Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas

TURINYS 

ĮVADAS .................................................................................................................. 5 

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTAI 

KETVERIŲ METŲ SEIMO REFORMŲ IŠVAKARĖSE .................................. 18 

Pastangos įgyvendinti reformas 1764–1788 m. ................................................ 18 

Miestai ir miesteliai .............................................................................................. 29 

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTIEČIAI 

VARŠUVOS SUVAŽIAVIMUOSE (1789–1791) .................................................38 

Dalyvavimas miestiečių suvažiavimuose ............................................................ 42 

Pirmasis suvažiavimas ................................................................................. 42 

Antrasis suvažiavimas .................................................................................. 49 

Trečiasis suvažiavimas .................................................................................. 51 

Miestų deputacijos veiklos laikotarpiu ........................................................... 60 

Bajorijos požiūris į miestų reformas .................................................................... 66 

MIESTŲ PADĖTIS VALSTYBĖJE PO GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJOS ... 75 

Miestų įstatymai .................................................................................................. 75 

Miestų pavaldumas ................................................................................................ 82 

Abiejų tautų policijos komisija ..................................................................... 82 

LDK asesorių teismas .................................................................................... 89 

Iždo komisijos ............................................................................................... 92 

Civilinės karinės komisijos ........................................................................... 93 

SAVIVALDŲ KŪRIMASIS ................................................................................. 98 

Miestų apygardų įsteigimas ir apygardų suvažiavimai ...................................... 100 

Savivaldų sklaida ......................................................................................... 114 

Valstybiniai miestai .................................................................................... 118 

LDK karališkųjų ekonomijų miestai .......................................................... 124 

Privatūs miestai .......................................................................................... 127 

Bažnytiniai miestai .................................................................................... 132 

Rotušės ......................................................................................................... 132

MAŽŲJŲ MIESTŲ IR MIESTELIŲ KOVA UŽ SAVIVALDOS TEISES ....... 137 

POKYČIAI MIESTŲ VISUOMENĖSE ........................................................... 155 

Bajorai – naujieji miestiečiai ............................................................................. 155 

Rinkimai į miestų savivaldas (1791–1792 m.) .................................................162 

Didžiuosiuose miestuose ............................................................................ 162 

Mažuosiuose miestuose ............................................................................... 168 

Savi ir svetimi .................................................................................................... 170 

Bajorai ir dvasininkai ................................................................................ 170 

Svetimšaliai ................................................................................................ 177 

Žydai .......................................................................................................... 180 

Kitos visuomeninės grupės .......................................................................... 191 

REFORMŲ LIKIMAS ....................................................................................... 195 

IŠVADOS ........................................................................................................... 209 

PRIEDAI ............................................................................................................ 213 

SUMMARY 

1789–1792 Towns Movement of the Grand Duchy of Lithuania .........238 

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................... 244 

VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ .......................................................................... 253 

ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ ........................................................................ 256

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS 

MIESTAI KETVERIŲ METŲ SEIMO 

REFORMŲ IŠVAKARĖSE 

PASTANGOS ĮGYVENDINTI REFORMAS 1764–1788 m. 

Abiejų Tautų Respublikos miestų nuopuolio pradžia istoriografijoje siejama su 

1655–1661 metų Tvano ir 1700–1721 metų Šiaurės karo suirutėmis valstybėje. 

Po jų LDK miestams nepavyko atsigauti iki pat XVIII a. pabaigos. XVIII a. 

II pusėje žvelgdama į kaimynines valstybes, kurių stiprybės požymis buvo klestintys 

miestai, Abiejų Tautų Respublika pradėjo miestų reformas. Jų pradžia 

siejama su Stanislovo Augusto valdymo pradžia. Tačiau ne visoje valstybės teritorijoje 

reformos galėjo prasidėti, nes 7 dešimtmetyje kilo ir užsitęsė vidaus 

suirutės 1 . 

Miestų reformas sąlygojo bajoriškosios visuomenės požiūrio į miestiečius 

ypatumai, todėl dėmesys buvo sutelktas į miestus, bet dar nebuvo ketinama 

keisti miestiečių padėties visuomenėje. Tuomet dominavo nuostata, kad vieninteliai 

valstybės šeimininkai yra bajorai. III Lietuvos statutas draudė „paprastiems 

žmonėms“ naudotis bajorų prerogatyvomis ir užimti jų pareigas 2 . 

1 Stanislovo Augusto valdymo pradžioje prasidėjo vidaus karai, kuriuos iniciavo Rusijos imperija, 

nesusitaikiusi su 1764 m. ir 1766 m. seimo nutarimais, kuriais mėginta valstybę ištraukti iš gilios 

politinės krizės. 1767 m. Jekaterina II iniciavo ir parėmė reformų opozicijos sudarytą Radomo 

konfederaciją, o kaip atsakas į ją 1768 m. kilo Baro konfederacija, kuri savo priešais paskelbė ir 

Rusijos imperiją, ir savo karalių. Vidaus karas peraugo į karą su Rusijos imperijos kariuomene, 

kuris užsitęsė ir baigėsi Pirmuoju valstybės padalijimu 1772 m.: Kuncevičius A., Kiaupa Z., 

Kiaupienė J., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995, p. 385–386; Plačiau: Dolinskas V., 

Simonas Kosakovskis: politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763–1794 m., 

Vilnius, 2003, p. 130–141, 157–205. 

2 Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód za najjaśniejszego Hospodara Króla Jegomości Zygmunta 

III w Krakowie w roku 1588 drugi raz w Wilnie w roku 1619 z pokazaniem zgody i różnice 

Koronnych i WXL. Trzeci raz za najjaśniejszego K. J. M. Władysława IV w Warszawie w roku 1648 z 

przydaniem konstytucji od roku 1550 do 1647. Czwarty raz za najjaśniejszego króla jego mości Jana 

Trzeciego w Wilnie w roku 1698 z przyłożeniem pod artykuły Konstytucji Sejmowych od sejmu roku 

1550 aż do sejmu roku 1690 Obojgu Narodom służący. Teraz zaś piąty raz za szczęśliwie panującego 

najjaśniejszego króla Jego mości Augusta Trzeciego przedrukowany, Wilno, 1744, s. 79 (3 skyrius, 

18 paragrafas). 

18

1764 m. seimo patvirtintame įstatyme rašoma: „bajoriška lygybės ir kilmės 

teisė, kad ir labiausiai nuskurdusio [bajoro], yra šioje tautoje garbė“ 3 . XVIII a. 

II pusės įstatymai patvirtino draudimą ne bajorams užimti pareigas valstybės 

administracijoje, o 1786 m. buvo uždrausta nekilmingiems turėti ir karininko 

laipsnį 4 . 

Net ir pažangiais laikomuose, nors ir neįgyvendintuose to meto projektuose 

miestiečių kilmės asmenis nuo bajorų skyrė beveik nepereinama riba. 

Lenkijos kanclerio Andrzejaus Zamojskio 1778 m. projekte rašoma: „kai miestietis 

bus nobilituotas, iš karto žinyboje turi įvykdyti atsisakymą nuo miestiečių 

teisių, ir jau nebegali naudotis miestietiškomis gėrybėmis ir laivėmis, nes kitaip 

praras gautą bajorystę“ 5 . A. Zamojskis, remdamasis nusistovėjusiomis bajorijos 

dominavimo valstybėje nuostatomis ir tradicijomis, savo projekte miestiečiams 

draudė važinėti karietomis, puoštis auksu, sidabru ir brangakmeniais, keliaujant 

nešioti kardą ir turėti daugiau nei vieną tarną. Už tokį nusižengimą pagal 

tradiciją buvo siūloma 300 auksinų nubausti magistratą, kuriam pavaldus prasikaltęs 

miestietis 6 . 

Toks požiūris į miestiečius nulėmė pradėtų reformų miestuose pobūdį. 

Bajorija turėjo vadovauti reformoms, jas prižiūrėti ir reguliuoti. Kita vertus, 

miestai buvo iš tikrųjų apleisti, juose stigo tvarkos. XVIII a. II pusėje per Lietuvą 

vykusiems svetimšaliams nepasitenkinimą kėlė nesutvarkytos siauros miestų 

gatvės, apleisti pastatai, lūšnos, šiaudais dengti namų stogai, balos ir purvas. 

Jie atkreipė dėmesį į tuos vaizdus, kurie Lietuvos gyventojams buvo tapę kasdienybe. 

1778 m. aplankęs Gardiną britas Williamas Coxe neslėpė paniekos 

miesto betvarkei: „Sprendžiant pagal mišinį baisių lipdinių, griūnančių namų 

ir sugriuvusių rūmų su nuostabiais vartais – dalelėmis buvusios prabangos, 

būtų galima manyti, kad šis [miestas] yra pasmerktas išnykimui, nes sudaro 

įspūdį virstančio į pražūtį miesto. Keletas tinkamų ir gerai sutvarkytų pastatų 

tik padidina šį kontrastą“. 1784 m. Gardine apsilankęs Georgas Forsteris 

įspūdžius apie pravažiuojant pamatytą miestą sudėjo į kelias eilutes: „Važiavau 

per balotas gatves tarp pusiau mūrinių, pusiau medinių pastatų, kurių dalis 

3 “prawo równości i urodzenia szlacheckiego, chociażby w największym ubóstwie, jest w tym 

narodzie zaszczytem”: Warunek prerogatyw stanu szlacheckiego, VL, t. 7, s. 167. 

4 Zienkowska K., Sławetni… s. 30. 

5 “Mieszczanin gdy zostanie nobilitowanym, ma zaraz reces od prawa miejskiego uczynić, i już 

do użytku i wolności należeć nie będzie pod utratą szlachectwa zyskanego”: Zamojski A., Zbiór 

praw sądowych przez exkanclerza Andrzeja ordynata Zamojskiego ułożony i w roku 1778 drukiem 

ogłoszony, a teraz przedrukowany z domieszczeniem źródeł i uwag, tak prawoznawczych, jako 

prawodawczych sporządzonych, Warszawa, 1874. 

6 Ten pat, s. 213–214. 

19

atrodė nuostabiai, o kiti – varganai“. Tais pačiais metais atvykęs į Lietuvos 

sostinę, G. Forsteris neslėpė susižavėjimo Vilniaus miesto didybe ir grožiu, tačiau 

keliauninko dienoraštyje neliko nepastebėtos ir siauros purvinos gatvės 

bei griuvėsiai. 7 Mažesniųjų Lietuvos miestų būklė, svetimšalių liudijimu, buvo 

dar blogesnė. 

Reformomis šiuos trūkumus ketinta pašalinti ir sutvarkyti miestus. Todėl 

reformų iniciatoriai kėlė uždavinius: įvesti miestuose tvarką, prižiūrėti statybas, 

peržiūrėti ir sureguliuoti miestų pajamas ir išlaidas, sudaryti sąlygas amatų ir 

prekybos plėtrai bei pakelti miestų ūkį ir ekonomiką. Lenkijos karalystėje šios 

reformos prasidėjo anksčiau nei Lietuvoje. Jau 1765 m. Senojoje ir Naujojoje 

Varšuvoje bei Lvovo miestams buvo įkurtos Geros tvarkos komisijos (Boni 

Ordinis). Komisijos buvo lokalinio pobūdžio, su centrinės valdžios institucijų 

žinia sudarytos atskirai kiekvienam miestui. Komisijos nariais galėjo tapti tik 

bajorai. Geros tvarkos komisijos turėjo kontroliuoti miesto savivaldų veiklą ir 

sutvarkyti miesto dokumentus (privilegijas, nuosavybės, jurisdikų), parengti 

miestų planus ir inventorius, išspręsti vidaus nesutarimus ir ginčus (miestiečių 

su kitomis socialinėmis grupėmis, kivirčus tarp miesto bendruomenės ir magistrato), 

sureguliuoti miestų išlaidas ir pajamas, prižiūrėti tvarką (gatvių tiesimas, 

apleistų namų sutvarkymas, šiukšlių išvežimas, priešgaisrinė apsauga, statybų 

kontrolė), rūpintis miesto ūkiniais reikalais. 1768 m., 1776 m., 1780 m. seimo 

sprendimais mėginta bajoriškų komisijų tinklą išplėsti po visus karališkuosius 

miestus 8 , tačiau reformos LDK miestuose vėlavo. 

7 “Sądząc po mieszaninie okropnych lepianek, walących się domów i zrujnowanych pałaców ze 

wspaniałymi bramami, szczątkami dawnej świetności, można by przypuszczać, ze jest one skazane 

na zagładę, ma bowiem pozór miasta chylącego się do upadku. Kilka przyzwoitych budynków 

znajdujących się w dobrym stanie zwiększa jeszcze ten kontrast”: Coxe W., Podroż po Polsce 

(1778), Polska Stanisławowska... t. 1, s. 683; „poprzez błotniste ulice między domami częściowo 

drewnianymi, częściowo murowanymi, które niekiedy prezentowały się ładnie, a czasami były 

nędzne“: Forster G., Dziennik podróży po Polsce, Ten pat, t. 2, s. 77, 96. 

8 1768 m. seimas patvirtino įstatymą „Lenkijos karalystės ir LDK mūsų karališkų miestų ir miestelių 

sąlyga“, kuriame buvo atkreiptas dėmesys, kad dalis miestų užsiima ne prekyba ir amatais, 

o alkoholio gamyba ir pardavimu. Įstatymas perspėjo svetimšalius, kurie nemokėdami mokesčių 

į miesto kasą verčiasi prekyba, ir liepė žydų bendruomenėms sudaryti sutartis su magistratais dėl 

prekybos mieste sąlygų. Karalius atsisakė servitutų teisės. Įstatymas skelbė, kad miestai kasmet 

privalo siųsti finansines ataskaitas seniūnams arba karališkų ekonomijų valdytojams (priklausomai 

nuo miesto pavaldumo), visuose karališkuosiuose miestuose buvo numatytos sudaryti Geros 

tvarkos komisijos, turėjusios kontroliuoti magistratų veiklą: Warunek miast i miasteczek naszych 

królewskich w Koronie i w W. Ks. L., VL, t. 7, s. 351–353; Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w 

Polsce… s. 396–397. 

20

Padėtis LDK skyrėsi nuo Lenkijos, nes seimas nubrėžė kitą reformų kursą. 

1776 m. Mokesčių įstatymo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei antrasis punktas 9 

skelbė naikinantis mažesnių miestų magdeburgijas, kadangi jų gyventojai verčiasi 

žemdirbyste, bet nesiverčia prekyba ir amatais, todėl jiems suteiktos privilegijos 

neturi pagrindo. Mažesnieji miestai kanceliarijų dokumentus ir aktų 

knygas turėjo perduoti vaivadijų ir pavietų pilies teismų institucijoms, o miestų 

teismai negalėjo spręsti bylų, peržengiančių vidaus reikalus. Magdeburgo teises 

prarado nuo 20 iki 25 LDK miestų 10 . Lietuvos bajorai ne tik neprieštaravo, 

bet ir palaikė šį seimo sprendimą. 1778 m. Raseinių bajorų seimelis reikalavo 

panaikinti magdeburginius teismus visoje Žemaitijoje, o miestiečių tarpusavio 

bylas palikti spręsti vienai – greičiausiai, už Žemaitijos ribų buvusiai Kauno – 

magdeburgijai 11 . 

Praradę savivaldas miestai nenorėjo taikstytis su tokia padėtimi, todėl į 

seimus siuntinėjo savo atstovus su memorialais ir prašymais. Mileičičių miestiečiai, 

1775 m. pajutę, kad kėsinamasi į miesto teises, pas LDK pakanclerį 

Joachimą Liutaurą Chreptavičių išsiuntė savo atstovus, kurie nuvežė miesto 

privilegijų originalus. Šis aiškino niekaip negalėjęs surasti karaliaus laisvu nuo 

seimo laiku, todėl miestiečiai, išleidę Varšuvoje daug pinigų, sugrįžo namo, 

o jų reikalais pažadėjo pasirūpinti pats pakancleris. Tačiau J. Chreptavičius ne 

tik nieko jiems neiškovojo, bet dargi pradangino jų privilegijų originalus. Mileičičų 

miestiečiai nenuleido rankų ir 1782 m. seimo metu kreipėsi į LDK 

rūmų iždininką Juozapą Poniatovskį, 1786 m. – į karalių, bet iš to nieko nepešė 

12 . 1776 m. mokesčių įstatyme miestams, praradusiems savivaldos teises, 

ginčams su seniūnais spręsti buvo numatytas vienintelis kelias – kreiptis į asesorių 

teismą. Šia galimybe pasinaudoję Lietuvos miestai ir miesteliai kėlė bylas 

seniūnijų valdytojams už savavališką mokesčių bei prievolių didinimą ir žemių 

valdų savinimąsi 13 . 

Tik vienuolika LDK valstybinių ir karališkųjų ekonomijų miestų išsaugojo 

magdeburgo teises: Vilnius, Gardinas, Minskas, Kaunas, Brestas, Naugardukas, 

Pinskas, Trakai, Lyda, Volkovyskas ir Mozyrius. Seimas pirmenybę teikė 

9 Ustawa podatku Księstwu Litewskiemu, Konstytucje sejmu ordynaryjnego Warszawskiego roku 

1776 od dnia 26 sierpnia aż do dnia 31 października, Warszawa, 1776, s. 84–85; VL, t. 8, s. 567– 

568. 

10 Rimša E., Lietuvos privačių miestų… p. 80; [Jurginis J.] Юргинис Ю., Судьба магдебургского 

права… с. 47. 

11 Jučas M., XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose, LIM 1973, 

Vilnius, 1974, p. 24; Jučas M., Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000, p. 322. 

12 Suplika do Najjaśniejszego króla JMCI Pana miłościwego miasta Milejczyc ekonomii Brzeskiej 

Litewskiej dnia 21 miesiąca listopada 1789 r. [druk], AGAD, f. ZP, b. 387, l. 268–268a. 

13 Plg. Vištyčio miestiečių bylinėjimą su seniūnu Kristupu Puzinu: Ginčai, t. 2, p. 282–287. 

21

kokybei, todėl miestiečių luomas ėmė nykti kiekybiškai. M. Boguckos teigimu, 

remiantis klasifikacijos kategorijomis, naudotomis to meto Vakarų Europoje, 

tik šiuos 11 miestų galima vadinti tikrais miestais 14 , tačiau ir kai kurie jų dydžiu 

neprilygo Europos miestams, o laikui bėgant nesiekė ir 300 dūmų ribos, 

nustatytos 1776 m. Mokesčių įstatymo. 1789 m. atliktos liustracijos duomenimis, 

Lydoje, Trakuose, Naugarduke, Volkovyske ir Mozyriuje nebuvo 300 

dūmų skaičiaus, o Kaunas šią ribą vos viršijo 15 . Todėl iš tiesų ir dalis iš likusiųjų 

11 privilegijuotų miestų neatitiko seimo nustatytų kriterijų. Pasak A. Baliulio, 

Trakams įstatymas paliko magdeburgo teises, nes „buvo remtasi tradicija ir tuo, 

kad Trakai buvo vaivadijos centras“ 16 . 

