Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

lietuvos nuostoliai 1812 m. kare
Įvadas
Dr. Virgilijus PUGAČIAUSKAS
Lietuvos karo akademija, Lietuvos istorijos institutas
1812 m. Prancūzijai ir Rusijai, dviem karinėms galybėms europoje, nusprendus
išsiaiškinti tarpusavio prieštaravimus karinės jėgos priemonėmis, Lietuva pusę
metų buvo įtraukta į karinių veiksmų zoną. napoleoną ir Didžiąją Armiją Lietuvos
gyventojai sutiko palankiai, vertindami juos kaip išvaduotojus iš Rusijos imperijos,
o Lietuvos laikinosios valdžios sukūrimas padidino prancūzų šalininkų gretas bei dar
labiau sustiprino valstybingumo atkūrimą. Lietuva, kaip ir tikėjosi prancūzų imperatorius,
tapo sajungininke, kuri turėjo visų pirma pasirūpinti toli į Rusijos gilumą
nužygiavusios Didžiosios Armijos gyvybiniais poreikiais – maistu ir pašarais, taip
pat tikėtasi konkrečios karinės paramos. Lietuvos laikinoji valdžia savo pastangas
sutelkė į žmogiškųjų resursų mobilizaciją ir stengėsi efektyviai išnaudoti neturtingo
krašto ūkinį potencialą, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti iškeltus uždavinius. Pasistengti
derėjo, juolab kad tautos sugebėjimą susitelkti ir spręsti iškilusius iššūkius
napoleonas vertino kaip subrendusios valstybingumui tautos vieną iš svarbiausių
bruožų. Tokią politikos aksiomą arba požiūrį į buvusios valstybės atkūrimą, jis išdėstė
Vilniuje susirinkusiems Lietuvos ir Lenkijos politikams.
Per visą karo laikotarpį Lietuva užėmė itin svarbią strateginę poziciją napoleono
karinėje politikoje: čia buvo įkurta svarbiausia užnugario karinė bazė,
iš kurios nusitiesė Didžiajai Armijai gyvybiškai svarbi komunikacinė arterija.
Galima sakyti, kad Lietuvos gyventojai pajuto karo, o, tiksliau sakant, visus su
karo veiksmais susijusius sunkumus.
straipsnyje nagrinėjami Lietuvos gyventojų prancūzmečiu patirti nuostoliai
dėl Didžiosos Armijos savivalės, maisto, pašaro ir transporto rekvizicijų, išaugusios
mokesčių naštos, karinių abiejų priešininkų susidūrimų, taip pat dėmesys
sutelkiamas į civilių gyventojų aukas bei siekiama nustatyti Lietuvos reguliariosios
iš karo nuostolių įvertinimo komisijos vadinamosios „Generalinės lentelės“
apie gyventojų patirtus nuostolius dėl 1812 m. Rusijos kariuomenės ir Didžiosios
Armijos neteisėtai įvykdytų rekvizicijų ir kitokių savivaliavimo veiksmų sužinome,
kad Vilniaus gubernijos nuostoliai sudarė – 12 815 790 rb. sidabru, o
89