VIEŠOJI KOMUNIKACIJA Bakalauro studijų programa Programos ...

VIEŠOJI KOMUNIKACIJA 

Bakalauro studijų programa 

Valstybinis kodas 612P900 

Studijų sritis Socialiniai mokslai 

Studijų kryptis Komunikacija 

Studijų programa Viešoji komunikacija 

Studijų programos atšakos (specializacijos) - 

Studijų pakopa Pirmosios pakopos bakalauro studijos 

Studijų forma ir trukmė (metais) Dieninės (4) 

Programos apimtis kreditais 160 

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis/profesinė Komunikacijos bakalauras 

kvalifikacija 

Minimalus išsilavinimas Vidurinis 

Studijų krypties reglamento pavadinimas 

Programos paskirtis (iki 700 simbolių) 

- 

Viešosios komunikacijos bakalauro studijų programos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos 

komunikacijos specialistus darbui visuomenės informavimo ir komunikacijos srityje, turinčius reikalingų 

dalykinių žinių, gebančius kurti žurnalistinę ir kitokią informacinę produkciją, siejant skirtingas raiškos 

priemones bei komunikacinius elementus, inicijuoti ir vykdyti įvairius komunikacijos projektus, 

kūrybiškai taikyti tarpdisciplininį universitetinį išsilavinimą įvairiose šiuolaikinės viešosios 

komunikacijos veiklos srityse ir informavimo aplinkose. Programa ugdo kūrybingus ir naujovėms 

atvirus šiuolaikinės informacinės visuomenės narius, gebančius ne tik kurti, adekvačiai reaguoti į 

skirtingų tikslinių grupių poreikius, bet ir kritiškai vertinti, analizuoti profesinės praktikos poveikį 

viešajam šalies gyvenimui, inicijuoti naujas ir inovatyvias komunikacijos paslaugas, tarpkultūrinius 

projektus. 

Studijų rezultatai (įgyjamos kompetencijos) 

Viešosios komunikacijos bakalauro studijų programos absolventai turės žinių ir gebės: 

- profesionaliai kurti žurnalistinį ir kitokį (viešųjų ryšių, reklaminio pobūdžio) turinį, jį analizuoti ir 

vertinti; kurti strategijas bei parengti komunikacijos planus tam, kad būtų pasiekti šiuolaikinių 

organizacijų veiklos tikslai; 

- suprasti viešosios komunikacijos funkcijas demokratinėse visuomenėse bei jos ypatumus 

sociokultūriniuose, ekonominiuose, politiniuose ir kt. kontekstuose; 

- analizuoti, interpretuoti bei paaiškinti viešosios komunikacijos teorinius modelius, įvertinti veiksnius, 

lemiančius komunikacinių procesų pobūdį ir sėkmę; 

- taikyti įvairių mokslinių tyrimų metodus komunikaciniams procesams bei jų tarpusavio sąveikoms 

suprasti; 

- išmanyti, kritiškai analizuoti ir vertinti žurnalistinę bei viešųjų ryšių veiklas teisiniu, etiniu ir 

profesiniu aspektais; 

- kūrybiškai derinti įvairias komunikacines veiklas, savarankiškai inicijuoti projektus bei juos vykdyti, 

prognozuoti rinkos ir komunikacijų transformacijas, greitai orientuotis nuolat kintančioje verslo ir 

komunikacijų aplinkoje; 

- profesionaliai rašyti, analitiškai mąstyti, argumentuotai reikšti mintis, pristatyti savo idėjas, dalyvauti 

debatuose, viešai kalbėti, taikyti profesinę (užsienio) kalbą; 

- dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, naudotis informacijos ieškos, sisteminimo, apdorojimo 

technologijomis, prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos ir sąlygų. 

Praktikos apibūdinimas 

Ketvirtaisiais studijų metais atliekamos dvi praktikos – žurnalistinė ir viešųjų ryšių pasirinktos 

organizacijos darbo vietoje. Praktikai žurnalistikos ir viešųjų ryšių srityse skiriama po 5 kreditus arba 200 

val. 

Karjeros galimybės 

Viešosios komunikacijos bakalauro studijų programos absolventai gali dirbti žurnalistais, viešųjų ryšių ar 

komunikacijos specialistais įvairiose organizacijose, tokiose kaip visuomenės informavimo, viešųjų ryšių 

bendrovės, kitų organizacijų (viešojo sektoriaus institucijų, verslo bendrovių, NVO) komunikacijos ir 

informacijos srities sektoriuose, tęsti studijas labiau specializuotose magistrantūros programose, tokiose 

kaip VDU vykdomos Žurnalistika, Integruota komunikacija ir kitose. 

Baigiamojo vertinimo forma 

Studijų programa baigiama baigiamuoju bakalauro darbu.

Programos turinys 

C1 studijų pagrindų dalis (ne mažiau kaip 60 kreditų) 

Dalykų pavadinimai Kodas Kreditai 

Studijų srities dalykai 

Specialybės kalbos kultūra VKS1001 3 

Socialinė visuomenės struktūra VKS1003 4 

Iš viso kreditų 7 

Studijų krypties dalykai 

Įvadas į viešosios komunikacijos studijas VKS1002 4 

Viešasis diskursas VKS1004 3 

Žiniasklaida ir komunikacija Baltijos šalyse VKS1005 3 

Kiekybiniai viešosios komunikacijos tyrimo metodai VKS2001 4 

Viešosios komunikacijos teisė VKS2002 3 

Socialinės atsakomybės komunikacija VKS2003 3 

Kokybiniai viešosios komunikacijos tyrimo metodai VKS2004 4 

Viešosios komunikacijos technologijos ir inovacijos VKS2005 3 

Globalizacija ir tarptautinė komunikacija VKS3001 4 

Darni plėtra ir rizikos komunikacija VKS3002 4 

Populiariosios kultūros analizė VKS3003 4 

Politinė komunikacija VKS3005 4 

Viešosios komunikacijos kontekstai ir kultūros VKS3009 4 

Pasirenkamieji dalykai ( pasirinkti mažiausiai 2 dalykus): 

Informacinė visuomenė ir informacinės technologijos ADM3006 3 

Tarpkultūrinės komunikacijos POL4015 3 

Socialinė ekonomika ir pilietinė visuomenė ADM4009 4 

Socialinė psichologija PSI2001 3 

Spec. kursas nr.1 VKS1006 3 

Iš viso kreditų 53-54 

Iš viso kreditų C1 60-61 

C2 Specialioji studijų programos dalis (ne mažiau kaip 40 kreditų) 

Dalykų pavadinimai Kodas Kreditai 

Daugiamodalinės komunikacijos principai VKS3004 3 

Žurnalistikos teorijos ir praktika VKS3006 4 

Kūrybinis teksto rašymas VKS3007 3 

Tiriamoji ir kritinė žurnalistika VKS3008 3 

Scenarijų rašymas audiovizualiniams projektams VKS3010 3 

Viešųjų ryšių pagrindai VKS4001 4 

Marketingas ir įvaizdžio komunikacija VKS4002 3 

Komunikacijos projektų vadyba organizacijoje VKS4003 3 

Viešojo kalbėjimo menas ir retorika VKS4004 3 

Kompiuterinio dizaino pagrindai VKS4005 3 

Pasirenkamieji dalykai ( pasirinkti mažiausiai 2 dalykus): 

Vizualumas ir kūrybinės industrijos NMM3008 4 

Kūrybingumas ir asmeninė vadyba NMM4005 4 

Marketingo komunikacijos VAD4002 4 

Vizualinės komunikacijos pagrindai NMM1005 4 

Spec. kursas nr. 2 VKS4006 4 

Iš viso kreditų 40 

C3-baigiamasis darbas 

Bakalauro darbas VKS4009 10 

C4 - Praktika 

Žurnalistinė praktika VKS4007 5 

Viešųjų ryšių praktika VKS4008 5 

Iš viso C grupės kreditų 120-121

I-osios pakopos (bakalauro) studijų programa: VIEŠOJI KOMUNIKACIJA 

Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Komunikacija ir informacija 

Dalyko 

kodas 

Dalykas 

Studijų apimtis per semestrą 

I. II. III. IV. V. VI. VII. VIII. Iš viso: 

val. kred. val. kred. val. kred. val. kred. val. kred. val. kred. val. kred. val. kred. val. kred. 

I. Bendrojo universitetinio lavinimo dalis (40-43 kreditai) 

Privalomieji (A grupės) dalykai (5) 

FIL0101 Filosofija (FIL0101) 120 3 120 3 

GMF0101 

IST0101 

ANK0103 

ANK0104 

Gamtamokslinė 

pasaulio samprata 

(GMF0101) 

Šiuolaikinės 

Lietuvos tapsmas 

(IST0101) 

Anglų kalba (III 

lygis) (ANK0103) 

Anglų kalba (IV 

lygis) (ANK0104) 

120 3 120 3 

120 3 120 3 

160 4 160 4 

160 4 160 4 

Iš viso privalomųjų: 120 3 120 3 280 7 160 4 680 17 

Pasirenkamieji (B ir D grupių) dalykai (7-8) 

4 pasirenkamieji dalykai – po 1 iš 

kiekvienos B dalykų grupės 

120 3 120 3 

„Biomedicinos ir fiziniai 

mokslai“, „Humanitariniai 120 3 120 3 

Numatomas 

pagrindinis dalyko 

dėstytojas (-ai) 

Dr. B. Gudaitytė, dr. 

G. Karoblis, dr. J. 

Jonutytė 

Prof. G. 

Kamuntavičius, prof. 

L. Pranevičius, prof. 

R. Juknys, prof. V. 

Mildažienė, doc. dr. 

A. Paulauskas 

Prof. E. 

Aleksandravičius, 

prof. B. Genzelis, 

prof. R. 

Marcinkevičienė, 

doc. dr. P. Janauskas, 

dr. A. Vaicekauskas 

Dr. V. Bijeikienė, 

kiti Užsienio kalbų 

centro (UKC) 

dėstytojai 

Doc. dr. A. 

Paulauskienė, kiti 

UKC dėstytojai 

Pasirinkto dalyko 



dėstytojas (-ai)

mokslai“, „Menai“, „Ekonomika 

ir vadyba“ 

3-4 pasirenkamieji dalykai iš D 

dalykų grupės (arba iš B grupės) 

Iš viso 

pasirenkamųjų: 

Iš viso dalykų grupei: 

VKS1001 

VKS1002 

VKS1003 

VKS1004 

VKS1005 

VKS2001 

VKS2002 

120 3 120 3 

120 3 120 3 

160 4 160 4 

(120) (3) (120) (3) 

160 4 160 4 

160 4 400 10 (120) (3) 360 9 

280 7 520 13 

280 

(400) 

7 

(10) 

120 3 120 3 

520 13 

920 

(1040) 

1600 

(1720) 

II. Studijų programos pagrindų dalis C1 (60 kreditų) 

Privalomieji dalykai (15) 

Specialybės kalbos 

kultūra 

Įvadas į viešosios 

komunikacijos 

120 3 120 3 

studijas 160 4 160 4 

Socialinė 

visuomenės 

struktūra 

Viešasis diskursas 

Žiniasklaida ir 

komunikacija 

Baltijos šalyse 

Kiekybiniai 

viešosios 

komunikacijos 

tyrimo metodai 

Viešosios 

komunikacijos teisė 

160 4 160 4 

120 3 120 3 

120 3 120 3 

23 

(26) 

40 

(43) 













I. Sekevičienė, L. 

Kamandulytė 

Prof. A. Balčytienė, 

doc. dr. K. Juraitė, 

A. Vinciūnienė, L. 

Auškalnienė, I. 

Birbilaitė 

Doc. dr. R. 

Baločkaitė, doc. dr. 

Dž. Dvarionas 

Prof. dr. R. 

Marcinkevičienė 

Prof. dr. A. 

Balčytienė 

160 4 160 4 Doc. dr. K. Juraitė 

120 3 120 3 Dr. J. Imbrasaitė

VKS2003 

Socialinės 

atsakomybės 

komunikacija 

120 3 120 3 

Doc. dr. K. Juraitė , 

I. Sekevičienė 

VKS2004 Kokybiniai 

Doc. dr. N. 

viešosios 

komunikacijos 

tyrimo metodai 

160 4 

160 4 Mažeikienė 

VKS2005 Viešosios 

Prof. dr. A. 

komunikacijos 

120 3 

120 3 Balčytienė, L. 

technologijos ir 

inovacijos 

Globalizacija ir 

Auškalnienė 

VKS3001 tarptautinė 

komunikacija 

160 4 160 4 Prof. dr. G. Mažeikis 

VKS3002 

Darni plėtra ir 

rizikos 

komunikacija 

160 4 160 4 

Dr. A. Rimaitė, I. 

Birbilaitė 

VKS3003 

Populiariosios 

kultūros analizė 

160 4 160 4 

Doc. dr. A. 

Tereškinas 

VKS3005 

Politinė 

komunikacija 

160 4 160 4 A. Vinciūnienė 

VKS3009 

Viešosios 

komunikacijos 

kontekstai ir 

kultūros 

160 4 160 4 

Prof. dr. A. 

Balčytienė, A. 

Vinciūnienė 

Iš viso privalomųjų: 440 11 240 6 400 10 280 7 640 16 160 4 2160 54 

Pasirenkamieji dalykai (2) 

ADM3006 

Informacinė 

visuomenė ir 

informacinės 

technologijos 

I. Birbilaitė 

Tarpkultūrinės 

POL4015 

komunikacijos 

Socialinė 

ADM4009 ekonomika ir 

pilietinė visuomenė 

Socialinė 

PSI2001 

psichologija 

VKS1006 Spec. kursas nr. 1 

Iš viso 


120 3 120 3 240 6 

120 3 120 3 240 6 

Dr. L. Venclauskas, 

A. Zykas 

Doc. dr. Dž. 

Dvarionas 

Doc. dr. V. 

Legkauskas 

Kviestinis lektorius

Iš viso dalykų grupei: 560 14 240 6 520 13 280 7 640 16 160 4 2400 60 

III. Studijų programos specialioji (profesinė) dalis C2 (40 kreditų) 

Privalomieji dalykai (10) 

Daugiamodalinės 

L. Auškalnienė, I. 

VKS3004 komunikacijos 

120 3 120 3 Birbilaitė, K. 

principai 

Jakubsonas 

VKS3006 

Žurnalistikos 

teorijos ir praktika 

160 4 160 4 M. Drunga 

VKS3007 

VKS3008 

VKS3010 

VKS4001 

VKS4002 

VKS4003 

VKS4004 

VKS4005 

NMM3008 

NMM4005 

VAD4002 

NMM1005 

Kūrybinis teksto 

rašymas 120 3 120 3 

doc. dr. R. 

Baločkaitė, M. 

Drunga 

Tiriamoji ir kritinė 

žurnalistika 

120 3 120 3 M. Drunga 

Scenarijų rašymas 

audiovizualiniams 

projektams 

120 3 120 3 

T. Petrikis, K. 

Jakubsonas 

Viešųjų ryšių 

pagrindai 

160 4 160 4 

L. Auškalnienė, I. 

Birbilaitė 

Marketingas ir 

Doc. dr. N. 

įvaizdžio 

120 3 120 3 Klebanskaja, 

komunikacija 

A.Zykas 

Komunikacijos 

Doc. dr. Dž. 

projektų vadyba 

120 3 120 3 Dvarionas, doc. dr. 

organizacijoje 

N. Klebanskaja 

Viešojo kalbėjimo 

menas ir retorika 

120 3 120 3 Prof. dr. I. Buckley 

Kompiuterinio 

dizaino pagrindai 

120 3 120 3 G. Banaitis 

Iš viso privalomųjų: 120 3 520 13 640 16 1280 32 

Pasirenkamieji dalykai (2) 

Vizualumas ir 

kūrybinės 

industrijos 

160 4 160 4 320 8 Prof. dr. G. Mažeikis 

Kūrybingumas ir 

asmeninė vadyba 

Dr. I. Pukelytė 

Marketingo 

komunikacijos 

Vizualinės 

komunikacijos 

pagrindai 

Doc. dr. A. 

Bakanauskas 

Doc. dr. K. Juraitė, 

J. D. Mininger, M. 

Kavaliauskas

VKS4006 Spec. kursas nr.2 Kviestinis lektorius 

Iš viso 


160 4 160 4 320 8 

Iš viso dalykų grupei: 120 3 680 17 640 16 320 8 1600 40 

Baigiamasis darbas (C3) ir profesinė praktika (C4) (20 kreditų) 

VKS4007 

VKS4008 

VKS4009 

Žurnalistinė 

praktika (C4) 

Viešųjų ryšių 

praktika (C4) 

Baigiamasis darbas 

(C3) 

200 5 200 5 I. Sekevičienė 

200 5 200 5 L. Auškalnienė 

400 10 400 10 

Iš viso dalykų grupei: 200 5 600 15 800 20 

Iš viso programoje: 

6400 

(6520) 

160 

(163) 

Visi programos 

dėstytojai

Dalyko 

kodas 

VKS1001 

Dalyko grupė Dalyko apimtis 

kreditais 

C1 

STUDIJŲ DALYKO PROGRAMA 

3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 

atestacija galioja 

iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 

įregistruojam 

a studijų 

dalykų 

registre). 

Pavadinimas 

SPECIALYBĖS KALBOS KULTŪRA (VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS PROGRAMAI) 

Pavadinimas anglų kalba 

LANGUAGE STANDARDS FOR STUDENTS OF PUBLIC COMMUNICATIONS 

Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių) 

Official Language. Language Correctness. Creation of Public and Private Speeches. Features and 

Composition of Textual Genres and Styles. Terminology and Other Special Lexis. Principles of 

Creation Special Text and Scientific Work. 

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms 

- 

Dalyko studijų rezultatai (iki 600 simbolių) 

- Informacijos, susijusios su specialybės kalba ir kalbos kultūra, paieškos gebėjimai, darbo su 

kalbos taisyklingumui skirtais informacijos šaltiniais gebėjimai; 

- Žurnalistinių tekstų bei scenarijų rašymo, komunikacinės produkcijos kūrimo įvairioms 

žiniasklaidos priemonėms įgūdžiai; 

- Gebėjimai apibrėžti, paaiškinti bei interpretuoti įvairias viešosios komunikacijos sąvokas, 

parinkti joms terminus; 

- Gebėjimai suvokti, kritiškai analizuoti ir vertinti žurnalistinę bei viešųjų ryšių veiklas kalbos 

taisyklingumo, stilingumo ir patrauklumo aspektais; 

- Profesionalaus rašytinio ir žodinio bendravimo įgūdžiai (gebėjimai parengti sklandų ir 

taisyklingą rašytinį tekstą, argumentuotai reikšti mintis, pristatyti savo idėjas, dalyvauti 

debatuose, viešai kalbėti, taikyti profesinę kalbą ir kt.); 

- Darbo grupėse ir projektų valdymo įgūdžiai (dalyvavimo diskusijoje, derybų ir diplomatiniai 

sugebėjimai); 

- Kritiško kūrybinio mąstymo ir veiklos gebėjimai. 

Dalyko turinys (iki 1200 simbolių) 

Įvadinė paskaita. Valstybinė kalba:kalbos politikos tikslai ir uždaviniai. Specialybės ir profesijos 

kalba, jos santykis su bendrine kalba. Didžiosios kalbos klaidos. Dažniausios tarties ir leksikos 

klaidos viešosios komunikacijos specialistų kalboje ir tekstuose. Didžiosios kalbos klaidos. 

Dažniausios morfologijos ir sintaksės klaidos viešosios komunikacijos specialistų kalboje ir 

tekstuose. Viešosios komunikacijos specialybės terminija. Nelietuviškų terminų įsigalėjimo 

viešosios komunikacijos srityje problema ir jos sprendimo būdai. Viešosios komunikacijos 

specialybės terminų klaidos, jų šaltiniai ir pobūdis. Rašytiniai viešosios komunikacijos tekstų 

žanrai. Viešosios komunikacijos rašytinių tekstų struktūra ir ypatybės, tekstų rengimas ir 

redagavimas. Viešosios komunikacijos mokslinio darbo samprata. Viešasis ir neviešasis 

kalbėjimas: skirtumai ir ypatumai. Viešasis dialogas. Lietuvos žiniasklaidos, viešosios 

informacijos ir reklamos kalbos kokybė. Kalba elektroninėje terpėje: problemos ir reikalavimai. 

