Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
90 Dr. Virgilijus PUGAČIAUSKAS Gardino gubernijos – 8 141 261 rb. sidabru 1 . nuostolių suma gerokai išaugo suskaičiavus oficialių rekvizicijų finansinę išraišką, o, tiksliau sakant, Vilniaus gubernijai skaičiuojama 19 273, 007 rb sidabru, atitinkamai Gardino – 32 535, 616 rb. sidabru, Minsko – 34, 186.976 rb. sidabru, Baltstogės – 777.321 rb. sidabru 2 . Kokie pagrindiniai veiksniai nulėmė Lietuvos gyventojų patirtus didžiulius materialinius nuostolius? Didžiosios Armijos savivalės pasekmės Karo pradžioje Lietuvos teritorijoje nevyko didesnių priešininkų susidūrimų, netgi stambiausi miestai – gubernijų centrai, gynybiniu požiūriu svarbūs objektai – buvo atiduoti be mūšio. Tegalime paminėti vos kelis priešininkų didesnius susidūrimų ties Miru ir Kobrinu bei daugybę epizodinių ariergardų susidūrimų, pavyzdžiui, Vilniaus departamente vienintelis susidūrimas vyko ties ukmerge. Taigi gyventojai nepatyrė didesnių nuostolių, išskyrus Kobrino miestiečius, kai sudegė 548 namai. Kita vertus, Rusijos kariuomenė, skubiai atsitraukdama, pirmiausia stengėsi sunaikinti karinės paskirties objektus: maisto ir pašaro, amuncijos sandėlius bei tiltus per upes 3 . Todėl Lietuvos gyventojų patirtus pirmuosius didelius nuostolius dera sieti su Didžiosios Armijos veiksmais, kadangi pirmosiomis karo dienomis susiklostė komplikuota situacija, kai dėl spartaus žygiavimo ji atitrūko nuo maisto gurguolių ir didžiulės karinės pajėgos (per 400 000 karių) buvo priverstos pačios apsirūpinti maisto produktais ir pašaru arkliams. Pirmoji maisto gurguolė pasiekė Kauną tik liepos 8 d. 4 Didžiausius nuostolius patyrė Vilniaus gubernija, kadangi per josios teri- 1 karo nuostolių įvertinimo komisija, veikusi 1813 03 02–1816 12 23 laikotarpiu, registravo vilniaus, minsko, gardino ir Baltstogės gubernijų, t. y. lietuvos laikinosios vyriausybės komisijai 4 pavaldžių departamentų, gyventojų patirtus nuostolius: sudeginti ir sugriauti dūmai bei įvairios paskirties pastatai, sunaikinti pasėliai, pagrobti naminiai gyvuliai ir judamas turtas, taip pat nugaišę nuo ligų gyvuliai. komisija atskirai surinko duomenis apie rusijos kariuomenės vykdytas rekvizicijas ir savivaliavimus. Генеральная табель no. 318, 319, Виленский Временик (Акты и документы архива Виленского, Ковенского и Гроднеского Генерал–Губернаторского управления, относяшеюся к истории 1812–1813 г. г.), кн. 5, ч. 2, Вильна, 1913, с. 275; iwaszkiewicz j. rejestracja i indemnizacja strat wojenych na litwie po roku 1812, likwidacja skutków wojny w dziedzinie stosunków prawnych i ekonomicznych w polsce, Warszawa, 1917, s. 132–146. 2 iwaszkiewicz j., Litwa w roku 1812, kraków, 1912, s. 321; Орловский Е., Гродненская старина, ч. 1, Гродна, 1910, с. 23; Хрептович – Бутенев К., Заметка о военных действиях в 1812 году в местностях Новогруцкого и Ошмянского уездов, Санкт – Петербург, 1911, с. 14; dundulis B. lietuva napoleono agresijos metais (1807–1812), vilnius, 1981, p. 64; Бескровный Л. Г. Отечественная война 1812 года, Москва, 1962, с. 277, 281, 283. 4 kukiel m., Wojna 1812 roku, kraków, 1937, t. 1, s. 363.
