Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas
Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas
Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Lietuvos miestų padėties, nesuskirstė jų į apygardas, nors veiklos pabaigoje tai<br />
pavyko padaryti Lenkijoje.<br />
1788 m. ataskaitoje Policijos departamento pareigūnai apie LDK miestus<br />
rašė: „Apie Lietuvos provincijos miestus Policijos departamentas negali tiek<br />
daug pranešti ir pažadėti, nes jie kartu su Karūnos miestais buvo šaukiami<br />
universalais ir rezoliucijomis. Vienok 13 metų Policijos departamento patirtis<br />
rodo, kad juos reikia stipriau kviesti, panaikinti įvairiausias kliūtis“ 53 . Padėtis,<br />
susiklosčiusi po 1776 m., rodė LDK miestų didelį užsisklendimą, atitrūkimą<br />
nuo valstybinių reikalų. Į ekonominio savaitraščio Dziennik handlowy i ekonomiczny<br />
redakcijos raginimus atsiųsti į Varšuvą duomenis dėl miestuose vykstančių<br />
turgų prekių ir kainų bei informuoti skaitytojus apie miestų padėtį reagavo<br />
tik Vilniaus, Gardino, Minsko ir Bresto magistratai. Kauniečiai, 1786 m.<br />
pristatę išsamų turgaus kainoraštį, į tolesnius kvietimus nebereagavo 54 . Tai<br />
rodo ir LDK privilegijuotųjų miestų, atitrūkusių nuo valstybinių ir bendrų<br />
miestų reikalų, pasyvumą.<br />
Z. Kiaupos teigimu, Lietuvos miestai, visą laiką gyvenę pavieniui, niekad<br />
nesiėmę bendrų veiksmų, ilgai neįsitraukė į XVIII a. II pusėje prasidėjusį<br />
valstybės pertvarkymą. Miesto savivaldos institucijų veiklos erdvė tebuvo pats<br />
miestas, už kurio ribų reikėjo paklusti bajorų valdomos valstybės įstatymams 55 .<br />
Privilegijuotų miestų savivaldų veikla apsiribojo vietinių reikalų, kurie miestų<br />
teritoriją peržengdavo pasiekę LDK asesorių teismą, sprendimais. Dažnos bylos<br />
tarp miestiečių grupuočių, miestiečių ir bajorų, dvasininkų bei žydų nepakilo<br />
iki gilesnių ir bendresnių reformatoriško turinio reikalavimų, nes prašymo ar<br />
skundo pagrindą dažniausiai sudarė miesto privilegijų pluoštas, turėjęs įrodyti<br />
miestiečių teisėtumą ir išspręsti iškilusį konkretų reikalą.<br />
Kiekvienas privilegijuotas miestas su didesnėmis ar mažesnėmis privilegijomis<br />
sudarė tarsi atskirą respubliką. Savo memorialais karaliui ir seimams miestai<br />
nebuvo vieningi 56 . Nors pasitaikydavo išimčių, pagrindinį dėmesį miestiečiai<br />
teikė privilegijų turiniui. Ketverių metų seimo išvakarėse, 1788 m. kovo 30 d.<br />
Vilniaus miestiečiai, susirūpinę užsienio pirklių prekyba krašte, kvietė Lietuvos<br />
53 “O miastach Prowincji W[ielkiego] Ks[ięstwa] Lit[ewskiego] nie może departament policji tak<br />
wiele raportować i obiecywać sobie, bo lubo razem z Koronnemi wzywane były uniwersałami i<br />
rezolucjami, doświadczenie jednak przez lat 13 przekonywa departament policji, że potrzeba ich<br />
silniej wezwać, i wielorakie uprzątnąć przeszkody: Ten pat, s. 703–704.<br />
54 Dziennik handlowy… 1786, s. 145–146; 1787, s. 12, 97–98.<br />
55 Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. Lietuvos heraldika, Vilnius, 1998, p. 163–<br />
183.<br />
56 Plg. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo… s. 417; Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku,<br />
Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław, 1966, s. 68.<br />
28
Change language