Lietuvos.istorijos.atlasas.5.klasei.1998

B. Banys, L. Luko5evidius, R.Slnk[nas
LIETUVOS ISTORIJOS
ATLASAS
Mokymo priemone
5 klasei
Vilnius Rosma

Baltai prieSistoriniais laikais
Pirmieji Siauriniq elniq medZiotojq buriai buvo atklydg i
Lietuvos teritorijq i5 vakarq priei l0 000 metq. atsitraukus
le dynams. Tik gerokai atiilus klimatui (apie 7000 m.pr.Kr.) ir
uZaugus lapuodiams miikams, atsirado daugiau Zveriq, eZeruose
ir upise - iur.r1, todel atryke grventojai galdjo gyvcnti
scsliau. lnagius jic gaminosi i5 titnago, kaulo. rago, mcdZio,
kailio. Apie 3500 m. pr. Kr. pradeta ii molio lipdyti indus.
Juose Zmo-nes galejo i5sivirti valgi. Iki tol mesq ir luvis tik
kepdavo. Zvejojo tinklais ir kauliniais ieberklais. Plaukiojo
ii medZio skobtais luotais.
Apie 2500 m. pr. Kr. pradeta seti ja\.us (soras, kanapes.
kviedius, mieZius), auginti gl,vulius (galvijus, kiaules, avis, oZkas,
arklius, Sunis). Tiro metu i5 pietq atejo indoeuropiediai
(auk5tairgiai, ilgagalviai). Ateiviai per kqlr:tq Simtmedirl pamaZu
susiliejo su senaisiais glventojais ir susidari baltai. arba
aisdiai. .Iuos 98 m. paminejo Romos istorikas Tacitas. 16 a.
pr. Kr. pradeti naudoti Zalvariniai iranliiai irpapuoialai. Mainais
uZ Zverirl kailius, vaik4, gintarq Lietuvos gyventojai gaudavo
ialvariniq dirbiniq, o i5moke apdirbti metalq. ir Zalvario
Zaliavos. Tuo metu svarbiausiu verslu tapo gpulininkyste
ir lydimine Zemdirbystd (iSdegintq miikq gaisraviet€se s6jo
kulturinius augalus). Be to, dar vertesi ir Z.vejyba, medZiokle,
drcvine bitininliyste. vcrpimu, audimu. varkalyste. Glvcno
didelimis Se imynine mis he nd nrome ne mis.
Apie 6 a. pr. K-r. Lietuvq pasieke pirmieji geleZies dirbiniai.
Veliau iSmoko gauti vietines geleZies iS balq rddos. Atsirado
itvirlintrl gl'rlenviediq piliakalniq. Ne tik prie jq knresi
glvcnvietis. bet ir kitur, Zemdirbystei tinliamose vietose.
9 12 a. nuo Temes lrkio atsiskyre amatai: metahl apdirbimas,
puodininkyste. Pletesi pre$rba. Tobulejo darbo frankiai. Vartota
geleziniai kirviai, pjautuvai su dantytais aimenimis, dalgiai,
peiliai. Plito tobulesni ginklai: kalavijai. kovos kirviai,
Salmai. Atsirado savrl pinigq sidabriniq lydiniq (ilgqjq).
Priei 800 metq daugum4 Lieluvos g,ventojq sudare laisvi
Zcmdirbiai. vadinami laukinintais. Lauku vadintas didelis Zemcs
plotas su daugeliu sodybq. Keli ar keliolika laukq sudare
Zemg, kuri turejo pili. Pilys stovejo daZniausiai i5 keliq pusiq
eZero. upds arpelkiq apsaugotose kalvose, vadinamose piliakalniais.
Pilyse grveno laisvljq Zemdirbiq bendruomeniq valdytojas
ir karo vadas kunigaikitis. Zemiq kunigaikidiai pilyse
laike kariaunos bhrius, su kuriais puldinejo gretimas Zemes,
noredami jas valdyti.
I dabartines Lietuvos tcritorij4 9 a. padari igiq normanai
(Zuvedai), nuo 1.[ a, - Rusios, I-enkijos kunigaikidiq kariaunos-
Veliau daZnejo ir Lietuvos kariaunq Zygir1 i lenkq,
rusq, jotvhgiq, latviq, estq 7emes. I-ietr.rva pirmq kartq pamincta
1009 mctais.
2
*.1
//\
(/ ho
I.'
Bomholmas
a
o
:\
9
+
.,NAI
^ rA"-
DID
LE
/r' '
(,? \
Y Gotlandas
o
1.%*
..a,
aGnezr (".
roJl
KAI
"o,
SLOVAKAI
KIJA
SUTAFTINIAI ZENKLAI
Baltq gyventos :emes
Valstybiq ir 2emiq ribos 1 1a.
Sostines rr sostapiliai
o
['$*-:
"\:":ji
Kitos gyvenvietes
0 50 100 200 km
4z

o
Polockas
lit a
\ t
,"oras _zt_Slnolenskas
a\i'2- v ,'
)
mai6iq karys ir moteris (10 - 1 1 am:iais)
t
f ot lo^ rozelskas
o
\Y \ c'' \
1 's' I
t\ :..$ '1^
o .l \$1
z. u -J, .
"P ^ / .\
o''-^t " L^.-,I"*"'\ e^nv(o
/f^'" ^'', )
LY'+ + 9
+
4 ,wac4t
4 4
ULI
U
O,:rq
T OR
( ..o
6
. r)
)
, Ftl \
,- \-) Azovo
jt ra
v.
3

Lietuvos valstybds susidarymas
I-ietuvoje 13 a. pradZioje silpni kunigaikidiai cme ilietis
prie galingesniq, pripaZindami juos ryresniaisiais. IS 5 tuo
metu minimq ryresniqjrl kunigaikidiq, vienas iq vadinosi
Mindaugas. .Iis vienus kunigaikidius iivijo, kitrl atcmc turtq,
kurie prieiinosi nuZude ir tapo visos Lietuvos valdovu.
lSrryti kunigaikSdiai panoro alkeriyti Mindaugui ir susivienijo.
I pagalb4 pakviete Kalavijuodiq ordinq, kaimynines kunigaikitystes
ir pr.role Lietuvq. Mindaugas su kariauna buvo
priverstas gintis savo pilyje, kuri iki Siol neiinoma. Priciai
neiveike pilies gvnejrl ir turejo pasitraukti. Mindaugas, noredamas
sukiriinti priesus, nusiunte pas kalavijuodius pasiuntinius
ir papraie kalavijuodiq vadovq (magistr4), uZ brangias
dovanas ir dali Lictuvos, pakrikStyti kunigaikiti su dvariikiais.
Kalavijuodiai susiviliojo pasiulymu gauti dali Lictuvos
(Zemaitij4), nes pirmasis Zygis 1236 metais ordinui baigesi
nesekmingai: tada jie visiikai pralaimejo Saulcs muii.
Vyskupas 12-5I mctais pakrikitijo Mindaugq ir jo 5e imq
(Zmonq. du sarnus). Mindaugas notejo tapti karaliumi, todcl
pasiuntc pasiuntinius pas popicZiq ir pasiirle jam imti
Lietuv4 i savo glob4. PopieZiui pasinlymas patiko ir iis atsiunte
Mindaugui karaliaus karllnq. 12-53 metq liepos 6 d.
Mindaugas tapo pirmuoju irvieninteliu Lietuvos karaliumi,
o Lietuva karalyste.
Karaliaudamas Mindaugas i(plete savo valdZiq rytuose.
Ret jo pasidavimas popieZiaus globai valstybes neapsaugojo;
Livonijos ordinas ir toliau puldinidamas niokojo
Zemaidius. Noredami pavergti Zemaitij4. kryZiuodiai ir kalar
ijuol ia i ,.rrrcngc i j4 d idc li kryzirus ;yg j. Ze ma icia i. vadovaujami'licniotos,
prieiq pasitiko prie Durbes eiero ir 1260
m. vasar4 ji sumui6. Nors Siamc muiyjc Mindaugas nedalyvavo,
bet jis reme iemaidiq kariuomene.
Po pergales Zemaidiq kunigaikitis Trcniota panoro
didcsnis valdZios ir, susitargs su NalSios kunigaikidiu Daumantu,
1263 m- nuZudi Mindaug4 ir abu jo sltnus. l,ietuva,
l0 melrl bu\.usi karalyste, vel tapo pagoniska kunigaikstyste-
Prasidejo kovos del valdiios.
Mindaugas daug nusipelne m[sr] tautos istorijai: jis sujunge
lietuviq Zemes, sugebejo apsiginti nuo priesq, apsikrikstijo.
Lieluva tapo karalyste, jos plotas diddjo (buvo beveik
2 kartus didesne uZ dabarting Lietuvq). Mindaugas buvo
gudrus, protingas, apsukrus valstybes veikejas..Iis buvo ir
klastingas, Ziaurus, negailestingas, kaip ir kiti to meto valdovai.
Tadiau lietuvirl tautos istorijoje Mindaugas liko kaip
valstybes ik[rejas, pirmasis Lietuvos karalius. Mindaugo
karunavimo diena dabar kasmet Svendiama kain Valstvbes
diena.
'41
//*
u svr6uos
Bonholmas
N (Dan.j \
b
o
-
| /r'
J G-othndas
\ (Sved.) .,'!'te
'n l
/v
i
Elandas 9
(Sved.) o
\P
\" kl
tJos
Lietuvos karalyste valdant
Mindaugui (1 263 metais)
Valstybiu ir iemiu ribos
a Sostapiliai ir sostines
o 2ymesnes gyvenvieles
Lietuvos uivaldytu iemiq
o iymesnes gyvenvietes
X Kautyniq su kryiiuodiais bei
1260 kalavijuodiais vietos ir melai
0 50 100 200 km

