62–72 / Donatas Mingėla. Iškilūs Palangos krašto žmonės - Žemaitija

62 

PAJÛRIO KRAÐTO ÞMONËS 

IÐKILÛS 

PALANGOS 

KRAÐTO ÞMONËS 

PARENGË DONATAS MINGËLA 

2006 m. „Þemaièiø þemës“ þurnalo redakcija pradëjo 

kurti iðkiliø Þemaitijos kraðto þmoniø biografijø duomenø 

bazæ, kuri publikuojama el. leidinyje „Þemaitija“ 

http://www.samogit.lt. Joje ðiandien jau galima rasti 

nemaþai þiniø ir apie iðkilius palangiðkius, tuos, kurie 

èia gimë, gyveno, yra ðiam kraðtui daug kuo nusipelnæ, 

já garsinæ. Duomenø bazë nauja informacija yra 

papildoma nuolat. Kiekvienas ið Jûsø gali tapti jos kûrëju, 

jei savo surinktus duomenis apie iðkilius Þemaitijos 

kraðto þmones atsiøs el. paðtu zemaiciu@gmail.com. 

Ðiame þurnalo numeryje pateikiame svarbesnius 

duomenis apie nedidelæ dalá kultûros, ðvietimo srityje 

daug nuveikusiø þemaièiø, kurie yra susijæ su Palanga. 

Ðis sàraðas nëra baigtinis, tad ateityje já pildykime 

kartu. Laukiame Jûsø laiðkø. Juos galite siøsti ir paprastu 

paðtu: D. Gerbutavièiaus g. 10-213, LT-04317 

Vilnius. Tel. Vilniuje – 261 9670. 

Emilija Adiklienë. Pedagogë, Palangos kraðtotyrininkë. Gimë 

1906 m. Gyveno Palangoje. Lietuviø kalbos ir literatûros mokytoja 

dirbo apie 40 metø. Sovietmeèiu bûrë meno kolektyvus ir jiems 

vadovavo, viena ið pirmøjø Palangos kraðte pradëjo rinkti kurorto 

istorijà. Jos darbai savo svarbos nëra praradæ iki ðiol, ypaè kurorto 

gatviø istorija. 

Leandras Alminas. Kultûros ir visuomenës veikëjas, Palangos 

kultûrinio gyvenimo ðauklys Lietuvos atgimimo metais. Gimë 

1927 m. Daugelá metø gyveno Palangoje. 5 metus vadovavo Palangos 

kultûros skyriui, kurorte subûrë kaimo kapelà, vadovavo „Boèiø“ 

kolektyvo dainininkams ir muzikantams, medþio droþëjø sekcijai, 

organizavo „Verpstës“ klubà, bûrë mieste gyvenanèius tremtinius. 

Þuvo 1990 m. 

Édouardas Francois André. Prancûzas, kraðtovaizdþio architektas, 

botanikas, Palangos parko projekto autorius. Gimë 

1840 m. liepos 17 d. Bourges (Prancûzija). Mirë 1911 m. spalio 

25 d. la Croixen-Touraine (Prancûzija). Staþavo Paryþiaus nacionaliniame 

gamtos istorijos muziejuje. Nuo 1860 m. dirbo Paryþiuje 

ákurto Þeldynø skyriaus vyr. sodininku; dalyvavo tvarkant Buttes- 

Chaumont’o ir kitus parkus. 1866 m. Seftono parko Liverpulyje 

(Didþioji Britanija) projektø konkurse laimëjo I vietà. Sukûrë parkø 

projektø Europoje ir Pietø Amerikoje. 1875–1876 m. tyrinëjo Kolumbijos, 

Ekvadoro ir Venesuelos augalijà. Ið ten parsiveþë 3 600 

augalø rûðiø kolekcijà. XIX a. pab. grafø Tiðkevièiø pakviestas dirbo 

Lietuvoje: parengë Palangos, Uþutrakio, Trakø Vokës ir Lentvario 

parkø projektus. 

Jo ankstyvuosiuose parkø projektuose vyravo ámantrios elipsës 

pavidalo formos. Vëliau jis siekë grieþtø formø pastatus darniai 

ákomponuoti á aplinkà. Jis pradëjo prie pastatø naudoti paprastesnes, 

staèiakampio pavidalo parko architektûros formas. 1892 m. 

buvo paskirtas Versalio nacionalinës sodininkystës mokyklos Kraðtovaizdþio 

architektûros katedros (pirmoji Prancûzijoje) profesoriumi. 

30 metø redagavo þurnalà „Revue Horticole“, paskelbë jame 

nemaþai savo straipsniø. Paraðë knygas „Sodø menas. Visuotinis 

traktatas apie parkø ir sodø kompozicijà“ (Art des Jardins. Traitë 

gënëral de la composition des Parcs et Jardins, 1879, 3 – 1983) 

„Bromelijiniø ðeimos augalai“ (Bromeliaceae Andreanae, 1889) ir 

kt. Nuo 1994 m. Prancûzijoje veikia É. F. André asociacija, tirianti ir 

propaguojanti jo kûrybiná palikimà. Ði asociacija palaiko ryðius ir 

su Palangos botanikos parku. 

Edmundas Andrijauskas. Architektas. Gimë 1954 m. birþelio 18 d. 

Palangoje. 1978 m. baigë Vilniaus inþineriná statybos institutà. 1978– 

1987 m. buvo Klaipëdos „Komprojekto“ architektø grupës vadovas, 

projektø vyr. architektas, 1987–1994 m. – Klaipëdos paminklø restauravimo 

projektavimo instituto architektas, vyr. architektas, nuo 

1992 m. – privaèios projektavimo ámonës vadovas. 1988–1990 m. 

– Sàjûdþio Klaipëdos tarybos narys. Nuo 1997 m. – Lietuvos architektø 

sàjungos Klaipëdos skyriaus pirmininkas. Svarbiausi jo sukurti 

projektai Klaipëdoje: gyvenamøjø namø kompleksas (1990), 

pastatø kompleksas „Vokieèiø namai“ turgaus aikðtëje (1993), vieðbuèio 

„Viktorija“ rekonstrukcija (1997). Yra suprojektavæs ir Palangos 

gyvenamøjø namø. 

Leopoldas Petras Andrijauskas. Dailininkas. Gimë 1868 m. lapkrièio 

26 d. Siraièiuose (Telðiø r.), Þemaitijos dvarininkø ðeimoje. 

Vaikystëje buvo mokomas namuose. 1882 m. ástojo á Mintaujos 

realinës mokyklos antràjà klasæ. 1888 m. baigæs ðià mokyklà, iðvyko 

studijuoti á Peterburgo dailës akademijà. 1891 m. dalyvavo 

Miuncheno dailës parodoje ir pelnë apdovanojimà. 1897–1898 m. 

gyveno Paryþiuje, ten susipaþino su dailininku ir literatu K. Duninu- 

Markevièiumi, Nepriklausomaisiais dailininkais, dalyvavo jø Salono 

veikloje: 1897, 1898, 1990 m. èia eksponavo keletà savo paveikslø. 

Tais paèiais metais dalyvavo Varðuvos Dailiøjø menø draugijoje 

surengtoje parodoje, vëliau savo kûrybà rodë A. Kryvulto 

salone Varðuvoje. Aktyviai dailës parodose dalyvavo ir 1901–1906 

m. Baigæs dailës studijas, sugráþo á Lietuvà. Apsigyveno savo tëvo 

name Palangoje (Basanavièiaus g.). Dirbo grafo Felikso Tiðkevièiaus 

parko sodininku, o laisvu laiku tapë. Tarnyba pas grafus jam 

buvo ne bûtinas pragyvenimo ðaltinis, bet malonus uþsiëmimas – 

gamtos vaizdai daþna jo tema. 

1907 m. tëvas Leopoldui uþraðë Kentreliø dvarà, ir L. Andrijauskas 

iðvyko gyventi ten, nors po to daþnai lankydavosi Palangoje. 

1910 m. mirus tëvui, Leopoldas persikëlë gyventi á Siraièius. Ten 

gyveno, kûrë iki 1947 m. Mirë vieniðas Telðiø ligoninëje. Palaidotas 

Telðiø kapinëse, ðalia savo tëvø – Malvinos ir Engelberto Andrijauskø. 

Konstantinas Aris. XX a. mokslininkas, keliautojas, entomologas, 

verslininkas, Vidurinës Azijos tyrinëtojas. Gimë 1874 m. birþelio 

13 d. Palangoje. Mirë apie 1941 m. 1876 m. su tëvais iðvyko 

gyventi á Liepojà. Mokësi Liepojoje, Maskvoje. Dirbo vaistinëje. 

1897 m. praktikavosi Uzbekijoje. 1897–1909 m. organizavo ekspedicijas 

Vidurinëje Azijoje, Pamyre, Afganiztane, Persijoje, ten tyrinëjo 

gamtà, rinko ropliø ir vabzdþiø pavyzdþius. Vidurinëje Azijoje

jis iðaugino medvilnës plantacijas ir tapo milijonieriumi. 1922 m. 

gráþo á Lietuvà, gyveno Kaune. 1931 m. su Tadu Ivanausku dalyvavo 

ekspedicijoje Brazilijoje. Ekspedicijose surinktà zoologiniø eksponatø 

kolekcijà (30 tûkst. vnt.) padovanojo Vytauto Didþiojo universitetui 

(Kaunas). Paraðë dviejø tomø knygà „Mano kelionë á Vidurinæ 

Azijà“ (1933–1944). 

Mikelis Balèius. Kraðtotyrininkas, archeologas, kolekcininkas, 

daugelio straipsniø apie Ðventosios istorijà autorius. Gyvena Ðventojoje 

(Palangos m.). 

Eduardas Balsys. Kompozitorius. Gimë 1919 m. Mirë 1984 m. 

Nuo 1940 m. kurá laikà gyveno Palangoje pas tëvus, vëliau – Vilniuje. 

Juozas Baltiejus. Fotografas, spaudos bendradarbis. Yra dirbæs, 

bendradarbiavæs daugelyje pajûrio kraðto periodiniø leidiniø, Lietuvoje 

veikianèiose informacinëse agentûrose. Gyvena ir kuria Palangoje. 

Zita Baniulaitytë. Kultûros darbuotoja, audëja, kraðtotyrininkë, 

Palangos „Mëguvos“ folkloro kolektyvo viena ið pagrindiniø ákûrëjø 

ir vadovë, daugelio Palangoje organizuojamø tradiciniø kultûros 

renginiø, ágyvendinamø kultûros-ðvietimo projektø autorë ir organizatorë. 

Gyvena ir dirba Palangoje. 

Bronislovas Barauskas. Dvasininkas, Palangos klebonas monsinjoras, 

prelatas, Telðiø vyskupijos kancleris (paskirtas 1966 m.). 

Gimë 1908 m. spalio 19 d. Mirë 1985 m. Palaidotas Palangos ðventoriuje. 

Jonas Basanavièius (1851–1927). Valstybës, politikos, visuomenës, 

kultûros veikëjas, lietuviø tautos patriarchas, Lietuvos nepriklausomybës 

akto (1918 m. vasario 16 d.) signataras. Jis daþnai 

lankydavosi Palangoje, ypaè po 1923 m. Tuo laiku vasaromis Palanga 

buvo tapusi populiaria Lietuvos valstybës ir kultûros veikëjø 

susitikimø vieta. J. Basanavièius paraðë pirmàjà studijà apie Palangà 

– „Ið Palangos istorijos“ (1922). Áamþindami tautos patriarcho 

atminimà, palangiðkiai buvusá Tiðkevièiø bulvarà pavadino dr. 

Jono Basanavièiaus vardu. Taip ði pagrindinë kurorto gatvë vadinasi 

iki ðiol. 2002 m. kurorto centre, prie Vytauto ir Basanavièiaus 

gatviø sankryþos, pastatytas paminklas dr. Jonui Basanavièiui 

(skulptorius Juozas Zikaras). 

Jonas Bendorius. Muzikas. Gimë 1889 m. rugpjûèio 15 d. 

Marijampolëje. Mirë 1954 m. birþelio 27 d. Palangoje. Daþnai 


vasaras praleisdavo Palangoje, kur turëjo savo namus. 

Arûnas Bëkðta. Visuomenës, kultûros ir politikos veikëjas, aukðèiausios 

kvalifikacinës kategorijos restauravimo technologas (fizikas). 

Gimë 1955 m. geguþës 11 d. Palangoje. 1962–1973 m. mokësi 

Ðiauliø 9-oje vidurinëje mokykloje, 1973–1978 m. studijavo Vilniaus 

universiteto Fizikos fakultete. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos 

dailës muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. 1992–1994 m. 

buvo LR Kultûros ir ðvietimo ministerijos departamento direktorius. 

1994 m. pradëjo dirbti Lietuvos dailës muziejaus direktoriaus 

pavaduotoju. Buvo Kultûros ministro konsultantas kultûros paveldo 

klausimais. Nuo 1997 m. – kultûros viceministras, 1998–1999 m. 

– pramogø koordinatorius Valstybës tarnautojø tobulinimosi centre 

bei Atviros Lietuvos fonde. 1999 m. birþelio mën. buvo paskirtas 

Kultûros ministru ir ðias pareigas ëjo R. Pakso ir A. Kubiliaus vadovaujamose 

vyriausybëse. 

Birutë. Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio þmona, Vytauto 

motina. Pasak legendos, ji kildinama ið Palangos apylinkiø, buvusi 

Vydimanto dukra, vaidilutë, o vëliau – antroji Kæstuèio þmona. Vytautas 

– vyriausias Kæstuèio ir Birutës sûnus, gimæs apie 1350 m. 

