305,5 368 0,85 26,5 5,7 160,5 41,9 0,12 

Biržų–Pasvalio 

978,2 11,7 3,6 29,3 349,8 378 1,41 31,9 6,8 156,2 46,8 0,15 

549,8 5,9 2,1 4,8 35,7 00 0,28 26,7 4,1 69,8 20,3 0,22 

610,0 6,1 3,3 10,0 77,9 365 0,76 38,9 6,8 77,0 25,7 0,55 1,06 

Viršutinio 

devono Stipinų 

681,7 6,8 4,4 8,4 140,3 4 1,16 48,9 9,8 85,2 31,6 0,52 

515,5 3,8 1,2 8,5 19,8 289 0,34 12,8 2,1 40,6 18,6 0,04 0,9 

524,8 5,1 2,5 13,4 58,6 2 0,56 37,0 7,2 58,6 26,3 0,28 2,36 

615,2 6,3 3,1 14,9 91,1 392 0,82 60,0 11,8 76,3 33,0 0,45 3,44 

Permo– 

viršutinio 

devono 

544,5 2,8 1,7 7,0 1,0 359 0,03 42,2 4,4 37,9 11,4 0,01 0,27 

564,6 3,6 2,9 13,2 6,8 397 0,18 76,4 7,3 48,0 14,7 0,61 0,46 

628,4 4,3 3,8 19,3 12,9 444 0,28 104,3 10,2 58,9 19,3 0,45 0,6 

Viršutinės– 

apatinės 

kreidos 

832,2 5,8 2,3 149,0 1,7 4 2 0,15 107,7 8,4 64,4 29,3 0,56 1,1 

953,1 6,4 2,6 182,8 3,9 44 0,35 139,3 12,1 75,6 31,3 0,69 1,2 

Suvalkijos 

942,2 6,9 2,9 216,7 6,1 4 0 0,56 170,9 15,9 86,8 33,2 0,81 1,38 

420,0 4,8 2,1 5,2 6,7 290 0,18 6,5 1,5 69,3 16,3 0,04 0,14 

510,0 6,0 3,1 27,0 18,7 347 3,41 18,7 2,8 86,2 20,8 0,57 0,45 

613,3 7,3 4,0 15,4 29,6 420 1,41 18,9 3,4 101,2 23,4 0,65 0,59 

Pietryčių 

Lietuvos 

kvartero 

381,7 2,2 1,8 5,6 5,3 2 0 0,12 6,5 1,9 28,1 8,3 0,09 0,11 

490,2 4,1 2,6 9,8 16,3 4 6,34 46,8 4,4 57,6 15,0 0,37 0,17 

637,2 5,4 3,6 12,9 28,7 447 11,32 75,9 6,5 83,6 16,9 0,63 0,59 

Vakarų 

žemaičių 

kvartero 

SL – sausa liekana, mg/l; BK – bendrasis kietumas, mg-ekv/l; PS – permanganato skaičius, mg/l O 2

pusiau atvirų iki santykinai uždarų. Sistemų uždarumas riboja ūkinės veiklos įtaką požeminio vandens 

kokybei, lemia oksidacines ir redukcines jo sąlygas, biocheminius procesus. Požeminio vandens prietaka 

aktyviose tektoninėse zonose iš gilesnių sluoksnių formuoja hidrochemines anomalijas, o kai 

kur veikia ir bendrą foną (2 lentelė, 1B pav.). 

Bendrosios mineralizacijos reikšmės visuose išskirtuose požeminio vandens baseinuose 

(PVB) yra labai panašios – vidutinės reikšmės 0,5–0,7 g/l (2 lentelė), išskyrus požeminius vandens 

baseinus, kurie buvo išskirti hidrocheminių anomalijų zonose – Joniškio, Kėdainių ir Suvalkijos 

požeminio vandens baseinai. Viršutinio–vidurinio devono ir permo–viršutinio devono sistemose 

matomas laipsniškas cheminės sudėties pasikeitimas vandeningiems sluoksniams panyrant 

gilyn – vakarų kryptimi. Sluoksniams gelmėjant, požeminiame vandenyje padidėja sulfatų ir 

chloridų koncentracija. Didžiausia sulfatų koncentracija nustatyta gipsingų nuogulų paplitimo 

zonose – viršutinio devono Stipinų, Joniškio, Biržų–Pasvalio ir Kėdainių PVB, o chloridų – prietakos 

iš gilesnių sluoksnių zonose (Kėdainių ir Suvalkijos PVB). Šiose zonose natrio jonas dažnai 

pakeičia kalcį ir formuoja požeminio vandens tipą. 

Nitratų koncentracija visuose spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose yra nedidelė, 

vidutinė jų reikšmė kinta intervalu 0,2–0,7 mg/l. Tačiau tose zonose, kur kvartero tarpmoreniniai 

sluoksniai yra atviresni (Suvalkijos, Vilniaus PVB), ypač dėl urbanizuotų teritorijų įtakos, nitratų 

koncentracija vandenyje padidėja iki 20–40 mg/l. Vidutinė foninė amonio koncentracija net šešių iš 

dešimties vertintų požeminio vandens baseinų vandenyje yra didesnė nei geriamojo vandens nustatyta 

0,5 mg/l ribinė vertė. Tai ryškiausia gamtinėmis sąlygomis besiformuojančio vandens komponentų 

koncentracijos ir leidžiamos nustatytos geriamojo vandens koncentracijos neatitiktis. 

Vertinant požeminio vandens kokybę paprastai remiamasi geriamajam vandeniui nustatytomis 

specifikuotomis rodiklių vertėmis (toliau DLK), tačiau siekiant informatyviau pavaizduoti situaciją 

buvo išskirtos trys požeminio vandens kokybės klasės – labai gera, gera ir prasta (3 lentelė). Išskiriant 

kokybės klases buvo atsižvelgta į atskirų vandeningųjų sluoksnių tipų hidrocheminį foną. Vertinant 

vandens kokybę lemiamą reikšmę turėjo toksinių rodiklių (NO ir F) reikšmės, o pateiktuose 

žemėlapiuose išsiskiria ir indikatorinių rodiklių, kurie prastina vandens kokybę, grupės (2 pav.). 

3 lentelė. Požeminio vandens kokybės vertinimo kriterijai 

Vandens 

kokybė 

PS, mg/l O 2 

NH4 Cl SO4 Na NO3 F 

mg/l 

Labai gera < 5 < 0,5 < 70 < 70 < 70 < 20 (grunt.), < 5 (spūd.) 

Gera 5–7,5 0,5–2,0 70–250 70–250 70–200 20– 0 

Prasta > 7,5 > 2,0 > 250 > 250 > 200 > 50 > 1,5 

Apibendrinus duomenis ir įvertinus požeminio vandens kokybę pagal pasirinktus kriterijus, 

galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja labai geros ir geros kokybės vanduo – jis būdingas 84 proc. 

stebimųjų gręžinių (185 gręžiniams iš 219 vertintų). Įdomu, kad gero vandens proporcija išlieka 

panaši palyginus gruntinį (81 proc.) ir spūdinius (86 proc.) vandeninguosius sluoksnius. Gruntinio 

vandens kokybę prastina natūralūs organiniai junginiai pelkinėse ir jūrinėse nuogulose (Rūkaliai, 

Margiai, Kintai, Juodkrantė), sulfatai – gipsingų nuogulų paplitimo zonose (Karajimiškis, Iciūnai), 

chloridai – mineralizuoto vandens iškrovos zonose (Balsiai, Druskininkai). Tačiau urbanizuotose 

teritorijose ir dirbamose žemėse šių junginių reikšmės, viršijančios DLK, yra suformuotos 

antropogeninės taršos (Senoji Varėna, Rokai, Zelvė) taip pat kaip ir nitratų koncentracija (Valkininkai, 

Švenčionys, Naradava, Senoji Varėna). 

Chlororganinių, fosforo organinių ir triazininių pesticidų tyrimai požeminiame vandenyje 

buvo atlikti tik vieną kartą – 2007 metais. Mėginiai imti iš 11 gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje 

ir soduose. Gauti pesticidų tyrimų rezultatai parodė, kad išsklaidytos taršos sąlygomis pesticidų 

gruntiniame vandenyje beveik nėra. Dešimties mėginių visų tirtų pesticidų koncentracija buvo 

mažesnė už jų aptikimo ribą. Vieninteliame gręžinyje, įrengtame Naradavos soduose (Pasvalio 

raj.), rasta 3,4 mkg/l antrazino (DLK 2 mkg/l). 

< 1,5 

POŽEMINIO 



KAITA

POŽEMINIO 



KAITA 

Gamtinės priežastys lemia didelę sulfatų ir chloridų koncentraciją pavienių stebimųjų gręžinių 

spūdiniame vandenyje, tačiau vandenvietės, intensyviai eksploatuojančios tokį vandenį, kartais 

gali pabloginti jo kokybę. Šiaurės vakarinėje Lietuvoje aiškiai išsiskiria gamtinė fluoridinio vandens 

zona. Nitratų koncentracija niekur neviršija DLK, tačiau kai kuriuose atviresniuose kvartero 

spūdiniuose sluoksniuose (Lentvaris, Vertimai) yra didesnė už 25 mg/l. 

1 pav. Požeminio vandens sudėtis pagal valstybinio monitoringo 2005–2010 metų duomenis: A – gruntinio 

vandens II eilės upių baseinuose; B – spūdinio vandens požeminio vandens baseinuose 

4

2 pav. Požeminio vandens kokybė: A – gruntinio vandens; B – spūdinio vandens (2005–2010 m.) 

POŽEMINIO 



KAITA

POŽEMINIO 



KAITA 

Sunkiųjų metalų – arseno, chromo, kadmio, švino, vario, nikelio ir cinko tyrimai buvo atlikti 

2006 ir 2010 metais. Šių metalų koncentracija požeminiame vandenyje yra labai nedidelė, dažnai 

mažesnė už laboratorijoje naudojamų metodų nustatymo ribą (4 lentelė) ir tik pavieniais atvejais 

arseno koncentracija viršijo DLK geriamam vandeniui Karajimiškio, Iciūnų, Kazlų Rūdos ir 

Žuvinto postų gręžiniuose. Pagal gautus laboratorinių tyrimų duomenis galima vertinti požeminio 

vandens kokybę, tačiau bendriesiems sunkiųjų metalų pasiskirstymo dėsningumams išaiškinti 

tokio tikslumo nepakanka. 

Iš tirtų metalų išsiskiria stroncis, jis į požeminį vandenį daugiausiai patenka iš karbonatinių 

nuogulų, o savo elgsena yra artimas kalcio jonui. Stroncio koncentracija požeminiame vandenyje 

kinta nuo keliasdešimties mikrogramų litre gruntiniame vandenyje iki 2–6 mg/l litre karstiniame 

rajone (Karajimiškis, Iciūnai) ir vakarinėje Lietuvoje permo–viršutinio devono, juros ir kreidos 

vandeninguose sluoksniuose (Užventis, Šventoji, Gargždai, Varniai) (7 priedas). 

4 lentelė. Sunkiųjų metalų reikšmės požeminiame vandenyje 

As Cr Cd Cu 

µg/l 

Ni Pb Zn 

Nustatymo riba 0,3 0 

DLK 0 0 2000 20 2 100* 

Ištirta mėginių 139 139 139 139 139 139 

Viršija nustatymo ribą 4 2 2 2 

Viršija DLK 0 0 0 0 0 

Maksimali reikšmė 26 0 2 6 590 

Analizuojant požeminio vandens monitoringo duomenis, svarbi dedamoji yra ilgalaikės 

cheminės sudėties kaitos vertinimas. Tokiam vertinimui buvo panaudoti 1999–2010 metais stebėtų 

valstybinio monitoringo tinklo gręžinių duomenys. 

Teršiamųjų medžiagų ilgalaikės kaitos gruntiniame vandenyje tendencijoms išryškinti stebimieji 

gręžiniai buvo sugrupuoti pagal antropogeninės aplinkos intensyvumą ir jos poveikį 

gruntinio vandens kokybei. Išskirtos keturios grupės – foninės gamtinės aplinkos, išsklaidytos 

taršos, žemės ūkio taršos ir urbanizuotų teritorijų (3 pav.). Analizuojant nitratų, amonio ir chloridų 

koncentracijos kaitą skirtingomis sąlygomis besiformuojančiame vandenyje matoma, kad jų 

pasiskirstymas laiko atžvilgiu išlieka gana stabilus. Dėl žemės ūkio įtakos besiformuojančiame 

vandenyje nustatyta nedidelė nitratų ir chloridų koncentracijos mažėjimo tendencija. Urbanizuotų 

teritorijų gręžinių vandenyje nustatyta chloridų didėjimo tendenciją – tai dažniausiai yra kelių ir 

teritorijų barstymo druska žiemos periodu rezultatas. 

Duomenys spūdinio vandens kaitos analizei buvo grupuoti požeminio vandens baseinų 

principu. Kaip matoma iš pateiktų grafikų (4 pav.) spūdinio vandens joninės sudėties ir mineralizacijos 

(sausos liekanos) požeminio vandens baseinuose kaitai būdingas cikliškumas, nėra aiškių 

augimo ar mažėjimo tendencijų. Iš principo atskirų metų reikšmių padėtis (didesnė ar žemesnė 

už vidutinę daugiametę) priklauso nuo pasirinkto intervalo. Be abejo, kuo stebėjimų eilė ilgesnė, 

tuo geriau galima vertinti realią situaciją. Reikėtų atkreipti dėmesį į amonio jonų koncentracijos 

kaitą – daugumos požeminio vandens baseinų vandenyje nustatyta jų mažėjimo tendencija. 

Kol kas prognozuoti, ar tokia tendencija išliks ir kas jas lemia, sudėtinga. Akivaizdžių sulfatų ir 

chloridų koncentracijos didėjimo tendencijų taip pat kol kas nematoma. Kadangi informacijos 

apie ilgalaikę šių komponentų elgseną anomaliose zonose dar trūksta, jose turėtų būti sutelkti 

stebėjimai artimiausioje ateityje. 

Apibendrinant galima teikti, kad požeminio vandens cheminė būklė regioniniu mastu yra 

gera ir per 2005–2010 metus nepablogėjo. 

36

3 pav. Ilgalaikė (1999–2010 m.) teršiamųjų medžiagų koncentracijos kaita skirtingos antropogenizacijos 

gruntiniame vandenyje 

37 

POŽEMINIO 



KAITA

POŽEMINIO 



KAITA 

A. Viršutinio–vidurinio devono požeminio vandens baseinai 

B. Viršutinio devono Stipinų požeminio vandens baseinai

C. Permo–vidurinio devono požeminio vandens baseinai 

D. Viršutinės–apatinės kreidos požeminio vandens baseinai 

39 

POŽEMINIO 



KAITA

POŽEMINIO 



KAITA 

40 

E. Kvartero požeminio vandens baseinai 

4 pav. Ilgalaikė (1998–2010 m.) požeminio vandens sudėties kaita požeminio vandens baseinuose

VANDENS GAVYBA, IŠTEKLIAI IR APSAUGA 

Vandens gavyba 

A. Šimkovič, D. Radzevičienė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Projektas „Požeminio vandens telkinių DB formavimas“ pradėtas įgyvendinti dar 2001 metais, 

tačiau duomenys apie požeminio vandens gavybą Žemės gelmių registro informacinės sistemos 

Požeminio vandens išteklių dalyje turimi nuo 1950 metų (1 pav.). 

Analizuojant ilgalaikius vandens gavybos registravimo duomenis matoma, kad laipsniškai 

didėjęs vandens suvartojimas (1989 metais vos ne iki 1 mln. m³ per parą) nuo nepriklausomybės 

pradžios pradėjo mažėti, keletą metų buvo gana stabilus, o nuo 2004 metų, nors ir nedaug, pradėjo 

vėl didėti. Nuo to laiko mažiausiai vandens suvartota 2004 metais – 332 tūkst. m³ per parą. Pastaruoju 

metu (2010 metais), palyginti su 2004 metų minimumu, vandens suvartojimas yra padidėjęs 15 proc., 

o palyginti su 2009 metais, sumažėjęs apie 2 procentus. Palyginti su vidutine 2005–2010 metų gavyba, 

vandens gavyba sumažėjusi apie 1 proc. (1 pav., 4 priedas). 

1 pav. Požeminio gėlo vandens gavyba ir duomenų pateikimas 

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2010 metais iš vandenviečių buvo išgauta 

381,9 tūkst. m³ per parą požeminio gėlo vandens. Gavybos duomenų srautas kasmet vis didėja. 

Gėlo vandens gavybos rezultatai gauti iš 242 organizacijų, eksploatuojančių 1334 vandenvietes – 

palyginti su 2009 metais, vandenviečių, iš kurių deklaruojami gavybos duomenis, padaugėjo apie 

3 procentus (1 pav.). 

Požeminio vandens gavyba didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose vidutinio 2005–2010 

metų debito atžvilgiu keitėsi įvairiai. Kaip matyti iš 1 lentelės, Kauno, Alytaus, Marijampolės, 

Neringos miestų vandenvietėse debito kitimas buvo vos pastebimas, tačiau Birštone ir Druskininkuose 

gavyba padidėjo atitinkamai nuo 35 proc. iki 40 procentų. Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio 

ir Visagino miestuose vandens gavyba mažėjo nuo 5 proc. iki 18 procentų. Lyginant 2010 metais 

gauto vandens kiekį su praėjusių metų, matyti, kad gavyba padidėjo Vilniaus, Kauno, Alytaus, 

Palangos, Birštono ir Druskininkų miestų vandenvietėse. 

Pagal didžiausią šalies kurortuose gauto požeminio vandens kiekį galima išskirti Palangos 

kurortą, kur intensyviausiai dirbo Palangos III (pietinė) ir II (šiaurinė) vandenvietės. 2010 metais 

jose gauta atitinkamai 1157 m /d ir 2157 m /d vandens, tai sudaro 82 proc. Palangoje išgaunamo 

požeminio vandens kiekio. 

4 

VANDENS GAVYBA, 

IŠTEKLIAI IR 

APSAUGA


IŠTEKLIAI IR 

APSAUGA 

42 

1 lentelė. Požeminio vandens gavyba šalies miestuose bei kurortuose ir debitų kitimo tendencijos 

Miesto 

pavadinimas 

Vilnius 

Kaunas 

Klaipėda 

Šiauliai 

Panevėžys 

Alytus 

Marijampolė 

Visaginas 

Palanga 

Neringa 

Birštonas 

Druskininkai 

Vidutinis 

2005–2010 

metų 

91,1 

63,1 

27,7 

14,7 

17,8 

8,9 

8,3 

7,5 

4,2 

0,7 

0,7 

2,7 

Gauto požeminio vandens kiekis, tūkst. m³/d Debito kitimas 2010 

2005 2006 2007 2008 2009 2010 

106,2 

62,9 

33,9 

14,8 

18,9 

9,3 

8,0 

8,7 

5,1 

0,6 

0,7 

0,4 

106,9 

65,9 

11,5 

15,6 

15,9 

9,0 

8,0 

7,9 

4,0 

0,7 

0,7 

0,3 

107,5 

63,5 

30,2 

15,4 

18,6 

8,1 

8,0 

7,3 

4,2 

0,6 

0,6 

3,9 

78,2 

63,2 

31,6 

14,7 

19,4 

10,1 

9,2 

8,2 

4,0 

0,8 

0,7 

4,3 

73,3 

60,5 

30,1 

13,9 

16,9 

8,2 

8,6 

7,1 

3,7 

0,7 

0,6 

3,6 

74,6 

62,8 

29,1 

13,9 

16,9 

8,7 

8,1 

6,1 

4,0 

0,7 

0,9 

3,8 

Iš viso: 247,4 269,5 246,4 267,9 244,3 227,0 229,8 

metais, palyginti su 

vidutiniu 2005–2010 

metų, % 

-18,1 

-0,4 

-5,5 

-4,8 

-2 

-2,5 

-18,1 

-4,2 

1,7 

35,1 

40,4 

Lietuvos kurortuose (Druskininkuose, Birštone, Neringoje ir Palangoje) vandenviečių debitas 

priklausė nuo sezoninio gėlo vandens poreikio ir per metus labai kito (2 pav.). Sezoniniai požeminio 

vandens debito svyravimai būdingi Palangos ir Neringos miestams. Vandens poreikis padidėdavo 

birželio–rugpjūčio mėnesiais. Palangos mieste maksimali gavyba (267,9 tūkst. m³ per mėnesį 

arba 8643 m³ per parą) buvo 2010 metų liepą, Neringos mieste (46,2 tūkst. m per mėnesį arba 

1491 m³ per parą) – 2009 metų rugpjūtį. Druskininkų ir Birštono kurortuose sezoninių gavybos 

svyravimų nenustatyta. 

2 pav. Sezoninė požeminio vandens gavybos kaita šalies kurortuose 2005–2010 metais 

Visiškai apdoroti ir susisteminti 2009–2010 metų požeminio vandens gavybos duomenys pagal 

administracinius vienetus ir gavybos duomenų analizė pateikta 4 priede. Lyginant 2010 metais gauto 

vandens kiekį su praėjusių metų, matyti, kad gavyba padidėjo 28 savivaldybių vandenvietėse: nuo

0,3 proc. Vilniaus rajone iki 181 proc. Pagėgiuose, kur tokį ženklų gavybos rodiklių padidėjimą 

lėmė naujų vandenviečių registravimas Žemės gelmių registre. Požeminio vandens gavyba sumažėjo 

savivaldybės vandenvietėse: nuo 0,1 proc. Šiaulių mieste iki 68 proc. Trakų rajono vandenvietėse 

(4 priedas). Panaši situacija ir lyginant 2009–2010 metų požeminio vandens gavybos rodiklių vidurkius 

su 2005–2010 metų: 26 savivaldybėse vandens gavyba didėjo, o 33 savivaldybėse – mažėjo. 

Kadangi požeminio vandens gavimo kiekis vandenvietėse labai skiriasi, 3 paveiksle vaizduojamas 

vandenviečių skaičiaus pasiskirstymas pagal gaunamo vandens kiekį. Kaip matyti, dauguma 

vandenviečių yra mažos, vandens gavyba jose nuo 10 iki 100 m³ per parą. 

3 pav. Vandenviečių pasiskirstymas pagal gaunamo vandens kiekį 2005–2010 metais 

Vandens ištekliai ir apsauga 

Vandenviečių naudotojai privalo vykdyti ne tik išsiurbiamo vandens kiekio apskaitą, bet ir, vadovaujantis 

Lietuvos aplinkos normatyviniu dokumentu LAND 4–99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir 

vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“ (Valstybės 

žinios. 1999, Nr. 112-3263; 2008, Nr. 144-5800; 2009, Nr. 145-6457; 2011, Nr. 11-481), privalo aprobuoti 

vandens išteklius bei nustatyti vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną (SAZ), t. y. parengti SAZ 

nustatymo projektą, nes jas leidžiama naudoti „tik nustatyta tvarka aprobavus išteklius ir nustatyta 

tvarka įsteigus ir įregistravus sanitarinę apsaugos zoną“ (LAND 4–99 32 punktas). 

Požeminio vandens išteklių apsaugą nuo išsekimo ir taršos reglamentuojantys teisės aktai 

yra šie: 

• „Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarka“ (Valstybės 

žinios. 2005, Nr. 106-3934), patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos 

ministerijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1-101 ir „Požeminio vandens 

(išskyrus pramoninį) išteklių klasifikacija“ (Valstybės žinios. 2008, Nr. 50-1875), patvirtinta 

LGT direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1-75; 

• Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių SAZ nustatymas ir priežiūra“ (Valstybės 

žinios. 2006, Nr. 81-3217), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. 

įsakymu Nr. V-613; 

• Lietuvos higienos norma HN 23:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 

(Valstybės žinios. 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194), patvirtinta sveikatos apsaugos 

ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455. 

2005 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus požeminio vandens išteklių aprobavimo tvarkai pradėjo sparčiai 

daugėti vandenviečių, kuriuose buvo aprobuojami ištekliai. 2006 metais aprobuoti tik 6 vandenviečių 

vandens ištekliai, o 2010 metais įvertinti jau 160 vandenviečių ištekliai. 2005–2010 metais aprobuoti 

482 vandenviečių vandens ištekliai, tai 83 proc. visų aprobuotų vandenviečių. Iš 1680 Žemės gelmių 

registre registruotų vandenviečių įvertinti ir aprobuoti 575 vandenviečių ištekliai. 

4 


IŠTEKLIAI IR 

APSAUGA


IŠTEKLIAI IR 

APSAUGA 

Nors vandenviečių, kurių ištekliai ištirti, kasmet vis daugėjo, aprobuotų išteklių kiekis 

jose mažėjo. 2008 metais aprobuotų išteklių kiekis buvo ~145 tūkst. m³ per parą, 2009 metais 

~38 tūkst. m³ per parą, o 2010 metais aprobuota tik ~27 tūkst. m³ per parą. Priežastis ta, kad, 

plėtojant vandentvarką, yra planuojama naudoti daugiau smulkesnių vandenviečių, vandenį 

tiekiančių nedidelėms gyvenvietėms. 2005–2010 metais įvertintų A ir B kategorijomis vandenviečių 

eksploataciniai ištekliai ~220 tūkst. m³ vandens per parą. 

Lietuvos žemės gelmės yra sukaupusios dideles požeminio vandens atsargas. Lietuva – viena 

iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo, 

kurio sunaudojama tik dalis (4 pav.). Net 1989 metais, kai požeminio vandens suvartojimas buvo 

pasiekęs aukščiausią lygį (vos ne iki 1 mln. m³ per parą), požeminio vandens buvo naudojama tik 

50–75 proc. aprobuotų išteklių. Mažėjant vandens suvartojimui, jau 2001 metais buvo eksploatuojama 

tik 20–30 proc., o 2010 m. – 14–20 proc. aprobuotų išteklių. 

44 

4 pav. Požeminio van-dens suvartojimas ir aprobuoti ištekliai 

Kiekviena vandenvietė turi turėti nustatytą SAZ, kurios paskirtis – saugoti požeminio vandens 

šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens saugą ir kokybę. Ūkinės veiklos reguliavimą 

vandenviečių griežto režimo apsaugos, mikrobinės ir cheminės taršos apribojimo juostose nustato 

Lietuvos higienos norma HN 44:2006. 

Žemės gelmių registro duomenimis, SAZ nustatytos 776 vandenviečių (5 pav.), iš jų 159 

vandenviečių 2010 metais, o net 586 vandenviečių SAZ įvertintos 2005–2010 metais. Tačiau dar yra 

daugiau nei pusė vandenviečių (882), kurios naudoja požeminius išteklius, neužtikrinus jų apsaugos 

nuo taršos. 

Lietuvoje ypač aktualus yra vandenviečių SAZ specialiųjų planų rengimas, steigimas ir registravimas 

Žemės gelmių registre (ŽGR). Higienos norma HN 44:2006 reglamentuoja, kad „vadovaudamasi 

SAZ projektu, savivaldybė, kurios teritorijoje yra vandenvietė, organizuoja vandenvietės 

SAZ steigimą ir apsaugą“ (33 punktas), o „parengtas, suderintas ir patvirtintas vandenvietės SAZ 

specialusis planas registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre ir Žemės 

gelmių registre“ (35 punktas). ŽGR duomenimis, įsteigti tik 24 vandenviečių SAZ specialieji planai, 

iš jų 7 vandenviečių – 2010 metais (2 lentelė).

5 pav. Vandenviečių SAZ nustatymas ir steigimas vandenvietėse 

2 lentelė. Įsteigti ir ŽGR registruoti Lietuvos vandenviečių SAZ specialieji planai (SP) 

Eil. Nr. 

Požeminio 

vandens išteklių 

rūšis 

G ė l a s 

Vandenvietės pavadinimas Vandenvietės adresas 

Vandenvietės 

SAZ SP 

registravimo 

ŽGR data 

Šiaulių I (Lepšių) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2005-03-01 

2 Šiaulių II (Birutės) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2005-03-01 

Šiaulių (Bubių) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2011-03-14* 

4 Aukštrakių Šiaulių kaimiškoji sen., Aukštrakių k. 2011-03-14* 

Žemaitijos pieno Telšių r. sav., Telšių miesto sen., Telšių m. 2005-11-21 

6 Lapių Kauno r. sav., Lapių sen., Lapių mstl. 2006-02-21 

7 Šviežumėlio Druskininkų sav., Druskininkų m. 2008-10-17 

Klaipėdos I Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. 2010-11-22 

9 

Klaipėdos miesto nuotėkų 

valymo įrenginių (Dumpių) 

Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Dumpių k. 2009-03-18 

0 Palangos I Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 

Palangos II Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 

2 Palangos III Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 

Šventosios Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 

4 

Palangos miesto nuotėkų 

valymo įrenginių 

Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 

Nemersetos Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09 

4 


IŠTEKLIAI IR 

APSAUGA


IŠTEKLIAI IR 

APSAUGA 

2 lentelė. Įsteigti ir ŽGR registruoti Lietuvos vandenviečių SAZ specialieji planai (SP) (tęsinys) 

Eil. Nr. 

46 

Požeminio 

vandens 

išteklių rūšis 


. Požeminio vandens naudojimo 2009 m. apžvalga: ataskaita / Šimkovič A., Kadūnas K. – Vilnius, 

2010. – 97 p. (http://www.lgt.lt/index.php?page=264) Ūkio subjektų požeminio vandens 

monitoringas 

Vandenvietės pavadinimas Vandenvietės adresas 

Vandenvietės 

SAZ SP 

registravimo 

ŽGR data 

16 

Neptūno vandenys Varėnos r. sav., Vudenių sen., Palkabalio k. 2005-07-19 

17 Tichė Telšių r. sav., Telšių m. sen., Telšių m. 2005-11-21 

Lapių Kauno r. sav., Lapių sen., Lapių mstl. 2006-02-21 

19 Druskininkų „Rasos“ Druskininkų sav., Druskininkų m. 2006-11-13 

20 Druskininkų „Elmera“ Druskininkų sav., Druskininkų m. 2007-09-12 

2 Birštono „Versmė“ Birštono sav., Birštono m. 2007-12-17 

22 Birštono Birštono sav., Birštono m. 2007-12-17 

2 Birštono „Akvilė“ Birštono sav., Birštono sen., Škėvonių k. 2007-12-17 

24 Druskininkų šilo Druskininkų sav., Druskininkų m. 2008-10-17 

M i n e r a l i n i s 

* – SAZ SP ŽGR įregistruotas 2011 metais

SAVIVALDYBIŲ IR ŪKIO 

SUBJEKTŲ POŽEMINIO 

VANDENS MONITORINGAS 

47

SAVIVALDYBIŲ 


MONITORINGAS 

SAVIVALDYBIŲ POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 

4 

A. Klimas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ 

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būtent savivaldybės yra atsakingos už gyventojų aprūpinimą 

geros kokybės geriamuoju, t. y. požeminiu, vandeniu. Tačiau šiam uždaviniui spręsti būtina 

savivaldybių požeminio vandens monitoringo atmaina, skirtingai nei daugiametes tradicijas 

turintys valstybinis ar ūkio subjektų požeminio vandens monitoringai, iki šiol nebuvo ir, tiesą 

sakant, iki galo nėra tiksliau reglamentuota ir metodiškai pagrįsta. Tiesa, 2007 metais įsigaliojo 

Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai, tačiau jie tik deklaruoja, kad savivaldybės 

tokį monitoringą turi vykdyti joms priskirtose teritorijose. Vėliau, 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtintos 

Lietuvos geologijos tarnybos parengtos Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens 

monitoringo rekomendacijos, kuriose jau daug detaliau nusakyti tokio monitoringo vykdymo 

principai, tikslai ir metodai. Jie parengti 1994–2000 metais remiantis 10 šalies miestų (Vilnius, 

Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Druskininkai, Varėna, Jonava, Tauragė, Jurbarkas) pradėto 

organizuoti ir vykdyti tokio monitoringo patirtimi. 

Svarbiausi šios monitoringo atmainos uždaviniai buvo ir yra siejami su požeminio vandens 

apsauga, siekiant aprūpinti gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu, tiriant ir vertinant 

tokią požeminio vandens taršą, kuri kelia grėsmę šiems tikslams. Atsižvelgiant į konkrečias Lietuvos 

miestų hidrogeologines sąlygas ir jų aprūpinimo geriamuoju požeminiu vandeniu specifiką, 

juos galima suskirstyti į tris grupes, parenkant jose konkrečius pavyzdžius: 1) miestai, eksploatuojantys 

visiškai neapsaugotą nuo taršos gruntinį vandenį vandenvietėmis, esančiomis pačiame 

mieste (Varėna); 2) miestai, kuriuose užterštas gruntinis vanduo kelia grėsmę tebenaudojamiems 

šachtiniams šuliniams ir paviršiniam vandeniui, bet ne veikiančioms vandenvietėms (Alytus); 

3) miestai, kuriuose vandenvietės eksploatuoja iš dalies apsaugotą nuo taršos tarpsluoksninį 

požeminį vandenį, kurio kokybę gadina užterštas gruntinis vanduo (Vilnius). 

Varėnoje savivaldybės požeminio vandens monitoringas organizuotas taip, kad būtų kontroliuojamas 

išsklaidytos ir koncentruotos miesto taršos sklidimas į visiškai neapsaugotą nuo jos vandenvietę, 

eksploatuojančią gruntinio vandens srautą, tekantį per miestą ir vandenvietę į Derežnytėlės tvenkinį 

(1 pav.). Savivaldybės gruntinio vandens lygio ir taršos monitoringas su pertraukomis čia vykdomas 

nuo 1997 metų. 

1 pav. Gruntinio vandens taršos nitratais plotai Varėnoje 2010 metais: 1 – savivaldybės monitoringo taškai 

(šuliniai, gręžiniai); 2 – ūkio subjektų monitoringo taškai (monitoringo ir eksploataciniai gręžiniai); 3 – plotas, 

kur nitratų koncentracija > DLK (50 mg/l) ir jos vertė monitoringo taškuose 2010 metais; 4 – vandenvietės 

SAZ 2-oji juosta

Gruntinio vandens lygio monitoringo rezultatai rodo, kad į miesto vandenvietę, dabar imančią 

palyginti nedaug vandens (apie 1500 m /d), teršalai patenka tik iš centrinės miesto dalies. Kita, 

didesnė gruntinio vandens srauto dalis per miestą, per nuotekų valymo įrengimus (buvusius filtracijos 

laukus) nuteka šiaurės vakarų kryptimi link Derežnyčios upelio ir Merkio. Tad iš buvusių 

filtracijos laukų teritorijos, kur vykdomas ūkio subjekto monitoringas ir kur gruntinis vanduo ir 

dabar yra gerokai užterštas, tarša į vandenvietę nepatenka. 

Daugiamečiai ir naujausi gruntinio vandens cheminės būklės mieste monitoringo rezultatai 

rodo, kad itin švaraus gruntinio vandens galingas srautas, atitekantis į Varėną iš pietų, mieste 

užsiteršia įvairiomis neoksiduotomis organinėmis medžiagomis, nitratais, po miestu jis įšyla ir 

pašarmėja. Savivaldybės monitoringo ir anksčiau čia atlikto modeliavimo rezultatai rodo, kad mieste 

labiausiai užsiteršia tik viršutinė gruntinio vandens srauto dalis, kurią šachtiniais šuliniais vis dar 

eksploatuoja kai kurie miesto (ypač jo pakraščių) gyventojai. Todėl kai kuriuose miesto šuliniuose 

nitratų koncentracija net septynis kartus viršija DLK (ribinę rodiklio vertę, RRV) (žr. 1 pav.). 

Miesto vandenvietėje vykdomo monitoringo rezultatai rodo, kad ji dalį šios taršos patraukia 

į eksploatuojamą gruntinio vandens sluoksnio apačią, tačiau pagrindinio šios taršos indikatoriaus 

– nitratų – koncentracijos vandenvietėje leistiną ribą peržengia tik epizodiškai ir tik pavieniuose 

eksploataciniuose gręžiniuose, esančiuose arčiau miesto. 

Alytuje savivaldybės požeminio vandens monitoringas buvo organizuotas ir pradėtas vykdyti 

1998 metų pabaigoje. Šio monitoringo tinklą dabar sudaro 27 stebėjimo taškai – gręžiniai, įrengti į 

gruntinio ir tarpsluoksninio vandens horizontus, šachtiniai šuliniai, stebimas ir paviršinis vanduo 

(postas Dailidės ežere). Didžioji šio tinklo dalis koncentruojasi miesto centre, senamiestyje, kur 

susikaupę daugiausiai požeminio (ir paviršinio) vandens taršos problemų, kur išplitusi „istorinė“ 

naftos produktų požemyje dėmė (2 pav.). 

Požeminio vandens lygio monitoringo rezultatai rodo, kad didesnėje miesto dalyje gruntinis 

vanduo teka ne tik Nemuno link, bet ir perteka į gilesnius vandeninguosius sluoksnius, kuriuos 

eksploatuoja miesto vandenvietės. Ir nors seniausioji, praktiškai mieste esanti Vidzgirio vandenvietė 

dabar yra išjungta, dalis miesto taršos vis dar migruoja link jos. Kita užteršto gruntinio vandens 

srauto dalis „maitina“ miesto puošmeną – sutvarkytą Dailidės ežerėlį. 

Kaip ir visuose miestuose, gruntinis vanduo Alytuje labiausiai užterštas nitratais, kurių 

vidutinė koncentracija senamiestyje 2010 metais siekė 57–60 mg/l, o maksimali – 184 mg/l. Tiesa, 

jau šešti metai stebima šios taršos mažėjimo tendencija, gerai matoma ir 2 paveiksle. Tačiau yra ir 

akivaizdžių naujos, šviežios gruntinio vandens taršos požymių: 2010 m. maksimali amonio koncentracija 

gruntiniame vandenyje viršijo 2 mg/l (specifikuota rodiklio vertė SRV 0,5 mg/l), neoksiduotos 

organinės medžiagos rodiklio permanganato indekso – 10–40 mg/l O 2 (SRV 5 mg/l O 2 ). Mieste, 

senos metalo dirbinių gamyklos „Astra“ aplinkoje gruntiniame vandenyje aptinkama padidėjusi 

kai kurių sunkiųjų metalų Cr, Pb, Hg koncentracija, retsykiais viršijusi ar vis dar viršijanti DLK, o 

tai apskritai yra labai reta ir unikalu: mat sunkieji metalai praktiškai nemigruoja požemyje. 

Bene įdomiausia, kad miesto centre, buvusios naftos bazės aplinkoje, kur virš gruntinio 

vandens paviršiaus buvo susiformavęs požeminis naftos produktų „ežeras“ ir kuris daug metų buvo 

„likviduojamas“, kai kuriuose monitoringo gręžiniuose vis dar susidaro naftos produktų plėvelė, 

kurios storis 2010 metais dar siekė 4–35 cm (žr. 2 pav.). Po naftos produktų „ežeru“ aptinkama vis 

dar labai daug gruntiniame vandenyje ištirpusių aromatinių angliavandenilių (AA): 2010 metais 

gr. 2s jų rasta 54,4 mg/l, 17s – 2,14 mg/l. Toksiškiausio iš jų – benzeno – koncentracija minėtuose 

monitoringo gręžiniuose 2010 metais siekė atitinkamai net 12–25,9 ir 0,317 mg/l (DLK 0,001 mg/l). 

Požemyje labai retai aptinkamų daugiaciklių aromatinių angliavandenilių (DAA) suminė koncentracija 

gr. 2s ir 2009 metais, ir 2010 metais vis dar siekė 5–6 µg/l (DLK vos 0,1 µg/l). Gilesniuose 

vandeninguosiuose sluoksniuose ir AA, ir DAA aptinkami tik pėdsakai. 

Vilniuje, vienintelėje Europoje, o gal ir pasaulyje valstybės sostinėje, aprūpinamoje geriamuoju 

vandeniu vien tik iš požemio, savivaldybės požeminio vandens monitoringas „gimė“ labai sunkiai 

ir dėl įvairiausių priežasčių ir dabar vos gyvuoja. Pirmoji Vilniaus miesto savivaldybės požeminio 

vandens monitoringo programa buvo parengta dar 1997 metais, tačiau taip ir nebuvo pradėta 

49 

SAVIVALDYBIŲ 


MONITORINGAS

SAVIVALDYBIŲ 


MONITORINGAS 

2 pav. Alytaus miesto centrinės dalies savivaldybės požeminio vandens monitoringo tinklas, nitratų 

koncentracijos kitimas šuliniuose sc 90, 134, 170a (senamiestyje), 232 (I Alytuje) ir 182 (Likiškėliuose), 

naftos produktų (NP) plėvelės storis monitoringo gręžiniuose 2s, 10s: 1 – užteršto ir švaraus gruntinio 

vandens, naudojamo gerti, plotai; 2 – pramoninės taršos ir jos migracijos į gyvenamuosius rajonus bei link 

vandenvietės plotai; 3 – taršos naftos produktais plotas; 4 – plotas, iš kurio užterštas gruntinis vanduo galėjo 

ir gali patekti į Vidzgirio vandenvietę; 5 – savivaldybės monitoringo tinklas (šuliniai, gręžiniai, paviršinio 

vandens postas) 

0

vykdyti. Vėliau, 2001–2002 metais Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus iniciatyva buvo 

parengta kompleksinė Vilniaus miesto savivaldybės gamtinės aplinkos monitoringo programa, 

kurios sudedamąja dalimi buvo ir požeminio vandens monitoringo programa konceptualiu lygmeniu. 

Mat tikrai tokio monitoringo programai parengti reikėjo sukurti Vilniaus hidrogeologinių 

sąlygų matematinį ir kompiuterinį modelį ir suformuoti savivaldybės monitoringo tinklą, tai ir 

buvo padaryta 2002–2003 metais. Tad tikroji savivaldybės požeminio vandens monitoringo programa 

buvo paruošta ir patvirtinta 2004 metais, o tų pačių metų antrojoje pusėje toks monitoringas 

Vilniuje buvo pradėtas. 

Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringo tinklą iš pat pradžių sudarė 

4 stebėjimo taškai – 23 specialūs gręžiniai, 8 šuliniai ir 14 šaltinių, tačiau nemažai stebėjimo gręžinių 

buvo gana greitai sugadinta, juos teko pakeisti šuliniais ir šaltiniais, kuo labiau išsaugant tinklo apimtį 

ir kiek įmanoma struktūrą. Šis tinklas apima tris pagrindinius Vilniaus gėlo požeminio vandens sluoksnius: 

gruntinį ir du tarpmoreninius – tarpinį ir pagrindinį, miesto vandenviečių eksploatuojamąjį. 

Taigi Vilniaus miesto savivaldybės monitoringas organizuotas dar išlikusių šachtinių šulinių 

plotuose (daugiausiai miesto pakraščiuose), prioritetine tvarka vykdomas populiariausių gyventojų 

naudojamų šaltinių monitoringas. Pirmos eilės monitoringas organizuotas ir minėtame modelyje 

nustatytuose miesto vandenviečių surenkamo gruntinio (ypač teršiamo) ir tarpsluoksninio vandens 

plotuose – mat pagal galiojančią tvarką požeminį vandenį eksploatuojantys ūkio subjektai kontroliuoja 

jo kokybę / cheminę būklę tik pačioje vandenvietėje („iki tvoros“). 

Tačiau, hidrogeologų nuomone, labai svarbus, o iš tikrųjų netgi pats svarbiausiais savivaldybės 

monitoringo uždavinys – kontroliuoti požeminio vandens cheminę būklę miesto vandenviečių 

artimiausios prieigos plotuose („už tvoros“), kad būtų galima iš anksto pastebėti konkrečiai 

vandenvietei kylančią taršos grėsmę. Kadangi kiekviena mieste dirbanti vandenvietė neišvengiamai 

tampa ir taršos rinktuvu, aplink vandenvietes buvo pasiūlytos ir sukurtos tokios, kariškių terminais 

sakant, „išankstinio įspėjimo sistemos“, kurių pavyzdys parodytas 3 paveiksle. 

Iš 3 pav. matyti, kad tas „išankstinio įspėjimo sistemas“ sudaro konkrečios vandenvietės 

monitoringo gręžinių tinklas, kurį papildo savivaldybės monitoringo gręžinių, šaltinių, o kai kur 

ir šulinių tinklas. Šios sistemos Jankiškėse veikimo efektyvumą rodo lentelės duomenys. 