Kolainlai
x1236
Saul6
Danijos nuo
1236
)
ORDINAS \
'1244
\t vendenas
Salaspilis
Nesvyiir€
^. o.
Stontmas
Breslauja O
KUNrcatKSTysTE
Novgorodas
NOVGORODO
ln{
PINSKO
KUN.STE
KIJEVO
Kijevas
KUNIGAIKSTYSTE
Karalius Mindaugas (mi16 1263)
li 1578 m. A.Gvanjinio kronikos
o
etAI
RIA2ANES
KUN-STE
q
Azovo
jA/a
-.--viura
Sugdeja

Lietuva Gediminui valdant (1 31 6-1 341 )
Zul.us Mindaugui, I-ietuvos sost4 uzeme Treniota, bet po
metrl irjis buvo nuiudytas. Ilgiau (1270 1282 m.) valde Tiaidenis.
sekmingai kariavgs su kalavijuodiais. Kaip karo vadas
ir sumanus vadovas pagarsejo Vytenis (valde 1295-1316 m.).
.lis teike pagalb4 Rygos miestiediams, kovojusiems prieS ka-
Iavijuodius, apgme Zemaitij4 nuo k44iuodiq. Vytenio kariuomcne
1307 m. uZeme Polocko kunigaikilyste irveljq prijunge
pric Lictuvos.
Vyteniui mirus. valdZi4 paveldejo jo brolis Gediminas. .Io
valdymo metais nustota rengti pleiiamuosius igius j gretimas
5alis. .Iuos pakeite paliaubos, Lietuvai naudingos prekybos
ir taikos sutartys. T[omct sutartys buvo tvirtinamos ne
valdorq paraiais, o priesaikomis arba antspaudais. Toddl kunigaikidio
dvare atsirado antspaudo saugotojas. kurio pareigos
br.rvo labai atsakingos. Nors Gedimino valdZia buvo tvirta,
tadiau svarbiausius rcikalus jam padejo spresti DidZiojo
kunigaikidio taryba.
Didele dalis slartl iemiq prie Lietuvos buvo prijungtos
taikiai, daZniausiai Gedimino shnq ir dukterq sekmingomis
vedybomis. Sumrs Algirdas vedd vienturte Vitebsko kunigaikStyte
Marij4 ir po jos tevo mirties 1320 m. tapo Vite bsko
valdovu. .Tauniausias shnus Liubarlas vede Voluines kunigaikidio
dukteri ir gavo valdyti Lncko sriti, 13.10 m. tapo Voluines
kunigaikidiu. jE prijunge prie Lietuvos DidZiosios
KunigaikStyslis (LDK). Duktc Aldona (prici vcdybas pakrikityta
Onos vardu) iStekejo ui Lentijos karaliaus sunaus
Kazimiero III. .Ios vedybos sustiprino LDKirLenkijos karing
s4jungq priei KryZiuodiq ordinq.
UZimtoms sritims valdyti Gedirninas slryrc kunigaikSdiais
brolius arba suaugusius sunus. Polockas buvo pavaldus broliui
Vainiui. Apie 1318 m. Gediminas prie LDK priiunge
I'insko kunigaikityste ir jos kunigaik5diu paskyre srinq NarimanlE
(krikStyt4 Glebo vardu). Gedimino broliui Algimantui
(Teodorui) atiteko Kijevas, bet jis turejo pripaiinti mongolqtotoriq
chano vi$enybg. Minsko kunigaikityste buvo prijungta
I.1 a. lrediajame de5imtmetyje.
Pasak padavimo, Gediminas yra Vilaiaus ikhrejas..Iis sustiprino
piliir Vilnius tapo nuolatine LDKsostine, Zymiu Europos
miestu. Ii jo. 1323 m. raiytuose lai5kuose Vakarq Europos
micstiediams ir vienuoliams, Gediminas kviete i
Lietuv4 amatininkus ir pirklius, Tadedarnas neimti i3 jq mokesdiq.
Leido isikurti Lietuvoje pirmiesiems krikidioniq
vie nuolynams. Lai3ke popieZiui parei6ke norq krikStytis ir apkrikityti
Lietuvq, jei kryZiuodiai ir kalavijuodiai nustotq pulclineti
kraStq ir pripazintrl Lietuvos DidZiqiq Kunigaikityste.
(icdiminas ketino krikstytis ir l3.ll melais. Veikiausiai del to
ji nuzude stadiatikiai ar pagonys Zemaidiai.
6
-
rcii,,'l
tr"u.'J,ro.
Bonholmas
\toan.l r
o
9
(Sved) o
,Q' O
,[Got]andas
e Fved)
Lietuvos DidZioji Kunigaikstystd
valdant Gediminui
Valstybiq ir zemiq ribos
a Sostapiliai ir soslines
o Kitos gyvenvietes
o Lietuvos u:valdyti miestai
X Svarbesnes kautynes su
1320 kryiiuodiais ir jq metai
0 50 100 200 km
Palanga
Plockas -
9u9ai
'

i.
(9.
\
13 )
O Siauliai
XMedininkai
l32oskirsnemun6
t
Nesvyzius O
o
Slonimas
Podoids
Kamenecas
KIJEVO
(
Kijevas
KUNIGATKSTYSTE
SmoJenskas
/.o
'