Jie dar turëjo sûnus Tautvilà ir Þygmantà, dukras Miklausà, Danutæ 

ir Ringailæ. Dël konkreèios Birutës mirties datos, vietos, palaidojimo 

aplinkybiø istorikai nesutaria. Þemaièiai, ypaè Palangos kraðto 

þmonës, linkæ laikyti, kad Birutë po Kæstuèio mirties gráþo á Palangà, 

toliau kurstë ðventàjà ugná, o po mirties buvo palaidota Palangoje, 

Birutës kalno paðlaitëje, kur pastatyta Konstancijos Petrikaitës-Tulienës 

skulptûrëlë „Birutë“. 

Borisas Bruckus. Mokslininkas. Gimë Palangoje 1874 m. Mirë 

1968 m. Iðgarsëjo kaip stambus ekonomistas-agrarininkas. Profesoriavo 

Berlyne. Hitleriui paëmus valdþià, iðvyko gyventi á Paryþiø, 

1936 m. – á Jeruzalæ. Èia jis pradëjo profesoriauti Hebrajø universitete. 

Savo mokslo darbuose daugiausia nagrinëjo þemës ûkio ekonomikos 

problemas, nemaþai darbø skyrë sovietø ekonomikos analizei, 

árodinëjo socialistinës planinës ekonomikos neefektyvumà. 

(Nukelta á 64 p.) 

Nuotraukose apaèioje (ið kairës): statoma Palangos Romos katalikø 

baþnyèia; mûrinë Palangos sinagoga. XX a. pr. Nuotraukos ið redakcijos 

archyvo 

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2007 / 2 

63

64 


(Atkelta ið 63 p.) 

Julius Bruckus. Istorikas, politikos veikëjas, vienas ið sionistinio 

sàjûdþio Rusijoje vadovø. Gimë 1870 m. Palangoje. Mirë 1951 m. 

1903 m. Peterburge susitiko su ten atvykusiu derybø su Rusijos 

vyriausybës vadovu Teodoru Hercliu. Spalio revoliucijà sutiko prieðiðkai. 

Po jos gráþo á Lietuvà. 1922 m., kai M. Soloveièikas iðvyko ið 

Lietuvos, vietoje jo trumpam dirbo ministru þydø reikalams. Po to 

iðvyko gyventi á Berlynà. Atëjus á valdþià naciams, iðvyko gyventi á 

JAV, vëliau – á Izraelá. Yra paskelbæs nemaþai medþiagos ið þydø 

istorijos. Raðë ir karaimø istorijos klausimais. 

Butkø Juzë (tikr. Juozas Butkus). Daraktorius, mokytojas, muziejininkas, 

poetas. Gimë 1893 m. liepos 21 d. Paþvelsyje (Kuliø 

vlsè., Plungës r.). Mirë 1947 m. balandþio 22 d. Klaipëdoje. Palaidotas 

Telðiuose. 1917 m. baigë gimnazijà Voroneþe, studijavo Maskvos, 

Berlyno, Jenos universitetuose literatûrà, pedagogikà, psichologijà, 

estetikà. Dar besimokydamas gimnazijoje, pradëjo kurti eilëraðèius, 

raðyti scenai skirtus kûrinius. Dirbo Palangoje, Èikagoje, 

Tauragëje, Ukmergëje, Klaipëdoje (mokytojavo, dirbo „Klaipëdos 

þiniose“), Telðiuose. Pabuvojo JAV. 1926 m. gráþæs á Lietuvà, 

dëstë Tauragës aukðtesniojoje komercijos mokykloje. Ásteigë 

Dionizo Poðkos liaudies universitetà. Po valstybës perversmo pateko 

á Varniø koncentracijos stovyklà. Vëliau mokytojavo Ukmergëje. 

Po karo dirbo Telðiø dramos teatro ir „Alkos“ muziejaus direktoriumi. 

Nuo 1911 m. savo kûrybà spausdino periodikoje. Daþniausiai 

pasiraðinëdavo Butkø Juzës pavarde, o kartais ir J. Velënaièio, 

B. Jurgino, Buteikos slapyvardþiais. 

Emilija Èerneckienë. Tautodailininkë (audëja). Gimë 1915 m. 

geguþës 15 d. Antruosiuose Kuluose (Skuodo r.). 1959–1992 m. 

dirbo Klaipëdos dailës kombinate. Nuo 1959 m. dalyvauja liaudies 

meno parodose Lietuvoje ir uþsienyje. Yra surengusi nemaþai individualiø 

kûrybos parodø: Vilniuje (1985, 1992), Palangoje (1985, 

1993, 1995). Iðaudë dag tradiciniø lovatiesiø, rankðluosèiø, staltiesiø, 

dekoratyviniø kilimø, uþuolaidø, drabuþiø ir ávairiø ðaliø tautiniø 

kostiumø audiniø. IV respublikinëje audëjø parodoje Panevëþyje 

jai suteiktas Audëjø audëjos titulas (1988). Sukûrë tautiniø 

kostiumø Vytauto Didþiojo universiteto, Palangos „Boèiø“, „Mëguvos“, 

Telðiø „Èiuèiuroks“, Klaipëdos „Kurðiø ainiø“ ir daugeliui kitø 

folkloro ansambliø. Jos kûriniø yra saugoma Lietuvos nacionaliniame, 

Maþosios Lietuvos, Kretingos, Skuodo ir keliuose kituose muziejuose. 

Albinas Èepys. Architektas. Gimë 1917 m. vasario 8 d. Skëriø 

kaime. Dirbo Kaune, Klaipëdoje, Palangoje. Pats reikðmingiausias 

jo kûryboje – Palangos laikotarpis. 

Marijonas Daujotas. Miðkininkas, mokslininkas (þemës ûkio 

mokslø kand., 1960 m.). Gimë 1891 m. liepos 20 d. Liepojoje (Latvija), 

þemaièiø ðeimoje. Mirë 1975 m. lapkrièio 13 d. Girionyse 

(Kauno r.). Mokësi Minsko gimnazijoje, 1915 m. baigë Pulavø (Lenkija) 

þemdirbystës ir miðkininkystës institutà. 1915 m. buvo mobilizuotas 

á Rusijos kariuomenæ. Dël sveikatos sutrikimø netrukus 

paleistas á atsargà ir iðsiøstas dirbti miðkininku á Saratovo gubernijà 

(Rusija). 1916–1921 m. dirbo miðkininku Kamyðine (Saratovo 

gubernija, Rusija). 1921 m. gráþo á Lietuvà ir ásidarbino Panevëþio 

miðkø urëdijoje. Á Kretingà paskirtas 1922 m. Èia urëdu dirbo iki 

1940 m. 1922–1940 m. buvo Skuodo, Kretingos miðkø urëdas. Lietuvos 

smëlynø apþeldinimo pradininkas, 1925–1930 m. organizavo 

Palangos ir Ðventosios pajûrio smëlio kopø apþeldinimà puðimis. 

Vadovavo Palangos–Ðventosios pajûrio ruoþo apþeldinimo, apmiðkinimo 

darbams. 1950–1975 m. dirbo Miðkø institute. Mokslinio 

darbo sritis – miðkø atkûrimas, þemdirbystei netinkamø plotø apþeldinimas. 

Raimondas Daukða. Dailininkas (tapytojas ekspresionistas). Gimë 

1962 m. Palangoje. Gyvena ir kuria Palangoje. Vienas radikaliausiø 

Klaipëdos zonos dailininkø. Tapo abstrakèias kompozicijas 

pelenais ant faneros. 

Pranas Dëdinas. Mokslininkas (medicinos m. dr.), Sibiro tremtinys. 

Gimë 1930 m. sausio mën. 2 d. Ritiniuose. Mokësi Gelgaudiðkyje, 

Ðakiuose. Studijavo medicinà Irkutske, Kaune. 1969 m. 

Palangoje ákûrë reabilitacijos filialà, 1977 m. Vilniaus þemës ûkio 

ekonomikos institute – ergonomikos laboratorijà. 

Vladislovas Duseika. Dvasininkas. 1863 m. uþ ryðius su sukilëliais 

caro valdþios iðtremtas ið Lietuvos. Á Palangà gráþo 1871 m. 

Mirë Palangoje 1890 m. 

Balys Dvarionas. Kompozitorius, dirigentas, pianistas, pedagogas, 

profesorius (1947), A. Dvarionienës vyras, A. Dvarionaitës ir 

J. Dvariono tëvas. Gimë 1904 m. birþelio 19 d. Liepojoje. Mirë 

1972 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Palangoje. 

Aldona Smilgaitë, Dvarionienë. Pianistë, kompozitoriaus Balio 

Dvariono þmona. Gimë 1907 m. vasario 27 d. Sankt Peterburge. 

Mirë 1982 m. rugpjûèio 25 d. Palangoje. 

Tomas Giniotis. Visuomenës veikëjas. Gimë 1940 m. birþelio 

25 d. Palangoje, tarnautojø ðeimoje. Baigæs Darbënø vidurinæ mokyklà, 

studijavo Þemës ûkio akademijos Miðkø fakultete. Akademijà 

baigë 1963 m. ágydamas inþinieriaus miðkininko specialybæ. 

Iki 1975 m. dirbo girininku Ðilutës miðkø ûkyje. Kelyje ávykus eismo 

avarijai, buvo sunkiai suþeistas, neteko regëjimo. Po ilgo gydymo 

Kaune prof. E. Daktaravièienës dëka regëjimas ið dalies buvo 

gràþintas. 1976–1979 m. dirbo darbininku LASS Ðiauliø ámonëje, 

vadovavo LAD Ðiauliø miesto ir rajono organizacijai, ámonës profsàjungos 

vietos komitetui. Nuo 1982 m. vasario mën. paskirtas 

Ðiauliø akløjø ámonës direktoriaus pavaduotoju kadrø ir akløjø reabilitacijos 

reikalams. Tais paèiais metais baigë Ðiauliø pedagoginá 

institutà ir ásigijo tiflopedagogo specialybæ. Nuo 1989 m. vasario 

vidurio – ámonës „Áranga“ direktorius. 

Feliksas Einas. Aktorius. Gimë 1927 m. geguþës 22 d. Bûtingëje. 

Mirë 1991 m. kovo 8 d. Klaipëdoje. 1949 m. baigë Klaipëdos muzikinës 

komedijos teatro studijà. 1947–1972 m. vaidino Klaipëdos 

dramos teatre (1945–1951 m. veikë kitais pavadinimais). 1972– 

1987 m. – Kauno, nuo 1987 m. – Klaipëdos muzikiniø teatrø artistas. 

Sukûrë raiðkiø, daþniausiai ne pagrindiniø, vaidmenø. Svarbesni 

jo sukurti vaidmenys dramos spektakliuose: Bartkus (B. Sruogos 

„Apyauðrio dalia“, 1956), Teisëjas (J. Gruðo „Tëvas ir sûnus“, 

1959); muz. spektakliuose – Meras (R. Planàuette’o „Kornevilio varpai“, 

1948), Bartolas (G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“, 1949), Ðeðkutis, 

Slunkius (A. Braþinsko „Pagramanèio ðnekuèiai“, 1976), Daktaras 

Spineloèis (G. Puccini „Dþanis Skikis“, 1979), Vyskupas (A. Þigaitytës 

„Maþvydas“, 1988). Vaidino filmuose („Waterloo“, 1970, 

reþ. S. Bondarèiukas; „Smokas ir Maþylis“, 1975, reþ. R. Vabalas). 

Jurgis Galdikas. Kunigas, pedagogas, filosofijos mokslø daktaras. 

Gimë 1883 m. balandþio 23 d. Kretingos apskrities Lazdininkø 

kaime. Mokësi Palangoje, Kaune, Insbruke, Louvaine. Kurá laikà 

buvo Telðiø vyskupystës kanauninkas, Telðiø kunigø seminarijos 

inspektorius, Ðilalës, Palangos klebonas, Ðiauliø vikaras. Mirë 

1963 m. birþelio 17 d. Ðilalëje. 

Vytautas Galdikas. Dailininkas, muzikos instrumentø meistras. 

Gimë apie 1927 m. Palangoje, kur ðiuo metu ir gyvena, kuria. Mokësi 

Telðiø taikomosios dailës technikume. 

Rimantas Garolis. Ekonomistas, visuomenës veikëjas. Gimë 

1957 m. balandþio 5 d. Kretingos rajone. 1980 m. baigë Vilniaus 

universitetà, kur ásigijo ekonomisto specialybæ. 1997–2007 m. buvo 

Palangos miesto savivaldybës tarybos narys. 2007 m., prieð iðren-

kant á Palangos miesto tarybà, dirbo Palangos miesto savivaldybës 

administracijos direktorium. 

Meèislovas Gedvilas. Valstybës ir visuomenës veikëjas, pedagogas. 

1923–1927 m. mokytojavo Palangos progimnazijoje. 1940 m. 

ávedus sovietø valdþià Lietuvoje, buvo Liaudies vyriausybës vidaus 

reikalø ministras, Liaudies Seimo vicepirmininkas, 1946– 

1956 m. – LTSR Ministrø tarybos pirmininkas, 1957–1973 m. – 

ðvietimo ministras. 

Algis Genutis. Dvasininkas. Palangos klebonas, dekanas kanauninkas, 

baþnytinës teologijos mokslø daktaras, buvæs Telðiø 

kunigø seminarijos rektorius. Dësto Klaipëdoje ir Kaune. Gimë 1959 

m. geguþës 13 d. Kunigu áðventintas 1983 m. geguþës 29 d. 

Petras Gintalas. Dailininkas, metalo dizaineris. Gimë 1945 m. 

balandþio 23 d. (tikr. – 1944 m. rugpjûèio 24 d. (P. G.) Telðiuose. 

