Vilniaus knygų mugė 2013 - 15min.lt

| 2 s MUGĖS TEMA 

VILNIAUS KNYGŲ 

MUGĖ PRISTATO 

RODERICKAS 

GORDONAS 

Vieną iš fantastinės knygų serijos 

„Tuneliai“ autorių R.Gordoną į 

Vilniaus knygų mugę atlydės garsus 

britų leidėjas Barry Cunninghamas, 

atradęs ir legendinę „Hario Poterio“ 

autorę Joanne K.Rowling. 

R.Gordonas gimė 1960 m., užaugo 

Haigeite, šiauriniame Londone. 

Baigęs mokslus ir neturėdamas nė 

menkiausio supratimo, kuo norėtų 

būti, jis kurį laiką grojo grupėse ir 

klajojo, kol netikėtai pradėjo dirbti 

Londono Sičio investiciniame banke. 

Roderickas nuoširdžiai tikėjo, kad tai 

viskas, ką jam yra numatęs likimas, 

kol 2001 m. jo neatleido iš darbo. 

R.Gordonas pats save nustebino, 

kai kartu su universiteto draugu 

Brianu Williamsu pamėgino 

parašyti knygą ir 2005 m. ją 

savarankiškai išleido pavadinimu 

„Laukų kurmis“. Šį bandymą ir 

pastebėjo B.Cunninghamas, vaikų 

knygų leidyklos „Chicken House“ 

įkūrėjas. 2007 m. liepą jis „Laukų 

kurmį“ perleido nauju pavadinimu 

„Tuneliai“. 

Sulaukusi didelio žiniasklaidos 

dėmesio ši knyga tapo „New York 

Times“ bestseleriu ir buvo išleista 

keturiasdešimtyje skirtingų šalių, 

visame pasaulyje buvo parduota 

daugiau nei milijonas egzempliorių. 

Netrukus po išleidimo JAV kompanija 

„Relativity Media“ įsigijo teises 

knygos ekranizacijai. 

Po „Tunelių“ serijoje pasirodė 

tolesnės dalys: „Gilybės“ (2009), 

„Laisvas kritimas“ (2010), 

„Artyn“ (2011) ir „Spiralė“ (2012). 

Paskutinioji dalis „Galinė riba“ 

bus išleista šiais metais ir užbaigs 

„Tunelių“ sagą. 

Šiuo metu R.Gordonas su žmona ir 

dviem sūnumis gyvena Norfolke, 

Anglijoje, bet kartais tam, kad 

išsaugotų sveiką protą, pasprunka 

į Londoną. 

Lietuvoje knygų seriją „Tuneliai“ 

išleido leidykla „Alma littera“. 

Leidyklos „Alma littera“ inf. 

SKAITYTOJŲ 

SUSITIKIMAS 

su rašytoju R.Gordonu ir 

leidėju B.Cunninghamu vyks 

vasario 23 d., 12 val., 

„Litexpo“ salėje 5.1. 

KNYGOS 

Knygos paaugliams Lietuvos literatūroje – 

retenybė. Leidyklos nesibrangindamos 

čiumpa geresnius rankraščius, paaugliai 

laukia istorijų apie bendraamžius, 

rašytojams jas kurti smagu, bet tokių 

romanų ir apysakų vis tiek mažai. 

s Eglė Digrytė 

e.digryte@15min.lt 

Rinkdamiesi knygas net 34 proc. paauglių 

vadovaujasi savo nuomone. Tik 

8 proc. svarbios tėvų, 23 proc. – bibliotekų 

rekomendacijos. Pastarosios Lietuvoje 

ne itin populiarios ir nedažnai 

siūlo naujienų. 

Kadangi paauglių literatūros mažai ir 

knygynuose, jaunimui sunku išsirinkti 

gerą tekstą. O leidėjams paaugliai labai 

svarbūs, mat netrukus skaitys suaugusiesiems 

skirtą literatūrą, pirks knygeles 

savo vaikams. Neišlaikius susidomėjimo 

knyga, skaitytojai prarandami. 

LEIDĖJAI STVERIA 

NESVARSTYDAMI 0 

„Rankraščiai paaugliams – retenybė. Kai 

ateina tikrai gera knyga, stveriame nesvarstydami, 

nes žinome, kokia yra jų 

paklausa ir poreikis, – tikino Lietuvos 

leidėjų asociacijos valdybos narė, leidyklos 

„Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė. 

– Lietuvoje neturime ne tik 

Hario Poterio lygio prekės ženklo, bet ir 

apskritai rašytojo, su kuriuo paaugliai tapatintųsi, 

kuriuo pasitikėtų. Svarbu kalba, 

kurią supranta jaunas, pasišiaušęs, 

s LITERATŪROS TYRINĖTOJAS KĘSTUTIS URBA: 

„DŽIAUKIMĖS, JEI KASMET 

Knygynai nestokoja lietuvių parašytų romanų, 

rimtesnės literatūros, kelionių, receptų, 

poezijos ir vaikams skirtų knygų. O paaugliai, jei 

spręstume vien iš šios pasiūlos, tarytum neskaito. 

s Eglė Digrytė 

e.digryte@15min.lt 

Metų knygos rinkimuose – vos dvi jiems 

skirtos knygos, nors kitų kategorijų – po 

penkias šešias. Literatūros tyrinėtojas 

Kęstutis Urba situaciją vadina bloga, o 

ją aiškina tuo, kad čia talento nepakanka, 

reikia išmanyti, kas išties rūpi šių 

dienų paaugliams. 

– Kokios jums atrodo Lietuvoje leidžiamos 

knygos paaugliams? 

– Paauglio sąvoka plati. Jaunesnieji – 

11–14 metų, vyresnieji – 15–17 metų, jaunimas… 

Ir literatūra skirtinga. Skirtoji 

jaunesniesiems atsigavo anksčiau. 

Vyresniųjų – vienpusiškesnė: dažnai – 

subtiliai dramatiška, pasaulį piešia tamsiomis 

spalvomis, gvildena skaudžias 

gerąja prasme prieš viską protestuojantis 

žmogus.“ 

Literatūra, kurią privalu skaityti mokykloje, 

paaugliams dažnai susižavėjimo 

nekelia. Vadinasi, programų sudarytojai 

nepataiko parinkti patrauklių, 

suprantamų kūrinių ir užkerta kelią tikslui 

– skatinti skaitymą malonumo, o ne 

mokymo sumetimais. Šiandien knyga 

yra laisvalaikio leidimo forma vos 

13 proc. paauglių. 

Statistika rodo, kad trečdalis paauglių 

nori nuotykių literatūros, daugiau nei 

penktadalį domina meilė ir draugystė, 

kiek mažiau – bendraamžių problemos. 

Anot L.Varanavičienės, žiaurumas ir fantastika 

domina nedaugelį – pastaroji atsidūrė 

sąrašo apačioje. Tačiau kokybiškų 

nuotykių knygų – tiek verstinių, tiek 

savų autorių – pasiūla menka. 

ESAME MAŽI, 

BET NEPASMERKTI 0 

Kodėl lietuviams iki šiol nepavyko sukurti 

knygos ar personažo, kurie daugelį 

dešimtmečių būtų mėgstami jaunimo 

ar netikėtai sukeltų ažiotažą kaip Haris 

Poteris? Ieškant atsakymo į šį klausimą 

L.Varanavičienė juokais pasiūlė „kreiptis 

į aukštesnes instancijas – Viešpatį 

narkomanijos, savižudybių problemas, 

vis eina knygos apie nepagydomą ligą. 

Pasigesčiau pozityvesnės literatūros. 

Apskritai Lietuvoje situacija labai bloga. 

Tai išryškino Metų knygos rinkimai. 

Šįkart paauglių knygų kategorijoje 

vietoj penkių galėjome pristatyti tik dvi 

(Unės Kaunaitės „Sudie, rytojau“ ir Kristinos 

Gudonytės „Ida iš šešėlių sodo“ – 

red. past.). 

– Kodėl? Ar rašytojai nenori kurti paaugliams, 

ar jų niekas neskaito, todėl 

nėra paskatos rašyti? 

– Ekspertų komisijoje, kuri atrenka 

knygas rinkimams, dalyvauju, kai tik 

prasidėjo ši akcija. Šiemet buvo keturios 

knygos, skirtos paaugliams. Atrinkome 

dvi. Pernai buvo trys. Išskirčiau smagų 

U.Kaunaitės atėjimą. 

Dievą“. Bet pripažino, 

kad trūksta ir geros 

reklamos. 

Dar viena priežastis – lietuvių 

kalba, kuri trukdo prasimušti 

į tarptautinę rinką, nors mūsų šalis 

nėra neįdomi (tą patvirtina amerikietės 

Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų 

debesų“ apie ištremtą lietuvę paauglę, 

kuris išverstas jau į tris dešimtis kalbų). 

„Esame mažuliukai, bet nepasmerkti 

amžiams, – kalbėjo L.Varanavičienė. – 

Po truputį atsiranda reklamos įgūdžiai. 

Niekada neprilygsime stambiausioms 

pasaulio leidykloms, bet žinoti, kaip 

viskas daroma, ir naudotis jų patirtimi 

reikia.“ 

Pašnekovė pripažino, kad „šiandien 

kūrinio, apie kurį sakytume, jog galime 

pasiguldyti pasaulį po kojomis, neturime“. 

Bet vylėsi, kad toks autorius jau 

yra, tik jo dar nepavyko pažinti. „Žiūriu 

S K.URBA 

BFL NUOTR.

| 3 s MUGĖS TEMA 

PAAUGLIAMS: 

optimistiškai 

ir manau, 

kad tikrai pasiklosime 

pasaulį po kojomis“, 

– apibendrino leidyklos 

vadovė. 

SLENGO MOKĖSI 

IŠ DUKROS DRAUGIŲ 0 

Rašytoja, aktorė, režisierė, scenaristė, 

dailininkė Kristina Gudonytė, kurios romanas 

„Blogos mergaitės dienoraštis“ jau 

buvo išrinktas geriausia 2009-ųjų knyga 

jaunimui, pripažino, kad kurti paaugliams 

labai sunku. 

„Tai – keistas amžius, – kalbėjo K.Gudonytė. 

– Jie laiko save suaugusiais. Fiziologiškai 

taip tarsi ir yra. Prisiminkime 

klasiką, Rytų tautas, kur jau 14 metų tuokiasi. 

Romeo ir Džuljeta buvo „trylikiniai“. 

Mintyse atgaivinti savo paauglystę 

IŠEINA DVI TRYS GEROS KNYGOS“ 

Tiesiog paaugliams rašančių rašytojų 

yra mažai. Kodėl? Nežinau… Žmonės, 

gebantys rašyti, per toli nuo dabartinio 

paauglio, kuria užsidarę. Jei turi lakią 

vaizduotę, paprasčiau sukurti pasaką 

vaikams. 