3 pav. Vilniaus požeminio vandens 

monitoringo sistemos fragmentas: 

1 – vandenvietės; 2 – sumodeliuoti plotai, 

iš kurių jos renka vandenį; 3 – taršūs ir 

užteršti plotai; 4 – vandenviečių monitoringo 

gręžiniai; 5 – savivaldybės 

monitoringo taškai (šuliniai, šaltiniai, seklūs 

ir gilesni gręžiniai); 6 – plotai, kuriuose yra 

naudojamų šulinių 

SAVIVALDYBIŲ 


MONITORINGAS

SAVIVALDYBIŲ 


MONITORINGAS 

2 

Lentelė. Taršos „įėjimas“ į Jankiškių vandenvietę, 2007/2008/2009 metų monitoringo duomenimis 

Rodikliai 

BI*, mg/l O 2 

PI*, mg/l O 2 

Savivaldybės monitoringo gręžiniai 

prieš vandenvietės vartus 

seklus, 25 m gylio 

gr. 37314 

gilus, apie 45 m 

gylio gr. 37315 

„Įėjimas“ į 

vandenvietę 

eksp. gr. 2407, 

~50 m gylio 

Vandenvietės 

vidurys 

eksp. gr. 4126, 

~55 m gylio 

19,5/4,8/3,0 5,8/5,6/1,7 –/–/– –/–/– 

5,28/4,36/0,64 1,86/4,36/0,5 –/–/1,45 –/3,02/1,45 

BI/PI 3,7/1,1/4,7 3,1/1,3/3,4 –/–/– –/–/– 

HCO , mg/l 329/294/379 236/212/222 262/–/283 237/–/249 

NO , mg/l 6,5/24,9/21,4 0/

medžiagos kiekis juose rodo senojoje miesto dalyje susikaupusio storo „kultūrinio sluoksnio“ įtaką 

gruntiniam vandeniui. Matoma šiame vandenyje ir jo taršos naftos produktais pėdsakų. Manoma, 

kad didelis kalcio-natrio-kalio chlorido kiekis kai kuriuose iš jų yra, greičiausiai, sniegui tirpinti 

naudojamų druskų likutis. 

Monitoringo duomenys rodo, kad giliau slūgsantis ir nuo paviršinės taršos daug geriau apsaugotas 

tarpsluoksninis vanduo, kurį eksploatuoja miesto vandenvietės, beveik visur yra gerokai 

švaresnis nei gruntinis. Tačiau miesto centre ir tarpsluoksniniame vandenyje matomi tie patys, 

tik gerokai „išblėsę“ miesto taršos požymiai: jame taip pat daugoka natrio–kalcio chlorido, neoksiduotos 

organinės medžiagos, yra šiek tiek amonio ir beveik nėra nitratų. O kai kuriuose kituose, 

kitur esančiuose monitoringo gręžiniuose tarpsluoksninis vanduo beveik švarus, nors jame, kaip 

ir daugumoje uždaresnių sluoksnių, yra linkęs kauptis amonis – nitratinės taršos likutis. 

Apibendrinant reikia pasakyti, kad net ir tie keli pateikti pavyzdžiai rodo ypatingą savivaldybių 

požeminio vandens monitoringo svarbą ir atsakomybę: visą šį monitoringą dera vadinti minėta 

„išankstinio įspėjimo apie požeminiam / geriamajam vandeniui keliamą grėsmę sistema“. Tą grėsmę 

objektyviai gali vertinti tik gerai pasirengę, patyrę specialistai, sukaupę patikimus sąžiningai 

vykdomo monitoringo duomenis, nes tik tokiais duomenimis galima „maitinti“ mūsų sukurtus 

kompiuterinius pagrindinių Lietuvos miestų požeminės hidrosferos modelius. 

Tačiau pastaraisiais metais šie objektai eina iš rankų į rankas tų, kurie pasiūlo mažiausią, 

kartais net juokingą „paslaugos“ kainą, siekdami tik laimėti konkursą ir visai negalvodami apie 

padarinius. Taip atsitiko ir su Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringu, nors 

būtent sostinės vandenvietėms, ir taip jau dirbančioms sunkiomis, sudėtingomis miesto taršos 

sąlygomis gresia didžiulė bėda: kaip žinome, jas maitinančiu Neries vandeniu ketinama aušinti 

Baltarusijoje statomos Astravo AE branduolinius reaktorius... Todėl 2011 metų pavasariniame 

LVTA žurnale „Vandentvarka“ siūlome bent jau pakelti viešųjų požeminio vandens monitoringo 

paslaugų pirkimų kartelę: tokiuose objektuose kaip Vilnius mažiausia paslaugos kaina čia jokiu 

būdu negali būti vieninteliu pirkimo kriterijumi... 


. Klimas A. Urbanizuotų teritorijų geriamasis požeminis vanduo [Drinking groundwater in 

urbanized areas] // Geomokslai. – Vilnius: Lietuvos mokslas, 1999. – P. 218–234: iliustr. – Santr. 

angl. – Bibliogr.: 15 pavad. – (Lietuvos mokslas = Science and Arts of Lithuania; Kn. 23). 

2. Organic Matter in Fresh Groundwater of Lithuania: A Monograph = Organinė medžiaga Lietuvos 

gėlame požeminiame vandenyje: monografija / Juodkazis V., Arustienė J., Klimas A., Marcinonis 

A.; Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 2003. – 231, [1] p.: iliustr. – Santr. 

liet. – Bibliogr.: p. 219–224 (119 pavad.). 

. Požeminio vandens apsaugos valdymas: nacionalinis ir municipalinis lygmuo: konferencijos 

pranešimai, Šiauliai, lapkričio 11–13 d., 1997 m. = Groundwater Protection Management: National 

and Municipal Level: Reports / ats. red. Kadūnas K.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 

1999. – 54 p. – Liet. ir angl. kalbomis. 

4. Urbanizuotų teritorijų požeminio vandens formavimosi gamtinė dedamoji = Natural constituent 

in urban groundwater formation / Klimas A., Plankis M., Zuzevičius A., Diliūnas J., Čyžius G. // 

Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (2). – P. 20–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 32. 

. Urbanizuotų teritorijų technogeninis poveikis požeminio vandens režimui = Technogenic regime 

of groundwater in urban areas / Klimas A., Zuzevičius A., Diliūnas J., Čyžius G. // Geografijos 

metraštis. – 2003. – T. 36 (2). – P. 34–47: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 45–46. 

SAVIVALDYBIŲ 


MONITORINGAS


MONITORINGAS 

TIPINĖSE 

VANDENVIETĖSE 

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS TIPINĖSE 


4 

A. Klimas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ 

Pagal požeminio vandens išteklių ir jų kokybės formavimosi sąlygas tuos išteklius eksploatuojančios 

vandenvietės Lietuvoje suskirstytos į tris grupes: I – uždaros, II – pusiau uždaros, III – atviros 

(žr. HN 44:2006). 

I grupės vandenvietės eksploatuoja vandeninguosius sluoksnius, izoliuotus nuo gretimų 

sluoksnių ir žemės paviršiaus. Tokiose vandenvietėse vienintelis požeminio vandens išteklių 

šaltinis yra pačiu eksploatuojamu sluoksniu tekantis požeminio vandens srautas, lemiantis ir to 

vandens kokybę šiose vandenvietėse. Tokių vandenviečių Liertuvoje nėra daug. Visos jos susitelkusios 

šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje ir eksploatuoja dažniausiai 200–270 m gylyje slūgsančius 

Permo–Žagarės (P 2 +D žg) vandeninguosius sluoksnius. 

Būdingiausios šios grupės vandenvietės yra Klaipėdos I–II vandenvietės, hidrogeologiniu 

požiūriu vadintinos viena didele, dviguba vandenviete (beje, II vandenvietė nebedirba). Išliko 

informacija, kad XIX a. pabaigoje statinis P 2 +D žg komplekso vandens lygis čia nusistovėjo 35 m 

virš žemės paviršiaus, t. y. apie 44 m NN. Beje, gręžinys Nr. 281, kuriame matuotas šis lygis, yra 

išlikęs iki mūsų dienų, jame tebematuojamas vandens lygis (1 pav.). 

Vandenvietė pradėta eksploatuoti 1902 metais, tačiau tikslūs duomenys apie jos debitą yra 

tik nuo 1961 metų, o apie vandens lygį – nuo 1966 metų. Maksimalus šios dvigubos vandenvietės 

debitas 1970–1980 metais siekė 60 000 m /d, o vandens lygio pažemėjimas – apie 80 m. Toliau 

vandenvietės debitas vis mažėjo ir nuo 2004 metų svyravo ties 10 000 m /d riba, o vandens lygis vis 

kilo ir prieš penkerius metus žemesnėse vietose esantys eksploataciniai gręžiniai ėmė fontanuoti. 

Įdomu, kad kituose dviejuose monitoringo gręžiniuose, esančiuose už 9 ir 15 km nuo vandenvietės, 

eksploatuojamo sluoksnio vandens lygis žemėja taip pat ir tiek pat kaip vandenvietėje, parodydamas, 

kad visi šie gręžiniai yra superlaidžioje zonoje (1 pav.). Beje, per pastaruosius trejus metus 

pradeda ryškėti vandens lygio kilimo stabilizacija, kuri rodo, kad dabar šių vandenviečių sukurtas 

depresijos piltuvas yra gerokai suseklėjęs ir užsipildo kiek lėčiau. Vis tai rodo, kad vandens lygio 

monitoringo reikšmė čia labai didelė. 

Požeminio vandens kokybę I–II vandenvietėse lemia vien vidinės priežastys: pagrindinių 

anijonų ir katijonų koncentracija čia gana stabiliai didėja, nes iš pietų per II į I vandenvietę juda 

mineralizuoto vandens kontūras. Dėl šios priežasties sulfatų, iš dalies ir chloridų koncentracija 

II vandenvietėje pasiekė kritinę ribą ir toliau didėja. Prastėja ir mikroelementinė požeminio vandens 

sudėtis šiose vandenvietėse: ir šiaip didoka fluorido ir boro koncentracija jose dėl mineralizuoto 

vandens prietakos peržengė kritines ribas (atitinkamai 1,5 ir 1 mg/l) ir vis dar didėja. 

Yra ir dar viena problema: dėl intensyvios sulfatų redukcijos Klaipėdos vandenvietės 

garsėja sulfidinėmis vandens kokybės komplikacijomis – vandenilio sulfidų (H 2 S, HS – ) koncentracija 

čia pasiekia niekur kitur nefiksuotas vertes (iki 12 mg/l). Jos seniai ir gerokai komplikuoja 

vandenruošą, nes jos metu oksiduojami sulfidai virsta molekulinės sieros dribsniais, kuriuos sunku 

šalinti iš vandens. Tiesa, yra ir vienas teigiamas šios problemos aspektas: dėl sulfidų produkcijos 

požeminiame vandenyje aptinkama labai maža geležies ir kai kurių kitų metalų koncentracija. 

Beveik visas minėtas vandens kokybės problemas čia turėtų išspręsti vandenruošoje diegiamas 

atvirkštinio osmoso metodas, kuris vos ne iki nulio sumažina visų jonų ir junginių koncentraciją 

ruošiamame vandenyje. Šis metodas jau įdiegtas Palangos ir Kretingos vandenvietėse. 

II grupės (pusiau uždaros) vandenvietės eksploatuoja vandeninguosius sluoksnius, 

nevisiškai, o kai kada tik visai menkai izoliuotus nuo gretimų sluoksnių ir žemės paviršiaus. 

Tokiose vandenvietėse pačiu eksploatuojamu sluoksniu tekantį požeminio vandens srautą nuolat 

papildo aukščiau ir žemiau jo slūgsantys vandeningieji sluoksniai. Ši prietaka dažniausiai ir lemia 

požeminio vandens išteklių kiekį ir kokybę tokiose vandenvietėse. Šios vandenvietės išplitusios 

beveik visoje Lietuvoje (išskyrus minėtą uždarų vandenviečių pajūrio zoną).

Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių trendai 

Klaipėdos I ir II vandenvietėse 

1 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos Klaipėdos I ir II vandenvietėse 

Tipiškas pavyzdys yra Panevėžio I vandenvietė, kuri eksploatuoja maždaug 60 m gylyje slūgsantį 

gana vandeningą, storą (apie 170 m) Šventosios–Upninkų (D šv+D 2 up) vandeningąjį kompleksą. Virš 

jo slūgso maždaug 35 m storio plyšiuoto, vandeningo dolomito (D tt, D kp-ss svitų uolienos) sluoksnis, 

pačią viršutinę maždaug 25 m storio geologinio pjūvio dalį sudaro mažai vandeningos kvartero 

nuogulos – priemolis, priesmėlis, rečiau – smėlis. Iš apačios D šv+D 2 up vandeningąjį kompleksą 

uždaro Narvos (D 2 nr) regioninė vandenspara, po kuria slūgso jau mineralizuotas vanduo. 


MONITORINGAS 

TIPINĖSE 

VANDENVIETĖSE


MONITORINGAS 

TIPINĖSE 


Vandenvietė pradėjo veikti 1961 metais ir iki 1985 metų jos debitas tolygiai didėjo, pasiekdamas 

maždaug 60 tūkst. m /d (2 pav.). Vėliau jis pamažu mažėjo maždaug iki 20 tūkst. m /d, beveik toks 

ar kiek mažesnis jis yra ir dabar. Yra žinoma, kad iki eksploatacijos pradžios D šv+D 2 up komplekso 

vandens lygis I vandenvietėje buvo ties 55 m NN, tada jį šiek tiek drenavo šalia vandenvietės tekantis 

Nevėžis. Pradėjus eksploatuoti vandenvietę, proporcingai jos debitui pirmiausia žemėjo vandens 

lygis pačiame eksploatuojamame sluoksnyje, 1985 metais pasiekęs maksimalų pažemėjimą – 57 m 

pačioje vandenvietėje. Vandens lygio žemėjimas aukščiau ir žemiau slūgsančiuose sluoksniuose 

rodo, kad jie maitina eksploatuojamą kompleksą. Mažėjant debitui, visų vandeningųjų sluoksnių 

lygis kilo, o jam stabilizavusis – taip pat stabilizavosi. 

Visa tai lėmė ir lemia požeminio vandens cheminę sudėtį ir kokybę šioje vandenvietėje. Iš 

2 pav. galima matyti, kad pagrindinių vertikalaus srūvio indikatorių, sulfatų ir chloridų koncentracijos 

vandenvietėje metams bėgant gana chaotiškai didėjo. Kadangi ir viršutiniuose (dėl gruntinio 

vandens taršos ir gipso priemaišų dolomite), ir apatiniuose (dėl didesnės mineralizacijos) sluoksniuose 

šių jonų koncentracija yra pastebimai padidėjusi, be specialaus modeliavimo buvo beveik 

neįmanoma nustatyti svarbiausią šių (ir kitų, iš to skaičiaus taršių) jonų šaltinį. Modeliavimas 

parodė, kad didžiausia yra gruntinio vandens prietaka (iki 20 proc.), o sūroko vandens prietaka iš 

apačios neviršija 5 procentų. Beje, mažėjant vandenvietės debitui ir atsikuriant vandens lygiams, 

abiejų šių prietakų įtaka vandens kokybei mąžta – tai rodo ir sulfatų, chloridų trendai. 

Vertikalus srūvis iš viršaus gerokai reguliuoja ir tokių nestabilių požeminio vandens cheminės 

sudėties rodiklių, kaip antai geležis, amonis, organinės medžiagos kiekis (permanganto indeksas), 

hidrokarbonatai vertes. Mat visų šių rodiklių (išskyrus geležį), vienaip ar kitaip susijusių su tarša, 

didžiausios vertės nustatytos gruntiniame vandenyje. Taršios organinės medžiagos, mažindamos 

deguonies kiekį eksploatuojamo komplekso vandenyje, reguliuoja ir geležies koncentraciją jame: 

iš pradžių didėjantis vandenvietės debitas kurį laiką geriau vėdino eksploatuojamą sluoksnį, 

todėl geležies koncentracija jame pastebimai mažėjo, tačiau vėliau pasiteršęs gruntinis vanduo 

sumažino deguonies kiekį eksploatuojamame komplekse, todėl geležies koncentracija jo vandenyje 

padidėjo (2 pav.). 

III grupės (atviros) vandenvietės eksploatuoja atvirus iš viršaus gruntinio vandens sluoksnius. 

Šios grupės vandenvietėse, esančiose toli nuo upių, ežerų, svarbiausias požeminio vandens 

eksploatacinių išteklių šaltinis yra pačiu vandeninguoju sluoksniu tekantis gruntinio vandens 

srautas, kurį nuolat papildo iki gruntinio vandens lygio per aeracijos zoną įsisunkiantys krituliai. 

Suprantama, kad tokiose atvirose vandenvietėse požeminis, o tiksliau – gruntinis vanduo gali būti 

nedaug užterštas. Būdingiausias šios grupės pavyzdys yra Varėnos vandenvietė. 

Varėnos vandenvietė yra šiauriniame miesto pakraštyje, pietiniame tvenkinio, suformuoto ant 

kairiojo Merkio intako – Derežnytės upelio, krante (3 pav.). Vandenvietėje eksploatuojamas gruntinis 

vanduo, kurį kaupia daugiau kaip 40 m storio smėlio ir žvirgždo klodas. Gruntinis vanduo 

pietinėje miesto dalyje slūgso maždaug 5 m gylyje, ties vandenviete – 7–10 m gylyje. 

Varėnos vandenvietė eksploatuojama nuo 1965 metų. Maksimalų debitą – apie 5,5 tūkst. m /d – ji 

pasiekė 1985 metais, tačiau po poros metų jis pradėjo mažėti (3 pav.). Šis procesas truko iki 2000 metų, 

pataraisiais metais vandenvietės debitas svyruoja tarp 1,5 ir 2 tūkst. m /d. Gruntinio vandens lygis 

net maksimalaus debito metais buvo pažemėjęs tik apie tris metrus. Tad šios vandenvietės net ir 

tada nemaitino šalia esantis tvenkinys. Sumažėjus vandenvietės debitui, gruntinio vandens lygis 

joje pakilo maždaug 1,5 metro. 

Atmosferos kritulių maitinamas gruntinis vanduo Varėnos vandenvietėje yra itin gėlas – bendroji 

jo mineralizacija neviršija 250 mg/l, jo sudėtis – beveik grynai kalcio hidrokarbonatinė. Taigi 

būtų galima sakyti, kad tai – vos ne lietaus, gana minkštas (bendrasis kietumas apie 4 mg-ekv/l) 

vanduo. Tačiau šis vanduo visą laiką pasižymėjo gana didele nitratų koncentracija, didesnėmis 

permanganato indekso vertėmis, t. y. gana akivaizdžiais taršos požymiais (3 pav.). Kaip matoma, 

nitratų koncentracija vandenvietės eksploataciniuose gręžiniuose bent jau praeityje ne kartą yra 

viršijusi kritinę ribą – 50 mg/l. 

56

Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių trendai 

Panevėžio I vandenvietėje 

2 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos Panevėžio I vandenvietėje 

Tik su tarša gali būti siejamos ir gana didelės permanganto indekso vertės, kurių atskiros 

reikšmės gręžiniuose taip pat yra ne kartą viršijusios ribinę šio rodiklio vertę – 5 mg/l O 2 . Tarp 

kitko, atvirame gruntinio vandens sluoksnyje paprastai nėra sąlygų padidėjusiems organinės 

medžiagos, taip pat geležies kiekiams kauptis – lengvai čia patenkantis deguonis jų koncentraciją 

sparčiai sumažina. Taigi tik intensyvia gruntinio vandens tarša, lenkiančia jos degradacijos tempą, 

galima paaiškinti tokias aukštas permanganato indekso vertes Varėnos vandenvietėje. Taršos 

57 


MONITORINGAS 

TIPINĖSE 

VANDENVIETĖSE


MONITORINGAS 

TIPINĖSE 


Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių kokybės rodiklių 

trendai Varėnos vandenvietėje 

3 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos Varėnos vandenvietėje 

rodikliu (druska?) čia galima laikyti ir aiškiai padidėjusią chloridų koncentraciją, pastaraisiais 

metais siekiančią ir net kiek višijančią 50 mg/l (3 pav.). 

Pagrindinė visų šių gruntinio vandens cheminės būklės prastėjimo Varėnos vandenvietėje 

priežastis – išsklaidyta miesto tarša ir ta aplinkybė, kad ta tarša iš miesto keliauja tiesiai į 

vandenvietę. Apie gruntinio vandens cheminę būklę mieste yra sukaupta nemažai duomenų, nes 

daugelį metų čia buvo vykdomas savivaldybės požeminio vandens monitoringas, kuris dėl

lėšų stokos 2002–2006 metais buvo nutrūkęs, o 2007 metais – vėl atnaujintas. Jo rezultatai rodo, 

kad mieste visų gruntinio vandens taršos rodiklių vertės yra mažiausiai du kartus didesnės. Tad 

ši atvira vandenvietė, esanti vos ne miesto centre, ir toliau lieka tos taršos lengvai pažeidžiama. 

Ją gelbsti tik tai, kad čia eksploatuojamas gruntinio vandens srautas yra itin galingas ir jį tiesiog 

fiziškai sunku neleistinai visiškai užteršti. 


. Klimas A. Geriamojo vandens hidrogeochemija: vadovėlis aukštosioms mokykloms / Vilniaus 

universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 139, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: 

p. 134–139. 

2. Klimas A. Požeminio vandens eksploatavimo poveikis aplinkai // Lietuvos žemės gelmių raida ir 

ištekliai: žurnalo „Litosfera“ leidinys = Evolution of Earth Crust and its Resources in Lithuania: 

Publication of the Journal “Lithosphere”. – Vilnius, 2004. – P. 541–546: iliustr. – Santr. angl.: 

p. 691–695. – Bibliogr.: p. 652–690. – Žml. sąrašas: p. 696–699. 

. Klimas A. Vandens kokybė Lietuvos vandenvietėse: pokyčių studija / Lietuvos vandens tiekėjų 

asociacija, UAB „Vilniaus hidrogeologija“. – Vilnius, 2006. – 487 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 437–446. 

59 


MONITORINGAS 

TIPINĖSE 

VANDENVIETĖSE

ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ 

POVEIKIS POŽEMINIAM 

VANDENIUI 

ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ POVEIKIS POŽEMINIAM VANDENIUI 

60 

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Požeminio vandens monitoringas sąvartynuose yra vykdomas pagal monitoringo programą, 

kuri rengiama vadovaujantis Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka 

ir metodinėmis rekomendacijomis. Monitoringo programa rengiama penkeriems metams. 

Atsižvelgiant į sąvartyno ir jo poveikio zonos dydį yra įrengiamas požeminio vandens monitoringo 

tinklas, kurį sudaro nuo 2–3 iki keliolikos stebimų gręžinių. Požeminio vandens monitoringo 

programą sudaro požeminio vandens lygio matavimas gręžiniuose ir hidrocheminiai vandens 

mėginių tyrimai laboratorijose. Kokie cheminiai junginiai ir kokiu dažnumu yra tiriami, priklauso 

nuo sąvartyne sukauptų atliekų tipo ir gamtinės aplinkos. Įprastai, 1–2 kartus per metus 

yra atliekamas fizinių ir bendros cheminės sudėties, įskaitant biogeninius komponentus, tyrimas. 

Metalų, naftos produktų, fenolių ir kitų organinių junginių tyrimai atliekami rečiau – didžiuosiuose 

sąvartynuose kartą per metus, mažesniuose 1–2 kartus per penkerius metus. Kiekvieno stebimo 

sąvartyno kompleksinė monitoringo duomenų analizė atliekama baigiamaisiais monitoringo 

programos įgyvendinimo metais. 

2009 metais pastebimai suaktyvėjo uždaromų atliekų sąvartynų tvarkymo darbai. Lietuvos 

geologijos tarnybos duomenimis, 120 sąvartynų buvo atlikti preliminarūs ekogeologiniai tyrimai, 

kai kuriuose iš jų buvo įrengti požeminio vandens stebimieji gręžiniai ir parengtos monitoringo 

programos. Tai matyti ir iš reguliariai stebimų atliekų sąvartynų skaičiaus dinamikos – 2008 metų 

duomenys buvo gauti iš 43, 2009 metų – iš 58, o 2010 metų – iš 78 sąvartynų. 

Vertinant požeminio vandens kokybę sąvartynų aplinkoje, gautos cheminių parametrų vertės 

buvo lyginamos su didžiausiomis leistinomis koncentracijomis (DLK). Kaip DLK buvo naudojamos 

ribinės vertės požeminiam vandeniui iš Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo 

aplinkos apsaugos reikalavimų 3 priedo (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987) ir DLK iš Pavojingų 

medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos (Valstybės 

žinios. 2003, Nr. 17-770). 2008–2010 metų požeminio vandens kokybės sąvartynų aplinkoje tyrimo 

rezultatai rodo bendrus požeminio vandens kokybės kaitos dėsningumus, būdingus sąvartynų 

aplinkai. Kiekvienu atveju dėl skirtingų paties sąvartyno ypatybių – amžiaus, dydžio, saugomų 

atliekų tipo, kiekio ir pan. bei jo sąveikos su geologine aplinka susiklosto „unikali“ situacija. Įvairuoja 

ne tik užteršto vandens cheminė sudėtis, taršos arealo konfigūracija, dydis ir gylis, bet ir sezoninė bei 

daugiametė jos kaita. Didžiausios bendrosios mineralizacijos, organinės medžiagos, chloridų, azoto 

ir fosforo junginių koncentracijos užfiksuotos didžiųjų sąvartynų (Lapių, Kauno raj., Fabijoniškių, 

Vilniaus m., Liūdynės, Panevėžio r.) stebimuosiuose gręžiniuose, kuriuose surenkamas sąvartyno 

filtratas. Tolstant nuo sąvartyno požeminio vandens kokybė gerėja. Ribines vertes sąvartynų 

aplinkoje dažniausiai viršija chloridų ir amonio jonų koncentracijos. Pavieniais atvejais nustatytos 

padidėjusios fenolių ir tokių metalų, kaip antai nikelis, švinas ir chromas koncentracijos (1 pav.). 

Palyginus paskutinių trejų metų stebėjimų rezultatus (2 pav.) matoma, kad nors gerokai padidėjo 

stebimų sąvartynų, o ypač monitoringo gręžinių skaičius, „užterštų“ sąvartynų procentas padidėjo 

nedaug, jis sudaro ~ 60 proc. (~ 30 proc. visų monitoringo gręžinių). Daugiausiai taršos atvejų 

nustatyta buvusių miestų sąvartynų aplinkoje (70 proc.), o mažesnių kaimų ir gyvenviečių sąvartynų 

aplinkoje tarša retesnė (~ 33 proc.). Naujai įrengtų regioninių atliekų sąvartynų aplinkoje DLK 

viršijimų nebuvo nustatyta. Situacija prastesnė tuose regioniniuose sąvartynuose, kurie patenka į 

buvusių sąvartynų Utenos, Kauno, Panevėžio, Kėdainių (Zabieliškio) įtakos zoną.

1 pav. Gruntinio vandens būklė sąvartynų aplinkoje 

2 pav. Stebimų užterštų sąvartynų ir gręžinių kaita 

61 

ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ 

POVEIKIS POŽEMINIAM 

VANDENIUI

KELIŲ BARSTYMO 

DRUSKA POVEIKIS 


BŪKLEI 

KELIŲ BARSTYMO DRUSKA POVEIKIS POŽEMINIO VANDENS 

BŪKLEI 

62 

K. Kadūnas, J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemos sezoną šalyje sunaudojama apie 140 tūkst. tonų 

natrio chlorido druskos ar jos mišinių su smėliu, o vienam kvadratiniam pagrindinių gatvių ir kelių 

metrui nuvalyti išbarstoma nuo 10 iki 680 g druskos. Pavyzdžiui, 2005 metais Vilniaus gatvėse jų 

slidumui mažinti buvo išberta, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 

arti 16 tūkst. kubinių metrų smėlio bei natrio chlorido (NaCl) druskos mišinio ir daugiau kaip 

14 tūkst. tonų druskos (P. Baltrėnas, A. Kazlauskienė, 2009). Lietuvos automobilių kelių direkcijos 

duomenimis, kasmet šalies valstybinės reikšmės keliuose išbarstoma 60–80 tūkst. tonų druskos 

(Respublika, 2010, Nr. 44 (5994)). Nors tikslios statistikos, kiek druskos išbarstoma savivaldybių 

prižiūrimuose keliuose ir gamybinių ar aptarnavimo objektų teritorijose, nėra, tačiau jos kiekis 

gali siekti apie antrą tiek, kiek jos panaudojama valstybinės reikšmės keliuose. 

Lietuvos geologijos tarnyba kaupia ir analizuoja ūkio subjektų lėšomis vykdomo požeminio 

vandens monitoringo duomenis. Per pastarąjį dešimtmetį sukaupta gana daug informacijos apie 

požeminio vandens būklę gamybinėse teritorijose, degalinėse ir kituose objektuose, kuriuose žiemos 

metu apledėjusioms dangoms tirpinti yra naudojamos druskos ar jų tirpalai. Sukaupta informacija 

leidžia įvertinti druskos poveikį požeminiam vandeniui. Šia apžvalga siekiama parodyti, kad į 

požeminį vandenį patenkantys teršalai turi poveikio požeminio vandens išteklių būklei, bet jis gali 

būti gerokai didesnis, vertinant miestų, kaip urbanizuotos visumos, poveikį paviršinio vandens 

telkiniams, kuriuos „maitina“ užterštas požeminis vanduo. 

Kelių barstymo druska įtakai gruntinio vandens kokybei vertinti buvo panaudoti ūkio subjektų 

monitoringo duomenys. Druska barstomi keliai ir miesto teritorijos, todėl analizei labiau-siai tinka 

degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenys. Degalinės 

monitoringo tinklą įprastai sudaro 1–3 stebimieji gręžiniai, iš kurių vieną ar du kartus per metus 

imami vandens mėginiai, laboratorijose nustatoma gruntinio vandens bendroji cheminė sudėtis, 

iš to skaičiaus ir chloridų jonų koncentracija. Nuo 2000 iki 2008 metų monitoringas buvo vykdomas 

686 tokiuose objektuose. Tolesnei chloridų pasiskirstymo statistinei analizei buvo atrinkti tik 

tie objektai, kurių gruntiniame vandenyje nors kartą per stebėjimo laikotarpį fiksuota padidėjusi 

chloridų koncentracija (> 150 mg/l) – iš viso 361 objektas. 

Chloridų koncentracijos daugiametės kaitos analizei atrinkti 148 (iš 361) objektai stebėti per 

visą devynerių metų laikotarpį (1 pav.). Kiekvieno šių objektų buvo apskaičiuota vidutinė metinė 

chloridų koncentracija ir sudaryti jos kaitos grafikai. 

Atlikus degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenų 

analizę galima teigti, kad kelių barstymas druska, naudojama sniego ir ledo dangai pašalinti, daro 

neigiamą poveikį gruntinio vandens kokybei. Tiek natrio, tiek chlorido vidutinė koncentracija tokių 

teritorijų gruntiniame vandenyje iki septynių kartų viršija fonines koncentracijas, medianinės šių 

jonų koncentracijos fonines reikšmes viršija iki 4–5 kartų (žr. lentelę). 

Lentelė. Chlorido ir natrio jonų koncentracija gamybinių teritorijų gruntiniame vandenyje ir jų foninė 

koncentracija, mg/l 

Rodiklis 

Matavimų 

skaičius 

Vidurkis Mediana Minimumas Maksimumas 

Chloridas (Cl – ) 4 218,4 2 0,0 6355 

Natris (Na – ) 1427 119,4 65,3 0,0 4190 

Gruntinio vandens fonas 

Chloridas (Cl – ) 29,93 21,0 1,0 129,3 

Natris (Na – ) 18,07 13,9 0,6 72,0

1 pav. Analizuotų objektų pasiskirstymas 

Atlikta statistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nuo 2000 iki 2008 metų gruntiniame vandenyje 

chloridų kiekis vidutiniškai nuo 200 mg/l padidėjo iki 300 mg/l (2 pav.). 

2 pav. Vidutinės metinės chlorido koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje 

Didėjanti chlorido koncentracijos tendencija nustatyta net 64 proc. nagrinėtų teritorijų, 

36 proc. atvejų gruntiniame vandenyje nustatytas nedidelis koncentracijos mažėjimas arba ji 

išlieka stabili (3 pav.). 

Apibendrinus per 1400 cheminių analizių rezultatų matoma, kad 166 atvejais (12 proc.) chlorido 

koncentracija gruntiniame vandenyje yra artima foninei jo koncentracijai (lentelė, 4 pav.), dar 

880 atvejų (61 proc.) chlorido kiekis neviršija teisės aktais reglamentuojamų ribinių verčių (RV) ar 

didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK). Taigi apie 73 proc. atvejų gruntinį vandenį galima 

vadinti „švariu“ arba „menkai paveiktu“ keliams barstyti naudojama druska. 

63 




BŪKLEI




BŪKLEI 

64 

3 pav. Chloridų tendencijos diagrama 

4 pav. Chloridų koncentracijos pasiskirstymas požeminiame vandenyje 

Per 400 matavimų, vykdytų analizuojamose teritorijose, arba 27 proc. matavimų, nustatyta, 

kad chlorido koncentracija viršija RV, nurodytą Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų 

tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987) jautrių taršai 

teritorijų grupėms (II, III, IV) ir Nuotekų tvarkymo reglamente (Valstybės žinios. 2009, Nr. 83- 

3473) nurodytą DLK į gamtinę aplinką ir RV į gamtinę aplinką, kurią viršijus būtina kontroliuoti 

teršiamųjų medžiagų patekimą į aplinką, šiuo atveju – į požeminius vandenis. Šiose teritorijose 

apie 7 proc. atvejų chlorido koncentracija viršija 500 mg/l (1–2 RV/DLK) ir apie 2 proc. atvejų ji 

siekė 1000–2000 mg/l ir daugiau ir viršijo DLK/RV 2–4 – 100 kartų. 

Taršos natrio jonais tendencijos nėra tokios ženklios, palyginti su tarša chlorido jonais. 

Per 2000–2008 metus nustatyta nedidelė natrio koncentracijos didėjimo tendencija (5 pav.), per 

analizuotą periodą vidutiniškai ji padidėjo tik apie 10 mg/l. 

5 pav. Vidutinės metinės natrio koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje

Iš Lietuvos teisės aktų taršą natriu reglamentuoja tik Lietuvos higienos norma HN 24:2003 

„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Valstybės žinios. 2003, Nr. 79-3606), teisės 

aktuose, reguliuojančiuose užterštų teritorijų tvarkymą, jo RV ar DLK nėra nustatytos. Toliau 

pateikiamas taršos intensyvumo vertinimas pagal DLK, nurodytą HN 24:2003. 

6 pav. Natrio koncentracijos pasiskirstymas požeminiame vandenyje 

Atlikus degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenų 

analizę galima teigti, kad apie 13 proc. atvejų (186 matavimai) gruntinio vandens kokybė yra artima 

foninei (6 pav.). Taršos pėdsakų, neviršijančių DLK geriamajam vandeniui, nustatyta 74 proc. 

atvejų. Todėl remiantis apie 87 proc. matavimų duomenimis galima teigti, kad gruntinis vanduo 

išlieka „švarus“ arba „mažai paveiktas“ antropogeninės taršos. 

Kai kurių analizuotų objektų nustatyta natrio jonų koncentracija, viršija DLK 2–5 kartus ir 

daugiau, šio jono koncentracija gruntiniame vandenyje 400–6000 mg/l, ji viršyta iki 13 proc. visų 

matavimų. 

Norint tiksliau nustatyti medžiagų, patenkančių į aplinką dėl keliams barstyti naudojamos 

druskos, kiekį, reikia specialių tyrimų, apimančių tiek natūrinius stebėjimus, tiek teršiamųjų 

medžiagų balanso skaičiavimus. Pateiktoje analizėje nėra vertintas miestų ar kelių poveikis 

požeminiam ir paviršiniam vandeniui, o juk jie dengia gerokai didesnes teritorijas nei degalinė ar 

naftos bazė. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, matyt, reikia sutikti su specialistais, siūlančiais 

ieškoti alternatyvių medžiagų sniegui ir ledui pašalinti nuo paviršių, nors jos būtų ir gerokai 

brangesnės, tačiau dėl degradacijos greičio ar sorbcinės gebos savybių keltų mažesnį pavojų 

aplinkai. 


. http://www.lgt.lt/index.php?page=264 Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas. 

65 




BŪKLEI

ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS 

SUBJEKTŲ POVEIKIS 

POŽEMINIAM 

VANDENIUI IR JO 

IDENTIFIKAVIMO 

METODIKOS 

YPATUMAI 

ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS SUBJEKTŲ POVEIKIS POŽEMINIAM 

VANDENIUI IR JO IDENTIFIKAVIMO METODIKOS YPATUMAI 

66 

R. Šečkuvienė, UAB „Grota“ 

Visa žmogaus ūkinė veikla turi arba gali turėti įtakos požeminio vandens kokybei. Tyrimų rezultatai 

rodo, kad žemės ūkio subjektų veikla yra viena iš didžiausią neigiamą poveikį darančių veiklos 

sričių. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti 

aprašą (Valstybės žinios. 2010, Nr. 85-4492) ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus 

(Valstybės žinios. 2009, Nr. 113-4831) minėtos veiklos vykdytojai privalo stebėti, vertinti ir prognozuoti 

daromo poveikio aplinkai mastą. Poveikio požeminiam vandeniui stebėseną žemės ūkio 

veiklos subjektuose reglamentuoja Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo 

vykdymo tvarka (Valstybės žinios. 2009, Nr. 157-7130) ir 2011 metais įsigaliojęs Žemės ūkio veiklos 

subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašas. 

Žemės ūkio veiklos subjektų (ŽŪVS) įtaka požeminei hidrosferai pradėta tirti seniai. Stambius 

gyvulininkystės kompleksus (ūkius) pradėta statyti 1970 metais, o nuo 1976 metų stebima jų įtaka 

drenažinio vandens kokybei. Požeminio vandens kokybė sistemingai pradėta stebėti 1977 metais. 

Vėliau stebimųjų gręžinių tinklai buvo įrengti daugelyje stambių ŽŪVS, kur buvo atliekami ir 

eksperimentiniai darbai. 

Žemės ūkio veiklos subjektuose pagal Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti 

bei Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos 

aprašus išskiriami gamybiniai ūkiai (GŪ), kuriuose yra tvartai ir jų priklausiniai, mėšlidės, skystojo 

mėšlo bei srutų kauptuvai ir skystojo mėšlo ir srutų išlaistymo laukai (SMSIL), kur laistomas skystasis 

mėšlas ir srutos. Pagal taršos židinių pobūdį GŪ priskirtini sudėtingiems taršos židiniams, kuriuose 

yra keli koncentruotos taršos židiniai, o SMSIL – taršos židiniams, formuojantiems pasklidąją taršą. 

Požeminio vandens kokybė ŽŪVS vertinama pagal galiojančius normatyvinius dokumentus 

(1 lentelė): 

• Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus 

(Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987); 

• Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo 

tvarką (Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770); 

• Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo 

vykdymo tvarkos aprašą (Valstybės žinios. 2011, Nr. 2-63). 

Tyrimų nustatyta, kad pagrindinis hidrogeosferos teršalas ŽŪVS aplinkoje yra organinė 

medžiaga, identifikuojama pagal permanganato (ChDS Mn ) ir bichromato (ChDS Cr ) skaičius, ir jos 

irimo produktai: azotas ir jo junginiai bei fosforas ir jo junginiai. Šiems teršalams patekus į požeminį 

vandenį susidaro rūgštinė aplinka (pH daugeliu atvejų mažiau nei 7,0), suformuojanti redukcines 

sąlygas, dėl to padidėja angliarūgštės, hidrokarbonatų, kalcio jonų koncentracija, taip pat vandens 

kietumas, savitasis elektros laidis ir bendroji ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija, beveik 

visais tirtais atvejais viršijanti 1 g/l. Daugeliu atvejų ŽŪVS aplinkos požeminiam vandeniui 

būdingas ir didelis chloridų kiekis, taip pat tiesiogiai susijęs su vykdomos ūkinės veiklos įtaka. Be to, 

atliekant tyrimus nustatyta, kad organinė medžiaga daugiausiai kaupiasi aeracijos zonos uolienose 

ir viršutinėje gruntinio vandeningojo sluoksnio dalyje, o didėjant gyliui jos kiekis mažėja. 

Tyrimų duomenys rodo, kad požeminio vandens taršos dydis ir jos kaita ŽŪVS apylinkėse 

labai priklauso ir nuo gamybinių ypatumų ir gamtinių sąlygų. Pagrindiniai gamybiniai veiksniai 

yra ūkio pajėgumas, jo veiklos stabilumas, skystojo mėšlo kaupimo ir laistymo technologiniai 

ypatumai, išlaistymo laukų dydis ir žemdirbystės pobūdis juose. Galiojantys teisės aktai įpareigoja 

stebėti stambius, t. y. didelio pajėgumo, ŽŪVS, kur sutartinių gyvulių (SG) skaičius yra 200–500 

vienetų ir daugiau.

1 lentelė. Pagrindinių teršiamųjų medžiagų didžiausia leistina koncentracija (DLK) ir (ar) ribinė 

vertė / koncentracija (RV/RK) požeminiame vandenyje, nurodyta teisės aktuose, mg/l 

Teisės aktas 

Medžiagos pavadinimas 

N-b NO 2 NO NH 4 P-b PO 4 Cl 

1) Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987 – – 00 – – – 00 

2) Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770* – 0,5 (1,0) 0 2 (10) – 0,7 (3,3) 350 (500) 

3) Valstybės žinios. 2011, GŪ 30 (12) 1,5 (0,5) 100 (50) 10 (2,57) 4 (1,6) 3,3 (0,7) – 

Nr. 2-63** 

SMSIL – 1,0 (0,3) 50 (37) 6,43 (2,0) – 3,3 (0,7) – 

Pastabos: 1) Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai 

(Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987); 2) Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo 

ir informacijos rinkimo tvarka (Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770); 3) Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio 

požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašas (Valstybės žinios 2011, Nr. 2-63). 

* – DLK požeminiame vandenyje: kairė – kai ūkio subjekto apylinkėse požeminis vanduo naudojamas 

gėrimo ir buities reikmėms, dešinėje skliausteliuose – kai požeminis vanduo nėra naudojamas gėrimo ir 

buities reikmėms. 

** – kairėje – DLK, dešinėje skliausteliuose – ribinė koncentracija (RK). 

Kaip pagrindinius gamtinius veiksnius reikia išskirti hidrografinį teritorijos tinklą ir geologines- 

-hidrogeologines sąlygas. Nuo teritorijos uolienų litologinės sudėties priklauso teršalų patekimo 

į požemį, jų kaupimosi aeracijos zonoje bei horizontalios ir vertikalios migracijos galimybės, o 

hidrografinis tinklas nulemia teršalų iškrovos sričių tankumą. 

Apibendrinamosiose žemės ūkio veiklos įtakos hidrogeosferai ataskaitose nustatyta, kad tuose 

ŽŪVS, kuriuose vyksta intensyvi, bet tolygi veikla, požeminio vandens būklė yra stabilesnė. Nusistovi 

esamos taršos organinėmis medžiagomis ir aplinkos gebėjimo ją neutralizuoti pusiausvyra. ŽŪVS, 

kuriuose gamybos apimtis sumažėjusi arba diegiamos aplinkosaugos priemonės, vandens kokybė iš 

lėto gerėja, o kai kur išlaistymo laukų gruntinio vandens hidrocheminė būklė panaši į negamybinės 

zonos vandens būklę. Visa tai matoma iš poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatų. 

Kaip pavyzdį pateikiame kelis tokius ŽŪVS, kuriuose įrengtas reprezentatyvus požeminio vandens 

stebėjimų tinklas, poveikis požeminiam vandeniui stebimas daugiau nei penkerius metus, o stebimų 

vandens cheminės sudėties elementų spektras yra pakankamas vykdomos veiklos poveikiui įvertinti 

(2 ir 3 lentelės). 

2 lentelė. Būdingų požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių kaita GŪ teritorijose 

Medžiagos koncentracija, mg/l 

ŽŪVS N-b NO2 NO NH4 P-b PO4 Cl 

Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki 

Sidabravo ŽŪB 0,12–150



POŽEMINIAM 



METODIKOS 

YPATUMAI 

dažniausiai būna tiesiogiai susiję su nepakankamu šių statinių sandarumu. Teršiama čia nuolat, 

nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių įtakos. SMSIL teritorijose teršiamųjų medžiagų koncentraciją 

daugeliu atvejų lemia požeminio vandens lygio dinamika ir laistymo intensyvumas (3 lentelė). 