1951 m. pradëjo mokytis J. Þemaitës vidurinëje mokykloje. 1952 m. 

kartu su tëvais apsigyveno Palangoje. 1963 m. baigë vidurinæ mokyklà. 

Nuo 1964 m. mokësi Vilniaus dailës instituto dizaino katedroje. 

Dëstytojai: prof. F. Daukantas, prof. V. Drëma, doc. A. Purys, 

prof. J. Burneika, dëst. Petkevièius ir kt. 1969 m. apgynë baigiamàjá 

darbà. Vadovas dëst. A. Bielskis. Specialybë – dailininkas-konstraktorius 

(dizaineris). 

Parodose dalyvauja nuo 1972 m. 1968–1970 m. dirbo Technikos 

estetikos instituto Vilniaus filiale (VTEMTI) dizaineriu. 

Nuo 1970 m. gyveno ir dirbo Telðiuose, Taikomosios dailës technikume 

dëstytoju, nuo 1986 m. – Telðiø aukðtesniosios taikomosios 

dailës mokyklos dëstytoju, nuo 1998 m. – Vilniaus dailës akademijos 

(VDA) Telðiø taikomosios dailës skyriaus dëstytoju, nuo 

1999 iki 2003 m. – direktorium, nuo 2003 iki 2007 m. – VDA Telðiø 

dailës fakulteto dekanu. Nuo 1985 m. kuruoja Respublikines medalininkø 

stovyklas Telðiuose. Paskutiniais metais daþnai lankosi ir 

daug laiko praleidþia Palangoje, kur gyvena jo tëvas. Iðsamiau: 

http://www.tddf.vda.lt/gintalas/biografija.htm/. 

Petras Grecevièius. Architektas, visuomenës veikëjas, pedagogas, 

Lietuvos architektø sàjungos narys, Lietuvos kraðtovaizdþio 

architektø sàjungos narys. Gimë 1945 m. birþelio 28 d. Vilniuje. 

1974 m. baigë studijas Vilniaus inþineriniame statybos institute. 

1976–1979 m. studijavo Lietuvos statybos ir architektûros moksliniø 

tyrimø institute Kaune. 1982 m. apgynë disertacijà „Pabaltijo 

kurortø rekreaciniø paslaugø sistemø architektûrinis erdvinis planavimas“. 

1982 m. persikëlë gyventi á Palangà. Lietuvos atgimimo 

metais aktyviai ásijungë á kurorto visuomeniná gyvenimà, buvo iðrinktas 

miesto Tarybos nariu. Dirbo Lietuvos mokslø akademijos 

Botanikos institute. 1991 m., ásteigus Klaipëdos universitetà, pradëjo 

vadovauti Rekreacijos katedrai, nuo 2002 m. – Rekreacinës 

architektûros ir kraðtotvarkos katedrai. 2004 m. pavasará iðrinktas 

Klaipëdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslø fakulteto 

dekanu. Ðias pareigas eina iki ðiol. Klaipëdos apskrities turizmo 

tarybos vicepirmininkas. Kaip mokslinis ekspertas dirbo rengiant 

Lietuvos ilgalaikës plëtros strategijà iki 2015 m., Klaipëdos apskrities, 

Palangos miesto, Tauragës apskrities, Skuodo rajono ir kitus 

strateginës plëtros planus, Vakarø Lietuvos turizmo strategijà, Lietuvos 

saugomø teritorijø strategijà. 

Gediminas Griðkevièius. Poetas, þurnalistas. Gimë 1948 m. kovo 

17 d. Èekiðkëje (Kauno r.). Baigë Vilniaus universitetà. Dirbo 

Lietuvos radijuje, keliø Kelmës, Klaipëdos, Palangos laikraðèiø redakcijose, 

1991–1992 m. – laikraðèio „Palanga“ redaktorium. Paskelbë 

poezijos vaikams rinkinius „Saugosiu saulutæ“ (1979), „Kà 

vaikai galvoja“ (1991). 

Juozas Griuðys. Dailininkas. Gyvena ir kuria Palangoje. 

Jonas Grunda. Dailininkas (keramikas). Gimë 1946 m. gegu- 


þës mënesio 16 dienà Obeliuose. Gyvena Palangoje. 

Jonas Ilskis. Dvasininkas, ilgametis Palangos klebonas. Gimë 

1907 m. Mirë 1985 m. Po Antrojo pasaulinio karo buvo suimtas ir 

iðtremtas á Rusijà. Á Lietuvà gráþo 1956 m. Po to dar kunigavo 

Þemaitijoje. Gyvendamas Viekðniuose paraðë Palangos ir 

Vieðkniø baþnyèiø istorijas. 1998 m. sûnëno, Telðiø vyskupo Antano 

Vaièiaus rûpesèiu iðleisti J. Ilskio prisiminimai „Mano gyvenimo 

takelis“. 

Jonas Jaskaudas. Religiniø knygø sudarytojas, leidëjas. Gimë 

apie 1742 m., greièiausiai Palangos apylinkëse. Mirë po 1797 m. 

Kostas Jurgutis. Fotografas. Gimë 1896 m. Kretingoje. Baigë 

Kretingos pradinæ mokyklà. Vëliau gyveno Klaipëdos kraðte. Pirmojo 

pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas á Vokietijos kariuomenæ. 

Tarnaudamas iðmoko fotografuoti. Gráþæs po karo á Lietuvà, 

atsidëjo fotografijai. 1919 m. ásikûrë Tauragëje, ten turëjo savo fotografijos 

ateljë. 1920 m. atvyko gyventi á Kretingà. Èia, prie Birutës ir 

Mëguvos gatviø sankryþos, iðsinuomojo patalpas ir ákûrë fotografijos 

ateljë. Darë ávairias nuotraukas. 1932 m. persikëlë gyventi á 

Klaipëdà, 1939 m. vël ásikûrë Kretingoje. Èia jis darydavo fotografijas 

ir leidþiamiems atvirukams. Yra dirbæs fotografu ir Palangoje. 

Vladas Rafaelis Jurgutis. Politikas, ekonomistas, akademikas, 

Lietuvos banko ákûrëjas, kunigas, Lietuviø finansø mokslo pradininkas, 

finansø terminijos kûrëjas, Lietuvos mokslø akademijos 

narys (1941), Lietuvos Mokslø akademijos pirmininkas, profesorius. 

Gimë 1885 m. Palangoje, Piktuiþio gatvëje (dabar namo nr. 

17). Mirë 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje. Palaidotas Palangoje. Mokësi 

Palangoje, Kaune, Petrapilyje, Miunchene. 1906 m. baigë Þemaièiø 

kunigø seminarijà Kaune (1908 m. áðventintas kunigu). 1910 m. 

Sankt Peterburge baigë Dvasinæ katalikø akademijà, 1913 m. – 

Miuncheno universiteto Valstybës ûkio fakultetà. Jis buvo vienas ið 

Ateitininkø organizacijos steigëjø. 1916–1917 m. – Saratovo, 1918– 

1920 m. – Þemaièiø kunigø seminarijos profesorius, prefektas. 1920– 

1922 m. buvo Seimo atstovas (nuo Lietuvos krikðèioniø demokratø 

partijos; 1922 m. ið ðios partijos iðstojo). 1922 m. vasario – rugsëjo 

mënesiais buvo uþsienio reikalø ministras. 1922 m. rugsëjo – 

1929 m. lapkrièio mënesiais – Lietuvos banko valdytojas, faktiðkasis 

pinigø emisijos politikos vadovas. 1925–1940 m. dëstë Vytauto 

didþiojo universitete (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas), nuo 

1929 m. – ðio universiteto Finansø katedros vedëjas. Èia jam 

1925 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1929–1940 m. buvo Valstybës 

Tarybos narys. 1940–1943 m. dëstë Vilniaus universitete, 1941– 

1943 m. dirbo ðio universiteto Ekonomikos fakulteto dekanu. 1942– 

1943 m. buvo Lietuvos mokslø akademijos pirmininkas. Per naciø 

okupacijà su kitais nuo sunaikinimo iðgelbëjo Lietuvos mokslø akademijos 

bibliotekà. 1941 m. spalio – 1942 m. kovo mënesiais buvo 

kraðto ûkio generalinis tarëjas, prieðinosi naciø ûkio politikai Lietuvoje, 

pateikë savàjà ûkio tvarkymo koncepcijà. 1943 m. kovo mënesá 

dël antinacistinio pogrindþio agitacijos prieð lietuviø mobilizacijà 

á Vokietijos kariuomenæ kaip vienas ákaitø suimtas ir ákalintas 

Stutthofo koncentracijos stovykloje (vadovavo èia ákurtam slaptam 

ðvietimo bûreliui, vadinamajai Stutthofo akademijai). 1945 m. pavasará 

stovyklà uþëmus Sovietø kariuomenei, gràþintas á Lietuvà, 

po to du mënesius tardytas ir kalintas Vilniuje, NKVD pastato rûsyje. 

Nuo 1945 m. liepos mënesio dëstë Vilniaus universitete, buvo 

Finansø ir kredito katedros vedëjas. 1946 m. liepos mënesá atleistas 

ið uþimamø pareigø. Pensija jam skirta tik nuo 1957 m. 

Svarbiausi Vlado Jurguèio paraðyti veikalai: „Finansø mokslo 

pagrindai“, „Pinigai“ (abu 1938), „Bankai“ (1940), „Lietuvos finan- 



65

66 



sø istorija“ (rankraðtis saugomas Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje). 

1928 m. Vladas Jurgutis apdovanotas Gedimino 2 laipsnio, 

1934 m. – Vytauto Didþiojo 2 laipsnio ordinu. Palangoje, J. Piktuiþio 

gatvës 17-as namas, kuriame gimë Vladas Jurgutis, paþenklintas 

atminimo stela. 

Markas Judelis. Pedagogas, jidið kalbininkas, visuomenës veikëjas. 

Gimë Palangoje 1897 m. Mirë 1975 m. XX a. 3 deðimtmeèio 

pradþioje. Dëstë Ukmergës þydø gimnazijoje, daug raðë pedagogikos 

klausimais. 1923 m. buvo þydø tautos Tarybos, vadovaujanèiojo 

tautinës autonomijos organo, vienas ið vadovø. Redagavo laikraðèius 

jidið kalba. 1936 m. iðvyko á JAV, nuo 1970 m. gyveno 

Izraelyje. Paraðë kapitalinæ jidið gramatikà, paskelbë daugelá mokslo 

straipsniø. Svarbiausias jo gyvenimo kûrinys – 12 tomø aiðkinamasis 

jidið kalbos þodynas. 

Jonas Kentra. Teisininkas (notaras), 1941 m. Sibiro kankinys. 

Gimë 1869 m. Palangoje. Mirë 1942 m. gruodþio 27 d. Reðotuose 

(Krasnojarsko sritis, Rusija). Mokësi Palangos progimnazijoje ir 

Liepojos gimnazijoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Palangoje. 

Apie 1918 m. persikëlë gyventi á Kretingà. 1919 m. paskirtas 

taikos teisëju, vëliau dirbo notaru. Ið pradþiø gyveno Darbënø (Vilniaus) 

gatvëje, vëliau ásigijo dviejø aukðtø mûriná namà Kretingoje, 

prie Turgaus (Rotuðës) aikðtës. Dalá patalpø nuomavo apskrities 

valdybai ir Lietuvos bankui. Þemës reformos metu nusipirko Lukauskiø 

dvarelá prie Budriø (Kretingos r.). Dalyvavo labdaringoje 

veikloje, priklausë Ðv. Vincento Paulieèio draugijai. 1941 m. birþelio 

14 d. kartu su kaimynystëje gyvenusiais Aleksandru Stulginskiu, 

gydytoju Karoliu Parèevskiu, þentu Vytautu Mongirdu buvo iðveþtas 

á Reðotø lagerá (Niþnij Ingaðo r., Krasnojarsko kr., Rusija). 

SSRS vidaus reikalø liaudies komisariato Ypatingojo pasitarimo 

1943 m. sausio 2 d., jau po mirties, nuteistas 5 metams lagerio. 

Dainius Kepenis. Visuomenës veikëjas, verslininkas, sportininkas, 

Palangos sveikatos mokyklos vadovas, Sveikatos sàjungos 

prezidentas. Gimë 1952 m. rugpjûèio 18 d. Klaipëdoje. Baigë Klaipëdos 

K. Donelaièio vidurinæ mokyklà, po to studijavo Kaune, Kûno 

kultûros institute. Baigæs já, dirbo kûno kultûros mokytoju, sporto 

treneriu, Klaipëdos buriavimo mokyklos direktorium. Pats buriavo 

ávairiausiø klasiø burlaiviais, buvo Lietuvos baidariø èempionas. 

1974 m. vedë. Praëjus keliems metams, su ðeima gráþo gyventi á 

Palangà. 1982–1988 m. buvo Palangos sporto komiteto pirmininkas. 

Daug prisidëjo, kad bûtø nutiestas Palangos dviraèiø takas, 

pastatyti „Lino“, ir „Jûratës“ baseinai, teniso kortai, bëgimo klubas. 

Vëliau kurá laikà gyveno Vilniuje, kur dirbo valstybinio Kûno kultûros 

komiteto pirmininku. 1990 m. sausio 13 d. kartu su kitais bendraminèiais 

Vilniuje ákûrë Sveikatos sàjungà. 1989 m. vël persikëlë 

gyventi á Palangà. 1990 m. spalio 1 d. Palangoje buvo ásteigta 

Sveikatingumo mokykla. Greitai po to D. Kepenis tapo jos direktoriumi. 

Aktyviai dalyvauja Palangos visuomeniniame gyvenime, organizuoja 

Palangoje vykstanèias tradicines „Ruoniø“ ðventes – 

maudynes Palangos jûroje þiemos metu. 