– Mažieji skaito, ką jiems nuperka. Paaugliai 

jau geba rinktis, todėl šalia televizoriaus 

ir interneto knyga dažnai lieka 

podukros vietoje. 

– Taip, tai tiesa – knyga paauglystėje susiduria 

su didesne konkurencija. Vaikams 

ir tėvai skaito, jie mažiau į internetą lenda 

ir televiziją žiūri. O jei esi koks šeštokas, 

artėji prie paauglystės, žinokis pats. Yra 

inteligentiškų šeimų, kurios rūpinasi vaiko 

ugdymu, auklėjimu, perka knygas. Kuo 

vaikas mažesnis, tuo tų knygų daugiau, o 

paauglystėje – tavo reikalas. Ar paauglys 

dažnai lekia į knygyną? Abejoju. 

– Ar mokytojai nedaro meškos paslaugos? 

Per literatūros pamokas dažniausiai 

tenka skaityti romanus ir apysakas, 

kurios gvildena suaugusiems aktualias 

problemas. 

nelengva. Minėtą knygą K.Gudonytė parašė 

radusi senus savo dienoraščius ir 

prisiminusi, kaip pati jautėsi tais 

laikais: nereikalinga, bjauri 

pati sau. 

„Myliu paauglius ir 

daug su jais bendrauju, – 

sakė kūrėja, tuomet dar 

moksleivės dukros bendraklasius 

kviesdavusi 

į namus švęsti Naujųjų ir 

iki šiol su jais bendraujanti. 

– Lipdydama išorinę 

pusę, rankiojau po detalę. 

Dukros draugai skambindavo 

ir taisydavo slengą. Sužinojau žodį 

„tūsas“, taip pat – kaip vadinama degtinė. 

Parašiau „šnapsas“, o jie sako: ne, 

dabar ji yra „vodzė“. Todėl tekstas pavyko 

šiuolaikinis.“ 

Anot K.Gudonytės, paaugliai yra linkę 

jiems skirtas knygas išmainyti į suaugusiųjų 

literatūrą. Todėl nekeista, kad didelę 

jos skaitytojų dalį sudaro ne jaunimas, o 

tėvai. „Draugės džiaugėsi, kad parašiau 

vadovėlį, kaip elgtis su paaugliais, – juokėsi 

autorė. – Rašiau galvodama, ar pačiai 

būtų įdomu skaityti. Man reikia emocijos, 

kad apeliuotų į jausmus.“ 

VIETOJE PAMOKSLŲ – 

HUMORAS 0 

„Buvo nežmoniškai smagu rašyti“, – prisiminė 

scenaristė ir prodiuserė Aistė Ptakauskė, 

apysakų „Nerealios atostogos“ 

ir „(Ne)saugus žaidimas“ autorė. Šios knygos, 

pasakojančios apie keturių draugių 

nuotykius, 2008–2009 m. pasirodė leidyklos 

„Alma littera“ serijoje „Mergaičių 

lyga“. 

– Jau 15 metų esu paaugliškų klasių – 

septintokų, aštuntokų – vadovėlių autorius. 

Siekiau įvesti į programas literatūrą, 

kuri jiems įdomi. Iš pradžių buvo didelis 

mokytojų pasipriešinimas, bet priprato. 

Literatūrinis ugdymas turi balansuoti tarp 

klasikos, kurią turime žinoti, ir to, kas paaugliui 

įdomu. 

Mokytojai išmano klasikinę, programinę 

literatūrą, o čia reikėtų paskaityti 

ir pačiam. Nesuprantu, kaip mokytojai 

nenori skaityti. Be abejo, mokytojui lengviau 

kalbėti apie knygą, kuri jam įdomi, 

jį jaudina. Gerų knygų yra, galima parinkti 

20 knygų septintokui, aštuntokui. 

Bet mokytojų požiūris: ai, čia užklasinis 

skaitymas. Dabar vėl viskas krypsta į senąją 

literatūrą ir bijau, kad paaugliai vėl 

mažiau skaitys. 

– Kaip šiuolaikinė lietuvių literatūra paaugliams 

atrodo, lyginant su ankstesne? 

– Tokios literatūros tradicijos silpnos. 

Tarpukario metais paauglių literatūros 

apskritai nebuvo, sovietmečiu irgi daugiausia 

buvo knygų vaikams. Paauglių, 

nuotykinė literatūra prasidėjo 6–7 

Paklausta, ar lengva rašyti paaugliams, 

autorė nedvejojo: „Man – taip.“ Paauglystėje 

užgriūna daug naujų potyrių ir pirmų 

kartų, viskas išgyvenama intensyviau – 

trūksta ankstesnės patirties, kuri leistų 

ramiau jaustis. A.Ptakauskei toks užaštrintas 

intensyvumas patinka, todėl buvo 

smagu grįžti keletą metų į praeitį. 

Kadangi skaitytojai ieško intensyvių potyrių, 

populiariausios paauglių knygos – 

K.GUDONYTĖ: 

„PAAUGLIAI YRA 

LINKĘ JIEMS SKIRTAS 

KNYGAS IŠMAINYTI 

Į SUAUGUSIŲJŲ 

LITERATŪRĄ.“ 

praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Paskui 

atsirado Kazio Sajos knygos, Vytauto 

Bubnio „Arberonas“, Algimanto Zurbos 

romanai. Bet dabar mažai kas skaito 

A.Zurbą, nes pasaulis pasikeitė. 

Rengiau vadovėlį devintokams, galvojau, 

tikrai rasiu ką nors nauja, vertinga – 

juk pasipylė verstinės literatūros. Turėjau 

grįžti prie „Rugiuose prie bedugnės“, 

klasikos. O dalykus, kurie tarsi veikia, 

pradedi skaityti ir supranti, kad po keleto 

metų jie nueis į užmarštį. Autorių, kurie 

pasiektų universalumą, sugebėtų įtaigiai 

šnekėti apie amžinus dalykus, nėra. 

– Kodėl mūsų autoriams nepavyksta sukurti 

knygų, kurias skaitytų viena karta 

po kitos? Imkime Karlo May'aus knygas 

apie indėnus – rašė apie XIX a., bet įdomios 

iki šiol. 

– K.May'aus kūriniai – klasika, o „Haris 

Poteris“ – hedonistinė literatūra, ją smagu 

skaityti, bet didelių gelmių nereikia 

tikėtis. Nors ji nėra bloga. O kalbant apie 

lietuvius… Vytauto Petkevičiaus „Gilės 

nuotykius Ydų šalyje“ galima skaityti ir 

skaityti, kai kurios Vytautės Žilinskaitės, 

arba itin juokingos, arba liūdnos ir niūrios. 

Taigi pustonių nėra. 

Dažnai manoma, kad jei jau knyga skirta 

paaugliams, autorius turi juos mokyti. 

Bet humoras leidžia atviriau priimti 

sudėtingus, skausmingus dalykus, 

skaitytoją įtraukia į savotišką sąmokslą 

su rašytoju. 

„Mokytojiškas, rimtas tonas grūmojant 

pirštu sukelia atmetimo reakciją. Su paaugliais 

reikia kalbėti sąžiningai, jausti 

visišką empatiją ir herojams, ir skaitytojams, 

– samprotavo A.Ptakauskė. – Negalima 

į skaitytoją žiūrėti iš aukšto, net jei 

pateiki rimtesnę įžvalgą, svarbu jautrumas, 

suprasti jo jausmus.“ 

Jos patirtis byloja, kad Lietuvos paaugliai 

su dideliu entuziazmu priima mūsų 

autorių knygas, ieško autentiškumo, nori 

atpažinti literatūroje save. „Mano knygos 

buvo perkamos, nesiskundžiau nei aš, nei 

leidėjai. Iš bibliotekų gaunu duomenis, 

kad skaito. O leidėjai suinteresuoti, entuziastingai 

leidžia rankraščius. Didžiausia 

kliūtis, manau, yra autoriai. Jie nenori, 

nesiryžta, gal neįdomu rašyti paaugliams, 

ne prestižas – negausiu nacionalinės premijos, 

niekas nepagirs, atrodysiu nerimtas 

rašytojas.“ 

Po minėtų dviejų apysakų A.Ptakauskė 

paaugliams nieko nebeišleido. Dabar jos 

veiklos sritis – pjesės ir scenarijai televizijai. 

Kodėl pamiršo knygas jaunimui, jei ši 

patirtis paliko gerų prisiminimų? 

„Yra pusė trečios knygos rankraščio, 

bet išvažiavau į JAV studijuoti scenarijų 

rašymo. Prie prozos nebegrįžau. Bet tos 

keturios veikėjos tebėra. Jei grįšiu prie 

prozos, grįšiu prie jų. Bet šiuo metu tokių 

planų neturiu, nors niekada negali žinoti… 

“ – šyptelėjo A.Ptakauskė. 

Kazio Sajos knygos amžinos. Poezijos tradicijos 

stiprios, bet dabar išnykusios. 

Mūsų kūrybinis laukas siauresnis. 

Džiaukimės, jei per metus išeina dvi trys 

geros knygos, nes nėra tiek daug kūrėjų. 

Teko kalbėtis su islandų vaikų rašytojais: 

sako, pas mus kas antras žmogus 

rašytojas, daugelis rašo vaikams. 

Pas mus yra ir požiūrio problema – jei 

noriu būti tikras rašytojas, turiu rašyti 

suaugusiems. 

Bet žmogus, kuris rašo vaikams, turėtų 

didžiuotis, kad daro didžiulį darbą. 

Suaugusiems rašyti – saviraiška, o čia – 

sąmoningas procesas. 

– Kas turi kurti paaugliams? Bendraamžiai, 

išmanantys jiems svarbius dalykus, 

ar patirties turintys suaugusieji? 

– Yra pačių paauglių sukurtų knygų, 

jos skaitomos, bet pamirštamos. Imkime 

U.Kaunaitę – ji knygą parašė dvyliktoje 

klasėje, amžiaus jutimas yra. Bet jei 

sakyčiau griežčiau, tokia literatūra negali 

vyrauti. Tai yra profesionalumo reikalas – 

turi rašyti talentingi suaugusieji. Reikalinga 

gyvenimo patirtis.

| 4 s SVEČIAI 

s SVEČIAI 

IŠ UŽSIENIO 

„VAIKAI YRA VAIKAI“ 

s Mindaugas Nastaravičius 

m.nastaravicius@15min.lt 

Knyga apie baimę ir viltį. Knyga 

apie nerimą ir išsigelbėjimą. 

Knyga apie skausmą ir skurdą. 

Rašytojo Alvydo Šlepiko romanas 

„Mano vardas – Marytė“ sulaukė 

gausybės apibūdinimų ir tapo viena 

skaitomiausių pastarųjų metų 

lietuvių autorių knygų. 