Lietuva Afgirdui valdant (1345-1377)
(iediminui mirus, liko 7 jo sunus. Sost4 uZcmi jauniau-
sias ii jq .Iaunutis, nes gyvcno Vilniujc su tcr.u. Iki tol Jaunutis
nevalde jokiq Zemiq. todel broliai ncnorcjo pripaZinti
jo valdiios ir veike savaranliiSkai. Pasinaudojg lietuviq kunigaikidig
nesantaika, kryZiuodiai cmc smarkiau pulti Lictuv4.
Suprasdamas pavojr4, Kestulis. susilarqs sn Algirdu. 1315 m.
uZeme Vilniq. paialino Jaunuti ir didTiojo kunigaikidio valdZiq
pcrdavc Algirdui. Be t abu broliai lygiomis teisemis ir sutartinai
valdr-' Lieluvos DidZi4j4 KuniSaikitystc.
Algirdo padedamas, Kqstutis atkakliai g/ne AukStaitijq ir
Zemaitij4. Algirdas plete valdas rytuose. sumaniai nar.rdojosi
kitq savo broliq - daliniq kunigaikidiq parama. Jis juos remi
ir nesikiSo ijq valdq vidaus reikalus. Algirdas buvo ilmintingas
ir grieitas valdovas, mokejo keletq kalbq. Atsargus ir
i5tvermingas jis lengvai pakeldavo Zygiq ir miriiq sunliumus.
Sumanus karo vadas kovojo daugiau gudrumu. negu jega.
Prijunger Vrtirlavli,'. Brjan.l,'. l,,rLJlc(1). ( crnigo\o.\larodnbo
7emes. pavede jas valdyti savo sumri Kaributui (Drni1rijui)
ir brolio Narimanto sunui Patrikiui. o kai kuriose paliko
victinius kunigaikidius. pripaZfstandir:s Lietuvos didZiojo kr:nigaikidio
valdZiE. Algirdas sekmingai kariavo priei totorius.
kuriuos 136i1 m. sumuie pric Mclynqjrl Vandcnq. Atimc Kijev4
ii kunigaikidio Teodoro, kuris priklausc nuo mongolq 1otoriq,
ir atidave savo sunui Vladimirui. Atdmgs ii Aukso Ordos
Podolg (Ukrainojc), aticlavi valdyti savo brolio Karijoto
trirns sunurns.ILcmiami victiniq g;iventojq, kurie tikejosi. kad
Lietuva apgins juos nuo totoriq. I(arilotaidiai pristale Podoleje
piliq. Algirdas surenge 3 karo Zygius iMaskvE. bc1 jos
neuZeme. Jo laikais Lietuva tapo didiiausia Europos valstybe.
Kestudiuiteko vis4 givcnimq kovotisu vokiediais, kuric daZnai
vcrZdavosi i Lictuv4. Broliams valdant, Kq.diuodiq ir Livonijos
ordinai surenge apie 100 igiLl i Lietuv4. f-ietuviai padare
daugiau kaip 10 atsakomqlq igiq. Kestutis buvo narsus ir
talcntingas kawcdys, taums ir teisingas valdovas. Visuomct iila\davo
duot4 iodi, prieiq puldavo tik ii anksto praneigs.
Algirdas mire 1ii77 m. ir pagoniSku paprodiu bnvo sr.rdegintas
su 16 savo Zirgq. .To vieloje cmc valdyti sirnus Jogaila.
KryZiuodiai. noredami sukelti Lietuvoje vidaus kar4, visaip
kurste .Iogail4 prieS dede Kestuti. .Togaila su jais sudare slaptq
sutafli, kurioje pasiZadejo nepadeti Ke studiui ir jo vaikams,
jeigu jq valdas pultq kryZiuodiai. SuZinojes Kgstutis. paSalino
.bgailq i5 valdZios ir iStremc iVitcbsk4. Jogaila. rcmiamas broliq.
uieme Vilniq ir susigr4Tino didZiojo kunigaik5dio valdii4.
KrlZiuodiq remiamas uZeme Tiakus. klasta sueme Kgstuti ir
io shnq Vytaut4. Kgslutis Krevos pilyje 1382 m. buvo nuZudytas.
Jo palaikai buvo peweTti iVilniq ir su gausiomis ikapemis
sudeginti ant lauZo. Taip baigesi dviejq brolirl valdvmas.
6
'+4
(/v
SvEDUos
KARALYSTE
Bonholmas \
A (Dan.) \
b
a
o
o
o
x
1348
Elandas
(Dan)
\
N4arienbufga:
KRYZUoitv .:
ORDINAS.
SUTARTINIAI KLAI
gtsi-
d*
Lietuvos Did2ioji KunigaikStyste
valdant Algirdui
Valstybiu ir iemiq ribos
Soslines ir sostapiliai
Kitos gyvenvieles
Lietuvos uivaldyti miestai
Lietuvos prarasti mieslai
Svarbesnes kautynes su
kryiiuodiais bei totoriais
0 50 100 200 km

Daqas
""-s \
/Titi"a , LIVONIJOS
Rygos il
'\ isEcl
tq RYEa-
'16
) \ Siautiai
o#o,n,nt*u,
Lenk,
Belzas
Yr( 1340-7:
.''Lvovas o
VENGRIJOS
KARALYSTE
OROINAS
a
Vendenas
o'O l\4
Trakai d
Merkine Krdva oMinskas
\
Perejaslavas
K
..: Q Tavane
o'nY

Vytauto DidZiojo laikai (1392-1 430)
Vytauto kelias ivaldZiq buvo ilgas ir suntus. Du kartus jis
buvo priverstas begtipas pikdiausius lietuviq pric5us -kryZiuodius,
kad galetq atgauti tevo palikim4. Du kartus jis buvo priverstas
praiyti Lietuvos didZiojo kunigaikSdio, o veliau ir Lenkijos
karaliaus Jogailos atleidimo ir tevo Kpstudio Zemiq ir
valdZios gr4Zinimo.
Vltautrd leko pdtarti Jogailos 1385 rn sudar]'tai Krevos sutardiai.
Pagaljq.Iogaila pasiZadejo. tapqs Lenkijos karaliumi, su
broliais ir valdiniais apsikrik5q/ti kalalikq apeigomis, Lietuvos
DidZiosios Kunigaikstystes (LDK) Zemes prijungti prie Lenliijos
karalystes. I-enkijos ponai, pasinaudodami Krevos sutartimi.
nordjo LDK parcrsti Lcnkijo. karalystes provincija. Sias ju
pastangas veliau sullugde V1'tauto vadovaujami LDK bajorai.
Vytautas, Krokuvoje 1386 m. apsikrikitijgs Aleksandru,
1387 m. padejo Jogailai krikstyti Lietuv4. Iitekines dukteriSofijq
uZ Maskvos didZiojo kunigaikidio Vasilijaus I, V1'lautas sustiprino
sqjungzl su Maskvos kunigaikityste. Remiamas Li(r tuvos
gyventojq, Astravos dvare 1392 m. sr.r .Togaila pasiraid
sutarti, pagal kuriq atgavo tevo Zemes ir Vilniq. tapo LDK didZiuoju
kunigaikidiu. Vytautas paialino rytiniq Zemiq vietinius
kunigaikidius ir ljq viet4 paslqrre sau paklusnius vietinintus,
l-101 m. prijunge Smolensko iemes.
Sustiprings savo valdZiq ir LDK tarytautine padeti, V)tautas
pradejo kov4 su Aukso orda. S,iekdamas K4.iiuodiq ordino
paramos, laikinai jam perleido Zemaitij4. 'Iadiau igis priei
mongolus-totorius baigesi pralaimejimu Vorsklos mu3yje.
UZsitikrings Lenkijos param4, Vytautas sukele Zernaidius.
kurie, 1.109 m. i5vijg vokiedius, vil susijunge su Lietuva. DidZiausiame
tq laikq Zalgirio mniyje 1410 m. buvo palauZta
KryZiuodiq ordino galybe. Veliau Vytautas igijo itakq Aukso
ordoje, Pskove, Novgorode. LDK tapo ne tik didZiausia (nuo
Baltijos iki Juodosiosjnros), bet ir galingiausia Europos valstybe.
Sie laimejimai padejo sukviesti Lucke Vidurio ir Rylq Europos
valdorq suvaZiavim4. buvo pasiilyla vainikuoti
-Jame
Vltaut4 Lietuvos karaliumi. Sv. Romos imperatoriaus pasiuntinir+
veZtq karun4 pakeliui atem6 Lcnkijos bajorai. V)4autas
karunos nesulaukd. Mire 1.130 m. Tiakuose.
Vytar.rtas savo valdZiq ir LDKgaLiq sustiprino, didindamas
valstiediq prievoles ir bajorams atiduodamas laukinintus (ve1damus).
Jo laikais ZemvaldZiai praturtejo ir galejo gcrai apsiginliluoti.
Vytaulas iSplete bajorq teises, ponarns suteike lcnkq
bajorq herbus, isteige aukito rango vaivadq ir kaStelionq
pareigrbes. Pasibaigus karams su kryZiuodiais, spardiau dme
augti miestai, pletesi prekyba. Pastatyta nanjq arba atslatyta
senq svarbiausiq piliq. Vytautas suorganizavo didele didZiojo
hunigaikidio raiting. Fundavo pirmqiq Zinomq paraping mokykl4
Tiakuose. Vytautui valdanl, Lietuva galdjo spardiau perimti
Er.uopos kulturines vertybes ir pasieke didZiausiq galiq,
10
t4
, ^u)
c6"
7S e
/,/ 14.
[u.oio. {
*"o."str ft,
-b -///,
Bonholmas
A\rDan.) \
t
I
,
.rs- "sq [\
/?t.o
W*,:*
t (Dan)
l\4arienburgas
LENKIJOS
SUTARTINIAI ZENKLAI
Lietuvos DidZioji Kunigaik5tystd
valdant Vytautui
Valstybiq ir zemiq ribos
- a Sostines ir soslapiliai
o Kitos gyvenvietes
o Lietuvos u:valdyti miestai
o Lietuvos prarasti miestai
X Svarbesnes kautynes
'1410 ir jq metai
o 50 i00

Rygos I.
)\ t*
\ix.r,i,
13s\141
v
Medininkai
--CgqQt
VENGFIJOS
KARALYSTE
LIVONIJA
a
Vendenas
i,,terkind
Breslauja
Kernav6
ov
Polockas
Krdva .Minskas
o
NOVGORODO RESPUBLIKA
{
I
1
Kijevas
v znomyras
Didysis
Novgorodas
O Gomelis
starodubas
Pefejaslavas
Viazma
o
Vorotinskas
9""
Ye Beliovas
a Maskva
MASKVOS
,j OMcenskas
6nansKas J
o ).. o
J xaraeeuas tNovosit's
Sevelsko
Novgorodas
Vorskla
)