Leonas Kiauleikis. Prozininkas, publicistas. Gimë 1927 m. rugsëjo 

13 d. Palangoje. Nuo 1949 iki 1956 m. dirbo laikraðèio „Tiesa“, 

vëliau – þurnalo „Ðluota“ redakcijoje, o nuo 1971 m. redagavo Vilniaus 

kuro aparatûros gamyklos laikraðtëlá „Darbininko garbë“. Iðleido 

apybraiþø, feljetonø rinkiniø, romanà „Gervazijus“ (1978). 

Anþela Lukoèiûtë-Khaimovich. Dailininkë (tapytoja, grafikë). 

Gimë 1967 m. rugsëjo 2 d. Palangoje. Yra iðvykusi gyventi á JAV. 

Remigijus Alvydas Kirstukas. Palangos miesto meras. Gimë 

1946 m. lapkrièio 18 d. Klaipëdoje. Vidurinæ mokyklà baigë Kaune. 

Nuo 1964 m. mokësi Kauno medicinos instituto Gydomajame fakultete. 

Ðá institutà baigë 1970 m. Tais paèiais metais pradëjo dirbti 

Palangos sanatoriniø-kurortiniø ástaigø susivienijime „Jûratë“ gydytoju, 

vëliau – skyriaus vedëju. 1979–1992 m. buvo Palangos 

fizioterapijos gydyklos vyriausiasis gydytojas. 1994–2000 m. dirbo 

privaèiame versle, 2000–2003 m. buvo Palangos miesto ligoninës 

vyriausiasis gydytojas, 2004–2005 m. – Klaipëdos jûrininkø ligoninës 

Palangos sveikatos prieþiûros centro vadovas. 2000 m. tapo 

Liberalø sàjungos nariu, Palangos „Rotary“ klubo nariu, Liberalø 

centro sàjungos Palangos skyriaus pirmininku. 2002 m., 2007 iðrinktas 

Palangos miesto savivaldybës tarybos nariu, Palangos 

miesto meru. 

Sigita Kiðonaitë-Auþelienë. Dailininkë (grafikë). Gimë 1948 m. 

Kaune. Gyvena ir kuria Palangoje. 

Algirdas Norbertas Konèius. Mokslininkas, miðkininkas, visuomenës 

veikëjas, Lietuvos muziejø bièiulis, etnokultûros tyrinëtojo, 

fiziko, profesoriaus Igno Konèiaus sûnus. Gimë 1915 m. birþelio 

6 d. Vaikystëje kartu su savo tëvu daug laiko praleido Palangoje, 

kur tëvai turëjo namus, þemës. Paskutiniuosius savo gyvenimo 

deðimtmeèius praleido Vilniuje, ten ir mirë – 2006 m. 

Ignas Konèius. Profesorius, etnografas, fizikas, muziejø kûrëjas. 

Gimë 1886 m. liepos 31 d. Purvaièiø k. (Plungës r.). Mirë 1975 m. 

vasario 19 d. JAV. Mokësi Palangoje, Liepojoje, Petrapilyje. Fizikas, 

taèiau visà gyvenimà domëjosi Þemaièiø kraðto etnografija, 

kultûros praeitimi. Profesoriaus vardas jam suteiktas 1932 m. Þemaitijos 

kryþius ir koplytëles pradëjo suraðinëti ir fotografuoti dar 

bûdamas studentas. Ðá darbà tæsë 30 metø ir ið viso suraðë 3 234 

kryþius ir koplytëles. Jo iniciatyva ákurtas Kauno „Tëviðkës“ muziejus. 

Buvo vienas ið Kretingos muziejaus ákûrëjø. Padëjo rinkti 

etnografinæ medþiagà Ðiauliø „Auðros“, Telðiø „Alkos“ muziejams. 

1941 m. buvo areðtuotas ir iðveþtas suðaudyti á Èervenæ, bet per 

stebuklà liko gyvas. Karo metais rûpinosi pagalba nuo karo nukentëjusiems 

þmonëms. 1944 m. pasitraukë á Vakarus, vëliau apsigyveno 

JAV. Iðleido knygas „Þemaièio ðnekos“, „Þemaièiø kryþiai ir 

koplytëlës“, „Palangos kraðtas“, „Þemaièiø padangës kryþiø ir koplytëliø 

statistika“, „Medþio droþiniai gimtajam kraðtui atminti“, paskelbë 

nemaþai mokslo darbø. Keletas jo knygø iðleista po mirties 

JAV ir Lietuvoje. „Mano eitasis kelias“ iðspausdinta 2001 m. Vilniuje. 

I. Konèiui mirus, jo rankraðèiai, kitas raðytinis palikimas buvo 

persiøsti á Lietuvà ir ðiuo metu saugoma Þemaièiø dailës muziejuje 

(Plungë), Lietuvos nacionaliniame dailës muziejuje (Vilnius), nemaþai 

ikonografinës medþiagos perduota Palangos miesto savivaldybës 

vieðajai bibliotekai, Kretingos muziejui. Nepriklausomos 

Lietuvos metais Ignas Konèius turëjo namus Palangoje, èia su ðeima 

praleisdavo nemaþai laiko. 

Birutë Kulnytë. Muziejininkë, etnologë, Gimë 1949 m. liepos 4 d. 

Kurá laikà gyveno, mokësi Palangoje. 1967–1973 m. studijavo Vilniaus 

universitete. Nuo 1973 m. dirbo Istorijos ir etnografijos muziejuje. 

1992 m. paskirta ðio muziejaus (dabar – Lietuvos nacionalinis 

muziejus) direktore. Daugelio knygø ir kitø leidiniø autorë, 

bendraautorë, sudarytoja, leidëja. 

Vidas Kundrotas. Valstybës veikëjas, ekonomistas, teisininkas. 

Gimë 1953 m. gruodþio 18 d. Chuþyro kaime (Irkutsko sr.) tremtinio 

ðeimoje. Ðeimai gráþus á Lietuvà, apsigyveno Palangoje, èia baigë 

vidurinæ mokyklà. 1972–1976 m. studijavo Vilniaus universitete ir 

ágijo ekonomisto specialybæ. 1976–1990 m. buvo Prekybos ministerijos 

þinybinës kontrolës revizorius. 1982 m. baigë Vilniaus universiteto 

Teisës fakulteto vakariná skyriø. 1991 m. Sankt Peterburge 

apgynë disertacijà ir gavo ekonomikos mokslø daktaro laipsná. 

1990–1992 m. dirbo Valstybës kontrolës departamento kontrolie-

iumi. Nuo 1993 m. sausio 4 d. iki 1999 m. rugsëjo 23 d. dirbo 

valstybës kontrolieriumi, 2000–2003 m. – UAB „Rodi and Partner“ 

audito vadovu. Nuo 2003 m. spalio mën. uþsiima privaèia auditoriaus 

praktika. 

Vytautas Kusas. Dailininkas, poetas. Gimë 1949 m. rugpjûèio 

12 d. Þiogeliuose (Kretingos r.). Gyvena Palangoje. Iðleido poezijos 

rinktines „Dilgëliø vainikas“ (1991), „Iðëjæs kaimas“ (1994), „Dievaþolës“ 

(1997), keletà kitø. Aktyviai rengia savo dailës kûriniø 

parodas, dalyvauja grupinëse dailës kûriniø parodose. 

Rimantas Antanas Kviklys. Miðkininkas, visuomenës ir kultûros 

veikëjas, literatas, spaudos bendradarbis. Ilgametis Kretingos 

miðkø urëdijos Ðventosios girininkijos girininkas. Gimë 1932 m. 

geguþës 14 d. Jurbarke. 1941–1947 m. kartu su mama praleido 

Sibire, ten baigë pogrindinæ mokyklà. Sugráþæs á Lietuvà, toliau tæsë 

mokslus, studijavo Vilniaus miðkø technikume, Lietuvos Þemës 

ûkio akademijos Miðkø fakultete. 1949 m. pradëjo dirbti Lietuvos 

miðkø ûkio sistemoje. 1959 m. pradëjo rûpintis Ðventosios girininkijos 

miðkais, èia árengë nemaþai originaliø þaidimø aikðteliø, paþintiniø 

pësèiøjø takø, rekreaciniø zonø poilsiautojams, dviraèiø 

takø pajûrio miðke, landðafto terapijos ir rekreaciniø vietø neágaliesiems, 

konkreèiai daugelio þinomà „Takà dideliems ir maþiems“, 

nuolatinæ vietà, kur vasaromis koncertuodavo „Àþuoliuko“ vaikø 

choras. Jis – Lietuvos miðkininkø sàjungos Girininkø tarybos narys, 

Lietuvos Krantø moksliniø technologijø asociacijos valdybos 

narys, buvo daugelio visuomeniniø organizacijø narys vadovas, 

2004–2007 m. buvo Kretingos rajono Tarybos narys. 2001 m. 

R. Kvikliui suteiktas Kretingos garbës pilieèio vardas. 2003 m. jis 

apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino medaliu, Aplinkos ministerijos 

Viktoro Bergo premija, 2004 m. pripaþintas „Þaliojo angelo“ 

laureatu (Þaliøjø judëjimas), 2006 m. tapo „Kaimo spindulio“ nominantu, 

iðrinktas Lietuvos miðkininkø sàjungos garbës nariu. 

Liubomiras Laucevièius. Aktorius. Gimë 1950 m. Palangoje. Baigë 

Panevëþio dramos teatro J. Miltinio studijà. 1968–1975 m. buvo 

Panevëþio dramos teatro aktorius, nuo 1990 m. – Kauno VADT aktorius. 

Lietuvos nusipelnæs artistas. Sukûrë vaidmenø kino, televizijos 

filmuose, teatre. 

Jurgis Lëbartas. Maþosios Lietuvos veikëjas (Maþosios Lietuvos 

tautinës tarybos narys), vienas ið 1923 m. sukilimo veikëjø. 

1924–1939 m. ðauliø rinktinës narys. Gimë apie 1880 m. Mirë po 

1944 m. Prieð Pirmàjá pasauliná karà leido lietuviø kalendoriø. Dalyvavo 

Lietuvninkø skyrimo draugijos veikloje. 1915 m. iðleido elementoriø 

„Pyvelës, arba lietuviðkø kûdikiø knygelë“. Nuo 1939 m. 

gyveno Palangoje. Uþ nuopelnus apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio 

Gedimino ordinu. 

Audra Lukauskaitë. Kultûros ir visuomenës veikëja, Palangos 

miesto savivaldybës vieðosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, 

spaudos bendradarbë, daugelio Lietuvos pajûrio kultûrai svarbiø 

kultûriniø renginiø, parodø organizatorë, publikacijø istorijos ir 

kultûros temomis autorë. Gyvena Palangoje. 

Bronius Martinkus. Inþinierius, visuomenës veikëjas. Gimë, gyvena 

ir dirba Palangoje. 1979 m. baigë Vilniaus inþineriná statybos 

institutà. Lietuvos Respublikos liberalø sàjûdþio narys. 1990– 

1995 m. buvo Palangos miesto tarybos pirmininkas. UAB „Palangos 

vandenys“ abonentinës tarnybos virðininko pavaduotojas. 

Rimantas Antanas Mikalkënas. Pirmasis Palangos miesto meras 

po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo. Gyvena Palangoje. Pastaraisiais 

metais dirba „Ðiauliø“ banko Palangos skyriaus vadovu. 

Juozapas Miklovas. Palangos miesto Ðvè. Mergelës Marijos 

Ëmimo á dangø baþnyèios klebonas, dekanas ir Telðiø katedros 

kapitulos kanauninkas, Telðiø vyskupijos tribunolo narys. Gimë 


1919 m. geguþës 25 d. Mirë 1991 m. liepos 18 d. Palaidotas Palangos 

baþnyèios ðventoriuje. Gimë Kretingos apskrities Budriø parapijos 

Abakø kaime (netoli Kartenos). Ðeimoje buvo tryliktas vaikas 

(ið septyniolikos vaikø). Mama – Malvina, tëvelis – Jonas. Mokësi 

Telðiø, Vilniaus, Kauno kunigø seminarijose. Teologines studijas 

uþbaigë 1947 m. ir tø paèiø metø geguþës 4 d. buvo áðventintas á 

kunigus. Dirbo Luokëje, Ðvëkðnoje, Telðiuose, Varniuose, Maþeikiuose. 

Ilgà laikà dirbo Palangoje. Palanga, anot jo paties, jam buvo 

tapusi sava, brangi. 

Vytautas Moncevièius. Dailininkas (tapytojas). Gimë 1950 m. 

balandþio 2 d. Kretingos rajone. Gyvena Palangoje. 

Antanas Monèys. Dailininkas (skulptorius). Gimë 1921 m. Monèiø 

kaime (Kretingos r.), netoli Palangos. Baigë Kretingos pranciðkonø 

gimnazijà. 1941–1943 m. studijavo architektûrà Kauno Vytauto 

Didþiojo universitete. 1944 m. pasitraukë á Vakarus. 1947–1949 m. 

studijavo skulptûrà Freiburgo meno mokykloje. Gavæs skulptoriaus 

diplomà ir Prancûzijos valdþios stipendijà tolesnëms studijoms, 

þinias gilino Paryþiuje, ten lankë Osipo Zadkine studijà. 1952 m. 

pradëjo dalyvauti parodose. Dirbo kartu su Marcu Chagalu, broliais 

Marteliais. Jo darbai buvo eksponuojami Vokietijoje, Prancûzijoje, 

Monake, Italijoje, JAV, Anglijoje, Belgijoje, Kanadoje. Lietuvoje 

A. Monèio darbai pirmà kartà parodyti 1989 m. iðeivijos menininkø 

kûrybos parodoje, kuri veikë Vilniuje ir Kaune. Lietuvai atkûrus 

nepriklausomybæ, norëjo gráþti á Lietuvà, taèiau nebesuspëjo. Mirë 

1993 m. liepos 10 d. Paryþiuje. Palaidotas Grûðlaukës (Kretingos r.) 

kapinaitëse, ðalia tëvø amþino poilsio vietos. Prieð mirtá jis Lietuvai 

padovanojo savo darbø kolekcijà, kurios pagrindu Palangoje, 

S. Daukanto gatvëje, ákurtas Antano Monèio namai-muziejus. 

Paulina Mongirdaitë. Viena ið pirmøjø moterø fotografiø Lietuvoje 

ir þinomiausia Palangos kraðte. Èia ji dirbo XIX a. pab. – XX a. I p. 