Dalyko studijos valandomis 

Paskaitos – 45 val., individualus darbas (t. y. rašto darbas, projektas ar kt.) – 30 val., 

savarankiškas studento darbas (įsk. pasirengimą kolokviumui ir egzaminui) – 45 val. Iš viso: 120 

val. 

Studijų rezultatų vertinimas 

Kolokviumas – 20 %, praktinis darbas – 30 %, egzaminas – 50 % 

Literatūra

1. Bielinienė J., (2000). Iškalbos menas. Vilnius: VDA leidykla 

2. Gaivenis K., (2002). Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys.Vilnius: Lietuvių 

kalbos instituto leidykla 

3. Kazlauskienė A., Rimkutė R., Bielinskienė A., (2008). Bendroji ir specialybės kalbos kultūra. 

Kaunas: Pasaulio lietuvių centras 

4. Koženiauskienė R., (2001). Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų 

leidybos institutas 

5. Šukys J., (2004). Kalbos kultūra visiems. Kaunas: Šviesa 

Dalyko programos rengėjas/jai 

Dr. L. Kamandulytė (HMF), I. Sekevičienė (PMDF)

Dalyko 

kodas 

VKS1002 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 

įregistruojama 

studijų dalykų 

registre). 

Pavadinimas 

ĮVADAS Į VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS STUDIJAS 


INTRODUCTION TO PUBLIC COMMUNICATIONS STUDIES 


This course is planned as one of the core introductory courses to the public communications 

field, and gives an account on basic theories, models, histories and traditions as well as functions 

of media and communications in contemporary societies. Lectures are designed to critically 

assess the dominant theories in communications studies and concentrate on examination of core 

concepts such as news values, objectivity and ethics, as well as communications models and their 

relationships to the broader understanding of society and culture. 


Tai yra įvadinis dalykas į „Viešosios komunikacijos“ bakalauro studijas, kuriam specialus 

išankstinis pasirengimas nėra būtinas. 


Išklausę kursą, studentai gebės: 

• Suvokti viešosios komunikacijos principus ir funkcijas; 

• Išmanyti pamatines viešosios komunikacijos teorijas bei modelius, juos identifikuoti ir 

kritiškai vertinti įvairiuose kontekstuose; 

• Apibūdinti svarbiausias komunikacijos sąvokas bei komunikacijos mokslų raidą; 

• Išmanyti žiniasklaidos situaciją Lietuvoje ir Europoje; 

• Kritiškai įvertinti visuomenėje vykstančius komunikacijos procesus, analizuoti 

žiniasklaidos turinį; 

• Diskutuoti, argumentuotai reikšti savo nuomonę; 

• Raštu ir žodžiu pristatyti savo idėjas, jas aptarti grupėje. 


Įvadinė paskaita. Supažindinimas su kurso struktūra ir turiniu, individualaus darbo ir auditorinio 

darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Komunikacijos samprata: dalykinis ir 

istorinis aspektai. Komunikacijos mokslas ir studijos. Viešosios ir masinės komunikacijos 

specifika. Masinės komunikacijos samprata, procesai ir pagrindinės funkcijos. Klasikiniai 

komunikacijos proceso modeliai (Shannon ir Weaver, Gerbner, Laswell, Newcomb, Westley ir 

McLean, Jakobson ir kt.). Komunikacija, reikšmė ir ženklai: semiotinė komunikacijos analizės 

tradicija. Struktūralistinė teorija ir jos taikymai komunikacijos moksle. Normatyvinė tradicija ir 

viešosios komunikacijos funkcijos demokratinėje visuomenėje. Viešoji komunikacija ir 

socialinis tikrovės konstravimas (Berger ir Luckmann, kt.). Viešoji nuomonė, politinė 

darbotvarkė ir komunikacijos poveikis (Lazarsfeld, Iyengar, McCombs ir Shaw, Lippmann, 

Rogers ir Dearing, Noell-Noeman, kt.). Viešosios komunikacijos auditorijos: segmentacija ir 

fragmentacija. Auditorijų tyrimo tradicijos (McQuail). Viešoji komunikacija, informacijos 

vadyba ir poindustrinių visuomenių transformacijos (Bell, Habermas, Fraser, Curran, kt.). 

Globalizacija, įtinklintos visuomenės samprata ir informacinių technologijų poveikis (McLuhan, 

Castells, kt.). Šiuolaikinės tendencijos viešosios komunikacijos tyrimuose. Baigiamoji diskusija. 


Paskaitos – 45 val., seminarai / praktiniai užsiėmimai – 22,5 val., individualus darbas (t.y. rašto 

darbas, projektas ar kt.) – 40 val., savarankiškas studento darbas (įsk. pasirengimą kolokviumui 

ir egzaminui) – 52,5 val. Iš viso: 160 val. 


Kolokviumas – 10 %, praktiniai užsiėmimai, seminarai – 15 %, individualus darbas – 15 %, 

egzaminas – 50 %

Literatūra 

Fiske, J. (1998). Įvadas į komunikacijos studijas. Vilnius: Baltos lankos. 

Gudonienė, V. (1999). Įvadas į masinės komunikacijos teorijas: mokomoji knyga. Vilnius: Žara. 

Golding, P. at al. (eds.). (2005). Communication Theory and Research: An ACJ Anthology. 

London: Sage. 

Webster, F. (2002). Informacinės visuomenės teorijos. Vilnius: Poligrafija ir informatika. 

Fiske, J. (2008). Populiariosios kultūros supratimas. Vilnius: Žara. 

Berger, P. L. & Luckmann, T. (1999). Socialinis tikrovės konstravimas. Vilnius: Pradai. 

McLuhan, M. (2003). Kaip suprasti medijas: Žmogaus tęsiniai. Vilnius: Baltos lankos. 

McQuail, D. (2005). McQuail’s Mass Communication Theory. London: Sage. 


Prof. dr. A. Balčytienė, doc. dr. K. Juraitė, A. Vinciūnienė, L. Auškalnienė, I. Birbilaitė 

PMDF Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS1003 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

SOCIALINĖ VISUOMENĖS STRUKTŪRA 


SOCIAL STRUCTURE OF SOCIETY 


During the course, the social structure of society is being analyzed and explained from many 

different angles. The general aim of the course is to make students familiar with the key concepts 

and main theoretical perspectives towards social structure of society, from the classical 

perspectives to more recent ideas. The course content encompasses issues of class and 

stratification, main social institutes (family, education, religion, economic and political systems) 

and their functions, impact of globalization and the changes the social structure of society. 


Pageidautina, jog studentai būtų išklausę arba greta rinktūsi Sociologijos įvado kursą (iš B 

dalykų grupės). 


- studentai gebės suprasti, kaip žmonių elgesys yra įtakojamas kultūros, socializacijos ir socialinės 

struktūros, gebės savarankiškai analizuoti kasdien pasitaikančias socialines situacijas bei kasdieninius 

įvykius kaip socialinių jėgų sąveikos produktą. 

- studentai gebės identifikuoti ir apibūdinti skirtingus socialinės struktūros segmentus bei parinkti 

socialinės struktūros segmentui tinkamą komunikacinę strategiją; 

- studentai gebės analizuoti šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius socialinius pokyčius, identifikuoti 

socialinių reiškinių priežastis bei jų tarpusavio sąryšį 


Įvadinė paskaita. Supažindinimas su kurso struktūra ir turiniu, individualaus darbo ir auditorinio darbo 

metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Visuomenės tipai: gentinė, agrarinė, industrinė, 

poindustrinė. Socialinės struktūros samprata ir jos elementai. Stratifikacijos sistemos. Statusas ir 

vaidmuo. M. Vėberis. Stratifikacija: klasė, statusas, partija. K. Marksas. Darbas, kapitalas, klasė. 

Kapitalistai ir proletariatas. Funkcionalizmas. Davis ir Moore stratifikacijos teorija. Struktūralistinis 

požiūris į visuomenės socialinę struktūra (Levi Straus, St.Hall, J.Kristeva). Nelygybė ir reprezentacijos 

problema (1): kolonializmas (H.Bhabha). Nelygybė ir reprezentacijos problema (1): feminizmas 

(D.Smith). Kasdieninės sąveikos ir socialinė struktūra: E.Goffman. Nelygybė, ideologija, kultūra: 

O.Lewis „Culture of poverty“. Klasė, vartojimas ir komunikacija: P.Bourdieu: „Socialinė skonio kritika“. 

Socialinė struktūra: kalbos ir komunikacijos aspektas. Filmo „Mano puikioji ledi“ peržiūra ir diskusijos. 

Pilietinė komunikacija. Komunikacijos ir IT vaidmuo visuomenės sanglaudoje. 


Paskaitos – 45 val., seminarai / praktiniai užsiėmimai – 22,5 val., individualus darbas (t.y. rašto darbas, 

projektas ar kt.) – 40 val., savarankiškas studento darbas (įsk. pasirengimą kolokviumui ir egzaminui) – 

52,5 val. Iš viso: 160 val. 


Kolokviumas – 25 %, praktiniai užsiėmimai, seminarai – 10 %, individualus darbas – 15 %, egzaminas – 

50 % 

Literatūra 

1. Lasch, Ch. The revolt of the elites and the betrayal of democracy.W.W. Norton & Co 

2. Watzer, M. Kritikų draugija.Vilnius, Pradai 

3. Gursky, D.B., Szelenj, S. Inequality. Westview, Representation. 

4. Hall, St. Cultural Representations and Signifying Practices. Sage 

5. Blommaert, J. Investigating Narrative Inequality: African Asylum Seekers' Stories in Belgium. Discourse & 

Society, Vol. 12, No. 4, 413-449 

6. Giddens, A. Sociologija. 

7. Gmelch, G., W.P. Zenner. Urban Life: Readings in Urban Antrhopology. Waveland press 


Doc. dr. R. Baločkaitė, doc. dr. Dž. Dvarionas

Dalyko 

kodas 

VKS1004 


kreditais 

C1 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

VIEŠASIS DISKURSAS 


PUBLIC DISCOURSE 


The course is designed to acquaint students of journalism with the most recent trends in a 

number of fields dealing with text as the main unit of public communication; to teach them 

critical languages awareness, ability to analyze discourse not only as a linguistic unit but also 

from the point of view of its social context; to extend their generic capability. Much emphasis is 

given for the types and forms of journalistic writing in printed press and Internet. Specific 

approach is offered to the spoken forms of public communication such as radio and TV 

broadcasting, public events, etc. The course should have consciousness-raising and skill-forming 

effects. 


Vidurinės mokyklos programos reikalavimus atitinkantys gebėjimai analizuoti tekstą. 


Studijas baigęs studentas gebės:. 

- taikyti diskurso analizės metodus viešosios komunikacijos tekstams; analizuoti tekstą 

socialiniame kontekste, nustatyti informacinę jo struktūrą, svarbiausių funkcijų raišką; atpažinti 

argumentacinę teksto struktūrą, įvardyti atskirus argumentus ir jų komponavimo būdus; suvokti 

ir įvardyti implikacijas ir presupozicijas, identifikuoti išankstines teksto autorių prielaidas ir 

nuostatas; iš kalbinės raiškos priemonių nustatyti tekstu konstruojamos tarpasmeninės 

komunikacijos tipą ir paskirtį. 

- Analitinio teksto skaitymo ir gilaus suvokimo situacijos kontekste įgūdžiai; gebėjimai kritiškai 

mąstyti, savarankiškai daryti išvadas ir pagrįsti jas konkrečiais kalbiniais diskurso duomenimis; 

kalbinio sąmoningumo, komunikacinės kompetencijos įgūdžiai. 


Teoriniai diskurso analizės pagrindai. Teksto, konteksto ir diskurso sąveika. Teksto funkcijos: 

reprezentacinė, tarpasmeninė ir struktūrinė. Rašytinio diskurso analizė funkciniu aspektu. 

Sakytinio ir rašytinio diskurso skirtybės. Komunikacijos kanalo svarba. Viešojo diskurso tipai ir 

žanrai. Teigiami ir neigiami žurnalistinės kultūros bruožai. Ideologinių tendencijų atpažinimas 

viešajame diskurse. Kritinė diskurso analizė. 


Paskaitos – 45 val., individualus darbas (t.y. rašto darbas, projektas ar kt.) – 30 val., 


val. 



egzaminas – 50 % 

Literatūra 

1. Foucault, M. (1998). Diskurso tvarka. Vilnius: Baltos lankos. 

2. Marcinkevičienė, R. (2008). Spaudos tekstų žanrai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Versus 

aureus. 

3. Krasnovas, A. (2008). Viešoji diskurso retorika ir lingvistika: straipsnių rinkinys. Vilnius: VU leidykla. 

4. Župerka K. (2008). Reklamos tekstas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 

5. Renkema, J. (2003). Discourse Studies. An Introductory Textbook. John Benjamins Publishing Company. 


Prof. habil.dr. R. Marcinkevičienė

Dalyko 

kodas 

VKS1005 


kreditais 

C1 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Pavadinimas 

ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKACIJA BALTIJOS ŠALYSE 


MEDIA AND COMMUNICATIONS IN THE BALTIC STATES 


Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Lectures in this course are planned to critically analyze and review media system change and 

development of journalism tradition in small Baltic nations. A particular focus of the course is on 

Lithuania, Latvia and Estonia, however, the contemporary trends and developments such as 

media marketization, commercialization, concentration, homogenization in the neighboring 

contexts, for example in the Scandinavian countries and Finland, will be discussed. Moreover, 

practical discussions and debates will focus on media practices, news making, editing routines, 

and media representations as well as popular journalism applications. 


Išklausyti įvadiniai žiniasklaidos ir visuomenės, žiniasklaidos ir demokratijos, žiniasklaidos 

transformacijų, Baltijos jūros regiono šalių politikos ir ekonomikos studijoms artimi dalykai, 

tokie kaip „Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė visuomenės struktūra“, 

„Sociologijos įvadas“ arba „Politikos mokslų įvadas“ (B grupės dalykai). 



- Suprasti žiniasklaidos sistemas Baltijos ir Šiaurės šalyse, jų skirtybes ir panašumus; 

- Paaiškinti pagrindines sąvokas ir teorinius modelius taikomus viešosios komunikacijos 

studijose ir tyrimuose; 

- Atpažinti istorinius žurnalistinės veiklos dalykus, tradicijų tąsos svarbą nūdienos žurnalistinėse 

veiklose; 

- Stebėti, analizuoti ir vertinti globalių ir lokalių veiksnių įtakas žiniasklaidos sistemų ir viešosios 

komunikacijos turinio kaitai; 

- Taikyti teorinius modelius ir analizuoti žiniasklaidos sistemas bei jų transformacijas 

sociologinėje, demokratijos teorijų perspektyvoje. 

- Stebėti bei kritiškai vertinti žiniasklaidos turinį; 

- Rengti apžvalginio tipo tekstus ir diskutuoti argumentuotai reiškiant mintis. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. „Žiniasklaidos sistemos“ ir kitų šio 

dalyko paskaitose aptariamų sąvokų (komercialėjimas, koncentracija, konvergencija, 

tabloidizacija ir pan.) analizė. Žiniasklaidos sistemos, žurnalistinės veiklos analizė sociologinėje 

perspektyvoje: naujienų vadyba ir sudedamosios šio proceso dalys (naujienų atrankos, naujienų 

pateikimo teorinės įžvalgos žiniasklaidos veiklų studijose). Žiniasklaidos sistemos analizė 

transformacijos teorijų kontekste. Šiuolaikinių žiniasklaidos transformacijų patirtys ir 

žiniasklaidos kaitos padariniai Baltijos jūros šalių regione: skirtingi žiniasklaidos sektoriai 

(spauda, transliuojanti žiniasklaida, interneto žiniasklaida). Istorinė žurnalistikos ir žiniasklaidos 

studijų patirtis: spaudos raida ir žurnalistikos profesionalėjimo užuomazgos Baltijos šalyse. 

Šiuolaikinės žiniasklaidos transformacijos: žiniasklaida ir jos funkcijos demokratijos teorijų 

kontekste. Viešoji erdvė ir viešasis interesas. Kokybinė ir populiarioji žiniasklaida ir žurnalistika. 

Žiniasklaidos raštingumas. Atvejų tyrimai (I): Baltijos šalių žiniasklaida ir politika. Žiniasklaida 

ir pilietinė visuomenė Baltijos šalyse. Atvejų tyrimai (II): Žiniasklaidos verslas ir ekonomika 

Baltijos šalyse. Atvejų tyrimai (III): Technologijų skverbtis ir interneto žiniasklaidos inovacijos 

Baltijos šalyse. Informacinė visuomenė ir žiniasklaida. Atvejų tyrimai (IV): kultūrinio 

imperializmo idėjos ir jų sklaida Baltijos šalyse. Žiniasklaidos ir žurnalistikos studijų ir

mokslinių tyrimų kryptys Baltijos šalyse. Paskaitų metu aptartų probleminių temų 

apibendrinimai, aktualiausių nūdienos mokslinių tyrimų perspektyvų analizė. 




val. 


Kolokviumas – 30 %, individualus namų darbas – 20 %, egzaminas – 50 % 

Literatūra 

1. Balčytienė, A. (2010). Žiniasklaidos sistemos transformacijos procesai demokratinėje 

Lietuvoje. Kaunas: VDU leidykla. 

2. Pečiulis, Ž. (2007). Iki ir po televizijos. Žvilgsnis į audiovizualinės masinės komunikacijos 

fenomeną. Vilnius: Versus aureus. 

3. Spauda ir laisvė. (2004). Darbai ir dienos, t. 38. Kaunas: VDU leidykla. 

4. Baerug, R. (2005). The Baltic Media World. Riga: Flera. 

5. Vihalemm, P. (ed.). Baltic Media in Transition (2002). Tartu: Tartu University Press. 

6. Jakubowicz, K. & Sukosd, M. (2008). Finding the Right Place on the Map: Central and 

Eastern European Media Change in a Global Perspective. Intellect (ECREA Series). 


Prof. dr. A. Balčytienė, PMDF Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS2001 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

KIEKYBINIAI VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS TYRIMO METODAI 


QUANTITATIVE PUBLIC COMMUNICATIONS RESEARCH METHODS 


The course provides with a general overview of the quantitative research methodology and 

statistical analysis applied in public communications empirical studies. The following topics are 

discussed during the course: differences between quantitative and qualitative methodology, 

quantitative research design, quantitative research methods, sampling techniques, questionnaire 

design, descriptive and inferential statistics, research validity and reliability. Students will group 

in teams of 3-4 to develop a research plan for selected topic. 


Įvadas į viešosios komunikacijos studijas 



• suprasti pagrindinius mokslinio tyrimo principus ir etapus; 

• paaiškinti pagrindinius kiekybinių tyrimo metodų konceptus ir principus; 

• taikyti kiekybinės metodologijos principus viešosios komunikacijos problemoms spręsti; 

• savarankiškai parengti kiekybinio tyrimo planą, pasirinkti tinkamą empirinį metodą; 

• parengti tyrimo instrumentą ir surinkti empirinius duomenis; 

• aprašyti ir interpretuoti surinktus duomenis, taikant statistinės analizės metodus. 

• kritiškai įvertinti savo ir kitų atliktas empirines studijas. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Viešosios komunikacijos tyrimų 

samprata ir etiniai principai. Viešosios komunikacijos tyrimų metodologiniai principai. 

Pagrindiniai kiekybinio tyrimo principai ir elementai. Imtys ir jų sudarymo būdai. Kiekybinių 

duomenų rinkimas. Pirminiai ir antriniai duomenys. Duomenų rinkimo procedūros: 

eksperimentas. Duomenų rinkimo procedūros: turinio analizė. Apklausos metodo taikymas 

viešosios komunikacijos tyrimuose. Klausimyno sudarymas. Kiekybinio tyrimo duomenų 

analizės principai. Aprašomosios ir inferentinės statistikos taikymas. Tyrimo duomenų rezultatų 

pristatymo būdai. Tyrimo kokybės ir reikšmingumo įvertinimas. Tyrimo projektų pristatymai. 