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE toriją pirmosiomis karo dienomis žygiavo pagrindinė napoleono vadovaujama armija (apie 220 tūkst. karių). Labiausiai nukentėjo vietovės prie pagrindinių traktų, esančių Kauno, Vilniaus, Trakų, užnerio (švenčionių) apskrityse. Kariniai daliniai masiškai vykdė savavališkas rekvizicijas: nuganydavo ir ištrypdavo pasėlius, paimdavo iš gyventojų maisto produktus, grūdus, naminius gyvulius, o gyvenamuosius namus nusiaubdavo, šie veiksmai dažniausiai peraugdavo į atvirą plėšikavimą, dvaro ir valstiečių trobesių padeginėjimus, taip pat pasitaikydavo atvejų, kai gyventojai buvo tiesiog sušaudomi. napoleono gvardija apiplėšė Kauną ir jo apylinkes, o Rumšiškės, Žiežmariai, Vievis ir kitos vietovės prie Kauno–Vilniaus kelio buvo beveik visiškai sudegintos ir sugriautos. Karo pradžioje Vilniaus gubernijoje mažiausiai nukentėjo tik Žemaitija, kadangi 10-ojo korpuso vadas maršalas etienas Makdonaldas sugebėjo užtikrinti deramą tvarką daliniuose ir juos aprūpinti maistu ir pašaru, gyventojams buvo išduodami atitinkami dokumentai – „bonai“, liudijantys rekvizicijos faktą bei rekvizuotų priemonių kiekį 5 . Tokie veiksmai pirmosiomis karo dienomis liudijo apie sparčiai įsivyraujančias dezorganizacijos ir demoralizacijos tendencijas napoleono vadovaujamos armijos gretose ir darė neigiamą įtaką itin palankiai nusiteikusiems vietiniams gyventojams, kurie, baimindamiesi dėl savo gyvybės ir turto, buvo priversti slėptis miškuose. Kiekvienai gausiai kariuomenei, taip pat ir Didžiajai Armijai, apsirūpinimas maisto produktais karo metu sukeldavo daugybę problemų, kurias pagal įprastinę praktiką ji spręsdavo pasinaudodama užimto krašto ištekliais 6 . Tačiau šiuo atveju, kaip prisimena tų įvykių amžininkas faberas du fauras, dailininkas, kurio uždavinys piešti karo vaizdus žygio metu, „reikalingo maisto parūpinimas iš krašto, pro kurį žygiuojama, jokiame karo žygyje nebuvo toks dažnas ir niekuomet nebuvo palydimas tokių sunkinančių aplinkybių tiek kariams, tiek ir krašto gyventojams, kaip šiame kare“ 7 . Kita vertus, nederėtų užmiršti ir kitos priežasties, sąlygojusios tokius karių savivaliavimus: Lietuva jiems buvo kraštas, kuriame reikėjo susikauti su priešu. netgi ir napoleonas Vilkaviškyje paskelbtame kreipimesi į armiją painiojosi: skelbė antrojo karo dėl Lenkijos 5 dundulis B., Napoleón et la Lituanie en 1812, paris, 1941, p. 115, 117–118; dundulis B. lietuva napoleono agresijos metais, p. 59, 111. 6 Bielecki r. Wielka armia, Warszawa, 1995, p. 359–360. 7 dailininkas nupiešė lietuvos valstiečio apiplėšimo sceną vilniaus apylinkėse. 1812 m. birželio 29 d. Christian Wilhem von Faber du Faur ir jo 1812 metų karo veiksmų lietuvoje vaizdai. reklaitis p. prarastosios lietuvos pėdsakų beieškant, vilnius, 1999, p. 298–299, 304. 91
- Page 39 and 40: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 41 and 42: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 43 and 44: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 45 and 46: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 47 and 48: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 49 and 50: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 51 and 52: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 53 and 54: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 55 and 56: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 57 and 58: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 59 and 60: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 61 and 62: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 63 and 64: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 65 and 66: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 67 and 68: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 69 and 70: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 71 and 72: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 73 and 74: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 75 and 76: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 77 and 78: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 79 and 80: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 81 and 82: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 83 and 84: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 85 and 86: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 87 and 88: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 89: lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Į
- Page 93 and 94: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ro
- Page 95 and 96: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE m
- Page 97 and 98: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE an
- Page 99 and 100: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE t.
