Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

84
Deimantas KARVELIS
įgula) ir vidinių BK (pilies žmonės: amatininkai ir rinktiniai) ryšių dėka. Pilies
įgula (profesionalūs karininkai ir pėstininkai) formuota samdos, o pilies žmonės
daugiau burti prievolių pagrindu (išskyrus cekhauzo samdytus amatininkus).
Įgulos gyvenimas tiek taikos, tiek karo metu metu buvo pakankamai uždaras ir
nekomunikatyvus kitų BK visuomenės grupių atžvilgiu. Tą lėmė ne tiek atskira
pilies jurisdikcija nuo miesto jurisdikcijos (kareivių pavaldumas karininkams;
karinių artikulų galiojimas pilies teritorijoje; pilininko urėdo egzistavimas), kiek
profesinė įgulos paskirtis, beveik nesudariusi progų eiliniams kareiviams išeiti
už pilies teritorijos ribų. Pilininkas atliko ryšių tarp pilies savininko, pilies įgulos
ir pilies žmonių tarpininko vaidmenį. nedidelis nuolatinės įgulos narių skaičius
(20–80 žmonių) taikos metu aiškintinas finansiniais jos išlaikymo sunkumais bei
suvokimu, kad netikslinga laikyti daug dykinėjančio karinio personalo. Taikos
metu įgulos kareiviai tik ėjo pilies sargybą ir kartais dalyvaudavo cekhauzo inventoriaus
pervežimo darbuose, kurių metu susidurdavo su valstiečiais. Karinės
disciplinos veiksnys objektyviai ribojo platesnių kareivių kontaktų su kitų luomų
atstovais galimybes. Įgulos ir privačios Radvilų kavalerijos karininkai turėjo
daugiau socialinio bendravimo sąlygų, nes didikai, ypač Kristupas II ir Jonušas,
siekdami užtikrinti valdos saugumą, siekė jų integravimosi lokalioje visuomenėje.
Karininkai buvo įliejami į dvaro/kaimo visuomenę: jiems netoli pilies arba
Kuršo pasienyje dalijami palivarkai (užstato ar leno teise), suteikinėjant svarbius
BK urėdus (Biržų vaito; pilininko; lokalinių valdų administratoriaus). šaltiniuose
aptikta keliasdešimt karininkų, turėjusių žemėvaldą BK. Didžioji jų dalis buvo
svetimšaliai: vokiečiai (Boltas; Vechmanai; Plėjeris; Viberkas), prancūzai (ceridonas;
de la noe). Pilies visuomenės dalimi taip pat buvo arsenalo personalas,
sudarytas iš cekvarto (urėdas atsirado xVII a. 3 deš.), patrankininkų ir amatininkų.
Pradžioje arsenalu rūpinosi Biržų dvaro klientai, vėliau cekvartais (karininkui
prilygstanti pareigybė) ar artileristais samdyti artilerijoje nusimanantys
žmonės, dažniausiai vokiečiai iš Prūsijos (frichtsrichtas; štrėvelis; Pliateris).
3. svarbus lokalinės visuomenės gyvenimo aspektas, turėjęs įtakos gyvenimo
būdo pokyčiams, taigi ir ryšiams, buvo karas. Išskirtini trys periodai, kai
Livonijos karo veiksmai tiesiogiai lietė BK teritoriją ar Biržų pilies visuomenę
(1600–1601, 1617–1618, 1621–1622, 1625–1627 m.), nors dėl įvairių karinių
ekscesų bei nuolat cirkuliuojančios informacijos apie švedų ir rusų kariuomenių
judėjimus kaimyninėse teritorijose, formavusios nuolatinio pavojaus jausmą,
teigtina, kad BK visuomenė visą xVII a. pirmąją pusę gyveno karo būklės jausmu.
šioje karinėje kasdienybėje Biržų pilis daugeliu aspektų buvo kaip socialinės
komunikacijos ir ją sąlygojančios karinės veiklos epicentras. Pilis ne kartą