Iš SMSIL visada išsiskiria didžiausią technogeninę apkrovą turintys, t. y. dideli, laukai, kuriuose 

fiksuojamos didelė teršiamųjų medžiagų koncentracija. Tačiau iš esmės laistymo laukų poveikis 

požeminiam vandeniui nėra toks ryškus, palyginti su ūkių gamybinėmis teritorijomis (2 ir 3 lentelės). 

Pažymėtina, kad kai kuriuose stebimuose objektuose, ypač SMSIL, aiškiai matoma organinės 

medžiagos ir bendrojo azoto koncentracijos mažėjimo tendencija (1 pav.). 

68 

1 pav. Būdingų požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių kitimo grafikai SMSIL teritorijoje 

Tokia situacija rodo, kad, vadovaujantis aplinkosaugos reikalavimais ir geros ūkininkavimo 

praktikos patarimais, galima išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Be to, tokiuose ūkiuose ir SMSIL, 

kur mažiausiai trejus metus vykdyto poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatai rodo, 

kad vandenyje nustatomų teršiamųjų medžiagų koncentracija neviršija RK, atsakingos institucijos 

gali rekomenduoti sumažinti požeminio vandens monitoringo vykdymo apimtį nuo 50 iki 90 proc. 

(Žemės ūkio veiklos subjektų...). 

Siekiant kuo racionaliau ir optimaliau įvertinti žemės ūkio veiklos subjektų formuojamą taršą, 

jos sklidimą ir poveikį, būtina tinkamai įrengti stebėjimo punktų sistemą tiek GŪ, tiek SMSIL. 

Prieš pradedant ekogeologinius tyrimus ŽŪVS, reikia išskirti tris pagrindinius aspektus, kuriuos 

būtina išanalizuoti rengiant požeminio vandens monitoringo sistemą: 

1) taršos židinių identifikavimas ir jų padėtis ekosistemoje; 

2) taršos židinių aplinkos hidrografinis tinklas; 

3) taršos židinių aplinkos geologinės-hidrogeologinės sąlygos. 

Daugiausia dėmesio GŪ turi būti skiriama potencialių taršos židinių, t. y. mėšlidžių, tvartų, 

srutų kauptuvų ir tam tikrais atvejais nuotekų valomųjų įrenginių, išdėstymui pačioje teritorijoje 

bei taršai jautrių ekosistemos elementų atžvilgiu. Jau objekto rekognoskuotės metu galima preliminariai 

įvertinti bendrą tiriamos teritorijos ekologinę būklę bei numatyti hidrogeologinių tiriamųjų 

ir iš dalies – stebimųjų gręžinių vietą ir skaičių. Naujajame Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio 

požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše nurodyta tiriamųjų ir

stebimųjų gręžinių apimtis, atsižvelgiant į GŪ užimamą plotą. Tačiau praktiniu požiūriu, žinant, 

kad didžiausia teršalų emisija į požemį vyksta būtent ties minėtomis teršalų „kaupyklomis“, joms 

reikėtų skirti daugiausiai dėmesio (2 pav.). 

2 pav. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo gręžinių išdėstymas GŪ 

Toliau labai svarbu atkreipti dėmesį į tiriamos teritorijos apylinkių hidrografinį tinklą, kuriuo 

naudojantis galima ne tik išsiaiškinti preliminarią pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo 

sluoksnio kryptį, bet ir panaudoti jį požeminio vandens monitoringo tikslams, taip sumažinant 

monitoringo apimtį. 

Kadangi SMSIL dažniausiai susideda iš atskirų nuomojamos žemės sklypų, atliekant jų tyrimus 

visų pirma turėtų būti išskirti plotai, kuriems tenka didžiausia technogeninė apkrova. Jie 

dažniausiai būna netoli GŪ teritorijos. Technogeninę SMSIL apkrovą puikiai rodo tręšimo planai, 

kurie yra sudaromi kiekvienais metais. Kadangi SMSIL formuojama išsklaidyto pobūdžio tarša, 

pagal turimus duomenis daugiausiai priklausanti nuo laistymo intensyvumo ir požeminio vandens 

lygio dinamikos, daug dėmesio turėtų būti skiriama vietovės geologinėms-hidrogeologinėms 

sąlygoms išaiškinti. Tokiu atveju hidrogeologinius tiriamuosius ir stebimuosius gręžinius tikslinga 

dėstyti atsižvelgiant į vietovės hidrografinį tinklą bei tiriamos teritorijos kvartero geologinį žemėlapį 

(M 1:200 000) (3 pav.). 

Naudojantis šiuo žemėlapiu tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių vietas galima parinkti taip, 

kad preliminariai parodytų skirtingas geologines-hidrogeologines sąlygas. Toks planas padeda 

tiksliau įvertinti geologinę sąrangą ir optimaliai parinkti stebimųjų gręžinių vietas. 

Visi šie aspektai labai svarbūs ne tik todėl, kad stebėjimai atitiktų galiojančių teisės aktų 

reikalavimus, bet visų pirma todėl, kad tik tinkamai įrengtas poveikio požeminiam vandeniui 

stebėjimo tinklas gali teikti reprezentatyvią informaciją apie vykdomos ūkinės veiklos poveikį 

požeminei hidrosferai, diegiamų aplinkosaugos priemonių efektyvumą ir galimybę ŽŪVS išvengti 

finansinių nuostolių. 

69 



POŽEMINIAM 



METODIKOS 

YPATUMAI



POŽEMINIAM 



METODIKOS 

YPATUMAI 

70 

3 pav. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo gręžinių išdėstymas SMSIL 


. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam 

vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2011, 

Nr. 2-63). 

2. Žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo 

Nr. 3D-431 „Dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų“ pakeitimo“ (Valstybės žinios. 

2006, Nr. 39-1411). 

SUTARTINIAI ŽENKLAI 

. Giedraitis R., Karmazinas B., Zabulis R. Gyvulininkystės kompleksų eksploatacijos poveikis 

požeminio vandens būklei / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 1999. – 149 p. + CD. – (LGT 

fondas; Nr. 4743). 

4. Juodkazis V., Marcinonis A. Aplinkos hidrogeologija: [vadovėlis] = The Environmental 

Hydrogeology / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008. – 459, [1] p.: 

iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 441–450. 

. Organic Matter in Fresh Groundwater of Lithuania: A Monograph = Organinė medžiaga 

Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje: monografija / Juodkazis V., Arustienė J., Klimas A., 

Marcinonis A.; Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 231, [1] p.: 

iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 219–224 (119 pavad.). 

6. Zabulis R. Gyvulininkystės kompleksų paviršinės ir požeminės hidrosferos vandens monitoringo 

duomenų analizė ir apibendrinimas: ataskaita už priemonę Nr. 2.3 vykdant programą „Geologija 

ir darnus vystymasis“ (Aplinkos ministro 2007-02-13 įsakymas Nr. D1-85) / Lietuvos geologijos 

tarnyba. – Vilnius, 2007. – 111 p. + CD: 20 pav. – (LGT fondas; Nr. 10329).

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS SKYSTO KURO 

DEGALINĖSE 

A. Marcinonis, UAB „GROTA“ 

Degalinė – lygu požemio taršos naftos produktais (NP) židinys. Tokį atgrasų vertinimą suformavo 

atlikti daugumos senųjų, dar sovietinių laikų degalinių tyrimai prieš penkiolika metų. Tuomet gauti 

rezultatai parodė, kad visiškai švarių degalinių beveik nėra, o daugumos jų užterštumas viršija 

nustatytą leidžiamą lygį. Įvertinus 122 ištirtų degalinių (iki 1990 m. jų buvo apie 150) užterštumo 

būklę ir jo pavojingumą aplinkai pagal tuomet galiojusius aplinkos ministro 1999 m. gegužės 26 d. 

įsakymu Nr. 158 patvirtintus Laikinuosius naftos produktais užterštų vandeningų sluoksnių prevencijos 

ir sanavimo aplinkosauginius reikalavimus išskirtos keturios degalinių kategorijos. 

1 kategorija – teritorija švari: naftos produktų koncentracija grunte ir gruntiniame vandenyje 

atitinka galiojančius normatyvus. Tokių degalinių buvo 32 procentai. 

2 kategorija – teritorija santykinai švari: naftos produktų koncentracija aeracijos zonos 

grunte neviršija didžiausio leidžiamo taršos lygio (DLL), o koncentracija gruntiniame vandenyje 

≤ 0,5 mg/l. Tokių degalinių buvo 16 procentų. 

3a kategorija – teritorija užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje 

≤ 50 mg/l. Naftos produktai grunte yra adsorbuotos formos ir plėtros požiūriu yra pasiekę 

maksimalų išplitimo arealą. Arealo ribos stabilios. Tokių degalinių buvo 33 procentai. 

3b kategorija – teritorija užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje 

> 50 mg/l. Dalis naftos produktų yra susikaupę grunto kapiliaruose ir periodiškai (priklausomai 

nuo vandens lygio svyravimų) ant gruntinio vandens paviršiaus sudaro skysto būvio sluoksnį 

(plėvelę). Taršos arealo ribų stabilumas kintamas, priklauso nuo hidrodinaminės situacijos. Tokių 

degalinių buvo 13 procentų. 

4 kategorija – teritorija labai užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje 

> 50 mg/l. Ant gruntinio vandens paviršiaus nuolat susikaupęs skystų naftos produktų sluoksnis. 

Taršos arealo ribos nestabilios – arealas plečiasi. Tokių degalinių buvo 6 procentai. 

Kaip matome, kas antra degalinė buvo užteršta taip, jog ant gruntinio vandens paviršiaus 

jose buvo susikaupęs net laisvų naftos produktų sluoksnis. Vienose degalinėse tyrimų metu jis jau 

buvo išsisklaidęs ir užteršęs sulig gruntinio vandens paviršiumi slūgsantį gruntą, kitose, maždaug 

kas penktoje degalinėje, toks NP sluoksnis dar buvo išlikęs. 

Priežastys, dėl kurių taip stipriai buvo teršiamas degalinių požemis, profesionaliai netirtos, 

tačiau, tyrėjų požiūriu, jų buvo keletas: 

Pirma – intensyvus naftos produktų naudojimas ir dėl to atsirandanti didelė naftos produktų 

išsiliejimo ant žemės paviršiaus tikimybė. 

Antra – prastos ir nepatikimos naftos produktų saugyklų techninės-konstrukcinės charakteristikos. 

Trečia – skystas naftos produktų agregatinis būvis, kuris lemia savaiminį ir greitą teršalų 

įsisunkimą į gruntą. 

Ketvirta – prastas teritorinis planavimas projektuojant ir statant tokius objektus. Tai akivaizdu 

dviem aspektais. Viena, daugeliu atvejų minėti objektai pastatyti ant smėlingo, vandeniui, taip 

pat naftos produktams gerai laidaus grunto, kur didelis požeminio vandens tėkmės filtracinis 

greitis ir kt. Kitu atveju degalinės buvo pastatytos arti požeminio vandens šaltinių, paviršinio 

vandens telkinių, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose ir pan. 

Penkta – nebuvo atliekama ūkinės veiklos poveikio geologinei aplinkai stebėjimų. Tai neleido 

laiku pamatyti, kad degalinė teršia, ir imtis priemonių sustabdyti taršą. 

Degalinių poveikio požeminiam vandeniui stebėjimai. Išaiškinta prasta degalinių ekologinė 

būklė bei gamtosaugos specialistų supratimas ir noras šią situaciją taisyti lėmė, kad degalinės buvo 

vieni iš pirmųjų gamybinių objektų, kurių statybai ir eksploatacijai imta taikyti aplinkosaugos 

71 


MONITORINGAS 

SKYSTO KURO 

DEGALINĖSE


MONITORINGAS 

SKYSTO KURO 

DEGALINĖSE 

reikalavimus, iš jų ir degalinių teritorijų privalomi geologinių ir hidrogeologinių sąlygų tyrimai 

statant degalines bei požeminio vandens monitoringas jas eksploatuojant. Pirmasis toks dokumentas 

– LAND 1-95 – įsigaliojo 1995 metais, vėliau jis buvo du kartus – 1998 ir 2003 metais – pakoreguotas. 

Dabar galioja 2003 metų redakcija – LAND 1-2003. Taigi galima pagrįstai teigti, kad degalinių 

požeminio vandens monitoringui jau penkiolika metų ir jis yra geriausiai organizuotas, palyginti 

su kitomis gamybinių objektų grupėmis. Šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti mažmeninio tinklo 

degalinę, kurioje neatliekamas požeminio vandens monitoringas. Yra tik kelios išimtys, kai monitoringo 

nereikalaujama, – gruntinis vanduo slūgso giliau 15 m ir aeracijos zona sudaryta iš molingų, 

vandeniui, taip pat taršai mažai laidžių darinių, kai maža degalinės apyvarta (< 200 t per metus) 

ir nedidelės NP talpyklos (< 30 m ). Visais kitais atvejais požeminio vandens stebėjimai degalinėse 

yra būtini. Čia pravartu priminti, kad pagal minėtą teisės aktą LAND 1-2003 degalinė – statiniai, 

įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta skystam kurui priimti, laikyti, perpilti į transporto 

priemonės ar kito mechanizmo kuro bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas (kanistrus). O skystasis 

kuras (degalai) – tai skystieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas, žibalas ir kt.), kitas organinis 

skystasis kuras arba jų mišiniai, išskyrus suskystintas dujas. 

Minėta, kad iki 1990 metų, galima sakyti ir iki pirmojo degalinių aplinkosauginio reglamento 

LAND 1-95 įsigaliojimo, Lietuvoje veikė apie 150 mažmeninio tinklo degalinių, priklausiusių valstybinei 

bendrovei AB „Lietuvos kuras“, ir keli šimtai mažesnių žinybinių degalinių, skirtų aptarnauti 

atskiros įmonės poreikius. Didžiuma Lietuvos kuro degalinių buvo kapitaliai renovuotos, pertvarkytos 

pagal naujus aplinkosaugos reikalavimus ir yra eksploatuojamos iki šiol. Taip pat rekonstruota ir 

šiandien veikia per šimtą buvusių žinybinių degalinių. Apytiksliais duomenimis, šiuo metu veikia 

apie du šimtus tokio tipo senų degalinių. Apie keturi šimtai veikiančių degalinių pastatyta jau veikiant 

minėtiems aplinkosaugos reikalavimams ir jas galima vertinti kaip techniškai saugias. 

UAB „Grota“ vykdo arti pusketvirto šimto degalinių požeminio vandens monitoringą. Iš šių 

degalinių senųjų ir naujųjų yra maždaug po lygiai. Kadangi daugelyje degalinių monitoringas 

jau vykdomas dešimt ir daugiau metų, yra galimybė pamatyti realų vaizdą, kokia yra degalinių 

gruntinio vandens kokybė, kokios jos kaitos tendencijos, kiek tai lemia degalinių eksploatavimas, 

kiek šalutiniai veiksniai, ir pan. Tuo tikslu buvo atrinktos dvi degalinių grupės – senųjų 

ir naujųjų – po 140 degalinių kiekvienoje ir atlikta jų kokybės analizė prieš dešimt metų arba 

eksploatacijos pradžioje (naujųjų) ir dabar (2010 m.). Analizuoti visi pagrindiniai monitoringo 

metu stebimi vandens kokybės rodikliai. Kaip žinoma, daugumos degalinių gruntiniame vandenyje 

monitoringo metu yra stebima bendra vandens cheminė sudėtis, organinė medžiaga pagal 

cheminį deguonies sunaudojimą – permanganatinę ir bichromatinę oksidaciją, lengvieji, tarp jų 

ir pavieniai aromatiniai angliavandeniliai benzenas, toluenas, etilbenzenas ir kt., metalai – švinas, 

cinkas, nikelis, manganas. 

Gruntinio vandens kokybės pokyčiai senosiose degalinėse. Gruntinio vandens kokybės 

pokyčiai viename monitoringo punkte ar objekte gana greitai matomi, o išryškinti bendrus pokyčių 

dėsningumus tam tikros grupės objektuose yra gana sudėtinga. Šio straipsnio autorius pabandė tai 

padaryti apskaičiavęs vidurkines rodiklių vertes ir atlikęs jų palyginimą dviem periodais – 2000 

ir 2010 metais. Pirmasis periodas yra šiek tiek sąlyginis, nes senosioms degalinėms jis prilygintas 

pirminių tyrimų laikotarpiui – tai gali būti 1997, 1998 ar vėlesni metai. Naujoms degalinėms, kurios 

pradėjo veikti vėliau kaip 2000 metais, jis prilygintas degalinių eksploatacijos pradžiai. Kaip 

pasiskirsto gruntinio vandens kokybės pagrindinių rodiklių vidurkinės vertės senosiose degalinėse, 

parodyta 1 paveiksle, o tam tikrų rodiklių pokyčių kryptis ir dydžiai – 2 paveiksle. 

Kaip matoma iš 1 ir 2 grafikuose pateiktos informacijos, senųjų degalinių gruntiniam 

vandeniui prieš dešimtmetį buvo būdingas didelis užterštumas naftos angliavandeniliais, 

chloridais, manganu. Per dešimtmetį aiškiai matomas gruntinio vandens švarėjimo ir cheminės 

sudėties savaiminio atsivalymo procesas. Absoliučios daugumos teršiamųjų medžiagų koncentracija 

sumažėjo 60–85 procentų. Išimtis yra tik manganas ir kalcis, kurių koncentracija šiek tiek 

padidėjo. Tai aiškintina šių medžiagų tirpumo iš vandenį kaupiančių uolienų padidėjimu dėl 

hidrogeocheminės situacijos pokyčių, nulemtų naftos teršalų degradacijos. Labai akivaizdžiai 

vandens savaiminį atsivalymą nuo naftos teršalų, tipingą daugeliui šios grupės degalinių, galima 

pademonstruoti degalinės Varniuose pavyzdžiu (3 pav.). 

72

1 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidutinės vertės senosiose degalinėse ir jų pokytis 

per dešimt metų 

2 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidurkinių verčių pokytis senosiose degalinėse per 

dešimt metų 

Analizuojant atskiras rodiklių grupes matoma, kad verčių mažėjimo intensyvumas nėra vienodas. 

Gerokai švaresnis vanduo tapo tik naftos angliavandenilių atžvilgiu, tai rodo, kad degalinių 

kapitalinis konstrukcijų pertvarkymas davė savo vaisius ir reikšmingai sumažino ar net visiškai 

pašalino tik žemės teršimą naftos produktais. 

3 pav. Naftos produktų koncentracijos gruntiniame vandenyje kitimo grafikas pagal monitoringo 

duomenis degalinėje Varniuose, Dariaus ir Girėno g. 

O bendrosios sudėties rodikliai, tokie kaip antai: chloridai, natris, bendras ištirpusių mineralinių 

medžiagų kiekis ir jam ekvivalentus elektrinis laidis, sumažėjo santykinai nedaug ir išliko gana 

aukšto lygio, gerokai aukštesnio už natūralų foną. Tai rodo, kad žemės teršimas degalinėse šiomis 

medžiagomis sumažintas, bet dar yra santykinai didelis. 

Gruntinio vandens kokybės pokyčiai naujosiose degalinėse. Analizuojant naująsias degalines 

pavieniui, susidaro įspūdis, kad daugelio jų gruntinis vanduo yra švarus ir pasižymi stabilia 

chemine sudėtimi. Tačiau vertinant du skirtingus periodus ir didelį objektų kiekį, gautos vidurkinės 

reikšmės vis tik rodo kiek kitokią padėtį (žr. 4 ir 5 pav.) Senosiose degalinėse daugumos rodiklių 

73 


MONITORINGAS 

SKYSTO KURO 

DEGALINĖSE


MONITORINGAS 

SKYSTO KURO 

DEGALINĖSE 

vidurkinės vertės per dešimtmetį sumažėjo, o šio tipo degalinėse pokyčiai yra nevienodi. Degalinėse 

aiškiai didėja natrio chlorido druskų, benzeno ir lengvųjų angliavandenilių koncentracija, bendras 

ištirpusių medžiagų kiekis ir elektros laidis. Mažėja azoto junginių, bendras organinės medžiagos 

kiekis, metalų, tolueno ir kitų sunkesnių aromatinių angliavandenilių, būdingų senai taršai. 

4 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidutinės vertės naujosiose degalinėse ir jų pokytis 


5 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidurkinių verčių pokytis naujosiose degalinėse 


Savita angliavandenilių kaita rodo, kad kai kurios naujos degalinės yra pastatytos naftos 

produktais užterštose vietose, todėl seno pobūdžio tarša angliavandeniliais mažėja, tačiau pasireiškia 

ir šviežio teršimo atvejai, kuriuos akivaizdžiai parodo padidėjusi benzeno koncentracija. Bendrosios 

cheminės sudėties rodikliai rodo panašų procesą kaip ir senosiose degalinėse, t. y. teršimą 

druska. Skirtumas tik tas, kad naujosiose degalinėse buvo kur kas mažesnė pradinė šių rodiklių 

koncentracija, todėl degalinių eksploatacijos metu šių medžiagų koncentracija padidėjo. 

Apibendrinus monitoringo duomenų analizės rezultatus galima daryti tokias lakoniškas 

išvadas: 

• Degalinių požeminis vanduo yra visuotinai teršiamas keliams barstyti naudojama druska, kuri 

padidina bendrą vandens mineralizaciją (užsūdo vandenį) ir elektros laidį. Pavieniais atvejais 

teršiama benzinu, dėl to vandenyje atsiranda benzeno ir kitų lengvųjų angliavandenilių. 

• Senųjų degalinių gruntinis vanduo po jų rekonstrukcijos dažniausiai švarėja, tačiau ženkliai 

tik užterštumo naftos produktais atžvilgiu. Užterštumas natrio chlorido druskomis išlieka 

panašus. 

• Naujų degalinių požemio vandens kokybė dažniausiai prastėja dėl visuotinio teršimo natrio 

chloridais ir pavienių teršimo benzinu atvejų. 

Pagal senų ir naujų degalinių užterštumo lygį ir jo pokyčius galima prognozuoti, kad naujųjų 

degalinių gruntinio vandens kokybė dar turėtų blogėti – vandenyje dar turėtų padidėti druskų, 

bendros organinės medžiagos ir benzeno koncentracija. 

74

KITI HIDROGEOLOGINIAI 

DARBAI 

75


MONITORINGAS 

LIETUVOS IR 

KALININGRADO 

(RUSIJOS FEDERACIJA) 

PASIENYJE 

POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS LIETUVOS IR 

KALININGRADO (RUSIJOS FEDERACIJA) PASIENYJE 

76 

J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo komisijos aplinkos 

apsaugos srityje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-11-09 įsakymas Nr. D1-662) 2009 m. 

gruodžio 10 d. pasitarimo protokolą, 2010 m. kovo 3 d. buvo pasirašyta požeminio vandens monitoringo 

programa ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kaliningrado srities 

Žemės gelmių naudojimo valdybos bendradarbiavimo sutartis. 

Monitoringo programa skirta įvertinti ir stebėti gėlo požeminio vandens išteklių būklę, nustatyti 

požeminio vandens kokybę ir kitimo tendencijas, gauti reprezentatyvią informaciją apie gerti 

naudojamo požeminio vandens išteklių, kiekybinę ir kokybinę būklę. 

Monitoringas vykdomas 10–15 km pločio juostoje abipus valstybinės sienos ir apima pagrindinių 

naudojamų vandens gavybai vandeningųjų horizontų požeminio vandens kokybės ir kiekybės 

stebėjimus (1 pav.). Vykdomi pagrindinių vandeningųjų horizontų: gruntinio vandens ir gilesnių 

spūdinių (tarpmoreninių, kreidos) valstybinio monitoringo stebėjimai. Stebima požeminio vandens 

būklė – požeminio vandens cheminė sudėtis, matuojamas požeminio vandens lygis ir kaupiami 

duomenys apie požeminio vandens ėmimą vandenvietėse. 

1 pav. Požeminio vandens 

monitoringas Lietuvos 

Respublikos ir Kaliningrado srities 

pasienio zonoje: 1–3 vandeningasis 

sluoksnis: 1 – gruntinis, 2 – kvartero 

spūdinis, 3 – priekvartero spūdinis, 

4 – pasienio monitoringo riba 

Į monitoringo gręžinių tinklą pasienio ruože Lietuvos pusėje įtraukti valstybinio požeminio 

vandens monitoringo gręžiniai (19 gręžinių), kurie įrengti į gruntinį vandeningąjį horizontą 

(9 gręžiniai), kvartero spūdinį vandeningąjį horizontą (3 gręžiniai), kreidos vandeningąjį horizontą 

(7 gręžiniai). Šešiuose gruntinio vandens gręžiniuose matuojamas vandens lygis kartą per dieną, 

kituose – kartą per metus. Požeminio vandens mėginiai iš šešiolikos gręžinių paimti rugpjūčio 

mėnesį, laboratorijoje atlikta bendrosios cheminės sudėties ir mikroelementų analizė. 

Monitoringo gręžinių tinklas pasienio ruože Kaliningrado srityje apima 13 gręžinių, iš kurių 

septyni įrengti į gruntinį vandeningąjį horizontą, vienas į kvartero spūdinį ir penki į kreidos 

vandeningąjį horizontą. Dešimtyje gręžinių vandens lygis matuotas du kartus per mėnesį. Iš dviejų 

gręžinių paimti vandens mėginiai bendrajai cheminei vandens sudėčiai nustatyti, taip pat atlikta 

viena naftos produktų ir viena fenolių analizė. 

Hidrogeologinės sąlygos. Pasienio zonoje visur paplitęs gruntinis vanduo slūgso įvairios 

kilmės nuogulose: pelkinėse, aliuvio, jūrinėse, ledyninių ežerų, fliuvoglacialinėse ir morenoje. 

Vandeningos nuogulos dažniausiai yra priesmėlis–priemolis, įvairaus grūdėtumo smėlis,

žvirgždas–gargždas. Gruntinio vandens slūgsojimo gylis keičiasi nuo 0 iki 15 m. Nuogulų vandeningumas 

yra nedidelis ir priklauso nuo litologinės jų sudėties. Gruntinis vanduo yra pagrindinis giliau 

slūgsančių eksploatuojamų vandeningųjų horizontų mitybos šaltinis. 

Viršutinės–apatinės kreidos vandeningąjį horizontą sudaro pagrindiniai spūdiniai vandeningieji 

sluoksniai – viršutinės kreidos (K 2 ) ir cenomanio–apatinės kreidos (K 2 cm+K ). 

Viršutinės kreidos (K 2 ) vandeningasis sluoksnis yra sudarytas daugiausiai iš karbonatinių 

uolienų, centrinėje ir pietinėje vandeningojo horizonto dalyje vandens turi minkšta kreida, o vakarų 

link didėja terigeninės medžiagos (molingo mergelio, aleurito) kiekis. Vidutinis efektyvus vandeningojo 

sluoksnio storis – apie 40 metrų. Šio vandeningojo sluoksnio filtracinės savybės yra gana 

prastos. Vyrauja modelinė filtracijos vertė – 1 m/d (km – 25–50 m 2 /d). Vandenvietėse, kur požeminio 

vandens išgaunama iš šio sluoksnio, nustatyti dideli požeminio vandens lygio pažemėjimai, tačiau 

depresinių piltuvų išplitimas dėl menkų sluoksnio filtracinių savybių yra labai lokalus. 

Cenomanio–apatinės kreidos (K 2 cm+K ) vandeningajame sluoksnyje požeminį vandenį kaupia 

glaukonitingos terigeninės uolienos, kurių vidutinis storis 15–20 metrų. Kaip ir viršutinės kreidos 

vandeningasis sluoksnis, cenomanio–apatinės kreidos dariniai pasižymi gana prastomis filtracinėmis 

savybėmis. Vyraujanti šio sluoksnio filtracijos koeficiento vertė – 1–2 m/d (km – 10–30 m 2 /d). Kaip 

ir K 2 vandeningajame sluoksnyje, vandenvietėse, išgaunančiose požeminį vandenį iš cenomanio– 

apatinės kreidos darinių, stebimas lokalus depresinių piltuvų išplitimas (2, 3 pav.). 

2 pav. Cenomanio–apatinės kreidos 

vandeningojo sluoksnio modelinis 

2008 m. pjezometrinis paviršius 

Požeminio vandens režimas. Lietuvos pasienio zonoje su Kaliningrado sritimi kasdieniai lygio 

ir temperatūros matavimai vykdomi septyniuose gruntinio vandens gręžiniuose. Gilesniuose 

vandeninguosiuose horizontuose lygis matuojamas kartą per metus. 

Lygis (slūgsojimo gylis) matuotas elektroniniais duomenų kaupikliais kartą per parą tuo 

pačiu metu. Atliekant lygio matavimus buvo matuojama ir vandens temperatūra. Lygio matavimų 

duomenys vertinami statistiniais metodais. 

Apibendrinus Lietuvos ir Kaliningrado srities duomenis darytina išvada, kad daug metų 

gruntinio vandens metinis lygis yra giliau daugiamečio. Ne išimtis ir 2010-ieji. Pirmajam metų, 

žiemos, pusmečiui buvo būdingas žemas gruntinio vandens lygis – gruntinio vandens paviršius 

slūgsojo giliausiai. Vidutinis mėnesinis lygis dažniausiai buvo žemiau 2009 metų ir daugiamečio 

lygio: tai galima sieti su pasikeitusiu gruntinio vandens mitybos režimo pobūdžiu. 

Analizuojant gruntinio vandens sezoninio lygio svyravimus, nustatyti tokie sezoniniai 

dėsningumai (4 pav.): 

• sausio–vasario mėnesiais gruntiniam požeminiam vandeniui būdingas ikipavasarinis lygio 

minimumas; 

77 


MONITORINGAS 

LIETUVOS IR 

KALININGRADO 


PASIENYJE


MONITORINGAS 

LIETUVOS IR 

KALININGRADO 


PASIENYJE 

78 

• visuose gręžiniuose pavasarinis lygio kilimas nustatytas kovo–gegužės mėnesiais; 

• vasaros–rudens minimumas būna nuo birželio pabaigos iki spalio; 

• rudens–žiemos maksimumas tęsiasi spalio–lapkričio mėnesiais; 

• rudens–žiemos minimumas visuose vandeninguose horizontuose nustatytas gruodžio 

pabaigoje. 

3 pav. Vandenvietės Lietuvoje 2010 

metais: 1–4 – požeminio vandens 

gavyba m /parą: 1 – > 10 m /parą, 

2 – 10–100 m /parą, 3 – 100– 

300 m /parą, 4 – < 300 m /parą, 

5–7 – ekspoatuojami vandeningieji 

sluoksniai: 5 – kvarteras, 6 – kreida, 

7 – triasas 

4 pav. Daugiametė gruntinio vandens slūgsojimo gylio kaita 

Atliekant požeminio vandens cheminės sudėties tyrimus stengtasi įvertinti visus skirtingos 

genezės ir gylio vandeninguosius sluoksnius. Gruntinio vandens cheminė sudėtis tirta devyniuose 

gręžiniuose, kvartero tarpmoreninių – trijuose gręžiniuose, kreidos vandeningojo horizonto – keturiuose 

gręžiniuose.

Požeminio vandens kokybė Lietuvos pusėje yra gera, kai kurių komponentų padidėjusios 

reikšmės neviršija geriamojo vandens didžiausios leistinos koncentracijos (DLK). Tam tikrų taršos 

požymių nustatyta urbanizuotose teritorijose – Kintuose (NO – – 25 mg/l) ir Kudirkos Naumiestyje 

(NO – – 25 mg/l). Intruzijos zonoje (5 pav.) būdinga chloridinio vandens anomalija, nustatyta iškrova 

iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių, kreidos vandeningajame horizonte – padidėjusi chloridų 

koncentracija. Nidos poste cheminei vandens sudėčiai turi įtakos jūros vanduo (Cl – – 83,4 mg/l). 

Pelkinėse nuogulose įrengtuose gręžiniuose fonines reikšmes viršija ChDS ir geležies rodikliai. 

5 pav. Daugiametė gruntinio vandens slūgsojimo gylio kaita ir ilgalaikė gruntinio vandens cheminės 

sudėties komponentų kaita (Išdagių postas) 

Kaliningrado srities pasienio rajonuose paimti vandens mėginiai iš dviejų gręžinių: du – bendrai 

vandens analizei, vienas – naftos produktų, vienas – fenoliams nustatyti. Gruntinis vanduo 

dažniausiai yra natrio–kalcio hidrokarbonatinis, rečiau natrio–magnio chloridinis-hidrokarbonatinis. 

Vanduo gėlas, 100–500 mg/l mineralizacijos. Vanduo kinta nuo labai minkšto iki kieto, yra 

neutralus arba silpnai šarminis, geležies kiekis padidėjęs iki 5–10 mg/l. 

Viršutinės kreidos komplekso vanduo yra natrio–kalcio hidrokarbonatinis, rečiau natrio hidrokarbonatinis-chloridinis, 

gėlas – mineralizacija 0,2–0,9 g/l, nuo labai minkšto (< 0,1 mg-ekv/l) iki 

labai kieto (9,24 mg-ekv/l) – priklauso nuo vandenvietės dislokacijos. 

Kaliningrado srities pasienio rajonuose eksploatuojamų vandeningųjų sluoksnių požeminis 

vanduo pasižymi padidėjusiais geležies, mangano, drumstumo, spalvos ir oksidacijos rodikliais. 

Rečiau randama naftos produktų. Pagal požeminio vandens monitoringo duomenis per ataskaitinį 

laikotarpį vandenviečių vandens kokybė ir kiekybė nepakito. Požeminio vandens kokybė dėl 

padidėjusio geležies kiekio daugelyje vandenviečių yra nepatenkinama. 

Požeminio vandens monitoringo stebėjimai Lietuvos–Kaliningrado pasienyje turėtų būti 

tęsiami. Monitoringo duomenys yra svarbūs įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus aplinkosaugos 

srityje, nes požeminis vanduo teka nepaisydamas valstybės sienų ir jo būklės pokyčiai 

vienoje šalyje neišvengiamai sukelia tuos pačius procesus ir kitoje sienos pusėje. 


. http://www.lgt.lt/index.php?page=8 Tarptautinis bendradarbiavimas 

79 


MONITORINGAS 

LIETUVOS IR 

KALININGRADO 


PASIENYJE

TARŠOS POVEIKIS 


BŪKLEI 

TARŠOS POVEIKIS GRUNTINIO VANDENS BŪKLEI 

0 

M. Gregorauskas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ 

B. Paukštys, įmonė „Vandens harmonija“ 

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų 

vandens politikos srityje pagrindus, 13 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad būtų 

sudarytas kiekvieno upių baseinų rajono, esančio jų teritorijoje, valdymo planas. Įgyvendindama 

šios direktyvos ir Lietuvos vandens įstatymo reikalavimus, Aplinkos apsaugos agentūra kartu 

su Lietuvos geologijos tarnyba inicijavo projektą, skirtą Lietuvos upių baseinų rajonų valdymo 

planams parengti. Šiame projekte pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių poveikis požeminei 

hidrosferai ir paviršinio-požeminio vandens sąveika buvo įvertinta matematinio modeliavimo 

metodais. Modeliais vertintas tirtų požeminio vandens baseinų gruntinis vanduo, paviršinio 

vandens telkiniai bei giliau slūgsantys spūdiniai vandeningieji sluoksniai. 

Panaudojus visą Lietuvos geologijos tarnybos ir kai kurių hidrogeologijos įmonių sukauptą 

daugiametę požeminio vandens monitoringo informaciją bei duomenis apie pasklidąją ir sutelktąją 

taršą, juos kritiškai įvertinus, statistiškai apdorojus ir kartografavus, buvo nustatytas kiekybinis 

taršos poveikis gruntiniam vandeniui, įvertinant tam tikrų cheminių junginių koncentracijos prieaugį, 

didesnį nei foninės (gamtinės) jų vertės. Pagal daugiamečių monitoringo duomenų statistinę analizę 

gamtiniame fone aptinkama azoto junginių koncentracija yra NO – – 1,55 mg/l, NH 4 – 0,21 mg/l. 

Sudaryti žemėlapiai, rodantys, kokiu mastu vienoje ar kitoje vietoje gruntinis vanduo yra užterštas 

konkrečia teršiamąja medžiaga. Iš 1 lentelės ir 1–2 pav. matomas pasklidosios taršos sukeltas nitratų 

ir amonio junginių prieaugis upių baseinų ir pabaseinių gruntiniame vandenyje. 

1 lentelė. Pasklidosios taršos sukeltas vidutinis nitratų ir amonio koncentracijos prieaugis Lietuvos upių 

baseinuose ir pabaseiniuose 

Baseinas / pabaseinis 

Vidutinis koncentracijos prieaugis, mg/l 

Pajūrio upių 

Nemuno upių baseinų rajonas 

8,73 0,36 

Minijos 5,56 0,21 

Jūros 5,93 0,23 

Nemuno mažųjų intakų 5,94 0,23 

Šešupės 6,84 0,26 

Merkio 3,79 0,14 

Neries 6,79 0,29 

Žeimenos 3,08 0,14 

Šventosios 5,27 0,22 

Nevėžio 7,07 0,24 

Dubysos 6,23 0,23 

Priegliaus 3,88 

Ventos upių baseinų rajonas 

0,20 

Ventos 6,11 0,23 

Bartuvos 7,71 0,28 

Šventosios 6,21 

Lielupės upių baseinų rajonas 

0,21 

Mūšos 7,74 0,26 

Nemunėlio 5,85 0,2 

Lielupės mažųjų intakų 8,06 

Dauguvos upių baseinų rajonas 

0,26 

Dauguvos 4,87 0,21 

NO 3 

NH 4

Kaip matyti iš lentelės, Nemuno upių baseinų rajone (toliau – UBR) didžiausias azoto junginių 

prieaugis yra Nevėžio, Šešupės ir Pajūrio baseinų gruntiniame vandenyje, kiek mažesnis – Minijos, 

Jūros, Šventosios, Dubysos ir Nemuno mažųjų intakų pabaseiniuose, o mažiausias – Žeimenos, 

Merkio ir Priegliaus pabaseiniuose. 

Ventos UBR vidutinis nitratų koncentracijos prieaugis gruntiniame vandenyje dėl pasklidosios 

taršos poveikio yra 6,3 mg/l, amonio – 0,24 mg/l, Lielupės UBR – atitinkamai 7,4 mg/l ir 0,25 mg/l, 

Dauguvos UBR – 4,87 mg/l ir 0,21 mg/l. Lielupės UBR daugiau kaip pusę teritorijos (56 proc.) yra 

paveikusi pasklidoji tarša iš molingose dirvose esančių žemdirbystės laukų. Ventos UBR iš tokių 

žemdirbystės laukų pasklidosios taršos paveikti plotai apima 43 proc., Dauguvos UBR – 30 proc. 

teritorijos. 

Ventos, Lielupės ir Dauguvos UBR panaši ir urbanizuotų teritorijų dalis – 2–3 proc. UBR ploto, 

Nemuno UBR ji kiek didesnė – 4,5 procento. Urbanizuotuose plotuose didžiausias pasklidosios 

taršos poveikis gruntinio vandens kokybei – nitratų koncentracija, palyginti su foninėmis vertėmis, 

vidutiniškai yra padidėjusi 43,59 mg/l, o amonio – 2,21 mg/l. 

Mažiausias pasklidosios taršos poveikis gruntinio vandens kokybei nustatytas pievose ir 

ganyklose – čia vidutinė nitratų koncentracija, palyginti su foninėmis vertėmis, vidutiniškai yra 

padidėjusi 1,3 mg/l, amonio – 0,3 mg/l. 

1 pav. Pasklidosios taršos sukeltas nitratų prieaugis gruntiniame vandenyje 

Gautų duomenų analizė rodo, kad didžiausia vidutinė azoto junginių koncentracija yra upių 

baseinų, kuriuose labiausiai išvystytas žemės ūkis, gruntinio vandens. Šie duomenys patvirtina 

išvadą, kad žemės ūkio veikla formuoja didžiausią pasklidosios taršos dalį. 

Be pasklidosios taršos, neigiamą poveikį gruntiniam vandeniui daro ir sutelktosios taršos 

objektai. LGT duomenų bazėje „Potencialūs taršos židiniai“ 2010 m. sausio 1 d. buvo užregistruota 

apie 10 tūkstančių potencialių gruntinio vandens sutelktosios taršos židinių (toliau – STŽ). Nemuno 

UBR yra 7238 STŽ, Ventos UBR – 383 STŽ, Lielupės UBR – 2033 STŽ, o Dauguvos UBR – 308 STŽ. 



BŪKLEI



BŪKLEI 

Nors užregistruotų potencialių STŽ skaičius yra didelis, atlikti tik mažos jų dalies hidrogeocheminiai 

tyrimai. Iki šiol Nemuno UBR tirti 473 STŽ, Ventos UBR – 42 STŽ, Lielupės UBR – 93 STŽ, 

o Dauguvos UBR – 10 STŽ. 

Stokojant tyrimų, sutelktosios taršos poveikio kokybinis vertinimas buvo atliktas, naudojant 

kai kuriose užsienio valstybėse taikomas metodikas ir patirtį, kai vertinant galimą STŽ poveikį 

gruntinio vandens telkiniui ir paviršiniam vandeniui, potencialių STŽ plotas yra lyginamas su upės 

baseino / pabaseinio plotu. Vokietijoje, pavyzdžiui, pripažįstama, kad yra rizika neatitikti ES Bendrosios 

vandens politikos direktyvos keliamų aplinkosaugos tikslų, jei STŽ plotų suma yra didesnė nei 

33 proc. gruntinio vandens telkinio (upės baseino / pabaseinio) ploto, Vengrijoje – 20 procentų. 

Potencialios taršos židiniai daro poveikį gruntinio vandens kokybei ne tik tiesiogiai savo 

lokalizacijos plote, bet ir tam tikrame areale aplink save, suformuodami potencialios gruntinio 

vandens taršos plotus. Pastarieji apskaičiuoti, tarus, kad taršos migracijos gruntiniame vandeningajame 

sluoksnyje atstumai net palankiomis migracijai sąlygomis siekia apie 100 metrų. Atlikto 

vertinimo rezultatai parodyti 2 lentelėje. 

2 lentelė. Sutelktosios taršos židinių potencialios taršos plotai Lietuvos upių baseinuose ir pabaseiniuose 

2 

Upės baseinas / 

pabaseinis 

STŽ 

skaičius 

STŽ 

potencialios 

taršos plotas, 

km 2 

Upės baseino / 

pabaseinio 

plotas, km 2 

STŽ potencialios taršos 

ploto dalis upės baseine / 

pabaseinyje, % 

Pajūrio upių 2 2 

Nemuno UBR 

8,62 1100,04 0,78 

Minijos 297 4,93 2939,97 0,17 

Jūros 879 37,98 4005,06 0,95 

Nemuno mažųjų intakų 47,16 9174,90 0,51 

Šešupės 750 36,64 4769,75 0,77 

Dubysos 2 8,31 1965,90 0,42 

Nevėžio 575 11,11 6140,42 0,18 

Šventosios 00 32,09 6789,18 0,47 

Žeimenos 359 10,49 2775,25 0,38 

Neries 905 24,69 4266,79 0,58 

Merkio 267 9,4 3798,73 0,25 

Priegliaus 0,04 88,38 0,05 

Iš viso Nemuno UBR: 7238 231,47 

Ventos UBR 

47814,38 0,48 

Ventos 2 5,62 5137,29 0,11 

Bartuvos 00 1,1 748,75 0,15 

Šventosios 2 0,75 390,03 0,19 

Iš viso Ventos UBR: 383 7,45 

Lielupės UBR 

6270,07 0,12 

Mūšos 1173 60,56 5296,43 1,14 

Nemunėlio 386 13,32 1900,6 0,7 

Lielupės mažųjų intakų 474 17,07 1750,75 0,98 

Iš viso Lielupės UBR: 2033 90,95 

Dauguvos UBR 

8947,78 1,02 

Dauguvos 0 10,04 1874,96 0,54 

Remiantis 2 lentelės duomenimis teigtina, kad pačių STŽ ir jų potencialios taršos plotai 

sudaro menką dalį (nuo kelių šimtųjų iki kelių dešimtųjų procento) upių pabaseinių ploto ir neturi 

neigiamo poveikio gruntinio vandens kokybei. Sutelktosios taršos židinių poveikis požeminiam 

vandeniui visada yra lokalus.