Remdamasis tikrais faktais, rašytojas pasakoja apie „vilko 

vaikus“. Marytė – viena jų. 

„Mano vardas – Marytė, sako Renatė, o moteris paima 

mergaitei iš rankų pašventintą kiaušinį. Marytė krenta 

į gilų ir juodą šulinį, tačiau be jokios baimės“, – vieni 

paskutiniųjų romano sakinių. O iki jų – ilga kelionė per 

skurdą, baimę, neviltį. Ir per Lietuvą, į kurią po Antrojo 

pasaulinio karo rytprūsių vokietės siuntė savo vaikus. 

Čia jie dirbo pas ūkininkus, elgetavo ir menkiausią 

duonos kąsnį mėgindavo parnešti namo – anapus Nemuno 

likusiems šeimos nariams. Pats autorius sako, 

kad ši knyga – apie meilę ir užuojautą. Ir apie atmintį. 

– Prisipažinsiu, kad apie „vilko vaikus“ nieko nebuvau 

girdėjęs. Apie juos sužinojau tik perskaitęs jūsų knygą. 

– Informacijos apie tai nėra daug. Sovietmečiu kalbėti 

apie Lietuvoje elgetaujančius vokiečių vaikus nebuvo 

priimtina, nes tai nesiderino su sovietų armijos, kaip 

išvaduotojos, vaizdiniu. Vokietijoje ši tema taip pat yra 

ganėtinai užgniaužta. 

Antrasis pasaulinis karas jiems yra skaudus istorijos 

puslapis. Vokiečiai labai daug kalba apie savo kaltę 

LIETUVOS AUTORIAI 

ANDRIUS TAPINAS / Alma littera 

Vilniaus knygų mugėje populiarus 

televizijos laidų vedėjas pristatys 

debiutinį savo romaną „Vilko valanda“. 

Jame vaizduojamas 1905-ųjų Vilnius, 

tačiau čia jis – laisvasis miestas, progreso, 

mokslo ir mistikos centras, kuriame 

šeimininkauja alchemikai, skraido 

dirižabliai, o daktaras Jonas 

Basanavičius – patrakęs mokslininkas, 

po sostinę skraidantis savadarbiu 

ornitopteriu „Laumžirgis“. 

! Susitikimas su A.Tapinu – 


Rašytojų kampe/LRT studijoje. 

JOANAS PLAZA 

„Obuolio“ leidykla Vilniaus knygų mugėje 

pristatys Ispanijoje bestseleriu tapusį 

romaną „Andželinos skraistė“, kurį parašė 

krepšinio klubo „Žalgiris“ vyriausiasis 

treneris J.Plaza. Jis pats mugėje žada 

papasakoti, kaip laisvalaikiu parašė jau 

trečiąją grožinės literatūros knygą. 

! Susitikimas su skaitytojais – 

vasario 23 d., 10 val., salėje 5.5. 

ELLEN CASSEDY 

„Obuolio“ leidykla atveža knygos 

„Mes esame čia. Atsiminimai 

apie holokaustą Lietuvoje“ 

autorę E.Cassedy, kuri pabandė 

šokiruojančiai tyrinėti Lietuvos 

žydų istoriją per asmeninę 

prizmę. 



S A.ŠLEPIKAS BFL NUOTR. 

ir dėl karo, ir dėl holokausto, ir dėl visų kitų baisybių. 

Todėl jiems galbūt atrodo neetiška kalbėti apie tai, kad 

ir tarp jų buvo aukų. 

– Tarp tokių aukų – vaikai, karo metais iš dabartinės 

Kaliningrado srities per Nemuną persikeldavę į Lietuvą. 

Kodėl jūs susidomėjote šiais vaikais ir jų istorija? 

– Apie „vilko vaikus“ sužinojau iš šviesaus atminimo 

kino režisieriaus Jono Marcinkevičiaus, su kuriuo teko 

kartu dirbti rašant scenarijus. Jonas papasakojo, ką žinojo. 

Pateikėme paraišką Kultūros ministerijai, tačiau 

fi lmui fi nansavimo negavome. 

Praėjo gal 10 metų. Bičiulis prodiuseris Rolandas Skaisgirys 

supažindino mane su verslininku Ričardu Savicku, 

GINTARAS GRAJAUSKAS / Tyto alba 

Poeto, eseisto, dramaturgo, prozininko, 

dainų autoriaus ir atlikėjo G.Grajausko 

knyga „Istorijos apie narsųjį riterį 

Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ 

skaitytojus nukelia į XIX a. Škotiją – 

į tą keistą ir žavingą laiką, kai industrinė 

revoliucija persipynė su Viktorijos epochos 

drovumu. Tačiau tai ir pasakų Škotija, 

kurioje šalia realių personažų puikiai 

jaučiasi drakonai, burtininkai ir kitos 

pasakiškos būtybės. 

! Susitikimas su G.Grajausku – 


salėje 5.1. 

GINA VILIŪNĖ / Tyto alba 

Vilniaus senamiesčio gidė G.Viliūnė 

romaną „Karūna be karaliaus: senojo 

Vilniaus trileris“, kuriame aiškinamasi 

dingusios Vytauto karūnos paslaptis, 

rašė net septynerius metus. Jos knygoje 

persipina dabartinio ir senojo Vilniaus 

gyvenimas, LDK kanclerių ir šiuolaikinių 

sostinės gyventojų likimai. Čia – ir 

baroko architektūros žavesys, ir slaptųjų 

draugijų klastos, ir senuosius ritualus 

puoselėjantys pagonys. 

! Susitikimas su G.Vilūne – 


salėje 5.5. 

TAHIRAS SHAH 

Į Vilniaus knygų mugę leidyklos 

„Tyto alba“ kvietimu atvyksta lietuvių 

kalba išleistų knygų „Tūkstančio ir 

vienos nakties šalyje“, „Kalifo rūmai“ 

ir „Timbuktu“ autorius, Londone 

gimęs anglų-afganų kilmės rašytojas, 

keliautojas ir fi lmų kūrėjas T.Shah. 



kurio mama – iš „vilko vaikų“. Nemažai su ja bendravau, 

fi ksuodamas pasakojimus, atsiminimus. Ričardas 

norėjo, kad ši tema nebūtų užmiršta, kad žmonės 

apie tai žinotų. 

Galvojome apie fi lmą. Pradėję viešai apie jį kalbėti, 

sulaukėme ne vieno skambučio. Žmonės norėjo pasakoti, 

dalytis tuo, ką jie žino, ką yra patyrę. Taip susipažinau 

su dar viena moterimi, kuri taip pat buvo iš „vilko 

vaikų“. Bendraudamas su ja, turėjau galimybę pajusti 

to laiko dvasią, orą, jauseną. Iš smulkmenų, užuominų, 

nutylėjimų, iš perskaitytos istorinės medžiagos kartu su 

bičiuliu poetu, diplomatu Evaldu Ignatavičiumi ėmėme 

kurti scenarijų. Evaldas Vokietijoje tuo metu dirbo 

Lietuvos ambasadoriumi. Jis siuntė man dokumentinių 

fi lmų apie „vilko vaikus“. Žiūrėjau juos, toliau gilindamasis 

į šią temą. Filmo gamyba užstrigo, nes nebuvo 

pinigų. Tačiau šios temos palikti nenorėjau, todėl nusprendžiau 

parašyti knygą. 

– Viena romane esančių detalių, kad motina savo vaiką 

išmaino į maišą bulvių. Tai tikras faktas ar kūryba? 

– Tai yra tikri faktai, kuriuos galima rasti daugelyje 

prisiminimų. Vokietijoje po karo buvo skatinamas gimstamumas. 

Šeimos būdavo labai didelės. Įsivaizduokime 

situaciją, kai motina lieka viena su šešiais ar aštuoniais 

vaikais. Jie pasmerkti badui. Todėl motinos rinkdavosi 

– ar leisti vaikui mirti jų akyse, ar pamėginti išsiųsti 

į Lietuvą, viliantis, kad net jeigu jo nebematysi, vaikas 

vis tiek išliks gyvas. Galbūt įsidarbins pas ūkininkus, 

galbūt bus pamaitintas. 

– Iš knygos susidaro įspūdis, kad tos lietuvių šeimos, 

į kurias vaikai pasibelsdavo, neatstumdavo jų, mėgino 

kažkaip padėti, bent jau duodavo maisto. 

– „Vilko vaikų“ prisiminimuose lietuvių šeimos vertinamos 

labai įvairiai. Kai kur yra daug priekaištų dėl mūsų 

šaltaširdiškumo, žiaurumo, kietumo. Yra liudijimų, kad 

ALGIMANTAS ČEKUOLIS / Alma littera 

Publicistas ir rašytojas A.Čekuolis šių metų 

Vilniaus knygų mugėje pristatys net dvi 

knygas – „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“ 

ir „Keturi žiemos vėjai“. Pirmojoje knygoje 

A.Čekuolis dalijasi įžvalgomis apie lietuvių 

karių tarnybą Afganistane. Antroji knyga – 

tai pasaka apie pasaulį, skirta maždaug 

6–9 metų vaikams. Knygelė mažiesiems 

iliustruota spalvotais autoriaus dukros 

Ievos Čekuolytės piešiniais. 

! Susitikimas su A.Čekuoliu – 


vaikų scenoje ir vasario 23 val., 

14 val., salėje 5.1.

KADERAS ABDOLAH 

„Baltų lankų“ leidykla susitikti su 

Lietuvos skaitytojais pakvietė 

Irano rašytoją K.Abdolah, kurio 

knyga „Mečetės namai“ 2010 m. 

pateko į vertingiausių lietuviškai 

išleistų šiuolaikinės užsienio 

literatūros knygų sąrašą. 



LABAI NORĖČIAU, 

KAD ŠIĄ KNYGĄ 

PERSKAITYTŲ 

PAAUGLIAI. 

jei šeima ir priimdavo svetimą vaiką, jį apgyvendindavo 

tvarte, kartu su kiaulėmis. Knygoje pasakoju ir apie 

kelias kitokias šeimas, kurios nenusisukdavo nuo sušalusio 

ir išbadėjusio vaiko. Didžioji dalis vaikų yra perėję 

per kelias šeimas. Padirbdavo pas vieną ūkininką, 

suprasdavo, kad sąlygos – vergiškos, todėl eidavo pas 

kitą. Gyvendavo ir miškuose, vogdavo. Vaikai yra vaikai. 

Jiems reikėjo kažkaip išgyventi. 

– Tačiau turbūt galima sakyti, kad knyga yra gana šviesi. 

Joje nėra tiek žiaurumo, kiek būtų įmanoma įsivaizduoti 

pokario sąlygomis. 