Gimë 1865 m. Raseiniø apskrityje, bajorø Mongirdø ðeimoje. Á Palangà 

pas tëvus persikëlë gyventi apie 1885 m. Ji mokëjo keletà 

uþsienio kalbø, graþiai pieðë. Fotografuoti iðmoko gyvendama pas 

seserá Varðuvoje. Ten ji ásigijo ir fotoaparatûrà, kurià naudojo 

dirbdama Palangoje. 1890 m. Vytauto gatvëje, prie senosios 

Palangos vaistinës, ásirengë pirmàjá Palangoje dienos ðviesos paviljonà 

ir èia dirbo. Ji grafø Tiðkevièiø uþsakymu fotografavo Kretingos 

ir Palangos miesteliø vaizdus, grafø Tiðkevièiø dvarus, jø parkus ir 

1890 m. parengë spaudai albumà „Kretynga“, kur publikuojama 

penkiasdeðimt nuotraukø. Mirë P. Mongirdaitë 1916 m. Palaidota 

Palangos kapinëse, netoli koplyèios. 

Loreta Mukaitë, Sungailienë. Etnomuzikologë, televizijos laidø 

ir renginiø vedëja, dainininkë, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 

doktorantë. Gimë 1977 m. rugsëjo 10 d. Skuode. 1991–1995 m. 

gyveno Palangoje, mokësi ir baigë V. Jurguèio vidurinæ mokyklà. 

Nuo 1995 m. vasaros gyvena Vilniuje. Dirba Lietuvos liaudies kultûros 

centro vyr. specialiste. 

Danutë Mukienë. Þurnalistë, knygø, elektroniniø leidiniø leidëja, 

muziejininkë. Gimë 1957 m. liepos 28 d. Sriauptø k. (Skuodo r.). 

1984 m. Vilniaus universitete ásigijo þurnalistës specialybæ. 1975– 

1990 m. dirbo Skuodo rajono laikraðèio „Mûsø þodis“ redakcijoje ir 

Skuodo rajono radijo laidø redaktore. 1990 m. kartu su Palangos 

miesto taryba parengë pirmojo Palangos miesto tarybos laikraðèio 

„Palanga“ ákûrimo projektà. Pradëjus leisti laikraðtá, dirbo skyriaus 

vedëja, redaktore. Gyvendama Palangoje ëmësi iniciatyvos pradëti 

leisti pirmàjá periodiná þemaièiø laikraðtá – „A mon sakaa?“ (bandomasis 

jo numeris iðëjo kaip laikraðèio „Palanga“ priedas). 1993 

m. leidinys reorganizuotas á periodiná ketvirtiná þurnalà „Þemaièiø 



67

68 



þemë, kuris ið pradþiø leistas Palangoje, o nuo 1995 m. vidurio – 

Vilniuje. 1993 m. dirbo Palangos Kultûros ir ðvietimo skyriaus vedëjo 

pavaduotoja kultûrai. Nuo 1999 m. – Lietuvos dailës muziejaus 

Skaitmeniniø leidiniø centro vadovë. 

Bronius Oðkinis. Sklandytojas, sklandytuvø konstruktorius, 

sklandymo pradininkas Lietuvoje, pirmasis Palangos gintaro muziejaus 

vedëjas. Gimë 1913 m. balandþio 15 d. Barzduose (Ðakiø 

r.). Mirë 1985 m. balandþio 7 d. Palangoje. 1932 m. parengë pirmo 

lietuviðko sklandytuvo TI brëþinius, vadovavo jo gamybai. 1933 m. 

su kitais Nidoje ásteigë sklandymo mokyklà. Dirbdamas joje tapo 

pirmuoju Lietuvos C klasës pilotu sklandytoju (anais metais – aukðèiausia 

klasë). 1938 m. baigë Lietuvos karo lakûnø mokyklà, 1938– 

1940 m. studijavo Berlyno aukðtojoje technikos mokykloje, 1942– 

1944 m. – Kauno universitete. 1949 m. sukonstravo treniruoèiø 

sklandytuvà BrO 10. 1956–1962 m. buvo Kauno sklandymo mokyklos 

virðininkas. 1963–1967 m. dirbo Palangos gintaro muziejaus vedëju. 

Parengë pirmuosius sklandymo instruktorius. Sukonstravo 23 

sportiniø sklandytuvø tipus, ið kuriø BrO 9, BrO 11, BrO HM, BrO 12 

buvo gaminami serijomis. Iki 1984 m. buvo 5 iðradimø autorius. 

Graþina Oðkinytë, Eimanavièienë. Dailininkë (grafikë), Palangos 

herbo ir daugelio kitø kûriniø, leidiniø, skirtø Palangai, autorë. 

Gimë 1942 m. Kaune. Graþina – þymaus Lietuvos sklandytuvø konstruktoriaus, 

pirmojo Palangos gintaro muziejaus direktoriaus Broniaus 

Oðkinio dukra. 1959 m. Kaune ji baigë Juozo Naujalio meno 

mokyklà, 1965 m – Vilniaus dailës akademijà, kur ágijo dailininkës 

grafikës specialybæ. 1978 m. tapo Lietuvos dailininkø sàjungos nare. 

Yra surengusi apie 30 savo kûrybos parodø. Gyvena ir kuria 

Palangoje. 

Vytautas Narmontas. Tautodailininkas, „Gubojos“ dailës studijos 

narys. Gimë 1953 m. rugpjûèio 13 d. Juodeikiø kaime (Skuodo 

r.). Augo Palangoje. Mirë 1998 m. lapkrièio 18 d. 

Raimundas Palaitis. Verslininkas, valstybës ir politikos veikëjas. 

Gimë 1957 m. Palangoje, mokytojø ðeimoje. Baigæs vidurinæ, 

ástojo á Vilniaus universitetà, kur studijavo taikomàjà matematikà. 

Laisvalaikiu uþsiiminëjo baidariø irklavimu, sportiniu bridþu. 1978 m. 

sukûrë ðeimà. Universitetà baigë 1980 m. Po to gráþo á Palangà ir 

dirbo kompiuteriø programuotoju Kauno kardiologijos instituto Palangos 

filiale. Èia dirbdamas baigë aspirantûrà. Moksliniø tyrinëjimø 

sritis – matematinë kibernetika. 1989 m. pradëjo dirbti privataus 

verslo srityje, tuo pat metu dirbdamas ir Palangos ryðiø mazge, 

savivaldybëje. Nuo 1992 m. dirbo tik privataus verslo srityse: 

kompiuteriø, akcijø, vertybiniø popieriø. 1994 m. ásitraukë á politinæ 

veiklà – tapo Lietuvos liberalø sàjungos nariu (iki to laiko jokioms 

partijoms nepriklausë). 1995 m. savo finansinio tarpininkavimo 

firmà perkëlë á Klaipëdà, kur dirbo iki 2000 m. (buvo uþdarosios 

akcinës bendrovës „Klaipëdos vertybiniai popieriai“ direktorius). 

1995 m. buvo iðrinktas Palangos miesto savivaldybës tarybos nariu. 

Nuo 2000 m. balandþio 13 d. iki lapkrièio 2 d. dirbo Palangos 

miesto meru. Po to vienmandatëje Pajûrio apygardoje iðrinktas á 

Lietuvos Respublikos Seimà, kurio nariu yra iki ðiol. 

Stasë Paulauskaitë, Vaineikienë. Raðytoja (prozininkë), visuomenës, 

kultûros veikëja. Gimë 1884 m. kovo 31 d. Ðlaveituose 

(Kretingos r.). Mirë 1946 m. sausio 12 d. Vilniuje. 1900 m. Lomþoje 

baigë mergaièiø pensionà. Gyveno Palangoje, prisidëjo prie draudþiamos 

lietuviðkos spaudos platinimo, lietuviðkø spektakliø organizavimo. 

1902–1904 m. kartu su vyru gydytoju ir visuomenës, 

kultûros veikëju Liudu Vaineikiu buvo tremtyje Sibire. Pirmojo pasaulinio 

karo metus praleido Uzbekistane. Buvo viena ið Palangos 

gimnazijos steigëjø (1922), kurá laikà joje mokytojavo. 1940 m. buvo 

Lietuvos seimo dalyvë. Jos memuarø knygose apraðomas XX a. pr. 

Palangos visuomeninis ir kultûrinis gyvenimas, Sibiro tremtiniø 

lietuviø buitis. Iðleido memuarø knygas „Palangos atsiminimai“ 

(1931), „Ið praeities kovø“ (d. 1–3, 1935–1936), romanus „Grafas ir 

þmonës“ (1937), „Vaiðvila, Þemaièiø baudþiauninkø vadas“ (1938). 

Ignas Pikturna. Raðytojas, þurnalistas. Gimë 1924 m. rugpjûèio 

27 d. Palangoje, þvejø ðeimoje. Èia baigë vidurinæ mokyklà. 1950– 

1953 m. studijavo istorijà tuometiniame Vilniaus pedagoginiame 

institute. 1946–1957 m. dirbo Lietuvos kino studijoje, 1957–1965 m. 

– televizijoje, „Tiesos“, „Bibliotekø darbo“ redakcijose, 1964– 

1968 m. – Klaipëdos þvejybos laivyne. Nuo 1961 m. – Lietuvos 

raðytojø sàjungos narys. 1969–1975 m. buvo þurnalo „Kultûros barai“ 

redaktoriaus pavaduotojas. 1995 m., bûdamas jau pensininkas, 

atnaujino prieðkario metais ásteigtà þurnalà „Jûra“, redagavo já 

ir leido iki 1999 m. Jis buvo vienas ið nedaugelio Lietuvos raðytojø, 

kurie gyvenimà ir kûrybà susiejo su jûra, raðë knygas marinistinëmis 

temomis. Iðleistos knygos: apsakymø rinkiniai „Ðiandien 

jûra yra graþi“ (1960), „Jûrø vëjai“ (1975); apybraiþø knygos „Jûra 

yra jûra“ (1969), „Balta jûros spalva“ (1984), „Jûrø kapitonai“ (1989). 

Jo kûryboje atsiskleidþia þvejybos laivyno kasdienybë, tolimø uostø 

þavesys, sunkus jûreivio darbas. I. Pikturna yra paraðæs ir beletrizuotø 

kelioniø pasakojimø – „Anapus Baltijos jûros“ (1958), „Jûros 

veidrodþiuose“ (1974), apysakà vaikams „Jûrø piratas katinas 

Meris“ (1999), noveliø ir apybraiþø (rinkinys „Mergaitës, merginos, 

moterys ir jûra“, 1999), ne vienà dokumentinio filmo scenarijø. 

Paskutinë raðytojo knyga – romanas „Iðpaþintis jûros veidrodyje“. 

Jos autoriui gyvam esant nespëta iðleisti. Mirë 2004 m. geguþës 11 d. 

Stasys Povilaitis. Estrados dainininkas. Gimë 1947 m. Mokësi 

Palangoje. Gyvena Vilniuje ir Palangoje. 

Kazimieras Prapuolenis. Kunigas, nepriklausomos Lietuvos visuomenës 

ir katalikø baþnyèios veikëjas. Gimë 1858 m. Jis bene 

pirmasis spaudoje iðkëlë lenkø dvasininkijos padarytas skriaudas 

lietuviø tautai. 1925 m., bûdamas jau silpnos sveikatos, pasitraukë 

ið pareigø ir apsigyveno Palangos altarijoje. Dalá savo bibliotekos 

uþraðë Telðiø kunigø seminarijai, o kità – Palangos ðauliams. K. Prapuolenis 

pasirûpino, kad ið surinktø aukø vasarotojø patogumui 

Palangos baþnyèios bokðte bûtø árengtas laikrodis. Mirdamas praðë, 

kad bûtø palaidotas Lietuvos pajûryje, kad jo kûnas bûtø ádëtas 

á paprastà lentiná karstà ir kad jo laidotuviø dienà nei baþnyèioje, nei 

ant kapiniø nebûtø sakoma prakalbø. Mirë 1933 m. balandþio 17 d. 

Palaidotas Palangos baþnyèios ðventoriuje. 

Dainius Puodþius. Inþinierius kelininkas, visuomenës veikëjas, 

ilgametis Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas. Gimë 

1935 m. spalio 28 d. Molëtø rajono Saukiðkiø kaime. 1959 m. baigë 

Kauno politechnikos institutà, kur ásigijo inþinieriaus-kelininko specialybæ. 

Daugelá metø gyvena Palangoje. Dirba UAB „Palangos komunalinis 

ûkis“ vyr. inþinierium-direktoriaus pavaduotoju. D. Puodþiui 

vadovaujant Palangos miesto vykdomajam komitetui, kurorte 

itin daug dëmesio skirta jo plëtrai. Tuo metu èia iðaugo nemaþai 

naujø poilsiniø, gyvenamøjø namø, iðvystyta miesto infrastruktûra. 

Vladas Puðkorius (Puðkarþevièius). Operos solistas, vargonininkas. 