Žvelgiant užsieniečio akimis, LDK būdingas mažų miestų ir miestelių skaičius 

prilygo Mažajai Lenkijai. Ją aplankęs Josephas Kaushas rašė, kad didžiuosiuose 

miestuose labai mažas gyventojų procentas, tačiau „tarp bajorų luomo ir 

valstiečių yra dar didelis vidurinis sluoksnis, kuriam netrūksta savitų bruožų, 

bet iš tikrųjų tie bruožai yra taip panašūs į vieną iš dviejų minėtų pagrindinių 

pasaulietinių grupių, kad neverta jais specialiai užsiimti. Ta didelė klasė žmonių 

yra lenkų miestiečiai, o tiksliau – mažų miestų gyventojai“ 17 . Tačiau Karūnos 

miestams „išgryninimo“ metodų seimas netaikė. Juos vėliau siūlė Lenkijos 

kancleris Hugo Kołłątajus, bet nesulaukė pritarimo 18 . Tokia politika menkino 

Lietuvos mažų miestų ir miestelių potencialą, iš miestų pradėjo išsikelti gyventojai, 

todėl Ketverių metų seimo laikotarpiu buvo atvirai kalbama: „Mažai 

Lietuvoje turime miestų, kuriuos miestais galima vadinti“ 19 . Amžininkai 

miestiečiai manė, jog dėl to kaltas 1776 m. įstatymas: „Visi […] skundžiasi, 

kad Lietuvos miestuose didžiausia betvarkė ir jie neprilygsta net tvarkingiems 

užsienio kaimams. Ta priežastis yra ne miestų gyventojai, bet greičiau teisė, 

nes […] norėdami sutvarkyti miestus, kas miesto šeimininką, t. y. magistratą, 

naikina?“ 20 . 

14 Bogucka M., Samsonowicz H., Miasta i mieszczaństwo w Polsce przedrozbiorowej, Wrocław – 

Warszawa – Gdańsk, 1986, s. 352. 

15 Kartu su parapijom ir vienuolynais Lydoje – 224 dūmai, Trakuose – 116, Naugarduke – 273, 

Volkovyske – 240, Mozyriuje – 246, Kaune – 307: LVIA, f. SA, b. 3365, l. 3a, 5, 10, 11. 

16 Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis), Lietuvos miestų istorijos 

šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 49. 

17 Kausch J., Wizerunek narodu polskiego, Polska stanisławowska… t. 2, s. 269. 

18 Rostworowski E., Miasta i mieszczaństwo… s. 148. 

19 “Mało mamy w Litwie miast, których miastami nazwać możno”: Rozmowa Bartka chłopa z 

mieszczaninem Franciszkiem, MDSC, t. 1, s. 362. 

20 “Wszyscy […] się skarzą, że miasta litewskie w najgorszym nieporządku znajdują się i nie 

wyrównywają nawet porządnym zagranicznym wsiom. Tego złego przyczynę nie w mieszkańcach 

miast upatruję, ale bliżej w prawie, bo […] chcąc miasta do porządku jakiego kolwiek stopniami 

22

Privačių miestų 1776 m. Mokesčių įstatymas nepalietė, todėl dalis jų savivaldas 

išsaugojo iki pat XVIII a. pabaigos. Šiandien tikslus privačių savivaldas 

išsaugojusių miestų skaičius nėra žinomas, bet jos tikrai veikė Nesvyžiuje, 

Slucke, Drujoje, Ružanuose 21 , Kėdainiuose, Skuode, kurį laiką veikė Kretingoje 

ir Biržuose. Kretingos savivalda funkcionavo bent iki 1779 m. – tuomet 

nutrūko įrašai miestų aktų knygose 22 . Biržų savivalda veikė su pertraukomis 23 . 

Pagal 1776 m. Mokesčių įstatymą, kuris daliai mažesnių LDK miestų naikino 

magdeburgines teises, jas išsaugojusiuose miestuose tvarką turėjo įvesti 

Geros tvarkos komisijos, bet visuose įkurtos taip ir nebuvo. Yra žinoma, kad 

Geros tvarkos komisija 1776 m. pradėjo darbą Gardine 24 , 1786 m. įkurta Kaune 

ir Lydoje, o 1788 m. jau veikė Breste 25 . 1778–1786 m. buvo svarstoma 

įsteigti Geros tvarkos komisiją Vilniaus mieste, bet ji taip ir nebuvo įkurta 26 . 

Yra žinoma, kad komisijos savo miestui prašė Minsko miestiečiai 27 . Komisijų 

įkūrimu rūpinosi LDK pakancleris Joachimas Liutauras Chrebtavičius, o komisijų 

įsteigimą ir jų komisarus valdovo vardu tvirtino Nuolatinė Taryba. Komisarais 

galėjo tapti tik bajorai, jų skaičius nebuvo griežtai apibrėžtas. Kauno 

Geros tvarkos komisiją sudarė 7 komisarai, iš kurių vienas buvo vyriausiuoju – 

prezidentu 28 , o Vilniuje buvo numatyti tik 5 29 . 

przyprowadzić, kto miejskiego gospodarza, to jest magistrat, kasuje?”: [1789 IV –VI] Głos miast 

i miasteczek litewskich do najjaśniejszych sejmujących stanów, MDSC, t. 2, s. 111. 

21 [Grickievič A. P.] Грицкевич А. П., Частновладельческие города… с. 199–201. 

22 Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2… p. 80–81. 

23 Apie Biržų miesto savivaldos teisių ir teisminių galių ribojimus informuoja K. S. Radvilos karininko 

pranešimas: „Kryminalistę poscignionego na bestyanskim uczynku kazałem w kajdany 

okuć, który podług statutu gardłem karany być powinien, lecz ze maydeburgyi Bierzanskiey Jus 

Gladi Konstytucją odjęte y ze do Utrzymania tejże Maydeburgyi zawieszono na Wole dziedziców, 

które ze do tych czas od JO Xcia Pana nie jest aprobowana, więc sądzić Maydeburgyi tutejszey 

niemożna, a zaś do Grodu odsyłając Expens“: 1779 04 18 M. Deslevertas K. S. Radvilai, AGAD, 

Archiwum Radziwiłłów (toliau – AR), dz. V, 3000/I, l. 33. 

24 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002, s. 49. 

25 Dziennik handlowy i ekonomiczny, t. 4, Warszawa, 1788, s. 696. 

26 Apie diskusijų pradžią dėl komisijos įvedimo Vilniaus miestui informuoja pavaivadžio A. Buchoveckio 

laiškas vaivadai K. S. Radvilai, kuriame perduotas miestiečių prašymas tarpininkauti 

komisijos kūrimo reikalais: 1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573 

II, l. 139–140; Vilniaus Geros tvarkos komisijos kūrimo planus iliustruoja atskira knyga, į kurią 

įrišti miestiečių prašymai ir skundai LDK pakancleriui J. Chreptavičiui. Šioje knygoje yra ir 

nepasirašytas, be datos Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a. 

27 Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski… t. 2, s. 296–297. 

28 Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai, parengė L. Glemža, Kauno istorijos 

metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–213. 

29 [1786?] Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a. 

23

Lenkijoje daug nuveikė Varšuvos, Krokuvos, Kujavijos Bresto ir kitų miestų 

komisijos, o štai Lietuvoje Geros tvarkos komisijos per vėlai pradėjo darbą, 

todėl laukiamų rezultatų neatnešė. Sėkmingesne veikla, matyt, galėjo pasigirti 

tik Gardine veikusi komisija. Gardino Geros tvarkos komisija surašė miesto išlaidas, 

jas reguliavo, iniciavo miesto dokumentų tvarkymą, sudarė miesto planą 

su inventoriumi ir posesorių sąrašu (1780), mokesčių surinkimo instruktažą 

(1786) 30 . Įkurta Kauno komisija daugiau nei po metų pateikė magistratui pirmines 

taisykles dėl miesto archyvo, kasos ir kelių ūkinių reikalų 31 , sudarė miesto 

sklypų inventorių ir posesijų planą (1788) 32 bei pradėjo skaičiuoti miesto 

pajamas ir išlaidas. 

Įdomu tai, kad šias reformas įgyvendinti skatino ne tiek centrinės valstybinės 

institucijos, kiek vietiniai gyventojai ir seniūnijų bei ekonomijų valdytojai. 

Vilniuje įkurti Geros tvarkos komisiją siekė miestiečiai, nes tikėjosi jos padedami 

sustabdyti magistrato neteisėtai įvedamus mokesčius ir sustiprinti miesto 

pajamų bei išlaidų kontrolę 33 . 1783 m. Kauno miestiečiai kreipėsi į valdovą ir 

prašė įvesti Geros tvarkos komisiją, kad, kilus vaidams tarp magistrato pareigūnų, 

sudrausmintų tuometį burmistrą Juozapą Chrapickį (Józef Chrapicki), 

kuris savivaliavo naudodamasis vaito Stepono Glembockio (Stefan Glembocki) 

parama 34 . Kuriant komisiją Gardino miestui prisidėjo LDK rūmų iždininkas 

ir Gardino seniūnas Antanas Tyzenhauzas 35 , Lydos mieste komisija atsirado seniūno 

Igno de Campo Scipiono (Ignacy de Campo Scipion) iniciatyva. Seniūnų 

tikslai dažniausiai prasilenkdavo su miestiečių planais. Ypač tai pasakytina apie 

A. Tyzenhauzo planus ir metodus, kurie nebuvo palankūs miestų savivaldoms 

ir Gardine, ir kituose karališkų ekonomijų miestuose. 1788 m. LDK asesorių 

teisme Gardino priemiesčio gyventojai reikalavo panaikinti mieste Geros tvarkos 

komisiją, nes ji rūpinasi ne miestiečių reikalais, o jų prievolėmis dvarui 36 . 

Lydos miestiečiai 1793 m. skundėsi, kad seniūnas I. de Campo Scipionas „tarsi 

norėdamas sutvarkyti miestą, įvedė Geros tvarkos komisiją, o tuo būdu miestui 

30 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna… s. 51–53. 

31 Srogosz T., Geneza i funkcjonowanie komisji dobrego porządku, Studia z dziejów państwa i 

prawa polskiego, t. 2, Łódź, 1995, s. 161. 

32 Civinskas R., Glemža L., Kauno miesto gyventojai XVIII a. pabaigoje, LDK XVIII a.: miesto 

erdvė, 2007, p. 94–96. 

33 1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573 II, l. 139–140. 

34 Civinskas R., Glemža L., Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje, 

Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 70. 

35 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna… s. 49–50. 

36 1788 12 12 LDK asesorių teismo dekretas, LVIA, f. SA, b. 2578, l. 49. 

24

padidino išlaidas ir užtraukė 1 000 auksinų skolą, nuo kurios procentai iki 

dabar yra mokami“ 37 . 

Be nesutarimų tarp miesto ir seniūnijų administracijos, trumpa komisijų 

veikla sujudino įsisenėjusias miestų problemas, palietė jautrius nuosavybės, 

mokesčių ir finansų klausimus, todėl sulaukė nepasitenkinimo iš magistratų 

ir miestų gyventojų. Komisarų kišimasis į miestų vidaus reikalus tik dar labiau 

paaštrino problemas, o tai stiprino miestiečių priešiškumą bet kokiam 

bajorijos dalyvavimui miestų veikloje ir jų įtakai. Nepasitenkinimų komisijos 

veikla kilo ir Kaune. XVIII a. miestiečio sąmonėje komisijų veikla prilygo pašalinio 

asmens kišimuisi į uždaros bendruomenės reikalus. Šią bendruomenę 

nuo išorinio pasaulio saugojo privilegijos, seimo konstitucijos, asesorių teismo 

sprendimai, revizijų dokumentai. Kaip ir Vakarų Europos valstybėse, Abiejų 

Tautų Respublikoje kuriamos naujosios valstybinės institucijos iš esmės turėjo 

riboti ir kontroliuoti savivaldą, o ne ją apsaugoti. Be to, J. Gordziejewo pastebėjimu, 

bajorų siekio sutvarkyti miestus ištakose slypėjo ir pragmatiškas išskaičiavimas 

– miestų teritorijose jie turėjo nekilnojamo turto. 38 Svarbią reikšmę 

turėjo miestų administracinės funkcijos – tokiuose miestuose telkėsi vaivadijų 

ir pavietų teismai, rinkosi seimeliai. Gardine, Minske ir Vilniuje pamainomis 

rinkosi tribunolai. Gardine taip pat posėdžiavo LDK iždo komisija ir LDK 

asesorių teismas. Šiems miestams bajorai teikė išskirtinį dėmesį. 

Ieškodami pragyvenimo šaltinio, bajorai dairėsi ir į miestų vaitų pareigas. 

Kauno miestiečiams po įtemptos kovos su vietiniais bajorais pavyko išsikovoti 

teisę į vaito vietą rinkti miestietį 39 . Tačiau ne visiems miestams pavyko apsiginti. 

Naugarduko bajoras kritikavo savo luomo asmenis, lendančius į miestų 

savivaldas, kurie „ieško sau naudos skriausdami miestiečių luomo žmones“ 40 . 

Gardino magistratas, mirus vaitui Jelskiui (Jelski), kreipėsi į karalių ir prašė 

leidimo, kaip kituose miestuose, išrinkti tris kandidatus į vaito vietą, iš kurių 

vieną patvirtintų valdovas, nes „įvairūs ponai, seniūnai, bajorai, pareigūnai ją 

užimdami siekia ne įstatymu paremto valdymo, teisybės, visuotinės gerovės 

didinimo, bet ketina neteisėtai pasipelnyti“, spaudžia miestiečius ir priemiesčių 

gyventojus, atima miesto žemes, o magistratą įvelia į nesibaigiančius teismų 

37 “niby dla uporządkowania miasta sprowadził komisją Boni Ordinis, a tym samym przyczynił 

expensu dla tegoż miasta długiem zaciągnionych na zł[otów] tysiąc, od której sumy procent do 

tej pory opłaca się”: 1793 I 02 Lydos miesto pajamų ir išlaidų regestras pateiktas Lydos pavieto 

Targovicos konfederatams, BNIA, f. 1900, a. 1, b. 1, 780–780a. 

38 Gordziejew J., Civilinės karinės tvarkos komisijos... p. 256. 

39 Kiaupa Z., Vaito rinkimas Kauno magistrate XVI–XVIII a., LIM 1974, Vilnius, 1975, p. 13–18. 

40 “szukają swego zysku z krzywdą ludzi stanu miejskiego”: Dziennik handlowy… 1786, s. 472. 

25

procesus, o „naudos siekimas skatina ir dabartinius konkurentus“ 41 . Viešai išsakyto 

nepasitenkinimo dėl bajorijos išskirtinės padėties visuomenėje pasitaikydavo 

ypač retai, bet nusiskundimų dėl bajorų privilegijuotos padėties miestuose 

sparčiai daugėjo. Tai sutapo su XVIII a. II pusėje prasidėjusia diskusija dėl 

būtinybės bajorijai apsidėti mokesčiais. Šiuose skunduose atsispindi skirtingi 

miestiečių ir bajorų požiūriai į miestų gerovę. Neprisistatęs Gardino miestietis 

laikraštyje aiškino, kad didžiąją miesto dalį sudaro dvasininkų, ponų ir bajorų 

jurisdikos, kurių posesoriai, naudodamiesi savo prerogatyvomis, paklūsta 

pavietų įstatymams, Geros tvarkos komisijai, bet nenori būti pavaldūs magistratui, 

finansiškai neprisideda nei prie tvarkos, nei prie miesto padėties pagerinimo. 

Be to, jie į savo jurisdikas prisikviečia amatininkų, užtaria juos ir gina, ir 

tai kenkia miestų cechams. 42 Viešai imta reikšti nepasitenkinimą ir dėl bajorų 

suvažiavimų į tribunolus bei seimelius miestuose tvarkos, nes miestiečiai turėjo 

pasirūpinti svečių apgyvendinimu. 43 

Po 1776 m. reformos, panaikinusios Magdeburgo teises, dalis LDK mažųjų 

miestų turėjo šiokias tokias savivaldos formas, nes atskiruose dokumentuose 

yra užfiksuoti miestų pareigūnai 44 . 1776 m. įstatymas leido seniūnams savo 

miestuose ir miesteliuose įkurti mažas miestiečių savivaldas, kurios, neperžengdamos 

miesto ribų, galėjo spręsti miestiečių tarpusavio nesutarimus ir buvo 

pavaldžios seniūnams 45 . Miestiečių netenkino ribotos savivaldos, į kurias pareigūnus 

skyrė ir juos kontroliavo seniūnai. Neprisistatęs mažo miesto miestietis 

skundėsi: „Vaitas ir burmistrai yra tarsi renkami miesto bendruomenės, tačiau 

mūsų ponai visada paskiria ką nori, o ne ką bendruomenė prašo […] Ir nesaugu 

priešintis mūsų ponams, nes jų rankose mūsų gyvybė ir turtas“ 46 . 

1775 m. įkurto Policijos departamento veiklos sferai buvo atiduoti Abiejų 

Tautų Respublikos miestų reikalai. Po aštuonerių darbo metų departamentas 

41 “Panowie różni, starostowie, szlachta, urzędnicy one otrzymawszy nie celem zarządzenia 

prawnego, sprawiedliwości, pomnożenia dobra powszechnego, lecz korzystną zysku bezprawnego 

nadzieją […] żądza zysków i teraźniejszych powoduje konkurentów”: 1782 XII 12 Gardino 

magistrato prašymas karaliui, AGAD, f. ZP, b. 325, l. 296–296a. 

42 Myśl do polepszenia miasta Grodna, Dziennik handlowy…1788, s. 44. 

43 Plg. Tarankiewicz I., Opis miasta Mińska w prowincji Lit[ewskiej] leżącego, Dziennik 

handlowy…1786, s. 476. 

44 Pvz., Dysnoje seniūnas skirdavo vaitą ir 4 asesorius, Merkinėje 1789 m. minimas burmistras, 

ypač daug pareigūnų užfiksuota Bresto karališkosios ekonomijos miestuose. 

45 Ustawa podatku… s. 85; VL, t. 8, s. 567–568. 

46 “Wójt i burmistrze są niby obierani przez pospólstwo, jednak panowie nasi stanowią tu absolutnie 

kogo chcą, nie kogo pospólstwo żąda… Ale niebezpiecznie przeciwstawiać się panom bo w ich 

ręku nasze życie i majątek”, – citata iš knygos: Hedemann O., Dzisna i Druja magdeburskie 

miasta, Wilno, 1934, s. 211. 

26

pranešė Nuolatinei Tarybai, kad jo veiklą smarkiai suvaržė įstatymai, nes seimas 

uždraudęs jam kontroliuoti miestų turtą 47 . Reformų opozicijos pastangomis 

įstatyme garantuota departamentui reali ekonominė valdžia miestams išvirto į 

finansų kontrolę „davus sutikimą“ miestams ir jų seniūnams. Departamentas 

neįgijo pakankamai valdžios besikuriančioms Geros tvarkos komisijoms, kurios 

pagal pirminį sumanymą turėjo tapti vietiniu departamento padaliniu 48 . 

Nuodugniai susipažinęs su Geros tvarkos komisijų veikla Lenkijoje (komisijų 

veiklos ataskaitos buvo siunčiamos ir Policijos departamentui), departamentas 

iš esmės nebuvo patenkintas komisijų darbu. Dėl šių priežasčių padėtis buvo 

nepavydėtina ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, iš kurios miestų į departamentą 

nuolatos plaukė prašymai, skundai ir raportai. O štai net privilegijas išsaugojusių 

Lietuvos miestų prašymai ir skundai Policijos departamentą pasiekdavo 

ypač retai, dažniausiai adresuoti ne departamentui, o Nuolatinei Tarybai. 

Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno miestiečiai kreipėsi dėl disidentų teisių miesto 

taryboje 49 ir vienodų mokesčių nustatymo visiems gyventojams 50 . Lietuvos 

miestai raportų Policijos departamentui nesiuntė. Maži miestai kreipdavosi 

dar rečiau. Iš likusių Policijos departamento dokumentų žinomas tik vienas 

Virbalio miestiečių prašymas peržiūrėti LDK iždo komisijos perskaičiuotus 

mokesčius 51 . Apibendrindami veiklos rezultatus, Policijos departamento pareigūnai 

teigė, kad Lietuvos miestai gali sakyti, jog „jiems iš viso nėra Policijos 

departamento“, nes „didžioji dalis pagal 1776 m. [Mokesčių] įstatymą prarado 

pajamas ir magdeburgijas, [todėl] neturi ką skaičiuoti“ 52 . Per trylika metų veiklos 

Policijos departamentas nesugebėjo išsiaiškinti nei finansinės, nei ūkinės 

47 1782 09 02 Policijos departamento ataskaita Nuolatinei Tarybai už dviejų metų veiklą, AGAD, 

tzw. ML, dz. VII, 90, l. 399. 

48 Zahorski A., Centralne instytucje... s. 32–35. 

49 1780 07 06 Policijos departamento posėdyje svarstytas Vilniaus protestantų skundas prieš magistratą, 

AGAD, tzw. ML, dz. VII, 87, 140–143; 1782 01 18 Policijos departamento posėdyje 

nagrinėtas Kauno miesto protestantų kreipimasis į Nuolatinę tarybą dėl jų teisių renkant magistratą, 

AGAD, tzw. ML, dz. VII, 89, l. 242–244a; 1787 07 13 Policijos departamento rezoliucija 

perduoti H. Eseno skundą prieš Kauno magistratą Teisingumo departamentui, AGAD, tzw. ML, 

dz. VII 62, l. 26. 

50 1784 01 14 Policijos departamento sesijoje nagrinėtas Vilniaus miesto memorialas dėl butų mokesčių 

nustatymo visiems gyventojams, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 93, l. 174. 

51 1779 10 08 Virbalio miesto pasiuntinio Z. Vitkovskio raštas adresuotas Nuolatinei tarybai, 

AGAD, tzw. ML, dz VII, 86, l. 245; 1779 10 18 Policijos departamento posėdžio protokolas, Ten 

pat, l. 243–244. 

52 “Miasta Litewskie i Ruskie mogly by powiedziec ze niemasz departamentu Policji; bo pierwszych 

większa częsc utraciwszy przez Prawo 1776 dochody i Magdeburgie, nie mają z czego rachować”: 

1782 09 02 Policijos departamento ataskaita Nuolatinei Tarybai už dviejų metų veiklą, AGAD, 

tzw. ML, dz. VII, 90, l. 400. 

27

Lietuvos miestų padėties, nesuskirstė jų į apygardas, nors veiklos pabaigoje tai 

pavyko padaryti Lenkijoje. 

1788 m. ataskaitoje Policijos departamento pareigūnai apie LDK miestus 

rašė: „Apie Lietuvos provincijos miestus Policijos departamentas negali tiek 

daug pranešti ir pažadėti, nes jie kartu su Karūnos miestais buvo šaukiami 

universalais ir rezoliucijomis. Vienok 13 metų Policijos departamento patirtis 

rodo, kad juos reikia stipriau kviesti, panaikinti įvairiausias kliūtis“ 53 . Padėtis, 

susiklosčiusi po 1776 m., rodė LDK miestų didelį užsisklendimą, atitrūkimą 

nuo valstybinių reikalų. Į ekonominio savaitraščio Dziennik handlowy i ekonomiczny 

redakcijos raginimus atsiųsti į Varšuvą duomenis dėl miestuose vykstančių 

turgų prekių ir kainų bei informuoti skaitytojus apie miestų padėtį reagavo 

tik Vilniaus, Gardino, Minsko ir Bresto magistratai. Kauniečiai, 1786 m. 

pristatę išsamų turgaus kainoraštį, į tolesnius kvietimus nebereagavo 54 . Tai 

rodo ir LDK privilegijuotųjų miestų, atitrūkusių nuo valstybinių ir bendrų 

miestų reikalų, pasyvumą. 

Z. Kiaupos teigimu, Lietuvos miestai, visą laiką gyvenę pavieniui, niekad 

nesiėmę bendrų veiksmų, ilgai neįsitraukė į XVIII a. II pusėje prasidėjusį 

valstybės pertvarkymą. Miesto savivaldos institucijų veiklos erdvė tebuvo pats 

miestas, už kurio ribų reikėjo paklusti bajorų valdomos valstybės įstatymams 55 . 

Privilegijuotų miestų savivaldų veikla apsiribojo vietinių reikalų, kurie miestų 

teritoriją peržengdavo pasiekę LDK asesorių teismą, sprendimais. Dažnos bylos 

tarp miestiečių grupuočių, miestiečių ir bajorų, dvasininkų bei žydų nepakilo 

iki gilesnių ir bendresnių reformatoriško turinio reikalavimų, nes prašymo ar 

skundo pagrindą dažniausiai sudarė miesto privilegijų pluoštas, turėjęs įrodyti 

miestiečių teisėtumą ir išspręsti iškilusį konkretų reikalą. 

Kiekvienas privilegijuotas miestas su didesnėmis ar mažesnėmis privilegijomis 

sudarė tarsi atskirą respubliką. Savo memorialais karaliui ir seimams miestai 

nebuvo vieningi 56 . Nors pasitaikydavo išimčių, pagrindinį dėmesį miestiečiai 

teikė privilegijų turiniui. Ketverių metų seimo išvakarėse, 1788 m. kovo 30 d. 

Vilniaus miestiečiai, susirūpinę užsienio pirklių prekyba krašte, kvietė Lietuvos 

53 “O miastach Prowincji W[ielkiego] Ks[ięstwa] Lit[ewskiego] nie może departament policji tak 

wiele raportować i obiecywać sobie, bo lubo razem z Koronnemi wzywane były uniwersałami i 

rezolucjami, doświadczenie jednak przez lat 13 przekonywa departament policji, że potrzeba ich 

silniej wezwać, i wielorakie uprzątnąć przeszkody: Ten pat, s. 703–704. 

54 Dziennik handlowy… 1786, s. 145–146; 1787, s. 12, 97–98. 

55 Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. Lietuvos heraldika, Vilnius, 1998, p. 163– 

183. 

56 Plg. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo… s. 417; Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku, 

Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław, 1966, s. 68. 

28

2 priedas. 1791–1792 m. savivaldos privilegijas gavę miestai 

Miestas Apygarda Miesto 

kategorija 

226 

Savivaldos 

teisių suteikimo 

data 

Privilegijos 

įrašymo į aktų 

knygas data 

1. Šiauliai* Raseinių Ekonomijos 1791 11 09 1792 04 03 LVIA, f. SA, 

b. 14980, 

l. 767. 

2. Prienai Kauno Valstybinis 1791 11 09 

3. Baisogala Raseinių Valstybinis 1791 11 10 

4. Punia Kauno Valstybinis 1791 11 10 1791 12 02 LVIA, f. SA, 

b. 13807, 

l. 588. 

5. Liudvinavas Kauno Valstybinis 1791 11 10 1792 02 01 LVIA, f. SA, 

b. 13807, 

l. 756. 

6. Telšiai Raseinių Valstybinis 1791 12 06 

7. Darsūniškis Kauno Valstybinis 1791 12 07 

8. Vilkaviškis Kauno Valstybinis 1791 12 09 1791 12 31 LVIA, f. SA, 

b. 13875, 

l. 457. 

9. Rumšiškės Kauno Valstybinis 1791 12 12 

10. Kalvarija Gardino Valstybinis 1791 12 27 1792 03 08 BNIA, 

f. 1761, a. 1, 

b. 15, l. 550. 

11. Liubavas Gardino Valstybinis 1791 12 28 

12. Kėdainiai* Raseinių Privatus 1792 01 10 

13. Babtai Kauno Valstybinis 1792 01 11 

14. Žasliai Vilniaus Valstybinis 1792 01 12 1792 02 16 LVIA, f. SA, 

b. 5147, 

l. 987. 

15. Plungė Raseinių Valstybinis 1792 01 13 1792 03 06 LVIA, f. SA, 

b. 15164, 

l. 56. 

16. Punskas Gardino Valstybinis 1792 01 14 1792 02 14 BNIA, 

f. 1761, a. 1, 

b. 15, l. 520. 

17. Stakliškės Kauno Valstybinis 1792 01 16 

18. Anykščiai Vilniaus Valstybinis 1792 01 17 

19. Jaluvka* Gardino Valstybinis 1792 01 18 

20. Volpa Gardino Valstybinis 1792 01 21 

21. Žiežmariai Vilniaus Valstybinis 1792 02 14

2 priedas. 1791–1792 m. savivaldos privilegijas gavę miestai (tęsinys) 

22. Veliuona* Raseinių Valstybinis 1792 02 14 

23. Vižainys* Gardino Valstybinis 1792 02 14 1792 03 08 BNIA, 

f. 1761, a. 1, 

b. 15, l. 544. 

24. Maišiagala Vilniaus Valstybinis 1792 02 23 1792 03 19 LVIA, f. SA, 

b. 5147, 

l. 1116. 

25. Radoškovičiai Minsko Valstybinis 1792 02 23 

26. Marijampolė Kauno Valstybinis 1792 02 23 

27. Pilviškiai Kauno Valstybinis 1792 02 23 1792 03 14 LVIA, f. SA, 

b. 13875, 

l. 500. 

28. Pervalkas Gardino Valstybinis 1792 02 24 

29. Šereševas Bresto Valstybinis 1792 02 24 1792 03 20 BNIA, 

f. 1761, a. 1, 

b. 15, l. 621. 

30. Plateliai Raseinių Valstybinis 1792 02 24 

31. Gargždai Raseinių Valstybinis 1792 02 24 

32. Slonimas* Naugarduko Valstybinis 1792 02 25 

33. Lipniškės Vilniaus Valstybinis 1792 02 25 1792 04 30 LVIA, f. SA, 

b. 5150, l. 6. 

34. Užpaliai Vilniaus Valstybinis 1792 02 25 

35. Horodnas* Pinsko Valstybinis 1792 03 17 

36. Karmėlava Kauno Valstybinis 1792 03 17 1792 04 05 LVIA, f. SA, 

b. 13875, 

l. 529. 

37. Veiviržėnai Raseinių Valstybinis 1792 03 17 

38. Šeduva Kauno Privatus 1792 03 19 1792 04 26 LVIA, f. SA, 

b. 15285, 

l. 219. 

39. Nemunaitis Gardino Valstybinis 1792 03 19 

40. Kvėdarna Raseinių Valstybinis 1792 03 20 

41. Raseiniai Raseinių Valstybinis 1792 03 20 1792 04 19 LVIA, f. SA, 

b. 14798, 

l. 350. 

42. Balninkai Vilniaus Valstybinis 1792 03 20 

43. Rietavas Raseinių Valstybinis 1792 03 20 

44. Vilkija Raseinių Valstybinis 1792 03 20 

45. Uhoras Vilniaus Valstybinis 1792 03 29 

227

Miestas Apygarda Miesto 

kategorija 

228 

Savivaldos 

teisių suteikimo 

data 

Privilegijos 

įrašymo į aktų 

knygas data 

46. Josvainiai Raseinių Valstybinis 1792 03 29 1792 04 24 LVIA, f. SA, 

b. 14798, 

l. 342. 

47. Ariogala Raseinių Valstybinis 1792 04 12 

48. Žemaičių 

Naumiestis 

Raseinių Valstybinis 1792 04 12 

49. Vainutas Raseinių Valstybinis 1792 04 12 

50. Daugai Vilniaus Valstybinis 1792 04 26 

51. Perloja Vilniaus Valstybinis 1792 04 26 

52. Vabalninkas Kauno Valstybinis 1792 04 26 

53. Jurbarkas* Raseinių Valstybinis 1792 05 12 

54. Skirsnemunė Raseinių Valstybinis 1792 05 12 

55. Sudargas Raseinių Valstybinis 1792 05 12 

56. Degučiai Raseinių Valstybinis 1792 05 15 

57. Viekšniai* Raseinių Valstybinis 1792 05 15 1792 VI 15 LVIA, f. SA, 

b. 14980, 

l. 1603. 

58. Tryškiai Raseinių Valstybinis 1792 05 15 

59. Žvingiai Raseinių Valstybinis 1792 05 15 

60. Ašmena Vilniaus Valstybinis 1792 05 22 

61. Ukmergė Vilniaus Valstybinis 1792 05 22 

62. Geranainys Vilniaus Valstybinis 1792 05 25 

63. Kernavė Vilniaus Valstybinis 1792 05 25 

64. Breslauja Vilniaus Valstybinis 1792 06 02 

65. Perebradas Vilniaus Valstybinis 1792 06 03 

66. Cirinas Naugarduko Valstybinis 1792 06 05 

67. Biržai* Kauno Privatus 1792 06 12 

68. Šakyna Raseinių Valstybinis 1792 06 12 

69. Akmenė Raseinių Valstybinis 1792 06 13 

70. Borisovas Minsko Valstybinis 1792 06 14 

71. Simnas Gardino Valstybinis 1792 06 15 

72. Ostryna Vilniaus Valstybinis 1792 06 16 

73. Rodunia* Vilniaus Valstybinis 1792 06 23 

74. Valkininkai Vilniaus Valstybinis 1792 06 26 

Pastaba: Šiauliai – bajorų seimelių miestai 

* miestai, anksčiau turėję savivaldos teises

3 priedas. 1792 05 08 Abiejų tautų policijos komisijos sudarytas LDK laisvųjų miestų 

sąrašas 

Policijos 

intendantūra 

Laisvieji miestai Iš viso 

Žemaitijos Raseiniai, Viduklė, Baisogala? (Bołoki), Žvingiai? (Zwiny), Kvėdarna, 

Vainutas, Veiviržėnai, Gargždai, Rietavas, Plungė, Palanga, Plateliai, 

Telšiai, Tryškiai, Viekšniai, Žagarė, Šakyna, Joniškis, Šiauliai, 

Užventis, Radviliškis, Šiaulėnai 

23 (3) 

Kauno Kaunas, Babtai, Kėdainiai, Josvainiai, Kudrėnai, Naujasis Panevėžys, 

Baisogala, Ariogala, Veliuona, Skirsnemunė, Jurbarkas, Sudargas 

(Johansberg), Liudvinavas, Vladislavovas, Vilkaviškis, Virbalis, 

Vištytis, Žasliai, Pilviškiai, Marijampolė, Prienai, Alytus, Punia, 

Stakliškės, Darsūniškis, Rumšiškės, Karmėlava 

Vilniaus Vilnius, Maišiagala, Kernavė, Trakai, Varėna, Valkininkai, 

Dieveniškės, Geranainys, Lipniškės, Trobos, Krėva, Ašmena, 

Naročius, Vileika, Medilas, Bistrica? (Bystrzyca), Daugai, Nemenčinė, 

Medininkai 

Breslaujos Breslauja, Dysna, Polockas, Ušačiai? (Uszwiacz), Drūkšiai 

(Dryswiaty), Lingvėnai? (Lingwiany), Užpaliai, Ukmergė, Subačius, 

Uhoras 

Minsko Minskas, Raudonkaimis (Krasnesioło), Radoškovičiai, Berezina, 

Borisovas, Rečica, Mozyrius, Azaryčiai (Ozarycze), Bobruiskas 

Naugarduko Naugardukas, Cirinas, Nesvyžius, Sluckas, Slonimas, Porozovas, 

Naujadvaris (Nowy dwór), Volkovyskas, Jaluvka, Mstibovas, Volpa, 

Wolkowyiski? 

Bresto Brestas, Pieščačius, Lomazai, Kobrinas, Horodecas, Pinskas, Nobelis, 

Pohostas, Horodnas, Lagišinas, Motolis, Pružanai, Šereševas, 

Kamenecas 

Gardino Gardinas, Jeziorai, Skydelis, Mostai, Vosiliškės, Ostryna, Lydos 

Naujadvaris (Nowy dwór Lidzki), Lyda, Dubičius, Kaniovas? 

(Koniowo), Eišiškės, Pervalkas, Meteliai, Lazdijai, Beržininkai, 

Pilypavas, Vižainys, Pereroslis, Lipskas, Dombrova, Gardino 

Naujadvaris (Nowy dwór Grodzieński), Kuznica, Sokulka, Janovas, 

Vasilkovas, Krinkai, Odelskas, Luna, Kalvarija 

Iš viso laisvųjų 

miestų 

27 (2) 

19 (6) 

11 (3) 

9 (2) 

11 (2) 

14 (0) 

29 (5) 

143 (23) 

Pastaba: apie 22 kursyvu išskirtų ir sąraše minimų miestelių įsitraukimą į miestiečių judėjimą duomenys 

nežinomi. 

Sudaryta pagal: 1792 05 08 Rozkład miast wolnych R[zeczypospoli]tej w trzech prowincjach na intendencie 

czyli wydziały [podzielonych] z oznaczeniem geograficznym mil, AGAD, f. AKP, b. 152, 

l. 71a–72a. Kitame Abiejų tautų policijos komisijos dokumente nurodyta (neišvardijus miestų), kad 

Vilniaus intendantūroje buvo 30 laisvųjų miestų, o Gardino intendantūtoje – 33, kitų intendantūrų 

miestų skaičius nurodytas nebuvo: Zahorski A., Centralne instytucje… s. 131. 

229

4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d. 

rinkimuose 1 

Pareigūnai Pareigos po 

1792 04 07–14 

rinkimų 

Antoni 

Tyzenhauz 

Antoni 

Lachnicki 

230 

Pareigos miesto savivaldoje prieš 

rinkimus, kitos pareigos ir titulai 

Magistrato 

Prezidentas Bajoras, Vilniaus vaivadijos 

vėliavininkas ir pasiuntinys į seimą, 

miesto teises priėmė 1791 04 28, kaip 

asesorius 1792 02 20 dalyvavo Vilniaus 

vaivadijos Civilinės karinės komisijos 

rinkimuose 

Viceprezidentas Bajoras, Ukmergės sargybinis, 1790 m. 

išrinktas Ukmergės pavieto Civilinės 

karinės komisijos komisaru 

Józef Mejer Tarėjas Bajoras, Vilniaus (Smolensko?) 

rotmistras, miesto teises priėmė 

1791 07 28, protestavo prieš 

1791 08 01–10 rinkimus, 1792 m. 

1-ojo rajono rinkimų direktorius 

Daniel Gotlib 

Hertel 

Kazimierz 

Paszkiewicz 

Piotr 

Grozmani 

Marcin 

Knakfus 

LVIA, f. SA, 

b. 4236, l. 544. 

Dziennik 

handlowy, W., 

1790 04, nr. 4, 

s. 420. 

LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1809a. 

Tarėjas 1789, 1791 m. tarėjas LVIA, f. 458 a. 5 

b. 274, l. 2; SA, 

b. 5297, l. 2a. 

Tarėjas Miesto teises priėmė(?) 1792 04 04, 

1792 m. 1-ojo rajono rinkimų 

3 asesorius 

Tarėjas Bajoras, Smolensko poručnikas, 

miesto teises priėmė 1791 05 11, 

protestavo prieš 1791 08 01–10 

rinkimus, 1792 04 14 1-ojo rajono 

rinkimų 1 asesorius, Vilniaus ligoninių 

deputacijos raštininkas 

Tarėjas Bajoras, LDK kariuomenės kapitonas, 

miesto teises priėmė 1791 07 16, 

1792 m. 2-ojo rajono rinkimų 

direktorius 

Fridrich Heide Tarėjas 1792 m. 3-ojo rajono rinkimų 

3 asesorius 

Antoni Trapp Tarėjas 1792 m. 3-ojo rajono rinkimų 

4 asesorius 

LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1809a 

1 Lentelė sudaryta pagal: 1791 08 01 Vilniaus deputatų į apygardos suvažiavimą rinkimų protokolą, 

LVIA, f. SA, b. 5147, l. 604; 1791 08 10 Vilniaus apeliacinio teismo teisėjų rinkimų protokolą, Ten pat, 

l. 620a; 1792 04 30 Vilniaus magistrato raportą kancleriui A. Sapiegai dėl rinkimų į miesto savivaldą 

1792 04 07–14, LVIA, f. 1199, a. 1, b. 8, l. 16a–17; LVIA, f. 458, a. 4, b. 4, l. 1–93.