– Žiaurumų akcentuoti nenorėjau. Norėjau sukurti 

aiškią istoriją, kurioje yra ir nevilties, ir vilties. Istoriją, 

kurią žmogus perskaitytų ir neliktų abejingas. Labai norėčiau, 

kad šią knygą perskaitytų paaugliai. Galbūt knyga 

jiems padėtų suprasti, ką reiškia neapykanta, karas, 

kiek ilgai gali tęstis žmogaus kančia, persekiojanti ne 

tik jį, bet ištisas kartas. 

– Esate išleidęs dvi poezijos ir vieną novelių knygą. Taip 

pat rašote scenarijus. Kritikai sako, kad ir šio romano 

autorius – Šlepikas-poetas ir Šlepikas-scenaristas. Kaip 

jums skamba tokie apibūdinimai? 

– Šiuolaikinė literatūra yra labai įvairi ir naudoja pačias 

įvairiausias priemones. Romano forma, galbūt primenanti 

scenarijų, man buvo reikalinga tam, kad galėčiau 

greitai vystyti istoriją. Kad istorija, turinti daug faktų, 

detalių, netaptų labai ilga ir nuobodi. Nekėliau sau tikslo 

parašyti istorinį ar psichologinį romaną. Mano tikslas 

buvo paprastas – papasakoti istoriją, kurioje skaitytojai 

pajaustų laikmečio orą, žmogaus likimo vingius, šaltį, 

karštį, baimę ir viltį. 

JAROSLAVAS MELNIKAS / Alma littera 

Šios informacijos nėra turistams 

skirtuose leidiniuose. Tai – rašytojo 

J.Melniko, Paryžiuje praleidusio daug laiko, 

dienoraštis. Kas lankėsi Paryžiuje, paėmęs 

į rankas šią lengvai ir grakščiai parašytą 

knygą, tarsi sugrįš atgal. Kas nesilankė – 

paviešės jame kartu su autoriumi. 

Rašytojas tikisi naujausioje savo knygoje 

„Paryžiaus dienoraštis“ įminęs bent dalį 

Paryžiaus magijos ir prancūzų laimės 

paslapčių. 

! Susitikimas su J.Melniku – 


salėje 5.5. 

ALBERTO ANGELA 

Leidykla „Tyto alba“ kelionių 

laiku mėgėjams pristatys italų 

paleontologą, gamtos tyrinėtoją 

ir rašytoją A.Angelą. Lietuvių 

kalba išleistos jo knygos „Viena 

diena Senovės Romoje“ ir „Romos 

imperija: kelionė paskui monetą“. 



Pokalbis parengtas pagal LRT radijo laidą „Literatūros akiračiai“ 

SIGITAS PARULSKIS / Alma littera 

„Tamsa ir partneriai“ – naujausias 

Nacionalinės premijos laureato, poeto, 

eseisto, dramaturgo, kritiko, daugiausia 

į užsienio kalbas verčiamo šiuolaikinio 

lietuvių rašytojo S.Parulskio romanas. 

Jis skirtas lietuvių literatūroje dar beveik 

nenagrinėtai temai – žydų žudynėms 

Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. 

Kurdamas romaną autorius rėmėsi 

išlikusių dokumentų rinkiniais, rašytiniais 

atsiminimais, to meto spauda. 

! Susitikimas su S.Parulskiu – 


salėje 5.1. 

HAILJI 

Lietuvos rašytojų sąjungos 

leidykla į Lietuvą pakvietė atvykti 

korėjiečių rašytoją Hailji (šis 

kūrybinis slapyvardis reiškia 

„tarnas“), Korėjoje išleidusį romaną 

„Užupio respublika“, kuris jau 

išverstas ir į lietuvių kalbą. 



GYVENA KANADOJE, 

O RAŠO APIE LIETUVĄ 

Mugės garbės svečias – 

lietuvių kilmės Kanados 

rašytojas Antanas Šileika. 

„Kuo vyresnis tampu, tuo daugiau apie pasaulį 

rašau per lietuvišką prizmę, per mitines Lietuvos 

akis“, – yra sakęs rašytojas A.Šileika. Kanadoje jo 

tėvai atsidūrė bėgdami nuo sovietų okupantų. 

Ten ir pasiliko. 

1953 m. Toronte gimęs A.Šileika iki šiol yra išleidęs 

keturis romanus: „Dinner at the End of the 

World“ (1994), „Buying on Time“ (1997), „Woman 

in Bronze“ (2004, lietuviškas leidimas „Bronzinė 

moteris“, 2009) ir „Underground“ (2011). Pastarojo 

romano lietuvišką leidimą „Pogrindis“ pernai 

išleido leidykla „Versus aureus“, o šio kūrinio 

ekranizacijos teises įsigijo kino režisierius 

Tomas Donela. 

Nusprendęs kurti šį romaną, rašytojas užsimojo 

perskaityti viską, kas yra parašyta apie partizaninį 

karą Lietuvoje. Tačiau perskaitęs beveik 40 knygų, 

suprato, kad parašyta yra tiek daug, jog visko 

niekada neperskaitys. Svarbiausiu savo šaltiniu 

A.Šileika pasirinko Juozo Lukšos-Daumanto 

knygą „Partizanai“. 

„Pogrindis“ – tai knyga apie tragiškas, sudėtingas 

ir gilias pokario Rytų Europos žmonių istorijas. 

Tačiau ir ekstremalių sunkumų metais žmonės 

lieka žmonėmis – jie myli, pavargsta, jie nori 

aplankyti tėvus, galų gale, nori išgerti ir pailsėti. 

Ir, žinoma, jie nenori mirti. 

Tačiau įdomus dalykas, pasak rašytojo, yra tas, 

kad pokario metų žmogus buvo kitoks nei dabar. 

Tuomet tėvynė buvo svarbiau už asmeninį gyvenimą. 

Tokius herojus ir stengėsi kurti „Pogrindžio“ 

autorius. 

VLADAS DRĖMA / Versus aureus 

Dailės istoriko Vlado Drėmos (1910–1995) 

visą gyvenimą rašyta knyga „Dingęs 

Vilnius“, tapusi bibliografi ne retenybe, po 

22 metų sugrįžta – Vilniaus knygų mugėje 

bus pristatytas antrasis šio nepaprasto 

likimo albumo leidimas. „Dingęs Vilnius“ 

perleidžiamas tik po dviejų dešimtmečių. 

Pirmasis albumo leidimas 1991 m. 

pabaigoje buvo spausdinamas Minske. 

Jo maketas parvežtas į Lietuvą, 

bet vėliau dingo. 

! Albumo pristatymas – 


Rašytojų kampe/LRT studijoje. 

| 5 s SVEČIAI 

TESS GERRITSEN 

Vilniaus knygų mugėje apsilankys 

gydytoja, tarptautinę šlovę pelniusių 

mokslinės fantastikos ir įtempto 

siužeto bestselerių autorė 

T.Gerritsen – leidykla „Jotema“ lietuvių 

kalba jau išleido daugiau nei dešimt 

šios autorės knygų. 



A.Šileika primena, kad jis pats – ne istorikas, o 

romanistas. Todėl nereikia tikėtis, kad jo romane 

bus atkurti tikslūs faktai, tikslios biografi jos. Rašytojas 

domisi ne tik istorinėmis asmenybėmis, 

bet apskritai žmogumi ir tuo, kaip asmenybę paveikia 

beprotiškai sunkios gyvenimo situacijos. 

Taip jau sutapo, kad įtaigiau rašyti padėjo ir 

paties autoriaus gyvenimo aplinkybės: romano 

rašymo metu jo paties sūnus buvo kariuomenėje 

ir tarnavo ypač pavojingoje pasaulio vietoje – 

Afganistane. Tarptautinių kultūros programų centro inf. 

! Susitikimas su A.Šileika – 


AS AS AS AS AS AS AS ASME ME M NI N NI N O OO O OOOOOOO AR ARCH CH CHH C . NU N OT OTT OT OTT OT OOOO RR. R. RRRRR 

LIETUVOS AUTORIAI 

VYTAUTAS LANDSBERGIS / MELC 

Prof. V.Landsbergio knygoje poleminiu 

pavadinimu „Mūsų patriotizmas, jų 

šovinizmas?“ apžvelgiami pastarojo 

šimtmečio lietuvių ir lenkų santykiai. 

Knygos bendraautoris, pasiūlęs tokį 

sumanymą – buvęs pirmasis Lenkijos 

ambasadorius Vilniuje po išsilaisvinimo 

ir diplomatinių santykių 1991 m. 

atkūrimo Mariuszas Maszkiewiczius tapo 

V.Landsbergio pokalbininku šioje daug 

diskusijų keliančioje knygoje. 

! Susitikimas su V.Landsbergiu – 


Rašytojų kampe/LRT studijoje.

| 6 s DALIS MUGĖS RENGINIŲ 

KETVIRTADIENIS 

VASARIO 21 D. 

12 val. 

Forumas 

Knygos meno konkurso 

„Vilnius 2012“ laureatų 

apdovanojimas 

(LR Kultūros ministerija). 

14 val. 

Forumas 

Patriotų premijos teikimas 

(LR Krašto apsaugos 

ministerija, LLA). 

15 val. 

Rašytojų kampas/LRT studija 

N.Kitkausko knygos 

„Vilniaus pilys“ pristatymas 

(MELC). 

16 val. 

Konferencijų salė 5.3 

Morte fortior memoria: 

pasitinkant M.Giedraičio 

memuarų knygą „Ant kraterio 

krašto“. Dalyvauja M.Giedroyć, 

A.Giedroyć, A.Prašmantaitė, 

A.Venclovienė 

(LMA Vrublevskių biblioteka). 

Kieta scena 

Muzikos spektaklis paaugliams 

ir jaunimui „Maironio gatvė“ 

(Stalo teatras). 

17 val. 


K.Navako knygos „Lorelei. 

50 meilės laiškų ir 50 meilės 

eilėraščių“ pristatymas 

(Kitos knygos). 

4 

3 

biblioteka@ikrauk.lt 

KONFERENCIJŲ SALĖS 

* ANTRAS AUKŠTAS 

Bukinistų pasažas 

Kūrybinė studija 

Parodos 

Kieta scena 

Forumas 

Diskusijų klubas 

Parodos 

Forumas 

Diskusijų klubas. Knygos 

paaugliams: kur jos yra ir 

kaip jos atrodo? Dalyvauja 

K.Urba, V.Juodelienė, 

A.Strelcova, E.Milaševičiūtė, 

D.Miknevičiūtė. 

18 val. 


U.Sinclairo knygos 

„Džiunglės“ pristatymas 

(Aukso žuvys). 

PENKTADIENIS 

VASARIO 22 D. 

13 val. 