LDK ponq isigal6jimas (1431-1s68)
Po Vy'tauto mirties I-DK kunigaikidiai ir didikai didZittoju
kunigaikidiu paskclbe Algirdo sunrl SvitrigailE. .Tis ryZtingai g/nc
Liehr\o\ ncpriklau'.omybc. todel lenlu ponaipricS Svitrigai-
14 sulurste s4moks14. Di,lzirroju I'unigaikiaiu tapo Zygimanlas
Kestutaitis..To kariuomene 1.135 m. prie tlLmcrges sumu5e
Svitrigailos ir Livonijos kariuomeng. Po to Zygirrnntas isiSaleio
visoje LDK bct irjfs4mokslininliai nuZudi. Lietuvos didikai naujr.roju
didZiuoju kunigaikidiu iirinko trylikameti Jogailos sitnq
Kazimierq (po 7 metq iis tapo ir Lenliijos karaliurii).
.Tau lJ a. pabaigoje didieji kunigaikidiai uZ karo tamyb4 baiorams
emc dall'ti valsticdius. Bajorus, ga\a[ius daug valstiedirl,
icmiq ir auk5tas pareigas, imta vadinti ponais. Jie buvo itrattkti i
valstybes valdymq. Didiiojo kunigaikiiio taryba pamaZu vtto
Ponq taryba..Ti po Kazimiero mirtics didziuoju kunigaikidiu paskelbe
io sunq Alcksandr4 (1-192-1506). Jis praplete Ponq tarybos
teiscs ir paiadejo tik jos pritariamas sprgsti visus valstybes
reikalus.
Mims Aleksandmi. didZiuoju kunigaikidiu buvo iirinktas
jo brolis Zygimantas Senasis (1506 15.18). Jis emesi tvarlq'ti
didiiojo kunigaikidio dvarq pajamas ir mokesdius. Suraiydino
ba1'orus, privalandius eiti karo tarnyb4, ir privadius dvarus. Tarp
bajorq tolygiai paskirste mokcsdius ir karincs prievoles. Valdant
Zygimantui Senajarn Lenliijojc ir Lietuvoje plito atgimimo, iYietimo
ir Zmogi5lr-rmo idejos.
Paskutinysis ii Gediminaidiq dinastijos Lietuvos didysis kunigaikitis
(1529 1572) ir Lenkijos karalius (nuo 1530) buvo
Zygirnantas Augustas. Norcdamas padidinti valstybines paja-
mas fr,ykde iemcs (valakq) rcform4. DidZiajam kunigaikidiui
(veliau ir kitiems feodalams) priklausanti Temc buvo tiksliai iimatuota
ir suskirsryla valakais (valzrkas lygus apie 21.-1 ha) Valakq
matininLai padalijo i 3 lygius laukus (pudymui, Ziemliendiams
ir vasarojui). Valstiediai su savo darbiniais gyruJiais ir
padargais turejo eiti laZq po 2d. persavaite nuovalako;be to,jie
mokejo 6 21 graiiq dini4 (duoklg). Po valakq rcformos valstiediq
sodybos, prieS tai iisidisiiusios pavieniui, buvo sukeltos I
gatvinius kaimus. I{cforma itvirtino leodaling Temds nuosarybp
ir baudZiavinius santykius. Ji atribojo valsliedius mto bajonl, suvienodino
valstiediq itkiq pajcgum4 (sumaZejo skurdZiq ir turt
ingqjrr valsticcirr l. patlidejo r a lsq hes paia mor.
Valdant Zygimantui Augustui, Lietuvojc labiau ncgu kitn
mctu iSsipletc baZnydios rclormacijos (pcrtvarlymo) jtidejimas'
davgs pradZiq protestanlizmui. Valdovas buvo sukaupqs vc rn-
gq knygq bibtiotckq, paveikslq rinkiniq, laike mrzikantrl kape14.
Tadiau, silpnejant didZiojo kunigaikiiio valdZiai, LDK vaidmuo
Europoje cme blesti. Po karq su Rr.rsq valstybe LDK netcko
Viazmos. Grnigovo. Seversko, Smolensko Zemiq, buvo nustumta
nuo .Iuodosios jltros.
12
fu,- cQ"
'"v4
/t:
(*"t" ,
x-cnaLvsre 5
Bornholmas
\ (Dan., \
,l
9
uE^rJtJ\9..
xanalYsre \?j
/(."
1,4*)o*
a - (Dan.) .l
o' t
I
SUTARTINIAI ZENKLAI
Lietuvos- DidZioji KunigaikStyste
valdant Zygimantui Senajam
Valstybiq ir iemiq ribos
- a Sostines ir sostapiliai
o Kitos gyvenvietes
o Lietuvos uialdyti miestai
o Lietuvos prarasli miestai
X Svarbesnes kautynes su
1506 totoriais ir rusais bei jq metai
0 50 100 200 km
I

\
LIVONIJA
Ryga
oTa,niuio o Paneue:vs wo-\g
a
Zitomyras
o
Didysis
Novgorodas
Jedisanas
IJA
Sarodutas
O Gomelis
nuo 1537
Kijevas
Perejaslavas
Juodaii
Zygimanias Senasis (1467 - 1548)
Antkap i n i s pam i n klas K,ro kuvo je
oMcenskas
ONovosilis
Azovo
jira
o
lo
;y',t
(a
v
13

LDK po Liublino unijos (1s69-1s86)
Negaledami atsilaill.'ti priei Rusq valstybe. Livovijos ordino
magistras ir Rygos arkiryskupas pasidave Lietuvos didZiaiam
kunigaikidiui. Dalis jq Temiq L56l rn buvo prijungta prie
l.DIi o naujai sudaq4a Kurio kunigaik3tyste tapo LDKvasalu.
Karo su Rusija naSta Lietuvai buvo per sunlii. Jos feodalams
reikejo Lenliijos paramos- Didejo Krymo totoriq ir'lurkijos gresme.
Be k), lietuviq bajorai norcjo susilyginti su lenliq bajorais.
kuritl teises ir privilegijos vis dar buvo didesnes. Lenliijos tbodalai
vis4 LDK norejo prisijnngli prie Lcnkijos Karalystcs. kaip
paprastq jos provincij4.
S4jungos sudaq.,rnq su pertraukornis daugiau kaip pusmcti
sprende Liublino seimas. 1-569 m liepos.l d. buvo nutafia, kad
Lcnlijos karalystc ir I DK rudarys vienq Resptrblik4 lZecpospolit4)
su vicnu valdoru,vienu Seimu Variuvoje irbendra uZsienio
politika, Del LDK teodalq pasiprieiinimo Lenliijos ponams
nep aryko Saliq suvie nl'ti. Valstybe buvo oficialiai skirstoma i LDK
ir vadinamEj4 Kamn4 (Lenkijq). LDK turejo alskirq pavadinim4,
herb4, teritodjq. istatlmus, teismus, kariuomenc. Nebuvo
suvienodinti ir pinigai. Be 1po unijos I -DK valstybingumas ir savarankiikumas
dmd nykti. .Ios reikime bendroje valstybeje buvo
menkesne. Respublikos politiniam gtvcnimui vadovavo l-cnkijos
feodalai. Sustiprejo lenliq kalbos ir kulffiros skverbimasis i
LDI! jos bajonl, miestieiiq lenkejimas.
Virus parkutiniam Gcdimhaiiiui Zygimanrui Auguslui. G
daugelio pratendentq iLenl

Dag
nuo 1561
Parnava !
LDK nuo 1561
O Vendenas
to Pilterh / " ---'-
\ \_{o nys"
1..
(q
\?\
\Siauhar O B r2ai \p naburg€
) " o \a-t.,-.
"varnir' canevezYs glsJar.rlj
Neslyzius O
'{Xtt"" Pint*u"
trf
O Liubl@s
urrrj.a t5b9
Volu nFX o
V adimrrda" Luc has ,o
Zitomyras
I
o
l,4stislav/is
Jedisanas
- R I J\
\)
Perejaslavas
\--
o
N4askva
15