Kolokviumas – 20 %, praktiniai užsiėmimai, seminarai – 10 %, grupinis darbas – 20 %, 

egzaminas – 50 %. 

Literatūra 

1. Baločkaitė, R., Juraitė, K. (2008). Socialinės teorijos ir tyrimo metodai. Kaunas: VDU. 

2. Berger, A. (2000). Media and communication research methods :an introduction to qualitative and quantitative 

approaches. Thousand Oaks: Sage. 

3. Čekanavičius V., Murauskas G. (2001). Statistika ir jos taikymas. Vilnius: TEV. 

4. Kardelis, K. (2005). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. 

5. Vaitkevičius, R., Saudargienė, A. (2006). Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose. Kaunas: VDU. 

6. Žydžiūnaitė, V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas: Technologija. 


Doc. dr. K. Juraitė, PMDF Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS2002 


kreditais 

C1 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS TEISĖ 


PUBLIC COMMUNICATIONS LAW 


The course will introduce to the study of legal status and conditions of activity of producers and 

disseminators of public information in Lithuania and other EU member states. The course will 

introduce students to requirements for producing and disseminating public information, duties 

and liability of journalists, public information producers and disseminators, regulatory 

institutions governing the activities of producers and disseminators of public information and 

self-regulatory institutions. During the course students examine case law of Lithuania and EU 

member states related to violations of legal norms in the public communication, analyze and 

make decisions on legal issues in the public communication particularly freedom of speech, 

access to information, invasion of right of privacy, human honour and dignity. Students will 

develop an understanding and appreciation of legal issues and the ability to analyze them. This 

course should help professional communicators avoid potential legal problems without 

sacrificing their rights of freedom of expression. 


- 



• Išmanyti viešosios informacijos rengėjų, platintojų ir žurnalistų teises ir pareigas 

Lietuvoje ir kitose ES šalyse; 

• Suprasti viešosios komunikacijos teisinio reglamentavimo raidą ir specifiką Lietuvoje ir 

ES šalyse; 

• Atlikti teisės akto, reglamentuojančio viešosios komunikacijos srities subjektus, turinio ir 

pasekmių analizės tyrimus; 

• Apibrėžti, paaiškinti bei interpretuoti įvairias viešosios komunikacijos teisines problemas, 

jas siejant su šiuolaikinėmis visuomenės raidos tendencijomis bei pokyčiais; 

• Interpretuoti bei vertinti besikeičiančią teisinę aplinką, identifikuoti įvairius viešosios 

komunikacijos sritį transformuojančius veiksnius, prognozuoti konkrečių teisės normų 

pasekmes. 


Įvadinė paskaita: supažindinimas su kurso struktūra ir turiniu, individualaus darbo ir auditorinio 

darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Teisinės tradicijos ir sistemos. 

Teisinė sistema Lietuvoje. Viešosios komunikacijos teisės istorinė raida. Teisė turėti įsitikinimus 

ir juos laisvai reikšti. Saviraiškos laisvės apsauga bei šios laisvės ribojimas nacionalinėje ir 

tarptautinėje teisėje. Nepilnamečių apsauga. Europos žmogaus teisių teismo bylos: Lingens vs. 

Austria; Castells vs. Spain, Fressoz and Roire vs. France; Tammer vs. Estonia; Gaweda vs. 

Poland, Jersild vs. Denmark; Tromso vs. Norway. Visuomenės informavimo teisinė aplinka: 

priemonių rūšys, viešosios informacijos rengėjų registravimas. Viešosios informacijos rengėjų 

teisės ir pareigos. Informacijos rengėjų ir platintojų teisės ir pareigos. Rengėjų ir/ar platintojų 

veiklos sustabdymas ar nutraukimas. Reikalavimai viešosios informacijos rengimui ir platinimui. 

Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas. Teisė į informaciją. Savireguliacijos principai. 

Savireguliacijos institucijos. Žurnalistų etikos inspektorius. Reklamos teisinio reguliavimo 

problemos. Profesionaliosios komunikacijos pažeistų asmens teisių gynimas. Asmens garbės ir 

orumo gynimas. Baudžiamoji atsakomybė už asmens reputacijos pažeidimą. Asmens privataus 

gyvenimo apsauga. Replikos teisė. Atleidimas nuo žalos atlyginimo.




val. 


Kolokviumas – 30 %, aktyvumas paskaitos metu, individualus darbas – 20 %, egzaminas – 50 % 

Literatūra 

1. Meškauskaitė, L. (2004). Žiniasklaidos teisė. Teisinės informacijos centras. 

2. Jehle-Rehmen, K. (2008). European Media Law. München. 

3. Pember, D.R.& C. Calvert. (2005). Mass Media Law. McGraw Hill. 

4. Tapinas, L. (2000). Lietuvos žiniasklaidos priemonių ir jų sistemos teisinės bazės kūrimas // 

Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje (1988–1998). Vilnius. 

5. Rozenberg, J. (2004). Privacy and the Press. Oxford: Oxford University Press. 

6. Andrew, N., Gavin, M., Sharlan, A. (2001). Media Law and Human Rights. London: 

Blackstone Press. 


Dr. J. Imbrasaitė, SMF Sociologijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS2003 


kreditais 

C1 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS KOMUNIKACIJA 


COMMUNICATING CORPORATE SOCIAL RESPONSIBILITY 


The main focus of the course is on social responsibility and ethics among different 

communication organizations, including media, public relations and advertising companies. The 

course provides with background knowledge in media ethics system and major philosophical 

theories in public communications. Ethical issues in journalism, public relations, advertising, 

will be approached from an integrative approach, understanding the particular fields as 

integrative parts of the society. Students will be encouraged to identify ethical issues through 

examination and evaluation of local, national and international cases. 


Išklausyti dalykai „Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė visuomenės struktūra“. 



- suprasti ir paaiškinti atsakomybės etikos modelių ir sąvokų turinį; 

- apibūdinti viešosios komunikacijos veiklą prižiūrinčių institucijų funkcijas; 

- atpažinti viešosios komunikacijos etikos problemas ir jas spręsti; 

- taikyti socialinės atsakomybės principus viešosios komunikacijos veikloje; 

- parengti socialinės atsakomybės projektą ir jį viešai pristatyti. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Viešosios komunikacijos etikos 

problemos sociokultūrinių, ekonominių, politinių procesų kontekste. Viešosios komunikacijos 

profesiniai standartai ir savikontrolės instrumentai. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksai bei 

priežiūros institucijos. Ryšių su visuomene specialistų etika. Reklamos darbuotojų etikos 

standartai. Etikos teorijos ir socialinės atsakomybės filosofinis pagrindimas. Klasikinės etikos 

teorijos: nuo Platono iki Kanto. Moderniosios ir postmoderniosios etikos teorijos. Socialinės 

atsakomybės etika ir jos principai. Viešojo intereso atstovavimo problemos žiniasklaidoje. 

Socialinės atsakomybės projektai verslo organizacijose. Socialinė reklama ir jos funkcijos. 

Pilietinės visuomenės ir socialinės atsakomybės santykis. Kurso apibendrinimas. 




val. 


Kolokviumas – 20 %, praktiniai užsiėmimai, seminarai – 10 %, individualus darbas – 20%, 


Literatūra 

1. Butkus, G. (2006). Lietuvos etikos kodeksai, nuostatai ir taisyklės. Vilnius: Teisinės informacijos centras. 

2. Dennis, L. et al. (2007). Ryšiai su visuomene: strategija ir taktika. Vilnius: Poligrafija ir informatika. 

3. Fitzpatrick, K., Bronstein, C. (2006). Ethics in Public Relations: Responsible Advocacy. Thousand Oaks: Sage. 

4. May, S. K. (2007). The Debate Over Corporate Social Responsibility. Oxford University Press. 

5. Pečiulis, Ž. (2004). Efektyvi komunikacija: praktinis vadovas. Vilnius: Versus aureus. 

6. Ronning, H., Kasoma, F. P. (2002). Media Ethics: An Introduction and Overview. Nordic SADC. 

7. Sanders K. (2003). Ethics & Journalism. London: Sage. 


Doc. dr. K. Juraitė, I. Sekevičienė, PMDF Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS2004 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

KOKYBINIAI VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS TYRIMO METODAI 


QUALITATIVE PUBLIC COMMUNICATIONS RESEARCH METHODS 


The course introduces strategies, methods and techniques of qualitative methods in public 

communications. The course covers a variety of study areas including ethnographic, case study, 

action research designs. Students learn various qualitative research methods for addressing 

particular types of research questions. Students learn to apply knowledge on methods by team 

working in small research project. 


Išklausyti kursai „Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Kiekybiniai viešosios 

komunikacijos tyrimo metodai“ 



- Suprasti kokybinių tyrimų galimybes tiriant įvairias viešosios komunikacijos sritis skirtinguose 

profesinės veiklos baruose (žurnalistika, viešieji ryšiai, marketingas, politinis ir socialinis 

dalyvavimas, t.t.); 

- Tirti, analizuoti ir aiškinti viešosios komunikacijos procesus taikant kokybinių mokslinių 

tyrimų prieigas, metodus ir procedūras; 

- Parinkti kokybinio tyrimo strategiją (etnografija, atvejo analizė, veiksmo tyrimas, grindžiamoji 

teorija, diskurso analizė, t.t.) pagal atitinkamą tyrimo objektą ir tyrimo klausimą; 

- Surinkti kokybinio tyrimo duomenis taikant bent vieną rinkimo metodiką (pvz., interviu, 

stebėjimas, rašytinio ir vizualinio teksto, dokumentų analizė, t.t.); 

- Analizuoti ir interpretuoti surinktus kokybinio tyrimo duomenis; 

- Vertinti mokslinio tyrimo kokybę taikant objektyvumo ir subjektyvumo, validumo ir 

patikimumo, tyrimo etikos kriterijus. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Kokybinių tyrimų prigimtis ir jų 

atitikimas viešosios komunikacijos procesams. Viešosios komunikacijos procesai: naujos 

technologijos, medijų konvergencija, tarptautiškimumas ir globalizacija, daugiamodalumas, 

interaktyvūs komunikaciniai procesai. Skirtingi komunikacijos tipai ir juos tiriantys metodai. 

Viešosios komunikacijos kokybinių tyrimų sritys, probleminiai klausimai ir hipotezės. Į žmogų ir 

elgesį orientuoti tyrimai, į artefaktus orientuoti tyrimai. Tyrimų apžvalga ir pavyzdžiai. 

Kokybinių tyrimų epistemologija ir teorija. Epistemologinės kryptys (pozityvizmas, postpozityvizmas 

ir interpetatyvizmas) viešosios komunikacijos tyrimuose. Objektyvumas ir 

subjektyvumas. Kokybinių tyrimų validumas ir patikimumas. Trumpa kokybinius tyrimus 

pagrindžiančių teorijų komunikacijos moksle apžvalga. Tyrimo strategijos ir šaltiniai. Strategijos 

ir prieigos: diskurso analizė, fenomenologija, etnografija, induktyviai grindžiamoji teorija, 

atvejo analizė, veiksmo tyrimas. Komunikacijos tyrimo šaltiniai: žmonės (jų sąveika) ir tekstai 

(knygos, žurnalai, leidiniai, vizualinių medijų (filmų, laidų), pasisakymų, dokumentų rinkiniai, 

kolekcijos, elektroniniai šaltiniai). Kokybinio tyrimo planavimas ir organizavimas: imtis 

(tiriamųjų atranka, imties sudarymo strategijos ir imties dydis), validumo ir patikimumo 

užtikrinimo procedūros, tyrimo etika. Kokybinių duomenų rinkimo metodai: individualus 

giluminis interviu, etnografiniai, informantų, respondentų interviu, grupinė diskusija (focus 

grupė, Delfi metodas), žodinė istorija (oral history) ir biografinis metodas. Viešosios 

komunikacijos tyrimų pavyzdžių analizė. Kokybinių duomenų rinkimo metodai. Stebėjimas ir

dalyvaujantysis stebėjimas (participatory observation) Viešosios komunikacijos tyrimų 

pavyzdžių analizė. Kokybinių duomenų rinkimo metodai: dokumentų rinkimo metodai. 

Kokybinių duomenų analizė: turinio analizė. Viešosios komunikacijos tyrimų pavyzdžių analizė. 

Etnografinio tyrimo duomenų analizės ypatumai. Viešosios komunikacijos tyrimų pavyzdžių 

analizė. Grindžiamosios teorijos (grounded theory) duomenų analizės ypatumai. Viešosios 

komunikacijos tyrimų pavyzdžių analizė. Naratyvo tyrimo duomenų analizės metodai. Tyrimų 

pavyzdžių analizė. Veiklos tyrimo (action research) duomenų analizės ypatumai. Viešosios 

komunikacijos tyrimų pavyzdžių analizė. Atvėjo tyrimo (case study) duomenų analizės 

ypatumai. Viešosios komunikacijos tyrimų pavyzdžių analizė. Viešosios komunukacijos 

pasitelkiant IKT (computer-mediated communication) kokybiniai tyrimai. Interviu, duomenų 

rinkimas ir analizė. Stebėjimas ir dalyvavimas, etiniai tyrimo aspektai. 


Paskaitos – 45 val., seminarai / praktiniai užsiėmimai – 22,5 val., individualus ir/ar grupinis 

darbas (savarankiškas ar grupinis tyrimo projektas) – 40 val., savarankiškas studento darbas (įsk. 

pasirengimą tyrimo projektui ir egzaminui) – 52,5 val. Iš viso: 160 val. 


Praktiniai užsiėmimai, seminarai – 10 %, individualus darbas, pristatant viešai grupėje – 40 %, 


Literatūra 

1. Baločkaitė, R., Juraitė, K. (2008). Socialinės teorijos ir tyrimo metodai. Kaunas: VDU 

leidykla. 


3. Bitinas, B., Rupšienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis. 

Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė. 

4. Berger, A. (2000). Media and communication research methods :an introduction to qualitative 

and quantitative approaches. Thousand Oaks: Sage. 

5. Flick, U. (2006). An introduction to qualitative research. Thousand Oaks: Sage. 


Doc. dr. N. Mažeikienė

Dalyko 

kodas 

VKS2005 


kreditais 

C1 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS TECHNOLOGIJOS IR INOVACIJOS 


TECHNOLOGIES AND INNOVATIONS IN PUBLIC COMMUNICATIONS 


Innovations in web development, computing technology and the proliferation of broadband as 

well as fundamental processes of change in the political, cultural, social, economical levels 

contribute to the extent of technology applications that have never been seen before. New media 

is an important shift, as it summarizes the importance of interaction, the consumer and the 

community. This course is aimed to analyze the challenges that the contemporary media 

encounter in its traditional practice facing the communication process of the new character and is 

dedicated to the analysis of new media forms as well as new, socially based communication 

models in the society, contributing in the transformation of the overall communication processes. 


Išklausyti pamatiniai viešosios komunikacijos, visuomenės, politikos studijų kursai: „Įvadas į 

viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė visuomenės struktūra“. 


Išklausę šį kursą studentai: 

- įgys pamatinių žinių apie moderniausias informacinės visuomenės, inovacijų teorines 

koncepcijas; globalias žiniasklaidos raidos tendencijas ir inovacijas visuomenės, ekonomikos, 

politikos ir demokratijos kontekstuose. 

- gebės teorines koncepcijas taikyti praktinėje perspektyvoje, interpretuoti teorines įžvalgas 

kintančioje komunikacinėje aplinkoje. 

- gebės atpažinti, kritiškai vertinti, analizuoti komunikacijos procesų pokyčius, atpažinti 

transformacijos, inovacijų procesus šiuolaikinėje viešojoje komunikacijoje, skirti tradicinės ir 

naujosios komunikacijos būdus bei priemones; 

- mokės ieškoti, analizuoti, sisteminti literatūros šaltinius, juos apibendrinti, reikšti savo mintis, 

argumentuotai diskutuoti teorinėmis temomis, rengti nedidelės apimties rašto darbus (ese) 

moksline kalba, nuosekliai ir argumentuotai dėstyti mintis raštu. 


Įvadinė paskaita. Viešosios komunikacijos inovacijų samprata. Ekonominis, technologinis, 

socialinis viešosios komunikacijos inovacijų kontekstas. Technologiniai, organizaciniai ir 

socialiniai XXI a. pokyčiai komunikacijoje: transformacijų teorijos (globalizacija, 

sekuliarizacija, fragmentacija, integracija ir kiti procesai). Socialinio tinklo teorija ir informacinė 

tinklo visuomenė. Naujoji žiniasklaida ir jos charakteristikos: digitalizacija, interaktyvumas, 

hipertekstualumas, virtualumas, tinkliškumas, kt. Virtualios bendruomenės internete ir vartotojo 

kuriamas turinys: socialinio kapitalo, galios koncepcijų įžvalgos. Naujoji žiniasklaida kaip 

alternatyvios informacijos šaltinis. Viešosios komunikacijos inovacijos ir auditorija. 

Demokratijos procesai technologinių inovacijų kontekste: pilietiškumo, pilietinio dalyvavimo 

politikos procesuose klausimai (e.demokratija, e.dalyvavimas ir pan.). Pokyčiai žiniasklaidos 

rinkose: žiniasklaidos ekonomika, nauji žiniasklaidos verslo modeliai. Tradicinės ir naujosios 

žiniasklaidos jungtys. Reklama ir viešieji ryšiai: kūrybiškumas ir daugiamodalinės 

komunikacijos galimybės. Inovacijos ir mokslo komunikacija. Teisinis ir etinis technologijų bei 

inovacijų žiniasklaidoje kontekstas. Privataus ir viešo pasaulio skirtis. Transnacionalinės 

komunikacijos iššūkiai ir galimybės. Diskusija: Tradicinė žiniasklaida inovacijų kontekste ir 

komunikacijos perspektyvos. 

Dalyko studijos valandomis



val. 


Kolokviumas – 30 %, individualus darbas – 20 %, egzaminas – 50 %. 

Literatūra 

1. Webster, F. (2002) Informacinės visuomenės teorijos, Kaunas: Poligrafija ir informatika 

2. Castells, M. (2005) Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra: I tomas. 

Tinklaveikos visuomenės raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika 

3. Eriksen, H. T. (2004) Akimirkos tironija: greitasis ir lėtasis laikas informacijos amžiuje, 

Vilnius: Tyto alba 

4. Lister, M. (2009) New media: a critical introduction, London/New York: Routledge 

5. Balčytienė A. (2002) Technikos perversmai ir žurnalistika. Darbai ir dienos, t. 31, pp. 155– 

178, Kaunas: VDU 


Prof. dr. A. Balčytienė, L. Auškalnienė

Dalyko 

kodas 

VKS3001 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Pavadinimas 

GLOBALIZACIJA IR TARPTAUTINĖ KOMUNIKACIJA 


GLOBALISATION AND INTERNATIONAL COMMUNICATIONS 


Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Almost all moments and all places of contemporary life are influenced by different international 

communication, globalization, by global interplays. The basis of modern globalization is international 

communication which is goes in discursive, economical, technological, natural, cultural and other ways 

and influenced our ethics, aesthetics, life styles, identities. As a reaction to the globalization supporting 

and critical international movements appear here. The aim of the course is to analyze main interplays 

between globalization and international communication: cognitive, worldviews, informational, political, 

economical, cultural, natural. In the course students will reclaim common knowledge about interactions 

between globalization and international communication, about possibilities of analysis and critique of the 

one. 