- Page 101 and 102: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE -
- Page 103 and 104: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE 1
- Page 105 and 106: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ko
- Page 107 and 108: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE su
- Page 109 and 110: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ti
- Page 111 and 112: 111 Vertimas iš latvių kalbos lie
- Page 113 and 114: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 115 and 116: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 117 and 118: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 119 and 120: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 121 and 122: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 123 and 124: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 125 and 126: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 127 and 128: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 129 and 130: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 131 and 132: lietuvos kariuomenės karininkų sk
- Page 133 and 134: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 135 and 136: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 137 and 138: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 139 and 140: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE<br />
toriją pirmosiomis <strong>karo</strong> dienomis žygiavo pagrindinė napoleono vadovaujama<br />
armija (apie 220 tūkst. karių). Labiausiai nukentėjo vietovės prie pagrindinių<br />
traktų, esančių Kauno, Vilniaus, Trakų, užnerio (švenčionių) apskrityse. Kariniai<br />
daliniai masiškai vykdė savavališkas rekvizicijas: nuganydavo ir ištrypdavo<br />
pasėlius, paimdavo iš gyventojų maisto produktus, grūdus, naminius gyvulius,<br />
o gyvenamuosius namus nusiaubdavo, šie veiksmai dažniausiai peraugdavo į<br />
atvirą plėšikavimą, dvaro ir valstiečių trobesių padeginėjimus, taip pat pasitaikydavo<br />
atvejų, kai gyventojai buvo tiesiog sušaudomi. napoleono gvardija<br />
apiplėšė Kauną ir jo apylinkes, o Rumšiškės, Žiežmariai, Vievis ir kitos vietovės<br />
prie Kauno–Vilniaus kelio buvo beveik visiškai sudegintos ir sugriautos.<br />
<strong>Karo</strong> pradžioje Vilniaus gubernijoje mažiausiai nukentėjo tik Žemaitija, kadangi<br />
10-ojo korpuso vadas maršalas etienas Makdonaldas sugebėjo užtikrinti deramą<br />
tvarką daliniuose ir juos aprūpinti maistu ir pašaru, gyventojams buvo išduodami<br />
atitinkami dokumentai – „bonai“, liudijantys rekvizicijos faktą bei rekvizuotų<br />
priemonių kiekį 5 .<br />
Tokie veiksmai pirmosiomis <strong>karo</strong> dienomis liudijo apie sparčiai įsivyraujančias<br />
dezorganizacijos ir demoralizacijos tendencijas napoleono vadovaujamos<br />
armijos gretose ir darė neigiamą įtaką itin palankiai nusiteikusiems vietiniams<br />
gyventojams, kurie, baimindamiesi dėl savo gyvybės ir turto, buvo priversti<br />
slėptis miškuose. Kiekvienai gausiai kariuomenei, taip pat ir Didžiajai Armijai,<br />
apsirūpinimas maisto produktais <strong>karo</strong> metu sukeldavo daugybę problemų, kurias<br />
pagal įprastinę praktiką ji spręsdavo pasinaudodama užimto krašto ištekliais 6 .<br />
Tačiau šiuo atveju, kaip prisimena tų įvykių amžininkas faberas du fauras, dailininkas,<br />
kurio uždavinys piešti <strong>karo</strong> vaizdus žygio metu, „reikalingo maisto parūpinimas<br />
iš krašto, pro kurį žygiuojama, jokiame <strong>karo</strong> žygyje nebuvo toks dažnas<br />
ir niekuomet nebuvo palydimas tokių sunkinančių aplinkybių tiek kariams,<br />
tiek ir krašto gyventojams, kaip šiame kare“ 7 . Kita vertus, nederėtų užmiršti ir<br />
kitos priežasties, sąlygojusios tokius karių savivaliavimus: Lietuva jiems buvo<br />
kraštas, kuriame reikėjo susikauti su priešu. netgi ir napoleonas Vilkaviškyje<br />
paskelbtame kreipimesi į armiją painiojosi: skelbė antrojo <strong>karo</strong> dėl Lenkijos<br />
5<br />
dundulis B., Napoleón et la Lituanie en 1812, paris, 1941, p. 115, 117–118; dundulis B. lietuva napoleono<br />
agresijos metais, p. 59, 111.<br />
6<br />
Bielecki r. Wielka armia, Warszawa, 1995, p. 359–360.<br />
7<br />
dailininkas nupiešė lietuvos valstiečio apiplėšimo sceną vilniaus apylinkėse. 1812 m. birželio 29<br />
d. Christian Wilhem von Faber du Faur ir jo 1812 metų <strong>karo</strong> veiksmų lietuvoje vaizdai. reklaitis p.<br />
prarastosios lietuvos pėdsakų beieškant, vilnius, 1999, p. 298–299, 304.<br />
91
Change language