Gimë 1893 m. balandþio 20 d. Palangoje. Mirë 1958 m. 

sausio 27 d. JAV. 1924–1944 m. dirbo Valstybës teatro operoje. 

1944 m. pasitraukë á Vakarus. 

Rolandas Rastauskas. Raðytojas (poetas, dramaturgas, eseistas), 

Klaipëdos universiteto docentas. Gimë 1954 m. spalio 13 d. 

1972 m. baigë Palangos vidurinæ mokyklà, 1978 m. – Vilniaus universitetà, 

kur studijavo anglø kalbà. 1978–1986 m. dirbo Operos ir 

baleto teatro redaktorium, dëstë Vilniaus universitete. 1986 m. per-

sikëlë gyventi á Palangà. 1990 m. tapo Lietuvos raðytojø sàjungos 

nariu. Dësto Klaipëdos universitete. 2000 m. apdovanotas Kultûros 

ministerijos premija uþ publikacijas „Lietuvos ryto“ dienraðtyje. 

2005 m. jam áteikta Ievos Simonaitytës literatûrinë premija uþ knygà 

„Kitas pasaulis“. Iðleistos knygos: „Albumas“, PK. - Vilnius, 

1987; „Lenktyniø aitvaras“; „Talmantas Þuvëdra“. - Vilnius, 1989; 

„Tinginio raudos“. - Vilnius, 1992; „Aktorius pasitraukia“. - Vilnius, 

1996; „Kitas pasaulis“. 1993–2003. - Vilnius, 2004; „Metimas“. - 

Vilnius, 2006. Iðvertë knygas: ið rusø kalbos – Jurijaus Kovalio 

apysakà „Vasios Kurolesovo nuotykiai“ (Vilnius, 1986); ið ðvedø 

kalbos kartu su Liana Ruokyte, Gintaru Grajausku – Bruno K. Öijero 

eilëraðèiø rinktinæ „Kol nuodai veikia“ (Vilnius, Kaunas, 2004, sudarë 

Liana Ruokytë). Daug savo publicistikos darbø, groþinës literatûros 

kûriniø yra paskelbæs spaudoje. 

Adomas Stanislovas Raudys-Samogit. Dailininkas (skulptorius), 

architektas. Gimë 1936 m. balandþio 26 d. Vilimiðkës kaime (dabar 

– Palangos miesto teritorija). Mokësi Palangoje, vëliau Vilniuje, 

Krokuvoje, Paryþiuje. Yra dirbæs skulptoriaus Þ. Lipèico asistentu 

Italijoje. Gyvena, kuria Prancûzijoje (Paryþiuje). 

Antanas Sebeckas. Miðkø ûkio inþinierius, ilgametis Palangos 

botanikos parko direktorius. Gimë 1945 m. sausio 10 d. Jurbarko 

rajono Ðimkaièiø valsèiaus Vidaujos kaime. 1965 m. baigë Kauno 

miðkø technikumà, 1980 m. – Kauno þemës ûkio akademijà. Po 

tarnybos armijoje dirbo Kretingos miðkø ûkyje girininko padëjëju 

(1968–1972 m.), vëliau – girininku Vaineikiø girininkijoje, nuo 1973 

m. sausio 2 d. iki 1988 m. – Palangos botanikos parke. Tarp kitø 

jam buvo patikëtos ir vyr. sodininko pareigos. 1988 m. pradëjo dirbti 

vyr. meistru parko prieþiûrai. Nuo 1992 m. dirba Palangos miesto 

botanikos parko direktoriumi. 

Adas Sendrauskas. Fotografas, verslininkas, spaudos bendradarbis. 

Nuotraukas spausdina pajûrio kraðto periodiniuose leidiniuose. 

Gyvena, dirba ir kuria Palangoje, aktyviai dalyvauja parodose. 

J. Y. Simpsonas. Didþiosios Britanijos pilietis, kuriam buvo pavesta 

atlikti superarbitro pareigas ágyvendinant 1920 m. rugsëjo 

28 d. Lietuvos-Latvijos vyriausybës pasiraðytà arbitraþo sutartá dël 

Lietuvos-Latvijos sienos nustatymo. J. Y. Simpsonas daug kuo nusipelnë, 

kad 1921 m. kovo 21 d. Lietuvai bûtø gràþintas Palangos 

kraðtas ir gautas 19,5 km ploèio priëjimas prie jûros. 

Antanas Smetona (1874–1944). Valstybës ir politikos veikëjas, 

Lietuvos nepriklausomybës akto (1918 m. vasario 16 d.) signataras, 

Nepriklausomos Lietuvos prezidentas. Gimë Taujënø valsèiuje 

(netoli Ukmergës). 1891–1893 m. mokësi Palangos progimnazijoje. 

Palangoje jis lankydavosi kiekvienà vasarà, dalá savo atostogø 

jis praleisdavo vasaromis ir bûdamas Lietuvos Respublikos prezidentu. 

Tam bûdavo iðnuomojama grafaitei Marijai Tiðkevièiûtei priklausiusi 

dviejø aukðtø vila. Èia jis gyvendavo po 4–6 savaites. 

Atvykdavo á Palangà prezidentas kartu su savo þmona Sofija, sûnum 

Julium, dukra Marija, jos vyru A. Valiuðiu, kai kuriais prezidentûros 

tarnautojais (daþniausiai já per atostogas èia aptarnaudavo 

keturi rûmø tarnybos karininkai, medicinos sesuo, virëja, du vairuotojai, 

dvi tarnaitës). Pagal galiojusià tvarkà, á Palangos paplûdimá 

A. Smetonà lydëdavo du civiliai apsirengæ karininkai ir du vasarotojus 

imituojantys valstybës saugumo darbuotojai. Atostogaudamas 

Palangoje, A. Smetona neuþmirðdavo ir valstybës reikalø. Savaitgaliais 

á Palangà daþnai suvaþiuodavo ministrai. Èia vykdavo 

net Ministrø kabineto posëdþiai. 

Ramutë Skuèaitë. Raðytoja (prozininkë, poetë, dramaturgë). Gimë 

1931 m. spalio 27 d. Palangoje. 1949 m. iðtremta á Irkutsko sritá. 

Á Lietuvà sugráþo 1956 m. Studijavo Irkutsko ir Vilniaus universitetuose, 

dirbo „Eltoje“, „Genio“, „Þvaigþdutës“ redakcijose. Iðleido 


eilëraðèiø rinkinius „Þydintis speigas“ (1965), „Keliai ir pakelës“ 

(1969), „Pusiausvyra“ (1972), „Apeisim eþerà“ (1977), „Dar ðneka 

vanduo“ (1981), „Vijoklis virðum sparno“ (1984), „Taip ir ne“ (1988), 

„Ir neðauki, ir nepraðai“ (1991), „Praeiviai be praeities“ (1996), 

daugiu kaip 20 poezijos ir kt. knygø vaikams („Klaidø miestas“, 

1966, „Gëliø geguþinë“, 1969; „Kiðkiø troleibusai“, 1970; „Kas klausosi 

lietuèio“, 1972; „Susiradom smuiko raktà“, 1980; „Sukit sukit 

galveles“, 1984; „Medþio dovanos“, 1985; „Neskubëki ir atspëki“, 

1987; „Pirmas au priklauso laumei“, 1991; „Kas nulauþë pupos 

lapà?“, 1991; „Að pieðiu pasakà“, 1994; „Raidþiø namuèiai“, 1997; 

„Spalvos ir skaièiukai“, 1997; „Laiðkas sekmadieniui“, 1998; „Takelis 

ið naujo“, 2001 ir kt. Paraðë pjesiø: „... Ir teisë mylëti“ (pastatyta 

1967 m.); „Septinta këdë“, 1971 m. ir kt. Iðvertë operø ir opereèiø 

libretø. 

Meilë Sposmanytë. Dailininkë. Gimë 1969 m. rugsëjo 14 d. Palangoje. 

1992 m. baigë Klaipëdos Universiteto Pedagogikos fakultetà. 

Nuo 1996 m. dalyvauja grupinëse ir personalinëse dailës parodose 

Lietuvoje, Danijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje. 2001 m. pradëjo 

studijuoti dailæ Meno ir dizaino koledþe Norresundbyje (Ðiaurës 

Danija). 

Dalia Marija Stanèienë. Mokslininkë (humanitariniø m. dr.), docentë. 

Gimë 1948 m. Palangoje. 1971 m. baigë Vilniaus universiteto 

Fizikos fakultetà, 1983 m. apgynë filosofijos daktaro disertacijà. 

1976–1988 m. dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje vyr. 

dëstytoja. Kultûros, filosofijos ir meno instituto vyresnioji mokslo 

darbuotoja, VPU Etikos katedros docentë, „Logos“ þurnalo vyr. redaktorë, 

Tarptautinës Tomo Akvinieèio asociacijos (ÐITA) Lietuvos 

skyriaus direktorë. 1993 m. staþavosi Ðv. Tomo Akvinieèio kolegijoje 

Los Andþele (JAV), 1999 m. – Ðv. Tomo universitete Hiustone 

(JAV). 2001 m. gavo Prancûzijos vyriausybës stipendijà ir staþavosi 

Poitiers universitete (Prancûzija). 

Tomas Staniulis. Raðytojas (prozininkas). Gimë 1976 m. Palangoje. 

Nuo 1994 m. gyvena Vilniuje. Raðo esë, kelioniø apybraiþas, 

scenarijus. Savo kûrybà skelbia daugelyje literatûriniø leidiniø, internete. 

Iðleisti kûriniai: „Á riedantá traukiná“. - Vilnius, 1998; „Herbas 

ir varlës“. - Vilnius, 2003; „Uranas-235“ (bandito iðpaþintis). - 

Vilnius, 2004. Sukûrë pirmàjá Lietuvoje apsakymà SMS þinutëmis 

– „Ars Amanda“. T. Staniulio novelë „Diena, kurià verkiau“ átraukta 

á Italijoje iðleistà antologijà „Istorija be sienø“ („Racconti senza 

dogana“). 

Konstantinas Steponavièius. Dvasininkas, Palangos klebonas 

(1859–1870), rûpinæsis dabartinës Birutës kalno koplyèios (pastatyta 

1869 m. pagal architekto K. Mayjerio projektà) statyba. K. Steponavièius 

gimë 1826 m. Mirë 1870 m. geguþës 8 d. Palaidotas 

Palangos kapinëse. 1925 m. iðleistoje I. Konèiaus ir V. Ruokio knygoje 

„Palangos kraðtas” paskelbta dedikacijà ðiam klebonui: „Koplicze 

ta stojos par proces ir rûpesnius kunega Konstantina Stapanavicziaus 

Palangos klebona, kuris isz tu rupesniu nutrotije svejkatà 

ir prisikiele ing viecznastæ amþinà metuose 1870 mienese Geguþies 

8 dieno”. 

Aleksandras Stulginskis (1885–1969). Valstybës ir politikos veikëjas, 

Lietuvos nepriklausomybës akto (1918 m. vasario 16 d.) 

signataras, Nepriklausomos Lietuvos prezidentas. Mëgo Palangà 

ir joje daþnai lankydavosi, taip pat ir bûdamas Lietuvos Respublikos 

prezidentu. Jis poilsiaudavo ir pramoninko Jono Vailokaièio 

viloje „Anapilis“, kuri yra iðlikusi iki ðiol. 

Edmundas Ðalèius. Visuomenës veikëjas, ðaulys. Nepriklausomos 

Lietuvos metais dirbo Palangos paðto valdininku. Buvo „Jau- 



69

70 



nosios Lietuvos“ Palangos skyriaus vadas. 1940 m. suimtas sovietø. 

1941 m. birþelio mënesá nukankintas Rainiuose (Telðiø r.). 

Aldona Ðeduikienë. Pedagogë, kultûros ir visuomenës veikëja, 

spaudos bendradarbë. Ji – pirmojo lankstuko apie Palangos Ðvè. 

Mergelës Marijos ëmimo á dangø baþnyèià sudarytoja ir leidëja. Gyvena 

Palangoje. 

Aleksandra Ðilgalytë. Raðytoja beletristë. Gimë 1904 m. Palangoje. 

Mirë 1997 m. 

Jonas Ðliûpas. Mokslininkas (medicinos, humanitariniø ir teisës 

mokslø daktaras), valstybës, politikos, visuomenës veikëjas, 

auðrininkas, raðytojas, pirmasis Palangos miesto burmistras. Á Palangà 

atsikëlë gyventi 1930 m., po to, kai antrà kartà vedë – jo 

þmona Grasilda Grauslytë buvo palangiðkë. Palangoje Ðliûpai nusipirko 

namà, kuriame dabar veikia Dr. Jono Ðliûpo memorialinis 

muziejus (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys). Dr. J. Ðliûpas 

daug nusipelnë, kad Palangai bûtø suteiktos miesto teisës. 

1933 m. jis buvo iðriktas pirmuoju Palangos burmistru. Juo perrinktas 

1938 m. Ið ðiø pareigø já 1940 m. paðalino sovietai. 

Gimë J. Ðliûpas 1861 m. kovo 6 d. Rakandþiø kaime (Ðiauliø r.). 

Mirë 1944 m. Berlyne. Mokësi Mintaujos gimnazijoje, Maskvos ir 

Petrapilio universitetuose. 1883 m. rûpinosi „Auðros“ þurnalo ákûrimu, 

já ásteigus kurá laikà redagavo leidiná, buvo „Auðros“ draugijos 

iþdininkas. 1884–1919 m. gyveno JAV. 1889–1891 m. Merilendo 

universitete studijavo medicinà, vëliau dirbo gydytoju (gydytojo praktika 

vertësi iki 1917 m.). 1901 m. jam suteiktas medicinos daktaro 

laipsnis. Vëliau gráþo á Lietuvà ir dirbo gydytoju Birþuose, Ðiauliuose. 