Išklausyti dalykai „Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė visuomenės struktūra“ 


Gebės analizuoti: globalizacijos, lokalizacijos, homogenizacijos, heterogenizacijos procesus, skirti 

struktūrinius funkcinius ir proceso požiūrius, tiesines ir netiesines mąstymo formas, kolonijinius, 

neokolonijinius ir postkolonijinius procesus bei pateikti jų kritiką. Kurso metu bus plėtojamos pakantos 

įvairovei, netesinėms sąveikoms nuostatos, gilinamas netiesinės logikos suvokimas. Kurso metu bus 

plėtojama bendroji globalizacijos procesų analizės kompetencija. 



metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Bendrosios globalizacijos teorijos: filosofinės, 

antropologinės, politinės ekonomikos, sociologinės, kultūros studijų. Komunikacinės globalizacijos 

istorija. Laiko, erdvės, pasaulėžiūros pokyčiai: filosofinis požiūris. Industrializacija ir homogenizacija: 

sociologinis požiūris. Heterogenizacija ir naujieji simboliniai pasauliai: filosofinis-antropologinis 

požiūris. Internacionalizacija ir tarpkultūrinė komunikacija: tarptautinis, socialinis, religinis, subkultūrinis 

aspektai. Tarptautinė politinė ekonomika: (post)kolonializmas, darbo pasidalinimas, pinigų prigimties ir 

funkcijų kaita. Vietos ekonomikos ir globalinių įtakų sankirtos. Antropologinis požiūris. Tarptautinė 

migracija ir pasaulio skonio ir stiliaus pokyčiai: antropologinis požiūris. Naujieji pasaulio vaizdai 

tarptautinėje komunikacijoje: kultūros studijų požiūris. Globaliniai diskursai ir etinės, estetinės vertybės. 

Naujieji informaciniai karai ir propaganda. Civilizacinės teorijos globalizacijos amžiuje. Mąstymo 

pokyčiai ir globalizacijos filosofija. 







50 % 

Literatūra 

1. Rantanen, T. (2005). The media and globalization. London: Sage. 

2. Friedman, T. L. (2005). Lexus ir alyvmedis: suprasti globalėjimą. Vilnius: Vaga. 

3. Bauman, Z. (2007). Globalizacija: pasekmės žmogui. Vilnius: Apostrofa. 

4. Gylys, P. (2008). Ekonomika, antiekonomika ir globalizacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 

5. Steger, M. B. (2008). Globalizacija: labai trumpas įvadas. Vilnius: Eugrimas. 

6. Castells, M. (2005, 2006, 2007). Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra (1-3 tomai). Poligrafija ir 

informatika. 


Prof. dr. G. Mažeikis

Dalyko 

kodas 

VKS3002 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

DARNI PLĖTRA IR RIZIKOS KOMUNIKACIJA 


SUSTAINABLE DEVELOPMENT AND RISK COMMUNICATIONS 


The course is designed to show students how to better handle global risk communication. It 

provides students with the basic principles of risk communication. After this course students will 

be able to identify the basic principles underlying effective risk communication; identify the 

characteristics of risk perception; develop effective risk communication messages; list the basic 

principles of dealing with the media. 


Įvadas į Viešosios komunikacijos studijas, Socialinės visuomenės struktūra, Viešosios 

komunikacijos kontekstai ir kultūros 



- apibūdinti įvairias rizikos komunikacijos sąvokas bei teorijas; 

- kritiškai vertinti skirtingų komunikacijos veikėjų vaidmenis rizikos komunikacijos 

procesuose; 

- analizuoti globalių rizikų komunikacijos principus skirtinguose kultūriniuose ir 

socialiniuose kontekstuose; 

- vertinti mokslo žinių sklaidos reikšmę darniai visuomenės plėtrai; 

- atpažinti socialinius rizikos konstravimo veiksnius; 

- analizuoti rizikos pranešimus žiniasklaidoje; 

- mokės atpažinti ir analizuoti rizikos komunikacijos procesus ir taikomas komunikacijos 

strategijas. 


Mokslo komunikacija ir populiarusis mokslas. Iššūkiai mokslo žurnalistui, mokslininkui ir 

visuomenei. Rizikos komunikacijos modeliai, tikslai ir pagrindiniai veikėjai. Gandai ir rizikos 

komunikacija. Rizikos visuomenės samprata. Rizikos suvokimas. Socialinis rizikos konstravimas 

ir rizikos komunikacija. Rizikos komunikacijos kanalai. Ryšiai su žiniasklaida. Internetinė 

žiniasklaida ir socialiniai tinklai. Politinės darbotvarkės formavimas ir globaliosios rizikos. 

Rizikos valdymas. Moksliniai atradimai ir jų pritaikymas: komunikacija tarp mokslininkų ir 

verslo atstovų. Nevyriausybinės organizacijos ir jų vaidmuo rizikos komunikacijos procese. 

Rizikos komunikacijos strategijos (I): visuomenės sveikatos komunikacijos atvejis. Rizikos 

komunikacijos strategijos (II): klimato kaita, energetika ir GMO. Rizikos komunikacijos 

strategijos (III): ekonominės krizės atvejis. Krizės ir krizių komunikacija. 


Paskaitos – 22,5 val., seminarai – 22,5 val., praktiniai darbai – 30 val., savarankiškos studijos – 

45 val. 


Atsiskaitymas už seminarus ir praktinius darbus – 30%, tarpinis atsiskaitymas – 20%, 

baigiamasis egzaminas – 50% galutinio pažymio. 

Literatūra 

1. Adams J. (2001). Rizika. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 

2. Beck U. (1992). Risk Society. Towards a New Modernity. Sage Publications. 

3. Pidgeon N. F., Kasperson R. E., Slovic P. (2003). Social Amplification of Risk. 

Cambridge University Press.

4. Rinkevičius L. (2002). Rizikos bei dvigubos rizikos visuomenės teorija ir jos taikymas 

sociologinei Lietuvos visuomenės raidos diagnostikai. Sociologija, mintis ir veiksmas, T. 

2. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 

5. Rimaitė A., Rinkevičius L. (2008). Sociokultūrinis rizikos suvokimo konstravimas: 

teoriniai požiūriai ir jų taikymas tiriant viešąjį diskursą dėl genetiškai modifikuotų 

organizmų. Filosofija. Sociologija, T. 19/2. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos 

leidykla. 

6. Stonkienė M. (2008). Darniojo vystymosi poveikis teisei į informaciją: teisė į aplinkos 

informaciją. Informacijos mokslai, T. 46. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 

7. Atkočiūnienė Z. O. (2008). Žinių vadybos poveikis darniam vystymuisi. Informacijos 

mokslai, T. 46. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 


Dr. Aušra Rimaitė, dokt. Inesa Birbilaitė, PMDI Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS3003 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

POPULIARIOSIOS KULTŪROS ANALIZĖ 


ANALYSIS OF POPULAR CULTURE 


The course focuses on the contemporary processes of popular culture. It critically examines 

different definitions and theories of popular culture and the relations between popular culture and 

economy, popular culture and politics. The topics discussed in the course include different 

genres of popular culture, television, the analysis of visual texts, popular culture industries, the 

dissemination and consumption of popular culture, urban culture and its consumption, body, 

gender and sexuality in popular culture and different lifestyles in consumer culture. 


Studentai turi būti išklausę dalykus „Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė 

visuomenės struktūra“, „Viešasis diskursas“. 


Baigęs kursą, studentas gebės: 

• analizuoti skirtingus populiariosios kultūros žanrus naudojantis kurse pateiktais analizės 

metodais; 

• analizuoti populiarių simbolių panaudojimą reklamos ir marketingo komunikacijų 

modeliuose; 

• apibrėžti, paaiškinti ir interpretuoti šiuolaikinės populiarios kultūros žanrus siejant juos 

su šiuolaikiniais socialiniais procesais; 

• kritiškai įvertinti ir apibūdinti populiariosios kultūros gamybos, platinimo ir vartojimo 

santykį; 

• taikyti teorinius modelius populiariosios kultūros procesams suprasti ir analizuoti; 

• analizuoti populiariosios kultūros ir rinkos mechanizmų sąveikas; 

• kritiškai įvertinti ir interpretuoti populiosios kultūros poveikį ir efektus skirtingoms 

auditorijoms; 

• atlikti populiariosios kultūros auditorijų tyrimus. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Populiariosios kultūros supratimas. 

Kasdienis gyvenimas ir populiarioji kultūra. Populiariosios kultūros teorijos. Populiariosios 

kultūros industrija ir populiariosios kultūros gamyba. Populiariosios kultūros formulės ir žanrai. 

Televizijos žanrų analizė. Populiarieji tekstai. Vizualinių tekstų analizė populiariojoje kultūroje. 

Populiariosios kultūros tekstų vartojimas ir populiarioji diskriminacija. Populiarioji kultūra ir 

kūnas. Lytis ir seksualumas populiariojoje kultūroje. Miestas ir populiarioji kultūra. Miesto 

kultūros gamyba ir vartojimas. Vartotojiška kultūra ir gyvenimo stiliai. Populiarioji kultūra ir 

politika. Populiariosios kultūros ir subkultūrų sąveikos. Populiariosios kultūros poveikio ir 

efektų analizė. 







egzaminas – 50 %

Literatūra 

1. Fiske, J. (2008) Populiariosios kultūros supratimas. Vilnius: Žara. 

2. Tereškinas, A. (2007). Esė apie skirtingus kūnus. Vilnius: Apostrofa. 

3. Jameson, F. (1998) Kultūros posūkis. Vilnius: Vilniaus rašytojų leidykla. 

4. Askew, K., Wilk, R. R., eds. (2002) The Anthropology of Media: A Reader. London: 

Blackwell Publ. 


doc. dr. Artūras Tereškinas, Sociologijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS3005 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

POLITINĖ KOMUNIKACIJA 


POLITICAL COMMUNICATION 


This course gives a fundamental understanding and critical review of key aspects of 

contemporary theory and research in political communications. It examines a range of 

interconnected issues concerning the ‘politics – mass media – citizens’ relationship in the context 

of convergence taking place on the economic, organizational and technological levels of media 

and politics in Europe. This course is designed to introduce students to the processes and actors 

of political communication and deepen their understanding of the uses and functions of 

communication in modern democracies, the dilemmas surrounding the communication of 

political information provision via mass media and other means (Internet, etc.). 


Studentai turi būti išklausę „Įvado į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinės visuomenės 

struktūros“, „Kiekybinių viešosios komunikacijos tyrimo metodų“, „Kokybinių viešosios 

komunikacijos tyrimo metodų“ kursus; pageidautina, kad iš B grupės dalykų būtų klausę 

politikos mokslų įvadinių dalykų. 


Išklausę kursą studentai įgyja žinių apie politikos komunikacijos procesą, veikėjus, 

normatyvines funkcijas demokratijoje, šiuolaikinės politinės komunikacijos tendencijas bei 

pagrindines charakteristikas globaliame, europiniame ir nacionaliniame kontekste, politinės 

komunikacijos skirtingas apraiškas, elementus bei reiškinius. Studentai geba: stebėti ir vertinti 

globalių ir lokalių veiksnių įtakas politikos komunikacijos procesams ir komunikacijos turinio 

kaitai; atlikti tyrimus ir analizuoti įvairių politinių institucijų ir organizacijų informacijos bei 

komunikacijos strategijas, politinio marketingo kampanijas, politinę reklamą, kt.; analizuoti ir 

paaiškinti kaip įvairūs globaliniai procesai veikia politinės komunikacijos kultūras įvairiose 

demokratinėse šalyse; suprasti ir analizuoti skirtingus politinės komunikacijos aspektus: 

institucinį, žiniasklaidos, naujųjų technologijų poveikio ir pilietinio dalyvavimo. 


Įvadinė paskaita. Politinės komunikacijos samprata, teorinių požiūrių ir tyrimo tradicijų 

apžvalga. Komunikacijos vaidmuo demokratiniame politiniame procese: normatyvinis požiūris. 

Viešosios nuomonės studijos ir politinės darbotvarkės formavimas. Žiniasklaidos ir politinių 

veikėjų sąveika: politinės komunikacijos kultūra. Politinis marketingas, kampanijos ir politinė 

reklama. Nuolatinė kampanija ir institucinė komunikacija. Naujausios tendencijos ir pokyčiai 

politinėje komunikacijoje: mediatizacija, profesionalėjimas, informacijos ir naujienų vadyba ir 

pan. Politinė komunikacija naujųjų technologijų poveikyje ir pilietinis dalyvavimas. Politikos 

veikėjų įvaizdis ir jo formavimo strategijos. Politinė kalba, retorika ir politinis simbolizmas. 

Atvejo studija (I): Politinių partijų rinkiminės komunikacijos kampanijos (Lietuva, Estija, 

Švedija, Suomija, Vokietija, D. Britanija, Prancūzija, Čekija, Lenkija, Airija, kt.). Atvejo studija 

(II): Kaip internetas keičia politinių partijų, kandidatų ir institucijų komunikaciją (nagrinėjamos 

įvairios naujausios lyginamųjų tyrimų studijos). Atvejo studija (III): Europos Sąjungos politikos 

komunikacija: instituciniai aspektai. Baigiamoji diskusija. 


Paskaitos – 45 val., seminarai / praktiniai užsiėmimai – 22,5 val., individualus darbas – 40 val., 

savarankiškas studento darbas – 52,5 val. Iš viso: 160 val. 

Studijų rezultatų vertinimas

Kolokviumas – 25%, praktiniai užsiėmimai, seminarai – 10 %, individualus darbas – 15 %, 


Literatūra 

1. Bielinis, L. (2005). Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida: prieštaringa komunikacinė simbiozė. 

Vilnius: Eugrimas. 

2. Edelman, M. J. (2002). Politinio spektaklio konstravimas. Vilnius: Eurigmas. 

3. Negrine R., Stanyer J. (eds.) (2007). The Political Communication Reader. Routledge. 

4. McNair, B. (2002). An Introduction to Political Communication. Routledge. 

5. Pfetsch B., Esser F. (eds.) (2004). Comparing Political Communication: Theories, Cases, and 

Challenges. Cambridge University Press. 


Lekt. Aušra Vinciūnienė, PMDF Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS3009 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Pavadinimas 

VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KONTEKSTAI IR KULTŪROS 


CONTEXTS AND CULTURES OF PUBLIC COMMUNICATIONS 


Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

This course is designed to cover trends and tendencies in comparative media research. Lectures 

and practical seminars are designed to question and critically assess the impact of different 

contextual factors on the development of “journalism culture”. Each class within this course puts 

a very strong emphasis on comparative research methodology, its contemporary applications as 

well as concentrates on drawbacks in comparative communications research. It also takes into 

account the impact of globalization as well as localization on journalism development, change 

and diversification. Lectures present rich data and international research results. Seminars are 

designed to offer critical review of available research results; moreover, students learn how to 

apply comparative research methods in small-scale media research cases. 


Išklausyti įvadiniai dalykai, tokie kaip „Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Socialinė 

visuomenės struktūra“, „Sociologijos įvadas“ arba „Politikos mokslų įvadas“. 


Studentai įgis žinių apie žurnalistikos ir žiniasklaidos funkcijas moderniose, demokratinėse 

visuomenėse, pasaulio žiniasklaidos ir komunikacijos sistemas, jų kaitai įtaką darančius 

veiksnius, tokius kaip politiniai, ekonominiai, sociokultūriniai, naujųjų technologijų skverbties 

procesai, lokalių tradicijų tąsą visuomenės informavimo tradicijose ir visaapimantį globalios 

kultūros įsitvirtinimą bei šių procesų poveikyje atsirandančius nacionalinės žiniasklaidos 

sistemos ir informacinio turinio pokyčius. Studentai gebės: stebėti, analizuoti, vertinti globalių ir 

lokalių veiksnių įtakas žiniasklaidos sistemų ir viešosios komunikacijos turinio kaitai; atlikti 

įvairaus pobūdžio lyginamuosius viešosios komunikacijos procesų ir turinio analizės tyrimus; 

taikyti teorinius modelius nepažįstamuose kultūriniuose kontekstuose; susieti įvairias teorines 

įžvalgas ir daryti racionalius apibendrinimus; analizuoti aplinkos reiškinius, daryti įžvalgas apie 

viešosios komunikacijos veiklas skirtingose kultūrinėse aplinkose. 


Įvadinė paskaita. Žiniasklaidos sistema ir viešoji komunikacija. „Žurnalistikos kultūros“ 

samprata, mokslinės šios sampratos raidos analizė. Žiniasklaidos funkcijos skirtingose politinėse 

ir kultūrinėse aplinkose. Daugialygio modelio (macro, meso, micro) taikymai analizuojant 

viešosios komunikacijos procesus ir veiklas. Lyginamųjų viešosios komunikacijos tyrimų 

ištakos: kiekybiniai kintamieji. Šiuolaikiniai viešosios komunikacijos tyrimai. Kokybinių 

kintamųjų apžvalga. „Keturios spaudos teorijos“ ir šiuolaikiniai jų taikymai. Trys žiniasklaidos ir 

politikos modeliai: V. Europos ir JAV žiniasklaidos sistemų lyginamosios analizės patirtis. 

Kokybiniai kintamieji (I): spaudos raidos istorinė perspektyva. Kokybiniai kintamieji (II): 

politinio paraleliškumo prielaidos. Kokybiniai kintamieji (III): valstybės vaidmuo viešojoje 

komunikacijoje. Kokybiniai kintamieji (IV): žurnalistikos profesionalėjimo studijos. Naujų 

lyginamųjų kriterijų (šalies dydžio, šalies globalios įtakos indekso ir kt.) paieška. Mišraus tipo 

žurnalistikos kultūra. Globalios ir lokalios žurnalistikos idėjų kaita. Atvejo studija: europinė 

žurnalistika europeizacijos teorijų kontekste. Baigiamoji diskusija. 


Paskaitos – 45 val., seminarai / praktiniai užsiėmimai – 22,5 val., individualus darbas – 40 val., 

savarankiškas studento darbas – 52,5 val. Iš viso: 160 val. 




Literatūra 

1. Balčytienė, A. (2010). Žiniasklaidos sistemos transformacijos procesai demokratinėje 

Lietuvoje. Monografija. Kaunas: VDU. 

2. Hallin, D., Mancini, P. (2004). Comparing media systems: Three models of media and politics. 

Cambridge University Press. 

3. Jakubowicz, K., Sukosd, M. (eds.) (2008). Finding the Right Place on the Map: Central and 

Eastern European Media Change in a Global Perspective. 

4. Intellect. Czepeck, A. et al. (eds.) (2009). Press freedom and pluralsim in Europe. Intellect. 

5. Pfetsch B., Esser F. (eds.) (2004). Comparing Political Communication: Theories, Cases, and 

Challenges. Cambridge University Press. 


Prof. A. Balčytienė, lekt. Aušra Vinciūnienė, PMDF Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

ADM3006 


kreditais 

C1 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Pavadinimas 

INFORMACINĖ VISUOMENĖ IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS 


THE SOCIETY OF INFORMATION AND NEW INFORMATION TECHNOLOGIES 


Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

This course is planned as a critical introduction to the dominating theories of the Information 

society. The lectures are designed to address the emergence and functionings of the Information 

society from political, economic, socio-cultural, and technological perspectives. It also reexamines 

the dominating communications theories and explores the impact of new media and 

new technologies on communications practices. It puts a strong stress on the analysis and 

practical applications of such concepts as “e-society”, “e-democracy”, “e-governance”, “eparticipation”, 

“e-content”, and so forth. 


Pasirinkusieji šį dalyką turėtų būti išklausę privalomuosius įvadinius Viešosios komunikacijos 

studijų dalykus. 



- apibūdinti informacinės visuomenės sampratą ir pagrindines informacinės visuomenės teorijas; 

- paaiškinti informacinės visuomenės plėtros ir naujųjų informacinių technologijų skverbties 

etapus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse; 

- atpažinti informacinėje visuomenėje komunikacijos bruožus, juos aprašyti, interpretuoti ir 

kritiškai įvertinti. 

- įvertinti informacinės visuomenės politinės ir verslo komunikacijos ypatumus. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Informacinės visuomenės teorijos: Y. 

Masuda, D. Bell, M. Castells, ir kitų mokslininkų įžvalgos bei įtinkintos visuomenės samprata. 