2 pav. Pasklidosios taršos sukeltas amonio junginių prieaugis gruntiniame vandenyje 


. Nutarimas „Dėl Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos 

tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 

2010, Nr. 90-4756). 

2. Nutarimas „Dėl Dauguvos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos 

tikslams Dauguvos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 


. Nutarimas „Dėl Ventos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos 

tikslams Ventos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, 

Nr. 136-6939). 

4. Nutarimas „Dėl Lielupės upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos 

tikslams Lielupės upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 


. Nemuno UBR požeminio vandens telkinių būklė ir jo sąveika su paviršinio vandens telkiniais: 

Techninė ataskaita / Aplinkos apsaugos agentūra. – Vilnius, 2010. 

6. Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR požeminio vandens telkinių būklė ir jo sąveika su paviršinio 

vandens telkiniais: Techninė ataskaita / Aplinkos apsaugos agentūra. – Vilnius, 2010. 



BŪKLEI

KLIMATO POKYČIŲ 

ĮTAKA POŽEMINIO 

VANDENS 

IŠTEKLIAMS 

KLIMATO POKYČIŲ ĮTAKA POŽEMINIO VANDENS 

IŠTEKLIAMS 

4 

J. Arustienė, J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Lietuvoje viešam geriamojo vandens tiekimui išimtinai naudojamas požeminis vanduo. Šalyje yra 

palankios klimatinės ir gamtinės gėlo požeminio vandens formavimosi sąlygos. Gėlas požeminis 

vanduo yra susikaupęs įvairaus amžiaus ir litologinės sudėties vandeninguosiuose sluoksniuose. 

Gėlo požeminio vandens zonos storis kinta nuo 200–400 m Baltijos ir Žemaičių aukštumų rajone iki 

50–150 m Nemuno žemumoje. Požeminiam vandeniui išgauti yra įrengta apie 1300 vandenviečių ir 

apie 25 000 eksploatacinių gręžinių. Kasdien yra išgaunama apie 400 000 m požeminio vandens. Toks 

kiekis atskiruose požeminio vandens baseinuose sudaro nuo 8 iki 20 proc. turimų įvertintų išteklių. 

Gyvenamajame sektoriuje vidutiniškai suvartojama apie 34 proc. viso išgaunamo požeminio vandens, 

gamybos poreikiams – pramonėje ir žemės ūkyje – 28 proc., nuostoliams tenka 27 procentai. 

1 lentelė. Požeminio vandens ištekliai ir jų naudojimas 

Požeminio vandens 

baseinai (PVB) 

Pietryčių Lietuvos 

kvartero (Q-1); 

Vakarų žemaičių 

kvartero (Q-2) 

Viršutinės–apatinės 

kreidos (Kz-Mz) 

Permo–viršutinio 

devono (P 2 -D ) 

Viršutinio devono 

Stipinų (D st) 

Viršutinio–vidurinio 

devono (D -D 2 ) 

Požeminio 


baseino 

indeksas 

LT00 

LT006 

PVB sudarančių 

vandeningųjų 

sluoksnių indeksai 

aIV, mIV, agIII, agIII–II, 

agII–I, agI, fgIII 

aIV, mIV, agIII, agIII–II, 

agII–I, agI, fgIII 

Turimi 

požeminio 


eksploataciniai 

ištekliai, 

tūkst. m 3 /d 

Išgauto vandens 

kiekis 2009 m. 

tūkst. 

m 3 /d 

% nuo 

turimų 

1539 204,6 13,29 

61,7 12,9 20,9 

LT004 K 2 , K 2+1 , J 433,9 45,9 10,57 

LT00 P 2 , P 2 +D kr, D kr, D žg 236,7 33,2 14,02 

LT002 D st 118,3 22,9 19,35 

LT00 

D šv+D 2 up, D kp-s, 

D įs-t 

782,5 66,3 8,47 

Požeminis vanduo yra ne tik geriamojo vandens šaltinis. Gruntinis vanduo maitina upes ir 

ežerus, nuo vandens slūgsojimo gylio ir jo kaitos priklauso paviršinės ekosistemos. Požeminis vanduo 

skatina šiuolaikinių geologinių procesų vyksmą – pelkių, šlapžemių ir nuošliaužų susidarymą, 

sufozijos ir karsto (smegduobių) reiškinių formavimąsi. 

Lietuvos sąlygomis svarbiausias gėlo požeminio vandens išteklių susidarymo šaltinis 

natūraliomis eksploatacijos sąlygomis yra krituliai, kurie patenka į gruntinį vandeningąjį sluoksnį, 

o iš jo infiltruodamiesi – į spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Kartu su šonine prietaka tai 

sudaro teigiamą balanso dalį ir vadinama dinaminiais požeminio vandens ištekliais. Gruntinio 

vandens infiltracinės mitybos krituliais dydį lemia fizinės-geografinės ir geologinės-hidrogeologinės 

regiono sąlygos. Lietuva yra drėgmės pertekliaus klimatinėje zonoje, t. y. kritulių kiekis čia gerokai 

(maždaug 2,6 karto) viršija jų išgaravimą. Dalis kritulių infiltruojasi į teritoriją dengiančius įvairios 

genezės ir litologinės sudėties gruntus ir pasiekia gruntinio vandens lygį. Kadangi dalis įsifiltravusio 

vandens išgaruoja nuo gruntinio vandens lygio, faktine gruntinio vandens infiltracine mityba 

(W) vadinamas atmosferos kritulių infiltracijos (W in ) ir išgaravimo nuo gruntinio vandens lygio 

(W iš ) skirtumas. Kritulių infiltracija ir garavimas priklauso nuo viršutinę geologinio pjūvio dalį 

dengiančių gruntų litologinės sudėties ir gruntinio vandens slūgsojimo gylio.

Molingos nuogulos Smėlingos nuogulos 

1 pav. Ilgalaikės gruntinio vandens kaitos priklausomybė nuo nuogulų litologijos ir gruntinio vandens 

slūgsojimo gylio (Valstybinio monitoringo duomenys, LGT, 2010) 

Požeminio vandens slūgsojimo gylis yra svarbus išteklių būklės indikatorius. Regioniniai požeminio 

vandens lygio stebėjimai vykdomi valstybinio monitoringo tinkle. Dabar (2005–2010 m.) 

požeminio vandens lygis yra matuojamas automatiniais lygio matuokliais kartą per parą 76 gręžiniuose. 

Atraminiuose stebėjimo postuose lygio stebėjimų eilutės siekia 30–50 metų. Pagal požeminio vandens 

lygio stebėjimų duomenis atliekama sezoninių gruntinio vandens lygio svyravimų – mažiausių ir 

didžiausių – analizė, vertinama ilgalaikė gruntinio vandens lygio kaita, požeminio vandens išteklių 

balansas (pasipildymas). Taip pat nustatoma požeminio vandens lygio ir klimatinių veiksnių 

priklausomybė. Faktiniai stebėjimų duomenys labai svarbūs filtraciniams modeliams sudaryti, jiems 

kalibruoti ir verifikuoti. Gruntinio vandens padėties analizė rodo, kad paskutinis dešimtmetis nebuvo 

palankus požeminio vandens ištekliams pasipildyti. Nuo 2000 metų tik pavieniais metais gruntinio 

vandens lygis buvo pakilęs aukščiau už vidutinį daugiametį lygį (1 pav.). Natūralų, „užprogramuotą“ 

sausringų (nevandeningų) metų laikotarpio gruntinio vandens lygį papildomai veikė ekstremalios, 

itin nepalankios mitybai pastarųjų kelerių metų oro sąlygos, ypač oro temperatūros pokyčiai. Karštos 

ir sausos vasaros, besikartojančios sausros, labai netolygus kritulių pasiskirstymas (per metus ir teritorijoje) 

turėjo negatyvų poveikį gruntinio vandens ištekliams ir lėmė, kad per pastaruosius penkerius 

metus jie daugiau eikvojosi nei kaupėsi. To rezultatas – užtrukęs požeminio vandens sausmetis. 

Norint patikimai prognozuoti požeminio vandens išteklių pokyčius ateityje, labai svarbūs klimatiniai 

įvesties duomenys. Ateities klimato pokyčiai daugiausiai siejami su šiltnamio dujų koncentracija 

atmosferoje. Tarptautinė klimato kaitos komisija (The Intergovermental Panel on Climate Change, IPCC) 

2002 metais paskelbė specialią ataskaitą apie galimus šiltnamio dujų išmetimo scenarijus – SRES. 

Ataskaitoje nagrinėjamos keturios scenarijų grupės. Pagal kiekvienos grupės pagrindinės veiklos 

kryptis apibūdinta galima tos grupės demografinė, politinė-ekonominė, socialinė ir technogeninė 

perspektyva. Šių scenarijų rodikliai – tai klimato modelių įvesties duo-menys, kuriais remdamiesi 

pasauliniai klimato tyrimų centrai modeliuoja XXI amžiaus klimatą. Lietuvai pagrindinių klimato 

elementų prognozės sudarytos Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje, 



VANDENS 

IŠTEKLIAMS



VANDENS 

IŠTEKLIAMS 

naudojant Cosmo CLM klimato kaitos modelį, kuris remiasi didžiausius (ECHAM4, Vokietija) 

ir mažiausius (GFDL-R30, JAV) pokyčius numatančiuose modeliuose gautais rezultatais. Nors 

iš skirtingų modelių gaunamos temperatūros ir kritulių kaitos reikšmės skiriasi, tačiau bendra 

prognozuojama tendencija yra panaši. 

Klimato modeliai Lietuvoje prognozuoja spartų oro temperatūros kilimą XXI amžiuje. Labiau 

turėtų keistis šaltojo periodo oro temperatūra. Šiltuoju metų laiku temperatūra kils daug lėčiau. 

Visi klimato modeliai prognozuoja ir metinio kritulių kiekio didėjimą, tačiau numatomų pokyčių 

greitis labai skiriasi – daugiau kritulių numatoma šaltuoju metų laiku, o liepos–rugsėjo mėnesiais 

kritulių turėtų sumažėti. Tai reiškia, kad didės antrosios vasaros dalies sausringumas. Kartu su 

temperatūros ir kritulių kiekio bei fazinės sudėties pokyčiais keisis ir daugelis kitų klimato rodiklių. 

Meteorologinių sąlygų pasikeitimo per metus įtaka gruntinio vandens režimui stebima jau dabar. 

Nebe tokie ryškūs kelerių metų (3–5) svyravimo periodai, kai aiškios vienos krypties tendencijos, 

tačiau dažnėja priešingos gretimų metų vidutinio, mėnesinio lygių kaitos tendencijos. Ekstremaliems 

lygiams būdingas ne tik terminų persistūmimas į vieną ar kitą pusę, bet ir didelis išsibarstymas, kuris 

ypač išryškėja pavasarį. 

Klimato kaitos įtaka požeminio vandens ištekliams susidaryti buvo vertinta keliomis kryptimis. 

Trumpalaikis (iki 2020 metų) klimato kaitos poveikis visiems vandens telkiniams (ir požeminio 

vandens) specialiai buvo įvertintas projektuose, skirtuose Lietuvos upių baseinų rajonų (Nemuno, 

Lielupės, Ventos ir Dauguvos) valdymo planams parengti. Vertinti trumpalaikį poveikį buvo sudarytos 

klimato kaitos prognozės vietovėms, turinčioms meteorologijos stotis: Vilniui, Kaunui, Utenai, 

Lazdijams, Raseiniams, Panevėžiui, Šiauliams, Biržams ir Telšiams. Apskaičiuoti prognostiniai oro 

temperatūros, kritulių kiekio ir saulės spindėjimo trukmės dydžiai 2001–2010 ir 2011–2020 metams, 

jie buvo palyginti su klimatinės normos (1971–2000 m.) reikšmėmis. Taip pat pateiktos tolygiai po 

visą teritoriją išsidėsčiusių ir gana skirtingų tiek savo dydžiu, tiek kraštovaizdžio ypatumais upių 

pabaseinių prognozės, pagrįstos WatBal vandens balanso (hidrologiniu) modeliu. Gauti rezultatai 

parodė, kad Lietuvoje požeminis nuotėkis 2020 metais išliks gana stabilus, šiek tiek pakis tik jo dydžių 

reikšmės ir pasiskirstymas per metus. Požeminio vandens nuotėkio įtaka upėms ir ežerams labiau 

priklauso nuo teritorijos geomorfologijos ir drenuotumo nei nuo klimato pokyčių (2 pav.). 

Prognozuojama, kad didesnį pavojų ateityje gali kelti sausros. Nuo 1961 metų sausros kartojasi 

vidutiniškai kas 3,5 metų (dvi sausros per septynerius metus). Pastaraisiais metais ryškėja sausrų 

dažnėjimo, ilgėjimo ir stiprėjimo tendencija. Ypač stiprios ir ilgos buvo 2002 ir 2006 metų sausros. 

Jų metu pasireiškė didžiausias (iš iki šiol matuotų) poveikis upių nuotėkiui: daugelis mažų intakų 

sausrų metu išdžiūvo. Iš turimos informacijos galima daryti prielaidą, kad ilgalaikių ir stiprių sausrų, 

turinčių poveikį upių nuotėkiui sumažėti bei ežerų vandens lygiui kristi, dažnesnio kartojimosi tendencija 

truks ir toliau. Tokios sausros turės įtakos ir pavienių metų gruntinio vandens ištekliams. 

Ilgalaikis klimato kaitos poveikis požeminio vandens ištekliams buvo vertintas Klaipėdos 

arealo pavyzdžiu. Tuo tikslu buvo sudarytas Klaipėdos arealo hidrodinaminis modelis, apimantis 

gruntinį ir pagrindinius eksploatuojamus vandeninguosius sluoksnius, ir įvertintas požeminio 

vandens išteklių pokytis pagal A1B ir B1 klimato kaitos scenarijus 2025, 2050 ir 2100 metams. 

Įvairiems modeliuojant reikalingiems hidrogeologinių parametrų žemėlapiams, schemoms ir kt. 

sudaryti panaudota 170 šulinių ir daugiau kaip 400 gręžinių, kuriuose išbandyti areale eksploatuojami 

vandeningieji sluoksniai, informacija. Prognoziniai požeminio vandens išteklių pokyčiai 

įvertinti pagal skaitmeninį požeminio vandens filtracijos matematinį modelį, naudojant gautas 

kritulių kiekio ir į modeliuojamą teritoriją patenkančių upių pabaseinių požeminio nuotėkio bei 

gruntinio vandens infiltracinės mitybos priklausomybes. 

Modeliavimo rezultatai parodė, kad pagal abu klimato kaitos scenarijus visais trimis prognozės 

laikotarpiais (2025, 2050 ir 2100 metams) prognozuojamas modeliuojamos teritorijos požeminio 

vandens dinaminių išteklių padidėjimas. Kadangi pagrindinis šių išteklių formavimosi ir kaitos 

šaltinis yra gruntinio vandens infiltracinė mityba ir jos pokyčiai, didžiausias jų prieaugis numatomas 

gruntiniame vandeningajame sluoksnyje. Maksimalus prognozuojamas infiltracinės mitybos 

padidėjimas nuo 45,7 mm/metus iki 79,6 mm/metus (2025 m.), o tai lems gruntinio vandeningojo 

sluoksnio dinaminių išteklių prieaugį 1,94 m /s, t. y. beveik 1,5 karto. 

86

2 pav. Tipiniuose upių baseinuose 2020 metais prognozuojamos bendrojo nuotėkio ir požeminio nuotėkio 

dalies metinės eigos palyginimas. Duomenys gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant Echam5-B1 ir 

HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis 

Labai panašus dinaminių išteklių padidėjimas prognozuojamas ir 2100 metais pagal B1 klimato 

kaitos scenarijų (3 pav.), nors pagal A1B scenarijų prognozuojamas tų metų išteklių kiekis yra labai 

artimas dabartiniam. Šiais dviem laikotarpiais prognozuojamas ir didžiausias dinaminių išteklių 

prieaugis giliau slūgsančiuose vandeninguosiuose sluoksniuose. 

Prognozinis dinaminių išteklių prieaugis mažėja didėjant vandeningųjų sluoksnių slūgsojimo 

gyliui. Dėl klimato kaitos poveikio, didėjant gruntinio vandens infiltracinei mitybai ir modeliuojamo 

arealo požeminio vandens dinaminiams ištekliams, kinta ir požeminio vandens lygis vandeninguosiuose 

sluoksniuose. 2025 ir 2100 metais prognozuojamas didžiausias gruntinio vandens 

infiltracinės mitybos prieaugis pagal A1B ir B1 scenarijų. 

87 



VANDENS 

IŠTEKLIAMS



VANDENS 

IŠTEKLIAMS 

Vidutinis metinis gruntinio vandens lygis pagal modeliavimo rezultatus lokaliuose plotuose 

(smėlio lęšiai apriboti moreniniu priemoliu) galėtų pakilti iki 2,5–2,8 m, moreniniame priemolyje 

ir durpėse – vidutiniškai 0,2–0,5 m (lokaliuose priemolio plotuose iki 2–2,2 m), likusioje teritorijos 

dalyje gruntiniame sluoksnyje – iki 1–1,5 m., tarpmoreniniame komplekse – iki 0,3–0,5 m, cenomanio–apatinės 

kreidos sluoksnyje – iki 10 cm, o juros vandeninguosiuose dariniuose praktiškai 

nepakistų. Tai rodo, kad 2025, 2050 ir 2100 metais bei visais kitais laikotarpiais, kai prognozuojamas 

dinaminių išteklių prieaugis, nėra pavojaus sumažėti modeliuojamoje teritorijoje patvirtintų 

požeminio vandens eksploatacinių išteklių. 

3 pav. Prognozinė požeminio vandens dinaminių išteklių kaita 2011–2100 metais pagal B1 klimato kaitos 

scenarijų 

Yra laikotarpių, kai prognozuojamas dinaminių išteklių sumažėjimas, vidutinis metinis gruntinio 

vandens lygis gruntiniame sluoksnyje ties Klaipėdos III vandenviete pagal modeliavimo 

rezultatus galėtų pažemėti 10–15 cm, tarpmoreniniame komplekse ir viršutinės–apatinės kreidos 

spūdiniuose sluoksniuose – iki kelių centimetrų. Toks lygio pažemėjimas nekelia esminio pavojaus 

šiuose sluoksniuose esantiems eksploataciniams ištekliams.

4 pav. Prognozinis modelinis gruntinio vandens lygio pokytis 2050 metais pagal B1 klimato kaitos 

scenarijų 

Vertinant klimato kaitos įtaką požeminiam vandeniui, jo ištekliams ir su jais susijusioms sistemoms, 

būtina prisiminti, kad visi klimato kaitos modeliai nurodo tik bendras tendencijas, o „sausų“ 

arba „šlapių“ metų periodų datos nėra tikslios. Todėl gauti požeminio vandens išteklių modeliavimo 

rezultatai yra orientaciniai, leidžiantys suprasti, kokios krypties pokyčiai yra numatomi. 

Viena iš svarbiausių išteklių valdymo būklės vertinimo priemonių turėtų būti valstybinis 

požeminio vandens monitoringas – nuolatiniai požeminio vandens lygio matavimai visoje Lietuvos 

teritorijoje, operatyvus duomenų rinkimas, analizė, prognozė ir pateikimas visuomenei. 

Požeminio vandens išteklių aprobavimas ir naudojimo apskaita yra kitos priemonės, 

leidžiančios vertinti požeminio vandens balansą. Iš 2009 metais Žemės gelmių registre registruotų 

1562 vandenviečių įvertinti ir aprobuoti tik 398 vandenviečių ištekliai. Pagal teisės aktų reikalavimus 

vandenvietėse, kurios suvartoja daugiau nei 10 m³ per parą gėlo geriamojo vandens (arba 

naudoja daugiau nei 50 žmonių ne mažiau kaip 60 dienų per metus) turi būti vykdoma mėnesinė 

išsiurbiamo vandens kiekio apskaita, gauti duomenys registruojami LGT. Mažiausiai vandenviečių, 

deklaravusių duomenis, yra Kelmės, Vilkaviškio, Pagėgių, Lazdijų rajonuose. 

Į klimato pokyčius greičiausiai reaguoja gruntinis vandeningasis sluoksnis, kurio vanduo vis 

dar vartojamas daugelyje kaimo vietovių individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Prognozuojami 

sausi laikotarpiai reiškia, kad reikia pasirengti aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu 

išdžiūvus šuliniams. Ateities aprūpinimas geriamuoju vandeniu turėtų būti orientuotas į gilesnius 

spūdinius sluoksnius, kurių ištekliai mažiau priklauso nuo klimato sąlygų. 

Prognozuojamas drėgmės kiekio padidėjimas ypač žiemos–pavasario sezono metu, sutampantis 

su gruntinio vandens lygio kilimo periodais, reiškia, kad gali padidėti pašlapusių žemių 

plotai. Reikia atkreipti dėmesį į melioracinių įrenginių būklę. Dėl kylančio gruntinio vandens lygio 

didėja jo jautrumas taršai, t. y. didėja pavojus, kad į jį pateks teršiamųjų medžiagų. 


. Arustienė J. (proj. vad.), Kriukaitė J. Klimato pokyčių įtakos požeminio vandens ištekliams 

įvertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2011. – 48 p. + CD: 24 pav. – (LGT fondas; 

Nr. 14819). 

2. Gregorauskas M. Klaipėdos arealo požeminio vandens išteklių pokyčio pagal A1B ir B1 klimato 

kaitos scenarijus įvertinimas / UAB „Vilniaus hidrogeologija“. – Vilnius, 2010. – 81 p. + CD: 18 pav., 

30 graf. dok. – (LGT fondas; Nr. 14470). 

89 



VANDENS 

IŠTEKLIAMS

RADONO TYRIMAI 

VALSTYBINIO 


MONITORINGO 

GRĘŽINIUOSE 

RADONO TYRIMAI VALSTYBINIO POŽEMINIO VANDENS 

MONITORINGO GRĘŽINIUOSE 

90 

K. Kadūnas, Z. Zanevskij, Lietuvos geologijos tarnyba 

R. Ladygienė, Radiacinės saugos centras 

Vanduo yra vienas iš radono (Rn-222) ir jo skilimo produktų patekimo į žmogaus organizmą 

šaltinių. Radono skilimo produktų į žmogaus organizmą patenka geriant vandenį, maudantis duše 

ar dirbant patalpose, kuriose yra palyginti daug vandens garų. Platesnio masto radono tūrinio 

aktyvumo tyrimai Lietuvos požeminiame vandenyje pradėti 1996 metais, kai Radiacinės saugos 

centras (tuo metu – Radiologijos laboratorija) įsigijo tam skirtą laboratorinę įrangą (G. Morkūnas, 

L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009). 

1996–1998 metais buvo ištirtas radono kiekis pagrindiniuose Lietuvos mineralinio vandens 

telkiniuose. Vėliau Radiacinės saugos centro iniciatyva rodono tyrimai buvo atliekami individualiuose 

šachtiniuose šuliniuose, karstinio regiono, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešo vandens 

tiekimo vandenvietėse ir individualiuose gręžiniuose. Remiantis šiais tyrimais buvo nustatytas 

leistinas radono kiekis viešo ir individualaus geriamojo vandens tiekimo sistemose (žr. išnašą). 

Iš Lietuvos higienos normos HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ 

(Valstybės žinios. 2004-02-26, Nr. 30-997): 

• Geriamajame vandenyje, kurį vartoja 50 ir daugiau žmonių arba kurio per parą suvartojama 

vidutiniškai 10 m3 ar daugiau, arba kuris vartojamas ūkinėje komercinėje veikloje, radono 

tūrinis aktyvumas neturi viršyti 100 Bq/l. 

• Geriamajame vandenyje, kurį vartoja mažiau kaip 50 žmonių, kurio per parą suvartojama 

vidutiniškai mažiau kaip 10 m3 , ir kuris nevartojamas ūkinėje komercinėje veikloje, radono 

tūrinis aktyvumas turi neviršyti 1000 Bq/l. 

Nuo 1996 metų, kai buvo pradėti tokie tyrimai, didesnio nei 30 Bq/l tūrinio aktyvumo nenustatyta 

(G. Morkūnas, L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009). 

Lietuvos geologijos tarnyba ir Radiacinės saugos centras, siekdami abipusio bendradarbiavimo, 

2010 metų balandį sudarė bendradarbiavimo sutartį, joje numatė bendradarbiauti atliekant 

geogeninio radono tyrimus, aplinkos monitoringo ir kitose srityse. Kadangi bendradarbiavimas 

apima ir dalyvavimą atliekant tyrimus ir matavimus, vykdant požeminio vandens 2010 metų 

monitoringą, be monitoringo programoje numatytų matavimų, buvo paimti vandens mėginiai ir 

radonui nustatyti vandenyje. Matavimai buvo atlikti 82 valstybinio požeminio vandens monitoringo 

gręžiniuose (1 pav.). Vandens mėginiai imti iš 65 monitoringo gręžinių ir 17 vandenviečių, 

naudojančių nedidelius kiekius vandens, gręžinių (5 priedas). Matavimai atlikti įvairios litologinės 

sudėties vandeninguose sluoksniuose, slūgsančiuose nuo keleto iki 130–200 m gylyje. 

Vandens mėginiai buvo imti taip, jog būtų išvengta radono nuostolių ėmimo metu – vanduo 

turėjo būti „šviežias“, kad radonas nebūtų suskilęs vamzdynuose. Vandens mėginys buvo imamas 

automatine pipete ir tuojau pat supilamas į indą, kuriame iš anksto buvo pripilta radono 

dujas surišančios medžiagos, t. y. tam tikro organinės kilmės mišinio, selektyviai sugeriančio tik 

radono dujas. Taip visi kiti matuoti trukdantys elementai ir radioaktyviosios medžiagos paliktos 

vandeninės fazės. 

Šis metodas leidžia be didesnių radono nuostolių matavimo inde chemiškai absorbuotas 

radono dujas transportuoti iki laboratorijos. Matavimai atlikti skysčio scintiliacijos skaitikliu 

„Quantulus“, naudojant sertifikuotą procedūrą, kuri yra RSC kokybės vadybos sistemos dalis. 

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad radono tūrinis aktyvumas požeminiame vandenyje nėra 

didelis. Vidutinis jo kiekis apie 11,6 Bq/l (1 lentelė). Dažniausiai pasitaikanti tūrinio aktyvumo vertė 

(moda) tik 6–7 Bq/l. Tiesa, nedidelių skirtumų nustatyta analizuojant tūrinį aktyvumą aktyviai

veikiančiuose vandenviečių gręžiniuose ir monitoringo gręžiniuose, iš kurių požeminis vanduo 

nėra siurbiamas nuolat. Pastaruosiuose gręžiniuose vidutinis Rn-222 tūrinis aktyvumas 12,1 Bq/l, 

o naudojamuose vandenviečių gręžiniuose – 9,8 Bq/l. 

1 pav. Radono tūrinio aktyvumo matavimo vietos 2010 metais 

1 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo matavimo rezultatai, Bq/l 

Rodiklis 

Monitoringo 

gręžiniai 

Vandenviečių 

gręžiniai 

Visi gręžiniai 

Vidurkis 12,1 9,8 11,6 

Mediana 0 9 0 

Moda 7 6 6 

Minimumas 1±0,2 4± 1±0,2 

Maksimumas 4± 2 ± 4± 

Mėginių kiekis (n) 65 17 2 

Kiek ženklesnis radono tūrinio aktyvumo statistinis pasiskirstymas priklauso nuo vandeningojo 

sluoksnio slūgsojimo gylio (2 lentelė). Vandeninguosiuose ir menkai vandeninguosiuose 

sluoksniuose, esančiuose iki 5 m gylio, Rn-222 tūrinis aktyvumas nuo 2 iki 19 Bq/l, o dažniausiai 

pasitaikanti tūrinio aktyvumo (moda) reikšmė 7 Bq/l. Didžiausias tūrinis aktyvumas nustatytas 

vandens mėginiuose iš vandeningųjų sluoksnių, slūgsančių 10–50 m gylyje, juose dažniausiai pasitaikantis 

tūrinis aktyvumas 10–11 Bq/l. Tačiau manyti, kad tai yra patikimos matavimo reikšmės, 

dėl mažo mėginių kiekio negalima. 

2 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylio, Bq/l 

Rodiklis / gylis, m < 5 5–10 10–25 25–50 > 50 

Vidurkis 10,19 13,84 11,89 9 11,15 

Mediana 9 0 9 

Moda 7 6 0 6 

Minimumas 2±0,4 ± 1±0,2 ± ± 

Maksimumas 19±3 0± ± ± 4± 

Mėginių kiekis (n) 2 2 9 7 20 

91 


VALSTYBINIO 


MONITORINGO 

GRĘŽINIUOSE


VALSTYBINIO 


MONITORINGO 

GRĘŽINIUOSE 

Rn-222 tūrinis aktyvumas priklauso nuo vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylio ir litologinės 

sudėties (2 pav.). Arti žemės paviršiaus esančiuose gruntinio vandens sluoksniuose (< 5 m gylio), 

kuriuos sudaro smėlingi ir molingi dariniai (monitoringo gręžiniuose), Rn-222 tūrinis aktyvumas 

yra tik 8–9 Bq/l, žvirgždinguose vandeninguosiuose sluoksniuose jo aktyvumas siekia 18 Bq/l. 

Molingų darinių (priemoliai, priesmėliai) vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose 

5–10 m gylyje, tūrinis aktyvumas labai padidėja ir pasiekia vidutiniškai 26 Bq/l. Nedaug aktyvumas 

padidėja ir vandeninguosiuose sluoksniuose, sudarytuose iš žvirgždo ir gargždo. Tokiuose 

vandeninguosiuose sluoksniuose padidėjęs tūrinis aktyvumas būna iki 25 m gylio (18–21 Bq/l). 

Smėlinguose vandeninguosiuose sluoksniuose vidutinė radono koncentracija visuose gyliuose 

yra panaši – 6–10 Bq/l. 

Radono tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio litologinės sudėties 

teikiama 3 lentelėje ir 3 paveiksle. 

3 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio litologinės sudėties, Bq/l 

92 

Litologija 

Nustatyta Rn-222 tūrinio aktyvumo 

vertė, Bq/l 

Vidutinis Rn-222 tūrinis 

aktyvumas, Bq/l 

Plyšiuotos uolienos 6±1 – 25±4 14,0 

Priemolingi, priesmėlingi dariniai 7±1 – 30±5 16,4 

Smėlingi dariniai 2±0,4 – 34±5 9,5 

Žvirgždingi dariniai 9±1 – 31±5 19,6 

*Vidutinis (n – 81) 11,6 

* – neįskaičiuotas vienas matavimas – gipsingas vandeningasis sluoksnis (1 Bq/l) 

2 pav. Rn-222 tūrinio 

aktyvumo priklausomybė 

nuo vandeningojo sluoksnio 

slūgsojimo gylio ir litologinės 

sudėties 

Didžiausias Rn-222 tūrinis aktyvumas nustatytas priemolinguose geologiniuose dariniuose 

susikaupusiame vandenyje. Jame buvo nustatyta 20–29 Bq/l radono koncentracija. Priesmėlinguose 

vandeninguosiuose dariniuose radono koncentracija svyravo nuo 7 iki 30 Bq/l, o vidutinė buvo 

14 Bq/l. Požeminio vandens, besikaupiančio žvyringose nuogulose, radono tūrinis aktyvumas 

siekė 9–31 Bq/l, o vidutinė jo reikšmė – 19,6 Bq/l. 

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione įrengtuose monitoringo gręžiniuose, kuriuose vandeningieji 

sluoksniai yra 7,5–35 m gylyje, o vandenį kaupiančias uolienas sudaro dolomitai ir domeritai, 

išmatuotas radono tūrinis aktyvumas buvo 8–20 Bq/l. Vidutinis aktyvumas – 15,75 Bq/l (3 pav.). 

Išimtis – į gipso storymę įrengtas gręžinys, kurio vandens tūrinis aktyvumas siekė tik 1 Bq/l. 

Giliuose vandeninguosiuose sluoksniuose, kurie slūgso 100 metrų ir daugiau gylyje, o vandenį 

kaupiančias uolienas sudaro plyšiuota klintis, mergelis, opoka ir smiltainis, radono kiekis yra 

gerokai mažesnis. Išmatuotas tūrinis jo aktyvumas buvo 5–19 Bq/l, o vidutinis – 9 Bq/l. 

2010 metais požeminio vandens monitoringo metu radono tyrimai vandenyje buvo vykdyti tik 

gręžiniuose, įrengtuose į gėlo vandens požeminius sluoksnius. Mineralinio vandens tyrimai, kaip 

paminėta, buvo atlikti 1996–1998 (2004) metais Radiacinės saugos centro iniciatyva. Mineralinio 

vandens radono tūrinio aktyvumo tyrimo rezultatai teikiami 4 lentelėje.

4 lentelė. Radono tūrinis aktyvumas mineraliniame vandenyje 

(G. Morkūnas, L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009) 

3 pav. Rn-222 tūrinio 

aktyvumo priklausomybė 

nuo vandeningojo 

sluoksnio litologinės 

sudėties, Bq/l 

Pateiktas tyrimo rezultatų apibendrinimas, kartu su anksčiau Radiacinės saugos centro atliktais 

tyrimais leidžia daryti išvadą, kad geriamajam gėlam vandeniui tiekti naudojamas vanduo 

ir mineralinis vanduo, vartojamas gydymo ir gėrimo tikslams, nepasižymi padidėjusiu radono 

tūriniu aktyvumu, nes išmatuotos jo reikšmės yra keletą kartų mažesnės už teisės aktuose nurodytą 

leidžiamą tūrinį aktyvumą. Todėl gyventojai, vartodami tiek gręžinių, tiek mineralinį vandenį, 

gauna labai mažą apšvitą dėl radono geriamajame vandenyje – ji sudaro tik tūkstantąsias visos 

gyventojo gaunamos metinės apšvitos dalis. 

Gerokai didesnis tūrinis aktyvumas išmatuotas vandeninguosiuose sluoksniuose, sudarytuose 

iš molingų ir žvirgždingų nuogulų ir slūgsančiuose arti žemės paviršiaus. Todėl tokių nuogulų 

paplitimo rajonuose esančiuose gyvenamuosiuose namuose galima tikėtis ir didesnio radono 

tūrinio aktyvumo. Planuojami detalesni radono tyrimai tokių nuogulų paplitimo regionuose. 


. Morkūnas G., Pilkytė L., Ladygienė R., Gricienė B. Radonas ir gamtinė apšvita. – Vilnius: 

Kriventa, 2009. – 120 p. 

93 


VALSTYBINIO 


MONITORINGO 

GRĘŽINIUOSE

RETAI NUSTATOMI 

MIKROELEMENTAI 

LIETUVOS 

MINERALINIAME 

VANDENYJE 

RETAI NUSTATOMI MIKROELEMENTAI LIETUVOS 

MINERALINIAME VANDENYJE 

94 

V. Gregorauskienė, K. Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba 

Iš Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo: 

Mineralinis vanduo – vanduo, turintis įvairesnių mineralinių medžiagų negu įprastas geriamasis 

gėlas vanduo ir (arba) pasižymintis tam tikru fiziologiniu poveikiu. 

Iš Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo 

ir pateikimo į rinką reikalavimai“: 

Natūralus mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame 

vandens sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų 

šaltinių. Natūralų mineralinį vandenį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo vandens pagal 

jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudedamosios 

dalys, o kai kada ir tam tikras poveikis. 

Lietuvos teisės aktuose, o ir Europos Sąjungoje, mineralinis vanduo nuo geriamojo vandens 

skiriasi tuo, kad jis turi įvairesnių mineralinių medžiagų ir jį galima aiškiai atskirti nuo paprasto 

geriamojo vandens pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, 

mikroelementai ar kitos sudedamosios dalys. 

„EuroGeoSurveys“ Geochemijos ekspertų darbo grupė 2008 metais inicijavo projektą „Europos 

požeminio vandens geochemija“ (EGG), kurio tikslas – suformuoti Europos šalyse geriamojo 

požeminio mineralinio vandens cheminės sudėties duomenų bazę. Pagal galiojančius dokumentus 

(CODEX STAN 108-1981 „Codex Standard for Natural Mineral Water“, ES Tarybos direktyvas 

80/777/EEB ir 2003/40/EB), natūralus mineralinis vanduo, išpilstytas į butelius ir parduodamas 

kaip maisto produktas, turi būti toks, koks jis yra šaltinyje, t. y. požeminio vandens telkinyje, ir 

neturi būti papildomas jokiomis medžiagomis. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, buvo pasirinkta 

paprasta tyrimų metodika – atsitiktinėse parduotuvėse atsitiktine tvarka nupirkti 0,5 l fasuoto 

kiekvienoje šalyje oficialiai pripažinto mineralinio vandens „pavyzdžiai“ buvo siunčiami cheminei 

analizei į Vokietijos federalinio geomokslų ir gamtos išteklių instituto Neorganinės chemijos 

laboratoriją. Išanalizuoti 1785 mineralinio vandens mėginiai, atstovaujantys keturiasdešimties 

Europos šalių 1247 požeminio vandens gręžiniams, iš to skaičiaus 17 – lietuviško gazuoto ir 

natūralaus mineralinio bei geriamojo vandens pavyzdžių, dažniausiai fasuotų polietileninėje 

taroje. Mineralinio vandens ir viešai tiekiamo vandens cheminei sudėčiai palyginti buvo paimti ir 

išanalizuoti devyni geriamojo vandens pavyzdžiai, imti skirtinguose šalies miestuose iš „čiaupo“. 

Visuose vandens mėginiuose buvo nustatyta daugiau kaip 70 elementų, jų junginių ir kitų vandens 

kokybės parametrų. Analitinių tyrimų kokybės kontrolė užtikrinta naudojant standartinius ir 

tuščius vandens mėginius ir dubliuojant kas penkto ir kiekvieno anomalaus vandens pavyzdžio 

analizę, kol buvo pasiekta priimtina paklaida 2–12 procentų. 

Lietuvoje daugiausiai naudojame mažos (sausoji liekana < 500 mg/l) ir vidutinės mineralizacijos 

(sausoji liekana 500–1500 mg/l) sulfato, chloro ir kalcio bei natrio jonų daug turintį vandenį. Nemenka 

dalis natūralaus mineralinio vandens, išgaunamo Druskininkų ir Birštono mineralinio vandens telkiniuose, 

priskirtina daug mineralinių druskų turinčiam vandeniui, kuriame ištirpusių druskų kiekis 

2–4 g/l ir daugiau. Tokio vandens savitasis elektrinis laidis (SEL) viršija 2500 µS/cm (1 lentelė). 

Vokietijos federalinio geomokslų ir gamtos išteklių instituto Neorganinės chemijos laboratorijoje 

buvo ištirti devyni gazuoto ir aštuoni negazuoto mineralinio vandens pavyzdžiai. Gazuotas 

ir supilstytas į butelius mineralinis vanduo yra rūgštus, jo pH 4,8–5,4 (vidutinis – 5,19). Fasuoto 

natūralaus, negazuoto mineralinio vandens pH – 7,45–8,0 (1 lentelė).

1 lentelė. Projektą įgyvendinant tirto mineralinio vandens reakcija ir savitasis elektrinis laidis 

Prekybinis 

pavadinimas 

Paruošimo būdas pH SEL, µS/cm 

„Akvilė“ Natūralus 7,7 422 

„Akvilė“ Prisotintas CO2 5,2 422 

„Elite“ Natūralus 7,45 

„Hermis“ Natūralus 7,5 2060 

„Hermis“ Prisotintas CO2 5,4 2040 

„Neptūnas“ Natūralus 239 

„Neptūnas Unique“ Prisotintas CO2 5,4 620 

„Rasa“ Prisotintas CO2 4 0 

„Rasa“ Prisotintas CO2 5,1 4 00 

„Tichė“ Natūralus 7,8 1646 

„Tichė“ Prisotintas CO2 4,8 1632 

„Vytautas“ Prisotintas CO2 5,1 11560 

„Vytautas“ Natūralus 5,1 9600 

„Žaliagiris“ (stalo) Natūralus 7,8 427 

„Richy“ Prisotintas CO2 5,5 42 

„Kęstutis“ (stalo) Prisotintas CO2 5,25 416 

„Vishy Classique“ (stalo) Natūralus 7,7 390 

Europos Sąjungos direktyvose ir Lietuvos higienos normoje HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio 

vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, nustatančiuose natūralaus 

mineralinio vandens cheminės sudėties reikalavimus, yra reglamentuota tik 16 vandens sudedamųjų 

dalių koncentracija. Minėta, kad projekto metu buvo nustatyta per 70 elementų, jų junginių ir kitų 

vandens kokybės parametrų. Pažymėtina, kad tyrimo metu mineraliniame vandenyje nebuvo aptikta 

mikroelementų kiekio, viršijančio teisės aktuose nurodytos ribinės koncentracijos (6 priedas). 

Taikant koreliacinę analizę nustatyta tam tikra retai tiriamų mikroelementų koncentracijos 

priklausomybė nuo vandenyje ištirpusių druskų bendrojo kiekio (pav.). Stipriausiais koreliaciniais 

ryšiais (koeficientas > 0,8) pasižymi Hf, I (0,88), Br (0,99), Li (0,96), Sr (0,97), Te (0,98), V (0,83), Eu 

(0,88), Tl (0,85). Kiek silpnesnė vandens mineralizacijos ir Ag, B, Ba, Cs, Mo, Sm koncentracijos 

priklausomybė (koeficientas 0,7–0,8). Kitų mikroelementų priklausomybė nuo vandens mineralizacijos 

yra silpnesnė, o Be, Sb ir U priklausomybė nuo ištirpusių druskų kiekio nenustatyta 

(koeficientai -0,009 ir -0,2). 

Minėta, kad projekto metu buvo tiriami ir geriamojo vandens, paimto iš įvairių miestų viešojo 

vandens tiekimo sistemų („iš čiaupo“), pavyzdžiai. Vidutinės mineralinio ir geriamojo vandens 

mikroelementinės sudėties palyginimas teikiamas 2 lentelėje. 

2 lentelė. Medianinė mikroelementų koncentracija geriamajame ir mineraliniame vandenyje, µg/l 

Rodiklis 

Mineralinis 

vanduo 

Geriamasis 

vanduo 

(„iš čiaupo“) 

Rodiklis 

Mineralinis 

vanduo 

Geriamasis 

vanduo 


Sidabras, Ag 0,0015 0,001 Niobis, Nb 0,00176 0,00206 

Aliuminis, Al 3,02 0,336 Neodimis, Nd 0,00155 0,00109 

Arsenas, As 0,262 0,0937 Nikelis, Ni 0,23 0,404 

Boras, B 39 43,4 Švinas, Pb 0,112 0,0984 

Baris, Ba 31,6 48,9 Prazeodimis, Pr 0,000301 0,000221 

Berilis, Be 0,001 0,00232 Rubidis, Rb 3,44 1,43 

Bismutas, Bi 0,00104 0,000786 Stibis, Sb 0,293 0,0751 

95 



LIETUVOS 

MINERALINIAME 

VANDENYJE



LIETUVOS 

MINERALINIAME 

VANDENYJE 

2 lentelė. Medianinė mikroelementų koncentracija geriamajame ir mineraliniame vandenyje, µg/l (tęsinys) 

96 

Rodiklis 

Mineralinis 

vanduo 

Geriamasis 

vanduo 


Rodiklis 

Mineralinis 

vanduo 

Geriamasis 

vanduo 


Kadmis, Cd 0,00427 0,0164 Skandis, Sc 0,103 0,0898 

Ceris, Ce 0,00165 0,000814 Selenas, Se 0,0154 0,019 

Kobaltas, Co 0,072 0,0452 Samaris, Sm 0,000878 0,00118 

Chromas, Cr 0,0934 0,0888 Alavas, Sn 0,0257 0,00936 

Cezis, Cs 0,00781 0,00346 Stroncis, Sr/mg/l 0,867 0,27 

Varis, Cu 3,04 4,27 Tantalas, Ta 0,001 0,00198 

Dispozis, Dy 0,0012 0,000438 Terbis, Tb 0,000149 0,0000969 

Erbis, Er 0,000656 0,000475 Telūras, Te 0,0163 0,0132 

Europis, Eu 0,00201 0,00473 Toris, Th 0,000305 0,000548 

Geležis, Fe 9,48 6,1 Titanas, Ti 0,047 0,0521 

Galis, Ga 0,00344 0,964 Talis, Tl 0,00376 0,0024 

Gadolinis, Gd 0,00121 0,00144 Tulis, Tm 0,000144 0,0000973 

Germanis, Ge 0,0532 0,048 Uranas, U 0,0493 0,314 

Hafnis, Hf 0,000888 0,000902 Vanadis, V 0,213 0,111 

Holmis, Ho 0,00034 0,000186 Volframas, W 0,0292 0,0113 

Jodas, I 3,23 5,53 Itris, Y 0,00812 0,00398 

Lantanas, La 0,00157 0,00109 Iterbis, Yb 0,00063 0,000605 

Litis, Li 17,3 3,96 Cinkas, Zn 3,26 148 

Lutecis, Lu 0,000159 0,00015 Cirkonis, Zr 0,00986 0,0317 

Manganas, Mn, mg/l 0,022 2,18 Bromas, Br, mg/l 0,132 0,032 

Molibdenas, Mo 0,552 0,461 Fluoras, F, mg/l 0,223 0,234 

Iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad mineraliniame vandenyje kai kurių retai 

tiriamų mikroelementų koncentracija 2–5 kartus didesnė už randamą geriamajame vandenyje ir 

tai mažai priklauso nuo to, mineraliniame vandenyje yra daug ar mažai ištirpusių druskų. Tiesa, 

geriamajame vandenyje aptinkama didesnė metalų (Mn, Zn, Cd) bei galio (Ga) ir urano (U) koncentracija. 