Antoni 

Tollokonski 

Paszkiewicz 

Franciszek 

Sądecki 

Piotr Billing Magistrato 

kasininkas 

Wawrzyniec 

Orzechowski 

Łukasz 

Trzeciak 

Julian 

Wojewódzki 

Wincenty 

Bielenkiewicz 

Tarėjas Miesto teises priėmė 1791 07 18, 

Vilniaus prezidento D. T. Paškievičiaus 

giminaitis, 1791 08 10–13 

1-ojo rajono deputatas 

Tarėjas 1791 08 01 deputatų rinkimų 

4 asesorius, miesto bendruomenės 

narys, chirurgas 

Magistrato 

raštininkas 

Magistrato 

regentas 

Magistrato 

sindikas 

Fiskalinis 

prokuratorius 

Feliks Kukiel Policijos 

prokuratorius 

Maciej Bergin Beturčių 

prokuratorius 

Aleksander 

Chmarzyński 

Maciej 

Pawłowski 

2-ojo rajono suolininkas, Pirklių rūmų 

narys 

Bajoras, Mozyriaus statybininkas, miesto 

teises priėmė 1792 04 21 

Bajoras, Smolensko poručnikas, miesto 


Bajoras, miesto teises priėmė 

1792 04 16 

Miesto teises priėmė 1792 04 21 

Bajoras, Vilniaus vaivadijos rotmistras, 

miesto teises priėmė 1791 07 09 

1-ojo rajono 

PSB, t. 25, s. 270; 

LVIA, f. SA, 

b. 5147, l. 603. 

LVIA, f. SA 

5147, l. 604; SA, 

b. 5234, l. 1409a. 

LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1408a. 

Vaitas 1789 m. tarėjas, 1791 m. burmistras LVIA, f.458, a. 5, 

b. 274, l. 2; f. SA, 

b. 4235, l. 1855. 

Suolininkas Paskirtas nuo batsiuvių cecho rinkti 

liustratorius (1790 01 18); pirklys, 

Vilniaus pilietis 1791 08 01–13 

1-ojo rajono deputatas; 1791 07 19 

vyko į Lydą pranešti apie Miestų įstatymą, 


Józef Orlowski Suolininkas Bajoras, Vilniaus kampininkas 

Józef 

Krzyczewski 

Suolininkas 1789 m. Pirklių rūmų direktorius, 

1791 08 01 deputatų rinkimų 

2 asesorius 

Jan Hempell Suolininkas Bajoras, karaliaus vėliavininkas 

Godfrid Han Suolininkas 1789–1790 m. miesto bendruomenės 

prisiekusysis, išrinktas bendruomenės 

delegatu į Varšuvą, pasirašė po Įgaliojimo 

raštu (1789 m.) 

Antoni Jerman Suolininkas 

LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 4a; 

f. SA, b. 5147, 

l. 603. 

LVIA, f. 389, 

a. LM, b. 452, 

l. 363; SA, 

b. 5147, l. 604. 

LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 1; 

f. SA, b. 4235, 

l. 1855. 

231


rinkimuose (tęsinys) 


1792 04 07–14 

rinkimų 

232 



Onufry Sippko Burmistras 1789–1790 m. tarėjas LVIA, f. 389, 

a. LM, b. 454, l. 1a. 

Piotr 

Teisėjas Miesto bendruomenės prisiekusysis LVIA, f. SA, 

Majewski 

b. 4235, l. 1409a. 

Piotr 

Kaczyński 

Antoni 

Goralski 

Michał 

Krajewski 

Gottlib 

Zondler 

Józef 

Jakubowski 

Dominik 

Zaikowski 

Antoni 

Wojsniewicz 

Ignacy 

Grabowsky 

Fryderyk 

Goentz 

Korneliusz 

Pocolojewski 

Wiktor 

Domański 

Michał 

Balczewski 

Paweł 

Niszkowski 

Tesėjas Bajoras, Drohičino medžioklis; miesto 


Teisėjas 

Teisėjas Bajoras, Rečicos rotmistras, miesto 

teises priėmė 1791 07 28, protestavo 

prieš 1791 08 01–10 rinkimus 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1809a. 

Pirklių rūmų atstovas, pirklys LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1408a. 

Bajoras, 1790–1791 m. LDK miestų 

atstovas Varšuvoje 1789–1791 m.; 

1791–1792 m. LDK asesorių teismo 

generalinis advokatas, miesto teises 

priėmė 1791 06 01 

Miesto bendruomenės prisiekusysis; 


1790–1791 m. miesto bendruomenės 

prisiekusysis 

LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1410. 

LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 3a, 

13a, 17a; f. SA, 

b. 4235, l. 1410.

Bazyli Artecki Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Józef 

Ciechanowiecki 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Jan Miller Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Józef Growski Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Jan Krystian 

Rydel 

Krzysztof 

Arendtt 

Wincenty 

Malinowski 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Józef Rogowski Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Wincenty 

Mejer 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 


Bajoras, LDK kariuomenės generolas 

Pirklys, apeliacinio teismo teisėjas, 

1791 08 01 deputatų rinkimų direktorius, 

Pirklių rūmų narys, Pirklių 

rūmų delegatas į trečiąjį miestiečių 

suvažiavimą Varšuvoje 

Bajoras, Volkovysko pataurininkas, 

Vilniaus apeliacinio teismo teisėjo pavaduotojas 

(1791 08 13); miesto teises 

priėmė 1791 07 28 

Karaliaus sekretorius, 1791 m. Pirklių 

rūmų direktorius, protestavo prieš 

1791 08 01–10 rinkimus 

LVIA, f. SA, 

b. 5147, l. 604. 

LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1408a, 

l. 1809a. 

Pirklių rūmų narys LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1409a. 

Pirklių rūmų narys LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1409a. 

Bajoras, 

Upytės pavieto poručnikas 

Grzegorz Vaitas 

2-ojo rajono 

Bajoras, Smolensko poručnikas; miesto 

Pacowski 


Piotr Billing Suolininkas Vilniaus magistrato generalinis kasininkas, 

Pirklių rūmų narys 

Wincenty 

Pozlewicz 

Michał 

Hordowski 

Mateusz 

Kondrotowicz 

Wincenty 

Kaczyński 

Suolininkas 1790–1791 m. miesto bendruomenės 

prisiekusysis 

Suolininkas 

Suolininkas 

Suolininkas Miesto teises priėmė 1792 03 31 

LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1408a. 

LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 13a; 

f. SA, b. 4235, 

l. 1409a. 

233




1792 04 07–14 

rinkimų 

Filip Zastas(?) Suolininkas 

Stanisław 

Oświecimski 

Antoni 

Waynor 

234 



Burmistras Pirklių rūmų atstovas, pirklys LVIA, f. SA, 

b. 4235, l. 1408a. 

Teisėjas Miesto teises priėmė 1791 08 20 

Jerzy Wieczor Teisėjas Bajoras, Breslaujos pavieto rotmistras; 


Adam 

Gudowski 

Teisėjas 

Łukasz Ządler Teisėjas 

Antoni 

Zielinski 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Krystian Dyk Teisėjo 

pavaduotojas 

Fryderyk 

Reymer 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Gottlib Dyko[?] Teisėjo 

pavaduotojas 

Ignacy 

Woynicz 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Gottlib Leyko Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Krystian Dyk Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Michał 

Stankiewicz 

Jan 

Samulewicz 

Godfryd 

Kangisser 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto bendruomenės prisiekusysis, 

kirpėjas 

LVIA, f. SA, 

5293, l. 103a; 

f. SA 4235, 

l. 1409a. 

Miesto bendruomenės prisiekusysis LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 13a; 

f. SA, b. 4235, 

l. 1409a.

Jan 

Skarynkiewicz 

Fryderyk 

Reymer 

Lukasz 

Trzeciak 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Krystyan Hum Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Jerzy 

Bohdziewicz 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Michał Losicki Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Ignacy 

Markowski 

Teodor 

Astranowicz 

Ludwik 

Abramowicz 

Thadeusz 

Narkiewicz 

Józef 

Gaydamowicz 

Celestyn 

Weytman 

Józef 

Czarnowski 

Jakub 

Sidorowicz 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Bajoras, Smolensko poručnikas, 

Vilniaus magistrato regentas 

1791 01 13 iš račių cecho išrinktas į 

ekonomus 

Plytininkas, miesto teises priėmė 

1791 08 09 

3-ojo rajono 

Vaitas Bajoras, Vilniaus vaivadijos rotmistras, 

minimas asesorių teismo byloje vaide 

su magistratu dėl gatvės, kurią Vilniaus 

rotmistras norėjo užstatyti 1789 12 14, 

miesto teises priėmė 1791 07 22, protestavo 

prieš 1791 08 01–10 rinkimus 

Suolininkas Miesto bendruomenės prisiekusysis, 

1789–1790 m. bendruomenės pasiuntinys 

į Varšuvą, G. Hano pagalbininkas 

Suolininkas 

Suolininkas Bajoras, miesto teises priėmė 

1791 09 07 

Suolininkas Buvęs magistrato raštininkas, po 

Miestų įstatymo Vilniaus delegatas į 

Varšuvą 1791 05–06 

LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 16. 

LVIA, f. 389, 

a. LM, b. 453, 

l. 259–264a; 

f. SA, b. 4235, 

l. 1809a. 

LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 1a; 

f. SA, b. 4235, 

l. 1410. 

235




1792 04 07–14 

rinkimų 

Jan 

Suolininkas 

Chodasewicz 

Roch 

Suolininkas 

Winemser 

Jakub 

Doroniewski 

Krystian 

Kreczmer 

Franciszek 

Swięcicki 

Mikołaj 

Michaniewski 

Antoni 

Liszczarski 

Antoni 

Szabłowski 

Wawrzyniec 

Sosnowski 

236 



Burmistras 1789–1790 m. tarėjas LVIA, f. 458, a. 5, 

b. 274, l. 2; f. SA, 

b. 5297, l. 2a. 

Teisėjas 1789–1791 m. miesto bendruomenės 

prisiekusysis, palaikė korespondenciją 

su bendruomenės delegacija Varšuvoje 

Teisėjas 

Teisėjas 

Teisėjas 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Jan Eder Teisėjo 

pavaduotojas 

Maciej 

Baranowski 

Thadeusz 

Narkiewicz 

Teisėjo 

pavaduotojas 

Miesto bendruomenės 

prisiekusysis 

Jan Oganowicz Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Antoni 

Szabłowski 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Jan Eder Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

1790 09 28 miesto bendruomenės 

prisiekusysis 


Bajoras, 3-ojo rajono vaitas 

3-ojo rajono teisėjo pavaduotojas 

LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 2; 

f. SA, b. 4235, 

l. 1409a. 

LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 13a.

Marcin 

Śledziński 

Piotr 

Kondrotowicz 

Franciszek 

Danilewicz 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Wincenty Freys Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Jerzy 

Stasiewicz 

Jakub 

Sidorowicz 

Krzystoff 

Koziell 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Jan Kamiński Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Jan 

Chodasewicz 

Franciszek 

Fiszer 

Ignacy 

Skędzienski 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

Miesto 

bendruomenės 

prisiekusysis 

1790 01 29 išsipirko nuo revizorių 

pareigų (miesto bendruomenės 

prisiekusysis) 



1790 01 14 nuo duonininkų cecho 

paskirtas magistratui atiduoti sąskaitas 

(1791 01 13 išrinktas į ekonomus) 

Buvęs magistrato raštininkas, 

3-ojo rajono suolininkas 

Bajoras,Vilniaus pilies teismo teisėjas; 


LVIA, f. 1199, 

a. 1, b. 6, l. 5. 

LVIA, f. 1199 

a. 1, b. 6, l. 4, 16. 

237

SUMMARY 

1789–1792 TOWNS MOVEMENT OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA 

The Four-Year (or Great) Sejm, the parliamentary body, introduced changes into 

the social history of the Grand Duchy of Lithuania by codifying social strata 

statuses into one document in 1791 – the May 3 rd Constitution. The Four-Year 

Sejm reforms unified townspeople, because the same laws were now applicable to 

all towns in common. A movement of townspeople for rights and freedom, which 

began during the Four-Year Sejm period, united the large towns that already had 

municipal rights with the smaller towns that were requesting patents of selfgovernance 

rights based on the new laws. Such unification covering most of the 

towns and townships in the Grand Duchy had never before existed, in the entire 

history of Lithuania. 

The primary focus of this monograph is the scope of the Grand Duchy’s 

Towns Movement and its growth. It is an endeavor to characterize this movement, 

to describe the features of the municipal dispersion of towns and to explain the 

nuances involved in the granting of town rights during 1791–1792. Further this 

work means to reveal how the other reforms of the Four-Year Sejm cultivated the 

situation of the towns within the country as well as to determine the changes 

within the towns themselves that were conditional to the reforms. 

The concept of town used herein does not refer to the size of an urban area 

or to its economic potential but rather to the legal category of a town. In other 

words, the self-governing of a town describes that town. In this sense, a town 

consists of a community of free people along with its territory of residence and 

governance as well as the town law guiding its governance. Prior to the Four- 

Year Sejm, Magdeburg Law was synonymous with municipal self-governance; 

however, during the 1791–1792 town reforms, the situation changed. By this 

principle, small townships were granted patents of ruler rights during the Four- 

Year Sejm reforms or, based on the new law, newly established and operational 

self-governance meant that a small township became an actual town. 

Grand Duchy towns differed from the towns in Poland by their specificity, 

legal subordination and freedoms. These differences were especially highlighted by 

the legal decrees passed in the 1770s, which permitted Grand Duchy townspeople 

to own land holdings. Meanwhile the elderships governing the towns with selfgovernance 

were not as controlled as they were in Poland. On the other hand, due 

238

to the specificity of the Grand Duchy, there was an abundance of small townships 

that were subordinate to Duchy dignitaries, who determined the subsequent 

fates of such towns and townships. After the 1772 partition, on eve of the Four- 

Year Sejm, there were up to six hundred towns and townships within Grand 

Duchy territory. Of these some 59 % were privately-owned towns, some 12 % – 

church towns and some 29 % – national and estate-owned, the royal towns and 

townships. Of these, some one hundred towns had had self-governance rights and 

had periodically exercised them in the past. 

The traits of the boyar strata’s viewpoint on townspeople influenced the 

1764–1788 Town Reforms, thereby, as of yet, there was no intention to change 

the conditions of the townspeople in society, even though the focus was on 

towns. Reform initiators raised demands: instill law and order in towns, supervise 

constructions, audit and regulate the revenues and expenditures of towns and 

form conditions for the development of the arts and crafts and trade to raise 

the economic states of towns. The boyars were meant to manage these reforms, 

but the execution of the reform program came too late in Lithuania. The first 

Great Law and Order Commission was not established until 1776, in Grodno. 

Meanwhile the decrees of Lithuania’s central government especially rarely reached 

the townspeople. The reforms in Poland started ten years earlier and proceeded 

more successfully. One difference with Poland was that Magdeburg Rights for 

small townships in the Grand Duchy were abolished in 1776. Based on this legal 

criterion, after 1776, the settlement areas in the Grand Duchy that retained selfgovernance 

in one form or another, it could be said, numbered no more than 

thirty. The towns of Lithuania were small, had predominately wooden buildings 

and lacked law and order. The fundamental businesses of these towns – crafts and 

trade – suffered recessions. 

Warsaw townspeople invited Grand Duchy towns to get involved in the Four- 

Year Sejm reforms. They organized congresses of town delegates from the Republic 

of Two Nations and formulated their assignments as well as the first program for 

those who wanted to stimulate parliamentary discussions in the Sejm on town 

matters. Previously Grand Duchy townspeople had only united on different 

issues, but no common demands were made that could unite all Grand Duchy 

towns. Grand Duchy town delegates met in Warsaw in April-May of 1789 and, 

following the initiative of the Warsaw delegates, formulated demands to the Sejm, 

separate from those made by Poland’s town delegates, for reforms addressing the 

common problems of Grand Duchy towns. The delegates of the Grand Duchy’s 

royal towns concurred with the initiatives made by Warsaw’s townspeople 

and actively participated in other 1789 town congresses. The deputation that 

had formed in the Sejm had to prepare a draft of town reforms. Grand Duchy 

townspeople received its instructions and began sending the patents of rights from 

239

the royal towns that had lost their self-governance to Warsaw; in other words, they 

began organizing the actions of Grand Duchy townspeople. Vilnius and Grodno 

townspeople displayed greater and greater initiatives. 

As discussions regarding the town reforms began in the Sejm, the premise 

considered important for strengthening towns was the possibility of immigration 

into the land. Meanwhile the enlarged townspeople’s rights gave hope that the 

ranks of statehood defenders would swell. These were the arguments that became 

the most important for selecting the course of town reforms by which the 

townspeople would gain more rights. 

The April 18 1791, June 27 1791 and October 3 1791 Laws, which were 

common to all free towns and their residents – the townspeople – in the country, 

changed the situation of the towns and small townships in the entire country. The 

Law on Towns enlarged the rights of townspeople to the extent that some were 

equal to the rights and freedoms enjoyed by boyars. Town residents (excluding 

non-Christians) had to accept the town rights and they became subordinate to 

the magistrates. The boyars did not lose their prerogatives in society even after 

accepting the rights of the townspeople. Therefore self-governance was no longer 

based on social strata but on territory. A separate administrative system was 

introduced into towns, and seven (later eight) districts were formed. The member 

free towns gained the right to elect officials to the District Court of Appeals and 

a representative to the Sejm. The elected town district representatives became 

officials of the national governmental administration. All the royal towns – the 

national as well as the royal estates – had the status of a free town. Privately-owned 

towns were also able to call themselves free towns and make use of their freedoms 

but only when their owner permits. Thereby the townspeople movement expanded 

and crossed over into the boundaries of royal towns. District cities, Vilnius, 

Grodno, Kaunas, Minsk, Novogrudok, Brest, Pinsk and later Raseiniai, began to 

rule the movement in the towns and townships of their respective districts. 

Only a portion of the royal towns that had retained their rights represented 

Grand Duchy towns at the first two Warsaw congresses. The third congress was 

attended by delegates from 37 Grand Duchy royal towns – those that had retained 

their rights, those that had lost them and those that never had them at all. At 

the meeting held for town districts in August 10 of 1791, the appellate judges 

and Sejm representatives were elected by 47 town deputies for only three of the 

seven districts, Vilnius, Kaunas and Grodno. In less than a year, during 1791– 

1792, there were 74 towns and small townships, which fought and won their 

patents of rights to self-governance. Over 40 towns that had not received patents 

of self-governance managed to establish self-governing municipalities. During the 

Four-Year Sejm period, over 130 towns and townships joined the townspeople 

movement. 

240

The towns of the Žemaitija Duchy managed to get over a third of the patents 

of rights – as many as 26 – while the other district cities got less – 19 for Vilnius, 

14 for Kaunas, 9 for Grodno, 2 each for Novogrudok and Minsk and one each 

for Brest and Pinsk. The national towns won the most rights of self-governance, 

because the central government expected that, by enlarging the rights of the 

townspeople, newcomers with expertise in trade and production would move into 

the towns, which had acquired self-governance. The efforts of the royal estateowned 

towns to receive rights were curtailed by the Administration of Estates, 

which did not want the ruler’s treasury to lose income. Thereby not a single estate 

town or township in Brest and Grodno, which had been active in the townspeople 

movement, was able to gain self-governance rights successfully. Privately-owned 

towns got involved in the townspeople movement later, thus only three managed 

to get their owner’s consent and right of rule. Not a single one of the Grand 

Duchy’s church towns was able to gain a patent of self-governance rights. 