Knygos „Kas laimėjo Žalgirio 

mūšį. Istorinio paveldo dalybos 

Vidurio ir Rytų Europoje“ 

pristatymas (Mintis). 

14 val. 

Forumas 

Knygos „Vis kitoki balseliai...: 

įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ 

pristatymas. 

16 val. 


Laisvė ir tikėjimas. Būti 

krikščioniu sovietmečiu. 

Dalyvauja A Navickas, 

N.Sadūnaitė, G.Šuliauskaitė, 

R.Teresiūtė (Bernardinai.lt). 

Forumas 

Diskusijų klubas. 

Socialinių tinklų karta: 

ką svarbu žinoti? 

Diskutuoja S.Lesinskienė, 

G.Duoblys, A.Žakas. 

Moderuoja A.Kurienė. 

GALERIJA 

1.1 

17 val. 


A.Šileikos knygos „Pogrindis“ 

pristatymas. Dalyvauja 

autorius, L.Donskis, 

D.Kuizinienė (Versus aureus). 


D.Kajoko knygos 

„Ežeras ir kiti jį lydintys 

asmenys“ pristatymas 

(Tyto alba). 

18 val. 


G.Grajausko knygos „Istorijos 

apie narsųjį riterį Tenksalotą 

ir drakoną misterį Kaindlį“ 

pristatymas ir grupės 

„Kontrabanda“ koncertas 

(Tyto alba). 


Susitikimas su prancūzų 

knygų iliustratoriumi, 

autoriumi A.Clérisse ir knygos 

„Prisiminimai apie Atomo 

imperiją“ sutiktuvės 

(Prancūzų institutas, Žara). 


Knygos „Josifo Brodskio 

ryšiai su Lietuva: Draugų 

atsiminimai“ (sud. R. Katilius) 

sutiktuvės. Dalyvauja 

sudarytojas, T.Venclova, 

N.Mackevič, P.Morkus 

(R.Paknio leidykla). 

19 val. 


Alinos Orlovos ir 

grupės koncertas. 


Rytų ir Vakarų dialogai: 

profesoriaus A.Uždavinio 

kūrybos erdvės (LKTI). 


G.Viliūnės knygos „Karūna 

be karaliaus. Senojo Vilniaus 

trileris“ pristatymas. Dalyvauja 

autorė, L.Varanavičienė, 

L.Klimka, J.Žilinskas 

(Tyto alba). 

Rašytojų kampas 

LRT studija 

5 

1.1 KNYGOS KINO SALĖ 

3 MOKSLO, SPECIALIZUOTI IR AKADEMINIAI LEIDINIAI 

4 VAIKŲ - PAAUGLIŲ SALĖ 

5 GROŽINĖ IR SPECIALIZUOTA LITERATŪRA 

Literatų svetainė 

Metų poezijos knygos 

rinkimuose dalyvaujančių 

poetų kūrybos vakaras. 

Dalyvauja T.Marcinkevičiūtė, 

A.Marčėnas, G.Norvilas, 

A.A.Jonynas, R.Stankevičius, 

P.Vyšniauskas, I.Valantinaitė 

(LRS leidykla). 


A.Kisarauskaitės knygos 

„39 salto mortale“ pristatymas 

(Apostrofa). 

20 val. 


P.Jurkevičiaus, J.Jurkevičienės 

knygos „Italija: pojūčiai, 

stereotipai, priešpriešos/ 

Italija: Mados ekspresas“ 

pristatymas (Tyto alba). 


L.Katkaus knygos „Judantys 

šešėliai“ pristatymas 

(Tyto alba). 


V.Kukulo knygos 

„Vertybių apžvalgos ratas“ 

pristatymas (Kauko laiptai). 

ŠEŠTADIENIS 

VASARIO 23 D. 

10 val. 


J.Plaza knygos „Andželinos 

paklodės“ pristatymas. 

Dalyvauja autorius, M.Rainys, 

leidyklos atstovai (Obuolys). 

10.45 val. 


Nacionalinis diktantas 

(Atgimimas). 

11.00 


Koncertas visai šeimai 

„Pasaulio muzika iš kelionių 

dienoraščio“ (Lietuvos 

nacionalinė fi lharmonija). 

12 val. 


Susitikimas su rašytoju 

R.Gordonu ir leidėju 

B.Cunninghamu. Knygų serijos 

„Tuneliai“ pristatymas 

(Alma littera). 


Susitikimas su šveicarų 

diabetologu A.Golay. Taip 

pat dalyvauja I.Kašauskaitė, 

Ž.Arlauskaitė (Tyto alba). 


Ellen Cassedy knygos „Mes 

esame čia. Atsiminimai 

apie holokaustą Lietuvoje“ 

pristatymas. 

Dalyvauja autorė, R.Tapinienė, 

I.Lempertas (Obuolys). 


„Metų verstinės knygos 

rinkimai. 2013 – lenkų 

literatūros metai“ (LLVS). 

13 val. 


Susitikimas su afganų kilmės 

britų rašytoju T.Shahu. Taip 

pat dalyvauja R.Drazdauskienė 

(Tyto alba). 


A.Sverdiolo knygos „Kultūra 

lietuvių fi losofų akiratyje“ 

pristatymas (Apostrofa). 


Naujos R.Granausko knygos 

„Šventųjų gyvenimai“ 

pristatymas (LRS leidykla). 


LLTI premijos laureato 

paskelbimas (LLTI). 

14 val. 


A.Čekuolio knygos 

„Mūsų slaptieji ir dramblys 

bute“ pristatymas 



Pasisemti išminties su rašytoju 

K.Abdulla į „Stebukladarių 

slėnį“. Dalyvauja autorius, 

V.Kavaliauskas, G.Blažienė, 

A.Gaižutis (Edukologija). 


A.Rukšėno knygos „Gėdos 

diena“ pristatymas. Dalyvauja 

autorius, M.Mikutavičius 

(Obuolys). 


Diskusija „Moterų 

dalyvavimas viešajame 

diskurse. Moterų literatūra“ 

(Skaitymo skatinimo ir kultūrinio 

raštingumo asociacija). 

Forumas 

Diskusijų klubas. Ar Hanibalą 

Lekterį reikėtų įtraukti į 

lietuvių nacionalinių herojų 

panteoną? 

15 val. 


M.Martinaičio ir V.Daujotytės 

knygos „Sugrįžęs iš savo 

gyvenimo“ pristatymas 



Susitikimas su K.Abdolah ir 

jo knygų „Mečetės namai" 

bei „Mano tėvo užrašų 

knygelė“ pristatymas. Taip 

pat dalyvauja M.Starkus, 

B.Avižinienė (Baltos lankos). 


Susitikimas su dramaturgu 

M.Ivaškevičiumi (Apostrofa). 


R.Bružo knygos 

„Tauta be valstybės: 

valstybės kelias“ pristatymas. 

Dalyvauja autorius, 

A.Jakubčionis (Vaga).


J.Kelero ir B.Gruszkos-Zych 

poezijos knygos 

„Dviese apie meilę“ sutiktuvės. 

Dalyvauja autoriai, A.Konickis, 

M.Kasner, A.Kalėda 

(Naujosios Romuvos fondas). 

16 val. 


Susitikimas su italų rašytoju, 

mokslo populiarintoju 

A.Angela. Veda A.Katkevičius 

(Tyto alba). 


K.Buchowskio knygos 

„Litvomanai ir polonizuotojai“ 


autorius, I.Aleksaitė, 

R.Miknys, A.Bumblauskas 

(Baltos lankos). 


Susitikimas su istorinių 

romanų rašytoja S.Ebert. 

Dalyvauja autorė, leidyklos 

atstovai (Obuolys). 


J.Melniko knygos „Paryžiaus 

dienoraščiai“ pristatymas. 


Forumas 

Diskusijų klubas. 2023-ieji: kas 

valdo – žmogus technogolijas 

ar technologijos žmogų? 


A.Ivereigh, T.Bružaitės, 

V.Malinausko knygos 

„Katalikų balsas. Kaip 

aiškiai pristatyti Bažnyčios 

poziciją“ pristatymas. 

Dalyvauja autoriai, 

G.Grušas, N.Miselytė 

(Katalikų pasaulio leidiniai). 

17 val. 


S.Parulskio knygos 

„Tamsa ir partneriai“ 

pristatymas (Alma littera). 


Hailji romano „Užupio 

respublika“ pristatymas. 

Dalyvauja autorius, 

M.Šiaučiūnas-Kačinskas, 

K.Platelis, A.Šlepikas 

(LRS leidykla). 


K.Sabaliauskaitės knygos 

„Danielius Dalba ir kitos 

istorijos“ pristatymas 

(Baltų lankų leidyba). 


E.Nyork knygos 

„Pasaulis kavos puodelyje“ 


autorė, V.Gužauskis, A.Kalėda, 

B.Jonuškaitė (Homo liber). 

18 val. 


Susitikimas su autore 

T.Gerritsen. Taip pat dalyvauja 

A.Gustaitienė, D.Meiduvienė 

(Jotema). 


A.Mickūno knygos 

„Per fenomenologiją 

į dzenbudizmą“ pristatymas 

(Baltos lankos). 


L.Donskio knygos „Paralelinės 

tikrovės“ pristatymas. 

(Versus aureus). 

Forumas 

Knygos „Karas taikos metu. 

Paramilitarizmas po Pirmojo 

pasaulinio karo 1917–1923 m.“ 


R.Gerwarthas, T.Balkelis 

(Mintis). 

19 val. 


J.Žilinsko knygos „KGB vaikai“ 

pristatymas (Aukso žuvys). 


M.Martinaičio knygos „Kukučio 

baladės“ pristatymas (Vaga). 

Literatų svetainė 

S.Gedos poezijos vakaras. 


V.Drėmos knygos 

„Dingęs Vilnius“ pristatymas 

(Versus aureus). 

Knygos kino salė 

N18. B.Šarkos 

monospektaklis 

„Sėkmė pasmerktųjų 

malonumui“. 

(Kitos knygos) 

SEKMADIENIS 

VASARIO 24 D. 

11 val. 


Psichoterapija ir religija. 

Dalyvauja A.Navickas, 

A.Alekseičikas, R.Petronis, 

A.Peškaitis (Bernardinai). 


G.Adomaitytės knygos 

„Už sidabro kalnų“ pristatymas 

(Edukologija). 

12 val. 


Apie dvasinę aplinkosaugą 

ir vaikų literatūrą. Dalyvauja 

A.Navickas, A.Šimkus, 

I.Babilaitė, A.Umbrasienė, 

J.Lūžaitė-Kajėnienė 

(Bernardinai.lt). 

Forumas 

Žymūs žmonės skaito 

(Skaitymo skatinimo ir kultūrinio 

raštingumo asociacija). 