Informacinės visuomenės plėtra (IVP) ir naujųjų informacinių technologijų skverbtis: internetui 

būdingos technologinės galimybės. IVP ir komunikacija: komunikacijos internete aspektai. IVP 

ir komunikacija: projektų internete tipologija. IVP ir politika: politinė kultūra ir naujos 

galimybės elektroniniam dalyvavimui interneto erdvėje. IVP ir politika: elektroninė viešoji erdvė 

bei elektroninės demokratijos prielaidų kūrimas ir įgyvendinimas. IVP ir informacinė 

ekonomika: elektroninio verslo modeliai. IVP ir politika: Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos 

strateginiai dokumentai (istorinė perspektyva). IVP ir valdymo transformacijos: institucinė IVP 

struktūra ES ir Lietuvoje – kas ką kontroliuoja? IVP ir valdymo transformacijos: elektroninė 

valdžia ir elektroninės viešosios paslaugos Lietuvoje. IVP ir valdymo transformacijos: 

informacijos vadybos aspektai ir elektroninis administravimas. IVP ir viešieji ryšiai. Socialinės 

(IVP) pasekmės: skaitmeninė atskirtis, teisinio internetinės veiklos reglamentavimo poreikis. 

IVP ir globalizacija: ar esama tautinių informacinės visuomenės bruožų? 




val. 



Literatūra 

1. Webster, F. (2002). Informacinės visuomenės teorijos. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 

2. Castells, M. (2005). Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra: I tomas.

Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 

3. Balčytienė, A. (2002). Technikos perversmai ir žurnalistika. Darbai ir dienos, t. 31, pp. 155– 

178. Kaunas: VDU leidykla. 

4. Petrauskas, R. (2001). Interneto vartojimo Lietuvos centrinės valdžios institucijose ypatybės. 

Viešoji politika ir administravimas, t. 1. Kaunas: Technologija. 

5. Rytel, T. (2001). Informacinės visuomenės plėtra Japonijoje: Y. Masudos vizija. Vilnius: 

Mokslo aidai. 


Dokt. I. Birbilaitė, PMDF Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

POL4015 


kreditais 

C1 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

TARPKULTŪRINĖS KOMUNIKACIJOS 


INTERCULTURAL COMMUNICATION 


The main objective of the course is to provide students with the knowledge of cultural diversity 

and global change. Students will learn about the types of communication cultures and contacts; 

verbal and non-verbal communications; intercultural competence; communication barriers; 

ethnic psychology; mentality of majorities and minorities; cultural shock, acculturation, 

adaptation, assimilation; prejudices and stereotypes, based on different ethnicity, culture, 

religion, language. Students will also develop basic communication skills of different cultures 

and mentalities in Eastern and Western Europe, also Americas and near East. 


Rekomenduojama būti išklausius „Įvado į viešosios komunikacijos studijas“ dalyką; įvadinių 

sociologijos, politikos mokslų dalykų. 



• Suprasti pagrindines tarpkultūrinio bendravimo sąvokas, pvz., kultūrinis šokas, 

vienaplanės, daugiaplanės kultūros ir kt.; 

• Žinoti pagrindines tarpkultūrinių komunikacijų teorijas; 

• Atpažinti ir įvertinti akultūracijos, adaptacijos, stereotipizacijos, stigmatizacijos ir kt. 

procesus; 

• Nustatyti, kaip skirtingos komunikacijos priemonės gali veikti skirtingų kultūrų požiūrius 

viena į kitą. 

• Sėkmingai pritaikyti tapkultūrines kompetencijas ir spręsti tarpkultūrinio bendravimo 

problemas; 

• Bendrauti su skirtingų kultūrų atstovais, moderuoti pokalbį, vesti praktinius susitikimus, 

derybas. 


Įvadinė paskaita: supažindinimas su kurso struktūra ir turiniu, individualaus darbo ir auditorinio 

darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Globalizacija, kultūrų įvairovė ir 

tarpkultūrinės kompetencijos poreikis. Tarpkultūrinės komunikacijos teorijos ir terminologija. 

Pagrindinės komunikacijos kliūtys ir problemos. Nesusipratimų šaltiniai. Anglosaksų tradicijos ir 

bendravimo ypatumai. Frankų ir germanų tradicijos ir bendravimo ypatumai. Beneliukso šalių 

tradicijos ir bendravimo ypatumai. Centrinės Europos tradicijos ir bendravimo ypatumai. Rytų 

Europos tradicijos ir bendravimo ypatumai. Islamo kultūrinės kategorijos. Subsacharinės Afrikos 

kultūrinės kategorijos. Pietų ir Pietryčių Azijos kultūrinės kategorijos. Pietų ir Pietryčių Azijos 

kultūrinės kategorijos. Rytų Azijos kultūrinės kategorijos. Praktinių darbų aptarimas. 




val. 


Kolokviumas – 25%, individualus darbas ir jo pristatymas – 25 %, egzaminas – 50 %. 

Literatūra 

1. Foster, D. (2004). Europos šalių etiketas. Vilnius: Algarvė. 

2. Foster, D. (2004). Azijos šalių etiketas. Vilnius: Algarvė. 

3. Held, D. et al. (2002). Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra. Vilnius: Margi

aštai. 

4. Lewis, R. (2002). Kaip sėkmingai bendrauti su kitų tautų ir kultūrų atstovais. Vilnius: Alma 

littera. 

5. Misevičius, V. (2008). Verslo etikos ir bendravimo organizavimo pagrindai: mokomoji knyga. 

Kaunas: Technologija. 


Dr. L. Venclauskas, PMDF Politologijos katedra, A. Zykas, PMDF Azijos studijų centras

Dalyko 

kodas 

ADM4009 


kreditais 

C1 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Pavadinimas 

SOCIALINĖ EKONOMIKA IR PILIETINĖ VISUOMENĖ 


SOCIAL ECONOMY AND CIVIL SOCIETY 


Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

The course is aimed at providing deeper understanding of functions and role of communication 

in developing social economy. Students will be introduced to the European social economy 

models and concepts; historical overview of civil society’s development; knowledge of various 

forms of development of social economy and social partnerships, including civil dialog and 

local strategic partnerships. 


Rekomenduojama būti išklausius įvadinių (B grupės) socialinių mokslų dalykų. 


Socialinės ekonomikos ir pilietinės ekonomikos kursą baigęs studentas gebės analizuoti Europos 

ir Lietuvos socialinę politiką, išmanys Europos socialinės darbotvarkės prioritetus bei 

nacionalinės socialinės politikos svarbiausius uždavinius, susijusius su gyventojų socialinės 

gerovės didinimu. Taip pat studentas įgis šias bendrąsias bei specialiąsias kompetencijas: 

1) įvaldys savo idėjų pristatymo įgūdžius; 

2) mokės dirbti komandoje; 

3) galės perteikti savo mintis parengtos prezentacijos forma; 

4) galės d iškutuoti pasirinkta socialinės ekonomikos tematika; 

5) išmanys kaip parengti pranešimą, paremtą visuomenei naudinga informacija; 

6) galės atstovauti save ar organizaciją socialinėje strateginėje partnerystėje; 

7) mokės apibrėžti socialiai atsakingos įmonės veiklą 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Komunikacijos vaidmuo pilietiniame 

dialoge. Komunikacija Europos Sąjungoje: atviro koordinavimo metodas. Europos socialinis 

modelis ir socialinė darbotvarkė. Socialinės ekonominės integracijos politikos vaidmuo 

valstybėje. Socialinės ekonomikos apibrėžimas. Komunikacija vietiniame lygmenyje: socialinis 

kapitalas. Vietinė strateginė partnerystė. Bendruomeninė plėtra. Visuomeninių sektorių modeliai 

ir jų sąveika. Socialiniai ekonominės integracijos aspektai: kooperatyvų istorinė apžvalga, 

kooperavimosi formos ir vertybės. Europos struktūriniai fondai: socialinės ekonomikos formų 

plėtra. Socialinis verslas: vietinės ekonomikos vystymas. Korporacinė socialinė atsakomybė. 

Komunikacijos formos tarpsektoriniame dialoge. 






Kolokviumas – 25 %, praktiniai užsiėmimai, seminarai – 10 %, individualus darbas – 15 %, egzaminas – 50 %. 

Literatūra 

1. Dvarionas, Dž. (2009). Socialinė ekonomika ir pilietinė visuomenė. Metodinė priemonė. VDU, Kaunas. 

2. Kučikas, A. (2001). Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystė. NIPC, Kaunas. 

3. Putnam, R. (2001). Kad demokratija veiktų. Margi raštai, Vilnius. 

4. Žiliukaitė, R. et al. (2006). Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis. Versus aureus, Vilnius. 

5. Howkins, J. (2002). The Creative Economy. Penguin, London. 


Doc. dr. Dž. Dvarionas

Dalyko 

kodas 

PSI2001 


kreditais 

C1 

Pavadinimas 

SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA 


SOCIAL PSYCHOLOGY 



3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

This course involves examination of the three main processes taking place in communication 

between persons and groups: perception, interaction, and influence. Students will be introduced 

to the main characteristics of perceptual schemes, operation of attitudes, values, and 

expectations. Factor’s influencing aggression, helping, friendship, and love will also be 

discussed. Examination of influence processes will involve obedience, compliance, persuasion, 

and manipulation. Finally, intergroup processes of prejudice, discrimination and stereotyping 

will be analyzed. 


Rekomenduojama būti išklausius įvadinių (B grupės) socialinių mokslų dalykų. 


Siekiama, kad studijuojantys gebėtų: 

• Analizuoti socialines situacijas remiantis socialinės psichologijos teorijomis 

• Apibūdinti pagrindinius socialinės psichologijos tyrimų metodus ir jų atlikimo etikos 

principus 

• Išskirti pagrindinius socialinio suvokimo elementus ir suprasti jų veikimo principus 

• Paaiškinti socialinės savimonės ir tapatumo formavimosi procesą. 

• Suprasti socialinės įtakos principus. 

• Apibūdinti ir nagrinėti individo elgesį grupėje ir grupės poveikį individui 

• Analizuoti tarpasmeninių santykių raidą. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Santykiai tarp žmonių, kaip 

socialinės psichologijos objektas. Socialinių gyvenimo metaforos. Bendrieji žmogaus elgesio 

priežasčių tyrinėjimo principai. Socialinės psichologijos tyrimų specifika. Sąmonė. Savimonė ir 

jos kitimas. Žmogaus motyvacija ir poreikiai. Emocijų vaidmuo bendraujant. Kalbinė ir 

nekalbinė komunikacija. Socialinio elgesio išmokimas. Socialinis suvokimas. Nuostatų 

formavimasis ir kitimas. Elgesio priežasčių aiškinimas. Įvaizdis. Įtikinėjimas. Nuostatų 

formavimas ir keitimas formuojant elgesį. Manipuliacija. Bendradarbiavimas ir konkurencija. 

Pagalba. Agresija. Patrauklumas. Grupių formavimasis ir produktyvumas. Lyderis ir įtakos 

procesai grupėje. Tarpgrupiniai santykiai. 


Paskaitos – 45 val., individualus darbas (t.y. rašto darbas, projektas ar kt.) – 30 val., savarankiškas 

studento darbas (įsk. pasirengimą kolokviumui ir egzaminui) – 45 val. Iš viso: 120 val. 


Kolokviumas – 30 %, kontrolinis darbas 20 %, egzaminas – 50 %. 

Literatūra 

1. Legkauskas, V. (2008). Socialinė psichologija: vadovėlis. Vilnius: Vaga. 

2. Myers, D. G. (2008). Socialinė psichologija. Poligrafija ir informatika. 

3. Legkauskas, V. (2009). Savimonė psichologo požiūriu. Vilnius: Vaga. 

4. Crisp, Richard, Rhianna, N. Turner. (2007). Essential Social Psychology. Sage. 

5. Haslam, Alexander S. (2004). Psychology in organizations: the social identity approach. Sage. 

6. Ibanez, T., Iniguez, L. (1997). Critical social psychology. Sage. 


Doc. dr. V. Legkauskas

Dalyko 

kodas 

VKS1006 


kreditais 

C1 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

SPEC. KURSAS NR. 1 


SPECIAL COURSE NO. 1 


The overall goal of this special course is to develop students’ knowledge and skills in the area of 

public communications research and practice. Visiting teachers from different countries will 

introduce students to the current trends in public communications research and practice, and 

develop better understanding of media and public communications analysis in different 

sociocultural, economic, political and legal settings. 


Išklausytas „Įvado į viešosios komunikacijos studijas“ dalykas 



- suprasti pamatines komunikacijos mokslų teorines sąvokas; 

- paaiškinti ir interpretuoti įvairius viešosios komunikacijos teorinius modelius; 

- pritaikyti teorinius viešosios komunikacijos modelius praktinėms problemoms spręsti; 

- pasinaudoti naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis; 

- atpažinti ir vertinti viešosios komunikacijos lauke vykstančius procesus ir juos veikiančius 

faktorius. 


Tikslus spec. kurso planas pateikiamas semestro pradžioje. 




val. 


Kolokviumas – 30 %, individualus darbas ir viešas jo pristatymas – 20 %, egzaminas – 50 %. 

Literatūra 

Sudaroma kiekvienam dalykui atskirai ir studentams paskelbiama prieš prasidedant semestrui 

VDU Viešosios komunikacijos katedros interneto svetainėje, adresu: www.mediastudies.lt 


Dalyką dėstys keletas kviestinių profesorių bei lektorių iš partnerinių universitetų Lietuvoje bei 

užsienyje.

Dalyko 

kodas 

VKS3004 


kreditais 

C2 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

DAUGIAMODALINĖS KOMUNIKACIJOS PRINCIPAI 


PRINCIPALS OF MULTIMODAL COMMUNICATION 


This is both theoretical and practical course. Students acquire knowledge on contemporary 

developments in new media journalism, understand the economic rationale behind the Web 

publications, and get experience in discussing problems and prospects of journalism for the 

Information Age. Practical seminars combine traditional reporting and writing skills with the 

best of Internet journalism. The course aims to give students a good grasp of interactive media 

production principles, an aesthetic appreciation of interactive media products and an 

understanding of the contexts of interactive media production and technologies. 


Šį studijų dalyką gali studijuoti studentai išklausę pamatinius Viešosios komunikacijos bakalauro 

programos studijų dalykus („Įvadas į viešosios komunikacijos studijas“, „Viešosios 

komunikacijos technologijos ir inovacijos“), susipažinę su internetinės žiniasklaidos specifika, 

naujųjų technologijų įtaka žiniasklaidai ir visuomenei. Studentai taip pat privalo turėti gebėjimų 

savarankiškai ieškoti informacinių šaltinių, rinkti ir sisteminti medžiagą, kurti žurnalistinį turinį. 



- įgys bendrųjų žinių apie naujųjų informacinių technologijų poveikį visuomeniniams, 

instituciniams ir globaliems procesams, taip pat – specialiųjų žinių apie internetinę žiniasklaidą, 

žurnalistikos formų ir žanrų įvairovę internetinėje žiniasklaidoje; 

- įgis gebėjimų rengti žurnalistinį turinį internetiniams projektams (žurnalistinių tekstų kūrimas, 

audio / video / foto medžiagos rengimas); 

- įgis gebėjimų ieškoti šaltinių ir naujienų rengdami savarankiškus žurnalistinius projektus 

internetui; 

- įgis profesionalaus rašytinio ir žodinio bendravimo įgūdžių; 

- įgis IT įgūdžių (gebėjimas naudotis informacijos ieškos, sisteminimo, apdorojimo 

technologijomis, dirbti kompiuterinio grafinio dizaino programomis). 


Įvadinė paskaita. Technologijų transformacijos, komunikacija ir žurnalistika. Naujovių skverbtis 

interneto žiniasklaidoje. Naujųjų informacinių technologijų poveikis visuomeniniams, 

instituciniams ir globaliems procesams. Internetinė žiniasklaida: technologinės internetinės 

žurnalistikos ypatybės. Internetinės žiniasklaidos kokybė. Koncentracija, komercialėjimas ir kiti 

informacinio verslo padariniai internete. Kūrybinis rašymas internete: naujienų ir šaltinių paieška 

internete, turinio rengimas. Internetinė retorika: „apverstosios piramidės” principas ir 

hipertekstualioji žurnalistika. Audiovizualinė komunikacija internete. Mobiliųjų technologijų 

panaudojimas ir audiovizualinės medžiagos apdorojimas. Naujųjų informacinių technologijų 

panaudojimas asmeninėje, organizacinėje ir politinėje komunikacijoje. Turinio internetui 

kūrimas. Internetinio turinio kūrėjo ir vartotojo klausimas. 




val. 


Kolokviumas – 10%, individualus darbas (2 žurnalistiniai projektai internetui) – 40 %, 

egzaminas – 50 %

Literatūra 

1. Engebretsen, M. (2006) Writing for the Web: An introduction to online journalism. Kaunas: 

VDU leidykla 

2. Ward, M. (2002) Journalism Online. Focal Press 

3. Richard, C. (2005) Online journalism : reporting, writing, and editing for new media. 

Belmont: Thomson Wadsworth 

4. Quinn, S. (2005) Convergent Journalism: the Fundamentals of Multimedia Reporting , New 

York: Peter Lang Publishing. 

5. Pečiulis, Ž. (2006) Technologinių naujovių iššūkiai ir tradicinės televizijos kaita. Informacijos 

mokslai, t. 36, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla 

6. Balčytienė, A. (2002) Technikos perversmai ir žurnalistika. Darbai ir dienos, t. 31, pp. 155– 

178. Kaunas: VDU 


L. Auškalnienė, I. Birbilaitė, K. Jakubsonas

Dalyko 

kodas 

VKS3006 


kreditais 

C2 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

ŽURNALISTIKOS TEORIJOS IR PRAKTIKA 


THEORY AND PRACTICE OF JOURNALISM 


The aim of this course is to enable students (a) to grasp the purpose, task and methods of 

practical journalism, (b) to conduct interviews as well as (c) to write and edit original news 

items, reports, features, analyses and commentaries. Teaching proceeds by lectures and multiple 

practical exercises. On finishing this course students should be able to write well-crafted 

journalistic pieces and to edit work done by others. Students work with different texts and take a 

close look at news values that guide editors today, discuss how values change and how editorial 

decisions are being made. 


Būtina būti išklausius „Įvado į viešosios komunikacijos studijas“, „Žiniasklaidos ir 

komunikacijos Baltijos šalyse“, „Viešojo diskurso“, „Socialinės atsakomybės komunikacijos“, 

„Viešosios komunikacijos teisės“ ir kt. studijų pagrindų dalykų.. 


Gebėjimai atlikti žurnalistinį interviu; taisyklinga lietuvių kalba parengti spaudai, radijui arba 

televizijai, naujieną, reportažą, naujienų analizę, autorinį komentarą, kt. 

Gebėjimai įvertinti žurnalistinio stiliaus ir darbo metodų panašumus ir skirtumus, lyginant su 

istorijos, literatūros ir socialinių mokslų sritimis. 

Gebėjimai argumentuotai reikšti mintis raštu ir žodžiu, pristatyti savo idėjas, viešai kalbėti; 

taikyti profesinę kalbą; 

IT įgūdžiai (gebėjimas naudotis informacijos ieškos, sisteminimo, apdorojimo technologijomis). 


Reporterio darbo pagrindai. Faktų ir informacijos paieška, naujienų atrankos kriterijai. 

Žurnalistinio darbo metodai ir jų taikymas. Darbas naujienų redakcijoje. Interviu technikų 

įvairovė. Spaudos, radijo ir TV žurnalistikos specifika. Internetinių naujienų rengimas. 

Žurnalistikos funkcijos jos santykio su tikrove atžvilgiu. Žurnalistika ir visuomenė. Žiniasklaidos 

ir politinės galios santykiai. Žiniasklaidos, kaip verslo organizacijos, įtaka žurnalistinei kultūrai. 




ir egzaminui) – 52,5 val. Iš viso: 160 val. . 




Literatūra 

1. Dennis, E.E., Merrill, J.C. Pokalbiai apie žurnalistiką. 

2. Keliuotis, J. Žurnalistikos paskaitos. 

3. Drunga, M., Sekevičienė, I., Jakubsonas, K. Žurnalistikos teorijos ir praktika: mokomoji 

priemonė. 

4. Marcinkevičienė R., Spaudos tekstų žanrai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams; Pečiulis, 

Ž. Iki ir po televizijos. Žvilgsnis į audiovizualinės masinės komunikacijos fenomeną. 