Once the laws on towns were issued and municipalities established, conflicts 

erupted in most of the towns that had previously never had self-governance rights 

between the townspeople, the elderships and the Administrations of Estates. The 

reason was that the townspeople would rely on the Law on Towns and frequently 

ignore the other laws passed by the Sejm directing obedience and performance of 

duty until the Grand Duchy Court of Assessors passed a separate ruling. Even the 

institutions of the central government frequently had difficulties in calming such 

conflicts. The transitions encouraged townspeople to begin collecting taxes on 

their own and handing them over directly to the state fund. This reduced income 

for the elderships. Civil Military Commission commissioners often rescued the 

eldership and estate administrators, because they were all convinced that certain 

rights of self-governance had been granted erroneously. Elders often blocked 

the execution of directives from central governmental institutions, since their 

intention was to safeguard their incomes. 

Townspeople, in their own minds, felt that any sorts of obligations to an 

estate conflicted with their acquired freedoms and rights as per the Laws on 

Towns passed by the Four-Year Sejm. Freedom, as townspeople understood it, 

was first and foremost offered security from elderships and manor administrations 

interfering into the community’s internal affairs. The residents who had accepted 

town rights identified their rights and freedom with having the exceptional or 

even privileged status of townspeople within the town’s territory – the Law on 

Towns assured such. The handing over of all town residents to rule by magistrates 

caused noticeable growth of antagonisms between those town’s citizens who had 

accepted town rights and the societal groups which paid no heed to the law or 

were unable to accept town rights by law. The Jews met with much antagonism 

from townspeople and, in different instances, this was no more than met by 

241

oyars, the clergy legal residents, neighboring boyars and peasants, who had not 

accepted town rights. 

Internal order in towns changed along with the laws regarding towns. The role 

of the boyars was exceptional as the town municipalities were forming and as they 

were being reorganized. Residents of towns and townships relied on the boyars for 

their experience and sought their assistance in the struggles with elderships and 

royal estate administrations. It could be said that the towns movement would not 

have grown so widely without participation by the boyar social stratum. Central 

governmental institutions in small and large towns also encouraged boyars to 

become involved in the work of the municipalities. 

Grand Duchy stratum of nobles did not accept townspeople’s rights as 

actively and, not infrequently, this was also due to prompting by the ruler. Even 

the initiators of the reforms did not expect such an active movement in the towns 

and townships. It was inconceivable to the aristocrats of the Age of Enlightenment 

that illiterate people (who were the absolute majority of the townships and small 

townships) should be granted extended rights, freedom to elect a municipality, 

the ability to independently decide their town’s matters, collect taxes and, once 

acquiring such certain rights of citizenship, the possibility, albeit a theoretical 

one, to influence national processes. Thusly eldership administrators of small 

townships often classified residents along with peasants. Meanwhile the efforts 

by townspeople to gain the rights of personal inviolability and property security, 

which the new law guaranteed, would turn into open conflicts with the eldership 

and estate administrators. 

Town officials who had been protecting municipal traditions up to the Four- 

Year Sejm changed along with the new order of municipal elections. The frequent 

outbreaks of conflicts during the April 1792 elections indicate that new people 

were breaking into town municipalities, which means that the model of oligarchic 

rule was withdrawing from towns, and more democratic municipalities were 

developing. Every owner had the chance at a position, therefore some unpopular 

officials had to withdraw from office or take a more humble position in the 

municipal hierarchy. In small townships, the priority was given to their most 

active citizens, and boyars elected as vaitas (akin to prefects) especially frequently 

stepped in to lead them. 

During the time of the movement, the townspeople especially focused on 

recovering the townspeople community’s property, which the old, professed 

patents of rights guaranteed or which the lustration and inventory established. As 

signs of unity with other towns were forming, matters of specific, local importance 

comprised most of the requests directed to the ruler and to the Sejm. The attention 

of the townspeople concentrated on the past. Despite the expansion of rights and 

242

freedom, they continued eyeing the prerogatives of the boyar stratum, seeking to 

acquire them by the legalized way to nobility. 

The General Confederation of the Grand Duchy, with the help of Russian 

Army, annulled the town reforms in the summer of 1792. The Grodno Sejm 

decided to expand town rights somewhat in 1793 thus it turned to large cities of 

the Grand Duchy to present their requests to the Sejm. The delegates of Grand 

Duchy towns demanded the rights and freedom guaranteed by the Law on Towns, 

but the Sejm limited the prerogatives of townspeople and only upheld more of 

them for merely five large towns. Being dissatisfied with the situation, Grand 

Duchy townspeople actively joined the Insurrection of 1794 and briefly reinstated 

the rights guaranteed to towns by virtue of the May 3 Constitution. 

The increase of town municipalities during the reform years should not 

be viewed as a final process, because the events of 1791–1792 were merely the 

beginning of reforms. The granting neither of municipal patents of rights nor of 

the course of establishing town municipalities can reveal the full picture of all the 

reforms their authors had devised. Therefore certain further considerations remain 

hypothetical or even require additional evidence. The Law on Towns defined the 

circumstances for granting municipal self-governance and it essentially provided 

for the granting of the patent of self-governance rights to all royal or free towns and 

townships. Actually priority was placed on towns of administrative importance 

that had acquired patents of rights; nonetheless, rights were not confiscated 

from townships and settlements either as long as they “acquire an appearance 

appropriate for a town”. Most of the towns with acquired patents of municipal 

rights were not centers of national administration; furthermore they had not 

availed themselves of any patents of self-governance rights previously. It should 

be assumed that the Police Commission of the Republic of Two Nations had 

exceptional influence on the diffusion of municipalities, because its jurisdiction 

covered free towns, which grew as the number of free towns increased. The issue 

regarding the fate of the elderships was very seriously raised in the Sejm. Although 

the Sejm did not approve the project to sell-off elderships, debates branched 

out and continued. The course of events indicates that the Two Nations Police 

Commission probably intended to leave the towns subordinate to elderships under 

national scrutiny, bearing in mind the universal expectation that foreigners would 

be moving into these towns. Nevertheless, the most important role is attributed 

to the townspeople taking active initiative, which even surpassed the expectations 

of reformer supporters, especially in Lithuania. The disputes and discord between 

townspeople and eldership administrators in the latter half of 18 th century not 

only laid the groundwork for the townspeople movement but also served to speed 

it even more. 

243

ŠALTINIAI 

Archyviniai fondai 

Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA) 

SA – Senieji aktai (SA) 

11 – LDK iždo komisijos 

17 – LDK dvaro asesorių teismo 

110 – LDK karaliaus dvarų valdyba 

389 – Vilniaus gubernijos butų komisijos 

443 – Lietuvos vyriausiojo teismo 

458 – Vilniaus magistrato 

716 – Tiškevičių 

1177 – Oginskių 

1199 – Vilniaus miesto tarybos 

1276 – Pliaterių 

1519 – Lietuvos Metrikos 

Varšuvos Vyriausias Senųjų Aktų Archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych, AGAD) 

Archiwum Kameralne (AK) 

Archiwum Królestwa Polskiego(AKP) 

Archiwum Radziwiłłów (AR) 

Archiwum Sejmu Czteroletniego (ASCz) 

tzw. Metryka Litewska (tzw. ML) 

Zbiór Popielów (ZP) 

Varšuvos Nacionalinė Biblioteka (Biblioteka Narodowa, BN) 

Mikrofilmai iš Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje (BCz) 

Baltarusijos Nacionalinis Istorijos Archyvas (Национальный исторический архив Беларуси, 

BNIA) 

1705 – Bresto pavieto pilies teismo 

1710 – Volkovysko pavieto pilies teismo 

1711 – Gardino pavieto pilies teismo 

1718 – Lydos magistrato 

1731 – Oršos pavieto pilies teismo 

1733 – Pinsko pavieto pilies teismo 

1736 – Rečicos pavieto pilies teismo 

1737 – Slonimo pavieto pilies teismo 

1741 – Bresto pavieto žemės teismo 

1755 – Gardino pavieto žemės teismo 

1757 – Dysnos magistrato 

244

1761 – Gardino magistrato 

1767 – Lydos pavieto žemės teismo 

1769 – Minsko pavieto žemės teismo 

1771 – Mozyriaus pavieto žemės teismo 

1774 – Naugarduko pavieto žemės teismo 

1775 – Oršos pavieto žemės teismo 

1777 – Pinsko pavieto žemės teismo 

1783 – Rečicos pavieto žemės teismo 

1795 – Volkovysko magistrato 

1816 – Minsko magistrato 

1822 – Pinsko magistrato 

1825 – Slucko magistrato 

1827 – Pružanų magistrato 

1887 – Gardino pavieto Civilinės karinės komisijos 

1889 – Minsko pavieto Civilinės karinės komisijos 

1899 – Volkovysko pavieto LDK generalinės konfederacijos 

1900 – Lydos pavieto LDK generalinės konfederacijos 

1903 – Rečicos pavieto LDK generalinės konfederacijos 

1920 – Bresto pavieto žemionių teismo 

2117 – Oršos pavieto 

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (MAB) 

17 – Rankraščių kolekcija 

151 – Liucijono Uziemblos 

233 – Adolfo Šapokos 

273 – Alberto Liudviko Zoštauto kolekcija 

Vilniaus Universiteto Bibliotekos Rankraščių skyrius (VUB) 

5 – Mišrus 

7 – LDK teismų aktų 

Liublino vaivadijos H. Lopacinskio viešosios bibliotekos Rankraščių skyrius 

(Wojewódzka biblioteka publiczna im. H. Łopacińskiego w Lublinie, WBPL) 

Rusijos valstybinis karo istorijos archyvas 

(Российский государственный Военно-исторический архив, RKIA) 

Lietuvos Nacionalinio Muziejaus Archyvas (LNMA) 

Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus Archyvas (VDKMA) 

Kauno M. K. Čiurlionio Dailės Muziejaus Archyvas (KČDMA) 

Publikuoti šaltiniai 

1. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija (vertė ir sudarė E. Raila), Vilnius, 2001. 

2. 1791 m. rugpjūčio 6 d. Merkinės miesto instrukcija deputatams į Gardino apygardos 

miestų suvažiavimą (parengė L. Glemža) // Lietuos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, t. 3, 

2001, p. 125–131. 

3. 1791 m. rugpjūčio 13 d. instrukcija Kauno apygardos miestų pasiuntiniui į seimą (parengė 

V. Kryževičius) // Lietuvos istorijos metraštis 1974, Vilnius, 1975, p. 67–69. 

245

4. 1794 m. Vilniaus miestiečių nepasitenkinimas iš Lenkijos atsiųsta sukilimo vadovybe // Lietuvos 

TSR istorijos šaltiniai, Vilnius, 1955, p. 332. 

5. Czacki T., Rozprawa o żydach i karaitach, Kraków, 1860. 

6. Dziennik handlowy i ekonomiczny, Warszawa, 1786–1790. 

7. Gazeta narodowa i obca, Warszawa, 1791–1792. 

8. Gazeta Warszawska, Warszawa, 1788–1792. 

9. Gazeta Wileńska, Wilno, 1788–1792. 

10. Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai (parengė L. Glemža), Kauno 

istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–214. 

11. Instrukcja wydziału grodzieńskiego na Sejm Wielki z 11 08 1791 roku (oprac. J. Urbanowicz) 

// Miscellanea Historico-Archivistica, t. 9, Warszawa, 2000. 

12. Jucevičius L., Mokyti žemaičiai, Vilnius, 1975. 

13. Kitowicz J., Pamiętniki czyli historia Polski, Warszawa, 1971. 

14. Korespondent Warszawski, Warszawa, 1792. 

15. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 1: Joniškis, Jurbarkas (sudarė A. Tyla), 

Vilnius, 1991; t. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, 

Vladislavovas (sudarė A. Tyla ir D. Žygelis), Vilnius, 1997; t. 3: Kėdainiai (sudarė 

A. Tyla) Vilnius, 2002; t. 4: Alytus (sudarė A. Tyla), Vilnius, 2006; t. 5: Merkinė (sudarė 

A. Baliulis), Vilnius, 2007; t. 6: Trakai (sudarė A. Baliulis), Vilnius, 2008. 

16. Lietuvos Metrika. Knyga nr. 556 (1791–1792), viešųjų reikalų knyga 35, parengė A. Baliulis, 

R. Firkovičius, E. Rimša, Vilnius, 2005. 

17. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2: XVIII amžius (sudarė R. Jasas 

ir J. Orda), Vilnius, 1961. 

18. Materiały do dziejów sejmu Czteroletniego (oprac. J. Woliński, J. Michalski, E. Rostworowski), 

t. 1: Wrocław, 1955; t. 2: Wrocław, 1959; t. 3: Wrocław, 1960; t. 4: Wrocław, Warszawa 

– Kraków, 1961; t. 5: Wrocław – Warszawa – Kraków, 1964; t. 6: Wrocław – Warszawa 

– Kraków, 1966. 

19. Mokytojo Šulco 1793 metų kelionės įspūdžiai // Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir 

etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) (parengė J. Jurginis ir A. Šidlauskas), Vilnius, 1983, 

p. 92–107. 

20. Mundur municypalny ustawiony w Wilnie w 1792 r. na pamiątkę konstytucji 3 maja 1791 

roku // Kwartalnik Litewski, t. 2, Wilno, 1910. 

21. Ogiński M. K. Pamiętniki o Polsce i polakach: od roku 1788 aż do końca roku 1815, t. 1, 

Poznań, 1870. 

22. Polska stanisławowska w oczach cudzoziemców, t. 1–2, Warszawa, 1963. 

23. [Potocki I., Kołłątaj H., Małachowski S.], O ustanowieniu i upadku konstytucji Polskiej 

3 maja 1791 roku, Metz, 1793. 

24. Sirokomlė V., Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą, Vilnius, 1989. 

25. Stanisława Augusta projekt reformy żydówstwa polskiego (oprac. Ludwik Gumplowicz), Kraków, 

1875. 

26. Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód za najjaśniejszego Hospodara Króla Jegomości 

Zygmunta III w Krakowie w roku 1588 drugi raz w Wilnie w roku 1619 z pokazaniem zgody 

i różnice Koronnych i WXL. Trzeci raz za najjaśniejszego K.J.M. Władysława IV w Warszawie 

w roku 1648 z przydaniem konstytucji od roku 1550 do 1647. Czwarty raz za najjaśniejszego 

króla jego mości Jana Trzeciego w Wilnie w roku 1698 z przyłożeniem pod artykuły Konstytucji 

Sejmowych od sejmu roku 1550 aż do sejmu roku 1690 Obojgu Narodom służący. Teraz zaś 

246

piąty raz za szczęśliwie panującego najjaśniejszego króla Jego mości Augusta Trzeciego przedrukowany, 

Wilno, 1744. 

27. Tekieliński W., Opis dzienny szkół Wileńskich, akademii i uniwersytetu, oraz diariusz znaczniejszych 

wypadków w Wilnie od roku 1781 po rok 1824 nastałych, Wilno, 1876. 

28. Volumina legum, t. 7, 8: Petersburg, 1860; t. 9: Petersburg, 1890; t. 10, Gdańsk, 1952. 

29. Z archiwum Wileńskiej izby kupieckiej. Korespondencja z r. 1791 Wileńskiej izby kupieckiej 

z jej delegatem na sejm A. F. Tyklem (opr. W .Studnicki) // Przegląd historyczny, t. 11, 

1910. 

30. Zaleski M., Pamiętniki Michała Zaleskiego wojskiego Wielkiego Księstwa Litewskiego posła na 

sejm Czteroletni, Poznań, 1879. 

31. Zamojski A., Zbiór praw sądowych przez ex-kanclerza Andrzeja ordynata Zamojskiego ułożony 

i w roku 1778 drukiem ogłoszony a teraz przedrukowany z domieszczeniem źródeł i uwag tak 

prawo znacznych jak prawodawczych sporządzonych, Warszawa, 1874. 

32. Zbiór wszystkich druków konfederacji Targowickiej i Wileńskiej potrzebnych teraz do wiadomości 

powszechnej ażeby kto z nie wiadomości onych nie szkodował, Warszawa, 1792. 

247

LITERATŪRA 

1. Aleksandrowska E., Marewicz Wincenty Ignacy h. Kosciesza (1755–1822) // Polski słownik 

biograficzny, t. 19, 1974, s. 634–635. 

2. Arcimowicz W., Wielkie Księstwo Litewskie za czasów Stanisława Augusta, zesz. 1: Korona a 

Litwa. Granice a podział. Sejmy, Wilno, 1938. 

3. Askenazy Sz., Przymierze polsko – pruskie, Warszawa, 1918. 

4. Baliński M., Lipiński T., Starożytna Polska, t. 4: Wielkie Księstwo Litewskie, s. l., 1846. 

5. Baliulis A., Apie Akmenę ir Dabikinę XVI–XVIII amžiuje // Žemaičių praeitis, t. 3. Vilnius, 

1994, p. 176–181. 

6. Baliulis A., Miškinis A., Virbalis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 8, Vilnius, 1985, 

p. 73–121. 

7. Baliulis A., Jurbarko praeitis istoriniuose dokumentuose // Jurbarkas: istorijos puslapiai, Vilnius, 

1996, p. 27–63. 

8. Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis) // Lietuvos miestų 

istorijos šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 39–61. 

9. Biržiška M., Antanas Klementas: lietuvių rašytojas pradžioj XIX amžiaus, Vilnius, 1910. 

10. Bogucka M., Samsonowicz H., Dzieje miast i mieszczaństwa w Polsce przedrozbiorowej, 

Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź, 1986. 

11. Brusokas E., Glemža L., Vilniaus savivaldos struktūra ir organizacija po Ketverių metų seimo 

miestų reformos (1792, 1794 m.) // Lietuvos istorijos metraštis 2008, t. 1, Vilnius, 2009, 

p. 45–72. 

12. Brusokas E., Už vientisą ir laisvą Respubliką: Vilniaus miestiečiai 1794 m. sukilime, Darbai 

ir Dienos, t. 27, 2004, p. 149–180. 

13. Civinskas R., Glemža L., Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. 

sandūroje // Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 67–80. 

14. Civinskas R., Glemža L., Kauno miesto gyventojai XVIII a. pabaigoje: skaičių kalba // Lietuvos 

Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje : miesto erdvė, Kaunas, 2007, p. 94–102. 

15. Czaja A., Lata wielkich nadziei: walka o reformę państwa polskiego w drugiej połowie XVIII 

wieku, Warszawa, 1992. 

16. Dolinskas V., Simonas Kosakovskis: politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, 

Vilnius, 2003. 

17. Glemža L., Instrukcijos LDK miestų deputatams į apygardų suvažiavimus 1791 m. // Lietuvos 

miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 113–124. 

18. Glemža L., Kaunas miestiečių sąjūdyje // Kauno istorijos metraštis, t. 1, Kaunas, 1997, 

p. 43–69. 

19. Glemža L., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos požiūris į miestų problemą 

Ketverių metų seimo laikais (1788–1792) // Lietuvos istorijos metraštis. 2001–1, Vilnius, 

2002, p. 59–73. 

20. Glemža L., Pilietinės visuomenės užuomazgos 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijoje // Mūsų 

konstitucionalizmo raida, Vilnius, 2003, p. 20–28. 

21. Glemža L., Socialinių grupių susidūrimai LDK miestuose // Darbai ir Dienos, t. 28, Kaunas, 

2001, p. 33–49. 