V.Landsbergio knygos „Mūsų 

patriotizmas, jų šovinizmas?“ 

pristatymas (MELC). 

| 7 s DALIS MUGĖS RENGINIŲ 

Kieta scena 

Juliaus Kelero knygos 

„66 istorijos“ sutiktuvės 

(Kitos knygos). 

13 val. 


Sutartinių pradžiamokslio 

„Kadu buva, kadujo“ 

pristatymas (LMTA). 

14 val. 

Forumas 

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ 

apdovanojimai. 

15 val. 


Legendinio „Trimito“ 

kelionė. Koncertas ir knygos 

pristatymas (Trimitas). 


D.Razausko knygos 

„Dzeno istorijos“ pristatymas 

(Dominicus Lituanus). 

Forumas 

J.Ivanauskaitės premijos 

įteikimas. 

Visą Knygų mugės 

programą rasite 

nuskaitę šį kodą 

http://2013.vilniausknygumuge.lt/lt/main/lankytojui/programa

| 8 s VERTA APLANKYTI 

s MUGĖS NAUJIENA 

INTERAKTYVI BIBLIOTEKA BE SIENŲ 

Mugės lankytojų šiais metais laukia staigmena – 

atvira ir interaktyvi erdvė Biblioteka@įkrauk.lt. 

Ši nauja renginių ir bendravimo vieta pirmiausia 

skirta paaugliams ir jaunimui. 

Būtent čia jaunimas ras jiems sukurtą 

erdvę su belaidžiu internetu, mėgstamiausiomis 

knygomis, stalo žaidimais, 

laisva atmosfera, renginiais ir užsiėmimais. 

Tai tarsi šiuolaikinė, moderni biblioteka, 

laikinai įsikūrusi Vilniaus knygų 

mugėje, kviečianti apsilankyti inovacijų 

ištroškusius mugės lankytojus. Visos 

mugės metu Biblioteka@įkrauk.lt zonoje 

bus įsikurusi 15min.lt skaitytojų kuriamo 

portalo įkrauk.lt redakcija. Kiekvienas 

čia užsukęs galės pamatyti, kaip lengva 

pasidalyti naujienomis su visa Lietuva. 

Prisėdus prie bibliotekoje esančių kompiuterių 

bus galima rašyti ir publikuoti 

savo įspūdžius iš mugės metu vyksiančių 

renginių bei pasidalyti savo nuomone. 

Įdomiausių tekstų autoriai po renginio 

bus apdovanoti specialiais prizais. 

Į kitokią biblioteką kviečiami užsukti 

ir tie, kurie nori atsipūsti prie puodelio 

kavos ir knygos arba priešingai – aktyviai 

praleisti laiką žaidžiant žaidimus, 

naršant internete, bandant išmokti naudotis 

elektroninių knygų skaityklėmis. 

Šioje bibliotekoje kasdien vyks protmūšiai, 

įdomūs susitikimai, o penktadienį 

kviečiame į 15min.lt žurnalistų 

mokyklą. 

Šios mokyklos studentams paskaitą 

ves žurnalistas Andrius Tapinas. Paskaita 

atvira visiems mugės lankytojams. 

! Biblioteka@įkrauk.lt 

įsikurs 3 salės galerijoje (II a.). 

MARŠKINĖLIAI 

INTELEKTUALUI 

Grafi kos dizaineris Edvardas 

Kavarskas pristatys specialiai šių 

metų Vilniais knygų mugei sukurtą 

marškinėlių seriją T-QUOTE. Ją lydi 

šūkis „Cituoju, vadinasi skaitau“. 

„Tai marškinėliai intelektualams – 

kuo daugiau žmogus yra perskaitęs, 

kuo daugiau vietų aplankęs, kuo 

daugiau skirtingų sričių yra aprėpęs, 

tuo daugiau vizualinių kodų jam 

atsiskleis“, – sako E.Kavarskas. 

Marškinėlių modeliai – minimalistiniai, 

asketiškos konstrukcijos. Pagrindinis 

jų akcentas – savaip interpretuotos 

citatos, paslėptos po daugeliu 

vizualinių kodų. 

Iššifruoti marškinėlius, pasikalbėti 

apie mėgstamus autorius ir knygas 

dizaineris E.Kavarskas kviečia į 

Bukinistų pasažą (4 parodų salė), 

„Coff ee Inn“ baro erdvėje. 

Marškinėlius įsigyti bus galima 

tik Vilniaus knygų mugės metu. 

Marškinėlių kiekis – itin ribotas.

BFL NUOTR. 

TAPKITE 

MUGĖS VEIDU 

Aš, tu, jis, ji – visi mes esame knygos, 

herojai, rašytojai ir skaitytojai 

viename. Tad Vilniaus knygų mugė 

kviečia prisijungti ir tapti mugės 

plakato veidu. 

Atsineškite knygą, kuri kalba jūsų 

žodžiais ir nusifotografuokite. 

Tai padaryti galėsite Vaikų–paauglių 

salėje (4 salė), kurioje veiks tikrų 

tikriausia fotostudija. Kitą dieną 

Knygų mugės plakatas su jūsų veidu 

bus pakabintas prie Forumo. O namo 

plakatą galėsite pasiimti mugei 

pasibaigus. 

Fotostudija veiks vasario 21 d., 

ketvirtadienį, nuo 13 iki 18 val., 

ir vasario 22 d., penktadienį, 

nuo 12 iki 19 val., Drobės.lt stende 

nr. 4.20B, tiesiai priešais 

Kietą Sceną. 

LITERATŲ 

SVETAINĖ 

Koks šiandien būtų Vilnius, jei būtų 

gyva „Literatų svetainė“? O Vilniaus 

literatūrinis gyvenimas? 

Ištisos kartos fi lologų ir kitų kultūros 

veikėjų pūtė dūmus ir mezgė siužetus 

„Literatų kavinėje“. Dingo miesto 

erdvė, nutrūko pokalbiai, neįvyko 

susitikimai... 

Tačiau susitikimus galima atgaivinti 

Vilniaus knygų mugėje įsikūrusioje 

„Literatų svetainėje“. Visos mugės 

metu čia bus rengiami poezijos 

vakarai, ragaujamas vynas, daug 

bendraujama, klausomasi džiazo ir 

stebimos vaizdo projekcijos. 

Praėjusių metų Knygų 

mugės naujovė – bukinistų 

knygynėliai – pasiteisino. 

Šiemet jie ir vėl įsikurs 

4-oje salėje. 

Daug įdomybių čia ras visi, kas domisi 

ar kolekcionuoja senas knygas bei vinilines 

plokšteles. Bukinistų zonoje įsikurs 

ne tik skaitytų knygų knygynėliai, bet ir 

knygų kolekcionieriai. 

„Sykį su bičiuliais vaikščiodami knygų 

mugėje pagalvojome, kad Lietuvoje 

leidžiama labai daug naujų knygų ir stebėjomės, 

kas jas nuperka, nesupratom, 

kokiais kriterijais žmonės remiasi pirkdami 

knygas. 

Užsienyje gali ateiti į senų skaitytų 

knygų vietą, kur bukinistas papasakoja, 

rekomenduoja, susikuria tam tikra 

bendruomenė, kuri žino ne tik rinkodarinius 

knygų aprašymus, 

– kaip 

| 9 s VERTA APLANKYTI 

BUKINISTŲ PASAŽAS 

kilo idėja Vilniaus senamiestyje įkurti bukinistų 

knygyną „Mint Vinetu“ portalui 

bernardinai.lt pasakojo žurnalistė ir rašytoja 

Jurga Raguckaitė. – Pasižiūrėjom 

į savo, tėvų knygų lentynas ir sąžiningai 

pripažinom, kad didžioji dalis knygų yra 

pramoginė literatūra, kurią nusipirkęs 

perskaitai ir padedi, geriausiu atveju – 

pasidalini su draugais. 

Tuomet kyla klausimas – kam laikyti 

tokias knygas? Apskritai turėjimo jausmas 

turbūt labiau ydingas nei naudingas. 

Geriau tegu kiti žmonės skaito, pramogauja, 

dalinasi.“ 

Įdomus projektas sulaukė netikėto palaikymo: 

knygynas išrinktas projekto „Pagaminta 

Lietuvoje“ laureatu kaip 2010 m. 

debiutas. O dabar bukinistai tapo ir neatsiejama 

Vilniaus knygų mugės 

dalimi. 

S BUKINISTŲ PASAŽE GALIMA ĮSIGYTI NE TIK SENŲ KNYGŲ, BET IR VINILINIŲ PLOKŠTELIŲ. BFL NUOTR.

| 10 s KNYGOS MENAS 

s PARODOS 

3 SALĖ 

• Gedimino Leonavičiaus iliustracijų paroda. 

Iliustracijos sukurtos Petro Tarasenkos 

(1892–1962) knygai „Priesaika“ / TYPOART. 

• „Nepriklausomos istorijos“/ 

„Independent stories“. Lietuvos menininkų 

sukurtos Europos Sąjungos vėliavos. 

Vilmantas Marcinkevičius, Kęstutis Grigaliūnas, 

Marius Jonutis, Linas Liandzbergis, Rūta 

Katiliūtė, Audrius Gražys, Dalia Kasčiūnaitė. 

3 SALĖS GALERIJA 

• „Knygos meno konkurso 2012“ knygų 

laureačių paroda / LR kultūros ministerija. 

• „Metų knygos rinkimų 2012“ knygų 

laureačių paroda. 

S L.ZWERGER ILIUSTRACIJA 

4 SALĖ 

• Romo Oranto (1949–2012) iliustruotų 

knygų vaikams paroda. 

• Naujausių knygų vaikams ir 

jaunimui ekspozicija. 

• „Lenkų komiksai – istorijos debesėliuose“. 

Parodoje pristatoma lenkų komiksų kūrimo 

meno istorija, kurią atspindi trijų kartų komiksų 

kūrėjai / Lenkijos institutas. 

• 2012 m. kūrybinėje studijoje 

„Tu gali sukurti knygą“ sukurta rekordinio ilgio 

knyga „Atversk pasaulį“ / Knygų šalis. 

• Siluetinių lėlių teatro istorija 

/ Vilniaus teatras „Lėlė“ ir Knygų šalis. 

• Antano Kučo (1909–1989) darbo 

priemonių ir klišių paroda / Knygų šalis. 

• Lisbeth Zwerger (Austrija) iliustruotų knygų 

paroda /„Minedition“ ir Knygų šalis. 

• Leidyklos „Corraini“ (Italija) naujausių knygų 

paroda / Italų kultūros institutas Vilniuje, 

Knygų šalis. 

• Leidyklos „Les Trois Ourses“ (Prancūzija) 

knygų paroda / Prancūzų institutas Lietuvoje, 

Knygų šalis. 

• Vilniaus dailės akademijos Grafi kos 

katedros studentų knygų projektų paroda 

/ Vilniaus dailės akademija. 

