Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas

Privačių miestų 1776 m. Mokesčių įstatymas nepalietė, todėl dalis jų savivaldas
išsaugojo iki pat XVIII a. pabaigos. Šiandien tikslus privačių savivaldas
išsaugojusių miestų skaičius nėra žinomas, bet jos tikrai veikė Nesvyžiuje,
Slucke, Drujoje, Ružanuose 21 , Kėdainiuose, Skuode, kurį laiką veikė Kretingoje
ir Biržuose. Kretingos savivalda funkcionavo bent iki 1779 m. – tuomet
nutrūko įrašai miestų aktų knygose 22 . Biržų savivalda veikė su pertraukomis 23 .
Pagal 1776 m. Mokesčių įstatymą, kuris daliai mažesnių LDK miestų naikino
magdeburgines teises, jas išsaugojusiuose miestuose tvarką turėjo įvesti
Geros tvarkos komisijos, bet visuose įkurtos taip ir nebuvo. Yra žinoma, kad
Geros tvarkos komisija 1776 m. pradėjo darbą Gardine 24 , 1786 m. įkurta Kaune
ir Lydoje, o 1788 m. jau veikė Breste 25 . 1778–1786 m. buvo svarstoma
įsteigti Geros tvarkos komisiją Vilniaus mieste, bet ji taip ir nebuvo įkurta 26 .
Yra žinoma, kad komisijos savo miestui prašė Minsko miestiečiai 27 . Komisijų
įkūrimu rūpinosi LDK pakancleris Joachimas Liutauras Chrebtavičius, o komisijų
įsteigimą ir jų komisarus valdovo vardu tvirtino Nuolatinė Taryba. Komisarais
galėjo tapti tik bajorai, jų skaičius nebuvo griežtai apibrėžtas. Kauno
Geros tvarkos komisiją sudarė 7 komisarai, iš kurių vienas buvo vyriausiuoju –
prezidentu 28 , o Vilniuje buvo numatyti tik 5 29 .
przyprowadzić, kto miejskiego gospodarza, to jest magistrat, kasuje?”: [1789 IV –VI] Głos miast
i miasteczek litewskich do najjaśniejszych sejmujących stanów, MDSC, t. 2, s. 111.
21 [Grickievič A. P.] Грицкевич А. П., Частновладельческие города… с. 199–201.
22 Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2… p. 80–81.
23 Apie Biržų miesto savivaldos teisių ir teisminių galių ribojimus informuoja K. S. Radvilos karininko
pranešimas: „Kryminalistę poscignionego na bestyanskim uczynku kazałem w kajdany
okuć, który podług statutu gardłem karany być powinien, lecz ze maydeburgyi Bierzanskiey Jus
Gladi Konstytucją odjęte y ze do Utrzymania tejże Maydeburgyi zawieszono na Wole dziedziców,
które ze do tych czas od JO Xcia Pana nie jest aprobowana, więc sądzić Maydeburgyi tutejszey
niemożna, a zaś do Grodu odsyłając Expens“: 1779 04 18 M. Deslevertas K. S. Radvilai, AGAD,
Archiwum Radziwiłłów (toliau – AR), dz. V, 3000/I, l. 33.
24 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002, s. 49.
25 Dziennik handlowy i ekonomiczny, t. 4, Warszawa, 1788, s. 696.
26 Apie diskusijų pradžią dėl komisijos įvedimo Vilniaus miestui informuoja pavaivadžio A. Buchoveckio
laiškas vaivadai K. S. Radvilai, kuriame perduotas miestiečių prašymas tarpininkauti
komisijos kūrimo reikalais: 1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573
II, l. 139–140; Vilniaus Geros tvarkos komisijos kūrimo planus iliustruoja atskira knyga, į kurią
įrišti miestiečių prašymai ir skundai LDK pakancleriui J. Chreptavičiui. Šioje knygoje yra ir
nepasirašytas, be datos Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a.
27 Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski… t. 2, s. 296–297.
28 Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai, parengė L. Glemža, Kauno istorijos
metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–213.
29 [1786?] Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a.
23