Vazq valdymo laikai (1587-1668)
Mims Steponui Batorui, Lenliijos karaliumi ir Lietuvos didTiuoiu
k u n iga iksaiu brrr o isrinltar Sr ccl ijo,. karaliaus Jono I I I
ir Zygimanto Augusto sesers Kotrynos sfrnus Zigmantas Vaza
(1587 1632), pradejgs Vazq dinastijq Respublikoje. Vazq
dinastijos valdymo laiku prasidcjo lenkq ir lietuviq bajonl suartejimas.
Delnuolatiniq ir ilgq karq su Svedija, su Rusija, badmediq,
maro epidemijq, vidaus suimtds LDKirki3kai ir politiikai
toliau smuko. Stiprcjo pricvarta valstiediams. Didysis
kunigaikitis jau ncsikiio i ZcmvaldZio ir valstiediq santykius.
Vyravo stambirs didikq (Radvilq. Sapiegq. Oginskiq, TiSkcvidiq)
ir ryskupq ukiai. Gausus smulliieji bajorai turejo maiai
baudZiauninkq arba jq visai neturejo.
Politiniame gyvenime 17 a. isivieipatavo didikai..Iie buvo
valsfybes aukSdiausi pareigunai, posediiavo Senate, su Lenkijos
magnatais kontroliavo valdovoveikl4. Didikaivalde geriausias
seniirnijas, didino Zemes valdas, vald7iai pajungc vidutiniuosius
ir smulkiuosius bajorus-
Lenkijos ir Lietuvos valstybe (LIV) per 1600-1629 m. karq
su Svedija prarado didZiqj4 Livonijos dali su uostais. Po kary
su Rusija atgavo Smolenskq.
Zigmarfi4 Vazq soste p,akeitgs jo sunus Vladislovas Vaza
(1632 16,18) tpsc karus su Svedija. Jis buvo karaliaus valdZios
stiprinimo Salininlias, kovojo su didikais. Palyginti su tcrt buvo
pakantesnis nekatalkams. I5 visrl Vazq Vladislovas daugiausia
laiko praleido Lietuvoje, daZnai lankdsi Vilniujc,
Lenkijos ir l-ietuvos valstybe 16.18-1668 m. valde kitas Zigmanto
Vazos sunus .Ionas Kazimieras. Tiro mctu LLV mal5ino
sukilusins Lllirainos kazokus,veliau kariavo su Rusija ir Svedija.
Lietuva 1655 m. pirmq kartq buvo okupuota Rusijos ir
Svediios karfuomeniq. Jos niokojo, plese krait4. Ypad daug
nuostolir! padare Rusijos kariuomene: buvo apipleitas ir sudegintas
Vilnius, iiZudyti $vcntojai. Pasibaigus karui su Rusija,
Lietuvos ir Lenkijos valstybe vdl neteko Smolensko, prarado
Kijevo ir Dncpro Zemupio Zemes. Karuose su Svedija
prarasta didesne dalis UZdauguvio Zemiq.
Nuolatiniai karai, badmediai, maro cpidemijos daugiausia
vargino valstiedius. Didcjandiorns ieimorns neuiteko valako Zemes.
kuri4 dalijantir. sklypai r is smullcio. Ru*ijos ir Svediios
kaririomenes nusiaubd miestus. Sudcgintas ViLnius, Kaunas,
daugelis miesteliq. Bajorai, gavg didcsniq teisitl, ilgainiui praturtcjo.
Didikai, noredami fsiamiinti, statydino baZnydias ir
ricnu.rlvnus. Vilnirrie Pacai hrndavo iv. Pelro ir l'auliaus. Sv.
iercse\ D?vnycra\. ( nooKevrclar )v. t\.orrynos Da7 nycl4.
Nr.ro I7 a. vidr:rio bajorai, netgi kilus karui. vis daZniau atsisa$davo
rinktis ikariuomeng, o samdyoji kariuomenc de 1tusdio
valstybes iZdo laiku negaudama algos, pleSikavo. I kariuomene
imti valsticdiq neleido jq ieimininliai bajorai.
16
Barnholmas \
b(Dan, \
b
---to""
.rw
-
\ "b. k,
(2./&
.: '\r/^ o o
1?' o
tl
I
U Gatlandas
. (Sved.)
Elandas o
I
Liepoja
SUTARTINIAI ZENKLAI
Palanga
Lietuvos Didzioii KunigaikEtystd
valdant Jonui Kazimierui
E
Lenkijos ir Lietuvos valst. siena
ir Zemiq ribos
a Sostines ir sostapiliai
-Valstybiq
o Kitos gyvenvields
o Lietuvos uZvaldyti miesiai
o Lietuvos prarasti miestai
X Kautynos su Svedais
1 6ss(pabraukta), rusais ir ka2okais
0 50 100 200 km

\.
1u.
/re
. \ '\./'
Siautiai O Bir2ai \ Dinaburgas
oo
PaneveZys O \^&4^
X (Cgeilial Brestauja potockxl
Polocka\'"

Valstyb6s silpndjimas ir pirmasis padalijimas
.Ionui Kazmierui 1668 m. atsisakius sosto. po ilgq gindq netiketai
Lcnkijos karaliumi ir Lietuvos didTiuoju kunigaikidiu
buvo iirinktas nusig;ruenes didikas Mykolas Kaributas ViSnioveckis.
Jamvaldant (1669-167:l) netvarka kraite dar labiau padidejo.
Minn ViSnioveckiui ir nauju karaliumi rentant .Ionq
Sobeski (167f1696), Lenliijos didiii etmonq (kariuomenes
vadq), vos neprasiddjo karas tar? lietuviq ir lcntq pulliq. Sobeskio
sanfkiai su Lictuva buvo blogi.
Mirus J.Sobeskiui. Lenkijos ir Lietuvos sostq gavo Saksonijos
kurfiurstas (kunigaikitis) Augustas II (1697-1733). Ji reme
Rusijos, Austrijos ir Pmsijos valdovai. saksq kariuomene,
papirkti itakingi Lenkijos ir Lictuvos ponai. Augustas II, tikcdamasis
atsiimti Respublikai anlisiiar: priklausiusi4 Livonil'os
da\, su Rusijos caru Pelru I sudare antiSvcdiikq sutarti. Lcnkijos
ir Lietuvos bajorai, nenoridami karo. kraite sukele tarpusavio
kovas. 1700 m. netoLi Valliinintq fiykusiose kautynise
Oginskiai su konfederatais nugalejo Sapiegq kariuomene. Sapiegorns
buvo atimti dvarai, jie patys priversri begti !uZsieni.
Per Siaures kar4 (1700 1721) Lietuvq niokojo Svedijos ir
Rr:sijos kariuomencs. Sveclijos Salininkai Ar.rgust4 II paialino
ii Lenkijos ir Lietuvos sosto. Nariuvaldovu Seimas iSrinlio Stanislovq
Lcidinski (1706-1709). Be1. nugalejgs Svedus. Perras I
grqZino August4 II isost4. Caro pageidavimu buvo sumaZinta
Lenkijos ir Lietuvos kariuomene. o Rusijos kariuomcne nebuvo
livesta. Nuo to laiko prasidejo nuolatinis Rusijos kiiimasis i
Respublilios vidaus reikalus. Ji ncleido daryti reformq valdymui
stiprinti ir viso kraSto grvenimr:i tvar\,ti.
Perkarq siautes badas ir 1708 17ll rn maro epidemija nuniokojo
vis4 krastq. Sunyko trkis, amatai, iirustejo kaimai. Lietuva
netrlko apie trcddalio visq gyventojrl. Thiiau labiausiai
kraitas nuskurdo valdant Augustui III (1733-1763), AugLrsto II
shnui. Seimai nieko negalejo nutarti, kariuomeneje pa5lijo
drausme, tuStdjo valstybes iZdas. Bajorija visiikai nustojo rupintis
valstybes rcikalais, todel kaimynines valslybis. turedamos
daug kariuomends, nesiskaite su bajoq Respublika,
norejo, kad kraite blltq nctvarka.
Mims Augustui III, Rusijos cariene .Tekaterina II net priverte
Seimq iirini{ti Lenkiios karalir.rrni ir Lietuvos didZiuolu
kunigaiksdiu jai iitikimq lcntq Stanislov4 Augusrq Poniatovski
(1.76+1795). Atrode, kad netrukus Rusija visq Salj prisrjungs
pric savo valstybes. Thdiau, Prnsija ir Austrija, nenorddamos.
kad Rusija isigaletq Lentijos ir Lietuvos valstybeje, pareikalavo
visiems pasidalyti Respublikq. 1772 08 05 iryko pirmasis padalijimas.
Lietuvos DidZiajai Kunigaikitystei priklausiusios Polocko,
Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijos. rytini Minsko vaivadijos
dalis ir Latgala atiteko Rusijai. 1773 m. susirinkgs Seimas
buvo priverstas pripaiinti padalijimq.
18
t'ft. S1
{
Y (Sved.)
o
f \ Liepojalo
)Bornhotmas . \ patanga[
Qfan) \ ' il
e .->_ \\ t-J-.. -t
fi4iiiuua,",
,"v
P R 0 s I J o sS/
KARALPJTE
!
ra:^
a=
\
)\
tr4=- \'.- gugf
I r. Varsuva - u (*,
\l-
trl
-\ ,' .-'\
( I w&.1
.)ff
t\srRrJos
SUTARTINIAI ZENKLAI
c"ticilu
Lietuvos Didiioji Kunigaikdtyste
Lenkijos ir Lietuvos valstybes
srena po '1772 m. padalijimo
Valstybiq ir iemiq ribos
Sostinds ir sostapiliai
Kitos gyvenvietes
Lietuvos prarasti miestai