• Taktilinių knygų vaikams paroda 

/ Lietuvos aklųjų biblioteka. 

s KŪRYBINĖS STUDIJOS MISIJA – 

SUSARGDINTI 

sAudrė Domeikaitė 

a.domeikaite@15min.lt 

Vilniaus knygų mugė jau 

dvylika metų neįsivaizduojama 

be kūrybinės studijos „Tu gali 

sukurti knygą“, kuri kasmet 

sulaukia ir pačių mažiausių, ir jau 

seniai suaugusių, bet smalsumo 

neprarandančių, lankytojų. 

Šios studijos iniciatorė ir siela dailininkė Sigutė 

Chlebinskaitė šiemet paruošė naujų veiklų, kūrybinių 

užsiėmimų, susitikimų su Lietuvos ir užsienio 

menininkais, o taip pat žada tęsti jau tradicija 

tapusias programas, sulaukusias mugės dalyvių 

susidomėjimo. 

KŪRYBINĖ ERDVĖ VISAI ŠEIMAI 0 

„Knygų mugė yra kūrybinės studijos Naujieji metai, 

nes vėliau su visais šiais užsiėmimais, parodomis 

ir programomis mes visus metus keliaujame po 

įvairias Lietuvos vietas. Mūsų studijos tikslas – pristatyti 

lankytojams ne tik Lietuvos, bet ir užsienio 

knygų meno kūrėjus, o taip pat parodyti knygos istorijos 

kelią, rašto istoriją, abėcėles ir leisti save išbandyti 

kūryboje, – studijos „Tu gali sukurti knygą“ 

idėją aiškino S.Chlebinskaitė. – Noriu pabrėžti, 

kad ši studija nėra skirta tik vaikams, tai – kūrybinė 

erdvė visai šeimai. Todėl būna, kad tėtis sako vaikui: 

„Aš nueisiu į fotografi jos laboratoriją, o tu pasimokyk 

vėliavėlių abėcėlės.“ 

Prieš dvylika metų grafi kė ir iliustratorė grįžo į 

Lietuvą įkvėpta knygos meno mokslų Prahoje ir išdrįso 

Vilniaus knygų mugės organizatoriams pasiūlyti 

mugėje surengti kūrybinę studiją. Knygos kūrėjų 

džiaugsmui ji gavo teigiamą atsakymą. 

„Nedrąsiai pradėję, kasmet augome – didėjo studijos 

užimama erdvė, daugėjo lankytojų. Dabar jau 

žiūriu, kad nebelabai telpame, nors turime 800 kv. m 

plotą, – šypsojosi S.Chlebinskaitė. – Užtenka vaikams 

ateiti pas mus vienais metais – kitais jau atsiveda 

ir tėvus. Džiugu matyti, kaip auga šie entuziastai 

– kažkada jie buvo vaikai, o dabar jau ateina 

savanoriauti.“ 

KNYGAI SUGRĄŽINAMAS 

VERTYBĖS STATUSAS 0 

Kūrybinės studijos koordinatorė įsitikinusi, kad mugės 

lankytojai, patys pabandę sukurti knygą, atspausdinę 

ar perskaitę skirtingą raštą, įvairiomis technikomis 

sukūrę iliustraciją, kitomis akimis pažvelgia 

į knygą ir tampa aktyvesniais skaitytojais. 

„Dabar knyga vaikams ir paaugliams dažnai nėra 

vertybė. Šių laikų jaunuoliai dažniau dovanų nori telefono 

ar kompiuterinių žaidimų. Žmonės neberanda 

laiko nurimti ir paimti į rankas knygą. Suaugusieji 

dažniausiai, norėdami ramybės, vaikams įjungia 

fi lmuką. O juk skaitymo kultūra kuriasi, kai vaikai 

prisiglaudžia prie suaugusiojo ir jie kartu skaito, – pastebėjo 

S.Chlebinskaitė. – Dažnai matau atėjusius ne 

tik vaikus, bet ir tėvus, mokytojus, kurie stebi mūsų 

vykdomas veiklas, užsirašinėja ir vėliau jas kartoja 

namuose ar mokyklose. Tai labai svarbi kūrybinės 

studijos misija – susargdinti idėjomis ir įkvėpti.“ 

SILUETO TEMA IR 

P.MAŠIOTO JUBILIEJUS 0 

Šiais metais kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ 

tema – siluetas. Visi norintys galės susikurti siluetinį 

autoportretą karpinio, piešimo tušu ar net 

camera obscura būdu, pasižiūrėti „Lėlės“ teatro siluetų 

teatro lėlių parodą, pamatyti siluetų animacijos 

pradininke laikomos Lotės Reiniger fi lmuką, išmokti 

japoniškos siluetų tapybos sumi-e technikos. 

„Senais laikais buvo sakoma, kad siluetas geriausiai 

atspindi žmogaus charakterį“, – intrigavo dailininkė. 

Minint rašytojo Prano Mašioto 150-ąsias gimimo 

metines, kartu su dailininkais Rimu Driežiu, Lina 

Dūdaite ir Mariumi Jonučiu lankytojai galės kurti 

judančių vaizdų ritinines knygas, o su Sigita Stankevičiūte 

– veltą milžinišką iliustraciją šio rašytojo 

pasakų motyvais. 

„Šiemet mugėje pristatysime grafiko Antano 

Kučo (1909–1989) kūrybą. Giminaičiai sutiko studijoje 

pristatyti jo klišes, todėl visi norintys galės 

pamatyti, kaip gimsta antspaudas, – viliojo ateiti 

S.Chlebinskaitė. – Taip pat skirsime dėmesį pernai 

vasarą išėjusiam knygos menininkui Romui Orantui 

(1949–2012), kuris aktyviai dalyvavo knygos meno 

puoselėjimo veikloje. Kūrybinėje studijoje lankytojai 

išvys dailininko meistriškai iliustruotas „Žydų pasakas 

ir legendas“ bei kitas knygas, bus eksponuojami 

įvairiausi rakandai iš jo dirbtuvių.“ 

SUSITIKIMUOSE – IŠ DIRBTUVIŲ 

IŠLINDĘ MENININKAI 0 

Kaip ir kasmet su vaikais susitiks ir kartu piešti kvies 

knygų vaikams autorius ir iliustruotojas Kęstutis 

Kasparavičius. Šįkart menininkas pasiūlys lankytojams 

nuspalvinti žuvis iš naujausios jo knygos „Povandeninė 

istorija“. 

Tuo tarpu viešnia iš Italijos iliustruotoja Eva Montanari 

visus norinčius mokys ant balto lapo gaminti 

trimates erdves su veikėjais ir taip kurti neįtikėtinas 

istorijas. Komiksų parodą pristatys ir lankytojus kurti 

komiksus mokys Lenkijos komiksų kūrėjai, tarp jų ir 

Michałas Słomka bei Michałas Rzecznikas. 

„Šiuo projektu norėjau, kad knygų iliustruotojai ir 

dailininkai išlįstų iš savo dirbtuvėlių ir pabendrautų 

su skaitytojais. Juk kai susitinki su tokiomis įdomiomis 

asmenybėmis, tavo paties akiratis prasiplečia, 

o vaikai įkvepia ir pačius dailininkus“, – tikino 

S.Chlebinskaitė. 

Kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ bus 

tęsiamos ir tradicinės, lankytojų dėmesiu kasmet lepinamos, 

programos. Atėjusieji galės daugiau sužinoti 

apie molines, ritinines, vaškines knygas, galės 

patys susikurti jūrinių mazgų, žaislinių paveikslėlių, 

vieno lapo, sakinio ar žodžio knygelę arba knygą atsispausdinti 

rašomąja mašinėle. 

Su žinovų pagalba atkakliausieji galės susipažinti 

ar net išmokti neįprastų abėcėlių: jūrinę, gestų, 

Brailio ar Morzės. Kasmet didelio populiarumo sulaukianti 

fotografi jos laboratorija veiks ir šiemet – 

joje bus galima pamatyti, kaip kuriamas diafi lmas 

S KŪRYBINĖ STUDIJA 2002 METAIS. 

A.ŠANDARIO NUOTR.

IDĖJOMIS 

ar nusifotografuoti senovinės momentinės fotografi 

jos – penkiaminutės – būdu. O tradicinėje Knygų 

gydykloje kartu su restauratoriais bus galima atgaivinti 

suplyšusias knygas. 

ITALIJOS IR PRANCŪZIJOS 

KŪRĖJŲ PRISTATYMAS 0 

Skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir mezgant 

skirtingų šalių menininkų ryšius, į kūrybinę studiją 

„Tu gali sukurti knygą“ šiais metais atvyksta Italijos 

fondas, rengiantis tarptautines iliustracijų vaikams 

parodas „Le immagini della fantasia“. Fondo 

atstovė Ketty Gallon mugėje pristatys jubiliejinės 

parodos katalogą, Tarptautinę iliustravimo mokyklą 

ir pasakų miestu vadinamą Sarmedę, esančią vos 

60 km nuo Venecijos. 

Taip pat mugėje žaismingas, formomis ir turiniu 

neįprastas knygas pristatys kūrybinės studijos bendramintė 

iš Prancūzijos – leidykla „Les Trois Ourses“. 

Kūrybinėje studijoje viešės „Les Trois Ourses“ atstovės 

Odile Belkeddar, Annie Mirabel ir Elisabeth 

Lortic. Viešnios mugėje skaitys pranešimą „Meninis 

ugdymas per dailininko knygas: Bruno Munari, 

Katsumi Komagata, Enzo Mari, Sarah Moon, Mariona 

Battaile ir kt.“ 

Kūrybinės studijos erdvėje bus galima išvysti ir 

pernai studijoje viešėjusių leidyklų „Minedition“, 

„Corraini“ naujausius leidinius. 

KŪRYBINĖS STUDIJOS 

„TU GALI SUKURTI 

KNYGĄ“ TEMA ŠIEMET – 

SILUETAS. 

I.GELŪNO NUOTR. 

S 

S.CHLEBINSKAITĖ 

ŠIEMET PARUOŠĖ 

NAUJŲ VEIKLŲ, 

KŪRYBINIŲ 

UŽSIĖMIMŲ, 

SUSITIKIMŲ 

SU LIETUVOS 

IR UŽSIENIO 

MENININKAIS.

| 12 s PATIRTYS 

s KĄ JIE SKAITĖ SAVO PAAUGLYSTĖJE? 

s Andrius Užkalnis 

Publicistas, TV laidų vedėjas 

„Paauglystėje skaičiau viską iš eilės, 

nes tėvai turėjo labai daug knygų – ir 

lietuviškų, ir angliškų, ir rusiškų. Atsimenu, 

man patiko ir apie Robiną Hudą, 

ir Jules Verne apie povandeninius laivus, 

ir visokie panašūs dalykai. Tėvai 

turėjo labai daug meno ir architektūros 

albumų, knygų apie keliones, miestus 

ir šalis. Aš turėjau labai daug vakarietiškų 

žurnalų – mama atnešdavo iš 

specialiųjų fondų tuometėje Technikos 

bibliotekoje. 

