Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
86 Deimantas KARVELIS mu, prievartiniu jo atiminėjimu, tiesioginiu plėšikavimu, valstiečių žudymu. Tai aštrino konfliktus tarp kareivių ir vietinių gyventojų. Labiausiai nuo įsiveržimų kentėjo n. Radviliškio valdos gyventojai, gyvenę prie pat Kuršo sienos, Biržų ir Papilio pavaldiniai, gyvenę netoli pilies. Pažymėtina, kad BK valstiečiai taip pat patys taip pat neatsisakydavo pagundos plėšti ištuštėjusių palivarkų. Karas ardė nusistovėjusius prekybinius ryšius: iš pirklių ir valstiečių, mėginančių vykdyti įprastines keliones į Rygą, buvo atiminėjamos prekės, Biržuose ir BK miesteliuose nebevyko mugės, nefunkcionavo turgūs. Tačiau karo metu reikšdavosi prekybiniai kontaktai, nebūdingi BK taikos metui: pilis tapdavo bene vienintele vieta, kur BK gyventojai galėjo realizuoti savo produkciją ir taip bent iš dalies atkurti prekybinius ryšius; į provianto telkimo pilyje procesą buvo įtraukiami BK geografinėje erdvėje gyvenančių valdovo valdų laikytojai; laikinais prekybiniais centrais tapdavo mobilios karo stovyklos. Karo faktorius bent laikinai keitė pilies visuomenės sociostruktūrą, praturtindamas pilies karininkų spektrą anglosaksais: airiais (Butleris), anglais ir škotais (Astonas, Donovajus). 1612–1655 m. aštriausiais Livonijos karo momentais ne kartą pilyje buvo dislokuojama iki kelių šimtų samdytų anglosaksų pėstininkų. Pastariesiems paprastai vadovaudavo jų tautybės karininkai. Tokie kariniai daliniai nepasižymėjo drausme, buvo neprognozuojami, bet kada galėjo pereiti į švedų pusę, dažnai dezertyruodavo, jų kontaktai su vietiniais gyventojais buvo minimalūs, o buvimas BK tęsdavosi tol, kol budavo patenkinamas jų veiklos pragmatinis motyvas – grynųjų pinigų gavimas už karinę tarnybą. 1625–1627 m. švedmečiu BK tapo karščiausių karo veiksmų zona, situacija keitėsi tiesiog dienomis. BK realiai niekas nekontroliavo, nors tą daryti siekė ir švedai, ir Kristupas II Radvila. 1625 m. iškilus švedų totalinio įsiveržimo grėsmei, pilies gynybai buvo telkiami ne tik BK gyventojai. Kristupas II Radvila, siekdamas apsaugoti Biržų pilį, mėgino pritraukti į BK kuo daugiau karinės aplinkos žmonių iš už BK ribų (surinkti valstiečius–rinktinius ir bajorus–žemionis upytės, ukmergės, Kauno pavietuose ir Žemaitijoje esančiuose valdovo stalo dvaruose, Radvilų slucko ir Kopyliaus kunigaikštystėse; padidinti svetimšalių– samdinių pėstininkų skaičių). Dėl valdovo zigmanto Vazos abejingo valstybinio požiūrio į šiaurinių LDK sienų ir Biržų pilies saugumą teigtina, kad tik Kristupo II lėšų ir klientūrinės dvaro sistemos organizuotumo dėka pavyko gynybai sutelkti BK visuomenę ir pritraukti nedideles papildomas pajėgas bei apginti pilį nuo 8000 švedų kariuomenės pirmosios apsupties metu (rugpjūčio 5–10 d.). Dėl daugelio nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (maro protrūkis tarp įgulos karių; papildomų švedų artilerijos rezervų atgabenimas; per didelė kiekybinė švedų
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE ir pilies gynėjų disproporcija; informacijos apie švedų veiksmus stygius; įgulos išsekimas) antrasis pilies šturmas (rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 5 d.) švedams pavyko. Rugsėjo viduryje Radvilos būriams atkirtus pagrindines pajėgas nuo švedų įgulos, prasidėjo daugiau kaip metus trukusi Biržų pilies atgavimo epopėja. Pilis buvo blokuojama, siekiant išsekinti švedų įgulą nuolatiniais smulkiais puldinėjimais, belaisvių grobimu, maisto stygiumi. Pajėgų visapusiškam šturmui nepakako. Be to, visą laiką vyko nuolatinės derybos su švedais belaisvių apsikeitimo ir įgulos galimo pasidavimo klausimais. 