Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

25.06.2013 Views

88 Deimantas KARVELIS jorus ir valstiečius) rūpintis tam tikrais ūkinės veiklos pertvarkymais. siekiant apsaugoti naminių gyvulių, ypač olandiškų, išteklius, visų BK valdų (išskyrus saločius) bandos organizuotai gintos į kitus Radvilų užnerio dvarus, buvusius atokiau nuo karo veiksmų zonos (Vyžuonas, Alantą, šetekšnas, kartais siekiant net Dubingius). Tą atliekantiems BK valstiečiams karas sudarydavo progą susitikti su tų regionų valstiečiais, į kuriuos taikos metu nebuvo nukreipta jų pastočių prievolė. Karo „dėka“ BK gyventojai galėjo susitikti ir su įvairiausių europos regionų (Vokietijos, švedijos, Portugalijos, škotijos, Prūsijos, nyderlandų) atstovais, kurie kaip karo belaisviai, buvo sugaunami ir laikomi stovyklose BK teritorijoje. Tarp neva švedų belaisvių buvo nemažai Kuršo ir Livonijos vokiečių, latvių, estų. ` 2006 m. gegužės 9 d.

lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Įvadas Dr. Virgilijus PUGAČIAUSKAS Lietuvos karo akademija, Lietuvos istorijos institutas 1812 m. Prancūzijai ir Rusijai, dviem karinėms galybėms europoje, nusprendus išsiaiškinti tarpusavio prieštaravimus karinės jėgos priemonėmis, Lietuva pusę metų buvo įtraukta į karinių veiksmų zoną. napoleoną ir Didžiąją Armiją Lietuvos gyventojai sutiko palankiai, vertindami juos kaip išvaduotojus iš Rusijos imperijos, o Lietuvos laikinosios valdžios sukūrimas padidino prancūzų šalininkų gretas bei dar labiau sustiprino valstybingumo atkūrimą. Lietuva, kaip ir tikėjosi prancūzų imperatorius, tapo sajungininke, kuri turėjo visų pirma pasirūpinti toli į Rusijos gilumą nužygiavusios Didžiosios Armijos gyvybiniais poreikiais – maistu ir pašarais, taip pat tikėtasi konkrečios karinės paramos. Lietuvos laikinoji valdžia savo pastangas sutelkė į žmogiškųjų resursų mobilizaciją ir stengėsi efektyviai išnaudoti neturtingo krašto ūkinį potencialą, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti iškeltus uždavinius. Pasistengti derėjo, juolab kad tautos sugebėjimą susitelkti ir spręsti iškilusius iššūkius napoleonas vertino kaip subrendusios valstybingumui tautos vieną iš svarbiausių bruožų. Tokią politikos aksiomą arba požiūrį į buvusios valstybės atkūrimą, jis išdėstė Vilniuje susirinkusiems Lietuvos ir Lenkijos politikams. Per visą karo laikotarpį Lietuva užėmė itin svarbią strateginę poziciją napoleono karinėje politikoje: čia buvo įkurta svarbiausia užnugario karinė bazė, iš kurios nusitiesė Didžiajai Armijai gyvybiškai svarbi komunikacinė arterija. Galima sakyti, kad Lietuvos gyventojai pajuto karo, o, tiksliau sakant, visus su karo veiksmais susijusius sunkumus. straipsnyje nagrinėjami Lietuvos gyventojų prancūzmečiu patirti nuostoliai dėl Didžiosos Armijos savivalės, maisto, pašaro ir transporto rekvizicijų, išaugusios mokesčių naštos, karinių abiejų priešininkų susidūrimų, taip pat dėmesys sutelkiamas į civilių gyventojų aukas bei siekiama nustatyti Lietuvos reguliariosios iš karo nuostolių įvertinimo komisijos vadinamosios „Generalinės lentelės“ apie gyventojų patirtus nuostolius dėl 1812 m. Rusijos kariuomenės ir Didžiosios Armijos neteisėtai įvykdytų rekvizicijų ir kitokių savivaliavimo veiksmų sužinome, kad Vilniaus gubernijos nuostoliai sudarė – 12 815 790 rb. sidabru, o 89

88<br />

Deimantas KARVELIS<br />

jorus ir valstiečius) rūpintis tam tikrais ūkinės veiklos pertvarkymais. siekiant<br />

apsaugoti naminių gyvulių, ypač olandiškų, išteklius, visų BK valdų (išskyrus<br />

saločius) bandos organizuotai gintos į kitus Radvilų užnerio dvarus, buvusius<br />

atokiau nuo <strong>karo</strong> veiksmų zonos (Vyžuonas, Alantą, šetekšnas, kartais siekiant<br />

net Dubingius). Tą atliekantiems BK valstiečiams karas sudarydavo progą susitikti<br />

su tų regionų valstiečiais, į kuriuos taikos metu nebuvo nukreipta jų pastočių<br />

prievolė. <strong>Karo</strong> „dėka“ BK gyventojai galėjo susitikti ir su įvairiausių europos<br />

regionų (Vokietijos, švedijos, Portugalijos, škotijos, Prūsijos, nyderlandų) atstovais,<br />

kurie kaip <strong>karo</strong> belaisviai, buvo sugaunami ir laikomi stovyklose BK<br />

teritorijoje. Tarp neva švedų belaisvių buvo nemažai Kuršo ir Livonijos vokiečių,<br />

latvių, estų.<br />

` 2006 m. gegužės 9 d.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!