248

22. Glemža L., Vaidai miestuose ir miesteliuose: kova už savivaldą 1791–1792 metais // Darbai 

ir Dienos, t. 27, 2004, p. 57–74. 

23. Gordziejew J., Civilinės karinės tvarkos komisijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 

miestai Ketverių metų seimo laikotarpiu // Viešos ir privačios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos 

Didžiojoje Kunigaikštijoje, Vilnius, 2008, p. 253–262 

24. Gordziejew J., Komisje porządkowe Cywilno – Wojskowe w Wielkim Księstwie Litewskim w 

okresie Sejmu Czteroletniego (1789–1792), Kraków, 2010. 

25. Gordziejew J., Sociotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002. 

26. Gordziejew J., Z dziejów komisji porządkowych Cywilno – wojskowych w Wielkim Księstwie 

Litewskim // Rocznik Biblioteki Naukowej PAU I PAN w Krakowie, Rok XLVII, 2002, 

s. 167–192 

27. Grodziski S., Obywatelstwo w szlacheckiej Rzeczypospolitej, Kraków, 1963. 

28. Hedemann O., Dzisna i Druja: magdeburskie miasta, Wilno, 1934. 

29. Hedemann O., Graf Manuzzi, Wilno, 1935. 

30. Hedemann O., Historia powiatu Brasławskiego, Wilno, 1930. 

31. Hundert G. D., Lenkijos ir Lietuvos žydai aštuonioliktajame amžiuje: Naujųjų laikų genealogija, 

Vilnius, 2006. 

32. Janeczek Z., Ignacy Potocki marszałek wielki litewski (1750–1809), Katowice, 1992. 

33. Janulaitis A. Žydai Lietuvoje: bruožai iš Lietuvos visuomenės istorijos XIV–XIX a., Kaunas, 

1923. 

34. Jasas R., Pratarmė // Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2, Vilnius, 

1961. 

35. Jasas R., Truska L., LDK gyventojų surašymas 1790 m., Vilnius, 1972. 

36. Jedlicki J. Klejnot i bariery społeczne: przeobrażenia szlachectwa polskiego w schyłkowym okresie 

feudalizmu, Warszawa, 1968. 

37. Jučas M. XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose // Lietuvos 

istorijos metraštis 1973, Vilnius, 1974, p. 21–37. 

38. Jučas M., Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972. 

39. Jučas M., Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), Vilnius, 2000. 

40. Jurgaitis R., Vilniaus seimelio veikla 1717–1795 m. Daktaro disertacija, Kaunas, 2007. 

41. Jurginis J., Merkys V., Tautavičius A., Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 1968. 

42. Kaczmarczyk Z., Leśnodorski B., Historia państwa i prawa Polski, t. 2, Warszawa, 1966. 

43. Kalinka W., Sejm Czteroletni, t. 2, Kraków, 1895. 

44. Kiaupa Z., Diploma renovationis et locationis: XVIII a. pabaigos raštininkų spąstai // Lietuvos 

miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 155–174. 

45. Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995. 

46. Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. // Lietuvos heraldika, t. 1. Vilnius, 1998, 

p. 163–183. 

47. Kiaupa Z., Miestai // Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos kultūra, Vilnius, 2001, p. 351–364. 

48. Kiaupa Z., Palanga XVIII a ginčų, reformų ir kovų sūkuryje // Palangos istorija, Klaipėda, 

1999, p. 166–192. 

49. Kiaupa Z., Reformų metas Šiauliuose 1765–1795 // Šiaulių miesto istorija (iki 1940 metų), 

Šiauliai, 1991, p. 41–61. 

50. Kiaupa Z., Telšiai XVIII amžiaus pabaigoje // Telšiai, Vilnius, 1994, p. 85–109. 

51. Kiaupa Z., Vaito rinkimas Kauno magistrate XVI–XVIII a. // Lietuvos istorijos metraštis 

1974, Vilnius, 1975, p. 13–18. 

249

52. Kiaupa Z., Žemaitijos miestų sąjūdis 1789–1792 metais: chronologija ir mastas // Lietuva 

ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 346–357. 

53. Korzon T., Komisje porządkowe cywilno – wojskowe wojewódzkie i powiatowe w latach 

1790–1792 // Ateneum, t. 25, 1882. 

54. Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski za Stanisława Augusta, t. 1–2, Kraków – Warszawa, 

1897. 

55. Kowecki J., Posłowie debiutanci na Sejmie Czteroletnim // Wiek XVIII. Polska i świat, Warszawa, 

1974. 

56. Kryževičius V., Lietuvos privilegijuotieji miestai, Vilnius, 1981. 

57. Kraszewski J. I., Polska w czasie trzech rozbiorów, t. 2, Warszawa, 1902. 

58. Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 1–4, Vilnius, 1989–1992. 

59. Lelewel J., Panowanie króla polskiego Stanisława Augusta Poniatowskiego obejmujące trzydziestoletnie 

usilności narodu podżwignienia się, ocalenia bytu i niepodległości, Warszawa, 1831. 

60. Lietuvos istorija (red. A. Šapoka), Kaunas, 1937. 

61. Lojek J., Konstytucja 3 maja, Lublin, 1981. 

62. Meilus E., Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje – XVIII a. (Raida, gyventojai, 

amatai, prekyba), Vilnius, 1997. 

63. Merkys V., Simonas Daukantas, Vilnius, 1972. 

64. Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku // Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław, 

1966. 

65. Michalski J., Stanisław August obserwatorem Rewolucji Francuskiej // Kwartalnik Historyczny, 

t. XCVII, no. 1–2, Warszawa, 1990. 

66. Miškinis A., Kalvarija, Kaunas, 1994. 

67. Miškinis A., Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra, Vilnius, 1998. 

68. Miškinis A., Marijampolės miestas iki 1940: istorija ir architektūra, Vilnius, 1995. 

69. Miškinis A., Tyla A., Joniškis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 4. Vilnius, 1981, 

p. 73–121. 

70. Miškinis A., Vilkija // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 3, Vilnius, 1979, p. 60–96. 

71. Miškinis A., Žiežmariai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 9, Vilnius, p. 96–153. 

72. Mościcki H., Bohusz Franciszek Ksawery Michał // Polski słownik biograficzny, t. 2, Kraków, 

1936, s. 228–229. 

73. Mościcki H., Fergis Józef // Polski słownik biograficzny, t. 6, Kraków, 1948, s. 423. 

74. Pereszczako A. M., Nobilitacje i indygenaty w Rzeczypospolitej w XVIII wieku // Roczniki 

humanistyczne. Historia, t. 23, Lublin, 1985. 

75. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w dawnej Polsce, Kraków, 1934. 

76. Rakutis V., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Ketverių metų seimo laikotarpiu 

1788–1792. Daktaro disertacija, Kaunas, 2000. 

77. Rakutis V., LDK kariuomenė Ketverių metų seimo laikotarpiu (1788–1792), Vilnius, 2001. 

78. Rimša E., 1791–1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis // 

Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 1, Vilnius, 1988, p. 105–139. 

79. Rimša E., Anykščių miesto herbas // Anykščiai: istorijoje, literatūroje, atsiminimuose, Vilnius, 

1992, p. 72–83. 

80. Rimša E., Joniškio miesto antspaudai ir herbas // Lietuvos istorijos metraštis 1989, Vilnius, 

1990, p. 16–33. 

81. Rimša E., Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, 1994. 

82. Rimša E., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius, 1999. 

250

83. Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2. Vilnius, 

1992, p. 76–167. 

84. Rimša E., Miesto herbas ir antspaudai // Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai, Vilnius, 

1989, p. 55–65. 

85. Rimša E., Miestų heraldika Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu // Lietuvos valstybė 

XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 219–230. 

86. Rostworowski E., Historia Powszechna. Wiek XVIII, Warszawa, 1999. 

87. Rostworowski E., Maj 1791 – maj 1792: rok monarchii konstytucyjnej, Warszawa, 1985. 

88. Rostworowski E., Manuzzi Mikołaj hrabia własnego // Polski słownik biograficzny, t. 19, 

zesz. 83, 1974, s. 506. 

89. Rostworowski E., Miasta i mieszczanie w ustroju Trzeciego Maja // Sejm Czteroletni i jego 

tradycje, Warszawa, 1991. 

90. Smoleński W., Jan Dekert prezydent starej Warszawy i sprawa miejska podczas sejmu Wielkiego, 

Warszawa, 1912. 

91. Smoleński W., Konfederacja Targowicka, Kraków, 1903. 

92. Smoleński W., Kuźnica Kołłątajowska: studium historyczne, Kraków, 1885. 

93. Smoleński W., Mieszczaństwo warszawskie w końcu wieku XVIII, Warszawa, 1976. 

94. Smoleński W., Ostatni rok Sejmu Wielkiego, Kraków, 1897. 

95. Smoleński W., Stan i sprawa Żydów polskich w XVIII wieku, Kraków, 1896. 

96. Srogosz T., Geneza i funkcjonowanie komisji dobrego porządku // Studia z dziejów państwa 

i prawa polskiego, t. 2, Łódź, 1995. 

97. Studnicki W., Czy Wilno wysyłało posłów na sejmy Rzeczypospolitej?, s. l., [1909]. 

98. Szaj W. Sądownictwo cywilno wojskowe w okresie Sejmu Czteroletniego, Studia i materiały 

do historii wojskowości, t. 27, Warszawa, 1984. 

99. Szyndler B., Powstanie kościuszkowskie 1794, Warszawa, 1994. 

100. Šapoka A., Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva, Kaunas, 1940. 

101. Šapoka A., Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos, Kaunas, 1938. 

102. Šapoka A., Lietuva Reformų seimo metu. Daktaro disertacija. Mokslų akademijos bibliotekos 

Rankraščių skyrius (toliau – MAB), f 233–117. 

103. Šapoka A. Raštai, t. 2: Lietuva reformų seimo metu. Iki 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijos 

(parengė R. Jurgaitis ir R. Šmigelskytė-Stukienė), Vilnius, 2008. 

104. Šiaučiūnaitė-Verbickienė J., Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sambūvio 

aspektai, Vilnius, 2009. 

105. Šmigelskytė-Stukienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir 

veikla 1792–1793 metais, Vilnius, 2003. 

106. Šmigelskytė-Stukienė R., Miestų dokumentai 1792–1793 m. LDK konfederacijos aktų 

knygose // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 133–154. 

107. Šmigelskytė-Stukienė R., Vietinių konfederacijų susidarymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 

1792 m. // Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, 

p. 359–381. 

108. Tyla A., Kėdainių magdeburginio miesto teisių ir valdymo raida // Lietuvos magdeburginių 

miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 2002, t. 3: Kėdainiai (sudarė A. Tyla), p. 6–31. 

109. Tyla A., Alytaus magdeburginio miesto padėtis ir raida XVI–XVIII a. ir jų refleksija istoriniuose 

šaltiniuose // Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 2002, t. 4: 

Alytus (sudarė A. Tyla), p. 7–36. 

110. Tollet D., Historia żydów w Polsce od XVI wieku do rozbiorów, Warszawa, 1999. 

251

111. Tracki K., Ostatni kanclerz litewski: Joachim Litawor Chreptowicz w okresie sejmu Czteroletniego 

1788–1792, Wilno, 2007. 

112. Tracki K., Problem reformy miast w ideach i działalności politycznej podkanclerzego litewskiego 

Joachima Chreptowicza (z okresu sejmu czteroletniego) // Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 

XVIII amžiuje: Miesto erdvė, Kaunas, 2007, p. 54–63. 

113. Urbanavičius A., Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795, Vilnius, 2005. 

114. Urbanavičius A., Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 metais: sąrašas, Vilnius, 2009. 

115. Urwanowicz J., Woltanowski A., Grodno w 1794 r.: miasto i ludność // Miasto. Region. Społeczeństwo, 

Warszawa – Białystok, 1992. 

116. Valančius M., Žemaičių vyskupystė // Raštai, t. 2, Vilnius, 1972. 

117. Varsackytė R., Kauno miesto ir bažnyčios kultūrų sąveika XVI a. pabaigoje – XVIII a. pabaigoje. 

Daktaro disertacija, Kaunas, 2006. 

118. Wierzbicki A., Konstytucja 3 maja w historiografii polskiej, Warszawa, 1993. 

119. Wojtowicz J., Miasta epoki Oświecenia, ich rola w rozwoju kultury // Polska w epoce Oświecenia. 

Państwo – społeczeństwo – kultura, Warszawa, 1971. 

120. Wolański A., Wojna polsko – rosyjska 1792 r., Warszawa, 1996. 

121. Woltanowski A., Grodno w powstaniu kościuszkowskim // Grodno w XVIII wieku: miasto 

i ludność, Białystok, 1997. 

122. Zahorski A., Centralne instytucje policyjne w Polsce w dobie rozbiorów, Warszawa, 1959. 

123. Zahorski A., Grabowski Ignacy // Polski słownik biograficzny, t. 8, Wrocław – Warszawa – 

Kraków, 1959, s. 492. 

124. Zahorski A., Spór o Stanisława Augusta, Warszawa, 1990. 

125. Zahorski A., Warszawa za Sasów i Stanisława Augusta, Warszawa, 1970. 

126. Zielińska T., Szlacheccy właściciele nieruchomości w miastach XVIII w., Warszawa – Łódź, 

1987. 

127. Zielińska Z., Ignacy Potocki // Polski słownik biograficzny, t. 28/1, zesz. 116, 1984, s. 8–10. 

128. Zienkowska K., Jan Dekert, Warszawa, 1982. 

129. Zienkowska K., Obywatele czy mieszkańcy? Nieudana próba reformy statusu Żydów polskich 

w czasie Sejmu Czteroletniego // Sejm Czteroletni i jego tradycje, Warszawa, 1991. 

130. Zienkowska K., Sławetni i urodzeni. Ruch polityczny mieszczaństwa w dobie Sejmu Czteroletniego, 

Warszawa, 1976. 

131. Zienkowska K., Spisek 3 maja, Warszawa, 1991. 

132. Zienkowska K., Stanisław August Poniatowski, Wrocław – Warszawa – Kraków, 1998. 

133. Zienkowska K., Z dziejów miast Kurlandzkich u schyłku XVIII wieku // Wiek XVIII. Polska 

i świat, Warszawa, 1974. 

134. Żytkowicz L., Rządy Repnina na Litwie w latach 1794–1797, Wilno, 1938. 

135. Zulek Z., Prozor Antoni // Polski słownik biograficzny, t. 28/ 3, zesz. 118, 1985, s. 530. 

136. Цiтоy B. [Citov V.], Геpальдыка беларускiх меcтаy, Мiнск, 1998. 

137. Грицкевич А. П. [Grickievič A. P.], Частновладельческие города Белоруссии в XVI–XVIII в., 

Минск, 1975. 

138. Похилевич Д. Л. [Pochilievič D. L.], Креcтьяне Белoрусии и Литвы во второй половине 

XVIII века, Вильнюс, 1966. 

139. Юргинис Ю. М. [ Jurginis J.], Судьба магдебургского права в литовских городах // История 

СССР, Но. 4, Москва, 1975. 