Tačiau, manytume, tai yra dėl senų namų „čiaupo“ ir vandentiekio vamzdyno. 

Ši apžvalga teikiama remiantis tik nedidelės apimties tyrimo rezultatais, tačiau ir tai leidžia 

daryti išvadą, kad „natūralų mineralinį vandenį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo 

vandens pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai 

ar kitos sudedamosios dalys ...“

* – ribinė vertė; ** – Pasaulio sveikatos organizacija 

Pav. Mikroelementų koncentracijos priklausomybė nuo mineralinio vandens mineralizacijos 


. Geochemistry of European Bottled Water / Reimann C., Birke M. (eds.) – Stuttgart, Germany: 

Borntraeger Science Publishers, – 2010. – 268 p., 28 figures., 6 tables, 67 maps, 2 appendices + CD. 

97 



LIETUVOS 

MINERALINIAME 

VANDENYJE

EKOGEOLOGINIŲ 

TYRIMŲ 

APŽVALGA 

EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ APŽVALGA 

98 

R. Radienė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Pavienės, labiausiai užterštos ir požeminio vandens šaltiniams pavojingos teritorijos tiriamos ir 

vertinamos Lietuvoje jau apie du dešimtmečius, tačiau laikotarpį nuo 2000-ųjų ir ypač 2008 metus 

galima laikyti suaktyvėjimo etapu. Šiuo laikotarpiu buvo patobulinta Ūkio subjektų požeminio 

vandens monitoringo vykdymo tvarka (Valstybės žinios. 2003, Nr. 101-4578) bei sukurta potencialių 

teršimo vietų ekogeologinio tyrimo bei užterštų teritorijų tvarkymo teisinė bazė (Ekogeologinių 

tyrimų reglamentas (Valstybės žinios. 2008, Nr. 71-2759), Cheminėmis medžiagomis užterštų 

teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987)), pakeisti 

Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai LAND 9-2009 

(Valstybės žinios. 2009, Nr. 140-6174). Sustiprinus teisinę bazę, intensyviai kuriamos ūkio subjektų 

požeminio vandens monitoringo sistemos ir vykdomas monitoringas, atliekami potencialiai 

užterštų teritorijų ekogeologiniai tyrimai, potencialių taršos židinių inventorizacija, valymo ir 

taršos apribojimo darbai. 

Nuo 2008 metų, įsigaliojus naujai ekogeologinių tyrimų tvarkai, atlikti 409 preliminarūs ir 

detalūs ekogeologiniai tyrimai bei 18 teritorijų tvarkymo darbai (1 pav.). 

1 pav. Ekogeologiniai tyrimai 

2008–2010 metais 

2008-aisiais buvo atlikti 44 ekogeologiniai tyrimai – 36 preliminarūs tyrimai, keturi detalūs tyrimai 

ir keturių užterštų teritorijų tvarkymo darbai. Daugiausiai buvo atlikta preliminarių ekogeologinių 

tyrimų, nes tai pirmas žingsnis, siekiant išsiaiškinti, ar galbūt užteršta teritorija iš tikrųjų yra užteršta 

ir ar reikia imtis tolesnių žingsnių – vykdyti detaliuosius ekogeologinius tyrimus ar atlikti teritorijos 

tvarkymo darbus. Devyniose užterštose teritorijose atlikus preliminarius tyrimus buvo rekomenduota 

vykdyti detaliuosius tyrimus, trijų teritorijų, kuriose nustatyta akivaizdi tarša, rekomenduota atlikti 

papildomus tyrimus ir nedelsiant pradėti tvarkymo darbus. 

2009 metais ekogeologinių tyrimų apimtis, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo beveik keturis 

kartus. Šiuo laikotarpiu buvo atlikta 160 ekogeologinių tyrimų ir šešių teritorijų tvarkymo darbai. 

2010-aisiais atlikta 217 ekogeologinių tyrimų ir užterštų teritorijų tvarkymo darbų. Iš jų 180 

preliminarių ekogeologinių tyrimų, 29 detalūs ekogeologiniai tyrimai, du papildomi tyrimai ir 

šešių užterštų teritorijų tvarkymo darbai. Daugiausiai, kaip ir prieš tai buvusiais metais, atlikta 

preliminarių ekogeologinių tyrimų. Dauguma preliminarių ekogeologinių tyrimų – 100 objektų – 

LGT vykdomo projekto „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ metu atlikti preliminarūs ekogeologiniai 

tyrimai. Įgyvendinant šį projektą preliminarūs ekogeologiniai tyrimai atlikti išskirtinai 

valstybinėje žemėje esančiose teritorijose. Tai apleisti, seniai nutraukę savo veiklą bešeimininkiai 

objektai, kurie darko kraštovaizdį ir dauguma iš jų kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Atlikus 

šių preliminarių tyrimų vertinimą, daugiau nei 50 proc. teritorijų reikia atlikti detaliuosius 

ekogeologinius tyrimus, apie 20 proc. objektų – pašalinti avarinius statinius bei pavojingomis 

cheminėmis medžiagomis užterštas statybines liekanas.

Nemažai preliminarių ekogeologinių tyrimų atlikta ir uždaromuose sąvartynuose. 2010 metais 

32 preliminarūs ekogeologiniai tyrimai atlikti Vilniaus regiono uždarytuose sąvartynuose. 

Analizuojant galbūt užterštų objektų tyrimo ataskaitas matyti, kad dažniausiai tiriami objektai 

buvo naftos produktais užterštos teritorijos, pesticidų sandėliai ir sąvartynai. 

Kasmet, kaip ir turėtų būti dėl ekogeologinių tyrimų etapiškumo, akivaizdžiai padaugėja 

detaliųjų ekogeologinių tyrimų ir teritorijų valymo darbų. Pavyzdžiui, 2008 metais buvo atlikti tik 

keturi detalūs ekogeologiniai tyrimai, 2009 metais – 24, o 2010 metais – 29. 2009 metais vyravo pesticidais 

užterštų teritorijų, kurių penkiolika detaliai ištirta, o 2010 metais atliktų detaliųjų ekogeologinių 

tyrimų didžioji dalis – 17 tyrimų atlikta naftos angliavandeniliais užterštose teritorijose. Pagal 

detaliųjų ekogeologinių tyrimų vertinamąsias išvadas matyti, kad 80–85 proc. detaliai ištirtų teritorijų 

yra pavojingai užterštos ir jose reikia vykdyti grunto ir gruntinio vandens valymo darbus. 

2008–2010 metais atlikta šešiolikos užterštų teritorijų sutvarkymo darbai. Dažniausiai atliekant 

užterštų teritorijų tvarkymo darbus buvo šalinama grunto ir požeminio vandens tarša naftos produktais, 

antroje vietoje – grunto tarša pesticidais. Dažniausiai taikytas valymo metodas – užteršto grunto 

iškasimas, išvežimas į pavojingų atliekų saugojimo aikšteles ir švaraus grunto paskleidimas. 

Ekogeologinių tyrimų ir tvarkymo darbų ataskaitų duomenys artimiausioje ateityje bus perkelti 

į informacinę sistemą ir taps pasiekiami kiekvienam vartotojui. Šiems duomenims skelbti 

visuomenei paruoštas dinaminis žemėlapis „EKO tyrimai“. Jame numatyta teikti informaciją apie 

tirtas teritorijas ir objektus (teritorijos padėtis, plotas, ribos, objekto tipas, adresas), atlikto tyrimo 

duomenis (vykdytojas, užsakovas, laikotarpis), objekte esamus potencialius taršos židinius (tipas, 

preliminaraus pavojingumo aplinkai vertinimo rezultatai), objekte atliktus geocheminius ir hidrocheminius 

tyrimus bei galutines vertinamąsias išvadas apie teritorijos būklę bei reikiamas taikyti 

aplinkosaugos priemones. 

Visuomenei paruoštas dinaminis žemėlapis „EKO tyrimai“ bus pasiekiamas adresu http://www. 

lgt.lt/zemelap/ (2 pav.). 

2 pav. EKO tyrimų 

dinaminio žemėlapio 

fragmentas 

Lietuvos geologijos tarnybos Geologiniame fonde sukaupta informacija apie maždaug 500 galbūt 

užterštų, užterštų ar jau sutvarkytų teritorijų, kurių tyrimų duomenis planuojama perkelti į informacinę 

sistemą. Palyginti – Geologinės aplinkos taršos židinių posistemyje yra saugoma informacija apie 

daugiau negu 11 tūkst. potencialių taršos židinių (PTŽ) ir šis skaičius nėra galutinis (3 pav.). Kasmet į 

duomenų bazę įvedama apie 200–300 naujų objektų ir tik labai maža dalis iš jų – sutvarkytų teritorijų. 

Tikrai ne visose PTŽ teritorijose reikia atlikti tyrimus, tačiau, žiūrint į skaičius, aišku, kad ateityje 

informacijos apie užterštas teritorijas ir jų įtaką požeminio vandens kokybei daugės. 

99 


TYRIMŲ 

APŽVALGA


TYRIMŲ 

APŽVALGA 

00 

3 pav. Potencialūs taršos židiniai ir atlikti ekogeologiniai tyrimai 


. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo 

aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987). 

2. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio 

dokumento LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos 

reikalavimai“ patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2009, Nr. 140-6174). 

. Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl Ekogeologinių tyrimų reglamento patvirtinimo“ 

(Valstybės žinios. 2008, Nr. 71-2759). 

4. Kadūnas K., Radienė R. Užterštų teritorijų pavojingumo vertinimo metodika / Lietuvos geologijos 

tarnyba. – Vilnius, 2007. – 53 p. + CD: 6 pav. – (LGT fondas; Nr. 10608). 

. Radienė R., Kadūnas K. Užterštų teritorijų valymo metodų apžvalga / Lietuvos geologijos 

tarnyba. –Vilnius, 2009. – 61 p. + CD: 18 pav. – (LGT fondas; Nr. 12888). 

6. http://www.lgt.lt/zemelap Ekogeologinių rekomendacijų žemėlapis. 

7. http://www.lgt.lt/zemelap Potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai.

POŽEMINIO VANDENS TARŠA PATVARIAISIAIS ORGANINIAIS 

TERŠALAIS (POT) 

K. Kadūnas, R. Radienė, J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba 

Vykdydama Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, 2007 metais Lietuvos 

geologijos tarnyba valstybiniame požeminio vandens monitoringo tinkle atliko taršos pesticidais 

vertinimą. Balandžio–gegužės mėn. buvo paimta 11 mėginių pesticidų tyrimams. Mėginiai imti iš 

gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje ir soduose. Vandens mėginiuose analizuoti chloro organiniai 

pesticidai, iš jų ir patvarūs organiniai teršalai (POT), reglamentuojami Stokholmo konvencijos – DDT, 

aldrinas, dieldrinas, heptachloras, heksachlorbenzenas, endrinas. Visų tirtų POT koncentracija 

buvo mažesnė už jų aptikimo ribą (


TARŠA PATVARIAISIAIS 

ORGANINIAIS 

TERŠALAIS (POT) 

02 

1 pav. DDT koncentracija požeminiame vandenyje 

Heksachlorbenzenas (HCB). Aštuoniose vietovėse HCB koncentracija požeminiame vandenyje 

buvo žemesnė už 0,1 µg/l ir neviršijo leidžiamų koncentracijų (2 pav.). Požeminis vanduo buvo 

užterštas keturiose tirtose teritorijose, kuriose šio pesticido koncentracija siekė 0,98 – 2,6 – 12 µg/l 

ir viršijo ribinę vertę atitinkamai 1,96 – 5,2 – 24 kartus. ES standartas atskiram pesticidui septyniose 

teritorijose buvo viršytas 1,7–120 kartų. 

2 pav. HCB koncentracija požeminiame vandenyje 

Heksachlorcikloheksanas (HCH α, β, γ, δ, suma). Požeminiame vandenyje HCH buvo nustatyta 

30 tirtų teritorijų (3 pav.). Jo koncentracija daugeliu atvejų buvo nuo 0,011 iki 12 µg/l. Tačiau 

penkiose vietovėse nustatyta ekstremali koncentracija, siekusi 115–3368 µg/l. 

3 pav. HCH koncentracija požeminiame vandenyje

Aštuoniose buvusių pesticidų sandėlių teritorijose buvo viršyta Cheminėmis medžiagomis 

užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose nustatyta RV II, III ir IV jautrių 

taršai teritorijų grupėms. ES nustatytas standartas (0,1 µg/l) viršytas 22 teritorijose. 

Bendra informacija apie buvusių pesticidų saugojimo vietų aplinkoje tirtus patvarius organinius 

teršalus – pesticidus pateikiama lentelėje. 

Lentelė. Grunto ir požeminio vandens tarša POT – pesticidais 

POT 

Požeminis vanduo, % 

Aptikta Užteršta 

Aldrinas 8,5 8,5 

DDT 23,7 18,6 

Chlordanas 10,2 10,2 

Dieldrinas 8,5 8,5 

Endrinas 5,1 5,1 

HCB 25,4 11,9 

Heptachloras 10,2 10,2 

HCH 50,8 37,3 

Lentelėje paryškinti patvarūs organiniai teršalai, dažniausiai aptinkami buvusių pesticidų 

sandėlių teritorijų grunte ir požeminiame vandenyje. Ištirta tik menka dalis iš daugiau kaip 1300 

buvusių pesticidų saugojimo vietų. Informacija rodo, kad nors pesticidai ir buvo pašalinti iš buvusių 

sandėlių ir saugiai nukenksminti, bet aplinka dėl aprašytų pesticidų „ilgaamžiškumo“ joje neskiriant 

pakankamai dėmesio ir lėšų jai tvarkyti dar ilgai bus teršiama pesticidais ir ypač POT. 

Vykdytų tyrimų rezultatai ir šioje apžvalgoje pateikta taršos analizė leidžia daryti prielaidą, 

kad grunto ir (ar) požeminio vandens tarša, viršijanti teisės aktų nustatytą leidžiamą pesticidų 

koncentraciją, tikėtina 40–50 proc. dar neištirtų buvusių pesticidų sandėlių. 


. www.lgt.lt/index.php?page=96 Preliminarių ekogeologinių tyrimų vertinimas. 

0 


TARŠA PATVARIAISIAIS 

ORGANINIAIS 

TERŠALAIS (POT)


IŠKROVOS PASEKMIŲ 

IR HIDROGEOLOGINIŲ 

PAVOJŲ (RIZIKOS) 

VERTINIMAS 

POŽEMINIO VANDENS IŠKROVOS PASEKMIŲ IR 

HIDROGEOLOGINIŲ PAVOJŲ (RIZIKOS) VERTINIMAS 

04 

P. Putys, Lietuvos geologijos tarnyba 

Požeminio vandens sluoksniai, kaip ir dauguma gamtos reiškinių ar darinių, slepia savyje tiek 

naudingus žmonėms požeminio vandens išteklius, tiek hidrogeologinius pavojus, tam tikrą riziką. 

Iš šių pavojų pirmiausia paminėtina spūdinio vandens proveržio rizika, kai bandoma netinkamai 

eksploatuoti požeminį vandenį, savavališkai gręžiami gręžiniai, kuriami paviršinio vandens 

telkiniai ar šuliniai ir kt. Taip dažnai pažeidžiami vandensparos sluoksniai ar kitaip sutrikdoma 

hidrodinaminė požeminio vandens pusiausvyra plotuose, kur vyrauja didelis pjezometrinis spūdis 

ir tuo pat metu yra pakankamai gilūs upių slėniai, rininės įdubos su šlaitais, siekiančiais kelias 

dešimtis metrų. Ypač daug žalos gali padaryti požeminio vandens fontanavimas iš gręžinio, neizoliuoto 

apsauginiais vamzdžiais. Be tiesioginės srauto iš gręžinio lygio šuliniuose žalos, esama 

ir netiesioginės: vyksta sufozija, atsiranda įgriuvų, kartais šuliniuose keičiasi vandens lygis. 

1 pav. Strėvos ir Verknės baseinų geografinė padėtis 

Pastaraisiais metais nuskambėjo ne vienas atgarsio žiniasklaidoje sulaukęs faktas apie tokius 

požeminio vandens proveržius ir jų padarytus nuostolius. Nemažai šių įvykių susiję su Strėvos ir 

Verknės upių slėniais, dėl to būtent šių upių baseinų plotai ir buvo pasirinkti požeminio vandens 

iškrovos pasekmėms ir hidrogeologiniams pavojams vertinti (1 pav.). 

Siekiant įvertinti požeminio vandens proveržio riziką ir vykdytas šis projektas. Pagrindinis 

jo tikslas – apibrėžti požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos zonas Strėvos ir Verknės baseinų bei 

jų aplinkinių teritorijų plote, išsiaiškinti šią riziką formuojančius veiksnius; sudaryti atitinkamą darbo 

metodiką.

Šiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinta keletas uždavinių: 

• Apibūdintos nagrinėjamo ploto orografinės, geologinės ir hidrogeologinės sąlygos bei 

ištirtumas. 

• Sudarytas detalus žemės paviršiaus reljefo modelis. 

• Atrinkti korektiškai lokalizuoti geologiniai ir hidrogeologiniai gręžiniai. 

• Sudaryti Strėvos ir Verknės upių slėnių geologiniai ir hidrogeologiniai pjūviai 1:100 000 

masteliu pagal gręžinius, labiausiai artimus upės vagai. 

• Nustatytas spūdinio vandens sluoksnių hidrogeologinio ištirtumo gylis. 

• Apskaičiuotas maksimalus spūdinio vandens pjezometrinis lygis, sudarytas jungtinio 

pjezometrinio lygio paviršiaus žemėlapis. 

• Pagal paviršiaus reljefo modelį ir pjezometrinio lygio duomenis apskaičiuotas jungtinio 

pjezometrinio paviršiaus santykinis aukštis. 

Pagal šį ir kitus kriterijus išskirtos požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos zonos, 

sudarytas jų žemėlapis. 

Vykdant šį darbą, naudotasi seniau atlikto geologinio ir hidrogeologinio kartografavimo 

medžiaga, LGT duomenų bazės GEOLIS duomenimis (gręžinių aprašymai), požeminio vandens 

proveržio atvejų vertinimo protokolais ir analize. 

Tiriamojo objekto plotas išsidėstęs Pietryčių Lietuvos kvartero baseine. Pietryčių dalis – tai 

Smėlingosios pietryčių lygumos pabaseinis, pietvakariuose, palei Nemuną, driekiasi Nemuno 

vidurupio pabaseinis, šiaurės vakaruose – Nemuno ir Neries pabaseinis. 

Prisotintą požeminio vandens zoną formuoja: gruntinio vandens sluoksniai, kvartero tarpmoreniniai 

sluoksniai bei intramoreniniai lęšiai ir pokvartero (kreidos, permo, devono ir kt.) vandeningieji 

kompleksai. Vandeninguosius sluoksnius skiria glacialinių nuogulų ir kai kurių limnoglacialinių 

nuosėdų dalinės vandensparos. Kvartero storymės vandeningąjį kompleksą sudaro: Viršutinio 

Nemuno, Viršutinio Nemuno–Medininkų, Medininkų–Žemaitijos, Žemaitijos intramoreninių darinių, 

Žemaitijos–Dainavos, Dainavos intramoreninių darinių, Dainavos–Dzūkijos, Dzūkijos intramoreninių 

darinių ir Dzūkijos pomoreninis vandeningieji sluoksniai bei lęšiai. Labiausiai išplitę ir dažniausiai 

formuojantys požeminio vandens spūdį yra Medininkų–Žemaitijos ir Žemaitijos–Dainavos vandeningieji 

sluoksniai. Tai daugiausiai: žvirgždingas smėlis, smulkus, vidutinis ir įvairus smėlis. 

Taip pat aptinkami pokvartero vandeningieji kompleksai: apatinio paleogeno, kreidos, apatinio 

triaso, viršutinio permo, vidurinio devono ir kt. Šie kompleksai pasižymi dideliu pjezometriniu 

spūdžiu (apatinio triaso sluoksniuose jis vidutiniškai siekia 219 m). Požeminio vandens filtracija 

vyksta smėlyje, smiltainyje, opokoje, plyšiuotose klintyse. 

Požeminio vandens spūdis tiriamajame objekte pasižymi tam tikrais dėsningumais. Tiek pleistoceno, 

tiek pokvartero vandeningųjų sluoksnių vandens spūdis vidutiniškai didėja, didėjant jų 

kraigo gyliui. Kraigo aukščio ir pjezometrinio spūdžio koreliacija labai gera kvartero vandeningųjų 

sluoksnių – 0,86, o pokvartero sluoksnių nustatyta beveik tiesioginė, gamtoje retai pasitaikanti 

priklausomybė: r = 0,98. Tai susiję su aukščiau esančiomis mitybos zonomis, didesniu uolienų 

slėgiu dideliame gylyje, storomis mažai laidžiomis vandensparomis. Skirtingai nei kraigo gylis, 

vandeningųjų sluoksnių storis visiškai nesusijęs su pjezometriniu spūdžiu. Pokvartero kompleksų 

spūdis, palyginti su pleistoceno tarpmoreniniais sluoksniais, dažnai padidėja šuoliškai (vidutiniškai 

25 m kvartero ir 95 m pokvartero sluoksniuose). Daugeliu atvejų pokvartero sluoksnių pjezometrinis 

paviršius yra artimas žemės paviršiui (slūgso vidutiniškai 15–20 m gylyje). 

Objekto plote jungtinio pjezometrinio lygio absoliutusis aukštis labai kaitus. Aukščiausios 

jo reikšmės būna aukštumose, šiuo atveju kraštinių glacialinių darinių kalvynuose (ypač 

Aukštadvario). Čia jų reikšmės siekia iki 230 m absoliučiojo aukščio. Reljefo pažemėjimų link šis 

aukštis dėsningai žemėja. Žemiausios reikšmės aptinkamos Nemuno ir Neries (iki 35 m absoliučiojo 

aukščio Kauno mieste prie Nemuno), mažesnės – Strėvos ir Verknės slėniuose. Tokiu būdu pjezometrinis 

„reljefas“ atkartoja žemės paviršiaus reljefą, tik jo polinkis yra mažesnis, dėl to staigiuose 

reljefo pažemėjimuose (pvz., upių slėniuose) jis kartais viršija žemės paviršių. 

0 





VERTINIMAS





VERTINIMAS 

Pagrindinis požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos įvertinimo rezultatas yra rizikos 

zonų išskyrimas pagal keletą kriterijų. Pagal reikšmingumą jie yra tokie: 

• maksimalaus (jungtinio) pjezometrinio paviršiaus santykinis aukštis (žemės paviršiaus 

atžvilgiu); 

• teritorijos urbanizacijos laipsnis; 

• neigiamos reljefo formos (slėniai, duburiai), jų šlaitų statumas; 

• paleoįrėžiai ir palaidotieji slėniai; 

• mažas hidrogeologinio ištirtumo gylis. 

106 

2 pav. Maksimalios ir labai didelės požeminio vandens proveržio rizikos zonos 

Atsižvelgiant į nevienodą prieš tai pateiktų kriterijų reikšmę, skiriamos šešios rizikos zonos: 

• Maksimalios rizikos: apima apgyvendintas ir ūkinės veiklos sritis, kuriose prognozuojamas 

pjezometrinis lygis būtų aukščiau žemės paviršiaus. 

• Labai didelės rizikos: apima kitas (gamtines) sritis, kuriose prognozuojamas pjezometrinis 

lygis būtų aukščiau žemės paviršiaus. 

• Didelės rizikos: apima sritis, kuriose prognozuojamas pjezometrinis lygis būtų ne didesniame 

kaip 10 m gylyje. 

• Vidutinės rizikos: srityse, kuriose išskirtos gilios neigiamos reljefo formos, jeigu jos 

nepatenka į paminėtas zonas. 

• Mažos rizikos: paleoįrėžių, palaidotųjų slėnių ir mažo hidrogeologinio ištirtumo gylio (< 25 m) 

sritys, jeigu jos nepatenka į paminėtas zonas. 

• Minimalios rizikos: kitos tiriamojo objekto sritys, nepatenkančios į paminėtas zonas.

Pagal išskirtas rizikos zonas sudarytas požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapis. 

Maksimalios proveržio rizikos zona – sritys gyvenviečių ir kaimų, išsidėsčiusių Strėvos ir Verknės 

aukštupio bei vidurupio slėnyje – ypač Semeliškių ir Stakliškių seniūnijos, daugelis kaimo vietovių 

prie Neries ir Nemuno, dalis Birštono miesto, kai kurių ežerų: Vilkokšnio, Kalvių, Didžiulio 

apylinkės. Nedideliais ploteliais šių zonų yra ir daugelyje kitų vietų (2 pav.). 

Didelės rizikos zona. Išplitusi labiausiai, „šliejasi“ prie minėtų zonų ir plačiai nusidriekia prie 

Nemuno, Neries, Strėvos ir Verknės upių bei jų intakų. Taip pat išplitusi centre – šalia Kamainės 

ir Virkiaus upelių, pietinėje ir pietrytinėje dalyje – prie Didžiulio ežero, Merkio, Cirvijos ir 

Aluonos upių. Šiaurinėje pusėje – tai Pravienos ir Lomenos upelių baseinai, Žiežmaros aukštupio 

apylinkės. 

Vidutinės rizikos zona. „Išsibarsčiusi“ plačiai, tačiau sudaro nedidelius plotelius. Būna paprastai 

ten, kur aptinkami statūs šlaitai, gilesni slėniai, nepatenkantys į didesnės rizikos zonas. Dažnai 

„prisišlieja“ prie kitų zonų. 

Mažos rizikos zona. Išplitusi po visą plotą. Apima paleoįrėžių, palaidotų slėnių ir mažo hidrogeologinio 

ištirtumo ruožus. Paleoįrėžių sritys dažnai atkartoja dabartinių upių slėnius. Šias 

sritis paprastai dengia kitos – aukštesnės požeminio vandens proveržio rizikos zonos, bet yra ir 

išimčių. 

Bendra proveržio rizikos tendencija – ji didėja upių slėnių ir kitų reljefo pažemėjimų link ir 

atitinkamai mažėja link aukštumų. 

Proveržio rizikos laipsnio vertinimas ir skirstymas zonomis taikomas tik iki tam tikro gylio, 

tariant, kad didesnio gylio gręžybos darbai turės maksimalią vandens proveržio riziką, ir tokiu 

atveju bet kurioje rizikos zonoje turi būti imamasi didžiausių saugumo reikalavimų. Kadangi 

gręžinių ilgio vidurkis tiriamajame objekte yra 75 m, jį tikslinga laikyti maksimaliu rizikos vertinimo 

gyliu tiriamojo objekto plote. Jeigu hidrogeologinio ištirtumo gylis yra mažesnis nei 75 m, rizikos 

vertinimo gylį nulemia hidrogeologinio ištirtumo gylis. 

Pasirinktos trys požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo gylio ribos: 75 m riba (hidrogeologinis 

ištirtumas ne mažesnis kaip 75 m), 50 m riba (ištirtumo intervalas tarp 50 ir 75 m), 25 m 

riba (ištirtumo intervalas tarp 25 ir 50 m). Likusią tiriamojo objekto dalį sudaro mažesnio nei 25 m 

ištirtumo gylio sritys, kuriose sąlygiškai nustatyta 10 m rizikos vertinimo gylio riba. Pagal visas 

minėtas ribas sudarytas požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo gylio žemėlapis, kuris turėtų 

būti naudojamas lygia greta su požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapiu. 

Nustatytos rizikos zonos gali būti reikšmingos kaip orientacinė medžiaga gręžybos ir kasybos 

darbams ateityje. Didesniam požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo patikimumui 

reikia papildomų tyrimų – gręžimo upių slėnių ir ežerų dubaklonių srityse. Ypač tai aktualu 

šaltiniuotoms sritims ir įvykusių vandens proveržių apylinkėms. Tokie darbai turėtų būti vykdomi 

laikantis visų saugumo reikalavimų, t. y. privalu naudoti apsauginius vamzdžius, užvamzdinės 

ertmės izoliaciją ir kt. 

Tokio pobūdžio tyrimai turėtų būti taikomi toms sritims, kur tai aktualu, t. y. ten, kur didesnė 

hidrogeologinio pavojaus tikimybė. Šią tikimybę galima įvertinti susumavus keletą veiksnių: 

įvykusias avarijas, didelį požeminio vandens pjezometrinį spūdį, gilias neigiamas reljefo formas. 

Tačiau pageidautina, kad būtų atliktas tų sričių hidrogeologinis ištirtumas: pakankamas giliųjų 

gręžinių kiekis, hidrogeodinaminiu aspektu įvertinti vandeningieji sluoksniai. 


. Putys P. Požeminio vandens iškrovos pasekmių ir hidrogeologinių pavojų (rizikų) vertinimas / 

Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2010. – 30 p. + žml. + CD: 18 pav. + 6 graf. dok. – (LGT 

fondas; Nr. 14743). 

107 





VERTINIMAS

GĖLO VANDENS 

APYTAKOS 

ZONOS UOLIENŲ 


PARAMETRAI 

GĖLO VANDENS APYTAKOS ZONOS UOLIENŲ 

HIDROGEOLOGINIAI PARAMETRAI 

0 

R. Giedraitis, Lietuvos geologijos tarnyba 

Šalies gelmėse požeminio vandens aptinkama kristaliniame pamate ir virš jo slūgsančioje nuosėdinių 

uolienų storymėje, kurią sudaro kvartero, kainozojaus–mezozojaus, viršutinio ir vidurinio paleozojaus 

požeminio vandens hidrodinaminės sistemos. Projekto metu nagrinėti šių trijų hidrodinaminių sistemų 

vandeningųjų sluoksnių hidrogeologiniai parametrai. Hidrodinaminės sistemos jungia 10 plačiau 

naudojamų vandeningųjų sluoksnių, kuriuos sudaro smėlinės (įvairus smėlis, smiltainis – paleogeno 

(Pg), viršutinio–vidurinio devono Šventosios–Upninkų (D 3-2 šv-up), viršutinės–apatinės kreidos 

(K 2 cm+K ), vidurinės–apatinės juros (J 2 cl+J ) ir karbonatinės (kreida – viršutinės kreidos (K 2 ), (klintis 

– viršutinės juros (J ox), permo (P 2 ), (dolomitas, mergelis, kartais gipsas – viršutinės juros (J ox), 

viršutinio devono Žagarės (D žg), Stipinų (D st), Įstro–Tatulos (D įs-t), Kupiškio–Suosos (D kp-s) 

uolienos. Kadangi jos susiklostė skirtingu laiku ir skirtingomis gamtinėmis sąlygomis, hidrogeologiniai 

uolienų parametrai, lemiantys vandeningųjų sluoksnių naudojimo perspektyvas, yra skirtingi. 

Hidrogeologiniai parametrai – vandenį kaupiančių uolienų filtracijos, k m/d, vandens pratakumo, 

kM m 2 /d, pjezolaidumo a, m 2 /d ir tampriosios vandengrąžos, µ, koeficientai. Juos būtina žinoti 

planinės geofiltracijos uždaviniams spręsti – požeminio vandens ištekliams vandenvietėse vertinti, 

sanitarinės apsaugos zonų skaičiavimams, taršos plitimo galimybių analizei ir kitais atvejais. 

2009–2010 metais sukaupta ir įskaitmeninta informacija apie hidrogeologinius parametrus, 

nustatytus detalių hidrogeologinių tyrimų metu, ir iki šiolei rankraštinėse ataskaitose saugota Geologijos 

fonde. Pagal visų šalies teritorijoje esančių gręžinių išpumpavimo ir vandens statinio bei 

dinaminio vandens lygio matavimus, naudojant nuostovios filtracijos empirinę lygtį, apskaičiuotos 

vandens pratakumo koeficiento kM vertės. Skaičiuojant šiuo būdu gauta daugiausia informacijos 

apie visą šalies teritoriją ir apibūdinančios visus vandeninguosius sluoksnius, išskiriamus tiek 

aktyvios, tiek sulėtėjusios apykaitos zonose. Informacijos, gautos grafoanalitiniais, nuostovios 

filtracijos analitiniais ir empiriniu metodais, kiekio santykis yra 1 : 4 : 22. 

Įgyvendinant projektą atlikta sudarytų šių vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologinių 

parametrų masyvų statistinė analizė (1–3 lentelės) bei sudaryti vandens pratakumo koeficiento 

kM verčių pasiskirstymo vandeninguose sluoksniuose žemėlapiai rodo, kad jų vertės yra labai 

kaičios, o hidrogeologinių parametrų kaitos diapazonas yra platus. 

Šalies gelmėse požeminio vandens aptinkama kristaliniame pamate ir virš jo slūgsančioje 

nuosėdinių uolienų storymėje, kurią sudaro 13 geologinių periodų ar sistemų, suformuojančių 

kvartero, kainozojaus–mezozojaus, viršutinio ir vidurinio paleozojaus požeminio vandens hidrodinamines 

sistemas. 

Kvartero nuogulų hidrodinaminė sistema aptinkama visoje šalies teritorijoje. Ją sudaro gruntinis 

vandeningasis sluoksnis ir penki tarpmoreniniai sluoksniai ir tarpsluoksniai. Tarpmoreninis 

vanduo naudojamas labai plačiai. Todėl yra labai daug informacijos, apibūdinančios šios sistemos 

uolienų hidrogeologinius parametrus, jų filtracines savybes, kuri dėl riboto projektui skirto laiko 

detaliau nebuvo nagrinėta. 

Kainozojaus–mezozojaus hidrodinaminę sistemą sudaro paleogeno, kreidos, juros vandeningieji 

sluoksniai. Paleogeno nuogulos, įvairus smėlis ir smiltainis, dažnai glaukonitingas, aptinkamas 

vos 2000 km 2 plote, pietvakarių Lietuvoje. Vandens tiekimui jis naudojamas mažai. Kreidos 

vandeningasis sluoksnis (K 2 ) išplitęs maždaug 14 600 km 2 . Sluoksnį sudaro karbonatinės uolienos, 

iš kurių vyrauja kreida. Šio vandeningojo sluoksnio išplitimo plote yra 88 LGT įregistruotos 

vandenvietės. Viršutinės–apatinės kreidos vandeningasis sluoksnis apima 22 900 km 2 plotą. Jį 

sudaro smėlingi viršutinės kreidos cenomanio svitos ir apatinės kreidos dariniai. Sluoksnio plote yra 

143 LGT įregistruotos vandenvietės. Viršutinės juros vandeningojo sluoksnio plotas – 17 600 km 2 . 

Jį suklosto klintis, dolomitas, mergelis, oolitinis smiltainis. Sluoksnio plote yra septynios LGT

įregistruotos vandenvietės. Vidurinės–apatinės juros svitų nuogulas, išplitusias 23 600 km 2 plote, 

sudaro smiltainis ir dažnai smulkus smėlis. Vandeningajame sluoksnyje yra 25 vandenvietės. 

Šios hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai 

pateikiami 1 lentelėje. 

1 lentelė. Kainozojaus–mezozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų 

hidrogeologiniai parametrai 

Hidrodinaminė 

sistema 

Kz-Mz 

Vandeningasis 

sluoksnis 

Litologija 

E Įvairus smėlis 

K 2 

Kreida, kreidos 

mergelis, opoka 

K 2 cm+K Smėlis ir smiltainis 

J ox Smėlis ir smiltainis 

J 2 cl+J Smiltainis, dolomitas 

K, m/d kM, m 2 /d a, m 2 /d µ 

25%–75‰. 

max 

d.n.–d.n. 

11,8 

6,4–14,5 

26,0 

2,0–5,5 

10,1 

1,5–2,6 

3,2 

25%–75% 

max 

44–4 2 

599 

137–387 

906 

4– 02 

4 

– 

326 

1,67–3,3 31–71 

2 

25%–75% 

max 

d.n.–d.n. 

2,8*10 

1,7*10 –1,3*10 6 

1,1*10 7 

3,1*10 –3,5*10 6 

1,3*10 

25%–75% 

max 

d.n.–d.n. 

0,0057 

0,00024–0,00124 

0,0054 

0,00016–0,00084 

0,00453 

d.n. d.n. 

1,3*10 –7,1*10 

1,6*10 6 

0,000084–0,00034 

0,00419 

Viršutinio paleozojaus hidrodinaminė sistema apima viršutinio permo, viršutinio devono 

Žagarės ir Stipinų svitų vandeninguosius sluoksnius. Hidrodinaminės sistemos viršutinė 

(regioninė) vandenspara yra triaso molis, apatinė – praktiškai nevandeningos viršutinio devono 

Pamūšio svitos uolienos. Ryčiau Šiaulių sistemos sluoksniai atsiduria po kvartero danga. Permo 

vandeningasis sluoksnis plyti 36 600 km 2 plote. Jį sudaro plyšiuota ir kaverninga klintis, kurioje 

esantis vanduo išgaunamas 209 vandenvietėse. 

Devono Žagarės svitos vandeningasis sluoksnis (D žg) aptinkamas maždaug 6600 km 2 plote. Jį suklosto 

kaverningas dolomitas. Požeminis vanduo iš šio sluoksnio išgaunamas 45 vandenvietėse. 

Viršutinio devono Stipinų vandeningojo sluoksnio, kurį sudaro kaverningas dolomitas, 

plotas – 17 500 km 2 . Gėlas vanduo išgaunamas rytinėje jo dalyje, kur yra 78 LGT įregistruotos 

vandenvietės. Šios hidrodinaminės sistemos pagrindiniai vandeningųjų sluoksnių hidrogeologiniai 

parametrai pateikiami 2 lentelėje. 

2 lentelė. Viršutinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų 



sistema 

Pz 

Vandeningasis 

sluoksnis 

Litologija 

P Klintis 

K, m/d kM, m 2 /d a, m 2 /d µ 

25 %–75 % 

max 

9,02–22,72 

60,0 

D žg Dolomitas d.n 

D st Dolomitas 

14,1–72,00 

93,2 

25 %–75 % 

max 

26–248 

0 0 

51– 186 

24 

92–452 

1923 

25 %–75 % 

max 

1,41*10 –2,9*10 6 

6,9*10 

3,8*10 –6*10 6 

2,25*10 2 

7,2*10 –1,5*10 7 

1*10 

25 %–75 % 

max 

0,000198–0,0022 

0,0069 

0,00009–0,00072 

0,0062 

0,000046–0,00047 

0,00635 

109 

GĖLO VANDENS 

APYTAKOS 



PARAMETRAI

GĖLO VANDENS 

APYTAKOS 



PARAMETRAI 

Vidurinio paleozojaus hidrodinaminę sistemą sudaro Įstro–Tatulos (D įs-t), Kupiškio–Suosos 

(D kp-s), viršutinio devono Šventosios–vidurinio devono Upninkų (D 3-2 šv-up) vandeningieji 

sluoksniai. Jos viršutinė vandenspara yra silpnai laidūs ir nelaidūs viršutinio devono Pamūšio, 

o apatinė – vidurinio devono Narvos svitos molio ir mergelio storymė, sudaranti regioninę 

vandensparą. Viršutinio Devono Įstro–Tatulos nuogulos plyti maždaug 26 600 km 2 plote. Joms 

atstovauja poringas-kaverningas dolomitas, gipsas, molingas mergelis. Vandeningasis sluoksnis 

naudojamas menkai, jame yra tik 5 vandenvietės, kuriose išgaunamas šio vandeningojo sluoksnio 

vanduo. Kupiškio–Suosos vandeningasis sluoksnis išplitęs maždaug 31 000 km 2 plote. Jį sudaro 

dolomitas, kuris vandens tiekimui 42 vandenvietėse naudojamas sluoksnio rytinėje dalyje. 

Didžiausią, beveik 46 500 km 2 , plotą apima viršutinio–vidurinio devono Šventosios–Upninkų 

vandeningasis kompleksas, kurį suklosto terigeninės margos sudėties nuogulos – smėlis, silpnai 

sucementuotas smiltainis, su mažai laidaus vandeniui molio ir mergelio tarpsluoksniais. Šventosios– 

Upninkų vandeningojo komplekso naudojamoje dalyje yra 333 LGT įregistruotos vandenvietės. 

Vidurinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos pagrindinių vandeningųjų sluoksnių hidrogeologiniai 

parametrai pateikiami 3 lentelėje. 

3 lentelė. Vidurinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų 



sistema 

0 

Pz 2 

Vandeningasis 

sluoksnis 

D įs-t 

Litologija 

Dolomitas, 

mergelis, gipsas 

D kp-s Dolomitas 

D šv-up 

Smėlis, 

smiltainis 

K, m/d kM, m 2 /d a, m 2 /d µ 

25 %–75 % 

max 

6,53–33,5 

113,4 

3,01–11,87 

32,46 

10,0–14,2 

31,58 

25 %–75 % 

max 

40–2 2 

0 

4– 0 

0 

4 –20 

1195 

25 %–75 %. 

max 

d.n. 

3,2*10 

1,7*10 –2,5*10 6 

2,00*10 

1,1*10 6 –9,3*10 6 

2,6*10 22 

25 %–75 % 

max 

d.n. 

0,00124 

0,00011–0,00041 

0,00056 

0,00013–0,00043 

0,00458 

Atlikta hidrogeologinių parametrų analizė rodo, kad jų vertės yra labai kaičios, kaitos diapazonas 

dažniausiai yra platus. Paprastai hidrogeologinių parametrų verčių imtyse reikšmės, 

mažesnės už medianą, yra susitelkusios siauresniuose kaitos diapazonuose nei reikšmės, didesnės 

už medianines. Tai leidžia teigti, kad visų vandeningųjų sluoksnių išplitimo plotuose vyrauja 

filtracinių parametrų vertės, mažesnės už jų imčių medianines vertes. Kuo filtracinių parametrų 

vertės didesnės, tuo retesni ir smulkesni plotai, kuriuose tokios filtracinių parametrų vertės yra nustatytos. 

Matyt, didesnės filtracinių parametrų vertės susijusios su daugmaž išskirtinėmis zonomis, 

kuriose vandeningųjų sluoksnių uolienos yra poringesnės, kaverningesnės ar užkarstėjusios. 


. Giedraitis R. (proj. vad.). Gėlo vandens apytakos zonos uolienų hidrogeologinių parametrų 

vertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2010. – 81 p. + 1 apl. + CD: 24 pav. + 10 graf. 

dok. – (LGT fondas; Nr. 14546).

PRIEDAI 

111 

1 priedas

1 priedas 

valstybinio PoŽeminio vandens monitoringo Postai 

112 

stebėjimai 

stebėjimų 

pradžia 

stebėjimo 

gręžiniai 

vandeningojo sluoksnio 

uolienų litologija ir 

indeksas 

Posto 

aplinka 

Upės 

baseinas 

geomorfologinis rajonas ir 

jo apibūdinimas 

savivaldybė 

Posto 

pavadinimas 

lygio kokybės 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

viršutinio–vidurinio devono (d 3-2 ) požeminio vandens baseinas 

Vakarų Aukštaičių 

Alanta Molėtų raj. plynaukštė. Kalvotas more- Šventoji Dirbama žemė Priemolis (fIII) 463 1977 d 

ninis plato 

Anykščiai Anykščių raj. Utenos aukštuma Šventoji Vandenvietė D up-šv 22 592 2001 ch 

2–3 

Gipsas (D 3 tt) 35 994 2005 dt 

Šalia 

meteorologinės 

aikštelės 

Mūša 

Mūšos–Nemunėlio lyguma, 

Dugninės morenos lyguma 

Biržai Biržų raj. 