Lekt. Mykolas Drunga, ABD, Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS3007 


kreditais 

C2 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

KŪRYBINIS TEKSTO RAŠYMAS 


CREATIVE TEXT WRITING 


This class is designed for students who want to explore the rules of the genres and the practices 

of creative writing. The course consists of weekly tasks as writing exercises, reading and 

discussing one another’s writing in workshop format. Analyzing examples of creative writing 

from the textbook will also be required 




„Viešosios komunikacijos teisės“ ir kt. studijų pagrindų dalykų. 


- studentai žinos žanrų skirtumus ir pagrindinius žanrams taikomus reikalavimus; žinos ir gebės 

paaiškinti sąsajas tarp kalbos ir subjekto socialinės situacijos 

- studentai gebės parengti sklandžius, nuoseklius tekstus; 

-studentai gebės praktiškai panaudoti teorines žinias komunikuojant su skirtingomis 

auditorijomis - 

- studentai žinos ir gebės atpažinti pagrindines kalbos figūras; 

- studentai žinos, gebės atpažinti dažniausiai pasitaikančias kalbos ir stiliaus klaidas bei jų 

išvengti 

- studentai išsiugdys individualų savo rašymo stilių 

- studentai turės kritinius teksto vertinimo gebėjimus tiek rašant savo, tiek skaitant kitų autorių 

tekstus 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Kas yra geras rašymas, arba žanro 

evoliucija. Žanrų skirtumai ir žanro reikalavimai: akademinis, publicistinis, eseistinis tekstas. 

Kalba ir socialiniai skirtumai: klasė, rasė, lytis. Feminine ecritude. Postmodernybė ir žanrų ribos: 

J.Baudrillard. Kūrybinis rašymas: Lara Vapnyar „Cinderella School“ Kūrybinis rašymas: Giedra 

Radvilavičiūtė „Suplanuotos akimirkos“. Kūrybinis rašymas: Sigitas Parulskis. Kūrybinis 

rašymas: Giedrė Rindzevičiūtė. Nekūrybinis rašymas: dažniausios autorių klaidos. Geras vs 

blogas rašymas: Stephen Kazt: How to speak and write postmodern. Pratybos, atsiskaitymai. 





Praktiniai užsiėmimai, seminarai – 25 %, individualus darbas – 25 %, egzaminas – 50 % 

Literatūra 

1. Donskis, L. (2008). Tyliosios alternatyvos: socialinės analizės ir kritikos eskizai. Vilnius: Versus aureus. 

2. Gruodis, K. (1995).Feminizmo ekskursai :moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo: antologija. Vilnius: 

Pradai. 

3. Parulskis, S. (2006). Miegas ir kitos moterys: esė rinkinys. Vilnius: Baltos lankos. 

4. Radvilavičiūtė, G. (2004). Suplanuotos akimirkos: esė rinktinė. Vilnius: Baltos lankos. 

5. Raila, B. (1996). Nuo vakarykštės iki rytdienos :tautos laisvėjimo vaivorykštė. Vilnius: Žurnalistika. 

6. Rastauskas, R. (2004). Kitas pasaulis: esė rinktinė. Vilnius: Apostrofa. 

7. Gavelis, R. (2006). Tylos angelas: apsakymų rinktinė. Vilnius: Tyto alba. 


Doc. dr. R. Baločkaitė, M. Drunga

Dalyko 

kodas 

VKS3008 


kreditais 

C2 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

VKS3008 TIRIAMOJI IR KRITINĖ ŽURNALISTIKA 


VKS3008 INVESTIGATIVE AND CRITICAL JOURNALISM 


This course provides a historical and systematic overview of investigative and critical journalism 

with a strong emphasis on the development of student‘s abilities to report and write in depth. 

Students will develop their tools of critical thinking in conceptualizing, developing and writing 

stories. They will learn advanced interviewing techniques, and investigative research methods. 

During the lectures, the following topics will be discussed: the typology of journalism; the 

relationship of journalism to historiography, social science, and fiction; various uses of the terms 

'investigative' and 'critical' journalism; historical development of investigative journalism from 

the late 19th century to the present; current challenges to investigative journalism; the basics of 

investigative reporting; and the ethics of investigative journalism in relation to journalists' and 

citizens' rights and responsibilities. 






Praktiniai gebėjimai taikyti tiriamosios žurnalistikos metodus rengiant straipsnius: informacijos 

rinkimo, atrankos, analizės ir pristatymo metodai. Pažintiniai gebėjimai įvertinti tiriamosios 

žurnalistikos sąsajas su socialiniais, humanitariniais mokslais ir grožine literatūra; analizuoti ir 

vertinti šiuolaikines tiriamosios žurnalistikos tendencijas. 


Žurnalistikos tipologija. Tiriamoji žurnalistika ir kritinė žurnalistika: apibrėžimo problemos. 

Žurnalistikos ryšiai su kitų mokslų teorija ir praktika. Tiriamosios žurnalistikos metodai. 

Tiriamosios žurnalistikos pirmasis aukso amžius XIX-XX a. sandūroje. Tiriamosios žurnalistikos 

antrasis aukso amžius po 1972 m. Tiriamoji žurnalistika už JAV ribų. Tiriamosios žurnalistikos 

problemos XXI a. Tiriamoji žurnalistika Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės. Tiriamosios ir kritinės 

žurnalistikos priešprieša. Studentų tiriamosios žurnalistikos straipsnių pristatymas ir aptarimas. 




val. 




Literatūra 

1. Drunga, M. Investigative and critical journalism: handbook for studies. 

2. Kovach B., Rosenstiel, T. The Elements of Journalism: What Newspeople Should Know and 

the Public Should Expect. 

3. Ulfkotte, U. Taip meluoja žurnalistai. 

4. Spark, D. Investigative reporting: a study in technique. 

5. Hugo de Burgh et al. Investigative journalism. 


Lekt. Mykolas Drunga, ABD, Viešosios komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS3010 


kreditais 

C2 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

SCENARIJŲ RAŠYMAS AUDIOVIZUALINIAMS PROJEKTAMS 


SCRIPT WRITING FOR AUDIOVISUAL PROJECTS 


This course contributes to the students general knowledge about the script writing for 

audiovisual project, i.e. for the TV, radio, internet based projects as well as films. The course 

explores the transformation of the texts when they taken to the screen, differentiate writing 

conventions from television, radio and print, the relationship between the reader/ viewer and the 

text. The course is designed to help you learn the formats and terminology necessary to learn 

effective audiovisual script writing. The course will provide multiple writing assignments, 

therefore students will be able to analyze, create and present writing samples for a variety of 

media outlets. 


Šį kursą pasirinkę studentai privalo būti išklausę pagrindinių bendrųjų komunikacijos bei 

žiniasklaidos dalykų, turėti kalbos kultūros pagrindus („Specialybės kalbos kultūra“). 



- Įgis bendrųjų žinių apie įvairias scenarijaus kūrimo technikas; 

- Įgis pamatinių žinių apie audiovizualinės medžiagos apdorojimo, įvairių garso ir vaizdo priemonių 

integravimo, jų derinimo su tekstu principus, specifiką, metodologiją; 

- Išmoks pažinti audiovizualinės komunikacijos sisteminę prigimtį, kultūrines prielaidas, analizuoti 

skirtingas meno formas bei jų sąsajas. 

- Gebės spręsti komunikacines problemas audiovizualinėmis priemonėmis, pritaikyti spaudai skirtus 

tekstus radijo, TV aplinkoms, filmams, savarankiškai parengti scenarijų, tinkamai pritaikyti ir naudoti 

kalbą audiovizualinėje aplinkoje. 

- Įgis gebėjimų išgryninti, paaiškinti, interpretuoti audiovizualinių projektų idėjas, jas analizuoti 

bendresniame visuomenės raidos kontekste, atpažinti ir įvardinti, analizuoti kūrybinio tekstų rengimo 

elementus, lemiančius audiovizualinių projektų sėkmę. 


Įvadinė paskaita. Komunikacija ir audiovizualiniai projektai: samprata, istoriniai aspektai, kultūrinės 

prielaidos. Sąvokos, jų analizė. Tekstų adaptavimas skirtingoms auditorijoms. Muzika ir vaizdas: kūrimo 

principai, specifika, metodologija. Audiovizualinės medžiagos apdorojimas, jos derinimas su tekstu. 

Simboliai audiovizualiniuose projektuose: priemonės, metodai. Scenarijų rengimo technikos. Sėkmingi ir 

efektyvus audiovizualiniai projektai. Audiovizualinių projektų analizė ir interpretacija. Įvairių atvejų ir 

pavyzdžių analizė. 


Paskaitos – 45 val., individualus darbas (projektas) – 30 val., savarankiškas studento darbas (įsk. 

pasirengimą kolokviumui ir egzaminui) – 45 val. Iš viso: 120 val. 


Kolokviumas – 30 %, individualus darbas ir jos viešas pristatymas – 20 %, egzaminas – 50 %. 

Literatūra 

1. Arnold G. T. (2009). Media writer's handbook : a guide to common writing and editing problems, Boston: 

McGraw-Hill/Higher Education. 

2. Engebretsen M. (2006). Writing for the Web: an introduction to online journalism, Kaunas: VDU leidykla. 

3. Pečiulis, Ž. (2007). Iki ir po televizijos. Žvilgsnis į audiovizualinės masinės komunikacijos fenomeną, Vilnius: 

Versus aureus. 

4. Kolodzy, J. (2006). Convergence journalism : writing and reporting across the news media, Lanham: Rowman & 

Littlefield. 

5. Peterson, W. A. (1991). The art of creative thinking, Santa Monica (Calif.): Hay House. 


T. Petrikis, lekt. K. Jakubsonas

Dalyko 

kodas 

VKS4001 


kreditais 

C2 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ PAGRINDAI 


FUNDAMENTALS OF PUBLIC RELATIONS 


This course is designed to show students how to plan and manage effective Public Relations in 

different organisations. After finishing this course, students will be capable to understand the 

specifics of PR, to analyse and evaluate the practice of PR in different organisations 

theoretically, ethically and legally and to solve organisational PR problems practically. 






Išklausę kursą, dalyvavę seminaruose ir atlikę praktinius darbus studentai įgis žinių apie: 

- Teorinius viešųjų ryšių modelius, istorines ištakas, Europos ir Šiaurės Amerikos viešųjų ryšių 

tradicijas; 

- Šiuolaikinių viešųjų ryšių funkcijas moderniose organizacijose, viešųjų ryšių veiklų planavimo 

poreikį bei tikslus, komunikacijos integracijos poreikius; 

- Skirtingų viešųjų ryšių sričių (komunikacijos viešajame, privačiame sektoriuje ar skirtingose 

verslo srityse) specifiką, efektyvios dvikryptės komunikacijos prielaidas ir principus. 

- Studentai gebės stebėti ir analizuoti viešojoje sferoje vykdomus viešųjų ryšių projektus, 

skirtingo pobūdžio organizacijų komunikavimui su žiniasklaida tinkamai parinkti ir 

profesionaliai taikyti įvairias tradicines bei interaktyviąsias priemones, atlikti tyrimą pasirinktoje 

organizacijoje, parengti jos viešųjų ryšių planą ir pranešimą spaudai, atpažinti ir identifikuoti, 

kritiškai vertinti viešųjų ryšių praktikoje taikomus teorinius viešųjų ryšių modelius, aptartus 

paskaitose, ištirti ir įvertinti organizacijų VR veiklą profesiniu, etiniu ir teisiniu aspektais, 

plačiau, kritiškiau įvertinti visuomenėje vykstančius komunikacijos procesus. 


Profesionaliųjų VR evoliucija: VR ištakos, sampratos kaita ir šiuolaikinis kontekstas. Europos ir 

Šiaurės Amerikos VR tradicijos. Klasikinių teorinių VR modelių analizė. VR moderniose 

organizacijose: šiuolaikiniai komunikacinės aplinkos pokyčiai ir integruotos komunikacijos 

valdymas. Organizacijos įvaizdis organizacijos komunikacijoje, praktinės jo komunikavimo 

problemos. Vidinė ir išorinė komunikacija. Tikslinių auditorijų samprata ir efektyvios dvikryptės 

komunikacijos sąlygos. Vidinės komunikacijos priemonių diegimas ir jų įtaka išorinės 

komunikacijos sėkmei. VR funkcijų bei susijusių veiklos sričių apžvalga (tikslai, kanalai, 

auditorijos). VR veiklos planavimo poreikis ir tikslai. Trumpalaikių ir ilgalaikių VR veiklos 

programų kūrimo žingsniai: situacijos analizė, planavimas, įgyvendinimas, įvertinimas 

(organizacijų viešųjų ryšių strateginių planų analizė). VR integruotose marketingo programose. 

Renginių vadyba ir reklaminių kampanijų palaikymas, įtraukiant VR. Ryšiai su žiniasklaida. 

Tradicinės VR priemonės ir jų taikymo galimybės. Krizių valdymas: krizių planavimas, 

komunikavimas ir pokrizinė komunikacija. Šiuolaikiniai VR ir demokratinis procesas. VR 

specifika viešajame sektoriuje. Tarptautinė komunikacija ir viešosios informacijos valdymas (ES 

institucijų komunikacijos politikos atvejo analizė). Interaktyviosios VR priemonės ir jų taikymas 

organizacijų išorinės ir vidinės komunikacijos valdyme. Teisinis VR kontekstas: visuomenės 

informavimo teisinė aplinka (įstatymų analizė). Profesionalių RsV etika ir VR kaip profesija. 


Paskaitos – 45 val., seminarai / praktiniai užsiėmimai – 22,5 val., individualus darbas (t.y. rašto






Literatūra 

1. Wilcox, D. L., Cameron, G. T., Ault Ph. H., Agee W. K. (2007). Ryšiai su visuomene: 

strategija ir taktika. Poligrafija ir informatika. 

2. Pečiulis, Ž. (2004). Efektyvi komunikacija: praktinis vadovas. Versus aureus. 

3. Vinciūnienė, A., Auškalnienė, L. (2010). Viešieji ryšiai: teoriniai ir praktiniai aspektai 

(rengiama spaudai), Kaunas: VDU leidykla. 

4. Ulevičius, L. (2006). Kaip tapti žinomam. Etiški ryšiai su visuomene, Smaltijos leidykla. 

5. Bland, M., Wragg, D., Theaker, A. (2005). Effective Media Relations: How to Get Results, 

London Sterling, Kogan Page. 

6. Center, A. H., Jackson, P. (Eds.) (2003). Public Relations Practices: Managerial Case Studies 

and Problems. New York: Prentice Hall. 


L. Auškalnienė, I. Birbilaitė

Dalyko 

kodas 

VKS4002 


kreditais 

C2 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Pavadinimas 

MARKETINGAS IR ĮVAIZDŽIO KOMUNIKACIJA 


MARKETING AND IMAGE COMMUNICATION 


Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Course objective is to introduce students to the concepts of organizational image marketing. 

Students will learn about different types of image communication, including business, public and 

non-governmental organizations, as well as place (country, city, region) image communication. 

The main theoretical frameworks will be introduced and different cases of place and organization 

image discussed. In the second part of the course, students will study marketing management 

models in relationship with their practical application and development of decision-making 

skills. In order to achieve this goal, the main principles and methods of market segmentation, 

targeting, competitive analysis and positioning are introduced. 







• suprasti organizacijos įvaizdžio komunikacijos principus ir teorinius modelius; 

• apibrėžti, paaiškinti bei interpretuoti organizacijos bei vietos įvaizdžio komunikacijos teorines prielaidas 

šiuolaikinės visuomenės raidos kontekste; 

• suvokti ir taikyti rinkos segmentavimo, tikslinės rinkos parinkimo, konkurentinės aplinkos 

analizės bei pozicionavimo metodus; 

• taikyti įvairius mokslinių tyrimų metodus marketingo ir įvaizdžio kominikacijos procesams suprasti bei 

analizuoti, jų tarpusavio sąveikos ypatumams iš lyginamosios perspektyvos tirti; 

• sukurti ir įgyvendinti įvaizdžio kūrimo strategijas įvairių organizacijų ar vietų tipams; 

• priimti organizacijos marketingo sprendimus, atsižvelgiant į marketingo aplinkos veiksnius; 

• įvertinti marketingo aplinkos veiksnių įtaką organizacijos marketingo sprendimams. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Organizacijos įvaizdžio samprata ir 

valdymas. Įvaizdžio sandara ir lygiai: kultūra, profilis, identitetas. Organizacijos įvaizdžio 

teoriniai modeliai. Įvaizdžio kūrimo strategijos organizacijoje. Šalies įvaizdžio komunikacijos 

strateginis ir taktinis aspektas. Miestų ir regionų įvaizdžio komunikacija. Marketingo teorijų 

evoliucija. Marketingo aplinka. Vartotojų elgsena vartotojų rinkoje. Verslas-verslui rinka ir 

verslo įmonių elgsena. Rinkos segmentavimas, tikslinė rinka, pozicionavimas. Produkto ir 

paslaugų strategijos. Kainodaros sprendimai. Paskirstymo kanalai ir logistika. Integruotos 

marketingo komunikacijos. Organizacijos arba vietos įvaizdžio komunikacijos ir marketingo 

projektų pristatymas. 




val. 



Literatūra 

1. Kotler, P. et al. (2003). Rinkodaros principai. Vilnius: Poligrafija ir informatika. 

2. Bakanauskas, A. (2004). Marketingo komunikacija. Kaunas: VDU leidykla.

3. Pranulis, V. (2007). Marketingo tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius: VU leidykla. 

4. Pranulis, P. et al. (2008). Marketingas. Vilnius: Garnelis. 

5. Dinnie, K. (2008). Nation Branding. Elsevier. 

6. Balmer, J. M. T. & Greyser, S. A. (eds.). (2003). Revealing the Corporation: Perspectives on 

Identity, Image, Reputation and Corporate Branding. International Ltd., Padstow. 


Doc. dr. N. Klebanskaja, EVF Marketingo katedra, A. Zykas, PMDF Azijos studijų centras

Dalyko 

kodas 

VKS4003 


kreditais 

C2 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

KOMUNIKACIJOS PROJEKTŲ VADYBA ORGANIZACIJOJE 


MANAGING COMMUNICATIONS PROJECTS IN ORGANIZATIONS 


This course is composed of four conceptual parts, focusing on: a) processes of project 

management, b) internal and external communication in organizations of public and private 

sectors, c) transfer of good practice examples in communication project management, d) 

practical work in a project team. 







- suvokti projektų valdymo, grupės (komandos) formavimosi ir efektyvaus darbo principus; 

- apibrėžti ir analizuoti organizacijos vidinės ir išorinės komunikacijos veiklas; 

- paaiškinti projektų valdymo skirtinguose sektoriuose (valdžios, verslo ir NVO) specifiką; 

- sukurti organizacijos komunikacijos projektą; 

- efektyviai valdyti įvarius komunikacijos projekto etapus; 

- pritaikyti komunikacijos projektų gerosios praktikos pavyzdžius savo praktinėje veikloje; 

- įvertinti komunikacijos projektų efektyvumą; 

- dirbti mažose grupėse – komandose ir prisiimti atsakomybę už grupės rezultatą; 

- viešai pristatyti ir apginti projektą. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Projektų valdymo principai: projekto 

proceso konstravimas; projekto proceso valdymas; projekto sėkmės ir rizikos valdymas. Darbas 

projekto komandoje: projekto komandos subūrimas; vaidmenų komandoje susiskirstymas. 

Komunikacijos projektų esmė, principai ir metodai. Komunikacijos tikslinės auditorijos ir jų 

segmentavimas. Vidinės komunikacijos organizacijoje ypatumai ir valdymas. Išorinės 

komunikacijos projektai organizacijoje. Komunikacijos projektai verslo organizacijose. Viešojo 

sektoriaus komunikacijos projektų specifika. Visuomeniniai (trečiojo sektoriaus) komunikacijos 

projektai. Gerosios komunikacijos projektų praktikos aptartis. Verslo įmonių socialinė 

atsakomybė. Socialinės reklamos projektai. Socialinės reklamos paskirtis, funkcijos, rezultatai. 