R
i""s
$
o-^
Nesw2ius "
- Sluckas
r( (o-
Mslrslavhs \br,-
Jedisanas
Stanislovas Auguslas
Poniatovskis \1 732-1 7981
^."\ Azovo
ii ta
. ..-\
nymo pJil

Antrasis Respublikos padalijimas (1 793)
Dideliq plotq netektis po valstybes padalijimo sukrete visE
kra5t4. Net Rusijos caricnes Jekaterinos II stat)'tinis S.A.Poniatovskis
suprato perdaug pasitikejes apgaulinga Rusijos pagalba.
Pradeta ieikoti iieitics: ne tik retbrmuoti valdym4 irkariuomeng,
bet ir rupintis Svietimu. Sudaryta komisija turejo
tvar\ti svarbiausins kraito reikalus, atslatyti smukusiq S/ventojq
buiti ir dvasinipakrikimq. Buvo isteigta Edukacine komisija,
valstybine ivictimE tvarkarti istaiga (pirmoji Europoje).
Lietuvoje (ir visoje Respublikoje) istcigta daug naujq mo-
$klq, lkurias buvo priimami ir neturtingrl te\q vaikai, nes uZ
mokslq nereikejo mokeli.
TUo metu Lietuvoje, ypad Vilniuje, pastatyta daug iStaigingl
pastatll: Martyno Knakfuso suprojektuotas Verkiq dvaras,
Lauryno Stuokos-Gucevidiaus suprojektuoti Vilniaus rotuii ir
katedra. Pagarsejo ir to meto dailininkai Pranciikus Smuglevidius,
Jonas Rustemas. Susirupinta ir valstybes ukiu. Lietuvoje
valstybines Zcmds valdas (ekonomijas), ii kuriq pajamos ejo
Lenkijos karaliui, buvo pavesta tvar\rti Antanui Tlzcnhauzui.
Ekonomijose jis steige palivarkr.rs (nedide lius dvams), valstiediams
palikdamas tik po ketvirtadalivalako Zemes (apic 5 ha).
J Lietuvq lyzenhauzas prisikviete specialjstq ii uZsienio, subure
vietiniq amalininlq ir darbininkrl. Buvo pristalrta ivairiq imoniq.
Thdiau, baudZiavincmis priemonemis kclcs kraito uki,
Tlzenhauzas isiskolino Rcspublikos karataus dvarui. Ui tai
| 780 m. karaLiu\ Tyzenhauza paiaLino is pareigu.
Nuo 1788 m. kctverius metus VarSuvoje posedZiavgs Seimas
prieme nauj4 svarbiausiq istatymq 1791 rn geguZes 3 d. konstituciiq.
Jivalstybe paverte paveldima monarchiia, pavadinta Lenkija.
Konstitucija nustatc. kad istatymus turi leisti Seimas..Iame
klausimai turi bflti sprendZiamibalsq dauguma. Konstitucija paliko
bajorams sen4sias teises ir privilegijas, miestiediams patvirtino
asmcns laisve ir Zemes nuosalybes teisg, valstiediams - baudZiavq.
I-ietuva konstitucijoje net nepamineta.
Konstitucija buvo nepatenkinti nc tik LDK savarankiikumo
Salininhai, bet ir kai kurie Lenkijos didikai ir kreipesi i
Jekaterin4 II paramos. Cariene Llkrainos miestelyje Thrgovicoje
suorganizavo Lenkiios ir I-ietuvos magnalq sqiungq, vadinamq
Thrgovicos konfederacija. Paskelbta, kad konlcdcratq
pra{'rnu Rusijos kariuomene Zengia i Respublikos teritorij4.
Okuparus Lenkijos ir Lietuvos valstybg, I793 m. Peterburge
buvo pasiraiyta Rusijos sutartis su Prusija del antrojo valstybes
padalijimo. Rusija prisijunge Kijevo, Braclavo, Podoles,
Minsko vaivadijas, Vilniaus vaivadijos rytine dalj.
Altrasis padalijimas sukelc vis4 krait4. Lenkijoje 179.1 m.
kovo men. prasidijo sukilimas. Jo vadu tapo Lietuvos pilietis
TKosciuSka. Balandyje sukilo ir Lietuva. Lietuvos gintluotqjrl
pajegq \Triausiuoju vadu tapo .I..Iasinskis.
20
Bomholmas
\(Da'') \
o
I
-
q*-
/tr:
4,1
/./ )\
"au.oio. I
KARALYsTEf-
b ///
Elandas
R A LY S
.rT3 ,
(1
Wotlandas
e$ved.)
o
Palanga
AUSTRIJOS
Lietuvos DidZioii Kunigaikdtystd
po 1793 m. padalijimo
Lenkijos ir Lietuvos
valstybes siena
Kitq valstybiq sienos
a Sostines
-
o Kiti miestai
o Lietuvos prarasli miestai
x 1794 metq sukilimo
Lietuvoje mu!iq vietos
0 50 1CO 200 km

fie rurovas
I

Lietuva po trediojo Respublikos padalijimo
Msoje Lietuvoje isigaliojo Rusijos imperijos lstatymai, lves_
ta labai grieZta cenzura. PaZangibajorq inteligentija, daugiar.tsia
studentai, kele antibaudZiavines idejas, ragino ugdyti
lietuviq tauting kulrurq ir iviesti liaudi. Rr.rsijos caras, liaudies
bruzdejirnq verdiamas, turejo panaikinti baudZiav4.
Nuslopinus 179.1m. sukilim4, Lentijq ir Lietuvq galutinai
1795 m. pasidalijo Rusija, Austrija ir prusija. pmsijai atiteko
Uinemune, Rusijai - Aukstaitija ir Zemaitija be Klaipedos
kraito. Lietuvos generalgubernatoriumi paskirtas N.Repni_
nas. Carar dalijo Lieluvor valslybines Temes savo palikeliniams.
Buvo sustiprinta baudZiava, lvesta rekrutq prievole,
pagalves mokesdiai. Napoleonas UZnemune 1807 m_ prijun_
ge prie jo suda{ios Variuvos kunigaik5tystes. praiiZus pranctzijos
karui su Rusija, UZnemune 1815 m. atireko Rusiios
va ldoma i aulonominei Lcnlijos laralystei.
I5sivaduoti ii Rusijos priespaudos meginta per 1g3t m. su_
kilim4. Caro valdZiai sukilimq numalsinus, io dapiai buvo
pcrsekiojami ir rrcmiamj. l83l m. uzdarytas Vilniaus univer_
ritelar. lverta grielta cen7[ra.
Neparyko iisivaduoti i5 priespaudos ir per 1863 186,1 m.
sukilimq. Jinuslopinusi caro valdZia sustiprino tautine ir reli_
gine priespaudq. I kaimus buvo keliami msq kolonistai. 1g6.1
m. uZdrausta lietuviq spauda lotyniikomis raidemis. Inteligen-
I a i suorga nizar o draudTiamos ios sparrdos le idima \,4azojoje
l-ietuvoje. I3 ten spaudq slaptai gabeno savanoriai knygne_
3iai.
Ilusijos valdZia ribojo rniestq savivaldq, vietiniq valstiediu
ir dv2linidqu Tcmes nuosarl ber teise. Lict uviamr, inteligcnlams
huro rrzdrausla dirbli Lietuvoje {isslyrur Suralku gubernijq)-
Del skurdo varguomene ryko uZdarbiauti ipramoncs
centrus - Rygq, Peterburg4, dalis emigravo, daugiausia i
JAV
Intcligentq grupe MaTojoje Lietuvoje 1883 m. pradejo leisti
pirm4ji lietuvijk4 laikraSti ,,Auir4,,, nuo 1889 m. ..Varp4".
Spauda pasisake priei rusinim4 ir lenkinima, reikalavo
teisiu cngiamai liettrviq kalbai ir kuhrrrai. Inrelisenrai la05
m. gruodzio pradTioje suSaukc I ierrrr iq suvaTiavim4 Vilniuie
{reliarr jir hrrro pavadinrar Didzirroju Vilniaus seimu)..tamc
Lietuvai reikalaula savivaldos.
Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui. msai. traukdamiesi
i5 Lictuvos, iisiveZe daug materialinio ir kult[rinio turto.
archf.us. G)'\r'entojus verle trauktis i Rusijos gilumq. Vokietija
1915 m. okupavo Lietuv4. ir ji tapo okupantq sudaryto
tedtorinio administracinio viencto CJbcrosto dalimi. Llkis br.rvo
pajungtas Rytq tionto vokiediq karir:omenei i3laikvti ir
Vokie tijai rcmti. Ddl to kra(las buvo labai nuskurdintas. baugelio
vietrl, ypad miestrl, S/vcntojai badavo.
22
(Sved..) .. \
Pomholmas \
Q(oar, \
o
a1
l,/ \
YGotlandas
E (Sved.)
K A R A DY S T E
AUSTRIJOS
SUTARTINIAI ZENKLAI
o Miestai, priklause Lietuvos
- Did)iajaiKunigaikstysteiiki
trediojo jos padalijimo
1795 metais
Valstybiq sienos
a Valstybiu sostines
o Kiti miestai
0 50 100 200 km