1626 m. pradžioje įgula gavo papildymo rezervus ir blokada nebebuvo totali. BK gyventojų dalyvavimas atgaunant pilį buvo nevienodas. Vienu svarbiausių apgulties prižiūrėtojų, nuolat informavusių Radvilą, buvo BK seniūnas K. skrobovičius. Didžioji dalis BK bajorų–žemionių, nuolat kviečiamų papildyti kazokiškos kavalerijos gretas, vengė atlikti prievolę „savo“ piliai. Kariniams veiksmams planuota netgi panaudoti Biržų valstiečius, įmaišant juos tarp pėstininkų. Vis dėlto pastarieji labiau naudoti inžineriniams darbamse, statant pilies prieigose fortifikacinius pasalos įtvirtinimus. Pilis atgauta 1627 m. pradžioje, iki pat 1629 m. BK visuomenės gyvenimas nebuvo stabilus: nualintas dvarų ūkis atsigavo lėtai ir tik ryšių su kitomis Radvilų valdomis, kurių nepalietė karo veiksmai (valstiečių pastotės; lėšos įgulos išlaikymui); karo išbarstyti BK valstiečiai neskubėjo grįžti į savo kaimus; pilis su menka įgula nebegalėjo garantuoti saugumo naujo švedų įsiveržimo atveju. 1625–1627 m. įvykiai ir pilies šeimininkų kaita pademonstravo taikos metu sunkiai suvokiamą faktą, jog pats pilies valdymas dar nebūtinai garantuoja įtaką visai BK. Pilies funkcionalumas lokalios visuomenės ryšių kontrolės prasme buvo įmanomas tik turint pakankamai gausias karines pajėgas. švedų kariuomenės judėjimas vietos gyventojams pirmiausia turėjo psichologinę įtaką: kėlė paniką, vertė gyventojus bėgti į miškus arba pilį, palikti savo ūkius. nuo švedų ypač kentėjo BK valstiečiai. šaltiniuose nemažai žinių apie jų kankinimus, žudymus, ypač žeminanti aplinkybė, kuomet žmonės, varomi kariuomenės priešakyje šturmuojant pilį, atlikdavo „patrankų mėsos“ vaidmenį, sodybų deginimą ištisais kaimais, neaplenkiant taip pat dvarų ir jų urėdininkų. Dalis bajorų prarasdavo ne tik nuosavybę, bet ir teises į žemę patvirtinančius dokumentus, kurie arba sudegdavo, arba juos atimdavo švedai, kai kuriuos švedai vertė kolaboruoti, pereinant į jų pusę ar vežiojant jų karinę korespondenciją, tarpininkaujant derybose ar belaisvių mainuose. švedų įgula, netgi blokuota Biržų pilyje, 1626 m. sugebėjo surengti ne vieną BK apylinkių valstiečius alinantį išpuolį. Karo akistata vertė lokalios visuomenės dalyvius (dvarų administraciją, ba- 87
- Page 35 and 36: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 37 and 38: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 39 and 40: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 41 and 42: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 43 and 44: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 45 and 46: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 47 and 48: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 49 and 50: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 51 and 52: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 53 and 54: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 55 and 56: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 57 and 58: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 59 and 60: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 61 and 62: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 63 and 64: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 65 and 66: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 67 and 68: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 69 and 70: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 71 and 72: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 73 and 74: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 75 and 76: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 77 and 78: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 79 and 80: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 81 and 82: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 83 and 84: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 85: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 89 and 90: lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Į
- Page 91 and 92: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE to
- Page 93 and 94: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ro
- Page 95 and 96: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE m
- Page 97 and 98: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE an
- Page 99 and 100: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE t.