Komunikacijos projektų efektyvumo vertinimas. Parengtų projektų pristatymas ir aptarimas. 




val. 


Kolokviumas – 30 %, individualus/komandinis darbas ir aktyvumas paskaitose – 20 %, 


Literatūra 

1. Briner, W. (2007). Projektų lyderis. Vilnius: Vaga. 

2. Būda, V. (2006). Projektų valdymas. Kaunas: Technologija. 

3. Laučius, J. et al. (2007). Informacinių technologijų projektų ir kokybės valdymas:mokomoji 

knyga. Vilnius: Technika.

4. Lessel, W. (2007). Projektų valdymas: veiksmingas projektų planavimas ir sėkmingas jų 

įgyvendinimas. Vilnius: Alma litera. 

5. Wilcox, D. L., Cameron, G. T., Ault, Ph. H., Agee, W. K. (2007). Ryšiai su visuomene: 

strategija ir taktika. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 

6. Young, T. (2007). The handbook of project management :a practical guide to effective 

policies, techniques and processes. London: Kogan Page. 


Doc. dr. N. Klebanskaja, EVF, Marketingo katedra, doc. dr. Dž. Dvarionas, PMDF, Viešosios 

komunikacijos katedra

Dalyko 

kodas 

VKS4004 


kreditais 

C2 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

VIEŠOJO KALBĖJIMO MENAS IR RETORIKA 


PUBLIC SPEAKING AND RETHORICS 


The course introduces students to the modern rhetoric science, and discusses the public speaking 

in relationship to other types of rhetoric. The role of rhetoric in communications is revealed by 

analyzing public discourse created in media. Effective public communication process is 

explained by focusing on pervasive speaking and active listening. Students will learn to prepare 

for public speaking by selecting the topic, formulating issues and choosing arguments. They will 

be introduced to different types and forms of public speaking. 


Būtina būti išklausius „Įvado į viešosios komunikacijos studijas“, „Viešojo diskurso“, 

„Specialybės kalbos kultūros“ ir kt. studijų pagrindų dalykų. 


Praktiniai gebėjimai (reikalingi sėkmingai specialisto praktinei veiklai ir žinių taikymui 

praktiniams tikslams pasiekti): 

- analizuoti įvairaus pobūdžio viešojo kalbėjimo tekstus; 

- atrasti įvairius argumentacijos šaltinius , reikalingus viešajam kalbėjimui; 

- savarankiško viešųjų retorinių akcijų rengimo įgūdžiai; 

- įvairių viešojo kalbėjimo tekstų parengimo įgūdžiai; 

- naudotis naujais žurnalistinio diskurso tyrimo metodais. 

Pažintiniai gebėjimai (reikalingi įv. objektų sandarai bei savybėms pažinti, reiškinių priežastims 

bei dėsningumams suvokti): 

- apibrėžti ir paaiškinti įvairias retorikos mokslo kategorijas; 

- taikyti įvairius mokslinių tyrimų metodus šiuolaikiniam viešajam diskursui tirti, lyginti jų 

rezultatus; 

- stebėti pirminės tikrovės duomenis ir juos tinkamai panaudoti viešojoje kalboje; 

Išklausę kursą studentai gebės pateikti šiuolaikinę retorikos mokslo sampratą, analizuoti įvairaus 

pobūdžio viešojo kalbėjimo tekstus, atrasti įvairius publicistinės argumentacijos šaltinius, atskirti 

argumentaciją nuo manipuliacijos, rašyti įvairių žanrų žurnalisto viešojo kalbėjimo tekstus, juos 

pristatyti gyvu žodžiu. 

Dalyko turinys (iki 1200 simbolių 


darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Šiuolaikinė retorikos samprata. 

Polidisciplininis retorikos pobūdis, retorika ir viešasis kalbėjimas. Retorikos mokslo struktūra. 

Argumentacinis viešojo kalbėjimo lygmuo. Teksto lygmuo. Vertikalusis ir horizontalusis teksto 

planas. Lingvistinis viešojo kalbėjimo lygmuo. Pagrindiniai viešųjų kalbų stiliaus reikalavimai. 

Viešųjų kalbų klasifikacijos problemos . Socialiniai žurnalisto viešojo kalbėjimo veiksniai. 

Informacinės kalbos. Apeliacinės kalbos. Emocinės kalbos. Dialoginės kalbos. Polemikos 

strategija ir taktika. Diskusijos parengimo ir vadovavimo jai ypatumai. Klausimų formulavimas 

ir atsakymai į juos. Disputas. Argumentų atrėmimo taktika. Etinis viešojo kalbėjimo aspektas. 

Manipuliacija gyvu žodžiu. Neverbalinė komunikacija. Psichologiniai viešojo kalbėjimo 

aspektai. Viešojo kalbėjimo menas ir šiuolaikinis socialinis, politinis, kultūrinis kontekstas. 



savarankiškas studento darbas (įsk. pasirengimą kolokviumui ir egzaminui) – 45 val. Iš viso: 120

val. 


Kolokviumas – 25 %, individualus darbas – 25 %, egzaminas – 50 % 

Literatūra 

1. R. Koženiauskienė (2008). Retorika: Iškalbos stilistika. Vilnius. 

2. J. Bielinienė (2000). Iškalbos menas. Vilnius. 

3. Z. Nauckūnaitė (1998). Iškalbos mokymas. Kaunas. 

4. D. Karnegi (1992). Kaip išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir vieša kalba paveikti žmones. Vilnius. 

5. Ž. Pečiulis (2004). Efektyvi komunikacija. Vilnius. 

6. Encyclopedia of Rhetoric. Oxford (2001). 

7. Joule Robert-Vincent, Beauvois Jean-Leon (2005). Manipuliacijos vadovas padoriems 

piliečiams. Vilnius. 


Prof. Dr. Irena Buckley

Dalyko 

kodas 

VKS4005 


kreditais 

C2 


3 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

KOMPIUTERINIO DIZAINO PAGRINDAI 


GRAPHIC DESIGN BASICS 


The course aims to introduce the students with the backgrounds of computer aided design and 

graphics. The course provides the basics of visualization, digital imaging, and multimedia 

productions, as well as know-how of graphic design programs. After the completion of the 

course the students will gain practical skills how to create publications, posters, flyers, other 

print media, to develop the screen-based design projects, e.g. banners, websites, etc. 


Kursą studijuojantys studentai privalo turėti pagrindinių komunikacijos mokslų žinių („Įvadas į 

komunikacijos studijas“), būti susipažinę su informacinių technologijų įtaka komunikacijai 

(„Viešosios komunikacijos technologijos ir kultūros“). 


Išklausę kursą, dalyvavę seminaruose ir atlikę praktinius darbus studentai: 

- Įgis žinių apie estetinius bei techninius vizualinės komunikacijos principus, jų reikšmę 

komunikacijai, taip pat susipažins su kompiuterinio dizaino rūšimis, darbų metodika, etapais, įgis 

žinių apie šiuolaikinio kompiuterinio dizaino kūrybos objektus; 

- Įgis žinių, vystys įgūdžius bei kompetencijas, būtinas kūrybiškam techninių komunikacijos 

galimybių taikymui; 

- praktinio mokymosi aplinkoje galės savarankiškai kurti, įgyvendinti bei pristatyti savo 

projektus, įgyti patirties kompiuterinio dizaino srityje; 

- Įvaldys kompiuterines grafinio dizaino programas, įgis žinių, kaip šiuos įgūdžius naudoti 

praktikoje. 


Įvadinė paskaita. „Grafinio dizaino“ ir kitų dalyko paskaitose aptariamų sąvokų pristatymas. 

Komunikacija ir kompiuterinio dizaino poreikis. Estetiniai dizaino principai. Kompozicija, vizualumas, 

spalviškumas. Šiuolaikinio kompiuterinio dizaino kūrybos objektai. Grafinio dizaino pagrindai: darbo su 

Adobe Photoshop, Corel Draw, principai ir galimybės. Kompiuterinio dizaino rūšys, dizaino darbų 

metodika ir etapai, leidybos proceso specifika. Maketavimas: darbas su Adobe Illiustrator, Adobe 

Indesign programa. Darbo su Adobe Dreamweaver, Sony Vegas 5.0, SwishMax principai ir galimybės. 

Individualūs projektai ir jų pristatymas: koncepcijų pristatymas, diskusija. 





Kolokviumas – 10 %, individualus darbas – 40 %, egzaminas – 50 % 

Literatūra 

1. Iljin, I. (2008). Poligrafijos dizainas. Teorija ir praktika: mokomoji knyga. Vilnius: Technika. 

2. Eccher C. (2005). Profesionalus tinklalapių dizainas: metodai ir šablonai. Kaunas: Smaltija. 

3. Mirzoeff N. (2008). An introduction to visual culture. London /New York: Routledge. 

4. Freeman, M. (2009). Fotografo akis : geresnės skaitmeninės fotografijos: kompozicija ir dizainas. Kaunas: 

Fotoprofas. 

5. Niederst R. J. (2008). Tinklalapių dizainas : (X)HTML kalbos, pakopinių stilių ir tinklalapių grafikos 

pradžiamokslis. Kaunas: Smaltija. 

6. Brundza K. (2007). Adobe Photoshop CS3: kaip kurti efektus. Kaunas: Smaltija. 

7. Rydberg T. (2009). InDesign CS3 : išsamus vadovas. Kaunas: Smaltija. 


G. Banaitis

Dalyko 

kodas 

NMM300 

8 


kreditais 

C2 


Pavadinimas 

VIZUALUMAS IR KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS 


VISUALITY AND CREATIVE INDUSTRIES 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

The core focus of this course is on visual in creative industries. A particular attention is focused 

on the analysis and practical applications of concepts: origin of cultural/creative industries, 

problems of entrepreneurship and cooperation in art, accumulation and evaluation of symbolical 

capital, clusterisation, light houses of creative industries, manufactories of leisure time and 

events, multimodal environment of new media. Lectures in this course are based on 

philosophical analysis of manufacturing of schemes of thinking, symbolical organizations, and 

visual examples. The typology of visual and world understanding are part of considerations in 

the course, as well as narration, ideology and seeing will be analyzed from philosophicalpsychoanalytical 

point of view. 


Svarbu, kad studentai būtų išklausę „Įvado į viešosios komunikacijos studijas“ dalyką; 

rekomenduotina, kad kaip pasirenkamąjį dalyką jau būtų klausę kokį nors įvadinį menų dalyką 

(iš B dalykų grupės). 


Gebėjimai: analizuoti propagandines, komercines ir nepriklausomas kūrybines industrijas: kapitalo 

akumuliavimo formas, legendas, populiarumą, „švyturius“, klasterius, tinklus, vartotojų suvokimo 

schemas, kūrėjų ir vartotojų gebėjimus ir nuostatas; gebės taikyti KI raidai kokybinio vertės šuolio, 

komunitarizacijos, subkultūrizacijos principus. Bus plėtojamos tolerancijos įvairovei ir nesuprantamumui, 

alternatyvumui nuostatos. Tarp kompetencijų bus akcentuojama: perkeliamumo kompetencija (dėl 

tarpdalykinio studijų pobūdžio) bei, svarbiausia, veiklos kūrybinių industrijų aplinkoje bendroji 

kompetencija. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Kultūrinių, turinio ir kūrybinių 

industrijų sąvokų ir reiškinių apibūdinimas. Kūrybinės industrijos: tarp mąstymo formavimo ir 

produktų kūrimo. Kultūrinių industrijų samprata M. Horkheimerio ir T. Adorno požiūriu. 

Kūrinio “Švietimo dialektika” analizė ir kritika. Kūrybinių industrijų socialinė-filosofinė kritika. 

Šiuolaikiniai modernizacijos projektai, kultūrinių industrijų ir vizualinių menų sąsajos. 

Kūrybinių industrijų raida politinės-ekonomikos ir „spektaklio visuomenės“ (G. Debord) 

požiūriu. Kūrybinių industrijų raida po 1990 metų iki šiandien: virtualiame pasaulyje, 

subkultūralizacija, komunitarizacija, socialiniai tinklai. Vizualinių bei naujųjų medijų industrijos 

ir jų istorija. Video žanrai - eksperimentinis, video instaliacijos, videofilmas, video reportažai, 

dokumentinis filmas, kompiuteriniai žaidimai, kinas – vizualaus suvokimo projektai. Vizualinių 

industrijų klasterinė ir tinklinė analizė. Atvejų aptarimas. Vizualumo socialumas. Simbolinio 

kapitalo kūrybinėse industrijose samprata. Simbolinio kapitalo kaupimas ir perkėlimas. 

Simbolinio kapitalo kaina. Prekinio ženklo ir simbolinio kapitalo panašumai. Fetišizmas ir 

vizualus mąstymas. Komercinės ir nekomercinės KI. Komercinio ir nekomercinio sektoriaus 

sąveikos, tarpusavio interesai, rėmimo ir edukacijos formos. KI inkubatoriai, KI fabrikai ir jų 

veiklos analizė. Simbolių ir vaizdo gamyba: nuo eksperimentavimo iki masinio manipuliavimo. 

Kūrybinės klasės (socialinės grupės). R. Putnamo ir R. Floridos koncepcijų lyginimas. Kūrybinių 

klasių indeksai ir palankios KI aplinkos kūrimas. Vizualinis mąstymas ir jo tipologijos. Kino 

filosofija ir kritika. Vizualumo antropologija ir filosofija. 

Dalyko studijos valandomis







Literatūra 

1. Tutlytė J., Šukaitytė R. (2008). Kūrybinės industrijos. Kaunas: VDU. 

2. Mažeikis G. (2006). Kūrybinių industrijų subjektas: rinka ir tinklinių tapatumų dinamika, 

Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai, p. 241 – 255. Vilnius: Kultūros, 

filosofijos ir meno institutas. 

3. Mažeikis G. (2005). Negatyvi kasdienybės kritika kaip kūrybinių industrijų prielaida. 

Filosofija. Sociologija, nr.3, p. 39-45. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 

4. Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai (2005). Vilnius: Europos kultūros 

programų centras. 

5. Caves, R. E. (2001). Creative Industries. Contracts between Art and Commerce. Cambridge: 

Harvard University Press. 

6. Horkheimer, M., Adorno, T. (2006). Apšvietos dialektika. Vilnius: Margi raštai. 

7. Hesmondhalgh, D. (2002). The Cultural Industries. London: Sage Publications. 


Prof. dr. G. Mažeikis

Dalyko 

kodas 

NMM400 

5 


kreditais 

C2 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Pavadinimas 

KŪRYBINGUMAS IR ASMENINĖ VADYBA 


NMM4005 CREATIVITY AND SELF-MANAGEMENT 


Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

The course is meant to introduce students to the newest tendencies of market developement that 

is focusing on the economics of creativity. Students will get introduced to the basics of selfmanagement, 

necessary in the context of creative economics. 



rekomenduotina, kad kaip pasirenkamąjį dalyką jau būtų klausę kokį nors įvadinį menų dalyką 

(iš B dalykų grupės). 



- suprasti naujausias kūrybiškumo teorijas; 

- savarankiškai atlikti kūrybiškumu grįstos rinkos analizę; 

- savarankiškai inicijuoti kūrybiškumu grįstus projektus; 

- pritaikyti kūrybiškumo teorijas asmeninėje veikloje; 

- suvokti ir kritiškai analizuoti besikeičiančią kūrybiškumu grįstą ekonominę aplinką; 

- sisteminti, analizuoti bei tarpusavyje susieti įvairias kūrybinės ekonomikos sritis, lemiančias 

tolesnes visuomenės vystymosi perspektyvas. 



metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Kūrybiško mąstymo teorijų apžvalga. Psichologiniai 

ir socialiniai aspektai. Menininko mitas ir realybė. Asmeninės vadybos svarba kūrybiškos klasės 

dominavimo epochoje. Privalumai ir trūkumai. Meno rinkos analizė. Praktinė užduotis – Kauno meno 

rinkos analizė. Kultūros politikos svarba individualių kūrybinių procesų valdyme. Teisiniai kūrybiško 

darbo organizavimo pagrindai. Galimi teisiniai statusai. Savipozicionavimas meno rinkoje. Praktinė 

užduotis – savarankiškas meno paslaugos poreikio nustatymas ir pagrindimas. Kūrybiškumo metodai. 

Praktinė užduotis grupėse – metodų panaudojimas kuriant unikalią meno paslaugą. Vaidybos meno 

principų pritaikymas asmeninėje vadyboje. Asmeninė vadyba ir finansinis planavimas. Praktinė užduotis 

– finansinio plano sudarymas. Žinių brokerių vaidmuo kūrybiniame tinkle. Vadybinio darbo principai 

kūrybinėse industrijose. Rinkodaros strategijos pritaikomumas asmeninėje vadyboje. Praktinė užduotis – 

rinkodaros plano sudarymas. Kūrybinių grupių horizontalūs ir vertikalūs tinklai, klasteriai, inkubatoriai, 

jų specifika. 







50 %. 

Literatūra 

1. Bilton, C. (2007). Management and Creativity. Blackwell. 

2. Žalpys, E. (2007). Meno aritmetika: kultūros vadyba Lietuvoje. Tyto alba. 

3. Florida, R. (2002). The Rise of the Creative Class. Basic books. 

4. Throsby, E. (2004). Economics and Culture. Cambridge university press. 

5. Caves, R. E. (2000). Creative Industries. Harward University press. 


Dr. I. Pukelytė, Menų fakultetas

Dalyko 

kodas 

VAD4002 


kreditais 

C2 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

MARKETINGO KOMUNIKACIJOS 


MARKETING COMMUNICATIONS 


Course purpose - to nurture students knowledge, abilities to create marketing communications 

plan, select basic tools for communication with customers and prospects: advertising, sales 

promotion, personal selling, public relations, direct marketing, interactive/internet marketing. 

Students study the main internal and external factors that impact the marketing communications 

plan creation process. 



rekomenduotina, kad kaip pasirenkamąjį dalyką jau būtų klausę kokį nors įvadinį ekonomikos ir 

vadybos dalyką (iš B dalykų grupės). 


Gebėjimai (reikalingi sėkmingai specialisto praktinei veiklai ir žinių taikymui praktiniams 

tikslams pasiekti): 

- atlikti organizacijos situacijos (aplinkos) analizę ir identifikuoti tikslinius vartotojus 

(auditoriją); 

- savarankiškai sudaryti marketingo komunikacijų planą. 

Pažintiniai gebėjimai (reikalingi įv. objektų sandarai bei savybėms pažinti, reiškinių priežastims 

bei dėsningumams suvokti): 

- apibrėžti, paaiškinti marketingo komunikacijų teorines nuostatas, jas siejant su šiuolaikinio 

marketingo raidos tendencijomis bei pokyčiais; 

- suprasti įvairius marketingo komunikacijų procesus; 

- suprasti marketingo komunikacijų elementų funkcijas ir paskirtį; 

- vertinti besikeičiančią organizacijos aplinką, identifikuoti įvairius rinką ir marketingo 

komunikacijos sritį transformuojančius veiksnius. 

Perkeliamieji gebėjimai (naudojami ne tik toje veiklos srityje, kuriai per studijų programą 

rengiamasi): 

- argumentuotai reikšti mintis, pristatyti savo idėjas, viešai kalbėti; 

- kūrybiškai mąstyti. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Rėmimas ir integruota marketingo 

komunikacija. Marketingo komunikacijos procesas. Integruotos marketingo komunikacijos 

strategijos sudarymas. Komunikacijos komplekso sudarymas. Reklamos funkcijos. Reklamos 

kampanijos planavimas. Reklamos tikslai. Kūrybinė strategija. Žinutės kūrimas. Klasikinis 

sąlygojimas reklamoje. Reklamos priemonių charakteristikos: spausdinta, transliacinė, vieša, 

pardavimo vietose, speciali. Reklamos efektyvumo vertinimas. Pardavimo skatinimo, nukreipto į 

galutinius vartotojus, formos. Pardavimų skatinimas nukreiptas į didmeninius ir mažmenininkus. 