I .v\ t
IMPERIJA
(1795-1796)
Nikolajus Repninas (1731 -1 801)
Azovo
iAta

Lietuvos nepriklausomybds atklrimas
0 letsiai
o
SUTARTINIAI ZENKLAI
Lietuvos Respublika
1920 metq viduryje
a Sostine
o Kitos gyvenvieles
o Prarastos
gyvenvietes, iki
1772-1795 meltl
padalijimq
priklausiusios
Lietuvos Didiiajai
KunigaikStystei
0 50 100 km
ttl
Aleksandras Stulginskis -
Respublikos prezidentas
1920 06 19 - 1922 10 10
(ejo pareigas) n 1922 lO 10 -
1926 06 07. cime Kutaliuose
(Taurages apskrityje)
'1885 02 06, mird
Kaune I 969 09 26
24
O Suvatkai
Augustavas
o
6 Stabinas
Panevezys
Kedainiai
- 9/ uxmerge*a 6
rets-<
_ . ^ 1-.4 vtLNtus
I raKar U
Druskininkai Lyda O
N4ostai
Svendionys
o
J -O \ Asmena
:9.
varena
Satdioinkai
o
Naugardukas
\t,
Pasto4./s
Baigiantis karui, daugelis lietuviq puoselejo Lietuvos
nepriklausomybes atkurimo tikslq. Siosveiklos centru tapo okupuotas
Vilnius, kur 1917 m. 09 18 22lykusioje Lietuviq konferencijoje
buvo iSrinkta Lictuvos Thryba. Ji 1918 m. vasario 16
dicnq prieme Lieluvos Nepriklausomybds paskelbimo akt4, o
spalio 11 d. sudarc A.Voldemaro vadovaujamq pirmqiq ryriausybe.
Nors gruodTio 8 d. Sovictrl l{usijos remiami vietiniai bol-
Sevikai sudare savo valdZizl. nepriklausomos Lictuvos savanoriai
1919 m. vasario-mgrjfidio menesiais sugebejo juos iveikti.
Rudeni i5 kraito buvo iistumti ir vokiediq bei msq baltagvardiediai.
vadinti bcrmontininkais. 1920 m. balandZio 1.1-15 dienomis
i5rinttas Steigiamasis Seimas. Birielio 19 dienq Lietuvos
prezidentu tapo A.Stulginskis, pcremes Sias pareigas ii
1919 0.1 0.1 Tarybos iSrinlito laikinojo prezidcnto A.Smetonos.
1920 m. liepos 12 d. taikos sulartimi su Rusija buvo nustaryta
siena nuo Dauguvor uper iki Srabino. l.ieruva nrgpjrrtio
28 d. siule pratcstiiiq sien4 iki Raigardo, bet Lenkija nesutiko.
Suvalliuose 1920 10 07 pasira5yta sutartimi sll Lentija buvo
nustatyta laikinoji riba (demarkacine linija). Bet sutart!Lenkija
po dviejq dicnq sulauie, okupuodama Vilniaus ir Suvallq
kraitus.

1
Lietuvos Respublika 1 923-1 938 metais
o
O Telsiai v :'tau at
o Situtd o
VOKIETIJA
SUTARTINIAI ZENKLAI
Lietuvos Respublika
1923-1938 metais
a Laikinojisostind
o Kitos gyvenvieles
O 1923 metais Lietuvos
u2valdytos gyvenvietes
o Gyvenvietes, kuriq
Lietuva neteko 1920
Valstybiq sienos
bSmalininkai
o r

Lietuvos Respublika 1939 metais
o
SUTARTINIAI ZENKLAI
-
\.,/ tetstal
2. r(
Tl. t_
) Hasetnta, o
legiai/) Taurage
?iO , Smalininkai
Lietuvos Respublika
't939 1010
o Sostine
o Kilos gyvenvietes
6 1939 1010 uzvaldytos
gyvenvietes
o 1939 03 22
prarasros
gyvenvietes
Valstybiu sienos
Antanas Smetona -
Respublikos prezidentas
1926 12 17- 1940 06 15. Ginri
UZulenyje (Ukmerges apskrityle)
1874 08 10, mird
Klivlende (JAV) 1944 01 09
26
H-r4-$
Anyksdiar A
Kedainiai^.sv/Ukmerg" ^ ]
uY n o sven'ioreliai
+"I.( " i'1'191" Pasrovys
\t
Trakai O
nffi o.R"nu V*
I,d -/o vadna
$,Mer*ine o EiSi5kes
6 Druskininkai o LYda
Gardinas
Lietuva 1938 03 17 turejo priimtiLenkijos reikalavimq uZmcgzti
diplomatinius santykius, kurirl Lieluva atkakliai venge,
reiksdama protestq del Vilniaus kraito okupacijos.
SkaudZiau ir daugiau Lietuvq paveike faSistines Vokictijos
grasinimas uZimti visq Lietuvq, jeigu jos ryriausybi nesutikttl
perleisti Klaipidos kra5to. Dar Lietuvai neatsakius. 1939
03 22 Vokietijos kariuomeni lZenge i Klaiped4. Beviltiikai
buvo Sauktasi tarptautines paramos mazos Lietuvos problemos
tada niekam nerllpejo.
Tuo mctu Lietuva dar neZinojo apie slapt4sias TSRS sutartis
su Vokietija, pasiraiytas 1939 08 23 ir 1939 08 2E Maskvoje.
Sovietai verte Lietuvq pasira5yti (1939 I0 10) savitarpio
pagalbos sutartis. Mainais uZ Lietuvai grqZintq Vilniq ir dall
jo kraito, palei Daugpilio-Gardino geleZinteli, reikejo fsileisti
sovietq karines igulas i Naujqj4 Vilniq, Alytq, Prienus ir
Gailiinus (prie Jonavos). Sostines grqzinimo dZiaugsmas ir
klasthgi vieii sovietq pareiikimai del Lietuvos laisves garantijrl
ii dalies nuslopino ryriausybes ir visuomenes budrumq.
Ateilies irykiai parode , kad jau tuomet Thrybq Sqjunga ruoicsi
Lietuvos irviso Pabaltijo priverstiniam prisijungimui, arba
aneksiiai.
a