1914–1919 m. buvo vienas þymiausiø „Sandaros“ politinës organizacijos 

veikëjø, 1919–1920 m. – Lietuvos atstovas Latvijoje ir 

Estijoje, 1921 m. – Lietuvos banko direktorius, ávairiø akciniø bendroviø 

steigëjas ir dalininkas, 1921–1923 m. – Birþø, Ðiauliø gimnazijø 

mokytojas. 1923–1930 m. Kauno universitete dëstë medicinos 

istorijà. 1923 m. Kauno universiteto Humanitariniø mokslø fakultetas 

jam suteikë istorijos garbës daktaro laipsná, o Medicinos 

fakultetas – medicinos garbës daktaro laipsná. 

Dalyvavo kuriant daugelá draugijø, taip pat ir Laisvamaniø etinës 

kultûros draugijà (1924). Prisidëjo prie laikraðèiø „Ðiauliø naujienos“ 

(1923–1928), „Laisvoji mintis“ (1933–1941) leidimo. 

1944 m. pasitraukë á Austrijà. Mirë 1944 lapkrièio 6 d. Berlyne. 

Jo palaikai buvo sudeginti Berlyno Wilmersdorfo krematoriume. 

Vëliau jie perveþti á Amerikà ir palaidoti Lietuviø tautinëse kapinëse 

prie Èikagos. Lietuviø visuomenë jam pastatë puikø paminklà, kurio 

papëdëje vëliau prisiglaudë ir jo þmonos palangiðkës Grasildos 

palaikai (Grasilda Ðliûpienë mirë Kalifornijoje 1976 m. kovo 5 d., 

sulaukusi 77 metø amþiaus). 

Vytautas Jonas Ðliûpas. Visuomenës veikëjas, inþinierius, visuomenës 

ir valstybës veikëjo, auðrininko, Palangos pirmojo burmistro 

dr. Jono Ðliûpo sûnus. Gimë 1930 m. spalio 24 d. Palangoje. 

1944 m. kartu su tëvais pasitraukë á Vakarus. Nuo 1947 m. gyvena 

JAV. Ten gyveno ir jo sesuo dr. Aldona Ðliûpaitë (gimë 1888 m. 

Pensilvanijoje, mirë 1980 m. spalio 28 d. Santa Monikoje (Kalifornija). 

V. J. Ðliûpas mokësi Palangoje, Tubingene, Nurtingene, Brukline. 

Baigë Avon Lake, OH gimnazijà (1948 m.). Studijavo matematikà 

Ohio Wesleyan Universitete, Delaware, OH (1948–1951). 

1951–1953 m. mokësi Ilinojaus technologijos universitete, Èikagoje 

baigë statybos inþinerijà. 1954 m. magistro laipsniu baigë 

hidraulikos mokslus Wisconsino Universitete, Madisone, WI. 

1954 m. sukûrë ðeimà (þmona farmacininkë Vanda Fabijonavi- 

èiûtë, kilusi ið Maþeikiø). Turi sûnø Kæstutá Jonà (g. 1957 m. Èikagoje). 

Aktyvus skautas, spaudos bendradarbis, pirmasis „Lituanus“ 

þurnalo remti komiteto pirmininkas. Nuo 1958 m. dirbo ir gyveno 

daugelyje Europos, Afrikos, Pietø Amerikos, Azijos valstybiø, kur 

buvo statomos hidroelektrinës, atliekami irigacijos ir drenaþo darbai. 

Nuo 1977 m. 7 metus dirbo Saudo Arabijoje, Artimuosiuose 

Rytuose. Darbo ir turizmo reikalais yra aplankæs 126 kraðtus. Priklauso 

daugeliui lietuviø ir amerikieèiø profesionaliø organizacijø, 

tarp jø ir prestiþinei International Commission on Irrigation and Drainage. 

Dalyvavo tarptautiniuose kongresuose Bangkoke, New Delhi, 

Mexico City, Atënuose, Varnoje, Maskvoje, Grenoblyje, Stockholme 

ir kt. 1987 m. ásteigë savo tëvo vardu pavadintà „Auðrininko 

dr. Jono Ðliûpo archyvà“. 1997 m. kartu su University of California / 

Davis profesionalais Lietuvoje pradëjo kurti þemës ûkio ir miðkø 

ekologinio tvarkymo mokomàjá centrà Auksuèiuose (Ðiauliø r.). Tais 

paèiais metais ákûrë „Class Action Complaint“, grupæ, kuri, padedant 

Helsinkio komisijai, lietuviams talkina atgaunant jiems nuosavybæ 

Lietuvoje. Ðiuo metu gyvena Burlingame, netoli San Francisco 

(Kalifornija, JAV). Labai daþnai lankosi Lietuvoje, dalyvauja Amerikos 

ir Lietuvos spaudoje. 

Juozapas Ðniukðta. Dvasininkas (kunigas, dekanas, prelatas), 

Gimë 1864 m. sausio 5 d. Ðiluvos parapijoje (Raseiniø r.). Baigë 

Kauno kunigø seminarijà. Palangos klebonu buvo nuo 1896 m. spalio 

30 d. iki 1938 m. spalio 1 d. Po to – Palangos altarista. 1924 m. 

buvo paskirtas Palangos dekanu. Ðias pareigas taip pat ëjo iki 

1938 m. spalio 1 d. Naujoji neogotikinë, raudonø plytø Palangos 

baþnyèia buvo pradëta statyti ir uþbaigta Palangoje klebonaujant Juozapui 

Ðniukðtai. Mirë J. Ðniukðta 1949 m. rugpjûèio 14 d. Palaidotas 

Palangos baþnyèios ðventoriuje. 

Juozas Tadarauskas. Gimë 1913 m. spalio 23 d. Vilniuje. Studijavo 

Telðiø kunigø seminarijoje, Vytauto Didþiojo universitete Kaune, 

Otavoje (Kanada). Ásigijo teologijos daktaro laipsná. Pastoraliná 

bei kapeliono darbà dirbo Ylakiuose, Klaipëdoje, Palangoje, Maþeikiuose. 

Pedagoginio instituto lektorius Vilniuje. Nuo 1944 m. – lietuviø 

kapelionas Ðvedijoje, Norvegijoje, Danijoje. Bendradarbiavo 

spaudoje. Nuo 1947 m. gyveno Kanadoje. Hamiltone ákûrë Vilniaus 

auðros Vartø parapijà, jaunimo centrà. Prelatus Domesticus S. S. Otavoje 

ásigijo daktaratà. Buvo Hamiltono lietuviø parapijos klebonas. 

Laimonas Tapinas. Raðytojas (prozininkas, eseistas), þurnalistas. 

Gimë 1944 m. birþelio 6 d. Palangoje. 1970 m. Vilniaus universitete 

baigë þurnalistikà, daugelá metø jame dëstytojavo. 1994 m. 

tapo Lietuvos raðytojø sàjungos nariu. Buvo Lietuvos radijo ir televizijos 

generalinis direktorius. Ëjo Þurnalistikos centro direktoriaus 

pareigas. Iðleistos knygos: „Iliuzijø mugëje“. - Vilnius, 1983; „Lietuvos 

kinematografininkai“. - Vilnius, 1986; „Neðk, Dauguva, atminimà“. 

- Vilnius, 1988; „Apie filmo suvokimà“. - Vilnius, 1988; „Medyje 

angelas verkia“. Aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo ir 

kûrybos kronika. - Vilnius, 1991; „Septynios vienatvës Paryþiuje“. - 

Kaunas, 1993; „Karðtos dienos Atlantoje“. - Vilnius, 1997; „Oskaras 

Milaðius, arba Septynios vienatvës Paryþiuje“. - Kaunas, 1999; „Imk, 

klajokli, þibintà vilties“. Poeto ir diplomato Jurgio Baltruðaièio gyvenimo 

kronika. - Vilnius, 2000; „Þiniasklaidos bylos Europos þmogaus 

teisiø ir Lietuvos teismuose“. - Vilnius, 2002; „Prarasto laiko 

nebûna“. - Vilnius, 2004. 

Feliksas Tiðkevièius. Palangos grafas. Gimë 1870 m. Mirë 

1932 m. Jis rûpinosi tolesne Palangos kurorto plëtra, statë naujas 

vilas, mieste árengë arteziná ðuliná, ákûrë krautuvæ, perstatë kurhauzà 

(sudegë 2002 m.), kuriame veikë vieðbutis, skaitykla, biliardinë 

ir kazino. 1895 m. nuoðaliau nuo kurorto, netoli Birutës kalno, pradëjo

statyti naujus dvaro rûmus (dab. Palangos gintaro muziejus) ir apie 

juos ákûrë parkà. Tuo laiku Tiðkevièiai surinko unikalià senovës 

gintariniø papuoðalø kolekcijà, kuri aukðtai buvo ávertinta Paryþiaus 

parodoje. 1936 m. ðià kolekcijà grafienë Antanina Tiðkevièienë 

padovanojo Kretingos muziejui. Ðiandien ji eksponuojama Palangos 

gintaro muziejuje. Grafas F. Tiðkevièius buvo pagrindinis 

naujos Palangos baþnyèios fundatorius, suteikë patalpas „Saulës“ 

draugijos mokyklai, dovanojo pastatà Palangos gimnazijai. Feliksui 

mirus, Palangà valdë Felikso þmona Antanina Tiðkevièienë. 

Palangos grafø sûnus Stanislovas Tiðkevièius (1907-1974) 1940 

m. pasitraukë á Vakarus, po karo apsigyveno JAV, dirbo Kongreso 

bibliotekoje. 

Alfredas Tiðkevièius. Palangos grafas, Felikso Tiðkevièiaus 

sûnus. Gimë 1913 m. Palangoje. Jis puikiai kalba lietuviðkai, vasaromis 

atvyksta á Palangà pasigydyti ir pailsëti. 1997 m. jam suteiktas 

Palangos miesto garbës pilieèio vardas. Gyvena Varðuvoje. 

Loreta Birutë Turauskaitë. Bibliotekininkë, Antano Monèio namø-muziejaus 

Palangoje direktorë, A. Monèio kûrybinio palikimo 

iðsaugijimo fondo administratorë. Gimë 1956 m. Skuode. Gyvena 

Palangoje. 

Kazimieras Urbonavièius. Ilgametis Palangos botanikos parko 

direktorius. Gimë 1928 m. vasario 29 d. 1951 m. baigë Þemës ûkio 

akademijà. 1952–1961 m. praleido tremtyje. 1961–1964 m. dirbo 

Neringos girininkijoje, 1964–1988 m. Palangos botanikos parke. 

Iðëjæs á uþtarnautà poilsá, dirbo Renavo parke (Maþeikiø r., 1988 

m.), vëliau – Kretingos aukðtesniojoje þemës ûkio mokykloje. Mirë 

2000 m. kovo 3 d. Palangoje. 

Rasa Uþpelkytë. Dailininkë (tekstilininkë, grafikë). Gimë 1969 m. 

balandþio 1 d. Ðilutëje. Gyvena Palangoje. 

Virginijus Vaièiûnas. Dailininkas (skulptorius). Gyvena, kuria Palangoje. 

Daugiausia iðgarsëjo savo sukurtomis medþio skulptûromis. 

Jonas Vailokaitis. Verslininkas, valstybës, politikos veikëjas, 

Krikðèioniø demokratø partijos narys, nepriklausomos Lietuvos laikais 

turëjo nemaþai nuosavybës Palangoje, aktyviai dalyvavo kurorto 

visuomeniniame, kultûriniame gyvenime. Gimë 1886 m. birþelio 

25 d. Pikþirniuose (Ðakiø r.). Mirë 1944 m. gruodþio 16 d. 

Blankenburge (Vokietijoje). 1908 m. baigë Peterburgo prekybos ir 

pramonës institutà. 1912 m. su broliu Juozu Kaune ákûrë Vailokaièiø 

ir bendrovës bankà. 1917–1920 m. buvo Lietuvos tarybos narys, 

1920–1922 m. – Steigiamojo seimo atstovas. Su broliu Juozu 

1919 m. ásteigë Okio bankà, buvo „Maisto“, „Metalo“, „Eksporto ir 

importo“ akciniø bendroviø steigëjai ir dalininkai, „Metalo“ (buvusio 

broliø Ðmitø) fabriko, plytinës Palemone, daugelio gyvenamøjø 

namø Kaune savininkai. J. Vailokaitis buvo ir Lietuvos banko tarybos 

narys. Buvo labai turtingas, savo pinigus skolindavo net ir 

Lietuvos valstybei. 

Juozas Vailokaitis. Dvasininkas, verslininkas, valstybës, politikos 

veikëjas, Krikðèioniø demokratø partijos narys, nepriklausomos 

Lietuvos laikais turëjo nemaþai nuosavybës Palangoje, aktyviai 

dalyvavo kurorto visuomeniniame, kultûriniame gyvenime. Gimë 

1880 m. gruodþio 17 d. Pikþirniuose (Ðakiø r.). Mirë 1953 m. rugpjûèio 

2 d. Paðtuvoje (Kauno r.). 1905 m. baigë Peterburgo dvasinæ 

akademijà. 1906 m. tapo Seinø kunigu. 1907–1910 m. buvo „Ðaltinio“ 

redaktorius. 1917 m. Petrograde su kitais ákûrë lietuviø Liaudies 

sàjungà. 1917 m. buvo Lietuviø krikðèioniø demokratø partijos 

(Rusijoje) pirmininkas, 1919 m. – Katalikø veikimo centro (Kaune) 

pirmininkas. Steigiamojo ir I seimo atstovas. 1912 m. su broliu 

Jonu ákûrë Vailokaièiø ir bendrovës bankà. Buvo Ûkio banko, ,Maisto“, 

„Metalo“ akciniø bendroviø, Palemono plytinës, daugelio gyvenamøjø 

namø savininkas. 