27 732 1965 ch 

Priemolis, priesmėlis 

(gIII) 

Dirbama žemė 

Nevėžis 

(Šušvė) 

Rytų Žemaičių plynaukštė. 

Moreninė lyguma 

Digraičiai Kėdainių raj. 

Smėlis (lgIII) 35 988 2005 dt 

Šalia 


aikštelės 

Nevėžis 

Nevėžio lyguma. Dugninės 

morenos lyguma 

Dotnuva Kėdainių raj. 

Vandenvietė D 2–3 up-šv 19 196 2004 ch 

Gyvenvietė Smėlis (fIII) 35 951 1958, 2005 d 

Sartų ež. 


plynaukštė 

Dusetos Zarasų raj. 

Vandenvietė D 2–3 up-šv 19 230 2001 

D 3 šv 837 1980 d 

D 3 s-kp 838 1980 ch 

Iciūnai Pasvalio raj. Žemgalės lyguma Mūša Dirbama žemė 

D 3 įs 840 1980 ch 

Gipsas (D 3 tt) 35 996 2005 d 

ch 

Smėlis (agII–III) 2276 

1985 

Smėlis (agIII) 2278 ch 

Virinta Dirbama žemė 

Aukštaičių aukštuma. 

Vidutiniškai kalvotas 

limnoglacialinių darinių 

reljefas 

Kaniūkai Molėtų raj.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

D kp 214 1979 d 

3 

D tt 216 1979 ch 

3 

Mūšos–Nemunėlio lyguma. 

Pieva, dirbama gIII+ D +D tt 218 1986 ch 

3 3 

Karajimiškis Biržų raj. 

Mūša 


žemė 

220 1986 d 

D šv 27 733 1976 d 

3 

Gipsas (D tt) 35 995 2005 d 

3 

Dirbama žemė Smėlis (gtIII) 35 993 2005 d 

Mūša– 

Lielupė 

(Lėvuo) 


plynaukštės gūbriai 

Kinderiai Kupiškio raj. 

ag III 400 1980 ch 

D up-šv 433 1980 ch 

2–3 


agIII–II 434 1980 ch 

Kurkliai Anykščių raj. plynaukštė. Virintos slėnio Virinta Dirbama žemė 

šlaitas 

agIII–II 437 1980 ch 

Stambiagrūdis smėlis, 

35 950 2005 d 

žvyras (aIV) 

Kriukai Joniškio raj. Žemgalės lyguma Lielupė Vandenvietė D šv 22 294 2001 ch 

3 

Kupiškis Kupiškio raj. Mūšos–Nemunėlio lyguma Mūša Vandenvietė D up-šv 17 818 2001 ch 

2–3 


62 

ch 

(gIII) 

Nevėžio lyguma. Dugninės 

Lančiūnava Kėdainių raj. Nevėžis Dirbama žemė 

ag III 63 1965 

ch 

morenos lyguma 

ag III–II 64 ch 

agIII+D įs 73 ch 

3 

Marionava Ignalinos raj. Aukštaičių aukštuma Dauguva Pieva Priesmėlis (lgIII) 35 955 2005 d 

Molėtai Molėtų raj. Molėtų aukštuma Šventoji Vandenvietė D 2–3 up-šv 27 351 2001 ch 

Pasvalio limnoglacialinė 

Naradava Pasvalio raj. 

Mūša Sodai gIII 26 575 2007 ch 

lyguma 

Naujamiestis Panevėžio raj. Smilgių moreninė lyguma Nevėžis Vandenvietė agIII+D 17 591 2001 ch 

3 

Biržų raj. Žemgalės lyguma Nemunėlis Vandenvietė D 2–3 up-šv 21 885 2001 ch 

Nemunėlio 

Radviliškis 

113 

1 priedas

1 priedas 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

114 

Šventoji Vandenvietė D 2–3 up-šv 11 908 2001 ch 


plynaukštė 

Obeliai Rokiškio raj. 

D tt 16 

ch 

3 

D šv 1851 ch 

3 

D šv 1852 1969 

ch 

3 

Oreliai Panevėžio raj. Upytės moreninė lyguma Nevėžis Dirbama žemė 

D 2 up 1853 ch 

D 3 kp 1854 ch 

Pandėlys Rokiškio raj. Mūšos–Nemunėlio lyguma Nemunėlis Vandenvietė D 2–3 up-šv 12 641 2001 ch 

Priesmėlis (lgIII) 35 992 2005 dt 

Šalia 


aikštelės 

4597 2004 ch 

Panevėžys Panevėžio raj. Nevėžio lyguma Nevėžis 

13 267/ 

Vandenvietė D 3–2 šv-up 

1995 ch 

14 763 

Pasvalys Pasvalio raj. Mūšos–Nemunėlio lyguma Mūša Vandenvietė D up-šv 12 209 2001 ch 

2–3 

agIII+D 16 717 

ch 

3 

Ramygala Panevėžio raj. Nevėžio lyguma Nevėžis Vandenvietė 

2001 

35 573 ch 

35 965 2005 dt 

Įvairiagrūdis smėlis 

(lgIII) 

Šalia 


aikštelės 

Ukmergė Ukmergės raj. Nevėžio lyguma Šventoji 

35 953 

d 

1976 

19 269 ch 

Šventoji Miškas Smėlis (agIII) 

Aukštaičių aukštuma. Vandenskyros 

šlaitas 

Šventas Zarasų raj. 

Šventoji Vandenvietė D 2-3 up-šv 12 980 2001 ch 


plynaukštė 

Taujėnai Ukmergės raj. 

Priesmėlis (gtIII) 35 952 2005 d 

aIV 277 1984 ch 

agIII 487 

ch 

1970 

D šv 14 011 ch 

3 

Trinkuškės Zarasų raj. Aukštaičių aukštuma Šventoji Dirbama žemė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Šventoji Vandenvietė D 2–3 up-šv 14 241 2001 ch 


plynaukštė 

Kaliekiai Utenos raj. 

Miestelis Smėlis (lgIII) 35 949 2005 ch 

Šventoji, 

Vyžuona 


plynaukštė 

Vyžuonos Utenos raj. 

Dimitriškės Zarasų raj. Zarasų aukštuma Dauguva Vandenvietė D 2–3 up-šv 15 294 2001 ch 

viršutinio devono stipinų (d 3 st) požeminio vandens baseinas 

14 485/ 

Kelmė Kelmės raj. Rytų Žemaičių plynaukštė Dauguva Vandenvietė P –D 2001 ch 

2 3 

24 722 


Smėlis(ftIII) 35 948 2005 d 

Kojeliai Raseinių raj. Fliuvioglacialinių kraštinių Dubysa Dirbama žemė 

darinių reljefas 

ag III 336 1966 ch 

Smėlis (aIV) 35 986 2005 d 

Šalia vandens 

matavimo stoties 

Lyduvėnai Kelmės raj. Rytų Žemaičių plynaukštė Dubysa 

Mūšos Nemunėlio lyguma Mūša Vandenvietė D 3 šv 4317 2001 ch 

Pakruojo raj. 

sav. 

Pakruojis 

35 947 1982 d 

Smėlis, priesmėlis (fIII, 

gIII) 


Dubysa 

(Miltytis) 


Fliuvioglacialinė lyguma 

Palapišiai Raseinių raj. 

Smėlis (ftIII) 35 978 2005 dt 

Vandenvietės 

teritorija 

Radviliškis Radviliškio raj. Rytų Žemaičių plynaukštė Mūša 

Radviliškis II Radviliškio raj. Rytų Žemaičių plynaukštė Mūša Vandenvietė D 3 st 3146 2001 ch 

Priemolis (gtIII) 35 987 2005 d 

Šalia 


aikštelės 

Jūra 

(Šešuvis) 

Raseiniai Raseinių raj. Rytų Žemaičių plynaukštė 

16 200/ 

2001 ch 

Vandenvietė aIV+agIII–II 

16 201 

Šeduva Radviliškio raj. Rytų Žemaičių plynaukštė Mūša Vandenvietė D 3 st 17 301 2001 ch 

Tytuvėnai Kelmės raj. Rytų Žemaičių plynaukštė Dubysa Vandenvietė D3st 17 276 2001 ch 

Permo–viršutinio devono (P 2 –d 3 ) požeminio vandens baseinas 

Priesmėlis (lgIII) 35 982 2005 dt 



Venta 

(Aunuva) 

Šiaurryčių Žemaičių 

plynaukštė 

Aunuvėnai Kelmės raj. 

115 

1 priedas

1 priedas 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

116 

25 388 1998 ch 


Dirbama žemė Priesmėlis (gIII) 

Venta (Virduva) 

Ventos vidurupio lyguma, 

Moreninė lyguma 

Daubariai Mažeikių raj. 

Grūzdžiai Šiaulių raj. Vandenvietė P 2 4803 2002 ch 

Kyburiai Joniškio raj. Žemgalės lyguma Mūša Dirbama žemė Smėlis (aIII) 35 979 2005 d 

Kretinga Kretingos raj. Ventos vidurupio lyguma Mūša Vandenvietė P 2 11 362 2001 ch 

Smėlis (aIV 35 980 2005 d 



Leckava Mažeikių raj. Ventos vidurupio lyguma Venta 

4644/ 2001 

ch 

Mažeikiai I Mažeikių raj. Ventos vidurupio lyguma Venta Vandenvietė D 3 žg 

9035 

Vandenvietės 

bokšto apsauginė Priesmėlis (fIII) 35 981 2005 dt 

zona 

Vandenvietė 14 763 ch 

Papilė Akmenės raj. Ventos vidurupio lyguma Venta 

Vakarų Žemaičių lyguma. 

Pryšmančiai Kretingos raj. 

Ranžė Parkas Priemolis (gtIII) 35 941 1965, 2005 d 


Salantai Kretingos raj. Vakarų Žemaičių plynaukštė Minija Vandenvietė P 12 561 2001 ch 

2 

Skuodas Skuodo raj. Vakarų Žemaičių plynaukštė Bartuva Vandenvietė D 3 žg 8495 2001 ch 

Šventoji Palangos raj. Baltijos jūros pakrantė Šventoji Vandenvietė D 3 žg 8594 2001 ch 

Siraičiai Telšių raj. Vidurio Žemaičių aukštuma Venta Vandenvietė P 2 +D 3 žg 7145 2001 ch 

Kungiai Telšių raj. Vidurio Žemaičių aukštuma Venta Vandenvietė agIII 12 509 2001 ch 

Užventis Kelmės raj. Vidurio Žemaičių aukštuma Venta Vandenvietė P 2 15 074 2001 ch 

Varniai Telšių raj. Vidurio Žemaičių aukštuma Venta Vandenvietė P 2 21 431 2001 ch 

d 

203 

204 1966 

ch 

Virvytė Dirbama žemė lgIII 

Vidurio Žemaičių aukštuma. 

Limnoglacialinė lyguma 

Vertininkai Telšių raj. 

205 ch 

35 946 2005 ch

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Žagarė Joniškio raj. Žemgalės lyguma Lielupė Vandenvietė D 3 žg 22 274 2001 ch 

viršutinės–apatinės kreidos (K 2 –K 1 ) požeminio vandens baseinas 

Vandenvietė J 3 11 294 2001 ch 

Priekrantės 

vandenys 

Klaipėdos raj. Vakarų Žemaičių lyguma 

Gargždai 

(Laugalių) 

Gižų Vilkaviškio raj. Užnemunės lyguma Šešupė Vandenvietė K 144 2001 ch 

2 

289 

d 

Nemuno žemupio lyguma. 

Išdagai Šakių raj. 

Šešupė Dirbama žemė Priemolis (lgIII) 290 1967 

ch 


291 ch 

162 1962 ch 

178 dt 

Eolinis jūrinis smėlis 

(mIV) 

Miestelis 

18 597 ch 

Kuršių 

marios, Baltijos 

jūra 

Kuršių marių duburys. 

Kopos 

Juodkrantė Klaipėdos raj. 

Vandenvietė vIV–mIV 22 617 1995 ch 

5481/ 

1994 ch 

Kalvarijos Kalvarijų Kalvarijos plynaukštė Šešupė Vandenvietė K 2 

2481 

Gyvenvietė Priesmėlis (mIV) 283 1965 d 

Kuršių 

marios 


Jūrinė terasa, senos Baltijos 

transgresinė lyguma 

Kintai Šilutės raj. 

Vandenvietė K 2 603 2001 ch 

Šalia meteorologi- 

Priesmėlis (gIII) 35 977 2005 dt 

jos aikštelės 

Miestas Priemolis (lgIII) 294 (1) 1961 ch 

Kybartai Kybartų raj. Nemuno žemupio lyguma Šešupė 

Šešupė 

Vilkaviškio raj. 

Vandenvietė K 2 2384 2002 ch 



Kudirkos 

Naumiestis 

Lauksargiai Tauragės raj. Vakarų Žemaičių lyguma Jūra Vandenvietė K 2 5897 2001 ch 

Marijampolė Marijampolės Užnemunės lyguma Šešupė Vandenvietė K 2 16 007 1995 ch 

18 590 1977 d 

25 355 1977 ch 


(gIII, agIII–II, agII–I, K ) 2 

Dirbama žemė, 

pieva 

Veiviržas 



Mikužiai Klaipėdos raj. 

25 357 1977 ch 

117 

1 priedas

1 priedas 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

118 

25 358 1977 ch 

25 365 1977 d 

25 366 1977 d 


(gIII, agIII–II, agII–I, K ) 2 


pieva 

Veiviržas 



Mikužiai Klaipėdos raj. 

35 937 2004 ch 

35 938 2004 d 

Miestelis Smėlis (mIV) 36 002 2005 d 

Kuršių 

marios, 

Baltijos jūra 


Kuršių nerija 

Nida Klaipėdos raj. 

Smėlis (fIII) 299 d 

K 2 4410 1956 ch 


Gėgė 



Pagėgiai Pagėgių 

35 944 ch 

Vandenvietė Kreida (K 2 ) 20 302 2001 ch 

ch 

286 

2005 

35 942 d 

Krokų lanka Užliejamos pievos Sapropelis (lIV) 


Deltos lyguma 

Rūgaliai Šilutės raj. 

Luoba Dirbama žemė Smelis 296 1998 ch 


Fliuvioglacialinių kraštinių 

darinių šlaitas 

Rušupiai Skuodo raj. 

282 1995 ch 

Smėlis (lgIII) 

Pieva, dirbama 

žemė 

Saugai Šilutės raj. Vakarų Žemaičių lyguma Minija 

35 943 2005 ch 

16 932/ 

2001 ch 

Vandenvietė agIII–II 

Nemuno 

mažieji 

intakai 

Smalininkai Jurbarko raj. Užnemunės lyguma 

16 966 

Vandenvietė K 1–2 18 292 2001 ch 

Nemuno 

mažieji 

intakai 

Stakiai Jurbarko raj. Karšuvos lyguma 

20 019 

ch 

2001 

K 21 749 ch 

1 

K 1–2 

Šakiai Šakių raj. Užnemunės lyguma Šešupė Vandenvietė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Nemuno 

Šilutė Šilutės Vakarų Žemaičių lyguma mažieji Vandenvietė K 22 564 2000 ch 

1 

intakai 

Švėkšna Šilutės Vakarų Žemaičių lyguma Minija Vandenvietė K 10 954 2001 ch 

1–2 

25 390 

ch 

1997 

25 391 ch 

Mituva Dirbama žemė Priemolis (gIII, agIII) 



Vertimai Jurbarko raj. 

Priesmėlis (gIII) 35 984 2005 dt 

Šalia meteorologijos 

aikštelės 

Vėžaičiai Klaipėdos raj. Vakarų Žemaičių lyguma Minija 

4575/ 

ch 

2001 

5524 ch 

Vilkaviškis Vilkaviškio Užnemunės lyguma Šešupė Vandenvietė K 2 

281 

ch 

1956 

300 ch 

Minija Dirbama žemė Priemolis, smėlis (lgIII) 



Vilkmedžiai Klaipėdos raj. 

35 940 

d 

2004 

35 939 ch 

Pietryčių lietuvos kvartero požeminio vandens baseinas 

Vandenvietė agI 11 018 2001 ch 

Nemuno 

mažieji 

intakai 

Alytaus raj Daugų aukštuma 

Alytaus 

(Strielčių) 

Lazdijų raj. Alytaus aukštuma Šešupe Vandenvietė agIII 381 2007 ch 

Aštriosios 

Kiršnos 

Vandenvietė agIII–II 8834 2001 ch 

Nemuno 

mažieji 

intakai 

Aukštadvario Trakų raj. Aukštadvario aukštuma 

Eolinis jūrinis smėlis 

25 382 

ch 

(mIV) 

agIII–II 25 383 

1995 - 

ch 

Aukštakalnis Lazdijų raj. Sūduvos aukštuma Baltoji Ančia Pieva 

agIII 25 384 ch 

Priesmėlis (gtIII) 35 975 2005 d 

119 

1 priedas

1 priedas 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

120 

Nemunas Miškas Smėlis, žvyras (aIII) 35 998 2005 d 

Nemuno žemupio 

plynaukštė. Pakraštinių 

Birštonas Birštono raj. 

ledyninių darinių reljefas 

Dysna Pieva Priemolis (lgIII) 25 367 1997 d 

Dysnos lyguma. Pakraštinių 

ledyninių darinių reljefas 

Bobėnai Ignalinos raj. 

Smėlis (aIV) 36 004 2005 dt 



Buivydžiai Vilniaus raj. Šiaurryčių lyguma, slėnis Neris 

Didžiasalis Ignalinos raj. Dysnos lyguma Dauguva Vandenvietė agIII 10 679 2001 ch 

K 2 13 700 2001 ch 

fIII 27 141 

ch 

2004 

fIII 27 142 ch 

Vandenvietė 

Nemuno 

mažieji 

intakai 

Druskininkai II Druskininkų Dainavos lyguma 

agIII 13 235 

ch 

2001 

agI 19 250 ch 

agIII 25 389 

ch 

Vandenvietė 

agIII 25 398 1989 

ch 


Dysnos ež. 


Vidutiniškai kalvotas 

gūbriuotas daubuotas 

pakraštinių darinių reljefas 

Dūkštas Ignalinos raj. 

gIII 25 399 ch 

35 954 2004 dt 

Smėlis, priesmėlis 

(lgIII) 


aikštelės, 

pieva 

22 575 

ch 

1998 

25 386 ch 

Dusia Lazdijų raj. Sūduvos aukštuma Šešupė Pieva Smėlis (fII) 

Eišiškės Šalčininkų raj. Lydos plynaukštė Merkys Vandenvietė agI 9145 2001 ch 


Nemuno 

mažieji 

intakai 

Elektrėnai Elektrėnų Neries žemupio plynaukštė 

Miškas Smėlis (aIII) 35 974 1985 d 

2370 

ch 

1998 

15 969 ch 

Merkys 

(Ūla–Pelesa) 

Gribašė Varėnos raj. Pietryčių lyguma 

Vandenvietė fgIII

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Vandenvietė agIII 26 063 2001 ch 

Nemuno 

mažieji 

intakai 

Nemuno vidurupio 

plynaukštė 

Jieznas Prienų raj. 

Jurgežeriai Kalvarijų Kalvarijos plynaukštė Šešupė Vandenvietė agIII–II 12 384 1994 ch 

374 1979 ch 

Jurgionys Trakų raj. Dzūkų aukštuma Merkys Miškas Smėlis (fIII) 


Jusiai Švenčionių raj. Šiaurryčių lyguma Žeimena Pamiškė Smėlis (aIV) 25 387 1997 d 


Nemuno 

mažieji 

Kapčiamiestis Lazdijų raj. Dainavos lyguma 

intakai 

Nemuno 

Kauknoris Lazdijų raj. Dainavos lyguma mažieji Vandenvietė agIII 13 956 1995 ch 

intakai 

Kazlų Rūda Kazlų Rūdos Užnemunės lyguma Šešupė Vandenvietė agIII 22 553 2001 ch 

Nemuno 

Kučiūnai Lazdijų raj. Alytaus aukštuma mažieji Vandenvietė agIII 16 025 1994 ch 

intakai 

Lazdijai Lazdijų raj. Alytaus aukštuma Šešupė Vandenvietė E 8716 2000 ch 

Lentvaris Trakų raj. Vokės–Merkio lyguma Neris Vandenvietė agII 2182 2001 ch 

Marcinkonys Varėnos raj. Dainavos lyguma Merkys Vandenvietė agIII 18 516 2001 ch 

350 1966 ch 


Kaniava Pelkė, miškas Durpė (bIV) 

Pietryčių lyguma. Vietinė 

vandenskyra 

Margiai Varėnos raj. 


Nemuno 

mažieji 

intakai 

Merkinė Varėnos raj. Daugų aukštuma 

ch 

Smėlis (aIV) 165 

166 d 

1970 

169 d 


pieva 

Vilnelė 

Šiaurryčių lyguma. 


Mickūnai Vilniaus raj. 

agIII–II 

172 d 

121 

1 priedas

1 priedas 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

122 

agII 186 d 

agIII 187 ch 

agI 190 d 


pieva 

Vilnelė 



Mickūnai Vilniaus raj. 

35 961 

dt 

2005 

35 962 ch 

fIII 

Miklausė Kalvarijų sav. Alytaus aukštuma Šešupė Vandenvietė agIII–II 4593 1994 ch 

Naujoji Kirsna Lazdijų raj. Alytaus aukštuma Šešupė Vandenvietė agIII 14 544 1994 ch 

14 739 

ch 

Nemenčinė Vilniaus raj. Vilnios lyguma Neris Vandenvietė agIII–II 

2001 

20 848 ch 

Pabradė Švenčionių raj. Žeimenos lyguma Žeimena Vandenvietė agIII–II 4341 2001 ch 

Pagraužiai Kalvarijų sav. Vištyčio aukštuma Šešupė Vandenvietė agIII–II 16 041 1995 ch 

1965, 2005 d 

35 956 

(1) * 

Priemolis (gtIII) 


pieva 

Politiškio ež. 


Kalvotas kraštinių darinių 

Politiškės Utenos raj. 

reljefas 

Nemunas Dirbama žemė Molingas smėlis (lgIII) 35 990 1968, 2005 d 



Pažėriai Kauno raj. 

8693 

ch 

2001 

32 349 ch 

Nemunas Vandenvietė agIII–II 


plynaukštė 

Prienai Prienų raj. 

Priesmėlis (aIV) 35 600 2005 d 



Puvočiai Varėnos raj. Pietryčių lyguma Merkys 

Smėlis fIII 257 

ch 

agIII–II 258 d 

agII–I 259 1963 d 

fIII 261 ch 

fIII 470 ch 

fIII 35 957 

ch 

fIII 35 958 2005 dt 

fIII 35 959 ch 

Miškas, dirbama 

žemė 

Neris 

Dzūkų aukštuma. 


Rykantai Trakų raj.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

25 372 

ch 


1981 

Rokai Kauno raj. 

Nemunas Dirbama žemė Smėlis (lgIII) 25 378 ch 

plynaukštė 


Rūdiškės Trakų raj. Vokės–Merkio lyguma Merkys Vandenvietė fIII 26 368 2001 ch 

Smėlis (lgIII) 35 997 2005 d 



Semeliškės Elektrėnų raj. Dzūkų aukštuma Strėva 

Senoji Varėna Varėnos raj. Dainavos lyguma Merkys Gyvenvietė fIII 35 971 2004 dt 

942 

ch 

Simnas Alytaus raj. Alytaus aukštuma Šešupė Vandenvietė E 

2001 

40 356 ch 

Marijampolės 

Įvairiagrūdis smėlis 25 234 

ch 

Šelmenta 

Sūduvos aukštuma. I terasa Šešupė Pieva 

1998 

raj. 

(aIV) 

25 235 d 

Įvairiagrūdis smėlis 

25 232 

ch 

Šešupė Kalvarijos Sūduvos aukštuma. I terasa Šešupė Pieva 

1998 

(aIV) 

25 233 ch 

Širvintos Širvintų raj. Neries žemupio plynaukštė Šventoji Vandenvietė D 2–3 up-šv 2002 2001 ch 

Šalia meteorologi- 

Priesmėlis (ftIII) 35 963 2005 dt 

jos aikštelės 

Vandenvietė agIII 25 561 2002 ch 

Švenčionys Švenčionių raj. Švenčionių aukštuma Žeimena 

Tauragnai Utenos raj. Utenos aukštuma Žeimena Vandenvietė agI 19 904 2001 ch 

Trakai Trakų raj. Trakų aukštuma Neris Vandenvietė agIII-II 8873 2001 ch 

Priesmėlis, smėlis (aIV) 35 964 2005 dt 


aikštelės 

Šventoji 


plynaukštė 

Utena Utenos raj. 

Vokė Miškas Smėlis (agIII) 35 966 1964 d 



Vaidotai Vilniaus raj. 

Vandenvietė Smėlis (fgIII) 8781 2005 ch 

Valkininkai Varėnos raj. Pietryčių lyguma Merkys 

Dirbama žemė Smėlis (fIII) 35 999 2005 ch 

123 

1 priedas

1 priedas 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

124 

35 971 2005 dt 

Smėlis (aIV, vIII–IV) 

35 972 1962 d 

Miškas, šalia 

meteorologijos 

aikštelės 

Merkys 

Pietryčių lyguma. 


Varėna Varėnos raj. 

9309 

ch 

1995 

1975 ch 

Vandenvietė fIII 


Nemuno 

mažieji 

intakai 

Veisiejai Lazdijų raj. Dainavos lyguma 


Stambiagrūdis smėlis, 

žvyras (aIV) 

Nemunas Pieva 


Slėnis 

Virbaliūnai Kauno raj. 

Vytėnai Kauno raj. Nevėžio lyguma Nevėžis Sodai gIII 26 576 2007 ch 

27 737 1978 ch 

Pamiškė Smėlis (lgIII) 

Neris 

(Žiežmara) 

Zelvė Elektrėnų raj. Nemuno žemupio lyguma 



25 370 

ch 

1994 

22 577 ch 

Žuvinto ež. Dirbama žemė Priemolis (lgIII, agIII) 


plynaukštė. Limnoglacialinė 

lyguma 

Žuvintas Alytaus raj. 

vakarų Žemačių kvartero (Qžm) požeminio vandens baseinas 

Smėlis (fIII) 35 945 2005 d 

Jūra Pieva 


plynaukštė 

Balsiai Šilalės raj. 

Kreida (K 2 ) 255 1963 d 

16 935 

ch 

2001 

27 079 ch 

Eržvilkas Jurbarko raj. Karšuvos lyguma Jūra Vandenvietė agIII 

Priemolis (gIII) 35 983 2005 dt 

Pieva, šalia vandens 

matavimo 

stoties 

Laukuva Šilalės raj. Vidurio Žemaičių aukštuma Jūra 

Noriškiai Plungės raj. Vidurio Žemaičių aukštuma Minija Vandenvietė agI 8323 2001 ch 

Rietavas Rietavo Vakarų Žemaičių plynaukštė Jūra Vandenvietė agI 10 233 2001 ch 

Skaudvilė Tauragės raj. Vidurio Žemaičių aukštuma Jūra Vandenvietė J3 18 335 2001 ch

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

18 051 

ch 

Šilalė Šilalės raj. Vidurio Žemaičių aukštuma Minija Vandenvietė agIII 

2001 

18 049 ch 

Smėlis (fIII) 35 985 2005 dt 


aikštelės 

Tauragė Tauragės raj. Nemuno žemupio lyguma Jūra 

Minija Dirbama žemė Priemolis (gtIII) 191 1963 d 

Vidurio Žemaičių aukštuma. 

Fliuvioglacialinių darinių 

kalvotas reljefas 

Vilkaičiai Plungės raj. 

d – automatinis vandens lygio ir temperatūros daviklis 

dt – telemetrinis duomenų perdavimas 

ch – hidrocheminės sudėties tyrimai 

125 

1 priedas

2 priedas 

POŽEMINIO VANDENS LYGIO IR TEMPERATŪROS REŽIMO PARAMETRAI 

Posto 

pavadinimas 

126 

Gręžinio numeris 

registre / pirminis 

Žemės paviršiaus 

absoliutus 

aukštis, m 

Geologinis 

indeksas 

Stebėjimų 

pradžia 

Požeminio vandens režimo (lygio ir temperatūros) 

parametrai (cm ir o C) 

žemiausios / 

data 

2009 / 2010 m. vidutinė 

metinė 

aukščiausios / 

vidutinės 

2008 

data 

2009 daugiame- 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Viršutinio–vidurinio devono (D 3-2 ) požeminio vandens baseinas 

Biržai, MS 35994 59,5 gIIInm 2005 

Dotnuva, 

MS 

Dusetos 

35998 56,5 gIIInm 2005 

35951 

(gr. 12a) 

108 lgIIInm 1958 

Iciūnai 35996 44,65 D 3 tt 2005 

Karajimiškis 35995 51,43 D 3 tt 2005 

Kinderiai 35993 118,2 gtIIInm 2005 

Kurkliai 35950 80,5 aIV 2005 

Marionava 35955 155 gtIIInm 2005 

Panevėžys, 

MS 

Ukmergė, 

MS 

Šventas 

Kojeliai 


35965 72,3 lgIIInm 2005 

35953 

(gr. 1096) 

35948 

( gr.715) 

167,5 fIIInm 2005 

544,5/IV 13 

5,99/V 10 

503,6/IV 05 

5,97/V 06 

147,3/XI 27 

6,39/IV 04 

132,1/IV 12 

6,09/IV 16 

72,1/XII 31 

4,52/IV 05 

35/VI 22 

4,31/IV 01 

574,1/VI 15 

7/VI 09,15 

569,4/V 16 

6,93/VI 16 

640,1/IV 06 

6,51/IX 3,16 

n. d. 

6,82/IV 07 

541,9/XII 25 

6,6/V 28-29 

480,6/IV 30 

6,3/V 30 

840,9/XII 02 

7,,35/IX 06 

774,9/III 28 

7,35/VII 08 

788,6/I 07 

6,97/VII 01 

742,7/III 31 

3,87/III 29 

27,9/III 21 

5,01/III 19 

25,8/ III 21 

4,94/III 23 

820,1/XII 30 

7,51/VIII 11 

783,5/VII 08 

7,5/VII 09 

1069,9/I 08 

6,6/X 20 

1057,6/VII 05 

6,69/VII 4,5 

683,5/X 06 

9,63/X 31 

659,4/II 24 

8,74.I 01 

256,6/I 21 

10,71/X 21 

247,4/II 24 

9,05/I 01 

163,3/IX 28 

10,68/X 14-15 

134,8/II 19 

7,64/VII 09 

613/XII 06 

8,29/I 02 

595/I 17 

8,2/I 03-04 

794,4/X 01 

7,02/III 04 

n. d. 

5,01/I 18 

608,9/X 05 

8,68/XII 20 

564,4/III 07 

8,44/I 03 

904,9/I 22 

8,06/II 02 

887,1/II 27 

7,97/II 23 

801,9/X 29 

7,88/I 07 

790,7/I 07 

7,79/I 11 

159,7/ 03 

12,23/IX 20,22 

121,4/ VII 14 

10,5/VII 15 

875,5/X 15 

8,16/I 30 

843,4/III 22 

8,11/I 25 

1110/III 29 

6,81/III 12 

1082,9/II 01 

6,82/II 02 

641,4 

7,89 

610,5 

6,93 

214,9 

8,62 

192,5 

7,16 

131 

7,59 

91 

5,71 

592 

7,63 

578,2 

7,45 

764,4 

6,75 

n. d. 

5,96 

581,9 

7,66 

521,2 

7,11 

882,1 

7,76 

856,7 

7,75 

795 

7,41 

767 

6,85 

87,1 

8,61 

65,3 

6,79 

856 

7,84 

817 

7,88 

1077 

6,71 

1072 

6,76 

Viršutinio devono Stipinų (D 3 st) požeminio vandens baseinas 

125 ftIIInm 1966 

153/III 30 

5,33/IV 09 

167,5/IV 03 

5,03/IV 06 

216/VIII 29 

8,95/X 13,14 

210,6/II 21 

7,51/VII 22 

191,9 

7,22 

192,3 

6,17 

634,8 

8,19 

641,4 

7,89 

229,5 

8,8 

214,9 

8,62 

128 

7,71 

131 

7,59 

584,2 

7,66 

592 

7,63 

761,8 

6,79 

764,4 

6,75 

564,5 

7,71 

581,9 

7,66 

884,2 

7,79 

882,1 

7,76 

770 

7,4 

795 

7,41 

126 

8,8 

87,1 

8,61 

822 

7,86 

856 

7,84 

1057 

6,68 

1077 

6,71 

180 

7,6 

191,9 

7,22 

tis lygis 

648,1 

238,4 

116,6 

594,8 

770,2 

573,9 

884,8 

766,6 

110,4 

110,4 

1049,4 

200,3

Lyduvėnai, 

VMS 

Palapišiai 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

35986 67,3 aIV 2005 

35947 

(gr.1511) 

110,48 fIIInm 1982 

Radviliškis 35978 109,5 ftIIInm 2005 

Raseiniai, 

MS 

Aunuvėnai, 

VMS 

35987 109,5 gtIIInm 2005 

218,9/IV 01 

5,01/V 24,25 

77,6/III 23 

4,05/V 19,20 

43,8/ 30 

5,07/III 27 

27,8/IV 03 

5,11/IV 01 

66,7/III 29 

5,21/III 29 

51,3/III 22 

5,17/IV 01 

78,4/ 30 

5,51/IV 13 

53,4/ 11 

5,05/IV 03 

342/VI 02 

8,91/XI 101,02 

332,9/ 06 

8,01/I 01 

414,4/IX 06 

9,96/X 18 

152,1/II 024 

8,25/VII 22 

224,2/X 03 

11,7/IX 29 

189/VII 20 

9,97/VII 20,21 

373,7/X 10 

10,07/X 14 

224,3/VII 22 

8,07/VII 22 

313,8 

7,13 

295,4 

5,66 

191,5 

7,6 

98,5 

6,36 

154 

8,41 

130,3 

6,71 

232 

7,84 

159,1 

6,47 

Permo–viršutinio devono (P 2 –D 3 ) požeminio vandens baseinas 

35982 108,3 lgIIInm 2005 

Daubariai 35936 63,3 gIIInm 2005 

Kyburiai, 

VMS 

Leckava, 

VMS 

35979 76 gIIInm 2005 

35980 45 aIV 2005 

Papilė 35981 87,5 fIIInm 2005 

Pryšmančiai 

35941 

(gr.446) 

22,13 gtIIInm 1964 

72,6/III 31 

5,41/IV 08 

82,0/V 15 

4,99/IV 15 

105,2/01 27 

5,96/IV 12 

101/V 19 

5,61/IV 15 

311,1/IV 18 

6,87/V 10 

302,1/V 31 

6,58/V 09 

163,4/IV 04 

6,57/IV 04 

164,0/IV 05 

6,4/III 29 

557,4/XII 02 

7,83/VI 23 

592,1/I 28 

7,8/VI 23 

338,1/I 19 

8,0/V 21 

505,2/IV 22 

8,01/VI 21 

281,1/X 03 

10,98/X 08 

257,1/III 21 

8,7/VII 22 

232,3/IX 26 

9,48/XI 01 

232,9/VII 20 

8,11/I 01 

363,8/X 19–20 

8,57/I 02,03 

347/III10 

8,39/I 02,03 

229,4/X 05 

8,59/X 8–10 

222,8/III21 

7,9/VII 21 

711/X 05 

8,73/I 09 

713,6/VII 20 

8,71/I 02–03 

570,4/XI 20 

9,35/I 03 

586,1/III 24 

9,15/I 12 

186,9 

8,22 

177,2 

6,52 

174 

7,64 

188 

6,5 

335,8 

7,75 

324,8 

7,41 

197,3 

7,67 

197,8 

7,12 

630,4 

8,27 

642,6 

8,22 

475 

8,57 

533 

8,5 

Viršutinės–apatinės kreidos (K 2 –K 1 ) požeminio vandens baseinas 

Išdagai 289/858 46,94 lgIIInm 1967 

Kybartai, 

MS 


Kintai 283/82 7,29 mIV 1965 

Saugai 35940 14 lgIIInm 1991 

53,21/XI 30 

6,37/IV 03 

67,9/I 02 

6,11/III 25 

81,3/III 24 

6,08/III 13 

54,7/III 29 

5,38/III 02 

198,9/III 23 

6,03/IV 12 

213,8/IV 01 

5,75/IV/07 

377,2/IV 01 

6,45/V 11 

390/IV 01 

5,96/V 26 

192,8/X 07 

10,8/X 17 

144,1/VIII 01 

9,95/VIII 17 

309/X 07 

10,76/X 17–20 

264,9/VIII 20 

9,98/VIII 20 

277,9/IX 28 

9,67/X 25 

262,3/VII 24 

8,63/VIII 17,18 

477,2/X 01 

9,05/I 01 

457,9/VIII 16 

8,69/I 01 

115,9 

8,54 

103,6 

7,48 

226,3 

8,63 

191 

7,54 

237,2 

7,89 

237,4 

6,94 

426,4 

7,71 

425,9 

6,91 

306,1 

6,54 

313,8 

7,13 

203,5 

7,83 

191,5 

7,6 

158 

8,6 

154 

8,41 

237 

8,17 

232 

7,84 

171,6 

9,22 

186,9 

8,22 

186 

7,93 

174 

7,64 

338 

7,91 

335,8 

7,75 

190,3 

7,76 

197,3 

7,67 

669,6 

8,33 

630,4 

8,27 

454,01 

8,65 

475 

8,57 

129,7 

8,68 

115,9 

8,54 

229,15 

8,59 

226,3 

8,63 

230,1 

8,24 

237,2 

7,89 

398,1 

8,26 

426,4 

7,71 

310,7 

188,52 

155,4 

242,8 

180,6 

188,5 

344 

212,5 

659 

503,1 

120 

204,9 

228,9 

422,7 

127 

2 priedas

2 priedas 

Mikužiai 

128 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

35938 

(gr. 1050) 

36,15 gIIInm 1969 

1305 36,18 agIII–II 1977 

1306 36,04 agII–I 1977 

1304 36,18 K 1 1977 

Nida, MS 36002 1,4 vIV 2005 

Pagėgiai 

Vėžaičiai, 

PKS 

299/ 

103 

7,82 lgIIInm 1955 


Aukštakalnis 35975 161 gtIIInm 2005 

Alanta 463/1251 132,11 fIIInm 1981 

Birštonas 35998 56,5 aIII 2005 

Bobėnai 25367 132 lgIIInm 2005 

Buivydžiai, 

VMS 


Dūkštas, MS 35954 162,5 gtIIInm 2005 

Gribašė 

35974 

(gr.1677) 

273,0/III 23 

6,81/V 02 

244,9/III 31 

6,57/V 04 

1244,6/III 24 

7,93/IX 02 

1251,5/IV 10 

7,91/VIII 07 

1148,6/III 29 

7,93/VIII 9–29 

1162,1/V 07 

7,88/VIII 9–19 

691,8/III 29 

7,73/VI 05 

702,4/ 15 

7,69/VI 12, 21–22 

80/X 16 

6,71/III 26 

84,5/III 31 

6,16/IV 02 

185,2/III 29 

6,61/IV 07 

157,3/III 28 

5,74/IV 09 

53,8/XI 19 

5,2/III 30 

55,0/III 21 

4,7/III 28 

447,5/X 03 

9,5/XI 13 

408,8/VIII 18 

9,5/XI 13 

1343/IX 28 

8,4/II 02 

1322,1/VIII 16 

8,39/II 18,20 

1215,6/IX 27 

8,63/II 24 

1199,9/VIII 15 

8,56/II 20 

740,5/IX 27 

8,76/I 02, 03 

731,2/VIII 15 

8,68/I 02 

135,6/V 07 

12,24/X 06 

152,6/I 27 

11,11/VIII 05 

260,5/IX 14 

11,59/X 18 

264,7/VII 18 

9,81/VIII 19 

239/IX 01 

10,88/X 02 

193,0/VII 18 

9,64/VIII 05 

Kvartero požeminio vandens baseinas 

132,08 aIII 1985 

85,9/IV 1 

5,05/IV 04 

54,4/III 22 

4,84/III 27 

927,1/XII 30 

4,61/IV 14 

906,8/VII 08 

7,24/VII 08, 09 

157,3/ 17 

5,51/IV 11 

128/VI 28 

4,95/IV 07 

59/XII 28 

4,31/IV 02 

13,7/III 31 

4,31/IV 06 

105,6/X 14 

4,84/III 29,31 

92/III 27 

4,4/IV 09 

148,5/III 23 

6,85/III 22 

185/III 29 

6,6/III 27 

466,3/XII 27 

6,63/V 21 

458,6/IV 04 

6,42/V 26 

263,2/I 29 

9,0/IX 30 

174,6/VII 27 

7,59/VII 27 

956,5/X15 

7,78/II 22 

931,6/III 22 

7,82/I 31 

207/X 25 

8,68/X 24–26 

178,6/I 01 

7,45/I 01 

198,2/I 16 

10,47/X 06–13 

101,2/VII 07 

8,24/VII 08 

220,8/08 26 

10,02/X 09 

157,2/ 07 04 

7,75/VII 07 

422,7/VI 11 

9,1/X 29 

399,7/II 07 

8,74/I 01 

500,4/VIII 11 

8,41/I 01 

491,3/VII 26 

8,19/I 01 

361,3 

8,16 

351,7 

7,458,16 

1291,5 

8,15 

1288,3 

8,18 

1180,2 

8,24 

1179,4 

8,27 

714,9 

8,12 

716,4 

7,99 

114 

9,52 

116 

8,09 

224,2 

9,02 

241,9 

7,71 

135,4 

8,05 

136,8 

6,64 

183 

7,2 

124 

6,09 

946 

7,54 

923 

7,63 

184,3 

7,16 

152,4 

5,99 

157,1 

7,16 

65,97 

5,35 

145,6 

7,43 

122,1 

5,72 

349 

8,04 

359 

7,53 

485,2 

7,54 

477,1 

7,07 

329,5 

8,27 

361,3 

8,39 

1258,8 

8,19 

1291,5 

8,15 

1148,7 

8,32 

1180,2 

8,24 

686,5 

8,2 

714,9 

8,12 

105 

9,74 

114 

9,5 

212,15 

9,12 

224,2 

9,02 

148,4 

8,28 

135,4 

8,05 

214 

7,39 

183 

7,2 

910,7 

7,51 

946 

7,54 

179,7 

7,37 

184,3 

7,16 

163,7 

7,57 

157,1 

7,16 

159,5 

7,61 

145,6 

7,43 

372 

8,03 

349 

8,04 

483,2 

7,67 

485,2 

7,54 

364 

1292,2 

1181,1 

719,6 

110,6 

217,9 

151,2 

184,4 

921,1 

171,2 

121,3 

148,4 

355,3 

478,2

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Jusiai 25387 136,5 aIV 1998 

Margiai 

Mickūnai 

Politiškės 

Pažėriai 

Puvočiai, 

VMS 

Rykantai 

Semeliškės, 

VMS 

35973 

(gr. 695) 

35961 

(gr. 1087) 

35962 

(gr. 1082) 

169 

1083 

166 

1088 

186 

1043 

190 

1044 

35956 

(gr. 475) 

35990 

(gr. 1555) 

127,5 lgIIInm 1966 

156,64 gtIIInm 1971 

142,34 aIV 1971 

142,38 agIII–II 1971 

156,71 agIII–II 1971 

156,75 agIII–II 1969 

156,58 agIII–II 1969 

200,3 gtIIInm 1964 

79,37 lgIIInm 1982 


35958 

(gr. 307) 