-
Tarybq Sqjungos anek'
suoios Lietuvos admin stracind
fiba 1940 meiais
O Prijungtosgyvenviei6s
m. Vokietijos okupuotos
Lietuvos generalin6s
-1941-1944
sriiies adm. riba
O Prijungtosgyvehviet6s
. . . 1945 m prie LTSR
to Klaipedos krasto adm.
riba su Kaliningrado
O Pfijungtosgyvenvieies
O Kitos gyvenviet6s
0 s0 100 km
Vokietiiai glemZiant lluropq, apsinuogino
ir gresminga sovietq elgsena Pabaltijyie. Naujosios
Vilnios sovietq iguloje dirbtinai sukelus
tariam4 kariq pagrobimq, Tarybq S4junga 19.10
06 1.1 ultimatumu pareikalavo isile isri I Liemvq
neribotqjos kariuomenes skaidiq ir sudaryti
nauj4 jai palanliiq r'yriausybe. Sryra\.usi tar?
pasiprieiinimo ir sutikimo, ryriausybi nutare
ultimatumq patenkinti Prezidentas A.Smetona
pabigo pcr $tprusius, o 19.10 06 15 sovietai
okupavo Lictuvq. BirZelio 17 d. komunistq
nurodymu.Iustas Paleckis sudare,,Liaudies ryriausybg"
ir pereme prezidento pareigas, liepos
1f15 d. vadinamasis Liaudies seimas, liepos
21 d. paskelbe LISR sukurimq. rugpjitdio
3 d. LISR buvo ljungta iTSRS sudeti, o sovietq
Gu.lija jai ..padoranojo" Druskininlq. Saliininlu
ir Srcncioniu apylinlies. Visa Teme ir
pramoni buvo paskelbta valstybes nuosarybe
(nacionalizuota), mo$klos sovietizuotos, baZ-
Lietuvos okupacija
TrakarO VtLNtUS o
Astrava
o
ASmena
Justas Paleckis djo prezidento pareigas
1940 06 17 - 1940 08 25. Gime Telsiuose
1 899 01 22. mir6 Vilniuie 1980 01 26
nytia persekiojama, paZangioji inteligentija suimama.
19.11 rn birielyje prasidijo lietuviq tautos
gcnocidas - Zudymas ir tremimas.
I91l 06 22 karo nepaskelbusi Vokietija
uZpuole Tarybq Sqjung4. Okupamsi Lietuvil,
pavertdjq generaLhe sritimi iki Narudio ir Srydq
eZerq. bet be Klaipedos kra5to h Druskininkq.
Buvo sunaikinti beveik visi idai, apic
70 000 S/ventojrl iiveZta darbams iVokietij4.
19.1.1 rn liepos men. priartejus liontui, iki
19.15 m vasario sovietai antrq kart4 uieme Lietuv4.
iki 1953 rn ryko ginkluotas partizaninis
pasiprie Sinimas. Ve l iitremta apie 300 000 gyventojq.
IS viso per tris okupacijas Lietuva neteko
apie lreddalio givr: ntojrl.
Pasinaudojg 1985 m. TSRS paskelbta pertvarka,
intetgentai 1988 rn ikiue Lietuvos Persitvarlrymo
Sqindl. 1990 03 ll Aukidiausioji Iaryba
paskelbe Lietuvos nepriklausomybes
atkurimq LjfSR teritorijoje (ir. 28 psl.).
27

Lietuva nuo 1990 metu
28
B a tt ii.gJ.

Lietuvos valstybds ploto ir gyventojq skaidiaus kaita
Atkurus nepriklausomybg
(1998 metais) ryo37o5ooo
1939 m. (be Klaipedos
ir Vilniaus kra5tq)
1923 metais
(be Vilniaus kraSto)
Atklrus nepriklausomybg
(po 1920 07 12
sutarties su Rusija)
Po antrojo padalijimo
(1793 metais)
Po pirmojo padalijimo
(apie 1791 metus)
PrieS pirmqji padalijimq
(apie 1770 metus)
Po Liublino unijos
(1572 metais)
Priei Liublino unij4
(apie 1568 metus)
Valdant Zygimantui
Senajam (apie 1522)
Valdant Kazimierui
(apie 1490 metus)
Valdant V)'tautui
(apie 1430 metus)
Valdant Algirdui
(apie 1375 metus)
Valdant Gediminui
(apie 1340 metus)
Valdant Mindaugui
(apie 1260 metus)
Baltai
(apie 1009 metus)
;2 820
Wro'#ooooo
55 660
rcto'o33oooo
88 000
W3316ooo
| 132 ooo
WW l8ooooo
T,lo'330'o
ffiEE
rt14jioo33o
rj,:13??,
rc rTloooo
r
:
E- --------__l ou,ooo
EffiFffi::: --
I 420 000
-- l :soooo
ffi too ooo
370 000
----l zooooo
{--+oo ooo
270 000
l zss ooo
-- ffi 485 ooo
170 000
W gyventojq skaidius
l,rooo
2 500 000
930 000
700 000
850 000
000
n [etuviq skaidius
29

Lietuvos DidZiosios Kunigaik5tyst6s
didieji kunigaik5diai ir jq valdymo metai
Mindaugas 1.236-1253 (1253-L263 karalils) Kazimieras**
Treniota 1263-1264 Aleksandras* *
Vai5vilkas 7264-1267 Zygimantas II (Senasis)**
Svarnas 1267-7269 Zygimantas Augustas*x
Traidenis 1270-1282 Pirmasis tarpuvaldis
Daumantas* 1282-7285 Henrikas Valua* *
Butigeidis* 1285-po7290 Antrasis tarpuvaldis
Pukuveras-Butydas* po 1290-1294 ar 1295 Steponas Batoras**
Vytenis
Gediminas
Jaunutis
Algirdas
Jogaila**
Kgstutis
Jogaila
'Vytautas
Svrtrrga a
Zygimantas Kgstutaitis
* Spejamas didysis kunigailcitis
** Ir Lenkijos karalius
Artanas Smetona, teisininkas
Aleksandras Stulginskis, agronomas
Kazys Grinius, grdltojas
Antanas Smetona, teisininkas
Altanas Merkys, teisininkas
Justas Paleckis, Zurnalistas
apie 1295-7376
1316-734r
1341-1345
1345 -1377
1377 -1381
1381-1382
1382-1392
739?-1-430
1430-7432
1432-1440
AJgirdas Mykolas Brazauskas, i nZinierius
Valdas Adamkus, gamtosaugininkas
30
ZigmantasY aza**
Vladislovas Vaza**
Jonas Kazimierasx*
Mykolas Kaributas Vi5nioveckis* * 1669-1673
Jonas Sobeskis**
Fridrichas Augustas II* x
Stanislovas Le5dinskis* *
Fridrichas Augustas II* *
Augustas III**
Stanislovas Poniatovskis* *
Lietuvos Respublikos prezidentai
1440-L492
L492-L506
1506-1548
1548-1-572
' 1572-t573
rs73-1,574
, L574-1.576
1,576-L586
1588-163?
1632-1648
1648-1668
L674-7696
L697-1706
1706-7709
1709 -r733
_t /JJ-r / o.t
1764-1795
1919 04 04-t920 06 1,5
1920 06 79-1922 L0 10 (ejo pareigas)
1920 L0 10-1926 06 07
1926 06 0't-1926 1? 17
1926 t2 77 -1940 06 75
1940 06 15-1940 06 17 (ejo pareigas)
1940 0617-1940 08 25 (ejo pareigas)
7993 02 Z5 -1998 02 25
\998 02 25

Baltai prieSistoriniais laikais
Lietuvos valstybds susidarymas
Lieluva Gediminui valdanl (1316-1341)
Lietuva Algirdui yaldant (1345-1377)
Vytauto Didiiojo laikai (1392-1430)
LDK ponq isigal€jimas (1431-1568)
LDK po Liublino uniios (1569-1586)
Vazq valdymo laikai (1587-1668)
Yalstyb€s silpndjimas ir pirmasis padalijimas
Antrasis Respublikos padaliiimas (1793)
Lietuva po treiiojo Respublikos padalliimo
Lietuvos nepriklausomybds atkfirimas
Lietuvos Respublika 1923-1938 mexais
Lietuvos Respublika 1939 metais
Lietuvos okupacija
Lietuva nuo 1990 metq
TURINYS
Lietuvos valstyb6s ploto ir g''ventojq skaiiiaus kaita
LDK didieji kunigaikstiai irjq valdymo metai
Lietuvos Respublikos prezidentai
Atlasq sudarant panaudoti leidiniai:
4ls
6t7
8/9
t0lll
12l13
14lrs
t6l17
18/19
20121
))tt?
Atlas historyczny Polski. - WarszawaAVroclaw, 1996 * Atlas historyczny swiata. - Warszawa/IVroc.law,
1996 * Daugirdaite-Sruogiend V. Lietuvos istorija. - V., 1990 * Enciklopedideskij
slovarj, T. X{VIII. S.Peterburg, 1899 (rusq k.) * Ilgunas G. Algirdas Brazauskas: Lietuvos
Respublikos prezidentas. - V., 1998 * Kviklys B. M[sq Lietuva, T. 1-4. - V., 1989-1991 * Lie-
1989 *
tuva: Lietuviq enciklopedija, T. 15. -V., 1990 * Lietuvos istorija. Red. A.Sapoka. -V.,
Lietuvos TSR istorija, T. 1. - V., 1985 * Maksimaitiene O. Lietuvos istorines geografijos ir kartografijcs
bruoZai. - V., 1991 * Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas. -Y.,1993 * Nasza ojczyzna.
Szkolny atlas historyczny. - WarszawaftVroclaw, 1981 * NikZentaitis A. Gediminas. - V.,
1989 * Sapoka A. ir kt. Vytautas Didysis. - V., 1988 * Sinknnas P. Geografijos atlasas. - K.,
1938 * Tarybq Lietuvos enciklopedij a,'1. 1.-4. -Y.,1985-1988 * TSRS istorija, T. 1. - V.,
1958 * Volkaite-Kulikauskiend R. Lietuviai IX-XII amZiais. - V., 1970 * Zinkevidius Z. Rytq
Lietuva praeityje ir dabar. - V., 1993.
24
26
an
28
30
31