Man viskas buvo įdomu ir skaičiau 

turbūt daugiau negu daugelis bendraamžių, 

nors tarp mano bendraklasių 

S.Nėries mokykloje, kuri anais laikais 

(aš pradėjau eiti į pirmą klasę 1977 m.) 

buvo laikoma elitine, buvo daug tokių, 

kurių namuose irgi netrūko knygų. 

Aš pradėjau skaityti labai anksti – 

būdamas 4 metų amžiaus. Anksti išmokau 

ir rusiškai, ir angliškai skaityti. 

Pamenu, tėvas daug pinigų išleisdavo 

tuomečiame „Kapitalistinių šalių 

knygyne“, pirkdamas angliškas knygas. 

Toks knygynas buvo dabartinėje 

Vilniaus gatvėje, kur šiandien yra 

Mokytojų namai. 

Visą laiką buvau didelis snobas ta 

prasme, kad norėjau skaityti ne tai, 

ką skaito visi, ir stengiausi neskaityti 

to, ką visi skaito. Knygų apie indėnus 

beveik neskaičiau būtent todėl, kad jas 

KĄ IR KODĖL SKAITO ŠIŲ DIENŲ PAAUGLIAI 

VAIVA, 16 metų 

„Šiuo metu skaitau J.R.R.Tolkieno 

„Žiedų valdovą“. Jau trečią kartą. 

Bet patį didžiausią įspūdį paliko 

Lewiso Carollio „Alisa stebuklų šalyje 

ir Veidrodžio karalystėje“. Skaičiau, 

skaitau ir skaitysiu ją, ir man ji niekada 

nenusibos. O lietuvių autorių kūrinių 

paaugliams neskaitau. Net nežinau 

kodėl. Gal reiktų pabandyti... 

Ką skaityti, renkuosi pati arba pasiūlo 

tėvai. Mokytojų rekomenduojamų 

knygų dažniausiai neskaitau, nes 

jos visos būna per daug moksliškos 

arba jausmingos. 

Per mėnesį perskaitau nedaug. Dažniausiai 

neįveikiu net vienos knygos, 

o geriausiu atveju – dvi. Anksčiau per 

mėnesį spėdavau perskaityti bent tris 

ar penkias knygas. 

Kai buvau mažesnė – gal kokių 

dešimties metų – labai norėjau 

parašyti knygą. Sykį net pabandžiau. 

Pavyko tokia juokinga vienuolikos 

puslapių knygutė su keista pabaiga. 

Užbaigiau ją žodžiais, kaip vaikas 

pabudo iš sapno. Nieko kito 

nesugalvojau.“ 

skaitė daugelis. Visada buvau keistas, 

bet gal geriau būti keistam, negu tokiam, 

kaip visi. 

Paauglystėje man be galo patiko Ray 

Bradbury „Marso kronikos“ – nežinau, 

kodėl. Gal dešimt kartų perskaičiau. 

Gal todėl, kad ši knyga labai amerikietiška, 

ir nors gyvenimas vyksta Marse, 

bet viskas yra apie amerikietišką gyvenimo 

būdą, apie jų įpročius, maistą 

ir bendravimą. O aš visada norėjau 

į Ameriką. Nuvažiavęs ten pirmą kartą, 

supratau, kad viskas yra dar puikiau, 

negu įsivaizdavau. 

Man knyga visuomet buvo būdas 

sudaiginti svajonę. Šiais laikais labai 

liūdžiu, kad negaliu skaityti tiek, kiek 

skaitydavau paauglystėje.“ 

VAIDOTAS, 13 metų 

BFL NUOTR. 

„Šiuo metu skaitau dvi knygas: 

viena jų – komiksai, kita – Reinerio 

Holbe‘o „Būtybės šalia mūsų“. 

Bet didžiausią įspūdį paliko 

Stepheno Kingo „Reikalingi daiktai“. 

Per mėnesį perskaitau tik apie 

pusę knygos, užtat komiksų – apie 

keliasdešimt tūkstančių puslapių. 

Knygų paaugliams išvis neskaitau. 

Kartą pabandžiau vieną – 

„Neieškok sardinių ne sezono metu“, 

nes rekomendavo bendraklasis. 

Bet ten buvo rašoma visai ne apie 

sardines ir man nepatiko. 

Skaitau daugiau, nei sėdžiu prie 

kompiuterio ar televizoriaus, nes 

mano namuose rodo tik lietuviškus 

kanalus, kompiuteris „nepaveža“ 

gerų žaidimų, o internete negaliu 

ilgai būti – įdiegta tokia naršyklė, kai 

tėtis gali pažiūrėti, kiek žaidžiau. 

Šiuo metu pats rašau net dvi – 

visiškas skirtingas – knygas. 

Viena – tai komiksai apie 

„Ledynmečio“ voverę, o antra skirta 

bendraklasiams. Ten – ne komiksai, 

o komiškas romanas.“ 

s Kristina Sabaliauskaitė 

Rašytoja 

„Literatūra, skirta paaugliams (t.y. suaugusiųjų 

didaktiškai parašyta ir pritempta), 

kaip ir nykūs sovietiniai fi lmai 

apie vyresniųjų klasių moksleivių 

santykius, man paauglystėje atrodė 

siaubingas „nelygis“. 

Neatmenu, kad mūsų namuose būtų 

buvęs koks nors amžiaus cenzas knygoms. 

Skaičiau nenormaliai daug ir 

viską – lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, 

todėl iki 18-os pirmąkart buvo įveikti 

ir Tolstojus, ir Druonas bei „Nibelungų 

giesmė“, ir užsienio šalių novelių rinkiniai, 

ir Dostojevskis, Camus ir Munthe, 

Marquezas, Stendhalis ir Gavelis, 

Hemingway‘us, ir Shakespeare‘as – 

prisimenu, jog su didžiausiu malonumu 

skaičiau jo pjeses. Tiesiog perskaičiau 

„suaugusiųjų“ knygas, ir tiek. O 

vėliau prie labai patikusiųjų nekart 

grįždavau. 

Idealizmo, absurdo ir laiko dvasios 

dvelksmu buvo artimas Ericho Maria 

Remarque „Juodasis obeliskas“, aistros 

ir išminties deriniu – Marquezo 

„Šimtas metų vienatvės“. 

Kultinės lietuviškos knygos, ėjusios 

per rankas mano paauglystėje, neabejotinai 

buvo Jurgos Ivanauskaitės „Pakalnučių 

metai“, „Mėnulio vaikai“ ir 

„Kaip užsiauginti baimę“. Kitų ji anuomet 

dar nebuvo parašiusi, o šios buvo 

apie mus ir apie mūsų miestą. 

MIGLĖ, 15 metų 

„Šiuo metu skaitau Georgo Simenono 

„Geltoną šunį“. Tai įdomi knyga, tačiau 

didžiausią įspūdį man padarė kitos 

dvi knygos. Viena jų – Ericho Maria 

Remarque romanas „Trys draugai“. 

Kita – Melvino Burgesso „Heroinas“, 

apie netinkamą gyvenimo kelią 

pasirinkusius paauglius. 

Šias knygas perskaičiau kiek daugiau 

nei per savaitę, tačiau įprastai knygą 

skaitau apie mėnesį. Galbūt dėl to, 

kad lieka nedaug laisvo laiko. Todėl 

vaikystėje knygų skaičiau daugiau, 

nes turėjau marias laiko. 

Būdama vaikas, mėgdavau nuotykių 

pilnas knygas, su linksmais ir margais 

personažais. Būtent tokia mane 

ir įtraukė į knygų pasaulį. Tai buvo 

A.A.Milno „Pūkuotuko pasaulis“. 

Po šios knygos ėmiau daugiau skaityti 

ir domėtis įvairia literatūra. Netgi 

buvo kilusi mintis ir pačiai parašyti 

knygą, tačiau pritrūko minčių, idėjų ir, 

žinoma, kantrybės. 

Mano šeimoje didžiausia knygų 

mėgėja yra mama. Tai ji man pataria, 

kokias knygas skaityti.“ 

Parengė Dovilė Jablonskaitė 

Arčiausiai, kiek buvau priartėjusi 

prie „paauglių literatūros“, susitapatinimo 

prasme neabejotinai buvo Jerome 

Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“ 

– būdama penkiolikos ne 

juokais norėjau, kad mane išmestų iš 

sovietinės mokyklos, ir aš kaip Holdenas 

Caulfi eldas galėčiau sau bastytis 

ir maukti kokteilius vidury Niujorko. 

Kaip ir Françoise Sagan „Bonjour 

tristesse“ – svajojau su cigarete dantyse 

lėkti atviru automobiliu per Prancūzijos 

Rivjerą. 

Kai dabar susimąstau, abi šios knygos 

vienaip ar kitaip kalba apie nekaltybės 

praradimą – ne fi zinės, o tos, 

tikrosios. Turbūt tai ir yra paauglių 

literatūra.“ 

SAULĖ, 15 metų 

J. J.KA KALI LINS NS NSKO KO NU NUOT OT OTR. R. RRR 

„Su knyga pradėjau draugauti, kai 

buvau dar vaikų vaikas ir dar augu 

su ja iki šių dienų. Puikiai pamenu 

pirmosios savo knygos 

„Danuko Dunduliuko nuotykiai“ 

paskutinio puslapio kvapą. 

Keista, bet nesu iš tų žmonių, 

kurie mieliau rinktųsi šiuolaikines 

pramogas. Aš renkuosi knygas, kitaip 

sakant, esu tikrų tikriausia knygų 

graužikė. Turiu sukaupusi tikrai 

nemažą knygų biblioteką galvoje 

ir galiu drąsiai pasakyti, kad esu 

klasikos gerbėja. 

Pirmoji pažintis su klasika buvo 

Oscaro Wilde‘o apsakymai. Patinka 

Alexandre‘as Dumas, J.R.R.Tolkienas. 

Aišku, paskaitau ir šiuolaikinės 

literatūros. Tarkim, dabar kramsnoju 

H.Murakami „Prisukamo paukščio 

kronikas“. Labai netikėta, bet 

skaitosi gerai. 

Knygų pasaulis yra stebuklingas. 

Skaitymas taip užburia, kad kartais 

sunku suvokti, kur yra realybė, o kur 

yra tik knyga. Manau, kad be knygų 

pasaulis būtų ne pilkas, o JUODAS.“

Vilniaus knygų mugė 2013 - 15min.lt

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?