Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas

kokybei, todėl miestiečių luomas ėmė nykti kiekybiškai. M. Boguckos teigimu,
remiantis klasifikacijos kategorijomis, naudotomis to meto Vakarų Europoje,
tik šiuos 11 miestų galima vadinti tikrais miestais 14 , tačiau ir kai kurie jų dydžiu
neprilygo Europos miestams, o laikui bėgant nesiekė ir 300 dūmų ribos,
nustatytos 1776 m. Mokesčių įstatymo. 1789 m. atliktos liustracijos duomenimis,
Lydoje, Trakuose, Naugarduke, Volkovyske ir Mozyriuje nebuvo 300
dūmų skaičiaus, o Kaunas šią ribą vos viršijo 15 . Todėl iš tiesų ir dalis iš likusiųjų
11 privilegijuotų miestų neatitiko seimo nustatytų kriterijų. Pasak A. Baliulio,
Trakams įstatymas paliko magdeburgo teises, nes „buvo remtasi tradicija ir tuo,
kad Trakai buvo vaivadijos centras“ 16 .
Žvelgiant užsieniečio akimis, LDK būdingas mažų miestų ir miestelių skaičius
prilygo Mažajai Lenkijai. Ją aplankęs Josephas Kaushas rašė, kad didžiuosiuose
miestuose labai mažas gyventojų procentas, tačiau „tarp bajorų luomo ir
valstiečių yra dar didelis vidurinis sluoksnis, kuriam netrūksta savitų bruožų,
bet iš tikrųjų tie bruožai yra taip panašūs į vieną iš dviejų minėtų pagrindinių
pasaulietinių grupių, kad neverta jais specialiai užsiimti. Ta didelė klasė žmonių
yra lenkų miestiečiai, o tiksliau – mažų miestų gyventojai“ 17 . Tačiau Karūnos
miestams „išgryninimo“ metodų seimas netaikė. Juos vėliau siūlė Lenkijos
kancleris Hugo Kołłątajus, bet nesulaukė pritarimo 18 . Tokia politika menkino
Lietuvos mažų miestų ir miestelių potencialą, iš miestų pradėjo išsikelti gyventojai,
todėl Ketverių metų seimo laikotarpiu buvo atvirai kalbama: „Mažai
Lietuvoje turime miestų, kuriuos miestais galima vadinti“ 19 . Amžininkai
miestiečiai manė, jog dėl to kaltas 1776 m. įstatymas: „Visi […] skundžiasi,
kad Lietuvos miestuose didžiausia betvarkė ir jie neprilygsta net tvarkingiems
užsienio kaimams. Ta priežastis yra ne miestų gyventojai, bet greičiau teisė,
nes […] norėdami sutvarkyti miestus, kas miesto šeimininką, t. y. magistratą,
naikina?“ 20 .
14 Bogucka M., Samsonowicz H., Miasta i mieszczaństwo w Polsce przedrozbiorowej, Wrocław –
Warszawa – Gdańsk, 1986, s. 352.
15 Kartu su parapijom ir vienuolynais Lydoje – 224 dūmai, Trakuose – 116, Naugarduke – 273,
Volkovyske – 240, Mozyriuje – 246, Kaune – 307: LVIA, f. SA, b. 3365, l. 3a, 5, 10, 11.
16 Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis), Lietuvos miestų istorijos
šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 49.
17 Kausch J., Wizerunek narodu polskiego, Polska stanisławowska… t. 2, s. 269.
18 Rostworowski E., Miasta i mieszczaństwo… s. 148.
19 “Mało mamy w Litwie miast, których miastami nazwać możno”: Rozmowa Bartka chłopa z
mieszczaninem Franciszkiem, MDSC, t. 1, s. 362.
20 “Wszyscy […] się skarzą, że miasta litewskie w najgorszym nieporządku znajdują się i nie
wyrównywają nawet porządnym zagranicznym wsiom. Tego złego przyczynę nie w mieszkańcach
miast upatruję, ale bliżej w prawie, bo […] chcąc miasta do porządku jakiego kolwiek stopniami
22