- Page 101 and 102: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE -
- Page 103 and 104: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE 1
- Page 105 and 106: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ko
- Page 107 and 108: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE su
- Page 109 and 110: LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ti
- Page 111 and 112: 111 Vertimas iš latvių kalbos lie
- Page 113 and 114: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 115 and 116: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 117 and 118: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 119 and 120: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 121 and 122: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 123 and 124: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 125 and 126: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 127 and 128: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 129 and 130: LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
- Page 131 and 132: lietuvos kariuomenės karininkų sk
- Page 133 and 134: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
- Page 135 and 136: LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE<br />
ir pilies gynėjų disproporcija; informacijos apie švedų veiksmus stygius; įgulos<br />
išsekimas) antrasis pilies šturmas (rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 5 d.) švedams pavyko.<br />
Rugsėjo viduryje Radvilos būriams atkirtus pagrindines pajėgas nuo švedų<br />
įgulos, prasidėjo daugiau kaip metus trukusi Biržų pilies atgavimo epopėja. Pilis<br />
buvo blokuojama, siekiant išsekinti švedų įgulą nuolatiniais smulkiais puldinėjimais,<br />
belaisvių grobimu, maisto stygiumi. Pajėgų visapusiškam šturmui nepakako.<br />
Be to, visą laiką vyko nuolatinės derybos su švedais belaisvių apsikeitimo<br />
ir įgulos galimo pasidavimo klausimais. 1626 m. pradžioje įgula gavo papildymo<br />
rezervus ir blokada nebebuvo totali.<br />
BK gyventojų dalyvavimas atgaunant pilį buvo nevienodas. Vienu svarbiausių<br />
apgulties prižiūrėtojų, nuolat informavusių Radvilą, buvo BK seniūnas<br />
K. skrobovičius. Didžioji dalis BK bajorų–žemionių, nuolat kviečiamų papildyti<br />
kazokiškos kavalerijos gretas, vengė atlikti prievolę „savo“ piliai. Kariniams<br />
veiksmams planuota netgi panaudoti Biržų valstiečius, įmaišant juos tarp pėstininkų.<br />
Vis dėlto pastarieji labiau naudoti inžineriniams darbamse, statant pilies<br />
prieigose fortifikacinius pasalos įtvirtinimus.<br />
Pilis atgauta 1627 m. pradžioje, iki pat 1629 m. BK visuomenės gyvenimas<br />
nebuvo stabilus: nualintas dvarų ūkis atsigavo lėtai ir tik ryšių su kitomis Radvilų<br />
valdomis, kurių nepalietė <strong>karo</strong> veiksmai (valstiečių pastotės; lėšos įgulos<br />
išlaikymui); <strong>karo</strong> išbarstyti BK valstiečiai neskubėjo grįžti į savo kaimus; pilis<br />
su menka įgula nebegalėjo garantuoti saugumo naujo švedų įsiveržimo atveju.<br />
1625–1627 m. įvykiai ir pilies šeimininkų kaita pademonstravo taikos metu sunkiai<br />
suvokiamą faktą, jog pats pilies valdymas dar nebūtinai garantuoja įtaką visai<br />
BK. Pilies funkcionalumas lokalios visuomenės ryšių kontrolės prasme buvo<br />
įmanomas tik turint pakankamai gausias karines pajėgas.<br />
švedų kariuomenės judėjimas vietos gyventojams pirmiausia turėjo psichologinę<br />
įtaką: kėlė paniką, vertė gyventojus bėgti į miškus arba pilį, palikti savo<br />
ūkius. nuo švedų ypač kentėjo BK valstiečiai. šaltiniuose nemažai žinių apie jų<br />
kankinimus, žudymus, ypač žeminanti aplinkybė, kuomet žmonės, varomi kariuomenės<br />
priešakyje šturmuojant pilį, atlikdavo „patrankų mėsos“ vaidmenį, sodybų<br />
deginimą ištisais kaimais, neaplenkiant taip pat dvarų ir jų urėdininkų. Dalis bajorų<br />
prarasdavo ne tik nuosavybę, bet ir teises į žemę patvirtinančius dokumentus, kurie<br />
arba sudegdavo, arba juos atimdavo švedai, kai kuriuos švedai vertė kolaboruoti,<br />
pereinant į jų pusę ar vežiojant jų karinę korespondenciją, tarpininkaujant derybose<br />
ar belaisvių mainuose. švedų įgula, netgi blokuota Biržų pilyje, 1626 m. sugebėjo<br />
surengti ne vieną BK apylinkių valstiečius alinantį išpuolį.<br />
<strong>Karo</strong> akistata vertė lokalios visuomenės dalyvius (dvarų administraciją, ba-<br />
87
Change language