131,4 fIIInm 1963 

258/409 131,37 agIII–II 1965 

259/308 131,52 agII–I 1963 

35997 108 lgIIInm 2005 

192,0/XII 29 

5,05/IV 08 

160,4/IV 11 

4,73/IV 25 

263,2/IV 03 

6,07/IV 23 

245,3/IV 09 

5,64/IV 27 

224,2/XII 01 

5,48/IV 909,14,19 

182,9/III 22 

4,81/IV 17,20 

66,6/X 16 

5,33/III 31 

32,8/III 23 

4,89/III 28 

35,6/X 16, 18 

6,12/IV 02 

16,7/III 23 

5,4/III 23 

1172,5/XII 29 

7,64/XI 21 

1147,7/VII 24 

7,66VII 26,27 

1237/XII 30 

7,77/X 03 

1216,6/VII 15 

7,76/VII 27 

1216,2/XII 23 

7,71/X 04 

1195,8/VII 18 

7,68/VII 20 

383/XII 01 

6,5/V 26 

391/VI 30 

6,37/V 11 

96/III 29 

5,46/IV 07 

76/III 22 

5,11/III 29 

123/XII 29 

5,35/III 01 

117,5/IV 08 

5,12/III 31 

760,4/XII 3–4 

7,59/VII 29 

731,7/VII 27 

7,41/VII 19 

904,7/XII 29, 30 

7,49/VI 29,VII 17 

874,1/VII 27 

7,32/VII 21 

906,3/III 24 

7,58/VII 18 

898,5/VII 25 

7,51/VI 13,27 

19,7/XII 27 

7,37/IV 20, 23 

10,2/VI 24 

7,04/IV 11 

237,9/VI 07 

8,81/X 05 

210,1/III 17–18 

7,3/VII 08 

307/X 02 

8,22/X 30 

285/II 16 

7,61/I 01 

305,4/X 06 

9,16/X 17 

265,5/II 21 

7,59/I 02 

166/II 24–25 

11,51/10 05 

156,5/III 16 

9,22/VII 27 

105,1/V 29 

11,59/X 07 

91,8/III 18 

10,02/VII 27 

1213,1/V 30/10–25 

8,09/III 09,26 

1190,7/III 18 

8/III 09,13 

1278,1/IX 01 

8,05/IV 29 

1251,3/III 08 

7,98/III26 

1255,5/IX 02 

7,95/III 14–IV 11 

1228,5/III 10 

7,89/III 10,21 

709/I 02 

9,02/XI 17–18 

598,4/III 17 

8,6/I 02 

179,2/VIII 24 

10,11/X 11 

142,4/VII 23 

9,74/VIII 24 

166,1/X 01 

10,17/X 11, 12 

179,7/VII 24 

8,84/VII 26 

769,8/XI 19 

8,27/I 22 

759,6/I 03 

8,22/I 17 

916,7/III 16 

8,05/I 17–26 

905,9/I 03 

8,01/I 7,23 

931,1/X 30 

8,34/I 03 

931,1/I 23 

8,29/I 02,03 

59,4/VIII 11 

9,4/XI 02 

42,5/VII 26 

8,5/I 02 

225,4 

6,93 

185,6 

5,71 

287,5 

7,21 

267,4 

6,38 

272,5 

7,35 

231 

5,96 

134,42 

8,12 

130,95 

6,53 

80,2 

8,5 

71,8 

7 

1196,6 

7,92 

1169,7 

7,89 

1263,4 

7,92 

1233,9 

7,91 

1242,1 

7,83 

1212,13 

7,82 

605 

7,81 

521 

7,18 

127,2 

7,79 

114,2 

6,75 

148 

7,72 

147 

6,43 

767 

7,92 

749 

7,85 

912,3 

7,77 

892,9 

7,69 

921 

7,92 

911,6 

7,78 

38,54 

8,26 

30,4 

7,56 

222 

7,08 

225,4 

6,93 

273,2 

7,3 

287,5 

7,21 

266,6 

7,61 

272,5 

7,35 

132,23 

8,47 

134,42 

8,12 

75,2 

8,8 

80,2 

8,5 

1175,6 

7,91 

1196,6 

7,92 

1246,4 

7,89 

1263,4 

7,92 

1223,3 

7,81 

1242,1 

7,83 

581,2 

7,85 

605 

7,81 

138,4 

8,01 

127,2 

7,79 

145,3 

7,94 

148 

7,72 

756 

7,93 

767 

7,92 

896,8 

7,76 

912,3 

7,77 

906,1 

7,91 

921 

7,92 

41,3 

8,37 

38,54 

8,26 

214,8 

272,7 

256,7 

134,2 

72,8 

1174,2 

1241,4 

1222 

586,2 

128,7 

143,3 

755,5 

899,1 

910,4 

40,6 

129 

2 priedas

2 priedas 

130 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Šelmenta 25235 130 gtIIInm 2005 

Švenčionys, 

PKS 

35963 218,7 ftIIInm 2005 

Varėna, MS 35971 109 aIV 2005 

Varėna 

Vaidotai 

35972 

(gr. 269) 

35966 

(gr. 224) 

133,5 vIII-IV 1962 

153,76 fIIInm 1963 

Žuvintas 35976 91,22 lgIIInm 2005 

Utena, MS 35964 104,8 aIV 2005 

Balsiai 

Laukuva, 

VMS 

Vilkaičiai 

Vertininkai 

Tauragė, 

PKS 

271,7/IV 20 

7,02/IV 15 

260,8/VI 26 

6,97/IV 16 

957,8/XII 30 

7,85/VIII 08 

946,1/V 26 

7,76/VI 30 

765/XII 31 

7,98/VII 7, 13 

737,6/IV 16 

7,9/VII 03, 19 

752,6/01 01–02 

8,39/I 09 

750,4/VII 27 

7,39/VII 13 

1851,6/I 06 

6,84/I 13 

1847,3/VII 23–25 

6,89/I 05, II 04 

103/II 28 

5,16/IV 05 

74,5/VI 24 

5,12/III 20 

102,8/XI 27 

5,91/IV 09 

65,9/IV 07 

5,63/IV 16 

290,2/X 08 

10,35/X 28,29 

281,7/VIII 15 

9,36/VIII 24 

1000,8/X 15 

8,47/II 06 

998,4/III 21 

8,39/I 18, II 18 

786/III 11 

8,67/I 13,15 

764,2/I 02 

8,64/I 14, 15 

752,6/XII 25 

7,41/VII 10 

776,0/I 16 

1868,9/XII 23 

6,96/VII 10 

1866,6/II 23 

6,95/VII 07, 21 

226,9/X 08 

10,32/X 15 

139/II 12 

10,25/VIII 24 

185,7/IX 04 

10,26/X 16 

163,4/X 02 

8,02/I 01 

Kvartero Žemaitijos (Qžm) požeminio vandens baseinas 

35945 107,35 fIIInm 2005 

255/350 107,35 K 2 1963 

35983 164 lgtIIInm 2005 

191 

381 

203 

639 

185,2 gtIIInm 1963 

168,08 lgIIInm 1965 

35985 32,8 fIIInm 2005 

Gruntinio vandens režimo parametrai: 

102/XI 28 

5,17/III 13 

89,2/III 28 

5,49/IV 11 

205,1/I 07 

7,99/V 30 

214,6/I 29 

7,83/VI 15 

101,2/XI 30 

7,01/VI 17 

154,6/IV 07 

6,62/V 30 

114,9/XII 02 

6,21/IV 15 

133,2/IV 05 

6,17/IV 08, 15 

115,8/IV 27 

4,51/IV 10, 13 

98,1/V 22 

4,31/IV 12 

143,3/XI 26 

5,43/IV 08 

112,2/III 22 

5,29/IV 13 

Skaitiklyje – vandens slūgsojimo gylis, cm/data 

Vardiklyje – vandens temperatūra matavimo taške, o C / data 

256,3/VIII 11 

11,06/X 13 

262,9/VII 23 

9,7/VII 06 

246,3/VIII 20, 28 

9,2/I 03 

255/VII 27 

9,09/I 02 

412,8/IX 06 

8,38/XII 09–11 

392,6/III 21 

8,27/I 03 

287,7/IX 26 

10,95/X 16 

260,5/VII 21 

8,71/VII 21 

192,2/X 02 

10,3/IX 22–29 

189,8/III 24 

8,39/VII 21 

247,3/VII 29 

10,74/X 25–27 

238,2/II 24 

9,02/VIII 19 

281,1 

8,72 

271 

7,91 

947,1 

8,16 

956,6 

8,17 

775,4 

8,34 

749,8 

8,28 

763,8 

7,94 

766,2 

7,84 

1859 

6,89 

1859 

6,92 

149,8 

7,75 

117,1 

6,77 

146 

8,03 

131 

6,6 

192 

8,31 

212 

7,2 

224,6 

8,5 

229,9 

8,25 

244 

7,63 

267 

7,23 

209,8 

8,53 

210,2 

7,28 

142,4 

7,28 

121,99 

5,56 

208 

8,22 

202 

6,78 

274 

8,77 

281,1 

8,72 

961,5 

8,14 

947,1 

8,16 

768,5 

8,3 

775,4 

8,34 

738,1 

8,3 

775,4 

8,34 

1849 

6,84 

1859 

6,89 

155,3 

8,05 

149,8 

7,75 

175 

8,25 

146 

8,03 

197 

8,44 

192 

8,31 

214,2 

8,54 

224,6 

8,5 

276 

7,7 

244 

7,63 

217,5 

8,71 

209,8 

8,53 

114,2 

7,36 

142,4 

7,28 

247 

8,22 

208 

8,22 

281,7 

961,1 

733,8 

757,8 

1849,8 

143,2 

155,4 

198,9 

239,5 

257,5 

216,8 

132,4 

227,2

POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS SUDĖTIES 2009–2010 METŲ TYRIMO REZULTATAI 

Pagrindiniai cheminiai komponentai, mg/l 

3– 

+ 

Savitasis elektros 

laidis, µS 

Mėginio ėmimo 

data 

– 

– 

– – 

pH 

Vandeningas 

sluoksnis 

Geologinis 

indeksas 

Posto 

koordinatės 

PO 4 

N bendras 

NH 4 

Mg ++ 

Ca ++ 

NO 3 

NO 2 

SO 4 

Cl – 

Gręžinio 

numeris 

Posto 

pavadinimas 

Na+ K+ 

3– 

Postas Gr. Nr. x y Indeksas nuo iki Data El. pH Cl SO NO NO Na K Ca Mg NH N PO 4 2 3 4 bend. 4 

Viršutinio–vidurinio devono (D –D ) PVB 

3 2 

Alanta 463 6134197 581962 aglIII 9 12,3 2010 07 26 820 7,31 21,8 40,3 0,01 24,7 14,7 1,6 130 30,5 0,01 7,9 0,012 

Anykščiai 22592 6153958 570540 D up-šv 114 132,5 2009 06 09 554 7,25 11,18 98,76 0 1,41 40,58 4,96 83,94 15,14 0 0,32 0 

2-3 

2009 06 16 798 7,8 101,99 46,91 0 29,04 26,91 11,1 106,62 44,67 0 6,56 0 

Biržai 35994 6229086 548059 D 3 t-įs 8,9 11,2 

2010 07 22 940 7,54 92,5 27,3 0,01 41,3 37 0,001 125 34,6 0,01 13,4 

Digraičiai 27732 6141423 479821 aglIII 2,3 7,5 2009 07 14 1490 7,7 121,55 496,27 0 1,59 79,41 10,15 226,85 78,46 0 0,36 0 

35988 6140083 491499 lgIIInm 3,3 7,1 2009 07 14 837 7,41 23,78 56,21 0 17,34 8,94 0,88 140,92 42,67 0 3,92 0 

Dotnuva 

19196 6137920 493415 D 2-3 up-šv 151 186 2009 06 12 1020 7,01 237,51 173,65 0 1,14 131,44 2,21 90,74 49,55 0 0,26 0 

Dūkštas 25399 6157829 646631 gIIIbl 1,2 5,2 2009 06 16 638 7,36 9,78 28,81 0 2,52 11,8 2,5 91,46 35,19 0 0,57 0 

13235 6156791 645797 agIII 37 49 2009 06 16 692 7,8 8,38 27,16 0 1,41 19,4 3,18 95,93 32,49 0,2 0,33 0 

25389 6157830 646637 aglIIIgr-bl 16,8 25 2009 06 16 550 7,27 11,18 9,05 0,48 0 26,06 7 87 24,37 0 0,15 0 

25398 6157826 646635 aglIIIgr-bl 8,5 14,4 2009 06 16 445 7,16 11,88 28,81 0,46 0 21,21 4,02 64,69 23,01 0 0,14 0 

2009 06 16 885 7,7 13,97 155,55 0 0 43,44 3,9 107,08 46,2 0 0 0 

35954 6156108 646236 lgIIInm 11 11,4 

2010 07 15 1048 7,49 9,4 142 0,01 0,05 46,9 6 118 53,5 0,01 1048 

2009 06 16 632 7,22 32,13 41,97 0 0 16,65 3,2 78,39 37,9 0,05 0,04 0 

Dusetos 

35951 6180503 615806 fIIInm 1,8 4,9 

2010 07 15 736 7,5 39,2 36,2 0,01 0,05 19,6 3,2 100 31,9 0,01 0,565 0,038 

2009 06 16 581 7,41 6,99 23,87 0 0 9,45 1,7 89,23 29,78 0 0 0,1 

19230 6180779 615999 D 2-3 up-šv 126 129 

2010 02 17 600 7,49 2,1 5,15 0,05 0,5 5,1 1,68 75,87 27,57 0,3 

2009 06 16 2550 7,66 16 1470,83 0,27 0 19,4 5,2 624,64 60,91 0 0,08 0 

Iciūnai 

35996 6225058 514787 lgIIInm 28,5 35 

2010 07 22 7,45 5,4 1562 0,01 0,05 37,7 13,7 596 72 1,49 2,14 0,016 

837 6225055 514789 D 2-3 up-šv 86,8 107,4 2009 06 16 324 7,15 31,44 23,04 0 0 18,18 2,1 24,04 23,01 0,32 0,25 0 

838 6225055 514780 D 3 s-kp 60 83,2 2009 06 16 990 7,87 29,34 349,78 0 0 34,9 6,8 156,16 47,38 0,15 0,12 0 

131 

3 priedas

3 priedas 

3– 

Postas Gr. Nr. x y Indeksas nuo iki Data El. pH Cl SO 4 NO 2 NO 3 Na K Ca Mg NH 4 N bend. PO 4 

132 

Kaniūkai 2278 6141429 589752 agIII 0 8 2009 11 02 410 7,99 8,38 13,99 0 0 9,8 2,2 54,44 26,15 0,7 0,54 0 

2009 06 09 539 7,2 6,99 38,68 0 2,28 7,88 2,1 79,4 31,66 0 0,51 0 

2276 6141428 589734 agII–III 0 65 

2010 07 26 576 7,32 1,9 2,8 0,01 2,21 1,5 1 81,4 32,9 0,064 1,9 0,016 

2009 09 16 2050 7,3 25,15 1102,82 0 21,68 9,9 1,9 513,1 34,41 0 4,9 0 

216 6230849 543527 D 3 t 5 10,4 

2010 07 22 2070 7,57 18,6 1070 0,01 13,4 6,7 1,9 555 30,8 0,01 4,15 0,01 

2009 09 16 594 7,55 11,18 43,62 0 28,01 5,5 0,9 65,79 38,54 0 6,32 0 

218 6231343 543288 gIII+D 3 t 1 10,7 

2010 07 22 606 7,57 4,6 39,5 0,033 22,7 2,8 1 102 26,3 0,013 7 0,021 

2009 09 16 1680 8 19,56 1111,05 0,3 0 9,9 2,34 362,96 75,71 5 3,98 0 

220 6230826 542999 D 3 t 5,7 11,5 

Karajimiškis 

2010 07 22 1840 8,14 14,5 1044 0,01 0,05 13,1 23,9 335 71 9,77 8,9 0,049 

214 6230832 543003 D 3 s-kp 32,5 35,9 2009 09 16 1600 6,9 12,57 753,05 0 2,76 7,6 2,05 362,96 48,18 0,1 0,7 0 

27733 6230826 543008 D 2-3 up-šv 72,1 82,6 2009 09 16 481 8,02 18,16 31,27 0 0,88 14,17 3,3 56,71 27,53 0 0,2 0 

2009 09 16 2199 7,9 29,34 1181 0 15,28 10,1 1,77 560,4 34,74 0 3,45 0 

35995 6230818 543018 D 3 tt 16,5 20,5 

2010 07 22 2350 7,35 27,1 1221 0,033 9,03 11,8 4,6 640 22 0,01 3,18 0,024 

2009 09 16 824 7,2 12,57 31,27 0 12,68 15,18 2,3 123,63 43,36 0,12 2,95 0 

Kinderiai 35993 6183462 568720 gtIIInm 5,6 8,1 

2010 07 21 860 7,26 5,7 26,6 0,01 2,7 8,3 1,5 140 41,8 0,01 1,34 0,015 

Kriukai 22294 6240435 488804 D up-šv 261,5 279 2009 10 12 726 7,66 26,55 209,04 0,24 0 26,6 4,04 93,01 46,8 0 0,07 0 

2-3 

Kupiškis 17818 6188436 560917 D up-šv 183 209 2009 06 16 682 7,82 12,57 9,88 1,4 1,6 9,9 4,1 100,39 37,9 0,15 0,91 0 

2-3 

2009 06 04 660 7,15 11,16 42,8 0 8,92 30,36 3,66 99,82 26,15 0 2,01 0 

35950 6144385 567517 aIIInm 9 15,7 

2010 07 23 600 7,9 4 0,01 33,9 4,9 3,6 95,6 25,9 0,01 8,8 0,02 

433 6144248 567986 D 2-3 up-šv 72 81 2009 06 09 395 6,88 11,17 8,23 0,24 1,89 18,18 1,01 40,83 26,15 0,7 0,61 0 

Kurkliai 

400 6144249 567981 agIII 16 18,7 2009 06 09 603 7,3 23,75 76,54 0 0 25,22 3,34 79,4 34,41 0 0,21 0 

434 6144249 567976 agIII–II 30 30,7 2009 08 09 282 6,22 13,97 43,62 0 1,89 28,44 2,11 16,48 19,96 0 0,43 0 

437 6144248 567975 agIII–II 52 60 2009 06 09 280 6,15 12,57 17,28 0,11 1,89 20,14 1,22 24,95 17,89 0,65 0,54 0 

Marionava 35955 6164258 662937 lgIIInm 6,8 8,6 2010 07 15 540 7,44 2,9 7,8 0,01 3,45 2,8 2,5 95 18,8 0,013 2,5 0,041 

Naujamiestis 17591 6172043 509328 agIII–D fr 10 60 2009 06 11 811 7,02 57,28 133,33 0 1,2 38,22 4,04 113,42 45,42 0 0,27 0 

3 

Nemunėlio 

2009 09 16 569 7,45 28,4 37,86 0 1,8 12,55 2,77 68,06 30,97 0 0,41 0 

21885 6251607 548079 D up-šv 110 119 

2-3 Radviliškis 

2010 03 24 590 7,6 23 24,8 0,01 0,05 15,1 9,1 63,7 38 232 

Obeliai 11908 6203157 613048 D up-šv 109 144 2009 09 16 673 7,17 6,99 19,75 0 1,38 12,44 1,2 102,08 30,97 0,1 0,39 0 

2-3

3– 


16 6155357 510677 D 3 tt 26,8 33,4 2009 06 10 621 7,19 26,54 29,62 0,15 0 50,88 3,36 47,64 35,79 0,4 0,36 0 

1851 6155385 510676 D 3 šv 103 110,5 2009 06 10 445 7,2 20,96 11,52 0 0 40,21 1,01 11,34 38,54 0,1 0,08 0 

1852 6155384 510697 D 3 šv 44,9 56,5 2009 06 10 654 7,4 103,39 60,9 3,5 0 126,21 1,04 8,26 34,41 0,5 2,99 0 

Oreliai 

1853 6155396 510680 D 2 up 196 205 2009 06 10 731 8,4 199,79 36,21 0 1,2 187,44 3,15 4,54 19,27 0 0,27 0 

1854 6155371 510677 D 3 pl 60,1 65,5 2009 06 10 630 7,33 25,15 57,36 0 2,85 60,65 4,51 58,98 30,28 0 0,64 0 

Pandėlys 12641 6212256 576787 D 2-3 up-šv 91 108 2009 06 16 640 7,52 19,56 102,75 0 1,41 31,18 9,9 85,85 27,07 0 0,32 0 

2009 09 16 461 6,88 69,7 38,68 0 0 28,4 10,1 55,58 24,09 0,05 0,04 0 

35992 6177915 526221 gIIInm 0,32 5,4 

2010 07 15 540 7,94 37 17,4 0,01 0,05 6,6 2,4 68,7 27,4 0,052 0,21 0,029 

2009 06 11 658 7,41 41,91 59,26 0 0 39,02 2,02 77,13 35,79 0 0 0 

Panevėžys 

4597 6177042 524969 D 2-3 up-šv 22 518 

2010 02 05 658 7,41 41,91 59,26 0 0 39,02 2,02 77,13 35,79 0 

13267 6176739 525005 D 2-3 up-šv 168 216 2010 07 23 842 7,78 52,1 79,9 0,01 0,05 53,5 9,5 84,5 34,5 0,155 8,8 0,02 

Pasvalys 12209 6213188 524424 D up-šv 68 146 2009 06 16 514 7,91 12,57 42,8 0 0 28,2 4,5 58 25,72 0,15 0,12 0 

2-3 

Ramygala 35573 6151877 518965 D jr–D kp 34 43 2009 11 02 622 7,3 10,48 10,7 1,8 0 11,18 3,3 81,67 39,92 0 0,55 0 

3 3 

19269 6167703 645328 lIV 2,86 7 2009 06 16 458 7,41 15,37 46,09 0 52,8 11,44 2,2 80,31 16,24 0 11,92 0 

Šventas 

35953 6165711 644502 lgIIInm 9,9 15 2009 06 16 363 6,9 6,99 30,45 0 0 4,7 0,4 53,54 21,66 0 0 0 

Taujėnai 12980 6139982 548994 D 2-3 up-šv 110 150 2009 06 10 783 7,2 7,68 31,27 0 2,92 29,17 2,94 118,96 33,04 0 0,66 0 

2009 06 16 609 7,92 20,96 70,78 0 6,11 11,4 1,2 98,16 23,01 0 1,38 0 

35952 6161730 624975 gtIIInm 1,04 5 

2010 07 21 684 7,36 20,5 46,5 0,01 12,9 6,9 1,8 108 29,1 0,039 

2009 06 16 499 7,34 6,29 39,5 2 0 15,18 2,2 75,85 24,37 0,15 0,73 0 

14011 6161676 624867 D 3 šv 112,7 178,9 

Trinkuškės 

2010 07 21 510 7,47 2,4 3,3 0,01 0,05 7,4 2 78,3 23,5 0,258 0,37 0,04 

2009 06 16 427 7,55 18,16 7,41 0 0 11,4 1,3 71,39 16,24 0,15 0,12 0 

487 6161677 624869 agIII 21,6 60 

2010 07 21 434 7,37 2,6 1,4 0,01 0,05 2,7 1 74,6 16,8 0,142 0,4 0,029 

2009 06 16 666 7,7 15,37 61,73 0 37,8 14,15 3,7 100,39 33,84 0 8,54 0 

Ukmergė 35965 6125680 548352 fIIInm 9 18 

2010 07 23 690 8 10 39 0,01 23 6,2 1,3 100 29,7 0,01 7,3 0,015 

Utena 35964 6154537 600414 gIIInm 1 9,5 2009 06 16 492 7,9 8,38 51,85 0 2,49 12,9 1,7 68,04 20,98 0 0,56 0 

Utena 

14241 6156052 596864 D up-šv 38 150 2009 06 16 553 7,92 11,18 34,57 0,15 0 11,44 3,18 88,12 20,98 0 0,05 0 

2-3 (Kaliekiai) 

Vyžuonos 35949 6162140 594306 lgIIInm 11,6 19,5 2009 06 16 552 7,95 6,99 36,21 0 1,98 17,27 2,77 85,66 20,98 0,17 0,58 0 

15294 6181486 641867 D2-3up-šv 111 134 2009 06 16 448 7,32 6,99 9,05 0,4 0 9,47 2,4 64,69 23,01 0 0,12 0,04 

Zarasai 

(Dimitriškiai) 

133 

3 priedas

3 priedas 

3– 


134 

Viršutinio devono Stipinų (D 3 st) PVB 

Kelmė 14485 6166773 430896 D 3 kr 215 225 2009 10 12 639 7,7 12,57 46,09 0 1,47 32,1 3,31 80,32 30,28 0 0,33 0 

2009 10 12 463 7,26 16,77 76,54 0 1,86 12,7 3,8 77,13 22,02 0 0,42 0 

35948 6155021 448322 lgIII 1,87 7,5 

2010 07 29 606 7,78 11,3 48,1 0,01 2,57 5,5 1,2 102 23,1 0,01 0,9 0,01 

Kojeliai 

336 6155198 448382 gIII 15,8 16,3 2009 10 12 379 7,1 8,38 18,04 0,28 0 16,2 4,5 57,64 9,64 2,1 1,72 0 

Kražiai 12563 6163809 416938 agIII 52 62,5 2009 10 12 652 8,1 9,78 9,88 0 0 12,4 2,3 113,43 27,53 0,8 0,62 0 

2009 06 11 854 7,17 15,37 108,63 0 1,11 30,94 4,11 124,77 44,05 0 0,25 0 

Kutiškis 35978 6189015 469779 gIIInm 1,6 3,2 

2010 07 27 1016 7,54 12,7 110 0,01 0,05 9,2 1,7 172 43,6 0,013 0,465 0,018 

Kuršėnų 22357 6161288 345292 P 2 4,5 9 2009 10 12 562 7,85 12,57 57,61 0 0,61 34,02 4,01 72,59 22,02 0 0,14 0 

2009 10 12 605 7,98 22,35 47,73 0,18 0,73 7,82 2,05 108,2 24,78 0 0,21 0 

Lyduvėnai 35986 6152675 442480 aIV 2 9 

2010 07 29 680 7,54 18,9 44,7 0,01 0,398 16,1 3,1 116 19,4 0,01 0,4 0,01 

Pakruojis 4317 6204905 491766 D 2-3 up-šv 211 236 2009 06 11 697 7,28 34,93 166,25 0,08 2,85 50,77 6,63 30,31 0 0,02 0 

2009 10 12 490 7,55 8,38 14,81 0 5,5 4,77 1,2 88,47 17,89 0 1,25 0 

Palapišių 35947 6156553 444852 ftII 0,52 3,7 

2010 07 29 650 7,92 3,8 32,1 0,01 0,05 4,6 2,1 122 19,1 0,01 0,4 0,01 

2009 06 11 700 7,03 11,16 106,99 0 2,16 53,66 5,53 88,47 28,91 0 0,49 0 

Radviliškio 3146 6189015 469770 agIII 27 28 

2010 05 31 780 7,28 4,85 112 0,05 0,5 54,37 4,33 94,11 29,75 0,265 

16201 6145447 450463 aIV–agIII–II 4,9 17,5 2009 10 12 539 7,82 15,46 33,62 0 0,82 11,18 2,9 95,28 19,27 0 0,19 0 

2009 11 02 534 7,75 5,58 30,45 0 0 10,19 2,6 93,01 22,02 0 0 0 

Raseinių 

35987 6140206 445069 gIII 0,5 9 

2010 07 30 576 7,63 1,8 14 0,01 0,221 4 1,1 108 18,2 0,01 0,335 0,01 

Šeduvos 17301 6179727 484331 D st 64 73 2009 06 11 775 7,43 8,38 176,94 0 2,49 58,61 4,63 105,28 24,77 0 0,56 0 

3 

Tytuvėnų 17276 6163328 450377 D st 192 210 2009 11 02 608 7,26 6,99 59,96 0 1,41 37,7 3,6 81,67 20,65 0 0,32 0 

3 

Permo–viršutinio devono (P 2 –D 3 ) 

2009 10 12 610 7,91 12,57 35,39 0 14,39 11,2 2,4 83,94 35,79 0 3,25 0 

Aukselių 35982 6190792 422824 gIIInm 0,85 5,7 

2010 07 29 733 7,34 8,5 16,7 0,01 23,3 5 22,8 125 20,2 0,064 6,95 0,023 

2009 11 02 747 7,43 34,93 51,85 0 0 12,4 3,2 104,35 46,8 0 0 0 

Daubarių 35936 6241019 390827 gIII 1,69 5,8 

2010 07 28 820 7,41 31 36,6 0,01 1,2 12,5 2,2 109 43,6 0,01 0,6 0,016 

Gruzdžių 4803 6217620 453091 P 2 42 54 2009 10 12 777 7,28 8,38 192,58 0 1,29 39,4 3,3 96,2 39,92 0,45 0,64 0 

2009 10 12 1530 8,31 126,7 427,4 0 0 29,18 8,8 226,85 103,24 0 0 0 

2010 07 28 1653 7,3 106 375 0,01 0,05 48,1 2,5 211 86,4 0,01 0,67 0,016 

Kyburių 35979 6232797 461585 gIII 2,91 6,5

3– 


Kretingos 11362 6199197 329646 P 2 220 244 2009 07 15 526 7,44 23,75 52,67 0 2,4 44,2 3,3 49,37 22,65 0 0,54 0 

2009 10 12 494 7,9 16,77 57,61 0 14,68 6,9 2,18 83,94 26,15 0 3,31 0 

Leckavos 35980 6252078 393898 aIV 3,2 8,5 

2010 07 28 600 7,55 11,9 27,4 0,01 24 6,6 1,4 99,4 20,7 0,01 8,7 0,012 

Mažeikių 4644 6241822 395514 D 3 žg 132 146 2009 10 05 476 7,25 15,37 59,26 0 0 14,1 3,1 61,25 30,28 0 0 0 

2009 10 12 680 7,91 42,9 84,65 0 24,55 26,6 4,65 127,04 38,54 0 5,54 0 

35981 6225315 424559 gIII 4,84 10,6 

2010 07 28 1050 7,49 53,4 56 0,01 42,2 35,6 1,8 152 35,9 0,01 14 0,037 

Papilės 

14763 6226332 424599 P 2 –D 3 žg 92 128 2009 11 02 623 7,56 9,78 35,39 0 0 33,4 2,1 58,98 44,04 0 0 0 

2009 07 15 861 7,91 37,72 74,07 0 0 36,18 3,61 138,38 34,41 0 0 0 

Pryšmančių 35941 6198366 323500 fIII 5,9 7,6 

2010 08 11 1023 7,35 34,4 60,2 0,01 0,62 26,9 15,9 161 31,2 0,09 0,58 0,018 

Rūšupių 296 6240927 349608 fIII 4,8 10,6 2009 02 05 335 7,03 22,35 42,8 0 1,56 15,21 1,1 60,23 6,77 0 0,35 0 

8495 6239615 350179 D 3 198 206 2009 05 18 600 7,66 9,26 58 0,05 0,5 17,15 13,82 79,2 29,24 0,077 

Skuodo 

8495 6239615 350179 D 3 198 206 2009 07 15 533 7,1 16,77 84,77 0 0 15,52 4,18 61,25 35,79 0 0 0 

Telšių (Kungių) 12509 6197934 395888 agIII 34 43 2009 11 02 550 7,09 12,57 26,34 0,12 0 14,81 2,8 88,47 19,27 0 0,04 0 

Telšių (Siraičių) 7145 6206223 388674 agIII 20 33 2009 11 02 585 7,32 18,16 40,27 0 0 35,05 3,8 72,59 28,91 0,7 0,54 0 

Užvenčio 15074 6183860 415290 P 2 204,5 235 2009 10 12 632 8,66 19,56 106,99 0 0 31,17 4,55 55,37 48,18 0 0 0 

2009 11 02 163 6,1 6,98 25,51 0,13 0,96 8,82 0,9 24,95 4,75 0 0,26 0,1 

35946 6186535 389922 lgIIInm 0,48 5,4 

2010 07 28 119 8 1,5 4,5 0,01 2,21 1,3 1,1 25,1 2,3 0,01 0,75 0,164 

2009 10 12 176 6,9 16,77 32,92 0 0 4,9 0,6 31,76 6,88 0 0 0 

Vertininkų 

204 6186542 389924 lgIII 17,8 20,8 

2010 07 29 187 7,93 10,5 7,4 0,01 0,05 8,6 2,8 18,9 8,6 1,17 1,82 0,01 

205 6186541 389925 lgIII 13,8 15,4 2009 10 12 217 6,67 6,78 6,88 1,35 0 6,14 0,8 29,49 9,88 0,7 0,95 0 

Žagarės 22274 6247441 454006 D 3 mr 59 63 2009 10 12 615 7,24 17,46 16,46 0 0,82 5,8 2,05 99,82 33,04 0 0,19 0 

Viršutinės–apatinės kreidos (K 2 -K 1 ) 

35945 6154357 387873 lgIIInm 1,7 2,4 2009 09 16 861 8,2 179,53 16,46 0 0,59 92,2 11,12 118,24 13,54 0 0,13 0 

Balsių 

255 6154355 387872 K 2 88 138 2009 09 16 580 7,7 9,78 0,5 0 0 17,8 6,2 81,39 20,3 0,74 0,58 0 

2009 11 02 691 7,7 26,54 32,92 0,09 0 86,16 6,23 47,1 28,9 0 0,03 0 

Gižų. 144 6050373 451041 K 2 76 125 

2010 06 20 729 7,76 21,1 5,4 0,01 0,2 0,5 

291 6086940 437057 

2009 11 02 223 6,88 26,33 23,74 0,36 0 14,12 2,3 20,21 12,2 0 0,11 0 

lgQ3v 1,9 10,5 

289 6086943 437058 2010 08 24 936 7,52 38,8 44,7 0,01 0,05 21,6 7,2 141 37,1 0,94 1,28 0,027 

Išdagių 

135 

3 priedas

3 priedas 

3– 


136 

2009 07 16 644 7,72 46,11 31,27 0 0 37,47 5,44 86,2 22,27 0 0 0 

178 6159959 318249 mQ 4 hl 1,7 4,8 

2010 08 11 912 6,9 38,4 28,2 0,01 0,05 33,3 29,8 97,4 18,3 9,23 8,7 0,029 

Juodkrantės 

37362 6160386 318095 mIV 4 36 2009 07 16 304 7,1 18,16 25,51 0 0 13,16 0,9 52,18 8,26 0 0 0 

2009 09 16 222 7,1 23,53 31,27 0 11,7 25,2 4,3 18,22 9,42 1 3,42 0 

Kintų 283 6146064 326578 mQ 4 1,1 3 

2010 08 25 326 6,32 12,3 24,6 0,01 25 7,7 16,2 41,4 8,6 0,039 8,45 0,015 

2009 10 12 769 7,11 21,66 74,89 0 8,47 13,8 4,4 110,02 43,36 0 1,91 0 

35977 6055845 421452 gIIInm 0,85 4,1 

2010 08 26 840 7,39 19,1 71 0,01 6,2 21,7 5,3 125 34,9 0,013 2,28 0,019 

Kybartų 

2009 10 12 645 7,92 10,48 2,3 0 0 65,01 14,1 59,44 17,21 0,85 0,66 0 

603 6055324 420168 agIII–II 73 80 

2010 08 26 680 7,69 4,8 1 0,01 0,05 83,2 5,6 57,4 16 1,83 1,46 0,037 

2009 09 16 991 8,33 139,71 110,28 0 0 41,1 10,8 171,78 37,9 0 0 0 

294 6071973 427006 lgIII 2 2,4 

2010 08 31 1094 7,54 140 85,1 0,01 8,28 28,3 2,5 170 29,2 0,052 3,76 0,024 

2009 10 16 949 7,83 191,41 2,45 3,4 0 108,8 12,2 99,23 29,78 0 1,03 0 

Kudirkos 

Naumiesčio 

2010 03 23 1150 7,72 192 1,3 0,01 0,487 113 9,6 92,7 36,7 0,661 

2384 6070609 426945 K 2 60 85 

2010 08 31 1174 7,47 182 1 0,01 0,05 117 9,4 95,6 28,5 0,567 0,66 0,013 

Lauksargių 5897 6121069 383749 K 2 59 86 2009 11 02 565 7,55 11,18 17,28 0,06 0 27,7 4,66 77,13 23,4 0 0,02 0 

2009 10 12 880 8 118,76 9,05 0 0 95,51 16,16 84,13 28,91 0,6 0,47 0 

2010 06 14 1019 7,58 108 0,8 0,01 0,2 1 

Marijampolės 16067 6047318 459920 K 2 85 110 

2010 08 30 1100 7,46 143 1 0,01 0,05 113 5,7 81,5 30,8 0,966 1,34 0,024 

25355 6162292 345128 aglIII 1,9 8,5 2009 09 16 323 7,31 9,78 26,35 0 11,67 6,4 1,6 62,16 8,12 0 2,64 0 

35937 6163607 344281 lgIIInm 4,1 10 2009 09 16 180 7,11 10,48 12,35 0 0 3,8 1,02 31,23 5,41 0 0 0 

2009 09 16 290 7,22 7,68 21,4 0,48 14,92 5,6 1,1 55,77 5,41 0 3,52 0 

35938 6161300 345299 fIIInm 4,8 10,1 

2010 08 26 320 7,88 2,3 11,5 0,01 12,8 2,7 1 65,3 5,2 0,01 4,4 0,026 

2009 09 16 620 7,92 11,18 3,3 0 0 89,01 11,4 31,23 14,89 0 0 0 

18590 6161281 345288 K 1 68,5 73 

Mikužių 

2010 08 26 686 8,07 6,8 1 0,01 0,05 115 10,5 35,8 13,4 0,01 0,65 0,026 

2009 09 10 157 7,2 13,97 3,29 0 0 5,5 0,49 26,77 4,06 0 0 0 

25365 6161282 345287 aglII–III 43 46 

2010 08 26 190 7,4 5,7 1 0,01 0,05 5,6 1,4 28,2 5,9 0,399 0,36 0,013 

2009 10 12 543 7,3 13,3 16,46 0 0 95,9 12,3 14,35 16,52 1,05 0,82 0 

2010 08 26 570 8,37 6,3 1 0,01 0,05 106 10,1 14,5 14,1 0,996 1 0,012 

25366 6161282 345286 aglI–II 62,5 64,5

3– 


2009 07 16 478 7,04 85,22 51,02 0 1,55 74,44 4,11 43,1 11,01 0 0,35 0 

Nidos 36002 6133704 309934 gIIInm 1,02 6,5 

2010 08 11 570 6,76 83,4 30,9 0,01 0,05 59,7 8,1 47,3 6,4 0,01 0,4 0,79 

299 6112933 364516 lgIII 0,9 9,9 2009 10 12 392 7,02 15,37 25,51 2,4 0 9,44 1,98 65,79 15,14 0,5 1,12 0 

4410 6112929 364513 K 2 2010 08 26 620 7,69 19,7 1,9 0,01 0,05 79,9 8,3 48,4 11,8 0,01 0,45 0,01 

2009 11 02 670 7,98 46,11 37,88 0 0 98,7 10,11 56,71 8,26 0,1 0,08 0 

35944 6112934 364514 fIIInm 2,3 10,6 

Pagėgių 

2010 08 26 405 7,69 5,8 9,1 0,01 0,575 31 3,4 57,9 6,2 0,064 0,56 0,066 

2009 11 02 575 7,61 27,94 38,68 0 0 76,61 8,9 49,91 12,39 0 0 0 

20302 6112315 367125 K 2 28 60 

2010 08 25 594 7,8 21,3 3 0,01 0,05 77,8 7,9 43,2 12,9 0,46 0,013 

2009 09 16 881 8,2 14,67 13,17 0 0 16,7 5,6 156,16 25,72 12 9,33 0 

Rūgalių 35942 6142228 332185 lIV 0,6 3,1 

2010 08 25 870 6,86 15,9 7,6 0,01 0,05 8,1 2 161 23 8,5 10,1 0,158 

2009 09 16 428 7,9 15,37 15,64 0,4 0 17,2 6,18 71,39 10,83 0 0,12 0 

Saugų 35943 6150745 336966 lgIIInm 1 1,8 

2010 08 25 435 7,45 4,1 19,7 0,01 0,753 5,6 1 95,7 5,9 0,052 0,78 0,018 

2009 10 12 277 7,11 11,88 4,12 0 0 9,9 1,6 42,83 9,64 0 0 0 

Smalininkų 16966 6105314 408242 agIII–II 65 74 

2010 08 31 315 7,75 6,6 1,3 0,01 0,05 16,1 3,2 41,2 7,6 0,451 

Stakių 18292 6116228 443452 K 1-2 92 105 2009 10 12 603 7,4 11,88 31,27 2,7 0 59,2 10,22 56,71 17,89 0 0,82 0 

2009 09 16 960 8 234,72 18 0 2,4 154,4 14,1 62,46 32,49 0 0,54 0 

20019 6090600 438357 K 1-2 121 137 

2010 03 24 1411 7,91 270 7 0,01 0,266 200 16,7 67 43 0,901 

Šakių 

21749 6090952 438332 K 1 118 135 2010 08 31 1220 7,54 183 4,1 0,01 0,05 166 16,2 61,5 29,2 0,747 1 0,033 

Šilalės 18049 6152179 386514 agIII 20 36 2009 09 16 421 7,9 13,27 26,34 0 0,76 14,4 2,8 66,93 10,83 0 0,17 0 

2009 09 16 404 8,11 23,05 52,67 0 0 49,9 15,2 40,16 10,83 0 0 0 

Šilutės 22564 6138474 341101 K 1 86 98 

2010 08 25 660 7,7 19,3 1,4 0,01 0,05 103 7,8 39,8 11,8 0,506 0,57 0,033 

Švėkšnos 10954 6156086 350659 K 1-2 73 92 2009 09 16 881 815 11,18 5,76 0 0 111,2 16,2 37,92 13,54 0 0 0 

2009 07 17 586 7,36 8,38 23,86 0 1,65 12,18 1,35 68,06 41,31 0 0,37 0,03 

Vėžaičių 35984 6179131 341343 gIIInm 0,8 6 

2010 08 11 656 7,36 2,9 10,2 0,01 0,885 7,5 1,8 136 9,7 0,01 0,555 0,024 

Vertimų 25390 6115632 413899 lgIIIbl 1 3,2 2010 08 24 700 7,59 4 11,6 0,01 1,24 12,6 2,7 124 23,1 0,064 0,6 0,019 

Vilkaičių 191 6199808 381741 agIII 2,8 13,4 2009 11 02 677 7,31 9,08 60,08 1,35 0 35,07 3,8 102,08 15,14 0 0,41 0 

2009 10 12 594 7,7 27,94 2,47 0 0 99,4 10,15 23,61 10,1 0,35 0,27 0 

2010 08 26 688 8,09 15,8 1 0,01 0,05 162 3,9 13,6 4 0,091 0,47 0,015 

Vilkaviškio 5524 6053462 434134 K 2 83 150 

137 

3 priedas

3 priedas 

3– 


138 

35939 6153217 341571 lgIIInm 3,6 8,1 2009 09 16 345 7,44 12,57 14,81 0 0 7,7 1,6 60,23 9,48 0 0 0 

2009 09 10 428 7,7 9,08 3,3 0 6,08 12,2 3,2 71,39 9,48 0 1,37 0 

Vilkmedžių 

35940 6151837 338986 lgIIInm 4,1 13,5 

2010 08 25 400 7,72 4,5 2,9 0,01 2,66 1,4 19,5 73 6,6 0,01 0,87 0,012 

Pietryčių Lietuvos kvartero (Q 1 ) PVB 

2009 08 06 524 7,06 11,18 18,93 0 1,86 12,88 0,91 83,94 17,89 0 0,42 0 

A. Kirsnos 381 6018440 460209 agIII 40 47 

2010 08 31 540 7,57 3,6 4,3 0,01 1,73 11 2,7 83,7 17,2 0,013 0,66 0,138 

Alytaus, Strielčių 11018 6035953 503839 agI 20 47 2009 10 12 602 8 9,78 13,17 0,22 0 10,15 1,4 99,82 23,4 0 0,07 0 

Aukštadvario 8834 6049638 534155 agIII–II 34 50 2009 09 16 426 8,02 8,38 16,46 0 5,87 14,12 3,3 69,16 16,24 0 1,33 0 

2009 08 06 482 7,22 3,49 44,44 0 7,48 8,81 2,02 88,47 15,14 0 1,69 0 

35975 6006788 463771 gIII 0,84 5 

2010 08 05 523 7,19 2,1 13,4 0,01 4,65 4,2 2,5 107 9,7 0,103 2,5 0,038 

25382 6006844 463782 Pg 145 155 2009 08 06 168 6,1 9,78 37,04 0 0 15,66 0,9 19,88 4,9 2 1,56 0 

Aukštakalnio 

25383 6006846 463775 agIII–II 110 120 2009 08 06 544 7,33 8,38 17,28 0 1,38 16,12 0,94 81,67 20,65 0,1 0,38 0 