Liuda Vaineikytë. Dailininkë, revoliucinio judëjimo dalyvë, Lietuvos 

nusipelniusi meno veikëja, gydytojo, visuomenës ir kultûros 

veikëjo Liudo Vaineikio duktë. Gimë 1908 m. birþelio 18 d. Palangoje. 

1935 m. baigë Kauno meno mokyklà. 1935 m. pradëjo dalyvauti 

dailës parodose. 1935–1937 m. mokësi Maskvoje. 1940–1941 m. 

dirbo Lietuvos ðvietimo liaudies komisariate, per Antràjá pasauliná 

karà – Maskvos radijo komitete. 1946–1951 m. dëstë Vilniaus, nuo 

1951 m. dirbo Lietuvos dailës institute, 1942–1951 m. buvo Lietuvos 

dailininkø sàjungos komiteto, 1951–1956 m. – valdybos pirmininkë, 

1956–1958 m. – Paveikslø galerijos direktorë, 1956–1958 m. 

LKP Revizijos komisijos narë, 1955–1959 m. – LTSR AT deputatë. 

Yra sukûrusi revoliucinës tematikos plakatø, realistiniø portretø, 

kompozicijø, peizaþø, metalo, stiklo dirbiniø. 

Romualdas Valantinas. Gydytojas, visuomenës veikëjas. Gimë 

1947 m. rugpjûèio 9 d. Palangoje, tarnautojø ðeimoje. 1954 m. pradëjo 

lankyti Palangos miesto vidurinæ mokyklà. 1963 m. perëjo 

mokytis á Palangos miesto vakarinæ mokyklà, kurià baigë 1966 m. 

1964–1965 m. dirbo Palangos statybos valdyboje mûrininku-tinkuotoju, 

1965–1966 m. – Klaipëdos dailës kombinato Palangos 

gintaro ceche ðlifuotoju-poliruotoju. 1966 m. ástojo á Vilniaus universiteto 

Medicinos fakultetà, kurá baigë 1972 m. 1972–1975 m. 

dirbo Akmenës miesto centrinëje ligoninëje chirurgu, 1975–1982 m. 

– Klaipëdos miesto ligoninës Neurochirurgijos skyriaus neurochirurgu, 

1982–1983 m. – Palangos miesto sanatorijos „Þuvëdra“ vyriausiojo 

gydytojo pavaduotoju gydymo reikalams, 1983–2003 m. 

– Palangos miesto sanatorijos „Þuvëdra“ vyriausiuoju gydytoju. 

2003 m. tapo individualios E. Vièo ámonës vadybininku. Nuo 2003 m. 

– Palangos miesto tarybos narys, Turizmo, sveikatos ir socialinës 

rûpybos komiteto pirmininkas. 

Rimvydas Valatka. Þurnalistas, valstybës ir politikos veikëjas, 

1990 m. kovo 11 d. akto „Dël Lietuvos nepriklausomos valstybës 

atstatymo“ signataras. Gimë 1956 m. gruodþio 19 d. Rusijoje (Irkutsko 

srities Irkutsko rajono Ðamankos kaime). Mokësi, gyveno 

Palangoje. 1980 m. baigë Vilniaus valstybiná pedagoginá institutà, 

kur ásigijo istorijos mokytojo specialybæ. 1978–1987 m. dirbo Vilniaus 

valstybiniame pedagoginiame institute laborantu, „Tarybinio 

pedagogo“ laikraðèio redaktoriumi, „Valstieèiø laikraðèio“, „Tiesos“ 

laikraðèio korespondentu. 1989–1990 m. buvo „Gimtojo kraðto“ 

laikraðèio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1990–1991 m. 

– „Atgimimo“ laikraðèio vyriausiasis redaktorius. Dabar – dienraðèio 

„Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, interneto 

portalo http://www.lrytas.lt redaktorius. Periodinëje ir kitoje spaudoje 

yra paskelbæs daug straipsniø ekonomikos, kultûros, politikos 

ir kitomis temomis. 

Stefa Veèerskytë, Daukðienë. Poetë. Gimë 1926 m. Monciðkëse 

(dabar – Palangos teritorija). 1947 m. baigë Palangos gimnazijà, 

vëliau mokytojavo Kretingos apskrityje. 1948 m. suimta, kalinta 

Intos lageriuose, 1955 m. paleista ið kalëjimo. Po to gyveno Irkutske. 

1957 m. gráþusi á Lietuvà, apsigyveno Palangoje, dirbo sanatorijoje 

buhaltere. Viena ið Intoje parengtø rankraðtiniø poezijos antologijø 

autoriø. Savo kûrybà yra skelbusi periodikoje, antologijose 

„Benamiai“ (1989), „Tremtinio Lietuva“(1990). Iðleido eilëraðèiø 

rinkiná „Keliuku palei kelià“ (1999). Paraðë atsiminimø (spaudoje 

skelbta jø iðtraukø). 

Vytautas Venckus. Muzikologas, radijo laidø vedëjas, pedagogas. 

Gimë 1922 m. geguþës 15 d. Skipsèiuose (Skuodo r.). Mirë 

1997 m. rudená Vilniuje. Palaidotas Palangoje. 

Albina Vanda Vertulienë. Skulptorë. Gimë 1937 m. vasario 12 d. 



71

72 



Skirvainiø k. (Betygalos sen., Raseiniø r.). Daugelá metø gyveno ir 

kûrë Palangoje. 

Julius Vertulis. Dailininkas (skulptorius). Gimë 1935 m. vasario 

16 d. Ðilutës r. 1957–1963 m. mokësi Valstybinio dailës instituto 

Skulptûros fakultete. Tuo pat metu dirbo Vilniaus lëliø teatre dailininku 

konstruktoriumi. Baigæs institutà, iki 1979 m. dirbo dailininku 

Klaipëdos miesto kombinate „Dailë“ (gintaro ir metalo skyriuose) 

Parodose pradëjo dalyvauti 1962 m. 1966 m. tapo Lietuvos dailininkø 

sàjungos nariu. Daugiausia kûrë ið metalo ir gintaro. Jo darbø 

yra eksponuota ir Palangos gintaro muziejuje. Yra sukûræs nemaþai 

gintaro dirbiniø modeliams-etalonams. Jo skulptûros puoðia Kurðiø 

nerijà, Palangà, Klaipëdà, Nidà, Priekulæ, Ðeduvà, nemaþai kitø Lietuvos 

vietoviø. Daugelá metø gyveno ir kûrë Palangoje. Mirë 2005 m. 

Vydûnas (tikr. Vilhelmas Storasta). Kultûros ir visuomenës veikëjas, 

raðytojas, filosofas, muzikas. Gimë 1868 m. kovo 22 d. 

Jonaièiuose (Ðilutës r.). Mirë 1953 m. vasario 20 d. Detmolde 

(Vokietija). 1923 m. þiemà kelis mënesius mokytojavo Palangos 

progimnazijoje. 

Tamara Zaiceva. „Vakarinës Palangos“ periodinio laikraðèio 

ákûrëja ir ilgametë redaktorë. Gyvena ir dirba Palangoje. 

Pranas Þeimys. Inþinierius, visuomenës ir valstybës veikëjas, 

Tëvynës sàjungos narys, Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Kubiliaus 

sekretorius-padëjëjas. Gimë 1957 m. vasario 5 d. Kretingos 

rajono Barzdþiø kaime. 1987 m. baigë Sankt-Peterburgo civilinës 

aviacijos universitetà, kur ásigijo skrydþiø valdymo inþinieriaus specialybæ. 

Gyvena Palangoje. 1997–2007 m. buvo iðrinktas á Palangos 

miesto tarybà, keletà metø dirbo Palangos miesto meru. 

Dainius Þelvys. Miðkø inþinierius, visuomenës veikëjas. Gimë 

1963 m. rugpjûèio 5 d. Gyvena Palangoje. 1986 m. baigë Lietuvos 

þemës ûkio akademijà, kur ásigijo miðkø inþinieriaus specialybæ. 

1997–2007 m. – Palangos miesto savivaldybës tarybos narys. Dirba 

Palangos botanikos parko vyriausiuoju specialistu miðkininku. 

Yra Lietuvos þmogaus teisiø gynimo asociacijos narys, nuo 1994 m. 

– Tëvynës sàjungos narys. 

Jonas Þemaitis. Kariðkis (generolas), Lietuvos Laisvës Kovø 

sàjûdþio Tarybos Prezidiumo pirmininkas, talentingas karys ir áþvalgus 

valstybininkas, þymus partizanø ginkluotøjø pajëgø organizatorius 

ir visos tautos pasiprieðinimo vadas. Gimë 1909 m. kovo 

15 d. Palangoje, Jono ir Petronëlës Þemaièiø ðeimoje. Kai Jonas 

Þemaitis pradëjo lankyti mokyklà, jø ðeima jau gyveno Raseiniuose. 

1926 m., baigæs ðeðias Raseiniø gimnazijos klases, jis ástojo á 

Kauno karo mokyklà. 1929 m. baigë Kauno karo mokyklà. 1936– 

1938 m. studijavo Prancûzijos artilerijos mokykloje Fontainebleau. 

Gavæs kapitono laipsná, vadovavo Lietuvos kariuomenës 4-ojo artilerijos 

pulko mokomajai baterijai. 1941 m. pasitraukë ið tarnybos, 

atsisakæs bendradarbiauti su sovietine ir vokieèiø armijomis. Iðëjæs 

á atsargà, gyveno Kaune, vëliau – Ðiluvos valsèiaus Kiaulininkø 

kaime. 1945 m. tapo partizaninës Þebenkðties rinktinës ðtabo 

virðininku, 1947 m. – Jungtinës Kæstuèio apygardos (Raseiniø 

apskr.) vadu, 1948 m. ákûrë Jûros (Vakarø Lietuvos) partizanø sritá, 

tapo jos vadu. 1949 m. visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime, 

sukûrus Lietuvos laisvës kovos sàjûdá, J. Þemaitis iðrinktas LLKS 

Tarybos prezidiumo pirmininku. Ëjo Gynybos pajëgø vado pareigas. 

Jam buvo suteiktas aukðèiausias – partizanø generolo laipsnis. 

1951 m., iðtikus insultui, atsisakë ðiø pareigø. Slapstësi bunkeryje 

Jurbarko rajone (Ðimkaièiø miðke). 1953 m. geguþës 30 d. 

suimtas. Tardytas Maskvoje, Butyrkø kalëjime, kur 1954 m. lapkri- 

Paminklas generolui Jonui Þemaièiui Palangos miesto centre, Vytauto 

gatvëje, prieðais klebonijà. Skulptorius Jonas Jagëla. Danutës Mukienës 

nuotrauka 

èio 26 d. buvo suðaudytas. Kapas neþinomas. 1997 m. apdovanotas 

pirmojo laipsnio Vyèio kryþiumi (po mirties). Jam suteiktas 

kario savanorio statusas. 

Albertas Þulkus. Skulptorius, Lietuvos tautodailininkø sàjungos 

narys, medþio droþëjas, aktyvus þemaièiø kultûros puoselëtojas. 

Gimë 1933 m. Telðiø apskrities Janapolës kaime. Baigë Telðiø taikomosios 

dailës mokyklà. Nuo 1958 m. gyvena ir kuria Palangoje. 

Vladas Þulkus. Mokslininkas (habil. m. dr.), istorikas, archeologas, 

Klaipëdos universiteto rektorius, profesorius. Gimë, mokësi 

Palangoje. Pagrindinës tyrinëjimø kryptys: Baltijos regiono archeologija, 

Klaipëdos miesto archeologija ir istorija iki XVII a., Vakarø 

Lietuvos ir Þemaitijos archeologija, povandeninë archeologija. Keletà 

metø tyrinëjo Palangà, jos senàsias gyvenvietes. Daugelio knygø 

apie Þemaitijos, taip pat ir Palangos, istorijà autorius ir bendraautorius. 

Gyvena Klaipëdoje. 

Antanas Þvinklys. Gimë 1912 m. spalio 27 d. Mosëdyje (Skuodo 

r.). Baigë Skuodo gimnazijà ir Telðiø kunigø seminarijà. 1939 m. 

birþelio 3 d. áðventintas kunigu. Pastoraciná darbà dirbo Pikeliuose, 

Palangoje, Þvingiuose, Ðilalëje, Vaitimënuose. Gyvendamas Vokietijoje 

aptarnavo lietuvius ir latvius katalikus, dirbo kapelionu 

stovyklose. Nuo 1950 m. gyveno JAV, dirbo lietuviø parapijose Èikagoje, 

East St. Louis, amerikieèiø parapijose. 1974 m. paskirtas 

Ðv. Jeronimo, Wonewoc ir Ðv. Teresës parapijos par. Union Center 

klebonu. Gyveno Wonewoce, Wis. 

Literatûra: 

1. Visuotinë lietuviø enciklopedija. t. 1–10. - Vilnius, 2001–2007.47 

2. Bronius Barauskas. Palanga. Ðimtmeèiø epizodai. - Palanga, 1983–1984. 

Maðinraðtis. 

3. Interneto leidinys „Lietuviðkas þodis“ http://www.spaudos.lt. 

4. Interneto leidinys „Þemaitija“ http://www.samogit.lt. 

5. Interneto leidinys „Kretingos rajono savivaldybës Motiejaus Valanèiaus 

vieðoji biblioteka. Interneto prieiga http://www.kretvb.lt.

62–72 / Donatas Mingėla. Iškilūs Palangos krašto žmonės - Žemaitija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?