Asmeninio pardavimo funkcijos. Asmeninio pardavimo proceso etapai. Pardavimų skatinimas. 

Populiarinimas ir ryšiai su visuomene. Tiesioginis marketingas. Interaktyvus/interneto 

marketingas. 



darbas, projektas ar kt.) – 40 val., savarankiškas studento darbas (įsk. pasirengimą kolokviumui





Literatūra 

1. Bakanauskas, A. (2004). Marketingo komunikacija. Kaunas: VDU leidykla. 

2. Young, A. (2007). Profitable marketing communications: a guide to marketing return on 

investment. Kogan Page 

3. Wells, W., Burnett, J., Moriarty, S. (2003). Advertising: principles & practice. New 

York: Prentice Hall. 

4. Jefkins, F., Yadin, D. (2000). Advertising. London: Financial Times. 

5. Dyer, G. (1996). Advertising as communication. London /New York: Routledge. 


Doc. dr. A. Bakanauskas

Dalyko 

kodas 

NMM1003 


kreditais 

C2 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2009 06 01 

Dalykas 


iki 

2011 06 01 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

VIZUALINĖS KOMUNIKACIJOS PAGRINDAI 


INTRODUCTION TO VISUAL COMMUNICATION 


In a today’s society, visual images became central to our communicative practices, i.e. how we 

represent and make meaning out of the world around us. Therefore, it is essential to develop our 

understanding of how we create, negotiate, and respond to visual codes. This course provides 

with a number of theoretical and methodological tools, including semiotics, discourse and 

content analysis to examine how visual images produce cultural meanings and power relations, 

as well as how the viewer experiences and practices the production of meaning via looking. In 

the second part of the course, different issues of visual culture across various media forms are 

addressed, eg. gender and other social representations, popular culture and advertising, images of 

science in popular culture. Students will be encouraged to actively engage into the class 

discussions on particular topics and develop creative projects of their own. 


Išklausyti dalykai: „Viešasis diskursas“, „Populiariosios kultūros analizė“. 


Išklausę kursą studentai gebės: 

• Analizuoti, interpretuoti ir diskutuoti vizualinės komunikacijos teoriniais ir praktiniais 

klausimais; 

• Empiriškai tyrinėti vizualinius pranešimus įvairiuose formatuose; 

• Išmanyti vizualinės komunikacijos vaidmenį šiuolaikiniame mene ir populiariojoje 

kultūroje; 

• Savarankiškai parengti vizualinius pranešimus, naudojant įvairias išraiškos priemones; 

• Suvokti ir sėkmingai taikyti vizualinės kalbos etikos principus. 



darbo metodika, lankomumo ir atsiskaitymo reikalavimais. Vizualinės komunikacijos studijų 

objektas. Vizualinė kultūra. Vizualinis raštingumas. Etikos problemos vaizdo pranešimuose. 

Vaizdo komunikacijos etika ir estetika. Socialinių stereotipų formavimas vaizdo pranešimuose. 

Vizualinės komunikacijos teorijos. Signifikacija ir reikšmės. Vizualinės komunikacijos analizės 

principai ir interpretacijos galimybės. Ideologija ir vaizdo komunikacija. Fotografijos sklaidos, 

žanrų ir temų raida. Fotografijos pritaikymai: spauda, reklama, mokslas, menas ir kt. Filmų 

analizės principai. Lyčių reprezentacijos. Televizijos žanrų kaita ir naujųjų medijų raida. Žanro ir 

kultūrinių normų raiška A.Spiegelmanno kūrinyje „Maus“.Istorinės atminties ir Holokausto 

problematika A.Spiegelmanno kūrinyje „Maus“.Televizija ir video – judančio vaizdo galia. 

Verbalinės ir vizualinės informacijos integravimo praktika. Kūrybinių projektų pristatymai. 








Literatūra 

1. Coupe, P. (2009). Skaitmeninio filmavimo pagrindai. Vilnius: Alma litera. 

2. Fiske, J. (1998). Įvadas į komunikacijos studijas. Vilnius: Baltos lankos.

3. Fiske, J. (2008). Populiariosios kultūros supratimas. Vilnius: Žara. 

4. Jeffrey, I. (1999). Fotografija: trumpa istorija. Vilnius: R.Paknio leidykla. 

5. McLuhan, M. (2003). Kaip suprasti medijas :žmogaus tęsiniai. Vilnius: Baltos lankos. 

6. Michelkevičius, V. (2007). Medijų studijos: filosofija, komunikacija, menas. Vilnius: Vilniaus 

dailės akademijos leidykla. 

7. Pečiulis Ž. (2007). Iki ir po televizijos: žvilgsnis į XX amžiaus audiovizualinės masinės 

komunikacijos fenomeną. Vilnius: Versus aureus. 

8. Spiegelman, A. (1986). Maus. New York: Pantheon Books. 


Doc. dr. K. Juraitė, doc. dr. J.D. Mininger, K. Jakubsonas

Dalyko 

kodas 

VKS4006 


kreditais 

C2 


4 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

SPEC. KURSAS NR. 2 


SPECIAL COURSE NO. 2 


The special course provides with professional knowledge and skills necessary to successfully 

work in different media, public relations and other communication organizations. The course will 

be delivered by practitioners, i.e. representatives of social partner organizations. 


Būtina būti išklausius kursus: „Žurnalistikos teorijos ir praktika“, „Viešųjų ryšių pagrindai“. 



- išmanyti naujausias viešosios komunikacijos raidos tendencijas; 

- atpažinti ir įvertinti šiuolaikinėse viešosios komunikacijos organizacijose taikomas 

praktinės veiklos metodikas; 

- efektyviai dirbti su informacijos šaltiniais; 

- tobulinti ir diegti naujas žurnalistų ir viešųjų ryšių specialistų darbo metodikas; 

- įvertinti viešosios komunikacijos organizacijose kylančias problemas bei numatyti 

galimus sprendimus; 

- dirbti komandiniu principu naujienų redakcijoje ir taikyti inovatyvius technologinius 

sprendimus. 


Tikslus spec. kurso planas pateikiamas semestro pradžioje. 








Literatūra 

Sudaroma kiekvienam dalykui atskirai ir studentams paskelbiama prieš prasidedant semestrui 

VDU Viešosios komunikacijos katedros interneto svetainėje, adresu: www.mediastudies.lt 


Dalyką dėstys keletas kviestinių lektorių.

Dalyko 

kodas 

VKS4007 


kreditais 

C 4 


5 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

ŽURNALISTINĖ PRAKTIKA 


JOURNALISM INTERNSHIP 


Students of Public Communications are required to take one course of internship in media 

organization which equals to 200-hour work in print, broadcast or online journalism. The 

intership is overseen by the communications professional in the chosen place (journalism 

intership place) and the coordinator of the intership (faculty). 


Būtina išklausyti komunikacijos kursus, kurių teorines žinias bus galima pritaikyti praktikoje 

(„Žurnalistikos teorija ir praktika“, „Kūrybinis teksto rašymas“, „Specialybės kalbos kultūra“, 

„Viešosios komunikacijos technologijos ir inovacijos“, „Tiriamoji ir kritinė žurnalistika“, 

„Viešojo kalbėjimo menas ir retorika“ ir pan.). 


- Įgytos žinios apie pasirinktos žiniasklaidos priemonės ypatumus, specifiką; 

- Įgytos žinios, kaip pritaikyti teorines žinias praktikoje; 

- Gebėjimai pritaikyti universitete įgytas žinias praktikoje: rašyti tekstus, rengti reportažus ir 

pan.; 

- Informacijos ir naujienų ieškos, atrankos, darbo su informacijos šaltiniais gebėjimai; 

- Gebėjimai tobulinti ir įdiegti naujas žurnalisto darbo metodikas, kurti ir inicijuoti 

komunikacijos projektus; 

- Gebėjimai suvokti, kritiškai analizuoti ir vertinti žurnalistinę veiklą teisiniu, etiniu ir profesiniu 

aspektais. 

- Gebėjimai dirbti atakingai ir darbdavio, ir asmens, kuriam yra skirtas kuriamas produktas 

(skaitytojui/klausytojui/žiūrovui) atžvilgiu. 


Susipažinimas su žurnalistinės praktikos atlikimo struktūra, procedūriniais reikalavimais, 

praktikos eiga ir vertinimu. Susipažinimas su organizacijos, kurioje bus atliekama praktika, 

veikla, struktūra, reikalavimais, tikslais, uždaviniais. Darbas organizacijoje. Konsultacijos, kaip 

parengti praktikos ataskaitą. Ataskaitos parengimas. Ataskaitos pristatymas. 


Individualus savarankiškas darbas praktikos atlikimo metu – 150 val., užduotys savarankiškam 

darbui (darbinė užduotis) – 25 val., praktikanto ataskaita – 25 val. Iš viso: 200 val. 


Institucijos atsiliepimas apie praktikantą – 30 %, praktikanto ataskaita – 40 %, pristatymas – 30 

%. 

Literatūra 

1. Drunga, M., Sekevičienė, I., Jakubsonas, K. (2010). Žurnalistikos teorijos ir praktika: mokomoji 

priemonė (rengiama). Kaunas: VDU leidykla. 

2. Marcinkevičienė R., (2007). Spaudos tekstų žanrai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: 

VDU leidykla. 

3. Pečiulis, Ž. (2007). Iki ir po televizijos. Žvilgsnis į audiovizualinės masinės komunikacijos fenomeną. 

Vilnius: Versus aureus. 

4. Sissons, H. (2006) Practical journalism. London: Sage. 

5. Keeble, R. (ed.). Print journalism: a critical introduction. (2005). London/New York: Routledge. 


Indrė Sekevičienė, PMDF

Dalyko 

kodas 

VKS4008 


kreditais 

C4 


5 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ PRAKTIKA 


PUBLIC RELATIONS INTERNSHIP 


Public relations internship is designed to give the opportunity to transfer the knowledge gained in 

academic settings to practice in a professional setting. All students are required to complete a 

200-hour (full-time or part-time) internship in public relations field. This includes 

communication agencies, media monitoring companies, marketing communications agencies, 

communications divisions at public institutions, NGOs or other companies, etc. The internship is 

overseen by the communications professional in the internship place and the internship 

coordinator in the faculty. 


Būtina išklausyti įvadinius komunikacijos ir viešųjų ryšių kursus (kursai „Įvadas į komunikacijos 

studijas“, „Viešosios komunikacijos kontekstai ir kultūros“, „Viešųjų ryšių pagrindai“, 

„Rinkodara ir įvaizdžio komunikacija“ ir kt.), turėti žinių viešųjų ryšių teisės, etikos, socialinės 

atsakomybės komunikacijos srityse (kursai „Viešosios komunikacijos teisė“, „Socialinės 

atsakomybės komunikacija“). 


Kurso metu studentai: 

- Turės galimybę universitetinių studijų metu įgytas teorines žinias pritaikyti profesinėje srityje; 

- Realioje aplinkoje susipažins su komunikacines veiklas vykdančios organizacijos (padalinio) 

funkcijomis bei darbo specifika, gilins žinias apie komunikacijos rinką; 

- Įgis profesinių įgūdžių, komunikacijos projektų valdymo patirties; 

- Ugdys profesinę patirtį bei įgūdžius viešųjų ryšių srityje, kitus savarankiškos profesinės 

veiklos gebėjimus: dirbti komandoje, analizuoti situacijas, siūlyti idėjas, priimti sprendimus, 

koordinuoti komunikacijos projektus ir kt. 


Prieš prasidedant praktikai organizacijoje: 

Įvadinis susitikimas su praktikos koordinatoriumi fakultete – supažindinimas su viešųjų ryšių 

praktikos atlikimo struktūra, praktikos vietos pasirinkimo procedūriniais reikalavimais, 

individualaus darbo praktikos institucijoje eiga ir atsiskaitymo reikalavimais. 

Praktikos organizacijoje metu: 

Susipažinimas su praktikos organizacija, jos struktūra, veikla. Susipažinimas su praktikos 

organizacijos vykdomomis komunikacinėmis veiklomis, teikiamomis paslaugomis, taikomomis 

komunikacijos priemonėmis bei metodikomis, organizacijos vidinės bei išorinės komunikacijos 

tikslų, uždavinių, tikslinių grupių identifikavimas. Darbas su išorinės bei vidinės komunikacijos 

projektais, konkrečių užduočių, susijusių su šiais projektais, atlikimas. Teorinių žinių taikymas 

praktikoje. Kasdieninės vykdytų užduočių, patirčių, organizacijos komunikacinių veiklų ir pan. 

refleksijos praktikos dienoraštyje. 

Pasibaigus praktikai organizacijoje: 

Susitikimai – konsultacijos, padedančios studentams parengti praktikos ataskaitą. Galutinės 

praktikos ataskaitos, pristatančios praktikos metu įgytą patirtį, parengimas, pasiruošimas ir jos 

pristatymui. 


Individualus savarankiškas darbas praktikos atlikimo metu – 150 val., užduotys savarankiškam 

darbui (darbinė užduotis) – 25 val., praktikanto ataskaita – 25 val. Iš viso: 200 val. 


Institucijos atsiliepimas apie praktikantą – 30 %, praktikanto ataskaita – 40 %, pristatymas – 30 

% 

Literatūra 

1. Auškalnienė, L. (2010 ). Viešosios komunikacijos katedros studentų tiriamosios praktikos organizavimo ir vykdymo metodiniai 

nurodymai, Kaunas: VDU leidykla. 

2. Wilcox, D. L., Cameron, G. T., Ault Ph. H., Agee W. K. (2007). Ryšiai su visuomene: strategija ir taktika, Poligrafija ir 

informatika. 

3. Vinciūnienė, A., Auškalnienė, L. (2010). Viešieji ryšiai: teoriniai ir praktiniai aspektai (rengiama spaudai), Kaunas: VDU 

leidykla. 

4. Bland, M., Wragg, D., Theaker, A. (2005). Effective Media Relations: How to Get Results, London Sterling, Kogan Page. 

5. Center, A. H., Jackson, P. (Eds.) (2003). Public Relations Practices: Managerial Case Studies and Problems, New York: 

Prentice Hall. 


L. Auškalnienė

Dalyko 

kodas 

VKS4009 


kreditais 

C3 


10 

Dalykas 

atestuotas 

2010 02 12 

Dalykas 


iki 

2012 02 12 

Reg. Nr. 

(Nr., kuriuo 



registre). 

Pavadinimas 

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS 


BACHELOR THESIS 


Bachelor thesis is an independent research project aimed at creatively and analytically applying 

knowledge and skills gained during the study program. Students should demonstrate their 

abilities to identify research question and the topic; to discuss it within a theoretical framework 

and the literature in public communications field; to independently carry out empirical research 

by selecting appropriate research methods; to discuss and assess research outcomes; to formulate 

clear and valid conclusions; to properly present research material following requirements for 

structure, language and style. Final thesis should be written during the last study year. The 

student receives 10 credit points (15 ECTS) for passing BA thesis. 


Viešosios komunikacijos studijų programos dalykai 


Parengę baigiamąjį darbą, studentai gebės: 

- išmanyti pamatines komunikacijos mokslų teorinių nuostatas, modelius, mokslinės analizės bei 

tyrimo metodus; 

- apibrėžti, paaiškinti bei interpretuoti įvairias viešosios komunikacijos teorines įžvalgas, jas 

siejant su šiuolaikinėmis visuomenės raidos tendencijomis bei pokyčiais; 

- taikyti įvairius mokslinių tyrimų metodus komunikacijos procesams suprasti bei analizuoti, jų 

tarpusavio sąveikos ypatumams iš lyginamosios perspektyvos tirti; 

- interpretuoti bei vertinti besikeičiančią aplinką, identifikuoti įvairius rinką ir viešosios 

komunikacijos sritį transformuojančius veiksnius, juos prognozuoti; 

- suvokti, kritiškai analizuoti ir vertinti žurnalistinę bei viešųjų ryšių veiklas teisiniu, etiniu ir 

profesiniu aspektais; 

- identifikuoti, sisteminti, analizuoti bei tarpusavyje susieti įvairius komunikacinės veiklos 

elementus, lemiančius aiškios, tikslingos ir efektyvios komunikacijos valdymo sėkmę; 

- argumentuotai reikšti mintis, pristatyti savo idėjas, dalyvauti debatuose, viešai kalbėti, taikyti 

profesinę (užsienio) kalbą ir kt.; 

- naudotis informacijos ieškos, sisteminimo, apdorojimo technologijomis. 


Viešosios komunikacijos bakalauro studijų programos studentai baigiamojo darbo temas renkasi 

iš žurnalistikos, žiniasklaidos, viešųjų ryšių ir kitų komunikacijos sričių. Baigiamiesiems 

darbams vadovauja atitinkamos srities Viešosios komunikacijos katedros dėstytojas. Studentas 

pagal katedros metodinius nurodymus rengia darbą savarankiškai, konsultuojant darbo vadovui. 

Darbo vadovo pareiga yra nukreipti studentą tinkama linkme darbo temai išvystyti, konsultuoti 

darbo struktūros klausimais. Nagrinėdami literatūros temas, studentai naudojasi katedros 

paruoštais metodiniais nurodymais. Atlikdami baigiamojo darbo tyrimus, studentas privalo 

laikytis mokslinių tyrimų etikos reikalavimų. Baigiamojo darbo apimtis – nuo 35 iki 45 puslapių 

neįskaitant priedų. 

Pasirengimas baigiamųjų darbų gynimui ir gynimas vykdomi laikantis Vytauto Didžiojo 

universitete galiojančios baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos (2008 02 06 ĮSAK. 

NR.74a) ir katedros nustatytų tarpinių darbo rengimo bei atsiskaitymo terminų. Baigiamuosius 

darbus gali ginti studentai, įvykdę visą studijų programą. Ar studijų programa yra įvykdyta, 

sprendžia katedra. Baigiamųjų darbų rašymo eigoje organizuojamas tarpinis baigiamųjų darbų 

svarstymas. Jo metu darbas pristatomas žodžiu, pateikiamas darbo rašymui naudojamas

literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas. Kolegos ir katedros dėstytojai pareiškia savo 

pastabas, užduoda klausimų. 

Baigiamasis darbas pristatomas viešajame gynime, dalyvaujant kvalifikacinei komisijai. Viešo 

gynimo metu darbo autorius trumpai pristato darbą, nurodydamas tyrimo problemą, tikslą, 

uždavinius, apibūdina gautus rezultatus, taikytų metodų patikimumą, supažindina su išvadomis ir 

jas pagrindžia, pateikia rekomendacijų. Bakalauro baigiamojo darbo pristatymui skiriama iki 10 

minučių. Po darbo pristatymo studentas atsako į recenzento, kvalifikacinės komisijos narių ir 

viešajame gynime dalyvaujančių asmenų pateiktus klausimus. Baigiamieji darbai vertinami 

pasibaigus gynimui uždarame kvalifikacinės komisijos posėdyje. Baigiamajame darbe vertinami 

formalieji darbo atlikimo, darbo turinio ir jo pristatymo aspektai. 


400 val. 


Įvadas – 10%, teorinė dalis – 20%, empirinį/projektinė dalis – 30%, išvados – 10%, bendras 

darbo išbaigtumas ir atitikimas formaliems reikalavimams – 10%, darbo pristatymas ir gynimas 

– 20%. 

Literatūra 

1. Baločkaitė, R., Juraitė, K. (2008). Socialinės teorijos ir tyrimo metodai. Mokymo priemonė. 

Kaunas: VDU leidykla. 

2. Berger, A. (2000). Media and communication research methods: an introduction to 

qualitative and quantitative approaches. Thousand Oaks: Sage. 

3. Bitinas, B., Rupšienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis. 

Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė. 

4. Flick, U. (2006). An introduction to qualitative research. Thousand Oaks: Sage. 


6. Vaitkevičius, R., Saudargienė, A. (2007). Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose. 

Kaunas: VDU leidykla. 

7. Žydžiūnaitė, V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas: Technologija. 


Doc. dr. K. Juraitė, doc. dr. N. Mažeikienė

VIEŠOJI KOMUNIKACIJA Bakalauro studijų programa Programos ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?