25384 6006845 463771 agIII 62 70 2009 08 06 588 7,27 8,38 22,22 0 1,29 26,61 1,79 78,18 17,89 0 0,29 0 

2009 10 12 453 7,5 9,78 34,57 0 0 5,3 1,2 88,47 13,77 0 0 0 

Birštono 35998 6054830 499141 lgIII 1,64 6,5 

2010 08 05 500 7,67 6,8 40,2 0,01 0,221 3,7 1 91,3 13,8 0,09 0,35 0,055 

2009 06 16 46 7,05 2,02 20,34 0 1,17 3,3 0,5 8,92 0,68 0,05 0,3 0,11 

Bobėnų 25367 6131527 668583 lgIII 0,8 4,5 

2010 07 15 32 5,61 1 5,2 0,066 0,05 1 1 7,8 1 0,039 0,53 0,066 

2009 06 16 703 7,42 13,97 34,57 0 2,19 5,8 1,02 113,77 35,19 0,5 0,88 0,15 

Buivydžių 36004 6079244 611863 aIV 1,27 3,4 

2010 07 15 720 5,1 2,8 0,23 0,31 4,5 1,2 110 31,7 0,064 1,24 0,085 

Didžiasalio 10679 6134479 669173 agIII 29 42 2009 06 16 749 7,6 52 105,34 2,2 0 39,88 10,2 104,85 27,07 0 0,67 0 

25386 6013841 479871 fIImd 12 22,5 2009 08 05 690 7,31 8,9 9,88 0 0 20,54 2,1 118,43 30,28 0,6 0,47 0 

2009 08 05 830 7,39 5,59 33,74 0,07 0 32,3 12,01 129,31 30,28 0 0,02 0,03 

Dusios 

22575 6013841 479867 fIImd 37 42,5 

2010 08 05 960 7,17 4,6 1 0,01 0,05 27,8 3,9 134 30,9 13,1 17 0,154 

2009 10 12 326 7,23 6,99 18,93 0 1,86 9,4 2,02 54,44 9,64 0,7 0,64 0 

35974 5989606 547707 lgIIInm 4,7 8,5 

2010 08 04 386 7,65 3,1 3,2 0,01 0,05 19,9 1,1 52,6 12,5 0,245 0,7 0,124 

Gribašos 

15969 5989588 547687 lgIII 15 24 2010 08 04 482 7,47 5,7 1 0,01 0,05 18,4 1,4 71,6 14,8 0,322 0,7 0,062 

Jurgežerių 12384 6031899 445231 agIII–II 67 73 2009 08 06 695 7,34 4,19 15,64 0 3,27 11,22 1,05 113,43 28,91 0 0,74 0 

Jurgionių 35970 6034285 535322 fIIInm 5,5 9,9 2009 10 12 366 7,15 6,99 23,04 0 1,17 16,22 2,1 65,79 8,26 0 0,26 0 

Jusių 25387 6119730 625060 fIII 3 12 2009 06 16 247 6,92 5,59 24,69 0,48 0 5,88 0,4 42,39 8,12 0,2 0,31 0

3– 


Kapčiamiesčio 5957 5985336 477970 agIII–II 85 96 2009 08 07 415 7,5 11,18 21,4 0 3,42 15,12 1,2 68,06 15,14 0 0,77 0 

Kauknorio 13956 5986625 473662 agIII 51 59 2009 08 07 362 7,07 8,38 22,74 0 0 9,33 1,82 63,52 13,77 0 0 0 

2009 10 12 1340 7,22 593,8 23,04 0,36 0 124,4 19,92 170,14 82,59 0,75 0,58 0 

Kazlų Rūdos 22553 6068345 466597 agIII 70 92 

2010 08 30 2130 7,43 555 17,5 0,01 0,05 171 6,9 176 53,1 1,04 2 0,05 

2009 08 05 518 7,05 8,08 2,47 0 2,07 7,94 0,61 88,47 19,07 0 0,47 0 

Kučiūnų 16025 5998588 468899 agIII 47,5 58 

2010 08 05 550 7,5 5,5 5,4 0,01 0,05 6,1 1,9 93,6 19,5 0,296 0,61 0,05 

2009 08 05 681 7,14 6,99 16,46 0 0 16,91 3,5 112,08 24,78 0 0 0 

Lazdijų 8716 6010890 467990 Pg 96 131 

2010 08 05 717 7,53 2,8 1 0,01 0,05 23,6 4,2 105 24,8 0,618 0,89 0,04 

Lentvario 2182 6059070 566416 agII 20 48 2009 10 12 549 7,17 21,66 21,28 1,2 31,66 6,77 1,2 90,74 26,15 0 7,43 0 

2009 10 12 285 7,26 8,38 43,62 0 1,38 4,18 0,9 54,44 8,26 0,26 0,51 0 

Margių 35973 5989130 545116 fIII 2,69 9 

2010 08 04 300 7,5 2,9 32,2 0,01 0,05 1,5 1 54,7 8,9 0,27 1,8 0,2 

Merkinės 10744 6003262 512273 agI 72 87 2009 10 12 422 7,18 16,77 18,93 0 0 8,02 0,96 77,13 16,52 0 0 0 

2009 08 10 520 7,1 10,48 41,97 0 2,43 3,66 0,71 88,47 26,15 0 0,55 0,04 

35961 6065252 597127 fIII 4,4 4,9 

2010 08 05 618 7,87 9,6 19,3 0,01 38,5 4 1,9 117 15,4 0,052 12,8 0,016 

2009 08 10 594 7,03 22,35 95,47 0 48,31 39,49 3,6 83,94 19,27 0 10,91 0 

35962 6063962 597575 fIII 1,1 9 

2010 08 06 560 7,5 7,5 1 0,01 0,05 16,6 2,4 77,9 20,1 3,72 5,95 0,066 

2009 08 10 365 7,01 12,57 52,67 0 0 5,91 1,07 61,25 17,89 0,7 0,54 0 

166 6065245 597129 agIII–II 19 28 

2010 08 05 400 7,93 11,6 33,7 0,01 0,05 2,8 1 66,1 15,6 0,34 0,019 

2009 08 10 477 7,49 12,57 16,46 0,18 0 21,51 3,1 70,32 14,1 0,7 0,59 0,23 

Mickūnų 

169 6063952 597572 agIII–II 21,5 26 

2010 08 05 670 7,75 23,2 22,4 0,01 81,5 15,2 5,2 100 22,6 0,01 87,2 0,016 

172 6063961 597576 agIII–II 36,7 41,5 2009 08 10 467 7,32 11,88 29,63 0 4,6 14,43 2,61 70,32 20,65 0 1,04 0,03 

2009 08 10 584 7,41 11,18 16,46 0,1 1,82 21,16 4,2 88,47 22,02 0,4 0,75 0 

186 6065246 597126 agII 66,5 74,2 

2010 08 05 635 7,61 5,3 1 0,01 0,05 18,2 3 93,1 24 0,94 2,18 0,032 

2009 08 10 403 7,09 40,52 18,93 0,05 0 26,33 3,9 39,2 20,65 0,35 0,28 0 

190 6065244 597132 agI 95,3 105 

2010 08 06 470 8,4 37 1 0,01 0,05 63,7 4,8 11,1 24,5 0,67 1,16 0,019 

2009 08 07 598 7,02 16,77 39,5 0 25,11 7,14 0,49 102,22 24,78 0 5,67 0 

Mikliausės 4593 6015526 454358 agIII–II 87,5 101 

2010 08 30 710 7,56 12,6 49,8 0,01 45,6 4,6 2,2 125 21 0,052 12,5 0,021 

Nemenčinės 20848 6080628 594867 agIII–II 18 40 2009 08 10 459 7,06 16,77 65,02 0 2,49 9,27 2,02 83,94 13,77 0 0,56 0 

Pabradės 4341 6096220 612046 agIII–II 71 83 2009 06 16 324 7,3 12,57 41,15 0,96 0 7,7 0,6 51,31 15,54 0 0,29 0 

139 

3 priedas

3 priedas 

3– 


140 

Pagraužių 16041 6028440 437604 agIII-II 57 64 2009 08 06 623 7,5 15,37 31,27 0 0 14,16 0,88 106,62 23,4 0 0 0 

2009 11 02 836 7,37 39,12 54,32 0 0 24,04 2,7 133,84 35,79 0 0 0 

Pažėrų 35990 6077203 482839 gIII 1,04 6 

2010 08 30 810 7,42 32,6 27,5 0,01 0,443 12 3,6 136 28,2 0,01 0,5 0,018 

2009 06 16 525 7,44 9,78 17,28 0 0 6,7 1,05 73,62 31,13 0,15 0,12 0 

Politiškių 35956 6148498 613446 ftIIInm 4,7 7,8 

2010 07 16 600 7,77 1,8 3,6 0,01 0,221 1,2 1 96 30,2 0,013 0,325 0,046 

Prienų 32349 6056824 496514 agII 57 67 2009 11 02 525 7,18 6,99 37,86 0 0 19,01 2,9 70,32 19,14 0 0 0 

2009 08 05 393 7,72 13,97 45,27 0 0 4,1 0,3 63,52 24,78 0 0 0 

Puvočių 36000 5997880 519842 fIIInm 1,22 4,4 

2010 08 04 412 7,57 10,5 9,6 0,01 0,05 7,9 1,9 62,4 14,6 0,064 0,57 0,07 

2009 10 12 478 7,56 20,96 32,1 0 1,92 12,18 3,3 78,26 17,21 0 0,43 0 

35957 6063593 565147 fIII 8,6 13,5 

2010 08 03 636 7,5 23,8 26,6 0,01 9,61 14,1 1,2 94,6 20,1 0,01 3,74 0,032 

35958 6063777 565000 fIII 7,67 9,3 2009 10 12 443 7,82 40,52 30,45 0 15,34 22,24 4,4 63,52 17,89 0 3,46 0 

35959 6063803 565285 fIII 8,8 12,5 2009 10 12 523 7,44 33,53 32,92 0,11 19,08 6,81 1,6 88,47 22,02 0 4,34 0 

Rykantų 

2009 10 12 343 7,33 9,78 26,34 0 0 7,07 1,96 73,73 19,96 0 0 0 

258 6063780 565004 agIII-II 19,2 24 

2010 08 04 484 7,6 5,5 9,2 0,01 0,05 4,1 1,4 76,6 18,7 0,335 0,64 0,033 

2009 10 12 397 7,46 6,29 0,88 0 0,31 7,9 1,6 70,32 16,52 0,7 0,61 0 

259 6063780 565010 agII-I 49,6 78,2 

2010 08 04 430 7,5 2,3 1 0,01 0,05 4,6 1,5 69,7 16,3 0,373 0,64 0,016 

2009 11 02 940 7,81 92,21 120,28 0 0 7,7 1,8 176,95 46,8 0,32 0,25 0,2 

Rokų 35991 6075680 500370 lgIII 1,08 4,3 

2010 07 30 1293 7,49 92,5 94,2 0,01 0,05 32,6 2,1 219 41,2 0,09 1 0,021 

Rūdiškių 26368 6042687 553176 fIIIgr 31 41 2009 10 12 293 6,8 8,38 27,16 0 0,49 6,7 0,9 49,91 12,39 0 0,11 0 

2009 10 12 408 7,56 11,18 18,11 0 1,65 7,7 1,81 70,32 18,14 0 0,37 0 

Semeliškių 35997 6059363 542072 lgIII 4,7 8 

2010 08 05 460 7,7 7,1 0,01 0,266 13,3 2,3 68,6 16,9 0,412 0,85 0,035 

Simno 40356 6027035 476676 Pg 81 97 2009 08 05 699 7,12 44,71 24,69 0,05 9,81 7,71 0,9 131,57 28,91 0 2,22 0 

2010 08 30 477 7,54 8,8 6,3 0,01 0,05 10,4 1,6 82,3 10,8 0,013 0,23 0,023 

25235 6024191 439517 aIV 5,5 10 

2010 09 30 470 7,7 10,3 6,5 0,01 0,05 9,3 1,6 84,7 11 0,01 0,28 0,021 

Šelmentos 

25234 6024211 439495 aIV 2,1 5,1 2009 08 07 506 7,03 16,77 37,04 0 2,61 6,02 1,16 83,93 24,78 0 0,59 0 

2009 06 16 625 6,95 27,94 50,2 0,34 90,61 32,77 4,9 89,23 20,3 0 20,56 0 

35963 6112954 638531 gtIIInm 9,91 11 

2010 07 14 688 7,64 22,5 22,5 0,01 85,4 14,1 13,4 105 22 0,01 

Švenčionių 

25561 6113996 639065 akIIInm2 29 37 2009 06 16 449 7,2 15,37 30,68 0,8 7,99 8,77 3,2 75,85 17,6 0 2,04 0

3– 


2010 08 30 680 7,52 16,2 70,1 0,01 19,9 7,1 1,6 122 18,2 0,01 6,15 0,023 

Šešupės 25232 6024874 438996 aIV 2,2 4,1 

2010 09 30 675 7,6 15,8 69,4 0,01 20,1 7,2 1,6 126 18,6 0,039 6,65 0,023 

Trakų 8873 6056202 560378 agIII–II 37 52,5 2009 10 12 495 8,1 16,77 33,74 0 0 5,88 1,3 79,4 22,02 0 0 0 

Utenos 35964 6154537 600414 D up-šv 1 9,5 2010 07 16 506 7,8 2,8 12,6 0,066 0,31 12,4 2,9 71 25,1 0,01 0,415 0,035 

2-3 

2009 10 12 384 7,46 12,57 44,44 0,24 2,49 6,92 1,6 63,52 17,89 0,63 0 

Vaidotų 35966 6053183 577602 fIIInm 20,2 25 

2010 09 03 552 7,74 22 36,3 0,01 2,12 5,3 1,3 83,8 22,8 0,052 0,72 0,015 

2009 08 10 361 7,05 13,97 46,91 0 38,57 9,9 1,4 58,98 13,77 0 8,71 0 

35999 6024137 554873 lgIII 6,6 10,5 

2010 08 04 440 7,87 10,6 17,4 0,01 46 8 14,2 63,9 9,6 0,01 16,2 0,08 

Valkininkų 

2009 08 10 680 7,2 139,71 30,45 0 4,16 76,06 4,5 81,67 24,78 0 0,94 0 

8781 6025061 554517 agI 68 78 

2010 08 04 860 7,67 126 4,4 0,01 0,05 70 2,5 84,7 18,7 0,747 1,53 0,108 

2009 11 02 458 7,2 33,53 44,44 0,12 10,74 23,21 2,2 70,32 12,39 0 2,47 0,02 

9309 6009535 537264 fgII 9 45 

2010 08 04 544 7,72 33 25 0,01 34,4 21,7 5 74,8 12 0,001 10,6 0,072 

2009 10 12 1430 7,24 597,27 84,77 0,09 23,39 320,01 16,1 141,78 27,53 0 5,31 0 

35971 6012496 535941 fIII 7,3 10,6 

Varėnos 

2010 08 04 2130 7,3 462 83,4 0,01 57,5 308 19,8 120 23,8 0,01 18,5 4,9 

2009 10 12 295 7,26 31,91 20,45 0,1 1,5 10,1 1,65 58,98 9,88 1,1 1,23 0 

35972 6008503 539708 fIII 7,1 16,5 

2010 08 04 450 7,91 45,2 10 0,01 1,37 31,8 1 58,7 7,2 0,01 0,45 0,09 

Veisiejų 4576 5994894 480524 agIII–II 100 117 2009 08 05 507 7,61 11,18 71,6 0 3,01 9,93 1,66 80,47 33,04 0 0,68 0,02 

27737 6076682 548454 agIII 1,5 4,5 2009 10 05 423 7,17 22,35 63,37 0 0 11,1 1,88 49,91 27,53 0,7 0,54 0 

2009 10 12 200 6,6 8,38 20,69 0 0 6,16 0,9 29,5 6,75 1,35 1,05 0 

Zelvės 

35960 6076692 548459 lgIII 1,1 5,5 

2010 08 30 190 6,6 1,8 5,3 0,01 0,266 1,4 3 33,5 3,6 0,193 1 0,023 

1,26 4,5 2009 08 05 623 7,1 5,59 9,88 0 1,77 5,11 0,33 120,23 20,65 0,2 0,56 0 

35976 6037088 479414 gIII 

1,26 4,5 2010 08 31 710 7,47 3,4 5,4 0,01 1,06 3 1,5 130 20,6 0,077 0,7 0,021 

2009 08 05 718 7,37 69,86 20,57 0 0 41,89 4,02 97,55 27,53 0 0 0 

Žuvinto 

22577 6037081 479411 fI 55 63 

2010 08 31 820 7,44 61,3 3 0,01 0,05 37,9 4,2 107 25,8 0,567 0,78 0,035 

25370 6037085 479411 fIImd 10 15 2009 08 05 756 7,22 12,57 33,74 0 1,53 9,36 2,41 132 29,1 0 0,35 0 

Vakarų žemaičių kvartero (Q 2 ) PVB 

255 6154355 387872 K 2 cp 88 138 2010 08 11 600 7,5 3,7 1 0,01 0,05 27,4 4,3 76,6 20,9 0,855 0,012 

35945 6154357 387873 lgIIInm 1,7 2,4 2010 08 11 1440 7,31 280 9,5 0,01 0,31 106 3,4 192 21,1 0,01 0,38 0,041 

Balsių 

141 

3 priedas

3 priedas 

3– 


142 

Eržvilko 16935 6126069 417125 agIII 40 55 2009 11 02 795 7,66 20,96 44,34 0,27 0 50,2 6,06 88,47 39,92 0 0,08 0,2 

Laukuvos 35983 6165118 389029 gIII 1,47 9,2 2009 07 14 529 8 6,99 41,15 0 0 13,16 2,02 95,28 16,52 0,65 0,51 0 

8323 6199094 362624 agI 66 79 2009 07 15 484 7,36 16,77 35,39 0 2,7 16,01 1,8 79,4 19,27 0 0,61 0 

Plungės 

(Noriškių) 

2009 10 12 489 7,32 9,08 16,46 0 1,47 9,4 1,1 95,28 11,01 0 0,33 0 

Tauragės 35985 6125984 390520 lgIII 2 2,8 

2010 08 26 632 7,17 46,7 7,5 0,01 1,02 17,9 11,7 110 7 0,01 0,61 0,021 

Vilkaičių 191 6199808 381741 agIII 2,8 13,4 2010 07 28 580 7,32 4,7 7,2 0,01 0,05 3,4 1,3 119 13,3 0,026 0,34 0,01

POŽEMINIO VANDENS gAVybA 2009–2010 METAIS 

Apskritis 

Alytaus 

Kauno 

Klaipėdos 

Marijampolės 

Panevėžio 

Savivaldybė 

Vandeningojo 

horizonto 

pavadinimas 

Išgauto požeminio vandens 

kiekis, tūkst. m³/d 

2009 metais 

2010 metais 

Vidutinis 

2005–2010 metų 

Debito kitimas 

2010 metais, % 

Palyginti su vidutiniu 


Alytaus m. Q, K 2 8322,4 8856,3 9051 -2,1 7 

Palyginti su 

2009 metais 

Alytaus r. Q+E 28,1 3,7 91 -95,9 6,1 

Druskininkų m. K 2 , K 2+1 3581 3790 2708 39,9 5,8 

Varėnos r. Q, P 2 2718 2404 2445 -1,7 -11,6 

Kauno m. Q, K 2+1 +J 3 60497 62836 63137 -0,5 3,9 

birštono Q, K 2 623 946 727 30,1 51,8 

Jonavos r. Q, P 2 , D 3 pl, D 3-2 šv-up 5968 5298 6141 -13,7 -11,2 

Kaišiadorių r. Q, P 2 , D 3-2 šv-up 5522 3276 4644 -29,5 -40,7 

Kauno r. Q, K 2+1 +J 3 , K 2+1 338 230 750 -69,4 -32 

Kėdainių r 

Q, D 3 kp-s, D 3 fr, 

D 3-2 šv-up 

6713 6022 4754 26,7 -10,3 

Prienų r. Q, K 2+1 1518 1544 1657 -6,8 1,7 

Raseinių r. 

Q, K 2+1 , J 3 , P 2 , D 3 st, 

D 3 įs-t 

3411 2556 2291 11,6 -25,1 

Klaipėdos m mIV, P 2 + D 3 , P 2 + D 3 fm 30126 29084 29539 -1,5 -3,5 

Klaipėdos r. 

Kretingos r. 

J , J až, J cl, P , K , K , 

3 3 2 2 2 2+1 

K1 Q, P , P +D žg, 

2 2 3 

P nk+D žg, D fm 

2 3 3 

5447 5828 5046 15,5 6,9 

3050 3385 3220 5,1 11 

Neringos m. mIV 675 712 674 5,6 5,5 

Palangos m. 

P 2 , P 2 +D 3 žg, P 2 +D 3 fm, 

D 3 žg, D 3 fm 

3662 4025 4169 -3,5 9,9 

Skuodo r. Q, P 2 , P 2 +D 3 žg 1202 1176 981 19,9 -2,2 

Šilutės r. K 2 , K 2+1 , K 1 , T 1 5992 5230 6500 -19,5 -12,7 

Marijampolės m. Q, K 2 , K 2+1 8608 8092 8513 -4,9 -6 

Kalvarijos Q, K 2 , E 899 779 946 -17,7 -13,3 

Kazlų Rūdos Q, K 2 , K 1 941 1024 897 14,1 8,8 

Šakių r. Q, K 2+1 1484 2672 1030 159,3 80,1 

Vilkaviškio r. Q, K 2 1352 1321 2232 -40,8 -2,3 

Panevėžio m. D 3-2 šv-up 16852 16937 17718 -4,4 0,5 

biržų r. 

D 3 įs-tt, D 3 kp+s, 

D 3-2 šv-up 

2689 3218 2786 15,5 19,7 

Kupiškio r. D 3 kp+s, D 3 šv+D 2 up 1587 1642 1670 -1,7 3,5 

Panevėžio r. 

D 3 kp-s, D 3 st, D 3 įs-t, 

D 3-2 šv-up 

2203 2111 2028 4,1 -4,2 

Pasvalio r. D 3 kp+s, D 3-2 šv-up 2885 3676 3150 16,7 27,4 

Rokiškio r. Q, D 3 kp+s, D 3-2 šv-up 4660 4605 3877 18,8 -1,2 

143 

4 priedas

4 priedas 

Apskritis 

Šiaulių 

Tauragės 

Telšių 

Utenos 

Vilniaus 

144 

Savivaldybė 

Vandeningojo 

horizonto 

pavadinimas 

Išgauto požeminio vandens 

kiekis, tūkst. m³/d 

2009 metais 

2010 metais 

Vidutinis 


Debito kitimas 

2010 metais, % 

Palyginti su vidutiniu 


Palyginti su 

2009 metais 

Šiaulių m. P 2 , D 3 st 13897 13890 14725 -5,7 -0,1 

Akmenės r. 

Joniškio r. 

P 2 , D 3 žg, C 1 , P 2 +D 3 žg, 

D 3 šv 

D 3 žg, D 3 kr, D 3 st, 

D 3-2 šv-up, D 3 šv 

2253 2287 2241 2 1,5 

1764 1588 1739 -8,7 -10 

Kelmės r. P 2 , P 2 +D 3 kr, D 3 st 279 363 731 -50,3 30,1 

Pakruojo r. D 3 kr, D 3 st, D 3-2 šv-up 1404 1560 1578 -1,2 11,1 

Radviliškio r. 

Šiaulių r. 

P 2 , D 3 st, D 3-2 šv-up, 

D 3 įs-t 

P 2 , D 3 kr, D 3 pk, D 3 st, 

D 3 fm, D 3 šv 

2754 2680 2516 6,5 -2,7 

2461 2267 2120 6,9 -7,9 

Tauragės r. Q, K 2 , K 2+1 , K 1 , J 3 3331 3418 3625 -5,7 2,6 

Šilalės r. Q, K 2 , K 2+1 , K 1 , J 3 1311 1498 1462 2,4 14,3 

Jurbarko r. Q, K 2 , K 2+1 , J 3 2821 2557 1059 141,5 -9,4 

Pagėgių K 2 , K 2+1 476 1338 613 118,3 181,1 

Telšių r. 

Q, P 2 , D 3 žg, P 2 +D 3 žg, 

P 2 +D 3 fm 

7170 7370 7593 -2,9 2,8 

Mažeikių r. P 2 , D 3 žg, P 2 +D 3 žg 7055 6641 5486 21,1 -5,9 

Plungės r. Q, P 2 3803 3150 3529 -10,8 -17,2 

Rietavo Q 390 388 394 -1,4 -0,5 

Utenos r. Q, D 3-2 šv-up 7324 6801 7235 -6 -7,1 

Anykščių r. Q, D 3-2 šv-up 2313 1906 2361 -19,3 -17,6 

Ignalinos r. Q, D 3-2 šv-up, D 2 up 1777 2031 1622 25,2 14,3 

Molėtų r. Q, D 3-2 šv-up 1397 1707 1671 2,1 22,2 

Visagino m. Q, D 3-2 šv-up 7051 6139 7544 -18,6 -12,9 

Zarasų r. Q, D 3-2 šv-up 1193 1204 1102 9,3 0,9 

Vilniaus m. Q, D 2 nr, S 2 73279 74581 76112 -2 1,8 

Elektrėnų Q, D 2 up 4244 2341 2458 -4,8 -44,8 

Šalčininkų r. Q, P 2 +Cm 1072 860 924 -7 -19,8 

Širvintų r. Q, D 3-2 šv-up 1323 1185 1383 -14,3 -10,4 

Švenčionių r. Q, D 3-2 šv-up 2816 2838 2220 27,8 0,8 

Trakų r. Q, D 2 nr, D 3-2 šv-up 3833 1351 2516 -46,3 -64,8 

Ukmergės r. Q, D 3-2 šv-up 3860 3776 3149 19,9 -2,2 

Vilniaus r. Q, P 2 , D 2 nr 30902 30995 32935 -5,9 0,3 

Bendras / Total 387 106,5 381 989 386 015

RADONO (Rn-222) TŪRINIO AKTYVUMO MATAVIMO REZULTATAI, Bq/l 

Vieta 

Gręž. Nr. 

Rn-222 

Neapibrėžtis 

Intervalas 

Biržų MS, Biržai 35994 20 ±3 9,2–11,2 

Karajamiškis, Biržų 

rajonas 


rajonas 

Iciūnai, Pasvalio 

rajonas 


rajonas 

216 8 ±1 5,0–10,4 

218 17 ±3 7,8–10,7 

35996 18 ±3 33,0–35,0 

Pagėgiai 4410 10 ±2 

Vaičlaukio 

vandenvietė, 

Vilkaviškio rajonas 

Marijampolės 

vandenvietė 

Kudirkos 

Naumiesčio 

vandenvietė, 


Balsiai, Šilalės 

rajonas 

Pagėgių 

vandenvietė 

Raseinių MS, 

Raseiniai 

Litologinis aprašymas 

Dolomitas gelsvai pilkas, kaverningas 

Dolomitas pilkas iki šviesiai pilko, 

kietas, gipsas rudas, stambiakristalis 

Dolomitas su dolomitiniais miltais, 

mergelis melsvai pilkas 

Domeritas molingas, pilkas, kriptokristalis, 

su iki 1 cm storio rudo 

stambiakristalio gipso ir iki 1,5 cm 

storio balto selenito tarpsluoksniais 

Geologinis 

indeksas 

D 3 įs 

D 3 tt 

D 3 tt 

D 3 tkd 

35995 1 ±02 18,5–20,5 Gipsas šviesiai rudas D 3 tt 

23,13– 

26,53 

5524 19 ±3 91,0–150,0 

16067 6 ±1 85,0–108,0 

2384 6 ±1 77,5–83,0 

Klintis dolomitizuota, plyšiuota, 

kieta 

Kreidos mergelis melsvas, 

plyšiuotas 

Mergelis melsvai pilkas, tvirtas, nuo 

85 m plyšiuotas 

Mergelis melsvas, plyšiuotas, su 

minkšto mergelio tarpsluoksniais 

K 2 st–K 2 t 

255 25 ±4 88,0–138,0 Mergelis žalsvai pilkas smėlingas K 2 cp 

20302 11 ±2 28,0–60,0 

35987 28 ±4 6,5–8,5 

Opoka pilka, plyšiuota, vandeninga 

su mergelio tarpsluoksniais 

Priemolis moreninis, rudas, standžiai 

plastingas 

K 2 

K 2 

K 2 

K 2 st 

gIIInm 

Utena 35964 20 ±3 7,5–9,5 Priemolis moreninis, tamsiai pilkas gIIInm 

Vilkmedžiai, Šilutės 

rajonas 

35943 9 ±1 1,5–3,5 

Priesmėlis moreninis, pilkas, nuo 

3,4–3,7 m gylio – rieduliai 

gIIInm 

Trinkuškės, Zarasų 

rajonas 

Papilė, Naujosios 

Akmenės rajonas 

Buivydžiai, 

Vilniaus rajonas 

Kybartai, 


Panevėžio MS, 

Panevėžys 

Dubičių 

vandenvietė, 

Varėnos rajonas 

35952 11 ±2 2,4–4,4 

35981 30 ±5 9,7–11, 7 

36004 10 ±2 3,3–5,3 

35977 7 ±1 2,1–4,1 

Priesmėlis moreninis, šviesiai rudas 

su molingo smėlio linzėmis, vietomis 

smėlis įvairiagrūdis, vyrauja smulkus 

Priesmėlis moreninis, tamsiai rudas, 

puskietis, int. 9,8–10,0 m – su linzėmis 

molingo, vandeningo smėlio 

Priesmėlis pilkas, minkštai plastingas 

Priesmėlis šviesiai tabako spalvos su 

smulkiu žvirgždu iki 3–5 %, minkštai 

plastingas, nuo 2,4 m su linzėmis 

molingo, vandeningo smėlio 

gtIIInm 

gIIInm 

gIIžm 

gIIInm 

35992 13 ±2 5,0–7,0 Rieduliai apvandeninti gIIInm 

13894 4 ±1 58,0–73,0 Smėlis pilkas, įvairiagrūdis 

agI–IIdnžm 

145 

5 priedas

5 priedas 

146 

Vieta 

Semeliškės, Trakų 

rajonas 

Kojeliai, Raseinių 

rajonas 

Gręž. Nr. 

Rn-222 


Intervalas 


Geologinis 

indeksas 

35997 10 ±2 5,5–7,5 Smėlis aleuritingas, rudai pilkas lgIIInm 

35948 7 ±1 4,5–6,5 Smėlis gelsvai pilkas, smulkus lgIIInm 

Tauragė 35985 7 ±1 2,1–4,1 

Politiškės, Utenos 

rajonas 

Kudirkos 

Naumiestis, 


Juodkrantės 

vandenvietė, 

Klaipėdos rajonas 

Lyduvėnai, 

Raseinių rajonas 

Šelmenta, 

Marijampolės 

rajonas 

Nida, Klaipėdos 

rajonas 

Kintai, Šilutės 

rajonas 

Mickūnai, Vilniaus 

rajonas 

Mikužiai, 


Kyburiai, Joniškio 

rajonas 

Bobėnai, Ignalinos 

rajonas 

Daubariai, 

Mažeikių rajonas 

35956 18 ±3 6,0–8,0 

294 13 ±2 1,0–3,0 

Smėlis gelsvai pilkas, smulkus, 

atskirose linzėse molingas 

Smėlis gelsvai rudas, smulkus, 

molingas 

Smėlis gelsvas su šviesiai rudomis 

dėmėmis, įvairus, vyrauja smulkus 

ir itin smulkus 

lgIIInm 

ftIIInm 

lgIIInm 

37363 9 ±1 8,0–17,0 Smėlis gelsvas, įvairiagrūdis mIV 

35986 16 ±2 6,0–8,0 

Smėlis gelsvas, įvairiagrūdis, 

vyrauja smulkiagrūdis 

25235 15 ±2 7,0–9, 0 Smėlis gelsvas, įvairus aIV 

36002 7 ±1 4,0–6,0 

Smėlis gelsvas, smulkus, gerai 

išrūšiuotas 

aIV 

mIV 

283 11 ±2 1,4–3,0 Smėlis geltonas, smulkus mIV 

35962 6 ±1 6,1–8,1 

25365 3 ±0,04 44,5–47,5 

35979 12 ±2 5,5–7,5 

25367 3 ±1 1,0–3,2 

35936 10 ±2 3,1–5,5 

Radviliškis 35978 18 ±3 2,0–4,0 

Leckava, Mažeikių 

rajonas 

35980 12 ±2 5,8–7, 8 

Smėlis geltonas, smulkus, vande- 

ningas 

Smėlis įvairus, vyrauja smulkus, 

šviesiai pilkas 

Smėlis molingas (priesmėlis), 

šviesiai rudas 

Smėlis molingas, oranžiškai gelsvas, 

įvairus, vyrauja itin smulkus, 

viršutinėje dalyje aleuritingas 

Smėlis molingas, šviesiai rudai 

pilkas, smulkus 

Smėlis molingas, žvirgždingas, 

šviesiai rudai geltonas 

Smėlis molingas, žvirgždingas, 

šviesiai rudas, vyrauja smulkus 

fIIInm 

aglII–III 

gIIInm 

lgIIIgr 

gIIInm 

gIIInm 

Varėna 35972 8 ±1 7,6–9,6 Smėlis pilkai gelsvas, smulkus fIIInm 

Marijonava, 

Ignalinos rajonas 

Žuvintas, Alytaus 

rajonas 

Kučiūnų 

vandenvietė, 

Lazdijų rajonas 

Smalininkų 

vandenvietė, 

Jurbarko rajonas 

35955 6 ±1 6,3–8,3 Smėlis pilkai geltonas, smulkus lgIIInm 

22577 11 ±2 55,0–63,0 Smėlis pilkai rudas smulkus lgIIdn 

16025 5 ±1 55,5–58,0 

Smėlis pilkas, įvairiagrūdis su 

žvirgždu ir gargždu 

aIV 

agIIIvr-gr 

16966 14 ±2 66,0–74,0 Smėlis pilkas, įvairus, vandeningas agII–III

Vieta 

Margiai, Varėnos 

rajonas 

Varėnos MS, 

Varėna 

Valkininkų 

vandenvietė, 


Margiai, Varėnos 

rajonas 

Gręž. Nr. 

Rn-222 


Intervalas 

35973 7 ±1 5,7–7,7 

35971 14 ±2 8,0–10, 0 


Smėlis pilkas, įvairus, vyrauja 

smulkus 

Smėlis pilkas, smulkus su humuso 

priemaiša 

8781 9 ±1 68,0–76,0 Smėlis pilkas, smulkus, dribsmėlis 

35974 5 ±1 6,5–8,5 

Rykantai, Vilniaus 

rajonas 

Dusia, Lazdijų 

rajonas 

Šakių vandenvietė 

Mikužiai, 


Mikužiai, 


21749 7 ±1 


rajonas 


rajonas 

Vilkaičiai, Plungės 

rajonas 

Dusetos, Zarasų 

rajonas 

Valkininkai, 


Vilkmedžiai, Šilutės 

rajonas 


rajonas 

Vertimai, Jurbarko 

rajonas 

Birštonas, Prienų 

rajonas 

169 4 ±1 

Rūgaliai, Šilutės 

rajonas 

Mikužiai, 


Vertininkai, Telšių 

rajonas 

Jusiai, Švenčionių 

rajonas 

Natkiškiai, Pagėgių 

savivaldybė, 

vandenvietė 

259 6 ±1 68,5–75,0 

22575 7 ±1 37,0–42,5 

120,0– 

130,0 

Smėlis pilkas, smulkus, silpnai 

molingas 

Smėlis pilkas, vidutinis, nedidelė iki 

15 % žvirgždo priemaiša 

Smėlis rudai pilkas įvairus, vyrauja 

vidutinis 

Geologinis 

indeksas 

fIIInm 

lIIInm 

agI–IIdn- 

žm 

lgIIInm 

agI–IImnrs 

fIIžm 

Smėlis smulkiagrudis K 1 

25366 3 ±0,04 61,0–64,0 Smėlis smulkus, pilkas, aleuritingas aglI–II 

18590 34 ±5 67,5–70,5 Smėlis smulkus, pilkas, molingas 

26,47– 

26,82 

Smėlis smulkus, vandeningas 

166 5 ±1 19,0–28,0 Smėlis smulkus, vandeningas 

191 6 ±1 2,8–13,4 

35951 12 ±2 3,0–5,0 

35999 6 ±1 7,6–9,6 

Smėlis šviesiai geltonas, molingas, 

smulkus, vandeningas 

Smėlis šviesiai gelsvai rudas, 

įvairiagrūdis, vyrauja smulkus 

Smėlis šviesiai gelsvai rudas, 

smulkus 

aglI–IIdnžmaglI–IIvrsvldagII–IIIvrsvld 

agIIIvm 

fIIInm 

fIIInm 

35940 8 ±1 5,0–7,0 Smėlis šviesiai gelsvas, smulkus lgIIInm 

258 6 ±1 19,0–22,0 

25390 7 ±1 0,6–2,2 

35998 7 ±1 3,1–5, 1 

35942 2 ±0,4 1,5–3,5 

35938 19 ±3 7,1–9,1 

35946 8 ±1 2,6–4,6 

25387 9 ±1 3,8–5,8 

15134 21 ±3 

127,0– 

134,5 

Smėlis šviesiai pilkas, smulkutis ir 

smulkus, tankus 

Smėlis šviesiai rudai gelsvas, 

įvairus, vyrauja vidutinis 

Smėlis šviesiai rudai geltonas, 

smulkus 

Smėlis šviesiai rudai pilkas su tamsiai 

pilkomis dėmėmis, vietomis su 

durpių linzėmis 

Smėlis šviesiai rudas, įvairus, 

vyrauja vidutinis ir smulkus 

Smėlis šviesiai rudas, smulkus ir itin 

smulkus 

Smėlis tamsiai pilkas, įvairus, vyrauja 

smulkus, su humuso priemaiša 

Smėlis žalsvas, vidutingrūdis, 

vandeningas 

agII–IIrsvm 

lgIIIbl 

lgIIInm 

lIV – bIV 

Šilutės vandenvietė 22564 10 ±2 86,5–96,5 Smėlis žalsvas, vidutingrūdis K 1 

fIIInm 

lgIIInm 

fIIIbl 

K 1 

147 

5 priedas

5 priedas 

148 

Vieta 

Kurkliai, Anykščių 

rajonas 


rajonas 

Panevėžys, 

Panevėžio 

vandenvietė 

Lazdijų 

vandenvietė, 

Lazdijai 


rajonas 

Varėnos 

vandenvietė 

Alanta, Molėtų 

rajonas 

Kybartų 

vandenvietė, 


Vaidotai, Vilniaus 

rajonas 


rajonas 

Šešupė, Kalvarijos 

savivaldybė 

Žuvintas, Alytaus 

rajonas 

Kinderiai, Kupiškio 

rajonas 

Gręž. Nr. 

Rn-222 


Intervalas 

35950 20 ±3 10,1–12,1 


Smėlis žvirgždingas, gelsvas, 

įvairiagrūdis, vyrauja smulkus 

14011 11 ±2 50,4–55,0 Smėlis smulkus 

13267 6 ±1 

8716 5 ±1 

190,0– 

215,0 

112,0– 

132,0 

487 6 ±1 55,0–60,0 

9 ±1 34,0–44,0 

463 31 ±5 9,0–12,3 

603 14 ±2 74,0–95,0 

35966 15 ±2 22,1–24,1 

35957 10 ±2 10,5–12,5 

25232 19 ±3 2,3–4,2 

35976 19 ±3 2,5–4,5 

35993 18 ±3 5,6–8,1 

Pagėgiai 35944 18 ±3 4,5–6,5 

Ukmergės MS, 

Ukmergė 

Kazlų Rūdos 

vandenvietė 

35965 24 ±4 9,6–11,6 

Smiltainis rusvas, plyšiuotas, su 

molio tarpsluoksniais 

Smiltainis tamsiai pilkas, kietas, 

plyšiuotas, aleuritas – tamsiai pilkas, 

kietas 

Smėlingos žvirgždingos ir 

gargždingos nuogulos su priemolio 

tarpsluoksniais 

Žvirgždas įvairus, su įvairaus smėlio 

priemaiša 

Žvirgždingos ir gargždingos 

nuogulos 

Žvirgždingos ir gargždingos 

nuogulos, mergelis melsvas, kietas, 

plyšiuotas su smulkiagrūdžio 

smėlio tarpsluoksniais 

Žvyras gelsvai pilkas, žvirgždo iki 

25 %; smėlis įvairus, vyrauja smulkus 

Žvyras gelsvai pilkas, žvirgždo ir 

gargždo iki 35 %; smėlis įvairus, 

vyrauja itin stambus 

Žvyras gelsvas, viršutinėje dalyje 

molingas 

Žvyras molingas, šviesiai rudai 

geltonas; smėlis įvairus, vyrauja 

smulkus 

Žvyras molingas, šviesiai rudas, 

vandeningas; smėlis įvairus, vyrauja 

smulkus 

Žvyras pilkas, žvirgždo iki 25–30 %; 

smėlis įvairus, vyrauja vidutinis ir 

stambus 

Žvyras pilkas, žvirgždo iki 35 %; 

smėlis įvairus, vyrauja itin stambus 

Geologinis 

indeksas 

aIIInm 

fIIInm 3 

(fIIIgr) 

D 2 up–D 3 šv 

E 2 –E 1 

agIIIvld 

fIIIbl 

agIIIgr-bl 

agII– 

IIIžm-vr, 

K 2 

fIIInm 

fIIInm 

aIV 

ftIIInm 

ftIIInm 

fIIInm 

fIIInm 

22553 12 ±2 75,0–90,0 Žvyras vandeningas agIIIgr-bl

Lietuvos RespubLikoje pRipažinto natūRaLaus mineRaLinio vandens iR šaLtinio vandens, išpiLstyto į 

buteLius, cheminė sudėtis, µg/l 

Pavadinimas Paruošimas Ag Al As B Ba Be Bi Br Cd Ce Co Cr Cs Cu Dy 

„Akvilė“ Negazuotas

6 priedas 

150 

Pavadinimas Paruošimas Er Eu Fe Ga Gd Ge Hf Ho I La Li Lu Mn Mo 


Pavadinimas Paruošimas Nb Nd Ni P Pb Pr Rb Sb Sc Se Sm Sn Sr Ta Tb 


6 priedas 

152 

Pavadinimas Paruošimas Te Th Ti Tl Tm U V W Y Yb Zn Zr 


(c) (c) (b) 

HCO3 HCO3 

(c) pH Si (c) SO 4 

(c) NO 3 

(c) NO 2 

Pavadinimas Paruošimas Ca (c) Cl (c) Eh (a) F (c) K (c) Mg (c) Na (c) NH 4 

„Akvilė“ Negazuotas 63,8 6,43 422 0,197 1,4 12,6 3,1 0,003 0,05

7 priedas 

POŽEMINIO VANDENS MIKROELEMENTINĖS SUDĖTIES TYRIMO REZULTATAI, mg/l 

154 

F Pb Cd Ni Mn As Cr Zn Cu Sr 

Mėginio 

ėmimo data 

Gręžinio 

numeris 

Posto pavadinimas 

Aštrioji Kirsna 381 2010 08 25 0,29


Mėginio 

ėmimo data 

Gręžinio 

numeris 


Kalvarija 2457 2010 09 23 0,23

7 priedas 


Mėginio 

ėmimo data 

Gręžinio 

numeris 


156 

Lyduvėnai 35 986 2010 07 22 0,16


Mėginio 

ėmimo data 

Gręžinio 

numeris 


Palapišiai 35 947 2010 07 22 0,11

7 priedas 


Mėginio 

ėmimo data 

Gręžinio 

numeris 


158 

487 2010 07 14 0,16

LIETUVOS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2005–2010 METAIS 

IR KITI HIDROGEOLOGINIAI DARBAI 

Vilnius, 2011 

Atsakingasis redaktorius K. Kadūnas 

Redagavo D. Petrauskienė 

Viršelio dizainas G. Markausko 

Maketavo R. Norvaišienė 

SL 1841. 2011 08 02. Tiražas 50 egz. 

Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius 

Tel. 2 33 28 89, faks. 2 33 61 56, http://www.lgt.lt 

Viršelį spausdino reklamos studija „InSpe“, Savanorių pr. 178, LT-03154 Vilnius 

159 

7 priedas

Lietuvos požeminio vandens monitoringas 2005-2010 m.

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?