252

VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ 

Akmenė 8, 115, 118, 122, 160, 199, 213, 

228, 248 

Alytus 9–10, 16, 32, 87, 91, 102–104, 

111–115, 118, 124–127, 133, 146, 150, 

160, 185, 200, 213, 229, 246, 251 

Anykščiai 9, 35, 118–119, 123–124, 199, 

206, 213, 226, 250 

Ariogala 8, 107, 118, 123–124, 143, 147, 

213, 228–229 

Ašmena 35, 48, 77, 91, 99–104, 112, 118, 

123–124, 150, 168–170, 184–185, 

206–207, 214, 228–229 

Azaryčiai 229 

Babtai 91, 107–109, 113, 118–119, 122, 

124, 145, 150, 153, 175, 214, 226, 229 

Baisogala 8, 107, 113, 116, 119, 214, 226, 

229 

Bakalariava 32 

Balninkai 118–119, 160, 175, 199, 214, 227 

Baltarusija 12, 15, 244 

Bariūnai 32 

Berezina 86, 229 

Berlynas 35 

Beržininkai 32, 35, 93, 104, 118, 133, 214, 

229 

Bešenkovičiai 33 

Biala 33 

Biržai 23, 32, 106, 118, 128–134, 214, 228 

Bistrica 229 

Bobras 33 

Bobruiskas 33, 55, 86, 90, 110, 124, 150, 

193, 214, 229 

Borisovas 110, 115–118, 146–147, 150, 215, 

228–229 

Breslauja 35, 48, 55, 73, 77, 88–90, 99–103, 

111, 118, 123–124, 143, 152, 161, 168, 

175, 196, 204, 206–207, 215, 228–229 

Brestas 16, 21, 23–24, 26, 28, 30, 33, 35, 

55, 58, 66–67, 69, 77, 81, 85–86, 89–90, 

100–101, 111, 118, 124–125, 133–136, 

137, 150, 166, 181, 188–189, 192, 

205–206, 210, 215–219, 225, 227, 229, 

240–241, 244–245 

Bžostovica 32 

Cholopeničiai 124 

Cirinas 85, 111, 215, 228–229 

Čerėja 34, 124 

Darsūniškis 85–86, 91, 107, 113, 116, 

118–119, 123, 146, 150, 215, 226, 229 

Daugai 118–119, 215, 228–229 

Degučiai 215, 228 

Dieveniškės 91, 150, 215, 229 

Divinas 33, 55, 111, 118, 124–126, 135, 

192, 215 

Dysna 16, 26, 33–35, 55, 58, 60–61, 93, 

109–114, 118, 124, 169, 197–198, 215, 

229, 244 

Dokudavas 33 

Dombrova 32, 124, 127, 229 

Druja 23, 26, 32, 34, 203, 249 

Drūkšiai 229 

Dubičius 229 

Dubnas 130 

Eišiškės 32, 118, 124, 144, 206, 215, 229 

Gardinas 12, 14, 16, 19, 21, 23–26, 28–35, 

42–50, 54–55, 59, 62–67, 77–78, 81, 

86, 88–90, 95–97, 100–104, 111–113, 

116, 118, 120, 122, 124–126, 133, 136, 

138–141, 144–147, 150, 156, 164–165, 

168, 174, 181–182, 185–189, 192, 

196, 200–207, 210, 212, 213, 214, 217, 

219–220, 222, 224–229, 239–241, 243, 

244–245 

Gardino Naujadvaris 229 

Gargždai 86, 105, 118, 215, 227, 229 

Geranainys 86, 118, 135, 185, 215, 228–229 

253

Gerdašiai 138 

Grudekas 32 

Gruzdžiai 125 

Horodecas 33, 56, 111, 118, 124–126, 215, 

229 

Horodnas 33, 35, 110, 118, 215, 227, 229 

Jaluvka 33, 118, 146, 148, 193–194, 215, 

226, 229 

Janovas 33, 56, 118, 124–125, 216, 229 

Jelenevas 126 

Jeziorai 124, 229 

Joniškis 8–9, 33, 56, 63, 87, 91, 105, 107, 

109, 114, 118, 125, 127, 144, 149–151, 

199, 216, 229, 246, 250 

Jonušava 33 

Josvainiai 123, 216, 228–229 

Jurbarkas 8, 33, 45, 56, 71, 91, 105, 118, 

134, 168–169, 216, 228–229, 246, 248 

Kalvarija 8, 62–63, 118, 122, 172, 216, 226, 

229, 250 

Kamenecas 33, 55–56, 91, 93, 111, 114, 118, 

125–126, 134, 150, 186, 216, 229 

Kaniovas 229 

Karmėlava 16, 91, 107, 118, 123, 145, 150, 

216, 227, 229 

Kaunas 6–9, 12, 14–17, 21–29, 32, 34–35, 

39, 42–47, 49–54, 56, 58–60, 63–66, 

68–69, 71, 77, 81, 84–87, 89–90, 93–97, 

100–101, 103–109, 111–113, 116, 118, 

122, 127–128, 131–133, 136, 145, 147, 

152, 154, 155, 162, 164–169, 171, 176– 

185, 192–193, 198, 200–201, 205–208, 

210, 213–219, 221–229, 240–241, 246, 

248–252 

Kazimieras 33 

Kėdainiai 10, 14, 16, 23, 33–34, 105, 107, 

118, 128–130, 216, 226, 229, 246, 251 

Kernavė 217, 228, 229 

Klaipėda 10, 124, 249 

Kleckas 33 

Kličevas 86 

Kobrinas 33, 55–56, 77, 100, 111, 118, 

124–127, 206, 217, 229 

Kodenas 33 

Kopylis 33 

Korycinas 30, 32, 124–125 

254 

Krasnopolis 32 

Kretinga 23, 33, 105, 217, 246 

Krėva 134, 217, 229 

Krinkai 32, 118, 124–125, 217, 229 

Krokuva 24, 43, 59, 132, 159, 182, 244 

Kudrėnai 229 

Kujavijos Brestas 24 

Kupiškis 118, 199, 217 

Kuršas 12, 126 

Kuznica 124, 229 

Kvėdarna 217, 227, 229 

Lachva 33 

Lagišinas 34–35, 110, 118, 128–129, 217, 

229 

Lazdijai 32, 34–35, 55–56, 93, 104, 114, 

118, 120, 199, 204, 217, 229 

Lenkija 6–7, 11–13, 19–22, 24, 27–28, 36, 

38–39, 41–43, 45, 47, 49, 52, 54–55, 59, 

67, 75, 86, 88, 92, 132, 139, 155, 170, 

181, 195, 209, 238–239, 246, 249, 251 

Levkovas 33 

Liepoja 124 

Lingvėnai 229 

Lipniškės 32, 217, 227, 229 

Lipskas 32, 90, 104, 118, 124–125, 133, 150, 

217, 229 

Liubavas 91, 118–122, 134, 146, 151, 180, 

199, 217, 226 

Liubčia 33 

Liudvinavas 86, 91, 105, 116, 118, 145, 148, 

150, 179, 218, 226, 229 

Livonija 70 

Lyda 21–25, 32, 34–35, 56, 67, 77, 91, 100, 

102–104, 111, 120, 167, 172, 181–186, 

200, 204, 206–207, 229, 231, 244, 245 

Lydos Naujadvaris 229 

Lomazai 33, 55–56, 118, 124–126, 218, 229 

Londonas 34 

Luna 124, 218, 229 

Lunevas 33 

Maišiagala 118–119, 144, 174, 218, 227, 229 

Malečas 33, 56, 118, 124–126, 218 

Marijampolė 8, 85, 107, 118, 123, 218, 227, 

229, 250 

Markovas 91, 115, 147, 150–151, 218 

Medilas 32, 35, 104, 111, 118, 152, 218, 229 

Medininkai 229

Mendzižečė 33 

Merkinė 13–14, 14, 16, 26, 32, 35, 56, 77, 

91, 93, 100, 103, 104, 111–112, 114–115, 

118, 120, 123, 133, 150, 153, 160, 

171–173, 186–188, 192, 202, 206, 219, 

245–246 

Michalovas 33 

Mileičičai 21, 33, 56, 111, 118, 124–126, 

133, 219 

Minskas 16, 21, 23, 25, 28, 30–35, 42, 50, 

54, 56–57, 66, 68, 77, 81, 86, 89, 95, 101, 

109–111, 113, 115–116, 118, 135–136, 

146–147, 164, 166, 173, 181–182, 196, 

204, 210, 215, 221–222, 225, 227–229, 

240–241, 245 

Mintauja 107 

Mostai 90, 118, 124–125, 146, 150, 219, 

229 

Motolis 34, 35, 229 

Mozyrius 21–22, 33–35, 58, 66, 77, 100, 

110, 158, 229, 231, 245 

Mstibovas 90, 104, 118, 150, 219, 229 

Naročius 229 

Naugardukas 16, 21–22, 25, 30–35, 56–57, 

77, 81, 89, 100–101, 110–111, 118, 128, 

136, 159, 167, 172–173, 181, 189, 205– 

206, 210, 225, 227–229, 240–241, 245 

Naujadvaris 32, 104, 118, 124–125, 219, 229 

Naujasis Panevėžys 113, 124, 128, 131, 229 

Naumiestis (Vladislavovas) 57, 86, 93, 105, 

118, 219, 229, 246 

Nemenčinė 229 

Nemunaitis 91, 150, 219, 227 

Nesvyžius 23, 33, 111, 118, 130–131, 219, 

229 

Nobelis 57, 110, 118, 128, 219, 229 

Odelskas 90, 104, 118, 124–125, 150, 219, 

229 

Opeskas 161 

Orchovekas 33 

Ostryna 120, 219, 228–229 

Palanga 10, 105, 118, 144, 148, 150, 176, 

199, 200, 202, 219, 229, 249 

Paryžius 34, 203 

Pastoviai 118, 124, 219 

Perbradas 115, 118, 220 

Pereroslis 32, 34–35, 55, 57, 93, 104, 111, 

118, 220, 229 

Perlamas 32 

Perloja 118, 122, 174, 207, 220, 228 

Pervalkas 91, 118, 135, 138–141, 149–150, 

200, 220, 227, 229 

Peterburgas 35, 195 

Pieščačius 33, 55, 57, 111, 118, 124–126, 

220, 229 

Pilypavas 32, 34–35, 55, 57, 91, 93, 104, 

118, 150, 220, 229 

Pilviškiai 85, 107, 118, 147, 221, 227, 229 

Pinskas 16, 21, 33–35, 57, 66, 77, 100–101, 

110, 116, 118, 128–129, 133, 136, 186, 

210, 214–215, 217, 219, 225, 227, 229, 

240–241, 244–245 

Plateliai 8, 105, 109, 116, 118, 122, 150, 

199–200, 202, 204, 221, 227, 229 

Plotnica 124 

Plungė 8, 91, 105–106, 109, 122, 124, 150, 

199–200, 204, 221, 226, 229 

Pohostas 34–35, 86, 110, 221, 229 

Polockas 30, 33–35, 48, 55, 57–58, 61, 72, 

77, 87, 89, 97, 110, 113, 118, 124, 129, 

148, 159, 173, 186, 188, 193, 196–197, 

204, 221, 229 

Porozovas 33, 35, 93, 118, 134, 221, 229 

Prienai 65, 74, 77, 85–86, 94, 100, 105–106, 

116, 118, 123–124, 134, 154, 176, 180, 

187–189, 206, 221, 226, 229 

Prūsija 38, 72, 126, 172, 178–180 

Pružanai 16, 33, 57, 111, 118, 124–126, 135, 

206, 221, 229, 245 

Punia 85, 91, 116, 118–119, 121–122, 144, 

150, 153, 154, 199, 221, 226, 229 

Punskas 118, 141, 221, 226 

Radoškovičiai 109, 118–119, 135, 221, 227, 

229 

Radviliškis 107, 113, 125–126, 160, 199, 

221, 229 

Raseiniai 8, 10, 16, 21, 34–35, 67, 77, 

86–88, 90–91, 94, 105–106, 116, 118, 

122–123, 136, 141–143, 147–150, 160, 

169, 173–174, 186, 192, 206–208, 221, 

225–229, 240 

Raudonkaimis 229 

255

Rečica 33–35, 48, 66–67, 77, 90, 100, 110, 

118, 134, 148, 159, 193, 200, 221, 229, 

232, 244–245 

Rietavas 8, 124, 222, 227, 229 

Ryga 35, 124 

Rodūnia 32, 118, 121–122, 144, 200, 222 

Rožanka 33 

Rumšiškės 91, 105, 116, 118, 150, 222, 226, 

229 

Rusija 18, 33, 35, 38, 52, 80, 92, 96, 115, 

172, 177–178, 190–191, 195–200, 204, 

212, 220, 243, 245 

Ružanai 23, 33 

Simnas 32, 35, 57, 86, 93, 104, 118, 222, 

228 

Skirsnemunė 91, 105, 118, 143, 150, 222, 

228–229 

Skydelis 90, 124–125, 150, 222, 229 

Skuodas 23, 33, 128, 129, 246 

Slavatičiai 33 

Slonimas 33–35, 48, 77, 86, 99–100, 111, 

118, 123–124, 134, 160, 168, 174, 

186–189, 192, 206, 222, 227, 229, 244 

Sluckas 23, 33, 34, 77, 100, 110–111, 118, 

124, 128–131, 222, 229, 245 

Sokulka 124, 206, 229 

Stakliškės 91, 105, 118, 150, 223, 226, 229 

Stolpcai 33 

Strėvininkai 176 

Stvolovičiai 206 

Subačius 229 

Suchovola 30, 124, 127 

Sudargas 118, 223, 228–229 

Supraslis 32 

Suvalkai 32 

Šakiai 33 

Šakyna 118, 160, 199, 223, 228–229 

Ščiučinas 32 

Šeduva 8, 32, 105, 118, 128–129, 131, 223, 

227 

Šereševas 57, 90, 111, 118, 223, 227, 229 

Šiaulėnai 229 

Šiauliai 10, 14, 32–33, 86, 91, 105–106, 

109, 116, 118, 122–127, 134–135, 144, 

149–152, 160, 173, 188, 199, 206, 223, 

226, 228–229, 246, 249 

Šventoji 33, 109, 144, 148, 199, 223, 246 

256 

Telšiai 8, 10, 105–106, 116, 118, 123, 189, 

203, 206, 223, 226, 229, 249 

Terespolis 33 

Toločinas 33 

Trakai 13, 21–22, 30–35, 45, 57–58, 66, 

68–70, 77, 87, 100–104, 111, 120, 

127, 151, 158–159, 191, 199, 200, 204, 

206–207, 229, 246, 248 

Tryškiai 8, 123, 223, 228–229 

Trobos 91, 150–151, 223, 229 

Uhoras 90, 118, 137, 161, 196–197, 223, 

227, 229 

Ukmergė 34–35, 48, 77, 91, 98–105, 

111–113, 118, 123–124, 143–144, 148, 

150, 158, 160, 168, 171, 175, 184–189, 

199, 206–207, 224, 228–230 

Ula 33 

Ušačiai 33, 124, 196–197, 229 

Užpaliai 118, 199, 224, 227, 229 

Užventis 229 

Vabalninkas 106–107, 118, 123–124, 228 

Vaganovas 33 

Vainutas 86, 123, 147, 224, 228–229 

Valkininkai 91, 102–103, 141, 153, 224, 

228–229 

Varėna 229 

Varniai 33, 86, 109, 118, 132, 169, 199–200, 

224, 246 

Varšuva 9, 11–15, 20–21, 24, 28, 38–47, 

49–55, 58–71, 85, 93, 101, 103, 109–111, 

113–114, 116, 119–120, 125, 127, 129, 

132, 135–136, 139, 141, 143, 145, 152, 

155–157, 159, 162–163, 165, 169, 171, 

174–179, 182–184, 189, 196, 205, 208, 

209, 210, 213–224, 231–236, 244 

Vasilkovas 32, 34–35, 57, 93, 99, 104, 118, 

168, 224, 229 

Veiviržėnai 118, 169, 224, 227, 229 

Veliuona 8, 14, 32–33, 57, 61, 71, 91, 105, 

107, 118, 120–121, 134, 149–150, 152, 

173–174, 192, 224, 227, 229, 246 

Viduklė 229 

Viekšniai 8, 14, 33, 122–123, 134, 199, 225, 

228–229, 246 

Viena 34 

Vileika 229

Vilkaviškis 32, 35, 86, 105, 116, 118, 176, 

179, 225–226, 229 

Vilkija 8, 86, 107, 225, 227, 250 

Vilnius 5–10, 13–16, 18, 20–36, 41–43, 

46–47, 50, 53–54, 57–60, 63–68, 71, 77, 

81, 84–85, 87–97, 98–104, 108, 110–115, 

118, 122, 128–130, 133, 135–136, 141, 

144, 147–148, 155–179, 182, 184–193, 

195–198, 201–202, 204–208, 210, 

213–215, 218, 220, 224–237, 240–241, 

244–246, 248–252 

Virbalis 27, 33, 34, 35, 55, 57, 91, 93, 105, 

118, 147, 150, 186, 225, 229, 246, 248 

Vištytis 32, 35, 57, 91, 93, 105, 118, 150, 

225, 229 

Vižainys 32, 118, 134, 144, 147, 149–150, 

174–175, 180, 187–188, 200, 202, 225, 

227, 229 

Vlodava 33 

Voginas 33, 57, 118, 124, 225 

Volkovyskas 21–22, 33–35, 58, 77, 86, 100, 

104, 148, 158, 164, 167, 182, 186, 202, 

206, 229, 233, 244–245 

Volpa 225–226, 229 

Vosiliškės 83, 90, 103–104, 111–112, 118, 

200, 225, 229 

Zabludovas 32 

Žagarė 86, 107, 109, 113, 115, 125–126, 

160, 199, 225, 229 

Žasliai 91, 118–119, 122, 150, 204–206, 229 

Žemaičių Naumiestis 225, 228 

Žiežmariai 8, 66, 71, 86–87, 102–104, 

118–124, 131, 176, 185, 188, 199, 204, 

225–226, 250 

Žirovičiai 33 

Žvingiai 123, 225, 228–229 

257

ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 

Abramovičius Jokūbas, tarėjas 106 

Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis 61 

Aleksandrovičius Vincentas, Breslaujos vaitas 

99, 102, 143 

Aleksandrowska E. 157, 248 

Apolonskis Bartolomiejus, Kauno magistrato 

tarėjas 101, 106 

Augustas III, Lietuvos didysis kunigaikštis 150 

Baliulis Algirdas 22, 115, 246, 248 

Baranovskis Juozapas, Minsko miesto 

bendruomenės prisiekusysis 166 

Batoras Steponas, Lietuvos didysis kunigaikštis 

61, 127, 149–150 

Belgardas Andrius, Kauno magistrato tarėjas 

106 

Bermovičius M., bajoras 129–130 

Bernatovičius J., Prienų seniūnijos 

gubernatorius 154, 176 

Bialobžeskis Jonas, bajoras 115–116, 147 

Bielikovičius A. 197 

Bielikovičius Pilypas, Platelių miestiečių 

įgaliotinis 116 

Bildziukievičius Povilas, Radoškovičių vaitas 

109 

Bilevičius Juozapas, bajoras, Raseinių vaitas 

94 

Bilevičius Valerijonas, Ariogalos seniūnas 147, 

213 

Bykovska Eleonora 135 

Bykovskis Ignas, Volkovysko vaitas 167, 202 

Bykovskis Tadas 135, 192 

Bogucka Maria 12, 22, 34, 39, 54, 71, 248 

Bogušas Ksaveras, Vilniaus katedros prelatas 

88, 174, 201 

Bohrimas Pranciškus, Dysnos miesto delegatas 

60–61 

Borsukas Antanas, Bresto vaivadijos 

matininkas 166 

Brodovskis Motiejus 134 

Brusokas Eduardas 135, 207–208, 248 

258 

Buchoveckis Antanas, Vilniaus pavaivadis 

23–24 

Bulharinas, pasiuntinys į seimą 148 

Bulharovskis Pranciškus, seniūnijos pareigūnas 

207 

Bžostovska Kazimiera 144 

Bžostovskis Mykolas 153–154 

Chevalier Antoni, LDK miestų įgaliotinis 41, 

64–65 

Chodakovskis Tadas, Vilkaviškio miesto 

raštininkas 176 

Chrapickis Juozapas, Kauno vaitas 24, 43–44, 

94, 165–166 

Chrapovickis Juozapas, seniūnas 145 

Chreptavičius Joachimas Liutauras, 

LDK pakancleris 12, 21, 23, 40–42, 45, 

71, 73–74, 119–122, 144 

Chruščiovas Aleksejus, Rusijos imperijos 

kariuomenės generolas 198 

Ciasinskis M., Platelių miestiečių įgaliotinis 

116 

Ciechanovieckis Juozapas, LDK kariuomenės 

generolas, Vilniaus 1-ojo rajono 


Citov V. 12, 32, 252 

Civinskas Remigijus 24, 35, 94, 248 

Coxe William, keliautojas 19–20 

Čackis Tadas, LDK iždo komisijos narys 183 

Čarnobackis Lukas 165 

Čartoriskis Adomas Kazimieras 182 

Daukantas Simonas 8, 250 

Dekertas Janas, Senosios Varšuvos miesto 

prezidentas 11, 39, 42, 49, 51, 58, 60, 

251–252 

Deslevertas Mikalojus, karininkas 23 

Dobrovolskis Jokūbas, Kauno miesto 

bendruomenės prisiekusysis, instigatorius 

44, 52, 184

Dolinskas Vydas 7, 18, 195, 248 

Domanievskis Antanas, Babtų depuatatas 

108, 145 

Domaševičius Juozapas, Kauno magistrato 

tarėjas 52 

Dragalas Leonas, bajoras 106 

Dziešukas Antanas, bajoras 44–45 

Elsneris Vincentas, Merkinės savivaldos 

rinkimų direktorius 103 

Esenas Adolfas, Kauno miesto deputatas 105, 

167 

Esenas Henrikas, Kauno burmistras 27, 65, 

166–167 

Fergis Juozapas, bajoras, advokatas, Kauno 

miestų apygardos atstovas į seimą 60, 

88, 107–109, 111, 114, 116, 141, 182, 

200–201, 250 

Forster Georg, keliautojas 19–20 

Frebertas Karolis Fridrichas, Minsko pašto 

sekretorius, miesto delegatas 50 

Gaidamovičius Juozapas, Vilniaus delegatas 

