Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas

atrodė nuostabiai, o kiti – varganai“. Tais pačiais metais atvykęs į Lietuvos
sostinę, G. Forsteris neslėpė susižavėjimo Vilniaus miesto didybe ir grožiu, tačiau
keliauninko dienoraštyje neliko nepastebėtos ir siauros purvinos gatvės
bei griuvėsiai. 7 Mažesniųjų Lietuvos miestų būklė, svetimšalių liudijimu, buvo
dar blogesnė.
Reformomis šiuos trūkumus ketinta pašalinti ir sutvarkyti miestus. Todėl
reformų iniciatoriai kėlė uždavinius: įvesti miestuose tvarką, prižiūrėti statybas,
peržiūrėti ir sureguliuoti miestų pajamas ir išlaidas, sudaryti sąlygas amatų ir
prekybos plėtrai bei pakelti miestų ūkį ir ekonomiką. Lenkijos karalystėje šios
reformos prasidėjo anksčiau nei Lietuvoje. Jau 1765 m. Senojoje ir Naujojoje
Varšuvoje bei Lvovo miestams buvo įkurtos Geros tvarkos komisijos (Boni
Ordinis). Komisijos buvo lokalinio pobūdžio, su centrinės valdžios institucijų
žinia sudarytos atskirai kiekvienam miestui. Komisijos nariais galėjo tapti tik
bajorai. Geros tvarkos komisijos turėjo kontroliuoti miesto savivaldų veiklą ir
sutvarkyti miesto dokumentus (privilegijas, nuosavybės, jurisdikų), parengti
miestų planus ir inventorius, išspręsti vidaus nesutarimus ir ginčus (miestiečių
su kitomis socialinėmis grupėmis, kivirčus tarp miesto bendruomenės ir magistrato),
sureguliuoti miestų išlaidas ir pajamas, prižiūrėti tvarką (gatvių tiesimas,
apleistų namų sutvarkymas, šiukšlių išvežimas, priešgaisrinė apsauga, statybų
kontrolė), rūpintis miesto ūkiniais reikalais. 1768 m., 1776 m., 1780 m. seimo
sprendimais mėginta bajoriškų komisijų tinklą išplėsti po visus karališkuosius
miestus 8 , tačiau reformos LDK miestuose vėlavo.
7 “Sądząc po mieszaninie okropnych lepianek, walących się domów i zrujnowanych pałaców ze
wspaniałymi bramami, szczątkami dawnej świetności, można by przypuszczać, ze jest one skazane
na zagładę, ma bowiem pozór miasta chylącego się do upadku. Kilka przyzwoitych budynków
znajdujących się w dobrym stanie zwiększa jeszcze ten kontrast”: Coxe W., Podroż po Polsce
(1778), Polska Stanisławowska... t. 1, s. 683; „poprzez błotniste ulice między domami częściowo
drewnianymi, częściowo murowanymi, które niekiedy prezentowały się ładnie, a czasami były
nędzne“: Forster G., Dziennik podróży po Polsce, Ten pat, t. 2, s. 77, 96.
8 1768 m. seimas patvirtino įstatymą „Lenkijos karalystės ir LDK mūsų karališkų miestų ir miestelių
sąlyga“, kuriame buvo atkreiptas dėmesys, kad dalis miestų užsiima ne prekyba ir amatais,
o alkoholio gamyba ir pardavimu. Įstatymas perspėjo svetimšalius, kurie nemokėdami mokesčių
į miesto kasą verčiasi prekyba, ir liepė žydų bendruomenėms sudaryti sutartis su magistratais dėl
prekybos mieste sąlygų. Karalius atsisakė servitutų teisės. Įstatymas skelbė, kad miestai kasmet
privalo siųsti finansines ataskaitas seniūnams arba karališkų ekonomijų valdytojams (priklausomai
nuo miesto pavaldumo), visuose karališkuosiuose miestuose buvo numatytos sudaryti Geros
tvarkos komisijos, turėjusios kontroliuoti magistratų veiklą: Warunek miast i miasteczek naszych
królewskich w Koronie i w W. Ks. L., VL, t. 7, s. 351–353; Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w
Polsce… s. 396–397.
20