54 

Geištoras Dominykas, bajoras 202 

Giecas Kazimieras, Vilniaus miesto deputatas 

164, 167 

Gimbutas Benediktas, bajoras, Merkinės 

teisėjas 103 

Gineika Tadas, bajoras 165 

Gineitis Simonas, bajoras, Palangos vaitas 

176, 202 

Glembockis Steponas, Kauno vaitas 24 

Gordziejew Jura 12–13, 23–25, 35, 85, 88, 

93, 249 

Grabovskis Ignas, LDK miestų įgaliotinis, 

generalinis advokatas 41, 63–65, 89–91, 

114, 159, 172, 184, 202 

Granovskis, Valkininkų seniūnas 102, 141, 

153 

Grinevičius Jonas, bajoras, Babtų vaitas 145, 

175 

Grybovskis Steponas, Dysnos magistrato 

tarėjas 169 

Gronskis Adomas, Kauno miesto suolininkas 

106–107, 131 

Grovskis Juozapas, bajoras, Vilniaus 

apeliacinio teismo pavaduotojas 158 

Grozmanis Petras, bajoras, Vilniaus magistrato 

tarėjas 157–158, 201 

Gucevičius Laurynas, architektas 96, 158, 167 

Gudelis Jonas, Jaluvkos burmistras 146 

Gurovskis Vladislovas, LDK maršalas 45 

Gutakovskis Liudvikas, pasiuntinys į seimą 73 

Hanas Gotfridas, Vilniaus miesto delegatas, 

suolininkas 53–54, 64, 165, 231, 235 

Haška Jonas, Uhoro miestietis 138 

Hempelis Jonas, bajoras, Vilniaus 1-ojo rajono 

suolininkas 159, 231 

Henzelis Jonas, Naugarduko apygardos 

atstovas į seimą 111, 114 

Henzelis Zaharijus 168 

Hlascas Zenonas, Veliuonos parapijos klebonas 

174 

Houvaltas Juozapas, Gardino apeliacinio 

teismo teisėjas 165 

Jablonskis Valentinas, gydytojas 102, 141, 

153 

Jacevičius Martynas, Veiviržėnų miestietis 169 

Jaciničius Mykolas, Vilniaus pirklių rūmų 

instigatorius 46–47 

Jančiulis Martynas, Pervalko miestietis 138 

Jankovskis Motiejus, Ariogalos miestietis 143, 

147 

Jankovskis P., Liubavo vaitas 91 

Janovičius Tomas, Merkinės delegatas 103 

Jasas Rimantas 8, 29, 89, 246, 249 

Jekaterina II, Rusijos imperatorė 18, 195, 199 

Jelskis, Gardino vaitas 25 

Jučas Mečislovas 9, 21, 144, 249 

Judickis Juozapas, LDK kariuomenės generolas 

148, 193 

Jurgaitis Robertas 6–7, 249, 251 

Jurginis Juozas 9, 35, 54, 246, 249, 252 

Jusevičius, Žaslių miesto tarėjas 119 

Juzefovičius Vincentas Hlebickis, Merkinės 

seniūnas 103–104, 171–172, 172 

Kačinskis Piotras, bajoras, Vilniaus miesto 

1-ojo rajono teisėjas 159 

Kalinka Walerian 11, 40, 59, 93, 127, 249 

Kalofas Danielius, Kauno magistrato tarėjas 

43–44, 51, 59, 101, 106 

Karlovičius Liudvikas, bajoras, Merkinės vaitas 

103 

259

Karpavičius Mykolas, dvasininkas 74, 201 

Kaush Joseph, keliautojas 22 

Kazakievičius, bajoras, 144 

Kiaupa Zigmantas 9–11, 17, 18, 25, 28, 32, 

38, 44, 176, 200, 213, 249–250 

Kiaupienė Jūratė 18, 38, 249 

Kitowicz Jędrzej, Lenkijos dvasininkas 40, 

171, 246 

Klava Juozapas, Gardino miesto prezidentas 

165 

Klementas Juozapas, Telšių vaitas 203 

Klypa Jonas, Dysnos delegatas ir miesto 

pareigūnas 60–61, 169 

Knakfusas Martynas, architektas, Vilniaus 

magistrato tarėjas 158 

Kocielas T., seniūnas 151 

Kołłątaj Hugo, Lenkijos kancleris 39–40, 67, 

71, 82, 114, 246 

Konopka Pranciškus, bajoras, Slonimo vaitas 

99, 160, 168 

Korkučas Adomas, Lydos vaitas 167 

Korsakas Jurgis, 1792 m. Polocko vaivadijos 

konfederacijos maršalas 197 

Korsakas Rapolas, Borisovo seniūnijos 

pareigūnas 146, 147 

Korzon Tadeusz 11, 23, 54, 82, 92, 250 

Kosakovskis Juozapas Kazimieras, Livonijos 

vyskupas 70, 171 

Kosakovskis Mykolas, pasiuntinys į seimą 152 

Kosakovskis Simonas, pasiuntinys į seimą, 

LDK etmonas 7, 18, 195–196, 198–201, 

248 

Koscielskis, sindikas 114 

Kozakievičius Karolis, bajoras 106–107 

Kozielas Kristupas, bajoras, Vilniaus miesto 

3-ojo rajono bendruomenės prisiekusysis 

159 

Kozlovskis Simonas, Kauno burmistras 44, 

50–51, 59, 63, 106, 166 

Kožierovskis A., bajoras 106 

Krajevskis Mykolas, bajoras, Vilniaus miesto 

1-ojo rajono teisėjas 159 

Krečetnikovas Nikita Michailas, Rusijos 

imperijos kariuomenės generolas 195, 

197–198, 201 

Kryževičius Vincas 9, 14, 34, 108, 152–153, 

245, 250 

Kšižanovskis Jonas, Kauno magistrato tarėjas 

43–44, 52, 106–107 

260 

Kublickis Martynas, bajoras 129 

Kučevskis Juozapas, bajoras, Ukmergės vaitas 

98–99, 160, 171, 175 

Kukielis Feliksas, bajoras, Vilniaus magistrato 

policijos prokuratorius 158, 231 

Kuncevičius Albinas 18, 38, 249 

Kunickis Antanas, Ašmenos burmistras 99 

Kviklys Bronius 8, 250 

Lachnickis Antanas, bajoras, Vilniaus miesto 

viceprezidentas 158, 160 

Lachovičius Antanas, Vilniaus burmistras 163 

Lapickis Jonas, Slucko vaitas 129–130 

Laucevičius Vincentas, miestiečių įgaliotinis 

160 

Leibovičius Icikas, Vilniaus žydų 

bendruomenės narys 187 

Leizerovičius Tenechelas, Gardino žydų 

bendruomenės narys 189 

Lenkievičius Danielius, Gardino magistrato 

raštininkas 62–63 

Leonovičius Stanislovas 158 

Levalis Baltramiejus, Pervalko valstietis 139 

Levalis Simonas, Pervalko valstietis 139 

Levartovičius Juozapas, Pervaldo seniūnijos 

administratorius 135, 138–141, 200 

Levkovičius G. Dysnos miesto teisėjas 169 

Lopata Aleksandras, bajoras, Raseinių 

burmistras 94, 142 

Lulkovičius Laurynas, Divino burmistras 135 

Macianskis Juozapas, Kauno miesto įgaliotinis 

44 

Mackievičius Jonas, Mostų burmistras 146 

Małachowski Stanisław, Lenkijos 

konfederacijos maršalas 39–40, 82, 114, 

155, 246 

Manucis Mikalojus, Uhoro seniūnas 

137–138, 161, 175, 197 

Manucis Stanislovas 175, 197 

Marcinkievičius Laurynas, bajoras 175 

Marevičius Vincentas Ignas Koscieša, bajoras 

157, 159 

Markievičius Simonas, Kauno suolininkas 52 

Masalskis Ignotas, Vilniuas vyskupas 144, 

148, 172, 204 

Meilus Elmantas 29, 32, 250 

Mejeris Juozapas, bajoras, Vilniaus magistrato 

tarėjas 158, 201

Mejeris, Perlojos klebonas 174 

Mejeris Vincentas, bajoras, Vilniaus miesto 


Michalovskis Laurynas, Pinsko vaitas 133 

Michievičius Andrejus, Markovo miestietis 91 

Miežejevskis Anupras, Ašmenos magistrato 


Mikuličius Boguslavas, Alytaus ekonomijos 

administratorius 146 

Mileris Jonas, Vilniaus delegatas 41, 54, 59, 

102, 156, 171 

Minkievičius Ignas, Vilniaus magistrato 

tarėjas, delegatas 53, 59–60 

Minmontas Motiejus, bajoras 94 

Miškinis Algimantas 8, 121, 248, 250 

Mojkovskis Adomas, Vasilkovo vaitas 99–100, 

168 

Montvidas Aloyzas, bajoras, Veiviržėnų 

įgaliotinis 169 

Morikonis Ignas, Ukmergės seniūnas 

143–144, 175 

Muchlinskis Bartolomiejus, Vilniaus miestietis 

176 

Murzinas Tadas, Pervalko miestietis 138–139 

Narkevičius Tadas, bajoras, Vilniaus 3-ojo 

rajono vaitas 157, 159 

Nemcevičius Stanislovas Ursinas, pasiuntinys 

į seimą 137 

Nemeika Dmitrijus, Ostrynos miestietis 120 

Niemčinovičius, bajoras 140 

Oginska Paulė 151 

Oginskis Mykolas Kazimieras, LDK etmonas 

34, 129, 160, 168, 171 

Oginskis Mykolas Kleopas, LDK kardininkas 

14, 151, 156–157 

Orlovskis Ignas, bajoras, Vilniaus miesto 

deputatas 158, 167 

Orlovskis Juozapas, bajoras, Vilniaus miesto 

1-o rajono suolininkas 159 

Ošviecimskis Stanislovas, Vilniaus magistrato 

tarėjas 102, 167 

Ožechovskis Laurynas, bajoras, Vilniaus 

magistrato raštininkas 158, 201 

Pacovskis Gžegožas, bajoras, Vilniaus miesto 

2-ojo rajono vaitas 159 

Pajonkovskis, Prienų seniūnijos prievaizdas 176 

Paškievičius Antanas Tolokonskis, Vilniaus 

suolininkas ir miesto deputatas 164–165, 

167 

Paškievičius Danielius Tolokonskis, Vilniaus 

burmistras, 41, 46, 53, 64, 102–103, 111, 

114, 164, 167, 231 

Paškievičius Kazimieras, Vilniaus magistrato 

tarėjas 115, 161, 175, 196 

Paškievičius Leonardas, Vilniaus burmistras 

41, 163 

Pašnikas Vincentas, Ašmenos vaitas 170 

Pavliničius Benediktas, bajoras, Kauno miesto 

bendruomenės prisiekusysis 106–107, 131 

Pavlojevskis Kornelijus, Vilniaus miesto 1-ojo 

rajono bendruomenės prisiekusysis 159 

Pavlovskis Motiejus, Vilniaus suolininkas 102, 

165, 167 

Pliateris Konstantinas, Trakų vaivadijos 

kaštelionas 69, 70, 197, 204 

Plotnickis Antanas, bajoras 128 

Počiobutas Martynas, Vilniaus universiteto 

rektorius 201 

Podbipienta Aleksandras, bajoras Vilniaus 

miesto 2-ojo rajono prokuratorius 159 

Poniatovskis Juozapas, ekonomijos valdytojas 

21, 120–121, 131–132, 149 

Potockis Ignas, LDK maršalas 39–40, 70–71, 

82, 178, 182, 246, 249, 252 

Poznanskiai Antanas ir Sofija 169 

Požerskis Motiejus, Kauno suolininkas 84–85 

Prozoras Antanas, bajoras 108, 145, 153, 175, 

184, 252 

Pšeciševskis Rokas, bajoras, Raseinių miesto 

tarėjas 94 

Pšedpelskis Klemensas, Vižainių vaitas 

174–175, 202 

Pšemeneckis Nikodemas, Vilniaus vaitas 36, 

41, 53, 59–60, 164, 167 

Ptaśnik Jan 11, 20, 28, 250 

Pušinskis Antanas, bajoras 166 

Puzinas Kristumas, Vištyčio seniūnas 21, 61 

Rachnovičius Teodoras, Markovo miestietis 

91 

Radvila Dominykas 110, 128, 130 

Radvila Jeronimas, Vilniaus vaivada 115, 147 

Radvila Karolis Stanislovas, Vilniaus vaivada 

23–24 

Radvila Motiejus 110–111, 128–130 

261

Radzevičius Audrius 44 

Rafanovičius Juozapas 94, 154 

Raila Eligijus 15, 75, 245 

Rakutis Valdas 7, 250 

Reisas Jonas, Kauno vaitas 52, 168 

Reisas Tomas, Kauno miesto eksburistras 

165–166 

Rimša Edmundas 5, 8–9, 14, 17, 21, 23, 

32, 111, 131–132, 134–135, 214–215, 

217–218, 246, 250–251 

Rymaševskis Motiejus, Kauno magistrato 

tarėjas 168 

Rodas Jonas, Kauno suolininkas 52 

Rodkievičius Mykolas, Uhoro miestietis 138 

Romanovskis Jonas, Bresto miesto delegatas, 

apygardos atstovas į seimą 111 

Romanovskis Kazimieras, bajoras 175 

Rostworowski Emanuel 12–13, 22, 29–30, 

34–35, 132, 197, 246, 251 

Rozvadovskis Stanislovas, Pružanų vaitas 135 

Rudnickis Jonas, bajoras 201 

Rusilovičius Laurynas, bajoras, Merkinės 

miesto deputatas 103–104, 172 

Samsonowicz Henryk 12, 22, 34, 39, 54, 71, 

178, 248 

Sapiega Aleksandras, LDK kancleris 45, 129, 

156, 158, 204, 230 

Sapiega Kazimieras Nestoras, LDK 

konfederacijos maršalas 40, 70–73, 98, 

154, 155, 156, 171 

Sarošieka Andrius, bajoras 140 

Savickis Jonas 141 

Scipionas de Campo Ignas, Lydos seniūnas 24 

Sidorovičius Jokūbas, Vilniaus magistrato 

raštininkas 41, 64, 77, 157, 176, 204–205 

Sinickis Mykolas 57, 61 

Sirokomlė Vladislovas 176, 246 

Sivickis Ignas, pasiuntinys į seimą 44, 51, 69 

Skirmuntas Aleksandras, bajoras, Lagišino 

deputatas 128 

Skšikievičius Martynas, ATPK prokuratorius 

88, 90–91 

Smoleński Władysław 11, 66, 122, 134, 144, 

170, 172, 183, 200, 202, 251 

Sokolovskis Bazilis, Vilniaus burmistras 54 

Sokolovskis Mykolas, bajoras, Balninkų vaitas 

175 

Soltanas Stanislovas, ATPK komisaras 141 

262 

Soltikas Stanislovas, LDK rūmų maršalas 88 

Stanevičius Martynas 94 

Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos 

didysis kunigaikštis 173 

Stankevičius Tomas 145 

Staševskis Juozapas, Žiežmarių vaitas 176 

Straušas Kristijonas, tarėjas 168 

Stroynowski Andrzej 160–161 

Strutinska Rožė, Vižainių seniūnė 144, 147, 

149, 174 

Studnicki Wladyslaw 13, 14, 162, 247, 251 

Svirskis Anupras, bajoras 44, 59, 108 

Swinarski Michał, Varšuvos miestietis 39, 43, 

45–46, 182 

Šadurskis Vladislovas, bajoras, LDK 

generalinės konfederacijos tarėjas 203 

Šaniavskis Juozapas, bajoras 106–107 

Šapoka Adolfas 6–7, 67, 71–72, 156, 245, 

250–251 

Šavelskis Mykolas, Gardinos miestietis, 

Pervalko vaitas 138–141 

Ščiuka Juozapas, Trakų vaivadijos 

konfederacijos tarėjas 200 

Šeiba Leonas, pašto sekretorius 110, 196 

Šiaučiūnaitė-Verbickienė Jurgita 7, 251 

Šiška Kajetonas, vaznys 138, 140–141 

Šmigelskytė-Stukienė Ramunė 6–7, 195–196, 

198–199, 202, 204, 251 

Šmilas Zacharijus, Jurbarko vaitas 168 

Šmurla Rapolas, Pervalko seniūnijos 

pareigūnas 141 

Šulcas Fridrichas, keliautojas 6, 35, 87, 246 

Šulenburgas Fridrichas Vilhelmas, Prūsijos 

ministras 178 

Talatas Kazimieras 135 

Tarankievičius Ignas, Minsko burmistras, 

Minsko miestų apygardos atstovas į seimą 

50, 110, 114, 166, 181 

Tarankievičius Jonas, Nobelio deputatas 128 

Tarankievičius Martynas, Minsko delegatas 

109 

Tarnovieckis Kazimieras, Bresto lantvaitas 181 

Tartinas Jonas, Pervalko miestietis 138 

Taruta Laurynas, Dysnos miesto teiėjas 169 

Tekieliński Władysław 14, 247 

Teodorovičius Jonas, Pinsko tarėjas, delegatas, 

apygardos atstovas į seimą 110, 114, 116

Tiškevičius Liudvikas Skuminas, LDK 

iždininkas 144, 204 

Tykiel Franciszek Antoni, Varšuvos miestietis, 

Vilniaus miesto įgaliotinis 14, 64, 66, 101, 

162–163, 178, 184, 205 

Tyla Antanas 8–10, 246, 250–251 

Tyzenhauzas Antanas, LDK rūmų iždininkas 

6, 24, 150, 155 

Tyzenhauzas Antanas, Vilniaus miesto 

prezidentas 155, 158–160, 172, 174, 

201–202 

Tomaševskis, buvęs kareivis 138, 140–141 

Tomaševskis Juozapas, Gardino apeliacinio 

teismo teisėjas 165 

Tracki Krzysztof 12, 40–41, 252 

Tretiakas (Trečiokas) Lukas, bajoras, Vilniaus 

magistrato tarėjas 158, 184 

Truska Liudas 29, 249 

Tubelevičius Ignas, Kauno apeliacinio teisto 

teisėjas 93, 106, 193 

Urbanavičius Agnius 7, 252 

Urwanowicz Jerzy 14, 103, 156, 252 

Vachovičius Juozapas, Karmėlavos magistrato 


Valančius Motiejus 8, 252 

Valavičius Benediktas, Raseinių seniūnas 94, 

142, 148–149, 173 

Valavičius Mykolas Vincentas 144 

Vanalevskis Simonas, Ostrynos miestietis 120 

Varsackytė Rasa 7, 252 

Vavžeckis Benediktas, Šiaulių ekonomijos 


Vavžeckis J., karališkųjų ekonomijų 


Vavžeckis Tomas, pasiuntinys į seimą 73, 200 

Vaza Vladislovas, Lietuvos didysis kunigaikštis 

173 

Vaza Žygimantas, Lietuvos didysis kunigaikštis 

150 

Viečoras Jurgis, bajoras, Vilniaus 2-ojo rajono 

teisėjas 159 

Vilamonovičius Simonas, bajoras 106 

Vilčianinas Pachomis, Polocko tarėjas ir 

delegatas 61 

Vilimas Jonas, Kauno suolininkas 52, 95, 168 

Virlovičius Vincentas, bajoras, Vilniaus 2-ojo 

rajono teismo regentas 159 

Viskanta Romanas, bajoras, Platelių vaitas 203 

Vislockis Zenonas, pasiuntinys į seimą 69 

Visockis Bartolomėjus, Ukmergės suolininkas 

98 

Vitkovskis Z., Virbalio miestelio įgaliotinis 27 

Voiničius Ignas, Vilniaus suolininkas 165 

Vojciechovskis Jonas, Veiviržėnų vaitas 169 

Vojciechovskis M., Veliuonos vaitas 192 

Vojevudzkis Julijonas 158, 201 

Vojrbunovas D., Bobruisko vaitas 90 

Volskis Ignas 167 

Zabiela Mykolas, Kauno pavieto maršalas 

200–201 

Zabiela Simonas, LDK kariuomenės generolas 

190–191 

Zahorski Andrzej 6, 11, 27, 83, 87, 89, 97, 

101, 114, 141, 147, 172, 174, 179–180, 

192–193, 229, 252 

Zahorskis Antanas 143 

Zaleskis Mykolas Antanas, pasiuntinys į seimą 

14, 44, 50–52, 59, 68–69, 71, 144, 247 

Zamojski Andrzej, Lenkijos kancleris 19, 181 

Zamojskis Antanas, bajoras, Lagišino 

deputatas 128 

Zawadzki W. 14 

Zielińska Teresa 156, 252 

Zielinskis Juozapas Antanas, Gardino vaitas ir 

delegatas 45, 55, 63 

Zielinskis Juozapas, Gardino burmistras, 

delegatas, apygardos atstovas į seimą 45, 

88, 103, 114, 116, 141, 165 

Zienkievičova E., seniūnienė 151 

Zienkowska Krystyna 11, 12, 19, 36, 39, 41, 

43, 49, 51, 54, 63, 66, 69, 71, 78, 127, 

137, 141, 152, 159, 170, 178–179, 187, 

190, 192, 252 

Žebrovskis Tomas 132, 169 

Ževinskis Vincentas, bajoras 140 

Žygimantas Augustas, Lietuvos didysis 

kunigaikštis 150 

Žukovskis Antanas, Vasilkovo vaitas 100, 168 

263

Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?